Podcasts about nacionalin

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos moksleiviai gegužės 8 dieną antrą kartą laikys Nacionalinį dezinformacijos raštingumo egzaminą. Pernai vykusiame pirmajame tokiame patikrinime dalyvavo beveik du tūkstančiai mokinių iš 33 Lietuvos miestų ir miestelių.Šiaulių regione ir vėl skambės velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Didįjį trečiadienį, kuris dar vadinamas Išdavystės diena, surengtas įžanginis koncertas Šeduvos bažnyčioje. Festivalis tradiciškai bus atidarytas antrąją Velykų dieną. Šiemet regione bus surengta 12 koncertų. 42-ejus metus vykstantis festivalis, kuriame skamba sakralinė muzika, yra vienas seniausių šalyje. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių vietų, tarp kurių ir Kuršių nerija, jau ne vieną dešimtmetį įkvepianti kino kūrėjus. Apie tai ir pasikalbėsime su režisieriumi Algimantu Puipa ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie pokyčius žymių klasikos atlikėjų vadyboje bei pasaulines tendencijas atspindintį Nacionalinio baleto ir operos Londone 2025-2026-ųjų metų sezono repertuarą.Rubrikoje „Be kaukių“ – ergoterapeutė, kuksando meistrė Toma Kumžienė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lietuva lazerių srityje jau pasiekė daug, tačiau įvertinimai nesibaigia. Akademikų ir verslo atstovų komanda už unikalias lazerines sistemas šiemet pelnė ir Lietuvos mokslo premiją.Valstybinių miškų urėdija Šiandien kviečia į „Nacionalinį miškasodį“ –rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose.Jungtinės Karalystės bankai įpareigoti atlyginti sukčių padarytą žalą. Kada galima tikėtis panašių sprendimų Lietuvoje?Higienos stotelės mergaitėms atsiranda jau ir kaimų mokyklose. Čia, anot, įstaigų vadovų, jos itin reikalingos. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad paauglės neišgalėdamos įsigyti reikmenų praleidinėja pamokas.Ved. Darius Matas

Su Gaja Šavele, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadove, Milda Lajauskaite - Maisto Banko Vilniaus regiono vadove ir Karoliu Krutuliu - Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patarėju (atliekančiu savivaldybės parengties pareigūno funkcijas) kalbame apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms Alytujeėkmingam krizių valdymui svarbu sutelkti kuo daugiau skirtingų pajėgų – savivaldybės tarnybų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių piliečių. Tam būtina reguliariai palaikyti bendradarbiavimą, keistis informacija, koordinuoti tarpusavio veiksmus ir planus. 

Spaudos apžvalga.Mantas Balakauskas permąsto ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“, kuri buvo išleista jau po autoriaus žūties karo fronte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą. Bus pristatymas performansas „Sayonakidori” (liet. „Lakštingala“). Tai – muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį.Kuo gyvena vaikų teatro kūrėjai Lietuvoje?Šį pavasarį į Juodkrantę sugrįžta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektas „Migruojantis muziejus“, kuriame menas susitinka su maistu ir bendruomene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ su Vilniaus dailės akademijos leidykla.Kaune prasidėjo tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“. Kaip kanklių ir kankliavimo tradicijų Lietuvoje įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paveiks festivalį?Klaipėdoje buvo išdalytos „Padėkos kaukės“.Ved. Justė Luščinskytė

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionalinėje filharmonijoje dar viena padėka mūsų genijui: koncertas „Čiurlionio kodas“ – antroji dedikacija mūsų kompozitoriui ir dailininkui. Šeštadienio vakarą LNSO diriguos pasaulio scenose žibanti maestra Mirga Gražinytė-Tyla. Dirigentės mintys koncerto išvakarėse.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma pirmoji menininkės, poetės, filosofės, dr. Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „Šviesa, kuri auga“.Hipnotizuojantys Afrikos ritmai ir ritualiniai giedojimai, derinami su improvizuotu šokiu... Gnawa – Maroko muzikos ir kultūros tradicija, klausytojus įtraukianti į mistinį garsų pasaulį. Vienas ryškiausių šiandienos Gnawos ambasadorių Londone – Simo Lagnawi. Menininkas sako, kad Gnawa - ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“. Tai nerimu persmelkta istorija apie gebėjimą pasipriešinti kito manipuliacijoms. Spektaklis įkvėptas Holivudo žvaigždės, su legendiniu kino kūrėju Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų. „Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų esame Tippi“, – sako Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakį statanti lenkų-prancūzų režisierė ir dramaturgė Anna Smolar. Su ja susitiko kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Kipras Mašanauskas.Ved. Gabija Narušytė

Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinėskokybės maisto produktais. Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje.  Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apienaują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.Ved. Kristina Toleikienė

