Podcasts about nacionalin

Pasaulio kino teatrus šiandien pasiekia naujausias „Oskaro“ laureato Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, tačiau dar iki premjeros didžiuosiuose ekranuose jis spėjo sukelti nemažai kontroversijų. Jas narstome kartu su kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi D. Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Pokalbis su Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke, kuriai šią savaitę įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už lietuvybės puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, pasaulio lietuvių bendruomenių telkimą, išlaikant tautinę tapatybę ir ryšius su Lietuva.Eidamas 79-uosius metus, mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės solistas emeritas Vytautas Brazdylis. Apie vieno ryškiausių Lietuvos baleto meistrų ir choreografo svarbą Lietuvos baleto mokyklai kalbamės su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu Eligijumi Butkumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Tokių prastų biologijos ir fizikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų dar nėra buvę per pastaruosius 11 metų. Štai savo noru pasirenkamo biologijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 14,5 proc. laikiusiųjų, o fizikos - 11,4 proc. Iki šiol didžiuliu neišlaikiusiųjų nuošimčiu kasmet gąsdindavo tik privalomoji (stojant į aukštąsias mokyklas) matematika, dabar jai pavymui jau ir fizika bei biologija.Tiesa, indikacijų, kad kažkas vyksta negerai su biologija ir fizika jau ir pernai buvo matyti - fizikos VBE pernai neišlaikė net 11,5 proc. abiturientų, o biologijos egzamino - 8,2 proc. Didžiausias keistumas tas, kad abu egzaminus pasirenka tie mokiniai, kurie įsivaizduoja, kad moka tuos dalykus. O ir jei mokinys turi to dalyko neigiamą pažymį metiniame trimestre, jam neleidžiama laikyti to dalyko egzamino. Šiuo atveju mokiniai turėjo teigiamus šių dalykų pažymius trimestre. Be to, ir mokytojai, ir mokiniai pasitikėjo, kad jiems pavyks išlaikyti šiuos egzaminus.Kiek mokinių teiks apeliacijas dėl fizikos egzamino, dar nežinia. Mat jo rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik antradienio pavakare. O štai biologijos apeliacijų skaičius išaugo kartais - net 13 kartų. Jei pernai buvo pateikta tik 31-a apeliacija, tai šiemet - net 407.NŠA atstovai tikina, girdi, prastus biologijos egzamino rezultatus nulėmė daugiausia profesinių mokyklų mokinių rezultatai.Ar tikrai taip? Ar tikrai profesinių mokyklų mokiniai kalti dėl tragiškai krentančių valstybinių brandos egzaminų įverčių, kai kartelė, palyginti su pernai, nuleista 10 taškų: nuo 35 iki 25 taškų? O ir kaip tada būtų atrodę rezultatai, jei nebūtų buvusi pažeminta kartelė? Tad ar mes vis dar išmokome mokinius? Ir ar tikrai brandos egzaminais pamatuojame jų brandą?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius, vertinęs kelių dešimčių apeliantų darbus Paulius Sungaila bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informatikos mokytojas Andrius Storta.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

Žiniasklaida skelbia, kad 14 metų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) praleidęs Jonas Valančiūnas yra arti grįžimo žaisti į Lietuvą. Tačiau pats krepšininkas šią informaciją neigia.Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose pasisakę politikai sulaukė kritikos: ar bažnyčios erdvė tinkama vieta politikų kalboms?Kelmės rajone agresyvus vyras puolė policijos pareigūnus peiliais ir pabėgo iš įvykio vietos. Kodėl daugėja išpuolių prieš pareigūnus?Po praėjusią savaitę pajūryje vyravusių stipresnių vėjų, Palangos paplūdimį nuklojo dumbliai. Kurorto komunalininkai dar savaitgalį pradėjo jo surinkimo ir išvežimo darbus, šiandien jie jau baigiami.Ved. Andrius Kavaliauskas

Trikalbis muzikinis pasakojimas-pasivaikščiojimas „Partizanių dainos“ pristatomas Avinjono teatro festivalio nepriklausomoje (OFF) programoje Prancūzijoje. Tai pirmasis kartas, kai Lietuvoje sukurtas šiuolaikinio istorijų pasakojimo pasirodymas pasiekia vieną svarbiausių Europos scenos menų platformų. Pokalbis su kūrinio bendraautore ir atlikėja, profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite. Taip pat žvilgsniu į lietuvių kūrybą Avinjono festivalyje dalinasi festivalio „Sirenos“ meno vadovė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadybos ir dramaturgijos skyriaus vadovė Kristė Agota Savė.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Jos šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us kūrinių. Kolegės Indrės Kaminckaitės, susitikusios su menininkės vaikaičiu Antanu, pasakojimas.Vilniuje įsikūrusioje „AP galerijoje“ atidaroma Sigito Parulskio fotografijos paroda „Atvirai paslėpta“, kurioje pirmą kartą pristato spalvotas fotografijas. Šiemet – tai jau antroji šio fotografuojančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato personalinė fotografijos paroda.Radijo 100-mečiui skirtas kolegės Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija, pasakojimas apie legendinį dainininką Antaną Šabaniauską.Ved. Gerūta Griniūtė

Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.Ved. R. Simanavičienė

Užsienio kultūros naujienos: dar neatidarytą, bet jau tapusia rekordine Fridos Kahlo paroda Londone ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį pasakoja Justė Luščinskytė.Kalbos rytas: apie vertimą bei cenzūrą Lietuvoje ir išeivijoje iki Nepriklausomybės atkūrimo pasakoja Tomas Riklius.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antoni Gaudí mirties metines. Pradedame penkių dalių ciklą, kurį parengė Justė Luščinskytė.Prieš 30 m. prasidėjęs Vilniaus festivalis buvo tarsi netikėtai išsiveržęs vulkanas, pirmą kartą į Lietuvos sceną pakvietęs pasaulinio lygio muzikos žvaigždes. Festivalio istoriją prisimena jo pradininkas, tuometinis Nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.Apie teminės savaitės muziką LRT Klasikos koncertuose pasakoja LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Palangos kurorto muziejuje atidaryta pirmoji bendra menininkų Solveigos ir Simono Gutautų paroda „Būties šventumas“. Pokalbis su menininkais.Ved. Jolanta Kryževičienė

Trumpiausia metų naktis jau praėjo, tačiau jos pėdsakai kai kuriose Lietuvos poilsiavietėse išlieka gerokai ilgiau. Nors Joninės neatsiejamos nuo gamtos ir lietuviškų tradicijų, aplinkosaugininkai kasmet primena, kad šventinė nuotaika kartais baigiasi paliktomis šiukšlėmis, ištrypta augmenija ar netinkamai kūrentų laužų žymėmis. Kiek iš tiesų aplinkai kainuoja viena linksma naktis gamtoje ir ar tvarus šventimas reikalauja didelių pastangų?Vasarą dažniausiai kalbame apie keliones dieną, tačiau vis daugiau žmonių atranda Lietuvą sutemus. Pasirodo, naktis gali pasiūlyti ne mažiau įspūdžių nei diena – nuo žvaigždžių stebėjimo observatorijose ir plaukimo baidarėmis mėnulio šviesoje iki ekskursijų po miestus, dvarus, pelkes ar net buvusias karines teritorijas. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ šią vasarą kviečia nepramiegoti ir pažinti Lietuvą kitu kampu – per naktines patirtis, kurios leidžia iš naujo atrasti gamtą, istoriją ir net savo pačių pojūčius.Ugniagesiai gelbėtojai ragina prie vandens telkinių elgtis atsargiai. Tvyrant karštam orui, per šventes šio rizikos dar didesnės.

Savaitgalį įvykusią ataką prieš Pečerų lauros istorinį kompleksą Kyjive Ukrainos kultūros ministrė pavadino viena didžiausių atakų prieš Ukrainos kultūrą ir paveldą per jau daugiau kaip ketverius metus vykstančią invaziją.„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez.Šią savaitę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta tarpdisciplininio meno kūrėjo Dano Aleksos paroda „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“. Anot menininko, nors kalbama, kad šiuolaikinis menas labai atskirtas nuo visuomenės, šios parodos atvejis tai paneigė.Suklestėjęs Bauhauzas, pasibaigusi impresionizmo epocha ir visiems – mažiems ir dideliems – pažįstamas, Jungtinėje Karalystėje gimęs veikėjas. Kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją.Jau 26-erius metus Lietuvą savo namais vadinanti čečėnė Bilkis sako, kad gimtasis miestas be mamos – tai tik svetimi pastatai, o bendrystė gali prasidėti nuo paprasčiausios saujos druskos.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Dienos šviesą išvydo knyga „Mitinė Kernavė. Legendos, padavimai, sakmės“.Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių, UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis Pečerų lauros vienuolyno kompleksas. Kokia žala padaryta ir kokie komplekso atkūrimo darbai numatomi?Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo, apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Pokalbis su kultūros viceministru Matu Drukteiniu.Amerikiečio Brandono Carsono lietuviškos šaknys atvedė į Lietuvą mokytis ne tik kalbos, bet ir groti lietuvių liaudies instrumentais. Per metus jis ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, bet ir susižavėjo šiais instrumentais.Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.Viename reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų „Tate St Ives“ galerijoje veikia Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės paroda „Buveinės pojūčiams“. Apie ją kalbamės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė antrojo etapo sričių projektų finansavimo rezultatus. Mažesnis institucijos finansavimas lėmė pokyčius ir LKT finansavime. Kokias tendencijas, skirstant finansavimą kultūros projektams pastebi tarybos vadovė Kristina Mažeikaite?Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Šiandien minime rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio 90-ąsias gimimo metines. Nors kilęs iš Žemaitijos, J. Aputis nuo 1972-ųjų savo dvasine tėvyne pasirinko etnografinį Zervynų kaimą. Rašytoją šiandien prisimename su literatūros kritiku, eseistu Valentinu Sventicku.Pranešta, kad dėl finansų taupymo duris užveria Vienos kamerinė opera. Kuo reikšminga ši institucija buvo operos pasaulyje pasakoja Klaipėdos muzikinio teatro solistė Viktorija Stanelytė-Bakan.Ved. Marius Eidukonis

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe.Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją.Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono.Ved. Kristina Toleikienė

Daugiau nei 29-i tūkstančiai abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrąją dalį. Taip simboliškai pradedama pusantro mėnesio truksianti pagrindinė ir pakartotinė egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas sako, kad šiemet lietuvių kalbos egzaminą laiko daugiau abiturientų nei ankstesniais metais.Švietimo ekspertai teigia, kad kasmet daugėja mokinių, kurie egzaminams ruoštis samdo korepetitorius Atlikti tyrimai parodė kad, kas antras sostinės vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis.LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad kas trečias Lietuvos gyventojas pasisako už kai kurių sankcijų Baltarusijai švelninimą ir dialogą su Baltarusijos valdžia. Dabartinę politiką Baltarusijos atžvilgiu siūlo išlaikyti 30 procentų apklaustųjų, 17 procentų pasisako už griežtesnes sankcijas ir didesnį spaudimą Baltarusijai, o 11 proc. mano, kad sankcijų reikėtų visiškai atsisakyti.Ved. M. Lučkaitė

„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, tai lauktas sprendimas, dėl kurio teko pakovoti ne vienus metus. Kad jaunųjų ūkininkų veikla būtų sėkminga, reikalingos ir mentorystės programos, pasitikėjimas valdžios institucijomis. Siekdami vieni kitus suprasti geriau, šią savaitę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai susitiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistais.Kelis dešimtmečius sėkmingai gėlininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja Goštautų šeima. Daugiau nei 40 arų šiltnamyje šį pavasarį tyvuliuoja tikra margaspalvių žiedų jūra. Goštautai džiaugiasi, kad jų gėles vertina ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, pirkėjų netrūksta ir iš Latvijos.Ved. Rūta Simanavičienė

Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. specialistė Marija Selezniova.Šalies ūkiuose nestinga šiuolaikinės technikos, kurios galimybės stebina. Modernūs kombainai gali jau ne tik nukulti derlių, bet ir teikti duomenis apie jo kokybę. Plačiau apie inovacijas papasakos vienos iš žemės ūkio bendrovių pardavimų vadovas Remigijus Savickas.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pokalbį su „Gyvūnėlių ūkio“ šeimininke Grete Šiauliene iš Mažeikių rajono. Sodyboje veiksmo ir garsų netrūksta, bet Gretė džiaugiasi būdama tarp gyvūnų ir jais rūpindamasi. Gretė su vyru dar kerpa alpakas ir keliauja po Lietuvą.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gegužės 20 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus nepamesti kritinio mąstymo renkantis mokymus.Užusalių kaimo bendruomenė dėka jaunų iniciatyvių žmonių suburia vietos gyventojus įvairioms veikloms. Užusaliečiai sportiški žmonės, daugybė bendruomenės veiklų vyksta būtent gamtoje. Apie tai dalinsis bendruomenės pirmininkė Laurita Ribakovė ir Simona Vėlavičė.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių retų daugiamečių augalų į Vilniuje vykusią mugę atsivežė augintoja Daiva Gasiūnienė iš Šiaulių rajono.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, gegužės 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Demografinė krizė yra viena iš šiandien aktualių temų, tačiau ji neatsiejama nuo platesnių iššūkių, susijusių su gyvybės kultūra: ar Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susilaukia reikalingo priėmimo ir palaikymo? Ar sugebame perduoti savo vaikams įsitikinimą, kad susilaukti vaikų yra dovana, o ne našta? Apie tai Augminas Petronis kalbasi su Lietuvos šeimos centro vadove Jurgita Saliniene ir Nacionalinės šeimos tarybos nariu Vyčiu Turoniu.

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“.Restauravimas dažnai suprantamas kaip techninis paveldo sutvarkymas, tačiau patys restauratoriai sako, kad problema Lietuvoje yra gilesnė – iki šiol trūksta bendros restauravimo doktrinos, aiškių atsakomybės ribų ir principų, kas restauruojant paveldą yra leistina, o kas jau kelia grėsmę jo autentiškumui. Apie tai kalbėta ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“, kurioje išryškėjo ir kitos sistemos silpnosios vietos – ribotos Restauravimo tarybos galios, savivaldybių specialistų trūkumas, galimos manipuliacijos priimant sprendimus. Ką šios problemos reiškia Lietuvos kultūros paveldui ir kokių pokyčių reikia restauravimo sistemoje?„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Naujas Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad įsitikinimas, jog mokiniai masiškai nemėgsta matematikos, nėra visiškai tikslus. Dalis gimnazistų sako, kad matematika jiems įdomi, beveik pusė mato jos naudą ateičiai. Vis dėlto kartu nemažai mokinių matematiką sieja su didelėmis pastangomis, neigiamomis emocijomis ir baime suklysti.Ved. Justė Luščinskytė

Aštuonių valandų darbo diena šiandien daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau jos atsiradimas, ilgos kovos ir socialinio dialogo rezultatas. Profesinės sąjungos istoriškai atliko esminį vaidmenį ginant darbuotojų teises ir formuojant šiuolaikinę darbo kultūrą. FM99 eteryje apie darbo santykius ir profesines sąjungas pasakojo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Pašnekovą kalbino Liudas Ramanauskas.

In memoriam Romualdas Gražinis.Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Prikelti iš pelenų. Kaunas“. Joje į Holokausto Kaune istoriją žvelgia menininkas Mindaugas Lukošaitis.Nacionalinės bibliotekų savaitės metu apdovanoti geriausi bibliotekininkai. Kokią bibliotekininkų misiją jie mato šiandien?Šiemet Ernsto Vicherto premijos laureate tapo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientė Viltė Stankutė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Čekijos valdančioji Andrejaus Babišo vyriausybė inicijuoja visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio pakeitimus. Jais nepatenkinti darbuotojai grasina streiku, o studentai Čekijoje organizuoja protestus prieš tokį sprendimą.Ved. Marius Eidukonis

Ar yra vilties kada nors sutraukyti rusijos kultūros voratinklį, kurį ji numezgė iš įvairiausių bendradarbiavimo su Vakarais formų: festivalių, dailės parodų, dalyvaudama tarptautinėse kultūros asociacijose, pasitelkdama krikščionybę, Vakarų demokratijos postulatus, ar taip ir liksime kaip tos pelės iš sovietmečiu populiaraus animacinio serialo vaikams - neva tai kovojame su katinu Leopoldu, bet nukenčiame pačios, o jis taip ir lieka „geruoju ganytoju“ kviesdamas: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Venecijos bienalėje yra panašus naratyvas - neuždengti kultūros karo ir politikos šešėliu. Gal metas sukurti paskutinę filmo seriją, kurioje katinas parodo savo tikrąją prigimtį ir suėda tas peles, idant pamatytume savo ( Europos) galimą niūrią ateitį iš šalies? Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos profesore, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate dr. Giedre Jankevičiūte ir kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaityte.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo skrydžio (ir kryčio) svaigulio iki skausmingo atsiribojimo nuo aplinkos ir savęs.Apie vizionierišką peizažą, šviesos atspindžių ir šešėlių dermę, šiaurės akmenų erotiškumą ir queer estetiką kalbamės su parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ kuratoriais dr. Margarita Matulyte ir Gintaru Česoniu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pareigas palikus Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos direktorei Rasai Juškėnienei ir prakalbus apie patirtą spaudimą iš Zarasų rajono merės Nijolės Guobienės, su tokiu direktorės pasitraukimu pareiškė nesutinkantys meno mokyklos darbuotojai ir bendruomenės nariai.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šiandien su rašytoja Neringa Vaitkute ir iliustruotoja Reda Tomingas vartome knygą „Odilės pasaka“.Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą apdovanota Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyriausioji tyrėja, VU Šiaulių akademijos profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė.Ved. Marius Eidukonis

