Podcasts about nacionalin

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimui pateikė Sporto reformos projektą. Juo siūloma Nacionalinę sporto agentūrą sujungti su Nacionaline sporto taryba ir sporto finansavimo skirstymą patikėti grupei žmonių, įtraukiant įvairias nevyriausybines sporto organizacijas.Plačiau Benas Klimaitis.

Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestavo prieš žiniasklaidos laisvės suvaržymus.Valdantieji žada, kad Seime svarstomos LRT vadovo atleidimą palengvinančios įstatymo pataisos bus pakoreguotos. Tuo metu opozicija ragina valdančiuosius nuo pataisų atsitraukti.„Jei jūsų visuomenė susitaikys su politikų bandymais riboti žiniasklaidos laisvę, kritika valdžiai liks tik paraštėse“, – sako Lietuvoje viešėję nepriklausomi žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vengrijos.Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, LRT RADIJO kalbinti gyventojai sprendimą vertina skeptiškai ir sako, kad tokia priemonė niekaip neprisidės prie kovos su kontrabandiniais balionais bei nepadės užtikrinti sklandaus Vilniaus oro uosto darbo.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimui pateikė Sporto reformos projektą. Juo siūloma Nacionalinę sporto agentūrą sujungti su Nacionaline sporto taryba ir sporto finansavimo skirstymą patikėti grupei žmonių, įtraukiant įvairias nevyriausybines sporto organizacijas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje vyko mitingas, kuriame, policijos žiniomis, dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto tikslas – apsaugoti laisvą žodį bei sustabdyti žiniasklaidos politizavimą. Apie ateities planus ir tai, kas šiandien įvyko, kalba Žurnalistų profesionalų asociacijos narė, „15min.lt“ tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė.Mitingas už žiniasklaidos laisvę taip pat vyks ir Klaipėdoje, jį organizuoja Klaipėdos Liberalaus Jaunimo organizacija, prisideda Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinys, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“. Eteryje – KLJO pirmininkė Beatričė Patašiūtė.Lietuvoje nuo senų laikų auginami linai. Tikėta, kad šis augalas apsaugo nuo piktų dvasių ir negerovių. Lino gyvenimo motyvas populiarus ir tautosakoje. Panevėžio dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje „Sena/s/nauja/s“ susijungia senosios lino tradicijos ir naujas technologinis žvilgsnis. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.„Meno parko“ galerijoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas“. Jie pirmą kartą bendroje parodoje prisistato kaip meno duetas. Šioje tapybos darbų parodoje autoriai atkreipia dėmesį į laikmečio neramumus, makabriškai juokauja ir žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai? Domisi Rūta Dambravaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kuo panaši sveikatos paslaugų ir meno rinka? Abi neveikia. Komentare teigia menotyrininkas Ernestas Parulskis.Yra jaunojo tapytojo prizas, užviso gyvenimo nuopelnus apdovanojami vyriausieji menininkai, o kur vidurinioji kartą? Šią spragą sumanė ištaisyti Vilniaus dailės akademija ir įsteigė „Vidurio amžiaus tapytojo prizą“. Projekto organizatorius – „Titaniko“ direktorius, menininkas, kuratorius Vidas Poškus ir prizo laureatas.Vakar paskelbti 2025 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Kokias šių metų kultūros tendencijas atskleidžia svarbiausias metų apdovanojimas ir ką rodo šešių laureatų pavardės pokalbis su Nacionalinės dailės galerijos vadove, meno kritike, buvusia Nacionalinės premijos komisijos nare Lolita Jablonskiene ir meno analitike, Vilniaus universiteto profesore Egle Kačkute.Kuo demokratinei visuomenei yra svarbus visuomeninis transliuotojas, kodėl kyla pavojus žodžio laisvei, kai stiprėja politikų įtaka ir kokį vaidmenį galėtų atlikti Taryba? Pokalbis su buvusiais LRT tarybos nariais Diana Vilyte ir Liudviku Gadeikiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pirmadienį paskelbtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Klausykite paskelbimo tiesiogiai iš Kultūros ministerijos. Kas šįmet bus apdovanoti?Antrą kartą Šilalėje vyko performatyviosios poezijos varžybos „Slemas ant kopėčių“, į renginį sutraukusios gerokai daugiau žiūrovų bei dalyvių.Ved. Marius Eidukonis

„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu?„Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos ir filosofijos mokytojas, poetas Albinas Galinis. Mokykla šiemet švenčia 80-metį.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai?„Sveikatos paslaugų rinka yra identiška kitai, irgi neveikiančiai rinkai jau iš kultūros industrijos sektoriaus – meno rinkai“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Šią savaitę minėjome Lietuvos baleto šimtmetį. Kaip prasidėjo lietuviško baleto istorija ir kuo jis gyvena šiandien?Nedemokratiškai veikiančios politinės jėgos ir populistinės partijos geriau ir greičiau mokosi vienos iš kitų nei liberalesnę politinę kultūrą demonstruojantys politikai, akcentuoja Slovėnijos istorikas, rašytojas, vertėjas ir politikos apžvalgininkas Luka Lisjak Gabrijelčič. Todėl, pasak jo, ankstyvas ir aktyvus, nenuilstantis pilietinis pasipriešinimas yra ypač svarbus. Vakar ir šiandien Vilniuje vyksta Kultūros asamblėjos inicijuotas demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus apygardos teismui „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį pripažinus kaltu dėl antisemitinių pasisakymų, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad reikės svarstyti „aušriečių“ pirmininko likimą parlamente ir koalicijoje. Seimo opozicija tikina, kad parlamentas privalės rengti apkaltą.Į Lietuvą toliau negrįžtant Baltarusijos sulaikytiems vilkikams vežėjai Vilniuje ketinarengti protesto akciją. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas klausimą aptarė su Seimo pirmininku.Rusijos ambasada Vilniuje rusijos piliečiams siūlo advokatų sąrašą, kuriame ir lietuviškos pavardės. Šie gina rusijos piliečius bylose prieš Lietuvos verslo įmones, kontrabandos bylose, tačiau sako susiduriantys ir su moraline dilema.Ved. Madona Lučkaitė

