Podcasts about dalis

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Dalis ūkininkų, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų šalnų, tvirtina, kad valstybės mokamos kompensacijos už žalą-per mažos.Dėl didėjančių maisto produktų kainų Jungtinių Valstijų prezidentas atšaukia muitus keliems šimtams produktų.Jauni žmonės ne tokie laisvi ir drąsūs kaip manyta. Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunoji Lietuvos karta tapo konservatyvesnė.Ved. Darius Matas

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Luis Sepúlveda „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“. Skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Luis Sepúlveda „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“. Skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Chhean is a single mom raising two children: Lisa, and Dalis. She sews and makes clothes but lacks material to make more. Orphan's Promise helped Lisa with an afterschool program, and we gave supplies for the business.

Chhean is a single mom raising two children: Lisa, and Dalis. She sews and makes clothes but lacks material to make more. Orphan's Promise helped Lisa with an afterschool program, and we gave supplies for the business.

Chhean is a single mom raising two children: Lisa, and Dalis. She sews and makes clothes but lacks material to make more. Orphan's Promise helped Lisa with an afterschool program, and we gave supplies for the business.

Vaiva Grainytė. „Pekino dienoraščiai“. Išleido leidykla „Vaga“.Pasak Donato Petrošiaus, „Pekino dienoraščiai“ – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį“. Knygos ištraukas skaito aktorė Rasa Samuolytė.

Vaiva Grainytė. „Pekino dienoraščiai“. Išleido leidykla „Vaga“.Pasak Donato Petrošiaus, „Pekino dienoraščiai“ – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį“. Knygos ištraukas skaito aktorė Rasa Samuolytė.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Keturių dalių garso esė apie žmogaus ir jūros santykį, įkvėpta rašytojo marinisto Igno Pikturnos kūrybos. Visą gyvenimą jūrai atsidavęs profesionalus jūrininkas ir autorius Pikturna savo knygose fiksavo kasdienybę laive, kranto laukimą, jūrines profesijos mitus ir atmintį. Šios esė dalys – istorijos, kuriose susipina laivybos patirtis ir žmonių gyvenimai: tų, kurie dirba laivuose, tų, kurie pasilieka krante, ir tų, kurių kasdienybę vienaip ar kitaip formuoja jūra.Garso esė kūrėjai: Alvydė Pikturnaitė, Naubertas Jasinskas, Sonata Barčytė-Jadevičienė, Pijus Džiugas Meižis, Vakarė Leonavičienė, Rasa Kregždaitė. Iliustracijos autorė Ugnė Glinskytė.

Tomas Vaiseta. „Paukščių miegas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Apsakymai, kuriuos pavadinti istoriniais būtų teisinga, bet – per siaura. Apsakymai, kuriuos pavadinti psichologiniais irgi būtų teisinga, bet irgi – per siaura. Tai ir kuria unikalų Tomo Vaisetos prozos stilių, kuriame susikerta intymiausi žmogaus išgyvenimai, slapčiausi kompleksai, tragiškiausios patirtys, fantasmagoriškiausios vizijos ir istoriniai įvykiai, kiekvienam pažįstami ir atpažįstami – iš knygų, iš tėvų ir senelių pasakojimų, iš asmeninės patirties. Taip žmoguje atsispindi epochinės istorijos slinktys. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Radijo spektaklis „Siaubo pasakos“ pagal Norberto Vėliaus sudarytą lietuvių mitologinių sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Režisierė Agnė Sunklodaitė, kompozitorius ir garso dizaineris Deividas Gnedinas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. 2024m.

Tomas Vaiseta. „Paukščių miegas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Apsakymai, kuriuos pavadinti istoriniais būtų teisinga, bet – per siaura. Apsakymai, kuriuos pavadinti psichologiniais irgi būtų teisinga, bet irgi – per siaura. Tai ir kuria unikalų Tomo Vaisetos prozos stilių, kuriame susikerta intymiausi žmogaus išgyvenimai, slapčiausi kompleksai, tragiškiausios patirtys, fantasmagoriškiausios vizijos ir istoriniai įvykiai, kiekvienam pažįstami ir atpažįstami – iš knygų, iš tėvų ir senelių pasakojimų, iš asmeninės patirties. Taip žmoguje atsispindi epochinės istorijos slinktys. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Radijo spektaklis „Siaubo pasakos“ pagal Norberto Vėliaus sudarytą lietuvių mitologinių sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Režisierė Agnė Sunklodaitė, kompozitorius ir garso dizaineris Deividas Gnedinas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. 2024m.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Įsibėgėja vadinamosios „betonkės“ – kelio Vilnius-Utena – rekonstrukcija. Dalis kelio jau sutvarkyta, dalis dar tvarkoma. Kaip vertinate šį kelią? Komentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.Žmonės vis dažniau tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus kuria naudodami dirbtinį intelektą, bet to nepažymi, todėl gali grėsti ir teisinė atsakomybė. Ką kuriate su dirbtinio intelekto pagalba ir ar tai pažymite? Pokalbis su teisininku Pauliumi Sartatavičiumi.Populiarėja ekskursijos kapinėse. Pasakoja ekskursijas kapinėse vedantis gidas Laimonas Užomeckis.Reklamas tarpukario Lietuvoje ir kuo ji skyrėsi nuo dabartinių reklamų.Ved. Edvardas Kubilius

Radijo spektaklis „Siaubo pasakos“ pagal Norberto Vėliaus sudarytą lietuvių mitologinių sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Režisierė Agnė Sunklodaitė, kompozitorius ir garso dizaineris Deividas Gnedinas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. 2024m.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Radijo spektaklis „Siaubo pasakos“ pagal Norberto Vėliaus sudarytą lietuvių mitologinių sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Režisierė Agnė Sunklodaitė, kompozitorius ir garso dizaineris Deividas Gnedinas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. 2024m.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Radijo spektaklis „Siaubo pasakos“ pagal Norberto Vėliaus sudarytą lietuvių mitologinių sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Režisierė Agnė Sunklodaitė, kompozitorius ir garso dizaineris Deividas Gnedinas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. 2024 m.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Nauji įrašai. Georgi Gospodinov. „Laiko slėptuvė“.Vertė Laima Masytė, išleido leidykla „Rara“.„Laiko slėptuvė“ – skiautiškas, žaismingas romanas, distopinė komedija, 2023-iaisiais apdovanota prestižiniu The International Booker prizu. Paslaptingas, laiku keliaujantis Gaustinas pristato naujovę – „praeities kliniką“, siūlančią perspektyvų atminties sutrikimais ar Alzheimeriu sergančiųjų gydymą: kiekviename klinikos kambaryje iki menkiausių detalių atkūrus skirtingus laikotarpius pacientams leidžiama patirti praeitį ir kartu taip jiems grąžinami prarasti prisiminimai. Klinikoms plintant po visą Europą, į jas ima traukti vis daugiau sveikųjų – tartum į „laiko slėptuves“, apsaugančias nuo vis sudėtingesnės dabarties. Net pavienės šalys susižavi prabėgusių geresnių laikų iliuzija – taip praeitis netikėtai ir destruktyviai ima veržtis į dabartį. Knygos ištraukas skaito Kasparas Strička.

Keturių dalių garso esė apie žmogaus ir jūros santykį, įkvėpta rašytojo marinisto Igno Pikturnos kūrybos. Visą gyvenimą jūrai atsidavęs profesionalus jūrininkas ir autorius Pikturna savo knygose fiksavo kasdienybę laive, kranto laukimą, jūrines profesijos mitus ir atmintį. Šios esė dalys – istorijos, kuriose susipina laivybos patirtis ir žmonių gyvenimai: tų, kurie dirba laivuose, tų, kurie pasilieka krante, ir tų, kurių kasdienybę vienaip ar kitaip formuoja jūra.Garso esė kūrėjai: Alvydė Pikturnaitė, Naubertas Jasinskas, Sonata Barčytė-Jadevičienė, Pijus Džiugas Meižis, Vakarė Leonavičienė, Rasa Kregždaitė. Iliustracijos autorė Ugnė Glinskytė.

Nauji įrašai. Georgi Gospodinov. „Laiko slėptuvė“.Vertė Laima Masytė, išleido leidykla „Rara“.„Laiko slėptuvė“ – skiautiškas, žaismingas romanas, distopinė komedija, 2023-iaisiais apdovanota prestižiniu The International Booker prizu. Paslaptingas, laiku keliaujantis Gaustinas pristato naujovę – „praeities kliniką“, siūlančią perspektyvų atminties sutrikimais ar Alzheimeriu sergančiųjų gydymą: kiekviename klinikos kambaryje iki menkiausių detalių atkūrus skirtingus laikotarpius pacientams leidžiama patirti praeitį ir kartu taip jiems grąžinami prarasti prisiminimai. Klinikoms plintant po visą Europą, į jas ima traukti vis daugiau sveikųjų – tartum į „laiko slėptuves“, apsaugančias nuo vis sudėtingesnės dabarties. Net pavienės šalys susižavi prabėgusių geresnių laikų iliuzija – taip praeitis netikėtai ir destruktyviai ima veržtis į dabartį. Knygos ištraukas skaito Kasparas Strička.

Nauji įrašai. Georgi Gospodinov. „Laiko slėptuvė“.Vertė Laima Masytė, išleido leidykla „Rara“.„Laiko slėptuvė“ – skiautiškas, žaismingas romanas, distopinė komedija, 2023-iaisiais apdovanota prestižiniu The International Booker prizu. Paslaptingas, laiku keliaujantis Gaustinas pristato naujovę – „praeities kliniką“, siūlančią perspektyvų atminties sutrikimais ar Alzheimeriu sergančiųjų gydymą: kiekviename klinikos kambaryje iki menkiausių detalių atkūrus skirtingus laikotarpius pacientams leidžiama patirti praeitį ir kartu taip jiems grąžinami prarasti prisiminimai. Klinikoms plintant po visą Europą, į jas ima traukti vis daugiau sveikųjų – tartum į „laiko slėptuves“, apsaugančias nuo vis sudėtingesnės dabarties. Net pavienės šalys susižavi prabėgusių geresnių laikų iliuzija – taip praeitis netikėtai ir destruktyviai ima veržtis į dabartį. Knygos ištraukas skaito Kasparas Strička.

Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Vilniuje vairuotojai už automobilio stovėjimą viešojoje vietoje gali atsiskaityti tiesiogiai savivaldybei per jos valdomą programėlę „m.Parking“ arba per privačių bendrovių valdomas programėles, pavyzdžiui, „Unipark“. Dalis vairuotojų klausia, ar tai teisinga, nes mokant už stovėjimą per programėlę tenka sumokėti daugiau, o kai kuriuose miestuose įsitvirtina ta pati programėlė – „Unipark“. Kodėl mokestį už parkavimą renka ir savivaldybė, ir privačios bendrovės, bei kaip savivaldybė pasirenka, kurias programėles įsileisti į rinką – laidoje.Ved. Edvardas Kubilius.

Jonas Avyžius. „Aštuonetas iš Trepsės namų“. Režisierius Stasys Motiejūnas, garso režisierius Regimantas Kudirka. Vaidina aktoriai Nijolė Lepeškaitė, Regina Eidukaitienė, Kristina Zelčiūtė, Aleksandras Ribaitis, Rimantas Štaras, Kęstutis Genys, Algirdas Pintukas, Danutė Motiejūnienė, Vytautas Eidukaitis, Elena Žekienė, Antanina Barčienė. Spektaklis sukurtas 1973-čiais metais.

Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Dalis pastaruoju metu protestuojančių kultūros darbuotojų sako sulaukiantys spaudimo iš savo įstaigų ar savivaldybės vadovų to nedaryti.Beveik mėnesį dirbanti Vyriausybė – be dviejų ministrų. Vakar atstatydinta krašto apsaugos ministrė, o kultūros ministro ieškoma beveik tris savaites. Kaip vertinti Ingos Ruginienės ministrų kabineto darbą? Savo įžvalgas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, politologas Mindaugas Norkevičius.Lietuvos banko duomenimis, pernai valstybės parama maždaug 340 jaunų šeimų padėjo įsigyti pirmųjų būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Tačiau norintys pasinaudoti subsidija sako, kad susiduria su problemomis – trumpu terminu sutvarkyti dokumentus ir ribota pasiūla regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad problemos žinomos.Kitąmet Lietuva gynybai skirs 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiausiai gynybai skirsiančių NATO valstybių. Kaip Lietuva atrodo Aljanso šalių kontekste ir ar tikrai visiems aišku, kokios išlaidos gynybai yra išlaidos gynybai, o kokios – galbūt ir ne? Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi NATO Dariumi Jauniškiu.Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovas Grzegorzas Marekas Poznanskis sako, kad Lenkija nebijo Rusijos grasinimų, o svarbiausias prioritetas – karinės galios stiprinimas su kaimynėmis.Ved. Edvardas Kubilius.

Jonas Avyžius. „Aštuonetas iš Trepsės namų“. Režisierius Stasys Motiejūnas, garso režisierius Regimantas Kudirka. Vaidina aktoriai Nijolė Lepeškaitė, Regina Eidukaitienė, Kristina Zelčiūtė, Aleksandras Ribaitis, Rimantas Štaras, Kęstutis Genys, Algirdas Pintukas, Danutė Motiejūnienė, Vytautas Eidukaitis, Elena Žekienė, Antanina Barčienė. Spektaklis sukurtas 1973-čiais metais.

Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Roald Dahl. „Stebuklingieji Džordžo vaistai“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Roald Dahl. „Stebuklingieji Džordžo vaistai“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Darius Rekis. „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“. Skaito aktorė Vilma Raubaitė.

Darius Rekis. „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“. Skaito aktorė Vilma Raubaitė.

Darius Rekis. „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“. Skaito aktorė Vilma Raubaitė.

Darius Rekis. „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“. Skaito aktorė Vilma Raubaitė.