„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone.„Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.„Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją.Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kaliningrado srityje jau kelias savaites liepsnoja gaisrai, o tirštus dūmus vėjas neša ir į Lietuvą. Specialistai teigia, kad prasidėjo kiekvieną pavasarį besikartojantis procesas - Rusijos pusėje deginama pernykštė žolė. Pasieniečiai teigia, kad tikimybė liepsnoms persimesti į Lietuvą - minimali, tačiau ragina pasienio gyventojus užuodus dūmus likti namuose ir neatidaryti langų.Santaros klinikos skelbia, kad Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs II kraujo grupės atsargų lygis, dėl trūkumo netrukus gali būti stabdoma dalis operacijų. Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė atkreipia dėmesį, kad reguliariai kraują donuojančių gyventojų dalis nesiekia dviejų procentų, todėl reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo.Ar įsivaizduojate, kad į prekybos centrą netrukus eisite su savo pakuote – į kurią bus galima įsipilti sulčių ar šampūno. Aplinkos ministerijos siūlomi pokyčiai numato, kad parduotuvėse galėsime rinktis: naudoti savo atsineštą pakuotę arba daugkartinę pakuotę vietoje. Tikslas – mažiau atliekų ir mažiau vienkartinių pakuočių. Tokie pokyčiai turėtų įsigalioti po kelerių metų. Ar jūs eitumėte į parduotuvę su savo pakuote?Kas iki vakar pateikė prašymą nutraukti pensijos kaupimą, pinigus atsiims su pirma atsiimančiųjų banga iki balandžio 15 d. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų suskubo ir tie, kas anksčiau neplanavo. Bet išsigando, pamatę, kad sukaupta suma ėmė mažėti.Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytas kūrinys, su kuriuo bus atstovaujama Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Tai filmo instaliacija „gyva gyva-ta“, kurią sukūrė menininkė Eglė Budvytytė. Šių metų bienalė jau pažymėta skandalu dėl Rusijos sugrįžimo. Lietuva ir dar dvi dešimtys šalių dėl to rengia protestą. Kaip į tai reaguoja Ukraina ir kas jos paviljone bus šiemet?Ved. Rūta Kupetytė

„Tikimės, kad japonai sugebės pamatyti lietuviškos tapatybės aspektus, kurie perteikiami Čiurlionio paveiksluose“, – sako Nacionalinio Vakarų meno muziejaus Japonijoje kuratorė Minami Asakura. Po 34 metų Tokijuje pristatoma retrospektyvinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, joje – dėmesys ne tik paveikslams, bet ir muzikai.Taivanietei režisierei Shih-Ching Tsou vaikystėje senelis pasakė: nenaudok kairės rankos, nes tai – velnio ranka. Šis prietaras giliai įsirėžė į menininkės atmintį, po daugybės metų ji sukūrė filmą „Kairiarankė“.Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta fotografijų paroda „Virgilijus Šonta: Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“. Tai pirmoji ankstyvame amžiuje nužudyto fotografo Virgilijaus Šontos retrospektyvinė kūrybos paroda.„Labai dažnai architektai sukuria tikrai blogus, negražius pastatus, jie neturėtų egzistuoti“, – sako architektas Andrius Ropolas.Vakar įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Čia už praėjusių metų darbus apdovanoti menininkai 18 kategorijų, taip pat Benui Šarkai įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, o už ilgametį indėlį į scenos meną pagerbtas dailininkas Jonas Arčikauskas. Netrūko įdomybių tarp nominantų ir apdovanotųjų: dramos aktoriai pastebėti solistų, šokėjų nominacijose, ceremonijos metų skambėjo kritika organizatoriams, politikams, nušvilpta kultūros ministrės kalba, prisimintas kultūros bendruomenės protestas.Šokėjas, choreografas ir šokio pedagogas Tadas Almantas sako, kad kurdamas spektaklį „Prisirišimas“ pakeitė visus savo įsitikinimus apie tai, kaip kūnas turi atrodyti ar judėti. Už kūrinį, kuriame įvairių negalių turintys atlikėjai susitinka su profesionaliais šokėjais, Tadas su kolege Mariia Bakalo apdovanotas Kauno teatro apdovanojimu „Fortūna“. Tiek kalbėdamas apie „Prisirišimą“, tiek apie savo vietą Lietuvos šokio scenoje, Frankfurte studijas baigęs kaunietis mini šilumą, meilę ir palaikymą.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėEglės Marijos Želvytės nuotr.

Žmonės su negalia ir specialiaisiais poreikiais vis dar susiduria su kasdieniais barjerais, ribojančiais jų galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip dizainas gali prisidėti prie tokių barjerų mažinimo? Vilniaus dailės akademija surengė tarptautinę projekto „DESIG*ness“ baigiamąją konferenciją, skirtą įtraukiojo dizaino temai ir jos vaidmeniui aukštajame moksle bei visuomenėje. Pokalbis su projekto vadovu, VDA profesoriumi Sauliumi Jusioniu.„Neslėpsiu, kad požiūris į Sniečkų ir sovietmetį negali būti teigiamas ar neutralus“, – sako istorikas Marius Ėmužis. Jo parengta Antano Sniečkaus politinė biografija „Šeimininkas ir jo dvariškiai“ (išleido „Aukso žuvys“) pateko į „Metų knygos rinkimų“ negrožinių knygų penketuką. Autorių kalbina Jolanta Kryževičienė.Paaiškėjo, kad Venecijos bienalėje Rusijos paviljone dalyvausiantys menininkai nėra disidentai, kaip apie tai anksčiau kalbėjo bienalės prezidentas Pietrangelo Buttafuoco. Tai asmenys, tiesiogiai susiję su Rusijos vyriausybe ir su šalies vadovui Vladimirui Putinui artimais asmenimis. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene.Ar kada jautėtės taip, lyg gyvenimas būtų atsidūręs akligatvyje? Kaip išsaugoti save ir santykius su aplinkiniais, kai ištinka krizė? Juozo Miltinio dramos teatro premjeroje „Pereigos ritualai“ tyrinėjamos būtent tokios ribinės žmogaus patirtys. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.Ved. Kristina Toleikienė

„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.Ved. Kristina Toliekienė.

Atnaujinant bendrojo ugdymo dalykų programas buvo žadama esą naujoji matematikos programa bei visi mokinių žinių patikrinimai būsiantys labiau orientuoti į mokinių mąstymą, taikymą, interpretaciją.Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias programas ir visi mokinių žinių patikrinimai irgi turėtų būti kitokie, tačiau ir toliau girdime tiek mokinių, tiek jų mokytojų, tiek kitų specialistų pastebėjimą, kad patikrinimų, nesvarbu, ar tai Nacionalinis moksleivių pasiekimų patikrinimas aštuntoje klasėje, ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtoje klasėje, ar vienuoliktokų ir dvyliktokų laikomi valstybiniai brandos egzaminai, užduotys yra formuluojamos pernelyg sudėtingai, neaiškiai, dviprasmiškai, užduočių sudėtingumas nepalyginimas tarp skirtingų laidų. O ir esą susidarąs įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistema matematikos patikrinimais iš tikrųjų siekia ne tiek patikrinti mokinių žinias ir sužinoti, ko šie išmoko, o ir toliau ieško būdų, kaip dalį jų „sukirsti“.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas ir Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Miglė Meidutė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Jau pirmadienį prasidedantis festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. Ar jos iš tiesų reikalingos?Nacionalinės svarbos krovinys, matyt, taip galėtume įvardinti supakuotus ir į Japoniją keliaujančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus, kurie bus eksponuojami Vakarų meno muziejuje Tokijuje. Kuo ypatingas meno kūrinių gabenimas iš vienos šalies į kitą?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie olandų menotyrininkų naujai atrastą Rembrandto paveikslą, su juo susijusias lietuviškas detales bei į Kambodžą restitucijos būdu sugrąžintas kultūrines vertybes.„Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Viena jų – 90-ojo gimtadienio savaitė kovo 9-14 dienomis.Piktos moters monologas – taip savo knygą „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ vadina rašytoja Oksana Zabužko. Prieš 30 metų Ukrainoje pasirodžiusi knyga, pasak rašytojos, sukėlė tikrą revoliuciją jos šalyje: moterims atvėrė akis ir parodė, kad seksas gali būti ne tik romantiškas, bet ir traumuojantis, o vyrams padėjo suprasti savo pažeidžiamumą, visai ukrainiečių tautai parodė, kaip totalitarinio režimo paliktos traumos veikia jų asmeninius, intymius gyvenimus.

Rusija grįžta į Venecijos bienalę. Diskutuojame su Nacionalinės dailės galerijos vadove doc. dr. Lolita Jablonskiene ir menotyrininke Karolina Tomkevičiūte.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, ir ne tik britų, balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“.Šiandien prasideda naujas kino festivalis – „5-os dienos festivalis“.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Užsienio kultūros naujienos: dešimtmečius nematytas paveikslas pripažintas autentišku Rembranto kūriniu, apie UNESCO įspėjimus ir netikėtus išbandymus, su kuriais susiduria Siksto koplyčios restauratoriai.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Lietuvių skaitytojams jau pažįstama knyga „Vienišas miestas“, o neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“ (iš anglų kalbos vertė Mėta Žukaitė), kur erotika persipina su galia, kontrole, vaizduote, bejėgyste ir visa nugalinčiu solidarumu.Kaip sukurti stiprius kultūrinius ryšius tarp Europos šalių? Kaip tokie ryšiai padeda įgyvendinti nacionalinius užsienio politikos tikslus – stiprinti saugumą, skatinti ekonomikos augimą? Laidos viešnia – kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje Adelė Dovydavičiūtė.„Išsaugokime legendinę Palangos vasaros skaityklą, neleiskime pastatui nunykti“, – viešai į visuomenę kreipiasi Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir siūlo pastatą perduoti kurortui. Apie unikalaus banguoto statinio ateitį pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generaline direktore Aušrine Žilinskiene ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.Istoriniai miestų gyvūnai – heraldiniai ženklai, sargai ar totemų figūros – atkeliavo į dailininkės Miglės Kosinskaitės tapybos kūrinius. Apie parodą „Bestia urbis“ pokalbis su menininke.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė

Kuris atlikėjas atstovaus Lietuvai šią gegužę Austrijoje vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse?Kodėl oro tarša skirtingose Lietuvos vietose kinta nevienodai?Kuo šiandien pritraukia lankytojus Knygų mugė, kuri yra vienas didžiausių literatūros ir kultūros renginių Lietuvoje?Šią dieną prieš 225 metus gimė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančiaus - rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.Ved. Madona Lučkaitė

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Žiniasklaidoje paviešinti įvykiai, kai ištikus avarijai pagalbą vairuotojams iškvietė automatizuotos sistemos. Vienu atveju - išmanusis telefonas, kitu - į automobilį integruota E-call sistema. Kaip jos veikia ir ką patys turime padaryti, kad ištikus nelaimei jos iškviestų pagalbą?Rubrikoje „PIN kodas" – pasakojimas, kaip suaugusieji gelbėja žaislų rinką patys dėliodami kaladėles arba kolekcionuodami žaislus.Rubrikoje „Praeiviai" Kelmės gyventojų pastebėjimai apie vis mažėjantį gimstamumą.Artėja Užgavėnės, daugelis jau šį savaitgalį keps pagrindinį šios šventės patiekalą – blynus. Kaip juos iškepti itin gardžius ir kuo įvairesnius – pokalbis su kulinarinių knygų autore Beata Nicholson.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojami „greiti pasimatymai“, kurie suteikia galimybę senjorams pabendrauti, užmegzti naujas pažintis ir pasijusti išgirstiems.Ved. Liuda Kudinova

Ukrainos skeletono lenktynininkas olimpiadoje diskvalifikuotas dėl šalmo.Korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios Valstybinės augalininkystės tarnyboje – keli su socialdemokratais susiję įdarbinimai, skelbia portalas „15min“. Nurodoma, kad ten dirba Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko žmona Evita Jonauskė ir prieš trejus metus su socialdemokratų sąrašu savivaldos rinkimuose dalyvavusi Vaiva Lukošienė.Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų. Aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad žala gamtai siekia beveik 4,6 mln. eurų. T. Domarkas anksčiau yra baustas dėl netinkamo „Redus LT“ ir kitos įmonės atliekų tvarkymo.Regionų administracinis atmetė rusų reperio Ališero Morgenšterno skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvą 10 metų.Netrukus Filharmonijoje bus įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Premijos anksčiau buvo teikiamos prezidentūroje, jas teikdavo pareigas einantis šalies vadovas. Kultūros žmonės pernai protestavo dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušrai",dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Premijos laureatas Gintaras Grajauskas sako, kad premijos teikimas Filharmonijoje leidžia išvengti kompromisinių sprendimų darymo.Kaip susiformuoja sąmokslo teorijos ir kaip jas įvertininti kritiškai, kai dalis retais atvejais pasitvirtina?Ved. Agnė Skamarakaitė

Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestavo prieš žiniasklaidos laisvės suvaržymus.Valdantieji žada, kad Seime svarstomos LRT vadovo atleidimą palengvinančios įstatymo pataisos bus pakoreguotos. Tuo metu opozicija ragina valdančiuosius nuo pataisų atsitraukti.„Jei jūsų visuomenė susitaikys su politikų bandymais riboti žiniasklaidos laisvę, kritika valdžiai liks tik paraštėse“, – sako Lietuvoje viešėję nepriklausomi žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vengrijos.Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, LRT RADIJO kalbinti gyventojai sprendimą vertina skeptiškai ir sako, kad tokia priemonė niekaip neprisidės prie kovos su kontrabandiniais balionais bei nepadės užtikrinti sklandaus Vilniaus oro uosto darbo.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimui pateikė Sporto reformos projektą. Juo siūloma Nacionalinę sporto agentūrą sujungti su Nacionaline sporto taryba ir sporto finansavimo skirstymą patikėti grupei žmonių, įtraukiant įvairias nevyriausybines sporto organizacijas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimui pateikė Sporto reformos projektą. Juo siūloma Nacionalinę sporto agentūrą sujungti su Nacionaline sporto taryba ir sporto finansavimo skirstymą patikėti grupei žmonių, įtraukiant įvairias nevyriausybines sporto organizacijas.Plačiau Benas Klimaitis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Daliai gyventojų visuomeninė vartotojų elektra brangs 1,5 cento, dujos – pigs.Europos Sąjunga pareiškė, kad rezonansinis korupcijos tyrimas Ukrainoje liudija, jog Kyjivo kovos su korupcija agentūros atlieka savo darbą. Tuo metu Lenkijos Lenkijos vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras pareiškė, kad parama Ukrainai išlieka nepakitusi, tačiau Varšuva lauks paaiškinimo dėl kratų.Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis žmonių jau puošia namus. Kiti dar tik svarsto apie eglės pirkimą. Eglučių pardavėjai sako, kad vis daugiau pirkėjų renkasi kėnius, kurių spygliai pradeda byrėti vėliau, nei Lietuvoje augančių eglių. Bet už juos tenka ir gerokai daugiau susimokėti.Erdvė virš Vilniaus infrastruktūros objektų bus saugoma pasitelkiant mobiliąsias antidronų komandas. Be kitų priemonių, dronams numušti bus naudojami ir kulkosvaidžiai. Vilniaus miesto savivaldybė su Viešojo saugumo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl ypatingos svarbos sostinės infrastruktūros apsaugos.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė planuojantis sustabdyti migraciją iš, jo žodžiais tariant, „trečiojo pasaulio šalių“, praėjus dienai po išpuolio, kai įtariamasis afganistanietis netoli Baltųjų rūmų pašovė du Nacionalinės gvardijos karius.Ved. D. Matas

Baigėsi 2026-aisiais vyksiančios Moksleivių dainų šventės registracija. Kitąmet ši šventė bus kitokia. Kuo? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Moksleivių dainų šventės organizatoriaus – Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos – direktorius Dainius Numgaudis ir Moksleivių dainų šventės Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė.Ved. Edvardas Kubilius

Aktualus klausimas. Viešųjų pirkimų tarnyba jau kurį laiką tikrina, kaip mokyklų konkursus laimėjusioms įmonėms sekasi maitinti vaikus ir mokytojus. Kaip vertinate savo mokyklų maitinimo kokybę ir maisto kainas?Dalis Seimo narių kritikuoja Aviacijos įstatymo pakeitimus, kurie numato, kaip turi būti tikrinamos lėktuvų įgulos ir kada jiems išduodami leidimai dirbti Lietuvoje.Iki kitų metų liepos visos didelės Lietuvos įmonės privalės užtikrinti lyčių pusiausvyrą savo valdybose – jei dauguma vyrai, ne mažiau kaip trečdalį narių turės sudaryti moterys. Ir atvirkščiai.Socialdemokratai savaitgalį nutarė iš „Nemuno aušros“ atsiimti Kultūros ministeriją ir patys ieškoti kandidato į šios ministerijos vadovus. Tuo metu dalis „Nemuno aušros“ atstovų atsiriboja nuo pirmininko Remigijaus Žemaitaičio penktadienio išpuolio prieš Nacionalinės dailės galerijos vadovą Arūną Gelūną ir viešai kritikuoja partijos lyderį. Kaip toliau dirbs valdančioji koalicija? Pokalbis su abiejų partijų atstovais.Dusetos netrukus turės tris kartus daugiau gyventojų, mat Zarasų savivaldybė nusprendė prie jo prijungti kelis kaimus ir taip padidinti dusetiškių skaičių. Vietos valdžia taip siekia prisitraukti į miestą vaistinę, kurios čia neliko prieš keletą metų.Ved. Edvardas Kubilius.

Sulaukęs kultūros bendruomenės streiko „aušrietis“ Ignotas Adomavičius traukiasi iš kultūros ministro pareigų.Adomavičiui nusprendus trauktis iš kultūros ministro pareigų, politiką delegavusi „Nemuno aušra“ ieškos naujo kandidato šioms pareigoms.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokiomis priemonėmis telekomunikacijų bendrovės vilioja naujus klientus? Kodėl jiems gali būti pasiūlytos palankesnės sąlygos nei ilgamečiams lojaliems vartotojams?Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė, laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Minima Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Diskusija apie apie senjorų patiriamus iššūkius ir kaip juos galima būtų sušvelninti.Panevėžyje, Stasio Eidrigevičiaus kūrybai skirtame muziejuje atidaryta paroda, kuria šis dailininkas išreiškia pagarbą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Pasak Eidrigevičiaus, Čiurlionis dar per mažai žinomas kitose Europos ir tolimesnėse šalyse.Ved. Darius Matas.