Šią savaitę visi šalies aštuntokai buvo išbandyti matematika – laikė matematikos Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP).Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui.Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos?Tiesa, nors NMPP rezultatai netraktuojami kaip egzamino, vis tiek kyla įtampa. Mat aštuntokams jau netrukus teks pereiti iš progimnazijų į gimnazijas. O dalis pastarųjų, jei yra didesnis norinčiųjų mokytis skaičius, kreipia dėmesį tiek į aštuntokų metinių trimestrų pažymius, tiek į NMPP įverčius.Kaip šiemet vykusio matematikos NMPP naujoves vertina mokytojai? O ir kas, jų nuomonė, – NMPP rezultatas ar metinio trimestro pažymys labiau atspindi tikrąsias mokinio žinias ir gebėjimus?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio skyriaus specialistas Valdas Vanagas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Ukraina sutinka su pakoreguotu JAV susitarimu dėl prieigos prie mineralų. Ukrainos pusė skelbia, kad Vašingtonas išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, tarp ir jų reikalavimą suteikti 500 milijardų dolerių vertės svarbių žaliavų. Nurodoma, kad susitarimas gali būti pasirašytas jau penktadienį,Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos sutarimas dėl prieigos prie mineralų yra pozityvus ženklas. Pasak Kęstučio Budrio, dokumento nereikėtų laikyti taikos susitarimu su saugumo garantijomis, tokių derybų ateityje bus daugiau.Dalis viešbučių ir turistų skundžiasi nauja tvarka, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikėjai kartą per parą Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje privalo teikti svečių registracijos duomenis. Keliautojai sako, kad Lietuvoje jie turi pateikti daugiau duomenų nei kitose šalyse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad dabar kaip tik reikalaujama mažiau keliautojų duomenų.Kaip amerikiečiai reaguoja į Trumpo pasisakymus apie Ukrainą, suartėjimą su Rusija ir kiek žiniasklaida skiria tam dėmesio.Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį.Miškininkai, pasitinkant pavasarį, kviečia visoje Lietuvoje kelti inkilus. Klausimas klausytojams - ar keliate inkilus, ar žinote, kaip tai tinkamai padaryti, galiausiai, ar juose kas nors apsigyvena?Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prancūzijos prezidento kvietimu aštuonių Europos valstybių vadovai susitinka Paryžiuje, kur aptars susidariusią situaciją po to, kai buvo paskelbta apie numatomas derybas dėl karo pabaigos Ukrainoje.Ukrainos prezidentas atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, kurie tarpininkauja tarp Kyjivo ir Maskvos derybose dėl apsikeitimo karo belaisviais. Šis Zelenskio vizitas vyksta prieš numatomą Amerikos ir Rusijos pareigūnų susitikimą Saudo Arabijoje, kur šią savaitę turėtų prasidėti derybos dėl Ukrainos. Kyjivas ir Europa nerimauja, kad Ukrainos ir Europos ateitis bus nuspręsta be jų.JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad susitikimas su rusų prezidentu Vladimiru Putinu gali įvykti labai greitai, ir pridūrė tikįs, kad jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad taikos susitarimų Rusija nesilaiko. O kaip paprastai vyksta taikos derybos ir ko iš jų gali tikėtis tiek kariaujančios pusės, tiek likęs pasaulis?Vilniaus Aludarių gatvėje stovinčio daugiabučio gyventojai ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika Development“ iki šiol neišsiaiškino, kas kaltas dėl byrėti pradėjusio šimtamečio namo. Ginčai dėl daugiabutyje atsiradusių trūkių trunka daugiau nei metus, tačiau statybos nėra stabdomos, nesutarimai persikėlė į teismus. Gyventojai reikalauja, kad jų turtui padarytą žalą kompensuotų statybų užsakovas, o statytojas dėl atsiradusių trūkių kaltina namo amžių.Lietuvoje antrą kartą oficialiai minima Nacionalinė emancipacijos diena. Kokie šiandienos iššūkiai siekiant lygių galimybių visiems?Ved. Darius Matas

