Podcasts about nacionalin

Kontrabandos balionai iš Baltarusijos Lietuvoje toliau kelia sumaištį. Pastarąją savaitę net 4 kartus teko uždaryti Lietuvos oro erdvę. Sutrikdyta daugiau kaip 170 skrydžių. Paveiktos daugiau kaip 27 tūkst. žmonių kelionės. Reaguojant į susidariusią padėtį, šįryt surengtas Nacionalinės komisijos posėdis. Studijoje situaciją pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Jau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai dalysis patyrimu, kas per dvejus metus pasikeitė istorijos ugdyme – nuo programų turinio iki mokinių pasiekimų vertinimo, o ir kurlink žygiuoja mūsų kaimynai, mokydami istorijos.Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Britų garso menininkas Paulas Purgasas, 2017 metais nuvykęs į Nacionalinį dizaino institutą Ahmadabade, Indijoje, aptiko seniai pamirštų įrašų, kurie nebuvo liesti beveik penkis dešimtmečius, slėptuvę. Tai buvo pirmieji indiški elektroninės avangardinės muzikos pavyzdžiai, sukurti MOOG sintezatoriumi tarp 1969 ir 1972 metų, kuriuos restauravus, neseniai išleistas specialus rinkinys.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Po pustrečių metų mokyklas pasiekusių vadovėlių, parašytų pagal atnaujintas mokyklines programas, kokybė verčia griebtis už galvos ir dalį mokytojų, ir mokinių, ir jų tėvų. Mokytojai, tėvai ir net mokiniai skaičiuoja klaidingai suformuluotus uždavinius, vardija faktines ir metodologines klaidas, nurodo netikslius apibrėžimus. Dalis temų, anot vadovėlių kritikų, pateiktos nenuosekliai, praleisti svarbūs pereinamieji žingsniai, stinga formulių, reikalingų temai suprasti ir išspręsti uždavinių, o ir kai kurios vadovėliuose pateiktos temos esą nekoreliuoja su pačia naująja programa.Pedagogai, dirbantys pamokose su naujaisiais vadovėliais, socialiniuose tinkluose nurodo aptikę vos keliasdešimtyje puslapių dešimtis klaidų, kiti gi net siūlo sukurti naujųjų vadovėlių klaidų banką. Tokie pavyzdžiai kelia klausimų: ar šios mokymo(si) priemonės buvo recenzuotos, kaip jos galėjo būti patvirtintos ir įrašytos Nacionalinės švietimo agentūros atstovų į vadinamą Vadovėlių duomenų bazę (kuri ne tik užtikrina, o ir leidžia mokykloms įsigyti naujus vadovėlius kaip esą kokybiškus)?Aiškinantis situaciją aiškėja tai, kad remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių vertinimo tvarkos aprašo“, už vadovėlio turinio kokybę formaliai atsakinga leidykla. Tačiau tame pačiame dokumente nurodoma, kad vadovėlius turėtų recenzuoti ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) arba jos paskirti vertintojai. Realybėje šis mechanizmas, anot mokytojų, dažnai neveikia: leidėjai patys samdo recenzentus, kurie neretai yra to paties vadovėlio autoriaus ar jų kolektyvo artimi bičiuliai ar bendrakursiai, o NŠA, girdi, vadovėlių kokybę vertinanti fragmentiškai.Ši teisinė prieštara, kai neaišku, kas iš tiesų atsakingas už vadovėlių turinį, kritikų žodžiais, ir lemia nekokybę. Mokytojai taip pat įspėja, kad ši situacija ne tik menkina švietimo reformos idėją, bet ir tiesiogiai veikia mokinių pasiekimus – mat pagrindinis mokymosi šaltinis yra nepatikimas, klaidinantis.Kokios išeitys?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dr. Simonas Šabanovas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė

Aktualus klausimas. Viešųjų pirkimų tarnyba jau kurį laiką tikrina, kaip mokyklų konkursus laimėjusioms įmonėms sekasi maitinti vaikus ir mokytojus. Kaip vertinate savo mokyklų maitinimo kokybę ir maisto kainas?Dalis Seimo narių kritikuoja Aviacijos įstatymo pakeitimus, kurie numato, kaip turi būti tikrinamos lėktuvų įgulos ir kada jiems išduodami leidimai dirbti Lietuvoje.Iki kitų metų liepos visos didelės Lietuvos įmonės privalės užtikrinti lyčių pusiausvyrą savo valdybose – jei dauguma vyrai, ne mažiau kaip trečdalį narių turės sudaryti moterys. Ir atvirkščiai.Socialdemokratai savaitgalį nutarė iš „Nemuno aušros“ atsiimti Kultūros ministeriją ir patys ieškoti kandidato į šios ministerijos vadovus. Tuo metu dalis „Nemuno aušros“ atstovų atsiriboja nuo pirmininko Remigijaus Žemaitaičio penktadienio išpuolio prieš Nacionalinės dailės galerijos vadovą Arūną Gelūną ir viešai kritikuoja partijos lyderį. Kaip toliau dirbs valdančioji koalicija? Pokalbis su abiejų partijų atstovais.Dusetos netrukus turės tris kartus daugiau gyventojų, mat Zarasų savivaldybė nusprendė prie jo prijungti kelis kaimus ir taip padidinti dusetiškių skaičių. Vietos valdžia taip siekia prisitraukti į miestą vaistinę, kurios čia neliko prieš keletą metų.Ved. Edvardas Kubilius.

