Podcasts about dalis

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Dalis maisto atliekas rūšiuojančių vilniečių sunkiai randa tam skirtų oranžinių maišelių. Kita tema - restorane prie pietų stalo - šuo: pažeidimas ar šeimininko teisė.Ved. Darius Matas.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Armėnijai ruošiantis sekmadienį vyksiantiems rinkimams, ekspertai teigia, kad Rusija suorganizavo agresyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti šalies ministrą pirmininką, siekiantį glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga. Armėnija yra oficiali Maskvos sąjungininkė, tačiau užmezgė ryšius su Briuseliu, nusivylusi tuo, kad Rusija, jos manymu, neapsaugojo šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.Šiandien organizacija „Mototurizmo ralis” organizuoja intelektualų istorinį ralį, kurio maršrutas driekiasi per įdomias Lietuvos vietas ir yra skirtas paminėti Lietuvos radijo šimtmetį.Raseinių rajone sutikti gyventojai apie šalia esančias priedangas ir žino, ir nežino. Dalis sako, kad per oro pavojų eitų į rūsį, tačiau ir nerimauja, kas nutiktų, jeigu pastatas pradėtų griūti. Šia tema gyventojai svarsto LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virgio Šidlausko pasakas „Geraširdis ryklys“, „Piranija, kuriai iškrito dantis“ ir „Zebras, norėjęs išgelbėti pėsčiųjų perėją“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lina Žutautė. „Ferdinandas ir Pū. Žygis į Australiją“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lina Žutautė. „Ferdinandas ir Pū. Žygis į Australiją“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Algimantas Zurba. „Voveriukai, voveriukai“. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“. Išleido leidykla „Alma littera“.Kas būtų buvę, jeigu 20 a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš „Vilko valanda“. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Algimantas Zurba. „Voveriukai, voveriukai“. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“. Išleido leidykla „Alma littera“.Kas būtų buvę, jeigu 20 a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš „Vilko valanda“. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose, reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Kurį laiką kritusios, degalų kainos Lietuvoje vėl šoktelėjo iki dviejų eurų už litrą. Dar kol kas galioja Seimo įvestas sumažintas akcizas dyzelinui, situacija naftos rinkoje taip pat nebėra dramatiška, kokia buvo pavasario pradžioje, kai Amerika pradėjo kariauti su Iranu. Tad kodėl degalai vėl brangsta?Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai. Nes aiškėja, kad miestuose kortelių tikrumo ir galiojimo niekas netikrina, tad automobilius neįgaliųjų vietose stato kas nori.Latvijoje gegužės pradžioje įskridę dronai nuvertė šalies Vyriausybę. Pasirengimas tokioms provokacijoms buvo patikrintas ir Estijoje bei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad tai buvo į taikinius rusijoje skridę, bet paklydę ukrainietiški dronai, tačiau kai kurie dronų specialistai neatmeta, kad aparatai galėjo būti rusijos pusės tyčia suklaidinti ir nukreipti į Baltijos valstybes. Kaip jos pasirengusios tokiems atvejams, kokias išvadas pasidarė ir ar jaučia Europos Sąjungos bei NATO palaikymą?Lietuvoje šiandien minimas Tautadienis. Tai iniciatyva, skatinanti šią dieną vilkėti, segėti ar kitaip aprangą papuošti kažkokiu tautiniu ženklu, apranga ar drabužiu.Ved. Liuda Kudinova

Juozas Marcinkevičius. „Nuotykiai Melagių saloje“. Režisierius Saulius Mykolaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Salvijus Trepulis, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Giedrius Savickas, Saulius Mykolaitis. Kompozitorė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. 2004 m.

Pastaruoju metu fiksuojami dronų incidentai Baltijos šalyse yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti demokratines visuomenes, teigia Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula Von der Leyen.Duomenų nutekėjimo skandalo purtomas Registrų centras susiduria ir su techniniais nesklandumais. Gyventojams nuo pirmadienio vakaro pradėjus masiškai tikrinti, ar buvo pavogti jų asmens duomenys, įstaiga priversta laikinai stabdyti dalį paslaugų. Teisininkai ir pareigūnai sako, kad Registrų centras privalės ir neturtinę žalą gyventojams, kurių duomenys buvo nutekinti.Kauno rajone ir Palangos oro uoste išbandytos naujos dronų aptikimo sistemos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad policijos pareigūnas Darius Šerpytis buvo pagrįstai išteisintas dėl tarnybos metu nušautos moters. Teismas išnagrinėjo šią bylą pagal Generalinės prokuratūros ir žuvusios moters sūnų kasacinius skundus.Rusijai įspėjus užsienio diplomatus evakuotis iš Kyjivo dėl esą numatomos plataus masto atakos, Ukraina ragina sąjungininkus nepaisyti Rusijos bauginimų ir stiprinti atgrasymą.Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose – reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Vilniaus „Ryto“ krepšinio komandai atleidus trenerį Giedrių Žibėną, buvę klubo žaidėjai ir strategai stebisi dėl tokio greito sprendimo. Komanda jau pradėjo naujojo trenerio paieškas, o favoritu perimti klubo vairą laikomas jau anksčiau sostinėje dirbęs Dainius Adomaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Juozas Marcinkevičius. „Nuotykiai Melagių saloje“. Režisierius Saulius Mykolaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Salvijus Trepulis, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Giedrius Savickas, Saulius Mykolaitis. Kompozitorė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. 2004 m.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Dalis tėvų socialiniuose tinkluose ieško mokytojo savo vaikams, kurie rugsėjį eis į pirmą klasę. Ar tikrai to reikia?Aktualus klausimas. Premjerei pareiškus, kad visos priedangos turi būti prieinamos visą parą, dalis gyventojų klausia, ar, kilus pavojui, ir jų daugiabučių namų požeminiai garažai taip pat turi būti visiems prieinami. Jūsų manymu, kurios priedangos turėtų būti praeinamos visiems?Charkive į Tatjanos Matjaš-Mirnos butą pataikius bombai žuvo jos vienintelis sūnus, pati moteris vos liko gyva. Tačiau po tragedijos ji ėmėsi organizuoti parodą, su kuria lanko Europos miestus, norėdama neleisti žmonėms priprasti prie karo ir kasdien jame žūstančių vaikų.Pastaruoju metu siautėja ne tik finansiniai sukčiai, iš žmonių išviliojantys dešimtis tūkstančių eurų, bet ir socialinių tinklų paskyrų vagys. Kodėl jie tokie aktyvūs ir kam jiems reikia socialinių tinklų paskyrų?Pajūrio verslininkai sako, kad šiemet jiems sunkiau nei pernai ieškoti darbuotojų, nes dalis jų susigundo bedarbiams mokamomis išmokomis ir vasarą nusprendžia nedirbti.Ved. Edvardas Kubilius

Įsivaizduokite, kad gaunate oficialų laišką iš valstybės institucijos su raginimu sumokėti baudą. Perskaitote laišką – ir nesuprantate, už ką ji skirta. Sudėtingų sakinių, santrumpų ir skaičių kupiną tekstą skaitote kelis kartus, bet vis tiek lieka neaišku, kaip nusižengėte. Taip jaučiasi dalis visuomenės skaitydama mums įprastą kasdienę informaciją – naujienas, instrukcijas ar oficialius įstaigų pranešimus. Padėti tokiems žmonėms gali lengvai suprantama kalba, kurios mūsų aplinkoje atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, ir portale LRT.LT galima rasti rubriką LRT paprastai, kur tekstai pateikiami lengvai suprantama kalba.Nakvynės namai, laikinas prieglobstis, gyvenimas gatvėje – ar įmanoma šį ratą nutraukti? Vilniuje pradedamas pirmasis Lietuvoje „Būstas pirma“ projektas bando atsakyti būtent į šį klausimą. Jo esmė – žmogui pirmiausia suteikti ne reikalavimus ar sąlygas, o namus. Tai modelis, kuris jau pakeitė požiūrį į benamystę Suomijoje, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Dabar jis išbandomas ir Vilniuje: 10 žmonių gaus nuolatinį būstą bei kompleksinę pagalbą – nuo socialinių darbuotojų iki sveikatos priežiūros specialistų.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Tuvė Janson. „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Tuvė Janson. „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Anna Onichimowska. „Kur nuėjo sapnas“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Anna Onichimowska. „Kur nuėjo sapnas“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Elizabeth Lim. „Šešios rubininės gervės“. Skaito aktorė Milda Arčikauskaitė, garso režisierė Lina Dainienė.

Elizabeth Lim. „Šešios rubininės gervės“. Skaito aktorė Milda Arčikauskaitė, garso režisierė Lina Dainienė.

Elizabeth Lim. „Šešios rubininės gervės“. Skaito aktorė Milda Arčikauskaitė, garso režisierė Lina Dainienė.

Elizabeth Lim. „Šešios rubininės gervės“. Skaito aktorė Milda Arčikauskaitė, garso režisierė Lina Dainienė.

Elizabeth Lim. „Šešios rubininės gervės“. Skaito aktorė Milda Arčikauskaitė, garso režisierė Lina Dainienė.