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2024-aisiais išleistų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Kokias kino žiūrėjimo tendencijas atskleidė tyrimas „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“?Antrus metus Lietuvoje oficialiai minima Nacionalinė emancipacijos diena.Ar dėl vykdomų statybų Vilniaus centre kyla pavojus ir dailininko Kazimiero Žoromskio muziejui?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja Simona Merijauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasideda 14-asis Šoblės studentų kino festivalis. Kaip jis auga ir keičiasi? Kokią įtaką festivalis daro lietuviško kino sklaidai ir augimui? Apie tai pasakoja viena iš festivalio organizatorių Ula Beatričė Batisaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos vadovas doc. Vytautas Dambrauskas.Dėmesys šių metų EXPO parodai. Studijoje – pokalbis su Lietuvos generaline komisare „Expo 2025 Osaka“ Lina Antanavičiene ir Baltijos šalių paviljono koncepcijos kūrėjais Laura Slavina ir Arthur Analts.Artėjančią valstybės atkūrimo dieną itin gausiu renginių ciklu ketina minėti Šiauliai. Vasario 16-ąją miesto autobusuose tradiciškai bus skaitomos eilės, rengiamos edukacijos, pilietinės akcijos. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie moteris dirigentes, Valentino dienos koncertų programas bei naują operą, kurioje pasakojama apie buvusios britų premjerės Margaret Thatcher karjeros pabaigą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši radijo žurnalistė, radijo dokumentikos kūrėja Vaida Pilibaitytė, su kuria kalbamės apie jos kelią į kūrybą garsais – tai, kas, jos nuomone, svarbiausia būnant radijo žurnaliste.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ jau ne vieną pastūmėjo atsigręžti į prieštaringumų pilną sovietinės okupacijos praeitį. Muziejus kviečia lankytojus atsisveikinti su turimais Sovietų Sąjungos okupaciją primenančiais daiktais, o kartu – įsitraukti į parodos pasakojimą.Žydų mokslinis institutas YIVO mini savo veiklos šimtmetį. Apie šio instituto istoriją ir jubiliejinių metų renginius pasakoja Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune šiuo metu galima išvysti tris šiuolaikinio meno parodas. Kūrėjai savo darbuose atkreipia dėmesį į besaikį vartojimą, ekologiją, žmogaus ir gamtos santykį.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Donatas Šukelis

Sklandžiai veikiantis viešasis transportas – sveiko miesto sąlyga. Iš kokių veiksnių susidaro viešojo transporto patrauklumas? Kokiomis nuostatomis viešojo transporto atžvilgiu vadovaujasi politikos formuotojai? Ar viešasis transportas turi būti pelningas? Ką būtina gerinti viešojo transporto vadyboje, kad keleiviai galėtų keliauti oriai? Laidos svečias – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.Ved.Kristina Toleikienė

Šią savaitę buvo pristatyta Nacionalinės filmotekos galimybių studija.Jei neskaičiuosime atminimo lentų ir gatvių pavadinimų, Kaune nėra įamžintas nei vienos istorijai svarbios moters atminimas. Šią paradigmą pakeisti nori Labdaros ir paramos fondas FRIDA, inicijavęs projektą „Moterų detektorius“.Menininkai Lukas Pavilionis ir Vasarė Kuprevičiūtė „The Rooster Galerry“ pristatė parodą „Namas“, kurioje, kaip patys juokauja, įkūrė tapytojų trijų kambarių butą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Aistė Kučinskienė ir Viktorija Šeina parengė monografiją apie mokyklinį lietuvių literatūros kanoną.„Ar gali būti didesnė fotografijos prasmė nei įamžinti augančius vaikus?“ – mąstydamas apie menininko santykį su žmogumi, retoriškai klausia fotožurnalistas Artūras Morozovas. Jis ruošiasi atidaryti fotografijų parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“, kur užfiksuota šeimų, kurios imasi globoti vaikus, kasdienybė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Naujausias fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus kūrinys – Varšuvos fotografo Konrado Brandelio nuotraukų aplankas „Souvenir de Vilna“, kuriame 1875 metais įamžinti Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai.„Mes pačios mėgstame save nustebinti, nes mums patinka žaisti“, – sako trio „The Ditties“ vokalistės ir suka į naujus muzikos žanrus. Laimos Slepkovaitės interviu.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaromos trys parodos ir salė, kurioje bus rodomi ukrainiečių kilmės menininkės trumpametražiai filmai apie karo pasekmes. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Lietuvos kino centras pristatė parengtą Nacionalinės filmotekos galimybių studiją. Pristatymo metu buvo aptartos pagrindinės galimos Nacionalinės filmotekos veiklos kryptys, tikslai bei jos reikšmė Lietuvos kino kultūrai. Plačiau – Justė Luščinskytė.„Kultūroje matau didelę prasmę“, – yra sakęs Dovydas Kiauleikis, dvisavaitinio žurnalo „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorės pavaduotojas. Apie vis tirštėjantį Lietuvos kultūros lauką, apie kultūrinę spaudą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.Ved. Rūta Simanavičienė

Energetikos ir technikos muziejuje atveriama nauja interjero dizainerio, baldų kūrėjo Tomo Jasiulio paroda „Kvadratas nori būti apskritimu“. Pasakoja Tomas Jasiulis ir Energetikos ir technikos muziejaus parodų kuratorius Karolis Gužas.Įteikta 34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras imasi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovę Laimą Vilimienę kalbina Donatas Šukelis.Kiekvienų metų pradžioje vykstantį Dakaro ralį seka daugelis šio sporto aistruolių. Į Saudo Arabijoje vykstančias varžybas keliauja ne tik lenktynininkai bei automobilių technikai, bet ir gausus fotografų būrys. Kaip atrodo fotografų diena Dakaro ralyje? Ir su kokiais iššūkiais dažniausiai tenka susidurti? Pasakoja Vesta Vitkutė.Smuikininkės Ugnės Liepos Žuklytės žvaigždė sužibo labai anksti – su orkestru ji debiutavo vos aštuonerių, labai anksti pradėjo skinti tarptautinių konkursų laurus. Šiuo metu muzikė studijuoja Londone, viename geriausių muzikos koledžų pasaulyje, tačiau yra nusiteikusi ir populiarinti klasikinę muziką, naudodamasi socialinių tinklų suteikiamomis galimybėmis. Apie instrumentą, tapusį jau beveik kūno dalimi, ambicingus tikslus ir kitus pomėgius – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

Šiurpus nusikaltimas Plungės ligoninėje: įtariama, kad 43-ejų metų pacientas mirtinai sužalojo kitą tame pačiame skyriuje gydytą 85-ių metų amžiaus senjorę. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai, ligoninės personalui teikiama psichologų pagalba. Po šio įvykio nemažai diskusijų būtent apie pačių pacientų bei medikų saugumą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad rusiškų gamtinių dujų tranzito į Europą per Ukrainą sustabdymas yra didžiulis Maskvos pralaimėjimas. Sausio pirmąją baigė galioti gamtinių dujų tranzito sutartis tarp Ukrainos ir Rusijos „Gazprom“. Moldovos separatistinis Uždniestrės regionas dėl to susidūrė su rimtais energetiniais sunkumais.JAV pareigūnai bando atsakyti į klausimą, ar tarp išpuolio Naujajame Orleane, kai automobilis taranavo minią žmonių, ir bendrovės „Tesla“ sunkvežimio sprogimo Las Vegase Naujųjų metų rytą yra ryšys.Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas tikisi, kad nuo rugsėjo pirmosios atsiras trūkstami pagrindinių dalykų vadovėliai.Kokie Lietuvai ir pasauliui bus 2025 metai?Vakarų Lietuvoje sparčiai kyla vandens lygis, keliose Kretingos rajono seniūnijose paskelbta ekstremali padėtis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Mados talentų konkursas „Injekcija“ pasitinka šūkiu: „Galios trokšta visi“.Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta praėjusio amžiaus fotografiją iliustruojanti paroda „Vizijos“. Joje galima išvysti avangardinę, eksperimentinę ir konceptualiąją fotografiją. Iš Šiaulių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Besibaigiant metams Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia į vargonų muzikos koncertus Vilniuje.„The Impressions“ – legendinė amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo grupė, susikūrusi 1958 m. Čikagoje. Kai kurie kūriniai tapo pilietinių teisių judėjimo garso takeliais, įkvėpusiais milijonus klausytojų. Daugiau apie grupę pasakoja Ignas Gudelevičius.Knygų vaikams erdvines iliustracijas kurianti menininkė Elena Selena save kaip kūrėją atrado dar studijuodama Paryžiuje ir ten pasiliko iki šiol. Ir jai puikiai sekasi, nes, kaip sako ji pati, kiekvieną dieną su didžiausiu nekantrumu eina į studiją dirbti ir nuolat atranda eksperimento, pažinimo džiaugsmą. Menininkė Elena Selena iš Paryžiaus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Aistra kalnams: brangu, pavojinga, bet traukia. Kodėl? Pokalbis su į Everestą įkopusiu Mindaugu Šatkausku.Dešimt studentų iš Lietuvos jau pavasarį išvyks į NASA stažuotes. Lietuva – viena iš trylikos pasaulio valstybių užmezgusių bendradarbiavimą su Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija. Kokias galimybes tai atveria jauniesiems Lietuvos mokslininkams? Ekspertų vertinimu pedagogų trūkumas Lietuvoje bus ir kitų metų švietimo sistemos problema. Savivaldybės deda visas pastangas pritraukti mokytojų. Panevėžys jau septintus metus vykdo specialistų pritraukimo ir perkvalifikavimo programą. Kokie to rezultatai?LRT Faktai: melagiena apie JAV ambasados Lietuvoje uždarymą.Jauna šeima Molėtų rajone puoselėja ūkį, o Vilniuje turi restoraną.