Sulaukęs kultūros bendruomenės streiko „aušrietis“ Ignotas Adomavičius traukiasi iš kultūros ministro pareigų.Adomavičiui nusprendus trauktis iš kultūros ministro pareigų, politiką delegavusi „Nemuno aušra“ ieškos naujo kandidato šioms pareigoms.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bendruomenės nepasitenkinimo sulaukęs „aušrietis“, kultūros ministras Ignotas Adomavičius sako, jog klausimai apie tai, kam priklauso Rusijos aneksuotas Krymas, yra provokuojantys.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžia, kad mokiniai turi teisę į savo nuomonę.Kauno „Žalgiris“ naujojo Eurolygos sezono tikslus. Šiam sezonui „Žalgiris“ surinko rekordinį biudžetą, kuris siekia 21,7 mln. eurų.Čekijos gyventojai renka parlamentą. Prieš jiems prasidedant šalies tyrėjai atskleidė, kad socialiniame tinkle „TikTok“ beveik 300 anonimiškų paskyrų skleidė prorusišką propagandą. Analitikai pastebi, kad Čekijoje naudojami tie patys metodai kaip ir Moldovoje, kur prieš parlamento rinkimus vykdyta masinė Rusijos dezinformacijos kampanija, siekiant atitraukti rinkĖjus nuo proeuropietiškų partijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

Kokiomis priemonėmis telekomunikacijų bendrovės vilioja naujus klientus? Kodėl jiems gali būti pasiūlytos palankesnės sąlygos nei ilgamečiams lojaliems vartotojams?Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė, laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Minima Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Diskusija apie apie senjorų patiriamus iššūkius ir kaip juos galima būtų sušvelninti.Panevėžyje, Stasio Eidrigevičiaus kūrybai skirtame muziejuje atidaryta paroda, kuria šis dailininkas išreiškia pagarbą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Pasak Eidrigevičiaus, Čiurlionis dar per mažai žinomas kitose Europos ir tolimesnėse šalyse.Ved. Darius Matas.

Savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje vyks meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“. Pokalbis su mugės vadove Gabriele Arlauskaite ir mugės edukacinės programos sudarytoju Pauliumi Petraičiu.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatoma pirmoji 95-ojo sezono premjera – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiandien įvyko antroji kultūros bendruomenės asamblėja. Apie tai kas nutarta asmablėjos metu, pokalbis su Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte.Ruduo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skirtas šokiui ir Lietuvos baleto šimtmečiui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos moksleiviai trečius metus mokysis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet dalies reikiamų vadovėlių jie vis dar nesulauks net ir iki šių, 2025–2026 mokslo metų, galo. Mat trūksta ne tik apie 50 mln. eurų papildomų lėšų (neįskaitant jau skirtų 50 mln. EUR), bet ir dalis vadovėlių net nepradėti rašyti, nes stinga autorių, galinčių arba norinčių juos rengti.Arba štai – vadovėlis jau išleistas, mokiniai ir tėvai jį mato pirkti knygynuose, tad kyla pretenzijos mokyklų administracijoms, kad šios nesirūpina reikiamų vadovėlių įsigijimu. Tačiau pasirodo, kad dalis prekyboje esančių vadovėlių dar yra nepatvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovėlių duomenų bazėje. Tai reiškia, kad mokyklos, net ir turėdamos lėšų, negali pirkti nepatvirtintų vadovėlių.Ypač trūksta vadovėlių aukštesnių gimnazinių klasių mokiniams. Jau antroji abiturientų laida veikiausiai baigs gimnazijas pagal atnaujintas programas, taip ir nepažinusi lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, ekonomikos vadovėlių. O ir neaišku, kada bus išleista matematikos vadovėlio antroji dalis.Vienuoliktokai, kurie šiais mokslo metais laikys pirmąją valstybinio brandos egzamino (VBE) dalį, vis dar neturi biologijos, fizikos, taip pat lietuvių kalbos vadovėlių. Dar daugiau vadovėlių stinga dešimtokams: lietuvių kalbos, istorijos, chemijos, fizikos išleista tik pirmoji vadovėlio dalis. O štai devintokai kol kas mokosi be chemijos ir fizikos naujų vadovėlių.Apie tai, kad daugumai klasių nėra informatikos, ekonomikos, filosofijos, pilietiškumo pagrindų, technologijų, muzikos, tikybos, etikos, dailės ar kūno kultūros vadovėlių, jau net nebešnekama, nes nesitikima, kad jie būtų artimiausiu metu parašyti, o mokyklos turėtų lėšų jiems įsigyti.Net ir finansiškai geriausiai aprūpintų mokyklų vadovai pastebi, kad pilnai reikiamus vadovėlius jos turės tik po trejų–penkerių metų, kitaip sakant, kai nuo bendrojo ugdymo programų atnaujinimo bus praėję septyneri–aštuoneri metai. Tai reiškia, kad ateis laikas vėl naujinti programas.Kaip mokyklos sprendžia vadovėlių krizę? Ir kiek dėl politikų skubinimo paleisti naujas programas į gyvenimą, jų neišbandžius ir nesant parašytų vadovėlių, papildomai kainuoja jėgų, darbo ir laiko pasiruošti pamokoms tiek mokytojams, tiek mokiniams?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė, Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, ir dr. Rimantas Vaitkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, chemijos vadovėlių autorius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Spaudos apžvalga.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiandien Vilniaus senamiestyje, Šv. Kazimiero gatvėje, duris atveria nuolatinę erdvę įkurianti Contour Art Gallery. Ar Vilniaus senamiestis, kuriame jau gausu galerijų, iš tiesų dar gali priimti naują meno erdvę?Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ bei kiti šiuolaikiniai autoriai įtraukti į atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą gimnazijoms. Tačiau LRT Klasikai pradėjus domėtis šia tema, Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad romanas nėra oficialios programos dalis – mokiniai jį galės perskaityti tik kaip ištrauką viename iš vadovėlių.Kaip šiuolaikiniai kūriniai pasiekia mokinius, kiek pasirinkimo turi mokytojai ir kokiais kriterijais remiantis atrenkami autoriai bei tekstai? Viešai prieinami 2024 m. Kultūros ministerijos ir ES Intelektinės nuosavybės tarnybos duomenys rodo, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą rinkosi nelegalų turinį. Jauniausioje – 14–29 metų – grupėje šis rodiklis dar aukštesnis: nelegalius šaltinius naudoja beveik 6 iš 10 jaunuolių. Ši statistika rodo, kad piratavimas nėra tik teorinė problema, todėl Lietuvoje startuoja nauja nacionalinė iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“, kurios tikslas – parodyti, kad legali pramoga yra ne tik prieinama, bet ir patogi bei kokybiška. Pasirodė pirmoji neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės knyga „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“.Ved. Justė Luščinskytė