Socialinių paslaugų centre „Klaipėdos lakštutė" vyko molinio miestelio atidarymo šventė ir Advento skaitymai.Šiauliuose Žaliūkių malūnininko sodyboje pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda.Kodėl jaunimas renkasi baleto atlikėjo ar šokėjo kelią? Kas jame juos žavi ir apie kokią karjerą jie svajoja? Minint Lietuvos baleto 100-etį pokalbis su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokiniais Agota Koryte, Kostu Grudzinsku, Martynu Popovu ir Izabele Niparaite.Ved. Marius Eidukonis

Šiaulių valdininkai nusprendė naikinti istorinę miesto savivaldybės pastate esančią „Liaudies namų“ salę ir paversti ją sandėliu.Vilniuje Valdovų savaitgalį baigėsi Tarptautinis E. Balsio kompozitorių konkursas.Su kokiomis politinio poveikio priemonėmis susiduria žinaisklaida Sakartvele, Slovakijoje ir Vengrijoje?Šį vakarą laukia koncerto Pasaulio dainos kalėdoms iš Nacionalinės Kauno filharmonijos tiesioginė transliacija per LRT KLASIKĄ. Programą parengė Kauno fortepijoninis trio ir sopranas Gabrielė Bukinė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Daliai gyventojų visuomeninė vartotojų elektra brangs 1,5 cento, dujos – pigs.Europos Sąjunga pareiškė, kad rezonansinis korupcijos tyrimas Ukrainoje liudija, jog Kyjivo kovos su korupcija agentūros atlieka savo darbą. Tuo metu Lenkijos Lenkijos vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras pareiškė, kad parama Ukrainai išlieka nepakitusi, tačiau Varšuva lauks paaiškinimo dėl kratų.Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis žmonių jau puošia namus. Kiti dar tik svarsto apie eglės pirkimą. Eglučių pardavėjai sako, kad vis daugiau pirkėjų renkasi kėnius, kurių spygliai pradeda byrėti vėliau, nei Lietuvoje augančių eglių. Bet už juos tenka ir gerokai daugiau susimokėti.Erdvė virš Vilniaus infrastruktūros objektų bus saugoma pasitelkiant mobiliąsias antidronų komandas. Be kitų priemonių, dronams numušti bus naudojami ir kulkosvaidžiai. Vilniaus miesto savivaldybė su Viešojo saugumo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl ypatingos svarbos sostinės infrastruktūros apsaugos.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė planuojantis sustabdyti migraciją iš, jo žodžiais tariant, „trečiojo pasaulio šalių“, praėjus dienai po išpuolio, kai įtariamasis afganistanietis netoli Baltųjų rūmų pašovė du Nacionalinės gvardijos karius.Ved. D. Matas

Patraukus nuo tako nuriedėjusį Lenkijos oro linijų lėktuvą šįryt darbą atnaujino Vilniaus oro uostas. Jis buvo uždarytas vakar iškart po incidento. Keleiviai nenukentėjo. Šio įvykio priežastis vis dar tiriama.Jungtinės Valstijos sustabdė visų Afganistano piliečių imigracijos prašymų nagrinėjimą, po to, kai du Nacionalinės gvardijos kariai buvo sunkiai sužeisti per apšaudymą netoli Baltųjų rūmų.Popiežius Leonas XIV išvyksta savo pirmojo užsienio vizito, kurio metu aplankys Turkiją ir Libaną. Kelionė vyksta tvyrant didelei įtampai regione.Į LRT girdi kreipėsi gyventojai, kurie sako pastebėję, kad Joniškio rajono kapinėse nyksta garsios krašto asmenybės šeimos kapavietė. Ji pažymėta, kaip neprižiūrima. O tai reiškia, kad ateityje gali būti perduota kitiems. Kilus istorikų ir paveldosaugininkų susirūpinimui, kapavietę jau žadama saugoti.Ved. Darius Matas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendindama komunikacijos kampaniją „Skaitymo ambasadorius“, kaip Nacionalinės Skaitymo skatinimo programos dalį, skelbia naujojo (-osios) nacionalinio (-ės) Skaitymo ambasadoriaus (-ės) 2026–2027 m. atranką. Koks yra Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo? Pokalbis su pirmuoju išrinktu ambasadoriumi Justinu Žilinsku ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – gaivališkas menininkų Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos, Eglės Gineitytės ir Eglės Kuckaitės sapnų pasaulis, į kurį lankytojus panardina paroda „Suaugę sapnai“. Naujausioje muziejaus ekspozicijoje, kuri veiks iki 2026 balandžio 26 dienos, jau lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Lietuvojė viešėjo Olivier Betti – prancūzų kompozitoriaus Henri Betti, sukūrusio dainą „C‘est Si Bon“, anūkas. H. Betti dainas Lietuvoje atliko dainininkė Aušrinė Aurelija Apanavičiūtė ir pianistas Alvydas Pociūnas. Pokalbis su dainininke ir H. Betti anūku.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje mirė per ledo ritulio treniruotę sužeistas paauglys, ketvirtadienį pranešė policija. Aiškėja, kad paaugliui buvo pataikyta rituliu į galvos sritį, po smūgio prasidėjo vidinis kraujavimas į smegenis ir 13-mečio gyvybės išgelbėti nepavyko. Pasak ledo ritulio atstovų, Lietuvoje nėra buvę panašios nelaimės. Plačiau pasakojo Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos vadovas Arūnas Aleinikovas ir Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius Sigitas Kamandulis.Ved. Madona Lučkaitė.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija kuria naują taikos Ukrainoje planą, kuris palankus Rusijai. Nors planas nėra viešas, kaip teigiama žiniasklaidoje, šis numato Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mažinimą perpus, dalies teritorijų atidavimą Rusijai.Ligoninėje Vilniuje mirė trylikametis, kuris buvo mirtinai sužalotas per ledo ritulio treniruotę. Jam buvo pataikyta ledo rituliu į pakaušį. Pasak policijos, nelaimė įvyko Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, ledo ritulio treniruotėje. Pasak ledo ritulio atstovų, Lietuvoje nėra buvę panašios nelaimės.Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas sako, kad nepaisant atvertos sienos su Baltarusija, Lietuvos vežėjų vilkikai kol kas per ją nejuda.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės kvietimu prie jos politinės komandos ketina prisijungti buvusio ministro Šarūno Biručio komandoje dirbęs viceministras dr. Viktoras Denisenko.Šiandien nepriklausomybės dieną švenčia Latvija. Apie latvių kultūros bendruomenės gyvenimą kalba lietuvių bendruomenės Latvijoje pirmininkas Rolandas Žalnierius.Vienas įtakingiausių menotyrininkų, išugdęs didelę dalį šiuolaikinių meno ekspertų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Alfonsas Andriuškevičius šiandien mini 85-ąjį jubiliejų.Šiauliuose įvyko 10-oji knygų mugė, kurios tema yra „Gamtos puslapiai“. Jos organizatoriai sako, kad knygų šventė tapo neatsiejama miesto kultūros dalimi. Tris dienas trukusi mugė subūrė skirtingų skartų skaitytojus, kurie ne tik domėjosi literatūros naujienomis, bet ir dalyvavo edukacijose, susitiko su rašytojais. Iš Šiaulių knygų mugės – Tomo Mizgirdo pasakojimas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas mažinti valstybinių brandos egzaminų žemiausią įvertį nuo 35 iki 25 taškų supriešino matematikos mokytojų bendruomenę. Matematikai, tarp kurių ir naujosios matematikos programos, taip pat vadovėlių ir ar mokymosi priemonių bei ankstesnių metų VBE užduočių rengėjai kategoriškai pasisako prieš kartelės žeminimą. Girdi, taip jaunuoliams bus duotas signalas nesimokyti matematikos, o mūsų, kaip valstybės tikslas - technologinių inovacijų kūrimas.Tie, kurie palaiko siūlymą leisti kartelę iki 25 taškų, argumentuoja, kad atnaujintos programos buvo pradėtos įgyvendinti be vadinamo pilotavimo, tai yra programų išbandymo, o pradėjus mokinius mokyti pagal jas, paaiškėjo, kad jos orientuotos visai ne į kompetencijų ugdymą, o į dar gilesnių ir platesnių žinių įsiminimą, be to, mokiniai jau trečius metus mokosi pagal naujas programas, bet vis dar be dalies vadovėlių. Ypač stinga matematikos vadovėlių. O dalis tų, kurie jau pasirodė, su rimtomis matematikos klaidomis. Galiausiai, kartelės nuleidimo palaikytojų vertinimu, tai buvusi Vyriausybė neproporcingai - daugiau nei du kartus, tai yra nuo 16 iki 35 taškų pakėlė matematikos egzamino išlaikymo kartelę. O kaip parodė šiemet vykę egzaminai - tai nepasiteisino. Net 7400 šių metų abiturientų nesurinko reikiamo minimumo - 35 taškų. Todėl valdžią perėmę kairieji paskubom sprendė, ką daryti, ir pridėjo po 10 taškų. Taip neišlaikiusiųjų matematikos VBE sumažėjo iki 4504.Be to, palaikantieji siūlymą leisti kartelę primena, kad netgi kai matematikos VBE išlaikymo riba tesiekė 16 taškų iš 100-o, šio egzamino 2022 m. neišlaikė net 35,4 proc. visų laikiusiųjų, o 2020 m. - 32,39 proc. Tiesa, tada, priešingai nei nuo praėjusių metų, matematikos valstybinis brandos egzaminas dar nebuvo privalomas ketinantiems mokytis tiek aukštosiose mokyklose, tiek ir baigti profesinę mokyklą.Negana to, kaip parodė Nacionalinės švietimo agentūros prognozės, 2026 m. matematikos VBE vėl gali neišlaikyti absoliuti dauguma B lygio abiturientų ir apie pusė besimokančių matematikos A lygiu.Kita vertus, o ar tikrai nesame pajėgūs sukurti jaunuoliams, besimokantiems B lygiu tokių matematikos egzamino užduočių, kurias išpręstų net ir svajingai nusiteikę poetai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja, Rūta Jegnoraitė-Juškienė, Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja, ir Dangiras Kačinskas, Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kokius kultūros politikos prioritetus kelia darbą pradedanti kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ir kaip žada megzti dialogą su kultūros bendruomene?Ką tik prasidėjęs Europos kino forumas „Scanorama“ vyksta net dešimtyje Lietuvos miestų. O koks yra kino festivalių tikslas ir kuo šiaurietiška ir baltiška kino kalba išsiskiria Europos ar pasaulio kontekste?Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2025 metų premiją nusprendė skirti A. ir J. Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams.Vilniuje prasideda tarptautinis hiphopo kultūros ir šokio festivalis „Urban Essentials“. Koks hiphopas bus ateityje ir kiek naujų prasmių jis įgyja šiandieniniuose politiniuose ir geopolitiniuose kontekstuose? Diskusijoje dalyvauja „Urban Essentials“ vienas organizatorių Laurynas Žakevičius, breiko choreografė ir teisėja Frieda Frost ir dviejų „Emmy“ apdovanojimų laimėtojas Toki Wright.Ved. Marius Eidukonis

Spalio 30 d. Vilniaus miesto muziejuje istorikė, Valstybės saugumo departamento muziejaus kuratorė dr. Jurga Miknytė skaitė paskaitą „Komunikacijos kontrolė KGB laikais“. Laukia pokalbis su istorike apie tai, kuo svarbu šiomis temomis kalbėtis šiandien.Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune eksponuojama paroda „Vaistinių interjerai Lietuvoje 1945–1990 m.“, kuri rodo, kaip keitėsi sovietinės Lietuvos vaistinių interjerai. Plačiausiai atspindimas vėlyvasis modernizmas (1970-1990), kai kurti vaistinių interjerus buvo kviečiami garsūs Lietuvos architektai ir menininkai, oficinose apdailos medžiagų ir baldų kuriamą atmosferą papildė freskos, skulptūros, vitražai, keramika, odos dirbiniai. Kai kuriose vaistinėse net buvo įrengti baseinėliai ir pirtys! Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaroma paroda „Claudia Heinermann. Sibiro tremtys – Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“. Apie tai, kokie liudijimai užfiksuoti kūrėjos darbuose kalbamės su parodos autore Claudia Heinermann ir kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Baigėsi 2026-aisiais vyksiančios Moksleivių dainų šventės registracija. Kitąmet ši šventė bus kitokia. Kuo? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Moksleivių dainų šventės organizatoriaus – Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos – direktorius Dainius Numgaudis ir Moksleivių dainų šventės Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė.Ved. Edvardas Kubilius

Premjerė Inga Ruginienė nekomentuoja žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog į krašto apsaugos ministrus ketinama teikti dabartinio Susisiekimo ministerijos vadovo Juro Taminsko kandidatūrą. Ministrė pirmininkė sako turinti ne vieną kandidatą.Dėl kontrabandinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai skaičiuoja patirtus nuostolius. Vien šį mėnesį jų daugiau kaip 81 tūkst. eurų. Svarstoma, ar tokia situacija neturės įtakos oro bendrovių veiklai Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Kokių pokyčių galime sulaukti?Jungtinės Valstijos ir Japonija pasirašė susitarimą dėl retųjų žemės mineralų tiekimo užtikrinimo. Susitarimo tikslas - bendradarbiauti rengiant bendrus projektus, identifikuoti tiekimo grandinės spragas. Vašingtonas ir Tokijas siekia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, kuri kontroliuoja itin svarbių mineralų eksportą.Lietuvoje vėl kyla diskusijų dėl ugdymo rusų kalba bendrojo lavinimo mokyklose. Latvija ir Estija vykdo švietimo reformas – ten palaipsniui pereinama prie bendrinio ugdymo tik valstybine kalba. Nacionalinės švietimo agentūros duomenys rodo, kad mokinių, kurie mokosi rusų kalba, egzaminų rezultatai yra prastesni. Tuo metu tautinių mažumų mokyklos siūlo stiprinti lietuvių kalbos mokymą, tačiau sako, kad visiškas mokomosios rusų kalbos draudimas nėra išeitis.Ved. Darius Matas

Šiandien Vilniuje įvyks Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Linos Lapelytės spektaklio „Kosminiai namai“ premjera. Kuo ji svarbi ir įdomi?Tauragės krašto muziejuje ,,Santaka“ atidaryta paroda „Baltijos gelmių istorijos“. Joje pasakojama apie Baltijos jūros paveldą per krovininio laivo „Elbing IX“ istoriją. Parodos atidarymo metu taip pat pristatytas leidinys „Aplink pasaulį burlaiviu „Moshulu“, kuriame rašoma apie lietuvių jūrininką Vytautą Eduardą Bagdanavičių, kuris, būdamas vos šešiolikos, išplaukė į jūrą legendiniu burlaiviu. Jūrininkas net du kartus apkeliavo pasaulį ir kelionės detales aprašė savo dienoraštyje.Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docento, architekto Vytauto Baltaus projektas nominuotas prestižiniam Europos šiuolaikinės architektūros konkursui „EUmies Awards“.Panevėžyje pirmą kartą vyko Tvarios mados festivalis REVIVE. Ar tvari mada nėra tik elito reikalas? O ar teatras gali būti tvarus?Ved. Donatas Šukelis

Kontrabandos balionai iš Baltarusijos Lietuvoje toliau kelia sumaištį. Pastarąją savaitę net 4 kartus teko uždaryti Lietuvos oro erdvę. Sutrikdyta daugiau kaip 170 skrydžių. Paveiktos daugiau kaip 27 tūkst. žmonių kelionės. Reaguojant į susidariusią padėtį, šįryt surengtas Nacionalinės komisijos posėdis. Studijoje situaciją pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Jau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai dalysis patyrimu, kas per dvejus metus pasikeitė istorijos ugdyme – nuo programų turinio iki mokinių pasiekimų vertinimo, o ir kurlink žygiuoja mūsų kaimynai, mokydami istorijos.Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Britų garso menininkas Paulas Purgasas, 2017 metais nuvykęs į Nacionalinį dizaino institutą Ahmadabade, Indijoje, aptiko seniai pamirštų įrašų, kurie nebuvo liesti beveik penkis dešimtmečius, slėptuvę. Tai buvo pirmieji indiški elektroninės avangardinės muzikos pavyzdžiai, sukurti MOOG sintezatoriumi tarp 1969 ir 1972 metų, kuriuos restauravus, neseniai išleistas specialus rinkinys.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė

Po pustrečių metų mokyklas pasiekusių vadovėlių, parašytų pagal atnaujintas mokyklines programas, kokybė verčia griebtis už galvos ir dalį mokytojų, ir mokinių, ir jų tėvų. Mokytojai, tėvai ir net mokiniai skaičiuoja klaidingai suformuluotus uždavinius, vardija faktines ir metodologines klaidas, nurodo netikslius apibrėžimus. Dalis temų, anot vadovėlių kritikų, pateiktos nenuosekliai, praleisti svarbūs pereinamieji žingsniai, stinga formulių, reikalingų temai suprasti ir išspręsti uždavinių, o ir kai kurios vadovėliuose pateiktos temos esą nekoreliuoja su pačia naująja programa.Pedagogai, dirbantys pamokose su naujaisiais vadovėliais, socialiniuose tinkluose nurodo aptikę vos keliasdešimtyje puslapių dešimtis klaidų, kiti gi net siūlo sukurti naujųjų vadovėlių klaidų banką. Tokie pavyzdžiai kelia klausimų: ar šios mokymo(si) priemonės buvo recenzuotos, kaip jos galėjo būti patvirtintos ir įrašytos Nacionalinės švietimo agentūros atstovų į vadinamą Vadovėlių duomenų bazę (kuri ne tik užtikrina, o ir leidžia mokykloms įsigyti naujus vadovėlius kaip esą kokybiškus)?Aiškinantis situaciją aiškėja tai, kad remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių vertinimo tvarkos aprašo“, už vadovėlio turinio kokybę formaliai atsakinga leidykla. Tačiau tame pačiame dokumente nurodoma, kad vadovėlius turėtų recenzuoti ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) arba jos paskirti vertintojai. Realybėje šis mechanizmas, anot mokytojų, dažnai neveikia: leidėjai patys samdo recenzentus, kurie neretai yra to paties vadovėlio autoriaus ar jų kolektyvo artimi bičiuliai ar bendrakursiai, o NŠA, girdi, vadovėlių kokybę vertinanti fragmentiškai.Ši teisinė prieštara, kai neaišku, kas iš tiesų atsakingas už vadovėlių turinį, kritikų žodžiais, ir lemia nekokybę. Mokytojai taip pat įspėja, kad ši situacija ne tik menkina švietimo reformos idėją, bet ir tiesiogiai veikia mokinių pasiekimus – mat pagrindinis mokymosi šaltinis yra nepatikimas, klaidinantis.Kokios išeitys?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dr. Simonas Šabanovas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Aktualus klausimas. Viešųjų pirkimų tarnyba jau kurį laiką tikrina, kaip mokyklų konkursus laimėjusioms įmonėms sekasi maitinti vaikus ir mokytojus. Kaip vertinate savo mokyklų maitinimo kokybę ir maisto kainas?Dalis Seimo narių kritikuoja Aviacijos įstatymo pakeitimus, kurie numato, kaip turi būti tikrinamos lėktuvų įgulos ir kada jiems išduodami leidimai dirbti Lietuvoje.Iki kitų metų liepos visos didelės Lietuvos įmonės privalės užtikrinti lyčių pusiausvyrą savo valdybose – jei dauguma vyrai, ne mažiau kaip trečdalį narių turės sudaryti moterys. Ir atvirkščiai.Socialdemokratai savaitgalį nutarė iš „Nemuno aušros“ atsiimti Kultūros ministeriją ir patys ieškoti kandidato į šios ministerijos vadovus. Tuo metu dalis „Nemuno aušros“ atstovų atsiriboja nuo pirmininko Remigijaus Žemaitaičio penktadienio išpuolio prieš Nacionalinės dailės galerijos vadovą Arūną Gelūną ir viešai kritikuoja partijos lyderį. Kaip toliau dirbs valdančioji koalicija? Pokalbis su abiejų partijų atstovais.Dusetos netrukus turės tris kartus daugiau gyventojų, mat Zarasų savivaldybė nusprendė prie jo prijungti kelis kaimus ir taip padidinti dusetiškių skaičių. Vietos valdžia taip siekia prisitraukti į miestą vaistinę, kurios čia neliko prieš keletą metų.Ved. Edvardas Kubilius.

Sulaukęs kultūros bendruomenės streiko „aušrietis“ Ignotas Adomavičius traukiasi iš kultūros ministro pareigų.Adomavičiui nusprendus trauktis iš kultūros ministro pareigų, politiką delegavusi „Nemuno aušra“ ieškos naujo kandidato šioms pareigoms.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bendruomenės nepasitenkinimo sulaukęs „aušrietis“, kultūros ministras Ignotas Adomavičius sako, jog klausimai apie tai, kam priklauso Rusijos aneksuotas Krymas, yra provokuojantys.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžia, kad mokiniai turi teisę į savo nuomonę.Kauno „Žalgiris“ naujojo Eurolygos sezono tikslus. Šiam sezonui „Žalgiris“ surinko rekordinį biudžetą, kuris siekia 21,7 mln. eurų.Čekijos gyventojai renka parlamentą. Prieš jiems prasidedant šalies tyrėjai atskleidė, kad socialiniame tinkle „TikTok“ beveik 300 anonimiškų paskyrų skleidė prorusišką propagandą. Analitikai pastebi, kad Čekijoje naudojami tie patys metodai kaip ir Moldovoje, kur prieš parlamento rinkimus vykdyta masinė Rusijos dezinformacijos kampanija, siekiant atitraukti rinkĖjus nuo proeuropietiškų partijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

Kokiomis priemonėmis telekomunikacijų bendrovės vilioja naujus klientus? Kodėl jiems gali būti pasiūlytos palankesnės sąlygos nei ilgamečiams lojaliems vartotojams?Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė, laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Minima Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Diskusija apie apie senjorų patiriamus iššūkius ir kaip juos galima būtų sušvelninti.Panevėžyje, Stasio Eidrigevičiaus kūrybai skirtame muziejuje atidaryta paroda, kuria šis dailininkas išreiškia pagarbą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Pasak Eidrigevičiaus, Čiurlionis dar per mažai žinomas kitose Europos ir tolimesnėse šalyse.Ved. Darius Matas.

Savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje vyks meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“. Pokalbis su mugės vadove Gabriele Arlauskaite ir mugės edukacinės programos sudarytoju Pauliumi Petraičiu.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatoma pirmoji 95-ojo sezono premjera – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiandien įvyko antroji kultūros bendruomenės asamblėja. Apie tai kas nutarta asmablėjos metu, pokalbis su Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte.Ruduo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skirtas šokiui ir Lietuvos baleto šimtmečiui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos moksleiviai trečius metus mokysis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet dalies reikiamų vadovėlių jie vis dar nesulauks net ir iki šių, 2025–2026 mokslo metų, galo. Mat trūksta ne tik apie 50 mln. eurų papildomų lėšų (neįskaitant jau skirtų 50 mln. EUR), bet ir dalis vadovėlių net nepradėti rašyti, nes stinga autorių, galinčių arba norinčių juos rengti.Arba štai – vadovėlis jau išleistas, mokiniai ir tėvai jį mato pirkti knygynuose, tad kyla pretenzijos mokyklų administracijoms, kad šios nesirūpina reikiamų vadovėlių įsigijimu. Tačiau pasirodo, kad dalis prekyboje esančių vadovėlių dar yra nepatvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovėlių duomenų bazėje. Tai reiškia, kad mokyklos, net ir turėdamos lėšų, negali pirkti nepatvirtintų vadovėlių.Ypač trūksta vadovėlių aukštesnių gimnazinių klasių mokiniams. Jau antroji abiturientų laida veikiausiai baigs gimnazijas pagal atnaujintas programas, taip ir nepažinusi lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, ekonomikos vadovėlių. O ir neaišku, kada bus išleista matematikos vadovėlio antroji dalis.Vienuoliktokai, kurie šiais mokslo metais laikys pirmąją valstybinio brandos egzamino (VBE) dalį, vis dar neturi biologijos, fizikos, taip pat lietuvių kalbos vadovėlių. Dar daugiau vadovėlių stinga dešimtokams: lietuvių kalbos, istorijos, chemijos, fizikos išleista tik pirmoji vadovėlio dalis. O štai devintokai kol kas mokosi be chemijos ir fizikos naujų vadovėlių.Apie tai, kad daugumai klasių nėra informatikos, ekonomikos, filosofijos, pilietiškumo pagrindų, technologijų, muzikos, tikybos, etikos, dailės ar kūno kultūros vadovėlių, jau net nebešnekama, nes nesitikima, kad jie būtų artimiausiu metu parašyti, o mokyklos turėtų lėšų jiems įsigyti.Net ir finansiškai geriausiai aprūpintų mokyklų vadovai pastebi, kad pilnai reikiamus vadovėlius jos turės tik po trejų–penkerių metų, kitaip sakant, kai nuo bendrojo ugdymo programų atnaujinimo bus praėję septyneri–aštuoneri metai. Tai reiškia, kad ateis laikas vėl naujinti programas.Kaip mokyklos sprendžia vadovėlių krizę? Ir kiek dėl politikų skubinimo paleisti naujas programas į gyvenimą, jų neišbandžius ir nesant parašytų vadovėlių, papildomai kainuoja jėgų, darbo ir laiko pasiruošti pamokoms tiek mokytojams, tiek mokiniams?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė, Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, ir dr. Rimantas Vaitkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, chemijos vadovėlių autorius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Spaudos apžvalga.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiandien Vilniaus senamiestyje, Šv. Kazimiero gatvėje, duris atveria nuolatinę erdvę įkurianti Contour Art Gallery. Ar Vilniaus senamiestis, kuriame jau gausu galerijų, iš tiesų dar gali priimti naują meno erdvę?Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ bei kiti šiuolaikiniai autoriai įtraukti į atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą gimnazijoms. Tačiau LRT Klasikai pradėjus domėtis šia tema, Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad romanas nėra oficialios programos dalis – mokiniai jį galės perskaityti tik kaip ištrauką viename iš vadovėlių.Kaip šiuolaikiniai kūriniai pasiekia mokinius, kiek pasirinkimo turi mokytojai ir kokiais kriterijais remiantis atrenkami autoriai bei tekstai? Viešai prieinami 2024 m. Kultūros ministerijos ir ES Intelektinės nuosavybės tarnybos duomenys rodo, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą rinkosi nelegalų turinį. Jauniausioje – 14–29 metų – grupėje šis rodiklis dar aukštesnis: nelegalius šaltinius naudoja beveik 6 iš 10 jaunuolių. Ši statistika rodo, kad piratavimas nėra tik teorinė problema, todėl Lietuvoje startuoja nauja nacionalinė iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“, kurios tikslas – parodyti, kad legali pramoga yra ne tik prieinama, bet ir patogi bei kokybiška. Pasirodė pirmoji neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės knyga „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“.Ved. Justė Luščinskytė

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio kultūros apžvalgoje: apie klimato kaitos poveikį architektūriniam paveldui Burkina Fase, po dešimtmečio pertraukos sugrįžtančią Aleksandrijos bienalę Egipte bei naujus į Kembridžo žodyną įtrauktus terminus, įskaitant slengą. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.„Muzika yra kalba. Aš prioritetą teikiu žmogaus jausmams, prigimčiai, kas yra ne madinga, o amžina“, – sakė vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių Anatolijus Šenderovas, kurio 80-metį šiandien minėtume.M. K. Čiurlionio gimtadienį ir Kultūros dieną Lietuvos vyriausybė kviečia paminėti ypatingai – burtis į plačią edukacijų programą. Koks šio kvietimo tikslas ir kokią naują tradiciją siekiama sukurti? Pokalbis su Premjero patarėju kultūros klausimais Matu Drukteiniu ir edukacinių projektų autoriais.Šiandien sostinės galerijoje „Meno niša“ atidaroma Nacionalinės premijos laureato, scenografo, dokumentininko, tapytojo Gintaro Makarevičiaus paroda „Apkabink save manimi“. Pokalbis su kūrėju.Kaip šiandien švęstume Čiurlionio gimtadienį? To klausia įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šiandien prasidedantis Plungėje ir kviečiantis keliauti M. K. Čiurlionio pėdsakais. Pasakoja festivalio meno vadovės Marta Finkelštein ir Agnė Matulevičiūtė. Ved. Jolanta Kryževičienė

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, valstybinių brandos egzaminų apeliacijų skaičius, ypač matematikos, išaugo.Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo sistema veikia praktiškai idealiai – darbai vertinami itin kokybiškai.Jeigu nežinotume vienos aplinkybės. Pasirodo, abiturientai, teikdami apeliaciją, negali matyti, kodėl vertintojas taip įvertino darbą, tiksliau, kokias nurodė klaidas, už ką buvo negauta ar prarasta taškų. Kitaip sakant, jaunuoliai priversti gintis aklai – spėlioti, už ką vertintojai jiems nedavė taškų.Šiemet, kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, pateikta 710 apeliacijų. Tačiau rezultatai keisti vos 48 atvejais. Ir tik 43 jų naudingi mokiniams. O tai nesiekia nė 7 proc.Tuo tarpu užpernai teigiamai pasibaigė daugiau nei 10 proc. apeliacijų.Tad ar dabartinę apeliacijų sistemą galime vadinti skaidria, ugdymą stiprinančia sistema? Ar tai nėra tiesiog formalus procesas, kuriame mokinys privalo pasitikėti vertintojais, kurių darbo nemato?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Spaudos apžvalga. Rokiškio rajone, Jūžintuose, atkasus dvylikos pokario partizanų palaikus, antropologai ieško atsakymų, kas tiksliai rasta, kokia jų istorija.Manto Balakausko knygų apžvalga. 14-ąjį kartą Tauragėje prasidėjo poezijos ir dainų festivalis „Prie garažų“. Renginyje šiemet atidaryta fotografijų paroda „Garažų vyrai“, kurioje bandoma suvokti vyriškumą ir garažų vaidmenį vyrų gyvenime.Nacionalinė biblioteka pristato naują paslaugą – konsultacijas gyventojams apie skaitmeninį saugumą. Kiek mes iš tikrųjų pasiruošę kibernetinėms grėsmėms?Rytoj, liepos 26-ąją, minėsime 150-ąsias Karlo Gustavo Jungo – gimimo metines. Kuo šiandien gali būti aktualios Jungo idėjos, kai gyvename skaitmenizacijos, karo, klimato krizės ir tapatybių susidūrimų laikotarpiu? Įvyko steigiamasis Lietuvos fotografijos meno draugijos susirinkimas. Jame pasirašyta steigimo sutartis, patvirtintos būsimos veiklos gairės, išrinkta valdyba bei draugijos pirmininkas. Fotografijos bendruomenė bendru sutarimu nusprendė, kad draugijai vadovaus fotografas Artūras Morozovas.Ved. Justė Luščinskytė

Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgia svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Pradėję nuo grybavimo sugebėjimų, pasinėrėme į Nacionalinio stadiono operatoriaus klausimus, aptarėme Lietuvos futbolo kiemą, pasaulio klubų čempionato atkrintamąsias, futbolo turgaus naujienas, Europos moterų čempionatą ir atsisveikinome su Diogo Jota. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Trumai ir kokie iš mūsų grybautojai? 08:59 „Hegelmann“ pasiūlymas 11:56 Pozityvi „Žalgirio“ banga 20:02 Kas „operuos“ Nacionalinį? 31:28 Skerlos karių bangos 40:42 „Kauno Žalgiris“ ir Rokas Lekiatas 46:12 Abipusis susitarimas „Riteriuose“ 48:22 Pirmas „Džiugo“ kartas Alytuje 52:53 Odė „Sūduvai“ 58:01 In memoriam Diogo Jota 1:06:10 Saudo Arabijos kirtis „Man City“ 1:10:26 „Fluminense“ pusfinalyje ir „Chelsea“ ėjimai 1:17:05 Musiala čiurna ir PSG prieš „Bayern“ 1:23:37 „Real“ virsmas prie Alonso 1:29:02 Nico Williamso drama su „Barcelona“ 1:34:08 Kitos turgaus naujienos, gandai 1:46:31 „Gold Cup“ – Meksikos rankose 1:47:26 Europos moterų futbolo čempionatas

Lietuvių startuolio sukurtas dviratis-treniruoklis, kurį minant gaminama ir kaupiama elektra, pripažintas pasaulyje – jam skirtas prestižinis „iF Design Award Gold“ apdovanojimas. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje sukurtas produktas gauna tokį įvertinimą.Kaip sekasi nuošliaužų kankinamam Gedimino kalnui, kurio pagrindinis takas lankytojams uždarytas beveik 7-erius metus, nuo 2017 metų?Vilnius pats stiprina savo gynybinius pajėgumus, toliau bando pasistatyti Nacionalinį stadioną, masiškai remontuoja gatves, didina viešojo transporto bilietų bei parkavimo miesto centre kainas. Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Vilniuje prasideda renginių ciklas „Ačiū tau, Islandija“, kuriuo siekiama padėkoti Islandijai – pirmajai pasaulio valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę. Šia proga Lietuvoje lankosi garsiojo „Vikingų“ serialo žvaigždė bei buvusi plaukikė, olimpietė Raga Ragnarsdottir.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje galėtų būti įrengti 55 blokavimo punktai, kurie leis sustiprinti rytinę miesto dalį potencialaus priešo atgrasymo atveju. Tuo metu krašto apsaugos ministerija ir toliau ketina plėsti kontrmobilumo parkų tinklą nacionaliniu lygiu: vietoje suplanuotų 27 tokių objektų įrengti bene dvigubai daugiau – apie 50.Jungtinėse Valstijose tęsiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Los Andžele paskelbta komendanto valanda ir sulaikomi žmonės, tačiau protestai plinta į kitus miestus - Niujorką ir Čikagą. Nacionalinės gvardijos kariai dislokuojami ir Teksase. Žiniasklaida praneša apie Donaldo Trumpo planus nelegaliai Jungtinėse valstijose esančius užsieniečius - tarp jų ir lietuvius - perkelti į Gvantanamą.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą.Krepšininkas Jonas Valančiūnas sako nežinantis, ar pats žais Lietuvos rinktinėje šią vasarą, tačiau nori daryti viską, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau.Ved. Liepa Želnienė

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė koalicijos lyderių susitarimui, kad nekilnojamojo turto mokestis nebūtų mokamas už pirmąjį būstą, nepaisant to būsto vertės. Už kitą turtą surenkamas mokestis bus skirtas gynybai finansuoti. Mokestį teks mokėti už turtą, kurio vertė viršija 50 tūkst. eurų.Tčsiantis neramumams Los Andžele prezidentas Donaldas Trampas mieste dislokavo Nacionalinės gvardijos karius, tačiau Kalifornijos gubernatorius tokių priemonių neprašė ir svarsto dėl perteklinės prezidento reakcijos kreiptis į teismą.Kasmet, studentams ruošiantis baigiamiesiems mokslo metų atsiskaitymams, interneto skelbimų portaluose ir socialinių tinklų grupėse randasi siūlymų „pasaldinti karčias mokslo šaknis“, tai yra, už pinigus parašyti, pavyzdžiui, baigiamąjį bakalauro ar magistro darbą. Aukštosios mokyklos pripažįsta, kad be paklausos – nebūtų ir pasiūlos. Tačiau studentai perspėjami, kad už tokį akademinį nesąžiningumą gresia griežčiausios sankcijos – pašalinimas iš universiteto be galimybės sugrįžti.Lietuva vis dar nepakankamai pasirengusi apsaugoti savo gyventojus ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju – tokią išvadą skelbia Valstybės kontrolė po atlikto audito. Gyventojų perspėjimo ekstremaliais atvejais sistemos modernizavimas vėluoja dvejais metais, o tam skirtos lėšos buvo nukreiptos kitiems Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento poreikiams.Ved. Liepa Želnienė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Berlyne - čia jis gavo naujojo Vokietijos kanclerio pažadą padėti Ukrainai gaminti ilgojo nuotolio raketas, bei didinti spaudimą Rusijai visose . Klausimų dėl vokiškų sistemų „Taurus“ perdavimo kancleris visgi vengė - tik užsiminė, kad toliau tęs ir stiprins paramą Kyjivui.Biržų rajone dėl gilėjančios įgriuvos prie pat kelio, tenka riboti transporto greitį, o Pasvalyje naktį atsinaujinus smegduobei, gyventojams teko palikti namus.LRT radijui pranešus apie tai, kad Ukrainos karo pabėgėliams skirtą europinę paramą gavo ir Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, projektą vykdžiusi Europos socialinio fondo agentūra gali būti išformuota.Vyriausybė pritarė siūlymui naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Dabar pokyčius numatantys įstatymų pakeitimų projektai keliauja į Seimą.Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje teigiama, kad didžiausia grėsme išlieka sukčiavimas elektroninėje erdvėje. Pernai daugiau nei pusė nusikaltimų, įvykdytų internete, buvo sukčiavimo atvejai. Institucijos tvirtina, kad kovai su kibernetinio saugumo iššūkiais skiriama itin daug dėmesio, tačiau reikalinga labiau edukuoti gyventojus ir skatinti jų saviugdą.Paskelbtas antrasis prestižinio gido „Michelin“ restoranų įvertinimas. Aukščiausio lygio kulinarinę patirtį liudijančios prestižinės žvaigždės suteiktos 4-iems šalies restoranams - tiems patiems kaip ir pernai - Vilniaus „Demo“, „Džiaugsmas“, „Pas mus“ ir „Nineteen18“.Ved. Liepa Želnienė

Lietuva lazerių srityje jau pasiekė daug, tačiau įvertinimai nesibaigia. Akademikų ir verslo atstovų komanda už unikalias lazerines sistemas šiemet pelnė ir Lietuvos mokslo premiją.Valstybinių miškų urėdija Šiandien kviečia į „Nacionalinį miškasodį“ –rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose.Jungtinės Karalystės bankai įpareigoti atlyginti sukčių padarytą žalą. Kada galima tikėtis panašių sprendimų Lietuvoje?Higienos stotelės mergaitėms atsiranda jau ir kaimų mokyklose. Čia, anot, įstaigų vadovų, jos itin reikalingos. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad paauglės neišgalėdamos įsigyti reikmenų praleidinėja pamokas.Ved. Darius Matas

Ukraina sutinka su pakoreguotu JAV susitarimu dėl prieigos prie mineralų. Ukrainos pusė skelbia, kad Vašingtonas išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, tarp ir jų reikalavimą suteikti 500 milijardų dolerių vertės svarbių žaliavų. Nurodoma, kad susitarimas gali būti pasirašytas jau penktadienį,Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos sutarimas dėl prieigos prie mineralų yra pozityvus ženklas. Pasak Kęstučio Budrio, dokumento nereikėtų laikyti taikos susitarimu su saugumo garantijomis, tokių derybų ateityje bus daugiau.Dalis viešbučių ir turistų skundžiasi nauja tvarka, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikėjai kartą per parą Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje privalo teikti svečių registracijos duomenis. Keliautojai sako, kad Lietuvoje jie turi pateikti daugiau duomenų nei kitose šalyse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad dabar kaip tik reikalaujama mažiau keliautojų duomenų.Kaip amerikiečiai reaguoja į Trumpo pasisakymus apie Ukrainą, suartėjimą su Rusija ir kiek žiniasklaida skiria tam dėmesio.Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį.Miškininkai, pasitinkant pavasarį, kviečia visoje Lietuvoje kelti inkilus. Klausimas klausytojams - ar keliate inkilus, ar žinote, kaip tai tinkamai padaryti, galiausiai, ar juose kas nors apsigyvena?Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiurpus nusikaltimas Plungės ligoninėje: įtariama, kad 43-ejų metų pacientas mirtinai sužalojo kitą tame pačiame skyriuje gydytą 85-ių metų amžiaus senjorę. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai, ligoninės personalui teikiama psichologų pagalba. Po šio įvykio nemažai diskusijų būtent apie pačių pacientų bei medikų saugumą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad rusiškų gamtinių dujų tranzito į Europą per Ukrainą sustabdymas yra didžiulis Maskvos pralaimėjimas. Sausio pirmąją baigė galioti gamtinių dujų tranzito sutartis tarp Ukrainos ir Rusijos „Gazprom“. Moldovos separatistinis Uždniestrės regionas dėl to susidūrė su rimtais energetiniais sunkumais.JAV pareigūnai bando atsakyti į klausimą, ar tarp išpuolio Naujajame Orleane, kai automobilis taranavo minią žmonių, ir bendrovės „Tesla“ sunkvežimio sprogimo Las Vegase Naujųjų metų rytą yra ryšys.Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas tikisi, kad nuo rugsėjo pirmosios atsiras trūkstami pagrindinių dalykų vadovėliai.Kokie Lietuvai ir pasauliui bus 2025 metai?Vakarų Lietuvoje sparčiai kyla vandens lygis, keliose Kretingos rajono seniūnijose paskelbta ekstremali padėtis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva