Podcasts about nacionaline

Siekdami atstatyti jėgas, dažnu atveju intuityviai renkamės išvyką į mišką arba parką ilgesniam arba trumpesniam laikui. Tačiau žaliosios zonos turi nevienodą įtaką žmogaus organizmui. Šios laidos svečiai teigia, kad išlikę natūralūs šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapijos paslaugas. Šios paslaugos yra ne tik populiarėjančio sveikatingumo turizmo dalis: miško terapija integruojama į sveikatos priežiūros bei švietimo sistemas. Perimant Japonijos patirtį Europos šalyse steigiami gydomieji miškai (healing forests, angl.), o moksleiviams ir darželinukams vedami miško užsiėmimai su specialiai paruoštais miško gidais. Gamtos ir miško terapijos specialistus imta rengti ir pas mus: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atidaryta podiplominių studijų programa „Gamtos ir miško terapijos pagrindai ir poveikis sveikatai“. Miškų poveikis sveikatai yra ir pasaulinio miškų kongreso, kasmet rengiamo skirtingose pasaulio šalyse, tema. Tai galimybė susipažinti ne tik su naujausiais moksliniais tyrimais, bet ir su nemedieninės miško ekonomikos pavyzdžiais. Šiemet pasaulinis miškų kongresas rengiamas Lietuvoje, ir kartu su Tarptautine miško terapijos draugija, LSMU, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Lietuvos gamtos terapijos asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru asociacija „Gyvo Žalio“ kviečia prisijungti norinčius prisidėti prie kongreso, vyksiančio rugsėjo 18-20 d., organizavimo. Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Paskutinę sausio savaitę Lietuvoje augo degalų kainos. Brangimas buvo fiksuotas trečią savaitę iš eilės. O nuo vakar įsigaliojo ir rusiškos naftos produktų embargas. Tad kokių kainų pokyčių galime tikėtis?Į LRT girdi kreipėsi mama dėl ketvirtokų žinių patikrinimo. Ji sako, kad vaikams trūksta laiko, esą stringa ir pati programa – kaip veikia sistema aiškinsimės su pradinių klasių mokytojų asociacija ir Nacionaline švietimo agentūra.Sausio pabaigoje – vasario pradžioje fiksuota po tris mirtis nuo COVID-19. Pastarosiomis dienomis liga kone kasdien pasiglemžia bent po vieną gyvybę. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar vis dar skiepijatės nuo COVID-19?Europos Centriniam Bankui vėl padidinus palūkanų normas, socialdemokratai ragina padėti gyventojams – svarstome galimybę sukurti mokestinio kredito sistemą. Ar reikia padėti, turintiems būsto paskolas?Politikai ragina, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams nebūtų leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kurios vyks kitais metais. Tačiau per karą teniso turnyruose Lietuvoje žaidė mažiausiai 7 sportininkai iš Rusijos, Baltarusijos.Ved. Urtė Korsakovaitė

Jau netrukus turėtų būti patvirtinta nauja matematikos bendrojo ugdymo programa. Tačiau šios programos recenzentai: matematikos mokslininkai, taip pat matematikos mokytojai praktikai ją sukritikavo ir pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrei matematikos projekto netvirtinti.Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Andriui Tapinui paraginus gegužės 9-ąją paskelbti „Nacionaline apsivalymo nuo okupantų diena” ir tądien nugriauti „okupantus šlovinančius“ paminklus, Liberalų sąjungos Klaipėdos skyrius paragino uostamiesčio savivaldybę ir Kultūros ministeriją imtis iniciatyvos dėl paminklo Raudonajai armijai kuris nuo 1975-ųjų stovi Skulptūrų parke. Klaipėdos meras suabejojo, ar reikalinga tokia skuba. Daugiau pasakoja Česlovas Burba.Ilgai laukto filmas vaikams ir visai šeimai „Drugelio širdis“ jau pasiekia Lietuvos kino teatrus. Režisierės Inesos Kurklietytės filmas kviečia atrasti vaikystės džiaugsmą be patyčių ir pamatyti, ką gali draugystė, kuri tiesiog išskleidžia sparnus. Apie filmą, kuris jau įvertintas ne viename festivalyje, premjeros išvakarėse kalbėjomės su režisiere ir prodiusere Živile Galego.LRT klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. ŠĮ kartą skleidžiame Miglės Anušauskaitės komikso „Kas išsigando Šliūpo?“ puslapius.Brazilų džiazo dainininkė Florà Purìm praėjusį mėnesį pasitiko 80-metį. Ilga karjera ir begalinis improvizacijų pasaulis. Meilė ir viltis - dalykai, svarbiausi didžiulio populiarumo sulaukusiai atlikėjai. Plačiau apie dainininkės kūrybos kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Žydrė Arlauskaitė yra psichoterapeutė ir mokyklų psichologė, dirba Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, tačiau be tiesioginio darbo Žydrė turi ir didelę gyvenimo aistrą - tai knygos. Ji subūrė knygų aistruolių klubą, nuolat skaito, pati parašė keletą knygų. „Knyga leidžia pabūti ten, kur nebūtum“, - sako Žydrė Arlauskaitė. Kaip mums gali padėti ne tik psichoterapeutas, bet ir knyga, kelionė ar muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ – Žydrė Arlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Ką daryti su senomis knygomis, ypač leistomis sovietmečiu rusų kalba? Didelė jų dalis yra neskaitomos, tačiau nekyla rankos jas naikinti. Knygynas „Juodas šuo“ organizuoja keturių dienų renginį „Dasvidaniya“, skirtą knygų nuvertėjimo temai.Už įtaigius vaidmenis Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas kino ir teatro aktorius Vidas Petkevičius. Indrės Kaminckaitės pasakojimas.Sulaukusi vos vienos paraiškos Kultūros taryba skelbia naują Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje konkursą. Situaciją komentuoja Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.Ar klausydami muzikos esate pastebėję visos garsų erdvės pasikeitimą? Gali būti, kad čia buvo panaudota moduliacija - tonacijos pasikeitimas. Plačiau apie šį raiškos elementą klasikinėje ir populiariojoje muzikoje pasakoja Ignas GudelevičiusLenkų kilmės Lietuvos istorikas, politologas, publicistas ir žurnalistas, VDU doc. Andžej Pukšto - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

Pirmojo šių metų kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kadangi karantinas palanki terpė prokrastinacijai, laikas toks išsitęsęs, o pyktis dėl vėluojančios vakcinos niekur nedingo, pats tas savo kartėlį skandinti tiesiog serialuose,“ – pastebi #PiktosKinoKritikės – Ilona Vitkauskaitė ir Santa Lingevičiūtė, apžvelgdamos du Netflix serialus: „Geriau skambinti Solui“ („Better Call Saul“) ir „Apsimesk, kad tai miestas” („Pretend It's a City“).Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie dovanojimo papročius, dovanų atsisakymą, jų pamiršimą ir gyvenimo dovanas pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante Rūta Latinyte.Kokie įmanomi, tikėtini, lauktini arba visokeriopai vengtini Lietuvos ateities scenarijai gali atsiskleisti šimtmečio perspektyvoje? Aurimo Švedo pokalbis su knygos „Lietuva 2120” sudarytojomis Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministre Egle Markevičiūte ir Benedikto Gylio paramos fondo vadove Ringaile Papartyte.Kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus ir Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas.Minint 698-ąjį Vilniaus gimtadienį paskelbti šv. Kristoforo statulėlių laureatai, sostinėje gyvenantys, kuriantys, dirbantys ir puoselėjantys miestą menininkai. Pokalbis su architektais Petru Išora ir Ona Lozuraityte (apdovanojimas už pasiekimus architektūros srityje), vargonininke ir „Religinės muzikos centro“ vadove Renata Marcinkutė-Lesieur (apdovanojimas už labdaringą veiklą mažinant socialinę atskirtį, stiprinant bendruomeniškumą) ir Bažnytinio paveldo muziejaus vadove Sigita Maslauskaite-Mažyliene (Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusia už Vilniaus istorijos aktualizavimą).Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie globalumo ir lokalumo sankirtą Ferdinando Meirelleso filme „360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu“.Ved. Indrė Kaminckaitė

La Quinta Tormenta Invernal de la Temporada recorrerá el norte del territorio nacionalINE difundió la lista de paridad que entregaron los partidos políticos

Nelengvai Širvintų r. Alionių kaimo ūkininkai Agnė Mažuikienė ir jos tėtis Vidmantas Vyšniauskas ryžosi didžiulei 3 mln. eurų investicijai statyti naujus modernius šiltnamius. Užtruko projektavimas, derinimas su Nacionaline mokėjimo agentūra ir pačios statybos. Tačiau dabar ūkininkai mato, jog pastangos su kaupu atsipirko.Tradicinių amatų meistrė Janė Petkūnienė duonos kepimo paslapčių mokėsi iš savo mamos ir močiutės. Dabar šiomis paslaptimis dalijasi su Švenčionių r. Reškutėnų tradicinių amatų centro lankytojais edukacinių užsiėmimų metu.Pravartu žinoti. Neofitais vadinami iš svetur atvežti augalai, kurie dažnai veisiasi kaip piktžolės ir net nustelbia vietinius augalus. Išsamiau apie juos – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Prasideda „metiniai folkloro atlaidai“ – tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, kurio programoje ne tik jau tradiciniais tapę sutartinių vakarai, naktišokiai, įvairios amatų dirbtuvės, užsienio svečių koncertai, vaikų folkloro šventė „Saulytė“, bet ir Žemaitijos tradicijoms skirti ypatingi šių metų renginiai. Apie tarp jaunimo vis labiau populiarėjančią šventę pokalbis studijoje su Vilniaus etninės kultūros centro l.e.p. direktore Sandra Daugirdiene ir Kultūrinių veiklų koordinatore Egle Česnakavičiūte.Kultūrinės spaudos apžvalga. Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie bažnyčios ir LGBT bendruomenės santykį.Kada sostinė pasisveikins su naująja Nacionaline koncertų sale ir kokia būsimo Vilniaus miesto simbolio vizija miesto architektų bei muzikų siūlymuose? Pokalbyje apie planuojamos salės pastato jungtį su miestu bei funkcionalumą dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas. Ved. Karina Metrikytė.

„Eva Kubbos bene nuosekliausiai atsiskleidė tapydama abstrahuotus peizažus, akivaizdžiai liudijančius stiprų ryšį su šiuolaikiniu ir tradiciniu Australijos menu. Didžiąją jos kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos. Dailininkė pamėgo Centrinio bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį“, – pastebi parodos „Eva Kubbos: tarp horizontų“ kuratorė Ilona Mažeikienė.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Mes visi esame žmonės, su savo siekiais, troškimais, su savo sėkmėm, nesėkmėm, ir todėl kreiptis vienam į kitą akių lygmenyje, o ne nuo sosto, ne iš aukšto, yra pats gražiausias bendravimo būdas“, – savo santykį su žmonėmis atskleidžia dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą.„Aptariant 2018 metų knygas diskutuota, ar tekstai persekioja mus, ar mes persekiojame tekstus. Praėję metai gana tradiciniai lietuvių literatūros metai: poezija klesti, kaip visada, romanas atrodo kiek išsikvėpęs, ir nebuvo išskirtinių, nukaunančių knygų“, – apibendrino knygų aptarime dalyvavę LLTI literatūrologai.„Klasikos enciklopedija“: Horacijus Nelsonas. Ved. Laima Ragėnienė.

Menotyrininkas Ernestas Parulskis komentare apie muziejų lankomumą tvirtina, jog „jei mes ir galime su kuo nors lygintis, tai tik su Luvru, nes patys ir esame tikslus, kiekybiniu požiūriu, Luvro atspindys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kodėl kinematografinis laiko patyrimas yra politiškas? Kaip estetiškai gražūs kraštovaizdžiai gali nurodyti į socialiai bei ekologiškai tragiškas situacijas? Ar įmanomas ekologiškas kraštovaizdžio kinas? Pokalbis su Vilniuje pristatomos James Benning filmų programos kuratoriumi, kinotyrininku Luku Brašiškiu apie kraštovaizdį režisieriaus J. Benning kūryboje.„Teatras suteikia galimybę gyventi iš kūrybos. Deja, bet turint omenyje lietuvišką auditoriją, iš prozos pragyventi yra sunku. Tačiau teatro pasaulis tikrai ne mažiau įdomus, šiandien būti jame man patinka labiausiai. Esu įkėlęs koją į prozą, kiną ir teatrą. Būtent pastarąją aplinką myliu labiausiai“, – sako prozininkas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas už drąsų literatūros žingsnį į teatrą.Ved. Austėja Kuskienė.

Menotyrininkas Ernestas Parulskis komentare apie muziejų lankomumą tvirtina, jog „jei mes ir galime su kuo nors lygintis, tai tik su Luvru, nes patys ir esame tikslus, kiekybiniu požiūriu, Luvro atspindys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kodėl kinematografinis laiko patyrimas yra politiškas? Kaip estetiškai gražūs kraštovaizdžiai gali nurodyti į socialiai bei ekologiškai tragiškas situacijas? Ar įmanomas ekologiškas kraštovaizdžio kinas? Pokalbis su Vilniuje pristatomos James Benning filmų programos kuratoriumi, kinotyrininku Luku Brašiškiu apie kraštovaizdį režisieriaus J. Benning kūryboje.„Teatras suteikia galimybę gyventi iš kūrybos. Deja, bet turint omenyje lietuvišką auditoriją, iš prozos pragyventi yra sunku. Tačiau teatro pasaulis tikrai ne mažiau įdomus, šiandien būti jame man patinka labiausiai. Esu įkėlęs koją į prozą, kiną ir teatrą. Būtent pastarąją aplinką myliu labiausiai“, – sako prozininkas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas už drąsų literatūros žingsnį į teatrą.Ved. Austėja Kuskienė.

„Pasirinkau praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį todėl, kad jaučiu nostalgiją savo tėvų ir vyro vaikystės laikmečiui. Keista – jame negyvenau, bet tarytum atsimenu, „matau“ jų akimis. Beje, kai kurie jų daiktai, drabužiai, knygos, pasiekė ir mano vaikystę, aštuntąjį dešimtmetį“, – pasakoja rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, kurios knyga – mažasis romanas – „Šulinys“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Istoriją didžiąja dalimi pasakoju be „kalbančių galvų“, būdingų dokumentikos žanrui. Tikiu, kad istorijos gerbėjų nenuvilsiu, nes velniškai ilgai užtrukome rinkdami archyvinę medžiagą – rasti konkrečius archyvus, apie kuriuos žinojome esant, buvo bene sudėtingiausia filmo kūrimo dalis“, – sako filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius.„Jis niekada nechaltūrino, niekada nešokinėjo nuo reklamos, prie laidos, serialo, o tik paskui laisvalaikiu – prie filmo. Šis santykis yra nykstantis – operatoriai dažnai išmaino savo profesiją į smulkius centus. Audrius niekada nesismulkino – jeigu filmuodavo, tai filmas būdavo jo gyvenimo dalis ir išnykdavo bet kokie reikalai ar darbai“, – apie šviesaus atminimo kino operatorių Audrių Kemežį, įvertintą Nacionaline kultūros ir meno premija, prisiminimais dalijasi režisierius Audrius Stonys.Ved. Austėja Kuskienė.

„Pasirinkau praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį todėl, kad jaučiu nostalgiją savo tėvų ir vyro vaikystės laikmečiui. Keista – jame negyvenau, bet tarytum atsimenu, „matau“ jų akimis. Beje, kai kurie jų daiktai, drabužiai, knygos, pasiekė ir mano vaikystę, aštuntąjį dešimtmetį“, – pasakoja rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, kurios knyga – mažasis romanas – „Šulinys“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Istoriją didžiąja dalimi pasakoju be „kalbančių galvų“, būdingų dokumentikos žanrui. Tikiu, kad istorijos gerbėjų nenuvilsiu, nes velniškai ilgai užtrukome rinkdami archyvinę medžiagą – rasti konkrečius archyvus, apie kuriuos žinojome esant, buvo bene sudėtingiausia filmo kūrimo dalis“, – sako filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius.„Jis niekada nechaltūrino, niekada nešokinėjo nuo reklamos, prie laidos, serialo, o tik paskui laisvalaikiu – prie filmo. Šis santykis yra nykstantis – operatoriai dažnai išmaino savo profesiją į smulkius centus. Audrius niekada nesismulkino – jeigu filmuodavo, tai filmas būdavo jo gyvenimo dalis ir išnykdavo bet kokie reikalai ar darbai“, – apie šviesaus atminimo kino operatorių Audrių Kemežį, įvertintą Nacionaline kultūros ir meno premija, prisiminimais dalijasi režisierius Audrius Stonys.Ved. Austėja Kuskienė.

„Radijo popietėje “ – rašytojas Marius Ivaškevičius „Mums reikėtų vienijančio lyderio, dvasinio vadovo, panašaus į Dalai Lamą“,- sako prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius. Apie Lietuvos visuomenę, Rusijos menininkų gyvenimą, apie teatrą, kaip būdą kalbėti svarbiausiomis, skaudžiausiomis temomis – pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi. Nacionaline kultūros ir meno premija šiais metais įvertintas menininkas ką tik tapo Estijos scenos meno centro Vaba Lava kuratoriumi, jo pjesės sulaukia didžiausio populiarumo ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Latvijos, Italijos teatruose. Teatre Mariui Ivaškevičiui svarbu kalbėti apie tai, kas žmonėms rūpi šiandien. Nuo spektaklio „Išvarymas“ premjeros praėjo septyneri metai, o jis išlieka aktualus iki šiol. Apie ką dramaturgas norėtų kalbėti šiandien? „Apie radikalėjimą, apie nacionalizmą ir nacizmą, nes tai kelia nerimą“,- sako Marius Ivaškevičius.

Vladas Braziūnas 2013 m. Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas „už poetinius atradimus, gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėjautą“. Kaip pastebi literatūrologė Elena Baliutytė, „nuo pat pirmojo rinkinio (tai buvo „Slenka žaibas“ 1983 m.) kūryba įsišaknijusi Šiaurės Lietuvos peizaže, istorijoje ir, žinoma, tarmėje. Vlado Braziūno poezijos dabar ir klausysimės. Skaito autorius.

Vladas Braziūnas 2013 m. Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas „už poetinius atradimus, gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėjautą“. Kaip pastebi literatūrologė Elena Baliutytė, „nuo pat pirmojo rinkinio (tai buvo „Slenka žaibas“ 1983 m.) kūryba įsišaknijusi Šiaurės Lietuvos peizaže, istorijoje ir, žinoma, tarmėje. Vlado Braziūno poezijos dabar ir klausysimės. Skaito autorius.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Gripas. Nekilnojamojo turto rinka. Naujas traukinių maršrutas Klaipėda-Sovetskas-Klaipėda.Amerikiečių Bolų šeima Lietuvoje. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).„Naujienų žemėlapis“: Iranas.Verslo naujienos: „blockchain“ technologija.Vasario 16-osios akto vertimas.Kultūros renginių anonsas.Apie ką kalba žmnės: Ar Lietuva turėtų bendradrabiauti su kaimyninėmis šalimis? Penktadienio svečias – Nacionaline premija apdovanotas menininkas, scenografas Gintaras Makarevičius.

Poetė Ramutė Skučaitė 2009 metais apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“. Klausysimės Ramutės Skučaitės ankstesnių eilėraščių. Skaito autorė.

Poetė Ramutė Skučaitė 2009 metais apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“. Klausysimės Ramutės Skučaitės ankstesnių eilėraščių. Skaito autorė.

Rašytojas Henrikas Algis Čigriejus 2011 m. Nacionaline kultūros ir meno premija buvo apdovanotas „už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.“ Siūlome pasiklausyti keliolikos poeto skaitomų eilėraščių.

Rašytojas Henrikas Algis Čigriejus 2011 m. Nacionaline kultūros ir meno premija buvo apdovanotas „už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.“ Siūlome pasiklausyti keliolikos poeto skaitomų eilėraščių.

Laida skirta skaidriems Ramutės Skučaitės posmams. Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą Ramutė Skučaitė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Poetė yra sakiusi: "rašydama suaugusiems rašau tarsi pati sau, o štai su vaikais - viskas kitaip. Su vaiku reikia gyventi kartu, šiandien. Dabartinio vaiko pasaulis yra nuskurdęs. Vaikas mato negyvą daiktą, bendrauja su negyva įranga, nebepastebi gėlelės, žolelės. Mano tikslas - priartinti vaiko pasaulį prie gyvojo pasaulio." Su mylima poete, kurios kūryba sklidina džiaugsmo ir šviesos, harmonizuoja pirmiausia vaiko pasaulį, kalbamės apie per trijų kartų vaikystes nusidriekusį poetės kelią, poetinės kalbos reikšmę pasakant svarbiausius dalykus apie aplinką ir būtį.

Laida skirta skaidriems Ramutės Skučaitės posmams. Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą Ramutė Skučaitė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Poetė yra sakiusi: "rašydama suaugusiems rašau tarsi pati sau, o štai su vaikais - viskas kitaip. Su vaiku reikia gyventi kartu, šiandien. Dabartinio vaiko pasaulis yra nuskurdęs. Vaikas mato negyvą daiktą, bendrauja su negyva įranga, nebepastebi gėlelės, žolelės. Mano tikslas - priartinti vaiko pasaulį prie gyvojo pasaulio." Su mylima poete, kurios kūryba sklidina džiaugsmo ir šviesos, harmonizuoja pirmiausia vaiko pasaulį, kalbamės apie per trijų kartų vaikystes nusidriekusį poetės kelią, poetinės kalbos reikšmę pasakant svarbiausius dalykus apie aplinką ir būtį.