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio kultūros apžvalgoje: apie klimato kaitos poveikį architektūriniam paveldui Burkina Fase, po dešimtmečio pertraukos sugrįžtančią Aleksandrijos bienalę Egipte bei naujus į Kembridžo žodyną įtrauktus terminus, įskaitant slengą. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.„Muzika yra kalba. Aš prioritetą teikiu žmogaus jausmams, prigimčiai, kas yra ne madinga, o amžina“, – sakė vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių Anatolijus Šenderovas, kurio 80-metį šiandien minėtume.M. K. Čiurlionio gimtadienį ir Kultūros dieną Lietuvos vyriausybė kviečia paminėti ypatingai – burtis į plačią edukacijų programą. Koks šio kvietimo tikslas ir kokią naują tradiciją siekiama sukurti? Pokalbis su Premjero patarėju kultūros klausimais Matu Drukteiniu ir edukacinių projektų autoriais.Šiandien sostinės galerijoje „Meno niša“ atidaroma Nacionalinės premijos laureato, scenografo, dokumentininko, tapytojo Gintaro Makarevičiaus paroda „Apkabink save manimi“. Pokalbis su kūrėju.Kaip šiandien švęstume Čiurlionio gimtadienį? To klausia įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šiandien prasidedantis Plungėje ir kviečiantis keliauti M. K. Čiurlionio pėdsakais. Pasakoja festivalio meno vadovės Marta Finkelštein ir Agnė Matulevičiūtė. Ved. Jolanta Kryževičienė

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, valstybinių brandos egzaminų apeliacijų skaičius, ypač matematikos, išaugo.Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo sistema veikia praktiškai idealiai – darbai vertinami itin kokybiškai.Jeigu nežinotume vienos aplinkybės. Pasirodo, abiturientai, teikdami apeliaciją, negali matyti, kodėl vertintojas taip įvertino darbą, tiksliau, kokias nurodė klaidas, už ką buvo negauta ar prarasta taškų. Kitaip sakant, jaunuoliai priversti gintis aklai – spėlioti, už ką vertintojai jiems nedavė taškų.Šiemet, kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, pateikta 710 apeliacijų. Tačiau rezultatai keisti vos 48 atvejais. Ir tik 43 jų naudingi mokiniams. O tai nesiekia nė 7 proc.Tuo tarpu užpernai teigiamai pasibaigė daugiau nei 10 proc. apeliacijų.Tad ar dabartinę apeliacijų sistemą galime vadinti skaidria, ugdymą stiprinančia sistema? Ar tai nėra tiesiog formalus procesas, kuriame mokinys privalo pasitikėti vertintojais, kurių darbo nemato?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Spaudos apžvalga. Rokiškio rajone, Jūžintuose, atkasus dvylikos pokario partizanų palaikus, antropologai ieško atsakymų, kas tiksliai rasta, kokia jų istorija.Manto Balakausko knygų apžvalga. 14-ąjį kartą Tauragėje prasidėjo poezijos ir dainų festivalis „Prie garažų“. Renginyje šiemet atidaryta fotografijų paroda „Garažų vyrai“, kurioje bandoma suvokti vyriškumą ir garažų vaidmenį vyrų gyvenime.Nacionalinė biblioteka pristato naują paslaugą – konsultacijas gyventojams apie skaitmeninį saugumą. Kiek mes iš tikrųjų pasiruošę kibernetinėms grėsmėms?Rytoj, liepos 26-ąją, minėsime 150-ąsias Karlo Gustavo Jungo – gimimo metines. Kuo šiandien gali būti aktualios Jungo idėjos, kai gyvename skaitmenizacijos, karo, klimato krizės ir tapatybių susidūrimų laikotarpiu? Įvyko steigiamasis Lietuvos fotografijos meno draugijos susirinkimas. Jame pasirašyta steigimo sutartis, patvirtintos būsimos veiklos gairės, išrinkta valdyba bei draugijos pirmininkas. Fotografijos bendruomenė bendru sutarimu nusprendė, kad draugijai vadovaus fotografas Artūras Morozovas.Ved. Justė Luščinskytė

Vilniuje prasideda gatvės meno festivalis „Spot“. Iki sekmadienio miesto aikštės, skverai, kiemai ir parkai taps scena tarptautiniams teatro, šokio, cirko ir performanso kūrėjams. Nacionalinėje dailės galerijoje, kur ir vyks vienas iš pasirodymų, lankosi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Kelionių agentūra „West Express“ reklamuodama poilsines keliones į Turkiją, naujienlaiškyje panaudojo frazę: „Žmonės kalba, kad čia geriau nei Palangoje“. Šis reklaminis palyginimas atkreipė Palangos miesto savivaldybės dėmesį – kyla klausimų, ar toks komunikacijos būdas neperžengia etiškos reklamos ribų. Kada kito miesto vardas reklamoje tampa nebe kūrybiniu sprendimu, o galimu pažeidimu? Kaip tokią praktiką vertina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba?Šiandien Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, vyks vienos žymiausių sufijų muzikos grupių Fanna-fi-Alah koncertas. Šis pasirodymas yra grupės 25-mečio turo dalis ir pristato senąją kavalio – Šiaurės Indijoje ir Pakistane susiformavusios sufijų muzikos – tradiciją. Pokalbis su pasaulio muzikos koncertų Lietuvoje organizatoriumi, festivalio „Pasaulis skamba Šv. Kotrynos bažnyčioje“ rengėju Žilvinu Švarpliu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie „Opus Klassik“ laimėtojus, legendinio prancūziško operos žurnalo prisikėlimą ir Italijos kultūros ministro atšauktas sankcijas Putino bičiuliui dirigentui.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgia svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Pradėję nuo grybavimo sugebėjimų, pasinėrėme į Nacionalinio stadiono operatoriaus klausimus, aptarėme Lietuvos futbolo kiemą, pasaulio klubų čempionato atkrintamąsias, futbolo turgaus naujienas, Europos moterų čempionatą ir atsisveikinome su Diogo Jota. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Trumai ir kokie iš mūsų grybautojai? 08:59 „Hegelmann“ pasiūlymas 11:56 Pozityvi „Žalgirio“ banga 20:02 Kas „operuos“ Nacionalinį? 31:28 Skerlos karių bangos 40:42 „Kauno Žalgiris“ ir Rokas Lekiatas 46:12 Abipusis susitarimas „Riteriuose“ 48:22 Pirmas „Džiugo“ kartas Alytuje 52:53 Odė „Sūduvai“ 58:01 In memoriam Diogo Jota 1:06:10 Saudo Arabijos kirtis „Man City“ 1:10:26 „Fluminense“ pusfinalyje ir „Chelsea“ ėjimai 1:17:05 Musiala čiurna ir PSG prieš „Bayern“ 1:23:37 „Real“ virsmas prie Alonso 1:29:02 Nico Williamso drama su „Barcelona“ 1:34:08 Kitos turgaus naujienos, gandai 1:46:31 „Gold Cup“ – Meksikos rankose 1:47:26 Europos moterų futbolo čempionatas

Spaudos apžvalgoje – kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta kasmetinė krašto dailininkų paroda.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Nėra nieko, ko negalima nupinti makramè technika“, – sako kūrybinės studijos „Pinupinu“ įkūrėja Indrė Čistiakovà. Atsitiktinai atradusi ir išmokusi tokio pynimo būdo, tauragiškė savo žiniomis nusprendė dalytis su kitais, todėl Tauragėje įkūrė savo studiją.Rytoj prasideda Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas. Viena iš pagrindinių kongreso temų – Lietuvos kultūros kanonas. Ką jis reiškia? Kam jo reikia? Ar įmanoma susitarti, kas patenka į bendrą mūsų kultūros pamatą, o kas lieka už jo ribų?Nacionalinėje dailės galerijoje birželį atidaryta vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos menininkų Rimtauto Vincento Gibavičiaus „grafystės“ – paroda.Šiluvoje atidaroma paroda – „Nematytas Nekrošius“. Kodėl „nematytas“ Nekrošius pasirodo būtent Šiluvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuvinius drabužius, skirtus tos pačios lyties poroms. Lukas Baltic pride proga surengė ir performatyvų veiksmą „Jungtuvės“, vykusį Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Kaip Yale'io universiteto mokslininkai padeda ieškoti į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų.Gegužės pabaigoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko neformalios Lietuvos katalikų grupės „Svarbus reikalas“, kuriai rūpi piktnaudžiavimo galia bažnytinėje aplinkoje problema, surengta konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Jos metu buvo pristatytas klausimynas, kuriuo siekiama išsiaiškinti netinkamo elgesio Bažnyčioje pobūdį ir mastus Lietuvoje. Renginio metu klausimyną pristačiusi Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie jį pasakoja ir „Mažosios studijos“ klausytojams.Piktnaudžiavimo prevencijos Bažnyčioje bei visuomenėje ir nepilnamečių apsaugos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje užsienio spaudos apžvalgoje.„Krikščioniškos minties" puslapis: Thomas O'Louglin „Pompėjos ir Eucharistija".Kunigas Mozė Mitkevičius apie eucharistinės vakarienes ankstyvojoje Bažnyčioje.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Ko galime tikėtis iš Leono XIV-ojo?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kaip atrodo spektaklio eskizas, kam jis reikalingas ir kokia jo reikšmė dramaturgijoje? Tai pirmoji laidos tema, kuriai toną davė šių metų Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nugalėtojas – eskizas pagal Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“.Birželio 20 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Rimtauto Vincento Gibavičiaus (1935–1993) grafystės“, skirta vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos menininkų 90-mečiui.Kintuose birželio 21 d. prasidės jau daugelio pamėgtas Kintų muzikos festivalis, kurio dėka ypač sustiprėjo kultūrinis pamario miestelio klestėjimas. Iš Kintų pasakoja Agnė Bukartaitė.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta kasmetinė krašto dailininkų paroda, kurioje prisistatė keliasdešimt menininkų. Ten apsilankė Tomas Mizgirdas, kuris ir paruošė pasakojimą.Rubrikoje „Be kaukių“ – mados tendencijų analitikė, stilistė Marija Palaikytė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Nuo 9 iki 12 % valdantieji padidino lengvatinį PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių lankymui. „Kultūra Lietuvoje - nebe būtinybė, o prabangos prekė“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokios pasekmės laukia kultūros sektoriaus? Pokalbis su Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku, Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte bei Gintare Masteikaite.Kauno vaikų teatro mokyklėlė „Mano teatras" švenčia 25-erių metų veiklos sukaktį. Šiuo metu jaunieji aktoriai ir jų vadovai kaip tik ruošiasi jubiliejiniam pasirodymui Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje, kuris vyks jau rytoj, birželio 17 dieną. Repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.Šįvakar Kaune, Kauno geležinkelio stotyje bus švenčiamas Johanno Sebastiano Bacho 340 metų jubiliejus – švenčiame visus šiuos metus. Bajano virtuozas iš Ukrainos Yevgenii Musijets interpretuos J. S. Bacho kūrybą. Kodėl pasirinkta tokia erdvė? Kalbamės su renginio organizatoriumi Tadu Daujotu.Šiauliuose prasidėjo muzikos projektas „Šiauliai gyvai“. Pėsčiųjų bulvaro amfiteatre prisistato jaunieji muzikantai. Organizatoriai sako, kad taip siekiama tęsti meno sklaidą, supažindinti klausytojus su jaunatvišku skambesiu, išgirsti dar negirdėta grupes ir pasidžiaugti jau žinomais muzikos vardais. Šį mėnesį festivalyje pamatysime apie 30 grupių ir dainininkų. Tiesiog Šiauliai gyvai ir mūsų kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvių startuolio sukurtas dviratis-treniruoklis, kurį minant gaminama ir kaupiama elektra, pripažintas pasaulyje – jam skirtas prestižinis „iF Design Award Gold“ apdovanojimas. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje sukurtas produktas gauna tokį įvertinimą.Kaip sekasi nuošliaužų kankinamam Gedimino kalnui, kurio pagrindinis takas lankytojams uždarytas beveik 7-erius metus, nuo 2017 metų?Vilnius pats stiprina savo gynybinius pajėgumus, toliau bando pasistatyti Nacionalinį stadioną, masiškai remontuoja gatves, didina viešojo transporto bilietų bei parkavimo miesto centre kainas. Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Vilniuje prasideda renginių ciklas „Ačiū tau, Islandija“, kuriuo siekiama padėkoti Islandijai – pirmajai pasaulio valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę. Šia proga Lietuvoje lankosi garsiojo „Vikingų“ serialo žvaigždė bei buvusi plaukikė, olimpietė Raga Ragnarsdottir.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje galėtų būti įrengti 55 blokavimo punktai, kurie leis sustiprinti rytinę miesto dalį potencialaus priešo atgrasymo atveju. Tuo metu krašto apsaugos ministerija ir toliau ketina plėsti kontrmobilumo parkų tinklą nacionaliniu lygiu: vietoje suplanuotų 27 tokių objektų įrengti bene dvigubai daugiau – apie 50.Jungtinėse Valstijose tęsiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Los Andžele paskelbta komendanto valanda ir sulaikomi žmonės, tačiau protestai plinta į kitus miestus - Niujorką ir Čikagą. Nacionalinės gvardijos kariai dislokuojami ir Teksase. Žiniasklaida praneša apie Donaldo Trumpo planus nelegaliai Jungtinėse valstijose esančius užsieniečius - tarp jų ir lietuvius - perkelti į Gvantanamą.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą.Krepšininkas Jonas Valančiūnas sako nežinantis, ar pats žais Lietuvos rinktinėje šią vasarą, tačiau nori daryti viską, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinėse Valstijose plečiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Tūkstantinis protestas surengtas Niujorke. Žmonės į gatves išėjo ir Čikagoje, bei kituose miestuose. Įkandin Los Andželo, Nacionalinės gcardijos kariai dislokuojami ir Teksase.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą. Sudėtingesniais atvejais poilsiautojai raginami kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninę Klaipėdoje. Panaši situacija ir Neringoje.Per Rusijos smūgius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive ankstų trečiadienio rytą žuvo trys žmonės, o dar 60, įskaitant devynis vaikus, buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.Naujausias vietinio turizmo tyrimas rodo, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų vis dar renkasi keliauti savo šalyje, tačiau kelionių įpročiai keičiasi – ypač tarp jaunimo. Jie aktyviau naudojasi socialiniais tinklais, renkasi privačius būstus ir ieško ne tik gražių vaizdų, bet ir prasmingų patirčių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė koalicijos lyderių susitarimui, kad nekilnojamojo turto mokestis nebūtų mokamas už pirmąjį būstą, nepaisant to būsto vertės. Už kitą turtą surenkamas mokestis bus skirtas gynybai finansuoti. Mokestį teks mokėti už turtą, kurio vertė viršija 50 tūkst. eurų.Tčsiantis neramumams Los Andžele prezidentas Donaldas Trampas mieste dislokavo Nacionalinės gvardijos karius, tačiau Kalifornijos gubernatorius tokių priemonių neprašė ir svarsto dėl perteklinės prezidento reakcijos kreiptis į teismą.Kasmet, studentams ruošiantis baigiamiesiems mokslo metų atsiskaitymams, interneto skelbimų portaluose ir socialinių tinklų grupėse randasi siūlymų „pasaldinti karčias mokslo šaknis“, tai yra, už pinigus parašyti, pavyzdžiui, baigiamąjį bakalauro ar magistro darbą. Aukštosios mokyklos pripažįsta, kad be paklausos – nebūtų ir pasiūlos. Tačiau studentai perspėjami, kad už tokį akademinį nesąžiningumą gresia griežčiausios sankcijos – pašalinimas iš universiteto be galimybės sugrįžti.Lietuva vis dar nepakankamai pasirengusi apsaugoti savo gyventojus ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju – tokią išvadą skelbia Valstybės kontrolė po atlikto audito. Gyventojų perspėjimo ekstremaliais atvejais sistemos modernizavimas vėluoja dvejais metais, o tam skirtos lėšos buvo nukreiptos kitiems Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento poreikiams.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dislokuoja 2 tūkst. nacionalinės gvardijos karių Los Andžele. Taip siekiama suvaldyti dvi dienas trunkančius protestus prieš imigracijos pareigūnų reidus.Kiekvieną šeštadienį ugniagesiai gelbėtojai savo komandose visoje Lietuvoje rengia edukacijas ir laukia lankytojų.Italai balsuoja referendume dėl pilietybės taisyklių sušvelninimo ir darbo apsaugos stiprinimo, tačiau nerimaujama, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo jo rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais.Sukanka lygiai mėnuo, kai 267-uoju Romos Katalikų Bažnyčios vadovu - popiežiumi- išrinktas Leonas XIV-asis.Neseniai leidinys„The New York Times“ išsiaiškino stulbinančių faktų: kaip Rusijos šnipams pavyksta susikurti fiktyvią tapatybę, kuri niekam nekeltų įtarimų.Ved. Darius Matas

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Prasideda 29-ą kartą rengiamas Vilniaus festivalis. Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene.Sostinėje įsibėgėja tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.Kretinga jau antrus metus kviečia į tarptautinį džiazo festivalį „Kretinga Jazz“.Valstybinis Jaunimo teatras jubiliejinį 60-ąjį sezoną vainikuoja premjera ir kviečia į spektaklį „Keliaujantys“. Režisierius Árpádas Schillingas bendram darbui subūrė beveik visą teatro trupę, siekdamas suprasti, kas šiandien jungia kuriančių žmonių bendruomenę. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Nuo Brazilijos gatvėse vykstančių švenčių iki filharmonijų salių - žymiojo sambos atstovo - kompozitoriaus, poeto, dainininko, gitaristo Cartolos muzika skamba ir šiandien. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – Pažaislio muzikos festivalio projektų kuratorė Lina Krėpštaitė.Ved. Gabija Narušytė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Berlyne - čia jis gavo naujojo Vokietijos kanclerio pažadą padėti Ukrainai gaminti ilgojo nuotolio raketas, bei didinti spaudimą Rusijai visose . Klausimų dėl vokiškų sistemų „Taurus“ perdavimo kancleris visgi vengė - tik užsiminė, kad toliau tęs ir stiprins paramą Kyjivui.Biržų rajone dėl gilėjančios įgriuvos prie pat kelio, tenka riboti transporto greitį, o Pasvalyje naktį atsinaujinus smegduobei, gyventojams teko palikti namus.LRT radijui pranešus apie tai, kad Ukrainos karo pabėgėliams skirtą europinę paramą gavo ir Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, projektą vykdžiusi Europos socialinio fondo agentūra gali būti išformuota.Vyriausybė pritarė siūlymui naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Dabar pokyčius numatantys įstatymų pakeitimų projektai keliauja į Seimą.Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje teigiama, kad didžiausia grėsme išlieka sukčiavimas elektroninėje erdvėje. Pernai daugiau nei pusė nusikaltimų, įvykdytų internete, buvo sukčiavimo atvejai. Institucijos tvirtina, kad kovai su kibernetinio saugumo iššūkiais skiriama itin daug dėmesio, tačiau reikalinga labiau edukuoti gyventojus ir skatinti jų saviugdą.Paskelbtas antrasis prestižinio gido „Michelin“ restoranų įvertinimas. Aukščiausio lygio kulinarinę patirtį liudijančios prestižinės žvaigždės suteiktos 4-iems šalies restoranams - tiems patiems kaip ir pernai - Vilniaus „Demo“, „Džiaugsmas“, „Pas mus“ ir „Nineteen18“.Ved. Liepa Želnienė

Sostinės Užupyje – neeilinis meno įvykis: Dizaino ir meno galerijoje „Kalve“ svečiuojasi pasaulyje žinomas australų fotomenininkas Ralph Kerle. Menininkas iš Sidnėjaus svečiuojasi ir LRT KLASIKOS studijoje kartu su galerijos bendrasavininke Ramune Kalvėne.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“. Kūrėja per judesį ir pasikartojimą siekia atskleisti kūne slypinčius išgyvenimus, patirtis ir prisiminimus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Ką šiandien mums papasakotų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Tokį klausimą kelia MO muziejus, kartu su visais minėdamas menininko 150-ąsias gimimo metines ir greta kompozitoriaus ir dailininko vardu pavadintos Nacionalinės menų mokyklos „prakalbina“ Žilvino Landzbergo sukurtą menininko biustą. Taip jis tampa 25-ąja Vilniaus kalbančia skulptūra.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti. Kai kurie dirbtuves lankantys žmonės jau rado naujų pomėgių, tapo drąsesniais ir socialiai aktyvesniais. Ką žmonės veikia socialinėse dirbtuvės „Metų ratas“ ir kodėl tokia veikla gali pasitarnauti visuomenei? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gabija Narušytė

Su kokiomis mintimis savo jubiliejų pasitinka pianistė, pedagogė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Mūza Rubackytė-Golay?Kodėl žurnalistas Andrew Mellor susidomėjo Lietuvos opera ir parašė daug dėmesio Lietuvoje sulaukusį „Financial Times“ straipsnį?VDA Šachmatinėje salėje skambės Šarūno Nako, Liepos Vozgirdaitės, Agnės Matulevičiūtės ir Mato Drukteinio nauji kūriniai, inspiruoti fluxus artefaktų.Kaune pristatytas transmedialus projektas „Šiaurė“, kviečiantis į meditacinę kelionę savęs link.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – fotomenininkė Janina Sabaliauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kaip valdomi gaisrai padeda išsaugoti nykstančias rūšis ir atkurti ekosistemas, pasakoja mokslininkai. Ką iš tikrųjų reiškia „valdomi deginimai“ ir kam jie naudingi? Profesorius Gediminas Brazaitis atsako į aktualius klausimus apie ugnį ir gamtos atkūrimą.Kaip tvarkytis su valymo įrenginių dumblu Lietuvoje? Apie sprendimus, kuriuos siūlo aplinkosaugos projektai, kalbamės su Akvile Jagučanskyte, Nacionalinės plėtros agentūros projekto eksperte.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Lietuvos moksleiviai gegužės 8 dieną antrą kartą laikys Nacionalinį dezinformacijos raštingumo egzaminą. Pernai vykusiame pirmajame tokiame patikrinime dalyvavo beveik du tūkstančiai mokinių iš 33 Lietuvos miestų ir miestelių.Šiaulių regione ir vėl skambės velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Didįjį trečiadienį, kuris dar vadinamas Išdavystės diena, surengtas įžanginis koncertas Šeduvos bažnyčioje. Festivalis tradiciškai bus atidarytas antrąją Velykų dieną. Šiemet regione bus surengta 12 koncertų. 42-ejus metus vykstantis festivalis, kuriame skamba sakralinė muzika, yra vienas seniausių šalyje. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių vietų, tarp kurių ir Kuršių nerija, jau ne vieną dešimtmetį įkvepianti kino kūrėjus. Apie tai ir pasikalbėsime su režisieriumi Algimantu Puipa ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie pokyčius žymių klasikos atlikėjų vadyboje bei pasaulines tendencijas atspindintį Nacionalinio baleto ir operos Londone 2025-2026-ųjų metų sezono repertuarą.Rubrikoje „Be kaukių“ – ergoterapeutė, kuksando meistrė Toma Kumžienė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.Ved. Regina Montvilienė

Lietuva lazerių srityje jau pasiekė daug, tačiau įvertinimai nesibaigia. Akademikų ir verslo atstovų komanda už unikalias lazerines sistemas šiemet pelnė ir Lietuvos mokslo premiją.Valstybinių miškų urėdija Šiandien kviečia į „Nacionalinį miškasodį“ –rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose.Jungtinės Karalystės bankai įpareigoti atlyginti sukčių padarytą žalą. Kada galima tikėtis panašių sprendimų Lietuvoje?Higienos stotelės mergaitėms atsiranda jau ir kaimų mokyklose. Čia, anot, įstaigų vadovų, jos itin reikalingos. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad paauglės neišgalėdamos įsigyti reikmenų praleidinėja pamokas.Ved. Darius Matas

Ukraina sutinka su pakoreguotu JAV susitarimu dėl prieigos prie mineralų. Ukrainos pusė skelbia, kad Vašingtonas išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, tarp ir jų reikalavimą suteikti 500 milijardų dolerių vertės svarbių žaliavų. Nurodoma, kad susitarimas gali būti pasirašytas jau penktadienį,Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos sutarimas dėl prieigos prie mineralų yra pozityvus ženklas. Pasak Kęstučio Budrio, dokumento nereikėtų laikyti taikos susitarimu su saugumo garantijomis, tokių derybų ateityje bus daugiau.Dalis viešbučių ir turistų skundžiasi nauja tvarka, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikėjai kartą per parą Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje privalo teikti svečių registracijos duomenis. Keliautojai sako, kad Lietuvoje jie turi pateikti daugiau duomenų nei kitose šalyse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad dabar kaip tik reikalaujama mažiau keliautojų duomenų.Kaip amerikiečiai reaguoja į Trumpo pasisakymus apie Ukrainą, suartėjimą su Rusija ir kiek žiniasklaida skiria tam dėmesio.Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį.Miškininkai, pasitinkant pavasarį, kviečia visoje Lietuvoje kelti inkilus. Klausimas klausytojams - ar keliate inkilus, ar žinote, kaip tai tinkamai padaryti, galiausiai, ar juose kas nors apsigyvena?Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiurpus nusikaltimas Plungės ligoninėje: įtariama, kad 43-ejų metų pacientas mirtinai sužalojo kitą tame pačiame skyriuje gydytą 85-ių metų amžiaus senjorę. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai, ligoninės personalui teikiama psichologų pagalba. Po šio įvykio nemažai diskusijų būtent apie pačių pacientų bei medikų saugumą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad rusiškų gamtinių dujų tranzito į Europą per Ukrainą sustabdymas yra didžiulis Maskvos pralaimėjimas. Sausio pirmąją baigė galioti gamtinių dujų tranzito sutartis tarp Ukrainos ir Rusijos „Gazprom“. Moldovos separatistinis Uždniestrės regionas dėl to susidūrė su rimtais energetiniais sunkumais.JAV pareigūnai bando atsakyti į klausimą, ar tarp išpuolio Naujajame Orleane, kai automobilis taranavo minią žmonių, ir bendrovės „Tesla“ sunkvežimio sprogimo Las Vegase Naujųjų metų rytą yra ryšys.Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas tikisi, kad nuo rugsėjo pirmosios atsiras trūkstami pagrindinių dalykų vadovėliai.Kokie Lietuvai ir pasauliui bus 2025 metai?Vakarų Lietuvoje sparčiai kyla vandens lygis, keliose Kretingos rajono seniūnijose paskelbta ekstremali padėtis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Aistra kalnams: brangu, pavojinga, bet traukia. Kodėl? Pokalbis su į Everestą įkopusiu Mindaugu Šatkausku.Dešimt studentų iš Lietuvos jau pavasarį išvyks į NASA stažuotes. Lietuva – viena iš trylikos pasaulio valstybių užmezgusių bendradarbiavimą su Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija. Kokias galimybes tai atveria jauniesiems Lietuvos mokslininkams? Ekspertų vertinimu pedagogų trūkumas Lietuvoje bus ir kitų metų švietimo sistemos problema. Savivaldybės deda visas pastangas pritraukti mokytojų. Panevėžys jau septintus metus vykdo specialistų pritraukimo ir perkvalifikavimo programą. Kokie to rezultatai?LRT Faktai: melagiena apie JAV ambasados Lietuvoje uždarymą.Jauna šeima Molėtų rajone puoselėja ūkį, o Vilniuje turi restoraną.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėję Socialdemokratai bando burti centro-kairės koaliciją, tačiau ar jiems pavyks tai padaryti, dar neaišku – daug ką gali nulemti antrojo turo rezultatai.Aktualus klausimas. Ką daryti, kad ir antrajame Seimo rinkimų ture žmonės ateitų balsuoti?Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, kuri nuo gegužės negauna reikiamų paslaugų iš Nacionalinės žemės tarnybos.Jeigu Socialdemokratams pavyktų suburti valdančiąją centro-kairės koaliciją, opozicijoje liktų kitos trys partijos – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir „Nemuno aušra“. Kaip jos mato savo darbą ten?Festivalyje PRIX EUROPA LRT RADIJO dokumentika „Atsivėrimas“ įvertinta kaip geriausia garso dokumentika 2024 metais.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais. Liga nustatyta ne Lietuvos piliečiui, jis gydosi ambulatoriškai ir laikosi izoliacijos taisyklių.Lietuvos Vyriausiasis administracinis Teismas nusprendė, kad Taikos koalicijos atstovas Danukas Arlauskas ir Nemuno aušrai priklausantis Kęstutis Bilius teisėtai pašalinti iš Seimo rinkimų, nes nuslėpė savo ryšius su KGB.Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl konservatorių lyderio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačios mokyklos statybų Kalnėnuose. Kol kas nebus kreipiamasi ir į teisėsaugą. Komisija nutarė pirmiausia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus dėl Landsbergienės mokyklos statybų.Siekiant sutarimo su visuomene siūloma mažinti poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose plotą bei uždrausti juose šaudyti. Du Seimo komitetai svarstė poligonų klausimą.Ved. Liepa Želnienė

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara