Podcasts about dalis

LRT pristato veiklos ataskaitą. Visuomeninis transliuotojas praneša, kad praėjusieji – tai laisvo žodžio, atsparumo ir augančio ryšio su auditorija metai.Kol Lietuvoje niekaip neišsprendžiamas „Maskvos namų“ griovimo klausimas, iš Kremliaus ir Maskvos diplomatų susirašinėjimų aiškėja, kad projektą sužlugdė pačių rusų godumas ir vėliau dėl to atsiradusios teisinės problemos, kainavusios pinigus, kurių niekas nenorėjo padengti. Tai atskleidžia LRT tyrimas.Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, darbuotojams neretai tenka didesnis darbo krūvis. Kiek ir kada darbdavys turi teisę skirti viršvalandžius, kaip už juos privaloma sumokėti ir kokiais atvejais darbuotojas gali teisėtai atsisakyti dirbti papildomai?Dalis gyventojų pritaria, kad išsiskyrusiems tėvams, nemokantiems alimentų, būtų skiriamos griežtos sankcijos, pvz., būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas, leidimas turėti ginklą, leidimas žvejoti ar medžioklės bilietas.Kanados Albertos provincija paskelbė datą patariamajam referendumui dėl atsiskyrimo nuo šalies. Tuo metu premjeras Markas Karnis kritikuoja iniciatyvą ir sako, kad britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos parodė, jog blefuoti rinkimuose yra daug lengviau nei tesėti pažadus.Ved. Edvardas Kubilius

Janosch. „Kiškiai piškiai nekvaili“. Skaito Joana Čižauskaitė ir Vytautas Rašimas.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Janosch. „Kiškiai piškiai nekvaili“. Skaito aktoriai Joana Čižauskaitė ir Vytautas Rašimas.

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Lietuvai ir toliau niekaip nepavyksta pažaboti širdies ir kraujagyslių ligų – būtent nuo jų miršta daugiausia žmonių. Gilėja vienišumo problema – dėl to vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja jų sveikata, o pagal vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Medikai sako, kad padėtis rimta.Degalai pinga, bet vis tiek keliais procentais brangesni nei buvo iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu. Ko tikėtis toliau?Kas antras gyventojas išeidamas iš namų su savimi pasiima gertuvę, keturi iš dešimties naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste, rodo apklausa.Ved. Edvardas Kubilius

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Vaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie nebeišgyventų.Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.Kokios išeitys?LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Vytautas Tamulaitis. „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Vytautas Tamulaitis. „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Vytautas Tamulaitis. „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Ramutė Skučaitė. „Gaudom vėjus, ar gerai?“. Režisierius Gintaras Mikalauskas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Algimantas Butvila, Agnė Kiškytė, Artūras Dubaka, Gintaras Mikalauskas, Vilija Ramanauskaitė, Rasa Jakučionytė. 2016 m.

Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Knygoje susipina asmeniniai prisiminimai, kultūrinės refleksijos ir taiklūs visuomenės stebėjimai. Radvilavičiūtės tekstai išsiskiria savitu humoru, intelektualumu ir netikėtais minčių posūkiais. Už šią knygą autorei buvo skirta Europos Sąjungos literatūros premija, o kūrinys laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės lietuvių eseistikos pavyzdžių. Knygos ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Ramutė Skučaitė. „Gaudom vėjus, ar gerai?“. Režisierius Gintaras Mikalauskas, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Algimantas Butvila, Agnė Kiškytė, Artūras Dubaka, Gintaras Mikalauskas, Vilija Ramanauskaitė, Rasa Jakučionytė. 2016 m.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Dalis maisto atliekas rūšiuojančių vilniečių sunkiai randa tam skirtų oranžinių maišelių. Kita tema - restorane prie pietų stalo - šuo: pažeidimas ar šeimininko teisė.Ved. Darius Matas.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Armėnijai ruošiantis sekmadienį vyksiantiems rinkimams, ekspertai teigia, kad Rusija suorganizavo agresyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti šalies ministrą pirmininką, siekiantį glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga. Armėnija yra oficiali Maskvos sąjungininkė, tačiau užmezgė ryšius su Briuseliu, nusivylusi tuo, kad Rusija, jos manymu, neapsaugojo šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.Šiandien organizacija „Mototurizmo ralis” organizuoja intelektualų istorinį ralį, kurio maršrutas driekiasi per įdomias Lietuvos vietas ir yra skirtas paminėti Lietuvos radijo šimtmetį.Raseinių rajone sutikti gyventojai apie šalia esančias priedangas ir žino, ir nežino. Dalis sako, kad per oro pavojų eitų į rūsį, tačiau ir nerimauja, kas nutiktų, jeigu pastatas pradėtų griūti. Šia tema gyventojai svarsto LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba ir maumų medis“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virgio Šidlausko pasakas „Geraširdis ryklys“, „Piranija, kuriai iškrito dantis“ ir „Zebras, norėjęs išgelbėti pėsčiųjų perėją“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lina Žutautė. „Ferdinandas ir Pū. Žygis į Australiją“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lina Žutautė. „Ferdinandas ir Pū. Žygis į Australiją“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Algimantas Zurba. „Voveriukai, voveriukai“. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Algimantas Zurba. „Voveriukai, voveriukai“. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Juozas Marcinkevičius. „Nuotykiai Melagių saloje“. Režisierius Saulius Mykolaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Salvijus Trepulis, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Giedrius Savickas, Saulius Mykolaitis. Kompozitorė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. 2004 m.

Juozas Marcinkevičius. „Nuotykiai Melagių saloje“. Režisierius Saulius Mykolaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Salvijus Trepulis, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Giedrius Savickas, Saulius Mykolaitis. Kompozitorė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. 2004 m.

Tuvė Janson. „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Tuvė Janson. „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.