Podcasts about Vaik

Prasidėjus mokslo metams kartu su pamokomis grįžta ir būreliai, sportas, savanorystė, meninės veiklos bei kiti užsiėmimai. Tačiau kiek jų paaugliui iš tiesų reikia ir kada užimtumas pradeda varginti? Apie tai FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ Eglė Malinauskienė kalbėjo su „Pažinimo medžio“ Pagalbos ugdymui(si) skyriaus vadove Irmina Dobiliene ir Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų nariais Milda, Vilte, Justinu ir Elze.

Pyktis dėl netinkamos suknelės, ašaros pametus mėgstamą akmenuką ar staigus nenoras eiti į darželį suaugusiajam gali atrodyti kaip smulkmenos. Tačiau vaikui tuo metu jos yra tikros ir svarbios. Vaikų ir paauglių psichologė, knygos „Vaiko emocinis intelektas“ autorė Milda Karklytė-Palevičienė sako, kad emocinis intelektas ugdomas ne per pamokymus, o per kasdienes šeimos situacijas. Apie vaikų emocijas, jų siunčiamus signalus ir tėvų reakcijas psichologė kalbėjo FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“.

Diktante iš trisdešimties žodžių – daugiau nei dvidešimt klaidų. Už diktantą – dvejetas, o už pasakojimą prieš klasę – dešimtukas.Ilgą laiką Kristijonas Vasiliauskas manė, kad yra tiesiog negabus ir tingus. Tik būdamas 28-erių sužinojo, kad turi disleksiją ir disgrafiją, o vėliau jo istorijoje atsirado ir ADHD. Šiandien jis pats kuria vaikams mokymosi erdves.Laidoje Kristijonas atvirai pasakoja apie savo mokyklos patirtį, laiką, kai nesuprasdamas, kas su juo vyksta, pyktį išliedavo ant kitų.. Kalbamės apie tai, ką vaikui reiškia nuolat patirti nesėkmę, kada „man nesiseka“ tampa „aš esu negabus“, kodėl svarbu suprasti, kaip vaikas mokosi, ir ką mokykla galėtų pamatyti anksčiau nei jo klaidas.Tai kas nutinka vaikui, kai mokykla nesupranta, kaip jis mokosi? Ir ar šiandien mokykla jau moka pamatyti ne jo klaidas, o jį patį? Kristijono mintis paprasta, bet svarbi: dvejetas ir dešimtukas šalia vienas kito dažniausiai reiškia ne tingumą. Galbūt pirmiausia verta paklausti, kur vaikui sekasi be didelių pastangų. Ten paprastai ir yra atsakymas.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vaikų radijo teatro spektaklis „Karklo šakelė“ pagal to paties pavadinimo Vytautės Žilinskaitės pjesę. Visus vaidmenis sukūrė aktorė Elvyra Piškinaitė-Latėnienė. Režisierius Rimantas Driežis, garso režisierė Lina Dainienė. 2020 m.

Apie tai, kaip atpažinti seksualinį smurtą, kokius signalus gali siųsti vaiko elgesys, kodėl negalima kaltinti neprieštaravusio ar tylėjusio vaiko ir kaip su juo kalbėtis, FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ pasakojo vaiko teisių gynėja Agnė Marčiukaitienė.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, kuris atkreipia dėmesį į vaikų fotografijų ir vaizdo įrašų viešinimą darželių bei mokyklų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Jis rašo: „Prasidedant naujiems mokslo metams, tėvai dažnai pasirašo įvairius sutikimus dėl vaikų asmens duomenų ir atvaizdo naudojimo, tačiau ne visada įvertina, kur ir kokiu mastu vaiko nuotraukos gali būti viešinamos“.Komentuoja teisininkė Guoda Šileikytė ir Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.

Paauglių priklausomybės: kokia prevencija veikia labiausiai ir kas svarbiausia, norint padėti narkotikus ar kitas medžiagas vartojantiems jauniems žmonėms? Kaip specialistai dirba su jaunuoliais iš socialinės rizikos aplinkų? Laidoje „10-12“ – priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė, socialinė gatvės darbuotoja Ugnė Katarskė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Simona Kacevičė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Dingusių alpinistų paieška Kirgizijos kalnuose esančioje Korumdu viršukalnėje, kur dingo lietuvis Sergejus Rubcovas, laikinai sustabdyta dėl sudėtingų ir pavojingų sąlygų, skelbia vietos žiniasklaida.Pastaruoju metu padaugėjus atvejų, kai nusikaltimų, smurto aukomis tampa nepilnamečiai, Vyriausybėje surengtas pasitarimas dėl vaikų apsaugos sistemos efektyvumo.Miškų gaisrai toliau niokoja karščio nualintą Vakarų ir Pietų Europą. Belgijoje ugniagesiai prie Vokietijos pasienio evakavo miestą. Tuo metu per gaisrus Graikijoje savaitgalį žuvo du žmonės, aukų būta ir Ispanijoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Mamų ir tėčių įtaka vaikų draugystėms. Lietuvos mokslininkų tyrimai šia tema domina ir tarptautinę auditoriją.Socialinis projektas „Orūs namai“ ieško patalpų naujam senjorų daugiabučiui. Pirmasis senjorų daugiabutis Vilniuje įrengtas 2018 m. rudenį, antrasis – 2023 m. Krokialaukyje, Alytaus rajone, taip pat įrengiamas daugiabutis Vabalninke, Biržų rajone.Kunigų celibatas Romos katalikų bažnyčioje: ar yra ženklų, kad jo bus atsisakyta?Ved. Giedrė Čiužaitė

Mamų ir tėčių įtaka vaikų draugystėms – Lietuvos mokslininkų tyrimai šia tema domina ir tarptautinę auditoriją. Studijoje apie tai kalba Mykolo Romerio universiteto profesorė Goda Kaniušonytė.

Kunigų celibatas Romos katalikų bažnyčioje: ar yra ženklų, kad jo bus atsisakyta? Laidoje – kunigas Linas Braukyla, „Mažosios studijos“ redaktorė Rūta Tumėnaitė ir leidyklos „Artuma“ vadovas Darius Chmieliauskas.

Generalinė prokuratūra pranešė pabaigusi tyrimą dėl 23 metus vykusių galimų kunigo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. Kitas kunigas kaltinamas disponavęs vaikų pornografija. Nei prokuratūra, nei Bažnyčia kunigų pavardžių neskelbia. Bažnyčia sako, kad taip saugo aukas ir kviečia už jas melstis.Ar bažnyčia tinkamai reaguoja į vaikų išnaudojimo atvejus?Laidoje dalyvauja Iniciatyvinės grupės „Svarbus reikalas“ narė Toma Bružaitė, Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys, advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.Ved Liepa Želnienė

Apie tai, kaip pasiruošti grįžimui į mokyklą, kodėl vieniems vaikams jis lengvesnis, o kitiems sudėtingesnis, FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbėjo „Vaikų linijos“ psichologė Goda Rinkevičienė, savanorė Evilija Ciplijauskaitė, moksleivė Livita Kuncaitė bei laidos vedėja Eglė Malinauskienė.

Pasaulyje gerai žinomas gatvės meno festivalis „Meeting of Styles“ nuo šiandien Vilniuje. Menininkai iš 19 valstybių susitiks Bėgių parke, kur keturias dienas kurs ant specialiai paruoštų plokščių, o esminiais renginio akcentais taps išpieštas traukinys ir nauja freska Naujamiestyje.Naujas sveikatos priežiūros specialistų tyrimas rodo, kad vaiką pas gydytoją dažniausiai atlydi mama – taip nurodė beveik 87 proc. specialistų. Net atvykus abiem tėvams, kone 60 proc. atvejų intensyviau bendraujama su mama. Taip sukasi uždaras ratas: mama gauna daugiau informacijos, todėl kitą kartą vėl tampa pagrindine pašnekove. Kodėl tėtis gydytojo kabinete vis dar lieka antrame plane?Pradėta nauja nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir partnerių, agentūros „Synthesis CG“ kampanija „Miškobank“, kuria siekiama išsaugoti biologiškai vertingus miško sklypus. Tai – praėjusiais metais didelės sėkmės sulaukusios „Neįkertamas turtas“ iniciatyvos tęsinys.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Šalies paplūdimiuose budintys gelbėtojai pastebi, kad šią vasarą skendimų vandens telkiniuose yra mažiau, tačiau didžiausios problemos išlieka tos pačios. Sezono aktualijomis domėjosi LRT RADIJO reporteris Paulius Selezniovas.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Filmas „Danka“ pasakoja apie vaiką, kuriam tenka prisiimti pernelyg didelę suaugusiųjų atsakomybės naštą. Apie naujausią savo kūrinį, aktorių paieškas ir kūrybinio proceso laisvę režisierę bei scenaristę Dovilę Gasiūnaitę FM99 laidoje „Vasaros studija“ kalbina Eglė Malinauskienė.

Su ašaromis Japoniją palikęs Dainius Adomaitis grįžo į Lietuvą. Nuo gaudynių Panevėžyje, Eurolygos titulo šventimo, atsisveikinimų su rinktine ir „Rytu“ – iki kitokio pasaulio Tokijuje bei to, kas laukia toliau. Pokalbio partneriai: – Antėja. Liepos mėnesį – didžiausias metų sveikatos tyrimų išpardavimas: iki 50 % nuolaidos tyrimų programoms ir 25 % pavieniams tyrimams. Pasiūlymai galioja tik el. parduotuvėje, daugiau informacijos čia. – Alkotesteris.lt. Ramybė, saugumas, atsakomybė. Iki liepos 31 d. su kodu KREPSINIS Alcodetector S80, M40 ir S100 modeliams gauk 20% nuolaidą čia. Temos: Kuo galima užsiimti Degutinės kaime (0:00); Nuo ko bėgdavo 87-ųjų Panevėžyje (7:40); Adomaičio klausimas mums (12:55); Kuo Adomaitis priminė serijinį žudiką (14:33); Po pergalių – paslėptos emocijos (21:37); Su ašaromis ištartas „sudie“ Japonijai (26:25); Vaikėsi teisėją, bet vėliau tapo ramesnis (35:38); Kokių žinučių gaudavo ir ko išmokė japonai (41:50); Ar tarp Adomaičio ir „Ryto“ liko nuoskaudų? (54:23); Vytaro Radzevičiaus klausimas apie ūsus (1:03:39); Nuo beveik neišjungto teisėjo iki konflikto su Suttonu (1:11:14); Kaip pasiteisino sprendimas keltis į Uteną (1:25:48); Kodėl Japonijoje teko slėptis (1:28:45); Kiek vinilų guli Adomaičio spintoje? (1:33:35); Kaip švęsdavo senais laikais (1:37:25); Sveikinimai Gudaičiui ir ar dirbtų pas Šarą (1:40:36); Dainiau, kas toliau? (1:45:37); Treneris ir žaidėjas: situacijų palyginimas (1:50:14); Kaip kilo gaisras Karolio kieme (2:05:20); Fosterio kiaušiniai ir skambutis Žibėnui (2:08:40); Brangiausiam japonui – 5 mln. dolerių (2:16:42); Atsistatydinimas rinktinėje – nelogiškas? (2:20:49); Ar ateityje vėl treniruotų rinktinę (2:25:10); Talentingiausia karta istorijoje? (2:32:16).

Vaikų knygos „Kartu su Finansiukais. Knyga vaikams apie finansus“ autorė ir Finansiukų akademijos kūrėja Žaneta Jakubauskaitė įsitikinusi – kuo anksčiau vaikai supras pinigų vertę, tuo lengviau jiems bus priimti atsakingus finansinius sprendimus ateityje. FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ viešėjusi autorė pasakojo, kad idėja sukurti knygą gimė dirbant su pradinukais. Ji pastebėjo, jog daugelis vaikų gauna kišenpinigių, tačiau nežino, kaip juos planuoti, taupyti ar protingai išleisti. Būtent todėl finansinio raštingumo temas ji nusprendė perteikti ne sausomis taisyklėmis, o vaikams suprantama istorija.

Norint sudominti šiuolaikinį vaiką lietuvių kalba, tradicinių pasakų apie miško žvėrelius nebeužtenka. Šiandienos mažieji smalsuoliai nori atsakymų į klausimus, kurie suaugusiuosius priverčia raudonuoti ar susimąstyti. Nuo to, kodėl „pagadinus orą“ smirda, iki jautraus klausimo, kur iškeliavo senelis ir kodėl tėvai skiriasi? Būtent vaikų smalsumas tapo varikliu Prancūzijoje gyvenančioms lietuvėms mamoms sukurti „Dokadok“.

Liepa. Vaikai džiaugiasi atostogomis, bet knygynai ir prekybos centrai jau primena, kad rugsėjis – ne už kalnų. Lentynose rikiuojamos spalvingos kuprinės, penalai, sąsiuviniai su piešinukais... Atrodo, pasiruošimas mokyklai jau prasidėjo.Tačiau ar tikrai geriausia investicija į sėkmingus vaiko mokslo metus yra nauja kuprinė ir uniforma? O gal svarbiausia tai, ko nenusipirksi, – vaiko kalba, dėmesys, savarankiškumas, gebėjimas susikaupti ir bendrauti?Ką dar per likusią vasaros dalį gali padaryti tėvai, kad vaikui būtų lengviau pradėti lankyti darželį, priešmokyklinę grupę ar pirmąją klasę? Ar verta vasarą skirti laiko pratyboms, o gal kur kas svarbiau skaityti, žaisti, kalbėtis ir kurti kasdienius įpročius?LRT radijuje kalbame su klinikine logopede, ABA (taikomosios elgesio analizės) terapeute, edukologe, knygų logopedams ir specialiesiems pedagogams autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene.Ved. Jonė Kučinskaitė.

JAV kariuomenė antrą dieną smogė kariniams taikiniams Irane po to, kai šis apšaudė kaimynines šalis ir laivą.Kultūros naujienose iš užsienio – apie Fridos Kalo parodą Londone, dar neatidarytą, bet jau tapusią rekordine, ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį.Kaip nedideliam Raseinių rajono Užkalnių kaimui pavyksta daugiau kaip 10 metų išlaikyti Vaikų dienos centrą, kuris itin svarbus maždaug 20 kaimo vaikų? Tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Ar įmanoma Lietuvoje rasti aukso grynuolių ir kodėl jo neiškasame?Tęsiantis kaitrai sveikatos specialistai ragina labiau save saugoti, nes karštis – pavojingas dalykas, galintis pasibaigti ir mirtimi.Naujoje Zelandijoje galima rasti ne tik gražią gamtą. Bet ir daug...kivių: paukščių kivių, vaisių kivių ir net žmonių kivių.Ved. Edvardas Kubilius

Jotvingių gimnaziją šiemet baigusi Liucija Šerelytė, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Benamis Kipšas, iki devyniolikos metų jau spėjo aplankyti 18 šalių. Jos kelionės – ne apie viešbučius su baseinais ar tobulai surežisuotas nuotraukas. Tai naktys oro uostuose, paskutiniai eurai sąskaitoje, netikėti pokalbiai su vietiniais žmonėmis ir patirtys, kurios moko savarankiškumo.

Atliekų rūšiavimas, atsakingas vartojimas, antrinis daiktų panaudojimas ir tvaresni kasdieniai pasirinkimai – temos, kurios vis dažniau skamba ne tik suaugusiųjų pokalbiuose, bet ir mokyklose. Apie tai laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ Eglė Malinauskienė ir Livita Kuncaitė kalbėjo su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro aplinkosauginio ugdymo specialiste Inga Jakimavičiene.

Vaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie nebeišgyventų.Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.Kokios išeitys?LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.Ved. Justė Luščinskytė

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta, – tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų. Laidoje – „Ugdančių patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus, „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Kodėl paaugliai pyksta, nori būti palikti ramybėje, konfliktuoja su tėvais ir kartu vis dar labai reikia jų palaikymo? Apie vieną sudėtingiausių žmogaus gyvenimo etapų FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ Eglė Malinauskienė kalbėjo su vaikų ir paauglių psichologe Justa Ryženine, radijo laidų vedėja Kamile ir AJC Jaunųjų žurnalistų narėmis Livita bei Urte.

Dalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose nesitikima. Sprendimus mokyklas prijungti prie kitų ugdymo įstaigų šiandien priima vis daugiau skirtingų savivaldybių. