Podcasts about klausysim

Ką reiškia lydėti žmogų prieš jam mirštant? Ko tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui labiausiai reikia ir norisi? Pokalbis su Lina Jakele, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusių dirbti klinikinės sielovados srityje.Partizaniškos eilės virto daina „ Jūra kyla“. Klausysimės dainos ir pakalbėsime apie šių eilių ir jų autorės istoriją, šiandieninį partizanų kūrybos turinį ir skambesį. Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir resistencijos tyrimo centro istorikai Enrika Kripienė ir Andrius Tumavičius bei atilkėjai, dueto „Olita Duo“ nariai Gabija Kochanskaitė ir Robertas Žymantas.Eismo rubrikoje pokalbis su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku Pauliumi Bakučiu apie tai, ką reikia žinoti, norint dviračiu važinėti žiemą?2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-ečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Šia proga Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“, kurioje ji rašo apie savo tėvą – Lietuvos aviacijos kūrėją, lėktuvų ANBO konstruktorių Antaną Gustaitį.Ką reiškia gyventi kaime, kurio apylinkėse, prieš pusantro šimto milijonų metų nukrito didžiulis meteoritas? Pokalbis iš Sukinių kaimo Ukmergės rajone.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kelios plokštelės, išleistos 1974 metais, kurias sieja ne tik laikmetis, bet ir didingi užmojai, kompozitorių atsidavimas, o ir kaip kūriniai išplėtojo, praturtino žanrą, įtvirtintą trumpiniu prog rock.Klausysimės Mike'o Oldfield'o ir grupių „Camel “, „Gryphon “, „Kayak“ bei „Genesis“.Ved. Lukas Devita

Klausysimės įvairių laikmečių dainų laisvės, pilietinio sąmoningumo bei susietomis temomis, kaip tai atsispindi roko muzikos istorijoje.Ved.Lukas Devita

Minint Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-metį, nedidelį koncertų turą po Lietuvą rengia smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir japonų pianistė Junna Iwasaki. Pokalbis su muzikėmis.Šiandien su 90-uoju gimtadieniu sveikiname pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, muzikologą, publicistą, profesorių Vytautą Landsbergį. Klausysimės kolegių Gerūtos Griniūtės ir Jolantos Kryževičienės pokalbių su profesoriumi fragmentų, o taip pat – jubiliato skambinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.Choras „Jauna muzika“ šiuo metu vieši Japonijoje, kurioje surengė įspūdingą 14 koncertų turą. Ten vieną geriausių Lietuvos chorų pasitinka pilnos tūkstančius žmonių talpinančios salės. Apie gastroles pasakoja choro direktorė Ingrida Alonderė ir „Jaunos muzikos“ meno vadovas Vaclovas Augustinas.Ievos Buinevčiūtės rengiamoje laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie moters ir režisieriaus muzikines klajones ir roko muziką kaip alternatyvą Beethovenui.Menininkė, kuratorė, kritikė Paulina Pukytė neapsiriboja viena kūrybinių idėjų įgyvendinimo forma. Visai neseniai šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ji kaip tik buvo apdovanota už meninės raiškos įvairovę. Rubrikoje „Be kaukių“ ji apie save pasakoja per muzikos kūrinius, išduoda savo tekstų prigimtį ir prasitaria apie meilę augalams.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Klausysimės nesenstančios Filadelfijos soulo muzikos, prisiminsime jos įtaką roko muzikai ir tarpusavio ryšius, taip pat išgirsime vieną transgalaktinį džiazo orkestrą, užsilikusį Filadelfijos pakraštyje.Ved. Lukas Devita

Šiandien Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyksta tarptautinis seminaras „Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods“. Jo tikslas - susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus. Klausysimės pokalbių su seminaro sumanytoju, istoriku Tomu Vaiseta ir senimaro dalyve prof. Natalija Arlauskaite.Rotušės aikštėje Vilniuje vyko protestas prieš nacionalinių mokyklų uždarymą Baltarusijoje bei baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos surengtos akcijos metu dalyviai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus, kuriais uždaromos baltarusiškos, bet ir lietuviškos, lenkiškos, ukrainietiškos mokyklos, o vaikams primetamas „rusiškas pasaulis“. Karinos Metrikytės pasakojimas.Džiazas kaip kinematografinė improvizacija praeitą savaitę pasaulį palikusio kino formos revoliucionieriaus Jeano-Luco Godardo filmuose. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Klausysimės ankstyvosios roko muzikos dainų, kuriose skamba sitara, tabla ar kiti indų tradicinės muzikos instrumentai. Prisiminsime ir labai žinomus 7 d. įrašus, bet pristatysime gal ir mažiau girdėtus vardus, kaip paslaptingas dainininkas Darius, grupės „Krokodil“ ar „Velvet Opera“.Ved. Lukas Devita

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais. Planuota aptarti kultūros finansavimo, jos prieinamumo regionuose klausimus. Savo įspūdžiais po susitikimo dalijasi Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė.Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamas vakaras profesorei Irenai Veisaitei atminti. Apie renginį ir profesorės skleistą šviesą bei dialogo kultūrą - jos mokinys, režisierius Gintaras Varnas.Sekmadienį LRT Klasikos eteryje – radijo teatro premjera. Klausysimės Miglės Anušauskaitės pjesės „Pasitikėjimo žaidimas“, kurios režisierius – Aleksandras Špilevojus. Apie naująjį savo darbą daugiau pasakoja komiksų autorė, judaikos tyrėja ir kriminalinių romanų skaitytoja Miglė Anušauskaitė.Šiandien žiniasklaidos atstovai turėjo galimybę pirmieji Lietuvoje pamatyti pasaulyje jau apdovanotą Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Kino teatre lankėsi ir ne tuščiomis į radiją sugrįžo kolegė Austėja Kuskienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – elektroninės muzikos kūrėja, kompozitorė Monikaze (Monika Zenkevičiūtė). Pokalbis apie asmenišką ir atvirą kūrybą bei kanklėmis grotus šlagerius.Ved. Kotryna Lingienė ir Giedrė Trapikaitė

Klausysimės 8 d. britų progresyvaus roko, pakrikštyto senojo Kenterberio miesto vardu.Kenterberio scena (Canterbury scene) sutelkė drąsius ir išradingus muzikantus, grojančius tiek sudėtingą ir savitą avangardinį džiazą,bei melodingą džiazroką, tiek ir pagaulias lyriškas roko dainas.Ved. Lukas Devita

Klausysimės Prancūzijoje užgimusios unikalios roko muzikos tėkmės, inspiruotos džiazo, klasikos ir mokslinės fantastikos. Nerimastinga, sukaustyta ir pratrūkstanti muzika „zeuhl“ apibūdinama kaip neoklasicizmo, romantizmo, modernizmo samplaika – disciplinuota, maršų temomis prisodrinta, pulsuojanti ir kartu „kosminė“ muzika, lyg pranešimas ateities kartoms.Ved. Lukas Devita

Klausysimės Vokietijos roko novatorių – „Diuseldorfo mokyklos“ atstovų,to pat laikmečio mažai žinomų džiazroko grupių ir etninės muzikos ansamblio „Between“(„"Tarp“).Ved. Lukas Devita

Klausysimės 8-9 d. Vokietijos elektroninio roko įrašų. Priminsime dvi įtakingas vokiečių „elektronikos mokyklas”.Ved. Lukas Devita

Šį sykį susipažinsime su Robertu Moogu - fiziku ir inžinieriumi, smarkiai prisidėjusiu prie sintezatorių ir elektroninės muzikos gimimo. Klausysimės skirtingais jo instrumentais sukurtos ir atliekamos muzikos.Taip pat apie technologijų įtaką menui kalbėsimės su teatro režisieriumi Žilvinu Vingeliu, sukūrusiu pirmąjį Zoom spektaklį Lietuvoje.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj

Laidoje svečiuosis ekologė ir ornitologė Rugilė Draugelytė. Kalbėsimės apie paukščių „kalbą” ir „giesmes”. Klausysimės muzikos, kurioje naudojami paukščių garsai, arba kuri yra įkvėpta paukščių čiulbėjimo.Laidos autorius ir vedėjas - Aleksandras Špilevoj

Kai oras atšils... Klausysimės jo naujo albumo. Atšilo. Klausomės. O ir jis pats, turbūt nesiginčysite, bent šiek tiek skamba kaip... pavasaris. Šiltai. Labai. Galbūt ne pumpurais, bet tikrai dainomis mūsų eteryje skleidžiasi FC Baseball kūryba: ką tik, t. y. šiandien, išleistas antrasis atlikėjo studijinis įrašas „Vorai“ – naujasis LRT OPUS savaitės albumas.Kuo čia dėti nariuotakojai, kodėl leidinio viršelyje Tautvydui kraujuoja nosis? Bandome eirautis jo paties. Pokalbis su muzikantu – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“.Subalansuota, užtikriname, ir turintiesiems arachnofobiją.Ved. Kristupas Naraškevičius

Klausysimės alternatyvaus roko dainų, priskiriamų „dream pop“ (ar „shoegaze“) roko muzikos tėkmei ir „dream pop“ skambesį įtakojusių atlikėjų įrašų, pasirodžiusių plokštelėse, kurias išleido Lietuvos firma „Zona“, pristačiusi įdomiausią roko muziką nuo pat 1991 metų.Ved. Lukas Devita

Klausysimės Velykų ir panašios tematikos dainų iš visų laikų roko muzikos lobyno.Ved. Lukas Devita

Praėjus tarptautinei poezijos dienai, aš, Domantas Razauskas, kviečiu prisiminti XIX amžiuje klestėjusį simfoninės poemos žanrą. Kaip jis atsirado, kas buvo pirmasis, kaip gimė pavadinimas ir kodėl sunyko? Klausysimės įsimintinų ir svarbių simfoninių poemų pavyzdžių – Liszto, Debussy, Rachmaninovo, Smetanos, Williamso. Antroje laidos dalyje – rubrika „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“. Čia mus pasitiks izraelietis mandolinininkas Avi Avitalis. Istorija nebuvo gailestinga klasikinei mandolinai, tačiau vieno žmogaus dėka šis instrumentas ir vėl sulaukia vis daugiau dėmesio, daugiau repertuaro.Ved. Domantas Razauskas

Muzikinėje dėžutėje žaisime muzikos pamoką apie muzikos elementus.Klausysimės jų sukurtos muzikos apie gandrus ir kitus įdomius paukščius.Pasakos Kolombina

Šeštadienio rytmetį, laidoje vaikams apie muziką, ganysis muzikiniai veršiukai ir jautukai.Klausysimės kompozitorės Genovaitės Vanagaitės operos- pasakos vaikams "Šėmas veršelis", bei brazilijos tango ikvėptos muzikinės istorijos apie jautį ant stogo.Vedėja Kolombina

Šį sykį laidoje kalbėsimės su aktore Julija Šatkauskaite apie raganas šiandienos menuose, žynes mūsų pasaulyje ir vaidilutes baltų kultūroje. Klausysimės muzikos joms ir apie jas.Laidos autorius ir vedėjas - Aleksandr Špilevoj

Ilgą laiką Woodkid (Yoann Lemoine) buvo laikomas pasaulinio lygio prodiuseriu, režisieriumi, dizaineriu. Sykį jis netikėtai pristatė savo muzikos albumą, kuris susilaukė daug sėkmės, bet atlikėjas ramiai pareiškė, kad nėra tikras, ar dar pasirodys bent vienas jo muzikos kūrinys. Bet vėliau pasaulį išvydo keli jo albumai, naujausią kurių, „S16”, jis šiais metais pristatys Lietuvoje. Klausysimės jo muzikos ir analizuosime jo menines paieškas.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj

Klausysimės kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės Ciklo "Zodiako ženklai", kurį atliks LRT vaikų choras, aktoriai Vytautas Širka ir Undinė Nasvytytė,Muzikinė dėžutė. Ved. Kolombina

Klausysimės Arvo Pärto muzikos ir tyrinėsime jo muzikines paieškas, santykį su XX a. avangardine muzika ir galiausiai atrastą savo nuosavą stilių, pavadintą Tintinnabulum.Laidos autorius ir vedėjas – Aleksandras Špilevoj

Klausysimės poeto Antano A. Jonyno „Muzikinės abėcėlės“. Ją mums perskaitys dvi mergaitės, mėgstančios skaityti knygas, Neda Petrauskaitė ir Emilija Buterlevičiūtė. Gražiausius pasaulio garsus ir muziką abėcėlei suraizgė garso režisierė Sonata Jadevičienė, o įkvėpimą visiems įpūtė režisierė Inga Tamulevičienė. Keliausime po poeto Antano A. Jonyno muzikinę abėcėlę lyg stebuklų šalyje, o po to žaisme vaikų žaidimus su pianistais Roku ir Sonata Zubovais, skambant Žoržo Bizė muzikai.Vedėja Kolombina

Kas gali būti gražiau už povo šokį ? Nebent tik stebėti kaip šoka pats povas. Štai taip žmonės stebėdami šį paukštį atkartojo muzikos garsais ir jo šokį . Sužinosime iš kokios šalies atkeliavo ir kokiam muzikos intrumentui šis šokis pirmiausia buvo sukurtas. Klausysimės šokio istorijos ir šoksim kartu su tėveliais ir mamytėm.Vedėja Kolombina

Šį šeštadienį vaikai įsijungę LRT KLASIKOS programą išgirs daug netikėtų ir linksmų istorijų apie kūrinių pavadinimus. Kas juos sugalvojo? Ar visada tai darė kompozitoriai? O gal jiems visa tai mažiausiai rūpėjo? Tad kas buvo tie poetai, pokštininkai ir šmaikštuoliai, išdrįsę suvaidinti svarbų vaidmenį kuriant muzikai vieną ar kitą pavadinimą. Klausysimės muzikos labai atidžiai, kad išgirstume pastabių klausytojų idėjas.Vedėja. Kolombina

Klausysimės muzikos vokalistų, pradėjusių savo muzikinius projektus atskirai nuo grupių, kuriose jie grojo. Studijoje lankysis Šarukas Joneikis iš grupės „Garbanotas”, kuris išleidžia savo debiutinį solinį albumą „Body Was Found”.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandr Špilevoj

Kultinis Netflix serialas „Peaky Blinders“ yra išskirtinis ne tik dėl savo scenarijaus, režisūros, aktorių vaidybos, bet ir nuolat nuostabą sukeliančios, kūrėjų drąsiai parinktos jame skambančios roko muzikos.Klausysimės jos ir kalbėsimės apie muzikos ir video meno santykį su kino filmų ir video klipų režisiere Indre Juškute. Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime Danielio Houp ir Jacqueso Ammono duetu. Skambės Piotro Čaikovskio albumo „Metų laikai“ pjesė „Birželis. Barkarolė“. Vėliau – pokalbis su bribynininku Vytautu Kiminiumi, kuris birželio 15-ąją „Vilniaus festivalio“ koncerte ‚Tikėjimas ir viltis“ pristatys spalvingą, praturtintą Prūsijos muzikos elementais estų kompozitoriaus Peterio Vähi pasaulinę premjerą – Koncertą birbynei ir kameriniam orkestrui. Tai, beje, tik antrasis stambios formos kūrinys birbynės repertuare, sukurtas per daugiau nei 30 metų. Laidos pabaigoje vėl klausysimės Danielio Houpo, kurio smuikavimą lydės Ciuricho kamerinis orkestras, diriguojamas Willi Zimmermanno. Klausysimės 1717 m. pradėto kurti baroko muzikos šedevro – Antonio Vivaldi koncerto „Vasara“ iš ciklo metų laikai, rekomponuoto Maxo Richterio. Tai – nūdienos kompozitoriaus žvilgsnis atgal, į baroko muzikos meistro kūrybą. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kalbėsime apie vadinamuosius "demo" - dainų autorių atlikėjų, roko grupių narių, įvairių žanrų muzikantų „juodraštinius" įrašus, pirmuosius dainos „eskizus", dažnai atliktus namie, kartais - jei gitara yra po ranka - vos tik išlipus iš lovos, kad spėti „sučiupti" melodiją, kuri gal būt nuskambėjo sapne [(kaip pasakoja Paul McCartney ar Keith Richards)]. Klausysimės daugiau ar mažiau žinomų roko dainų ankstyvųjų „demo" įrašų, kas savaime geriau supažindina du daina, labiau atskleidžia jos komponavimo eigą, kaitą. Prisiminsime taip pat, kaip dainų autoriams kartais nelengva perteikti pavykusią pirmojo „eskizo" meninę bei emocinę išraišką išbaigtame įraše.Ved. Lukas Devita.

Dainuojamoji poezija su dainų autore ir atlikėja Ilona Papečkyte. Naujausios poetės Vidos Bladykaitės pjesės vaikams „Žvaigždė“ fragmentus iš knygos „Nuoma ir trys kiaušiniai“ skaitys Kauno Kovo 11-osios gimnazijos teatro būrelio aktoriai: Viltė Purlytė, Kamilė Masiulytė, Kajus Kisevičius, Mykolas Kolesnikovas, Kornelija Kilikevičiūtė, Ieva Baltrušaitytė, Miglė Čepauskaitė ir Justinas Ščerbakovas. Klausysimės bardų istorijos iš XIII amžiaus bei šiandienos atlikėjų – jaunųjų bardžių Gintarės Bauerytės, Viktorijos Pranaitytės, Gedvilės Bendaravičiūtės ir Emiljos Statinaitės iš CD „Debesėlių pily“.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime keliais Astoro Piazzollos tango. Vėliau klausysimės vokiečių dainininkės Utės Lemper atliekamų kabareto dainų. Rubrikoje „Retro“ – turininga Mireille Mathieu istorija ir dainos, įvaizdis, skolinti iš XX a. pradžios divos – Édith Piaf ir jos tik melodijose rožinio gyvenimo. Laidą tęsime skambant japonų kompozitoriaus Ryuichi Sakamoto muzika kino filmams. O laidą baigsime kartu su Bryanu Ferry‘iu atsigręžę į XX amžiaus pirmąją pusę. Klausysimės jo dainų retro džiazo stiliumi. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidoje minėsime Lietuvos ir Izraelio pianisto, kompozitoriaus, džiazo muzikanto, pedagogo Viačeslavo Ganelino 75-erių metų sukaktį. Klausysimės interviu su mestro. Taip pat šiandien gruodžio 17 d. prisiminsime prieš 249-erius metus gimusį kompozitorių Liudviką van Bethoveną. Laidą baigsime klavesinininkės Giedrės Lušaitės-Mrazkovos įrašais. Ved. Marius Šinkūnas.

Šįkart paskaita bus apie liaudiškąjį pamaldumą. Klausysimės istorikės Modestos Pakalnytės paskaitos „Lietuvos parapijų špitolės ir špitolininkai katalikiškosios Apšvietos epochoje“. Špitolė – lenkiškas žodis, reiškiantis prieglaudą seneliams, elgetoms, neįgaliesiems, įsipareigojantiems pagal galimybes patarnauti bažnyčioje. Lietuvoje špitolės pradėtos steigti XVI a. Prie parapinių bažnyčių kone visuotinai paplitusios XVII a., jos tapo itin reikšmingu pastoracinės struktūros elementu, kuomet ir Bažnyčia, ir Valstybė didelį dėmesį ėmė skirti socialinės rūpybos organizavimui ir reglamentavimui. Bažnyčios hierarchai primygtinai siūlė steigti naujas ir remontuoti senas špitoles, parapijų vargšams užtikrinti prieinamą medicininę pagalbą. Šie reikalavimai ne visada susilaukdavo norimo atsako, o vyskupų raštai dažnai likdavo tik formalumu, tačiau pradėjus vykdyti nuodugnesnes vizitacijas buvo sulaukta teigiamų pokyčių.Įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2019 m. lapkričio 14 d.

Klausysimės Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendiato pasakojimo ir jo atliekamos muzikos. Išgirsime unikalią istoriją apie pirmuosius neeilinius talento pasireiškimo būdus, aplinką namuose ir muzikanto pasvarstymus apie užburtą muzikos ratą. Skambės jaunojo obojininko įrašai, bylojantys apie neeilinį atlikėją, garsinantį Lietuvos vardą pasaulyje.Laidos vedėja Fausta Savickaitė

Prieš 110 metų Sankt Peterburge Sergejaus Makovskio salone eksponuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vasilijaus Kandinskio ir Marianos Veriovkinos kūrinių, kurie sulaukė neigiamos kritikų reakcijos, bet plačiai išgarsino jų kūrėjus. Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pažįstami?“Laima Laučkaitė, menotyros daktarė. Parašė monografijas „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje”, „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ ir kt.

„Pakeliui su klasika“ pradžioje – vieno ryškiausių šių dienų šiuolaikinės muzikos autorių Bryce‘o Dessnerio kūrybos fragmentai. Tai roko žvaigždė, užkariavusi akademinės muzikos sceną. Jis, kai kuriems geriau žinomas kaip grupės „The National“ narys, vis dažniau matomas scenoje ne su savo grupės nariais, o žymiausiais orkestrais, kamerinės muzikos atlikėjais. Vėliau klausysimės vokalinio seksteto „Ego System“ atliekamų senų gerų prancūziškų hitų, juos pakeis vienas iš kolektyvo narių, jau įsitvirtinęs džiazo scenoje – Loïs Le Vanas. Klausysimės albumo „So much more“ įrašų. Laidos pabaigoje – dviejų seserų – Dee Dee ir Dionne Warwick atliekamos dainos. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaitos „Vietovardžių metų prasmė“. Sužinosime, kad iš juridinės vartosenos jau išbraukta tūkstančiai vietovardžių ir toliau stebima jų nykimo tendencija. Turbūt girdėjote, kad LRT portalas gražiausiu vietovardžiu išrinko žodį Pelėdnagiai. Esama kaimo Gimtinė. Vietovardžiais kalbininkai vadina ne tik miestų, miestelių, viensėdžių, dvarų pavadinimus, bet ir ežerų, upių, pievų, pelkių, lankų, raistų vardus. Vietovardžiuose yra mūsų dvasinio ir materialaus gyvenimo atspindys, atskleidžiantis pasaulėžiūrą, santykius su aplinka, padedantis kurti kalbos istoriją.

Laidą pradėsime Björk atliekama Hanso Lango daina „It's Oh So Quiet", tęsime Kurto Weillo „Rugsėjo dainele“, esančia Danielio Houpo albume „For Seasons“ ir dar keliomis pop atlikėjų dainų aranžuotėmis orkestrams. Klausysimės ir 2016 m. vykusio Montreux džiazo festivalio įrašaų, kuriuose „Son Lux“ ir „Woodkid“ bei Elle Fanning bendradarbriavmas. Rubrikoje „Retro“ mėgausimės atradimais iš rinktinės „Detroit‘s Secret Soul“. Per visą karjerą dainininkė Little Ann taip ir neišgarsėjo – dešimtmečiais neišleisti ar pamesti įrašai taip ir nepasiekdavo klausytojų. Tik gyvenimo pabaigoje ji dar kartą pasirodė scenoje atgaivinusi savo repertuaro dainas, kurios dažniausiai skambėdavo pusbrolio klube, o šiandien ji laikoma tikru atradimu soulo scenoje. Laidos pabaigoje – dviejų soulo karalių – daugelio iki šiol atliekamos Samo Cooke‘o ir beveik neatrasto, užmiršto puošeivos Darondo dainos. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Apie muzikos emigraciją, „Grybų karą“ ,muzikuojančią Beinarių šeimą ir Johano Sebastiano Bacho keliones. Klausysimės muzikos ir žaisime. Vedėja Fausta Savickaitė.

Klausysimės diskusijos „Kas užkeikė novelę?“, įrašytos Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną. Kaip teigia dalyvės, novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę. Jei novelė gerai struktūruota, trumpu pasakojimu pristato stiprią problemą, tokia novelė tarsi nesutrūkinėjęs siūlas rodo visą audinio grožį. Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir pasakoti apie mus čia ir dabar. Kokie klausimai mums aktualūs, kokioje atmosferoje gyvename, kas mes esame? Deja, novelių, kaip ir novelistų, lietuvių literatūroje mažuma, ir neatrodo, kad situacija keistųsi. Taigi, kas užkeikė novelę ir kas turi prisiimti misiją ją atkerėti?Diskusijos moderatorė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, dalyvauja Renata Šerelytė, Danutė Kalinauskaitė ir Daina Opolskaitė.

Klausysimės diskusijos „Špenglerio idėjų pėdsakai civilizacijos istorijos tyrinėjimuose“. Pasitinkant Oswaldo Spenglerio knygos „Vakarų saulėlydis“ I tomo lietuviškąjį leidimą. Moderatorius Vytautas Rubavičius, dalyvauja Antanas Andrijauskas, Rasius Makselis ir Antanas Rybelis.Prisimenama veikalo publikavimo istorija, aiškinamasi, kokius iššūkius patiria Vakarų civilizacija, ko galėtume pasimokyti iš Špenglerio, kaip naujųjų laikų lietuvių filosofai Šalkauskis ir Maceina analizavo ir vertino autorius knygą.

2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje. Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime su Chriso Ruebenso muzika, kuris kaip tik šį vakarą pasirodys Kristupo festivalyje. Vėliau skambės Bryce‘o Dessnerio – vieno madingiausių šiuolaikinės muzikos scenos kompozitorių kūriniai. „Symphonicities“ – tokiu pavadinimu 2010 m. Stingas išleido albumą, kuriame žymiausios jo dainos, lydimos orkestro skambesių. Laidos pabaigoje – Inga Rumpf – viena žymiausių 8-9 dešimt. Vokietijos dainininkių. Klausysimės albumo „It‘s A Man‘s World“, kruiame žymiausios to meto dainos, atliekamos kartu su Danijos radijo bigbendu. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Gyvybingi archyvų šaltiniai vis dar pateikia naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus: Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Gotfrydą Ostermejerį ir kitus. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Onos Aleknavičienės paskaitos „Lituanistinio XVI–XVIII amžiaus paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė“. Paskaitoje bus kalbama apie tai, kaip tradicinės žodinės kūrybos formos padėjo istorinei bendruomenei kurti socialinę bei kultūrinę tapatybę, atpažinti tapatybės ribų brėžimo mechanizmą, aktualų ir dabarties visuomenei. Dr. Ona Aleknavičienė buvo pristatyta 2018 m. Lietuvos mokslo premijai gauti. Paskaita, įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje sausio 29 d.

Klausysimės Gintaro Bleizgio eilėraščių iš rinkinio „Sodas“, išėjusio 2012 metais.

Šį šeštadienį laidoje svečiuosis drugeliai, žiogai, musės, nežinomi vabalai, uodai vapsvos ir bitės, jei ko nepaminėjau, tikiuosi neįsižeisite. Klausysimės sparnelių plazdenimo, įkyraus zyzimo ir bičių šokio. Mums talkins lietuvių bei užsienio šalių kompozitoriai.

Klausysimės Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) muzikos, bandysime atpažinti matematiką šiuolaikinėje operoje ir girdėsime muziką kurios klausomės keliaudami, pavyzdžiui, kasdien į miegamąjį rajoną po darbo, savaitgalį į pajūrį ar gal būt į pasaulio kraštą, tai bus rimtoji muzika – Filipas Glasas (Philip Glass). „Meduolis melomanui“ – keliautojas Aušrys Matonis. Ved. Gabija Narušytė.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiemet pasitinka 80 m. jubiliejų. Šia proga su menų gimnazijos direktore Irena Asauskiene ir mokytoja Jolanta Narkiene sklaidysime šios meno šventovės istorijos puslapius bei susipažinsime su jaunais ir talentingais šios gimnazijos muzikos atlikėjais: Pauliumi Ubartu (4 kl.), Austėja Venckute (7 kl.), Kamile Kaučikaite (III gimn. kl), Jonu Vozbutu (7 kl.) ir Justu Drakšu (6. kl) Klausysimės antros laidos iš Šiaulių. Skambės pokalbiai ir jaunųjų atlikėjų muzikos interpretacijos.