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių apgadinimas Baltijos jūroje turi būti laikomas sabotažo aktu, dabar dėl to įtariamai krinta ant Kinijos laivo. Generalinė prokuratūra taip pat paskelbė apie sulaikytus 2 Ispanijos piliečius, ketinusius padegti vieną Šiaulių įmonę. Kaip turėtume reaguoti į tokias diversijas?Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės specialistas Tomas Čeponis, Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘Loaded“ atstovas Mantas Vilimas, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Statretginio prognozavimo skyriaus ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Ir paaugliai gali priimti sprendimus, kokius kultūrinius projektus finansuoti. Tokią galią jauniems žmonėms suteikia Europos kultūros sostinė Budė. Norvegijos šiaurėje, Nordlando regione įsikūręs miestas kasmet praranda vis daugiau jaunimo, kuris akcentuoja – gyventi čia jiems nuobodu. Kaip Europos kultūros sostinė pasiryžo spręsti šią problemą?Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta pasaulinio lygio fotografo Davido Goldblatto paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“.Filosofijos fakultete vyks atviras seminaras „Vaikų trauminės patirtys: kaip atpažinti sunkumus ir padėti?“.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, ir jis stebina žanrų įvairove.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Prasideda Taivano kino festivalis.Ar e. sportas gali tapti tradicinio sporto alternatyva?Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys teigia, kad Taivano puslaidininkių gamyklos statybos „neužges“, bet užtruks ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau. Anot jo, ilgesnį terminą nulėmė poreikis laukti, kol bus pakeista sklypo paskirtis.„Teltonika“ grupės vadovui pranešus apie stabdomas milijardines investicijas į technologijų parko statybas Liepkalnyje, naujosios valdančiosios daugumos atstovai neabejoja – susiklosčiusia situacija turėtų pasidomėti ir Seimas. Parlamentarai svarsto, jog klausimus dėl stringančių 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybų galėtų nagrinėti ne tik Ekonomikos komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija, bet ir Antikorupcijos komisija.Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia su prezidentu aptaręs galimus kandidatus į ministrus, tačiau jų pavardžių viešai neatskleidžia. Pasak socialdemokrato, Gitanas Nausėda yra išsakęs, kad į ministrus turi būti siūlomi patyrę, turintys viešojo administravimo patirties, skaidrūs, pasiruošę dirbti Lietuvai asmenys.Greitosios medicinos pagalbos profesinė sąjunga surengė piketą dėl, jų teigimu, neskaidriai vykstančio konkurso į Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovus. Šios profsąjungos teigimu, jų paskirtiems stebėtojams į konkursą ne visą procesą leista nuosekliai stebėti. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija kalba, kad atrankos komisijos nariai pažeidimų nepastebėjo ir ministerija jų vertinimu pasitiki.Vilniuje pradėta statyti Nacionalinę koncertų salę. Ant Tauro kalno, kur pastatas turėtų iškilti, buvo įkasta kapsulė. Rūmai suprojektuoti taip, kad tiktų aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, kad Lietuvos orkestrai turėtų puikios akustikos sales ir repeticijoms, ir koncertams.Planuojama, kad statybos truks beveik penkerius metus. Koncertų salė bus pastatyta buvusių Profsąjungų rūmų vietoje.Lietuva gedi mirusio talentingo kūrėjo, kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Kulikausko. Nuo 1973 - ių metų jis buvo estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ muzikantas ir vadovas. Vėliau su Vytautu Kernagiu įkūrė „Dainos teatrą“, dar vėliau buvo „Keistuolių teatro“ muzikinis vadovas. Andrius Kulikauskas kūrė muziką filmams ir spektakliams, akompanavo ir aranžavo dainas autorinių dainų atlikėjams.Ved. Madona Lučkaitė

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, minėdamas savo 50-metį, pristato neeilinį tarpdisciplininį projektą – nebylaus kino ir gyvai atliekamos muzikos simbiozę.Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo pradėti Nacionalinės koncertų salės statybų darbai.Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? – diskutuota forume „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.Išleistas antras eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris, skirtas jūrai.Sekmadienį režisierius, aktorius, kompozitorius Aidas Giniotis pasitiko 60-metį.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – vertėja ir literatūros agentė Urtė Liepuoniūtė.Ved. Marius Eidukonis

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Paryžiuje duris atveria Lietuvos autorių fotografijų ekspozicija iš Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos, Pompidou centro ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų.Kauno IX forto muziejuje eksponuojama viena iš labiausiai sukrečiančių pastarojo meto parodų „Vaikai...“, pasakojanti istorijas vaikų, žuvusių kare Ukrainoje.Muzikos žvaigždei Bryan Adams sukako 65-eri.Tarp paskelbtų tarptautinių prieinamų knygų leidybai skirtų ABC apdovanojimų finalininkų ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka.Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma paroda „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – urbanistė Justina Muliuolytė.Ved. Marius Eidukonis

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėję Socialdemokratai bando burti centro-kairės koaliciją, tačiau ar jiems pavyks tai padaryti, dar neaišku – daug ką gali nulemti antrojo turo rezultatai.Aktualus klausimas. Ką daryti, kad ir antrajame Seimo rinkimų ture žmonės ateitų balsuoti?Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, kuri nuo gegužės negauna reikiamų paslaugų iš Nacionalinės žemės tarnybos.Jeigu Socialdemokratams pavyktų suburti valdančiąją centro-kairės koaliciją, opozicijoje liktų kitos trys partijos – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir „Nemuno aušra“. Kaip jos mato savo darbą ten?Festivalyje PRIX EUROPA LRT RADIJO dokumentika „Atsivėrimas“ įvertinta kaip geriausia garso dokumentika 2024 metais.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais. Liga nustatyta ne Lietuvos piliečiui, jis gydosi ambulatoriškai ir laikosi izoliacijos taisyklių.Lietuvos Vyriausiasis administracinis Teismas nusprendė, kad Taikos koalicijos atstovas Danukas Arlauskas ir Nemuno aušrai priklausantis Kęstutis Bilius teisėtai pašalinti iš Seimo rinkimų, nes nuslėpė savo ryšius su KGB.Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl konservatorių lyderio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačios mokyklos statybų Kalnėnuose. Kol kas nebus kreipiamasi ir į teisėsaugą. Komisija nutarė pirmiausia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus dėl Landsbergienės mokyklos statybų.Siekiant sutarimo su visuomene siūloma mažinti poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose plotą bei uždrausti juose šaudyti. Du Seimo komitetai svarstė poligonų klausimą.Ved. Liepa Želnienė

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Artėjant mokslo metams, savivaldybės gavo naudoti netinkamų COVID testų, kuriais turėjo būti tikrinami mokyklose sunegalavę moksleiviai. Dalis jų yra pasibaigusio ir pratęsto galiojimo. Preliminariais duomenimis, buvo išdalinta apie 100-as tūkstančių testų. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija teigia, kad juos būtų galima toliau naudoti. Tačiau, kaip teigia laikinoji laboratorijos vadovė Svajūnė Muralytė, siekiant išvengti visuomenės pasipiktinimo išplatinti testai bus susigrąžinami.Desovietizacijos komisija šiandien ėmėsi vertinti diplomato ir karininko Kazio Škirpos atminimo įamžinimo klausimo. Į komisiją šiuo klausimu dar prieš metus kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė. Šį birželį, taip ir nesulaukus išvados, partija Nacionalinis susivienijimas be leidimo pakabino atminimo lentą Kaziui Škirpai. Policija dėl to pradėjo savo tyrimus.Nuo rugpjūčio pirmos dienos norintys automobiliu pravažiuoti Kauno senamiestį, turi sumokėti vienkartinę Sumažintos taršos zonos rinkliavą. Dėl naujos tvarkos nuostolius patiria Kauno senamiestyje dirbančios maitinimo įstaigos.Dar vieną pasikėsinimą išgyvenęs Kyjive gyvenantis Rusijos opozicionierius Ilja Ponomariovas neabejoja, kad dronų ataka į jo namus buvo ne pagąsdinimas, o bandymas nužudyti.Ved. Liepa Želnienė

Dėl egzaminų rezultatus skaitmenizuojančios įmonės klaidos skaičiuojant valstybinių brandos egzaminų rezultatus, nežymiai keičiasi apie 5 proc. abiturientų darbų galutiniai rezultatai. Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad stojimo į aukštąsias mokyklas procesas nesutrikdytas.Europos komisija šįryt išsiuntė prašymus šalims pateikti kandidatus į eurokomisarų postus. Atsakymas turi būti pateiktas iki rūgpjūčio 30 dienos. Lietuva kol kas sprendimo nėra priėmusi.Paaiškėjo, ką Europos Parlamente veiks pirmą kartą išrinkti Lietuvos atstovai. Kaip niekada daug jie žada dirbti ekonomikos klausimais. Keli naujokai gavo aukštas pareigas komitetuose.Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pasakė kalbą Amerikos Kongrese. Įtampų netrūko ir rūmų viduje, ir Kongreso prieigose Vašingtone. Virtinė demokratų partijos atstovų boikotavo Izraelio premjero kalbą, o ekspertai pabrėžia, kad paramos Izraeliui klausimas tampa vis labiau skaldančiu.Rytoj oficialiai prasideda Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Miestas joms rengėsi ne vienerius metus. Apie pasirengimą ir kilusius iššūkius, su Paryžiaus 17-ojo rajono meru Žofrua Bolaru kalbėjosi žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.Finansų ministerijos sudaryta komisija baigė tyrimą dėl Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos direktoriaus Klemenso Rimšelio veiklos. Vadovaudamas ministerijai pavaldžiai tarnybai, Rimšelis, vykdamas į komandiruotes užsienyje, kartu pasiimdavo ir žmoną. Tačiau, kad elgiasi neteisėtai, Rimšelis nepripažįsta. Kol vyko tyrimas, į valstybės biudžetą jis suskubo pervesti beveik 2 tūkstančius eurų ir sako, kad reikalas baigtas.Klaipėda ruošiasi jubiliejinės Jūros šventės startui, o Lietuvos jūrų muziejus ta proga pristato naują ekspoziciją - „jūros ir Lietuva: 793-ieji - 1918-ieji". Ekspozicija kviečia sužinoti, koks gyvenimas vyko pajūryje ir kokia buvo jūros svarba, prieš daugiau nei tūkstantį metų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvoje registruotai virtualiųjų valiutų operatorei „Payeer“ skyrė beveik 9,3 mln. eurų baudą. Bauda skirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, dar daugiau nei 1 mln. eurų – už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.NATO šalių vadovų susitikimo Vašingtone deklaracijoje ketinant Kyjivo kelią narystės link pavadinti negrįžtamu prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog šiuo metu tai yra geriausias bendrasis vardiklis.Matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė daugiau abiturientų negu praėjusiais metais, o lietuvių kalbos – šiek tiek mažiau, rodo Nacionalinės švietimo agentūros skelbiami duomenys.Ved. Andrius Kavaliauskas

Su prezidentu susitikusi kandidatė į švietimo ministrus Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako problemas šiame sektoriuje su šalies vadovu matanti vienodai ir pokalbį ji vadina konstruktyviu. Politikės teigimu, susitikimo metu kalbėtasi apie mokyklų tinklą, pasiruošimą naujiems mokslo metams, Nacionalinės švietimo agentūros situaciją, metodinės medžiagos parengimą.Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Rusijos generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui ir buvusiam gynybos ministrui Sergejui Šoigu.Prie Vilniaus savivaldybės surengtas protestas dėl nuo Apeliacinio teismo nukabintos, pulkininkui Kaziui Škirpai atminti skirtos lentos. Ji Nacionalinio susivienijimo partijos atstovų buvo pakabinta, 1941-ųjų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse.Lietuvą ir toliau pasiekia Rusijos ir Baltarusijos kanalų transliacijos, per kurias skleidžiama propaganda ir dezinformacija. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba sako, kad ne visos girdimos transliacijos yra neteisėtos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien vakare baigiasi nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas“, kurių metu buvo siekiama stiprinti darbuotojų gebėjimus atpažinti ir tinkamai reaguoti į duomenų viliojimo atakas. Darbuotojai į savo elektroninio pašto dėžutes gavo laiškus, pavyzdžiui, kad turi pasitikrinti sveikatą, o tam reikia suvesti asmens kodą ar laišką su informacija, kas prie jų paskyros buvo prisijungta iš Rusijos.Ar Kaune turėtų atsirasti paminklas Algirdui Brazauskui. Šiandien to klausiame Jūsų. Kauno meras inicijuoja paminklo Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje.Europos parlamentui baigiant savo kadenciją, ekspertai pabrėžia, kad tai būtų galima pavadinti krizių valdymo parlamentu. Reaguojant į precendento neturinčius iššūkius teko ieškoti ir iki šiol naujų ir neišbandytų sprendimo būdų, tačiau ne viską pavyko sėkmingai įgyvendinti.Prancūzijoje besilankantis Ukrainos prezidentas susitiks su Jungtinių Valstijų vadovu. Volodymyras Zelenskis ir Džou Baidenas Prancūzijoje dalyvauja 80-tųjų sąjunginkų išsilaipinimo Europoje metinių minėjimo renginiuose. Baltieji rūmai anksčiau skelbė, kad Zelenskis ir Baidenas aptars esamą situaciją fronte ir paramą Ukrainai. Kyjivas įspėja, kad be reikšmingos paramos auga rizika Rusijai kare įgyti ženklią persvarą.Ar Pamario miestai vasaros sezono metu patrauklūs turistams bei ką galima rasti ilsintis ne didžiuosiuose šalies kurortuose, o mažesniuose miesteliuose?Ved. Rūta Kupetytė

Vyriausybė ketina patvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Kuo ji svarbi? Aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.Aktualus klausimas. Vyriausybė sako, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą – 816 eurų. Tai reiškia, kad pensijų augimas numatytas spartesnis nei buvo manoma anksčiau. Kaip vertinate augančias pensijas?Padidėjo darbuotojams neišmokamų atlyginimų sumos. Kodėl – apie tai „Verslo laike“.Finansų ministrė paskalbė, kaip gynybai būtų galima surinkti daugiau pinigų. Siūloma pratęsti bankų solidarumo mokestį, labiau apmokestinti verslą – 1 proc. padidinti pelno mokestį, labiau apmokestinti individualia veikla besiverčiančius žmones, draudimo sutartis. Taip pat maždaug 6 centais pabranginti degalus. Kaip tokius Vyriausybės siūlymus vertina tie, kurie ir turės mokėti daugiau?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien prasideda didžiausios nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, kuriose kariuomenės ir valstybės institucijos treniruosis perėjimą iš taikos į karo metą. Ką galėsime išvysti miestų gatvėse?Aktualaus klausimo rubrikoje domėsmės apie ketinimą drausti Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. Ką jūs apie tai manote?Šalyje vis labiau trūksta kvalifikuotų specialistų – ypač mechanikų, inžinierių, siuvėjų, elektrikų, statybininkų. Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis su tuo susiduria net 80 proc. šalies įmonių. Pramoninkai teigia - jei ateityje darbuotojų ir toliau trūks – Lietuvai bus sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose. Apie tai „Verslo laike''.Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Visoje šalyje ši paslauga pradės veikti nuo liepos.Uždarius Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus punktus šiuo metu likę tik du keliai į Baltarusiją: per Medininkų ir Šalčininkų punktus. Antrą mėnesį link jų daugiau nei dešimt kilometrų driekiasi automobilių eilės. Senkant savaites laukiančių vairuotojų kantrybei, kyla įtampų, policija fiksuoja dešimtis incidentų.

#TiekPinigų Svarbiausios ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/RFCKgZGFtuM Tiek Pinigų penktadienį (balandžio 5 d.) vedėjas Andrius pasakoja apie rusijos biudžetą dešimtimis milijonų pildančią viči bendrovę, galimai ateityje apmokestintą „Google“ paiešką, karą nugalėjusią „Disney“ bei vėl sustojusį Nacionalinį stadioną.

Vilniaus Universitetas jau kurį laiką nauju būdu stiprina savo finansus - rėmėjų pinigus investuoja, o už gautą grąžą pradėjo kviestis perspektyvius mokslininkus. Dalyvauja Vilniaus universiteto fondo komunikacijos vadovas Justinas Jakštonis.Šią savaitę - išskirtinė LRT RADIJO premjera pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „Ufo“. Pjesėje pasakojama apie aštuonių skirtingų žmonių kontaktus su nežemiškomis civilizacijomis. Šie įvairių šalių gyventojai susidūrė su kita realybe, kuri visiems laikams pakeitė jų gyvenimus.Lietuvoje maždaug 120 000 savanorių kasmet kitiems paskiria 5-is milijonus valandų. Tačiau tik maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas paskiria 1,2 % GPM paramą nevyriausybinėms organizacijoms. Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija pradeda kampaniją „Pasaulis be NVO – ne pasaulis“ , raginančią gyventojus prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo.Kėdainių rajone Vincentavos kaime Erika ir Ramūnas Bagdonai augina braškes. Prireikė daug darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslą – valdyti tokį braškių ūkį, kokiuose Erikai teko dirbti Norvegijoje. Su kokiomis kliūtimis susiduria ir kokių planų turi ūkininkai Bagdonai, domėjosi laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Kristina Toliekienė.Žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia pirmuosius tarpinių vienuoliktokų patikrinimų rezultatus, bendras matematikos A lygio patikrinimo vidurkis neperkopia pusės maksimaliai galimų surinkti balų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas turi politinės patirties bei idėjų gynybos srityje, bet jas reikia vertinti per likusios kadencijos prizmę.Verslas teigiamai vertina tai, kad Seime po svarstymo pritarta samanės įteisinimui ir gamybai kaimo turizmo sodybose.Lietuvos jūrų muziejuje jau slaugomi pirmieji Baltijos jūros į krantą išmesti ruonių jaunikliai. Anot specialistų, nors kasmet į biologų rankas pakliūva vis daugiau ruoniukų, jūroje jų populiacija itin sparčiai senka.Laisvos Rusijos forumo bendraįkūrėjas Ivan Tyutrin sako, kad Rusijos opozicija bendradarbiauja ir planuoja veiksmus su Rusijos savanoriais, kariaujančiais Ukrainos pusėje ir bandančiais perkelti karą į Rusijos Belgorodo ir Kursko sritis.Europos Sąjunga su Egiptu pasirašė 7 su puse milijardo vertės finansinės paramos paketą, skirtą migracijos srautams į Europą sumažinti. Netrukus panašų susitarimą, kuris numato didesnę migracijos srautų kontrolę Bendrijai nepriklausančiose šalyse, planuojama pasirašyti ir su kitomis šalimis. Tuo metu kritikai pabrėžia, kad tokiu būdu remiami autoritarinių šalių režimai ir nėra būdų užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjamos migrantų teisės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara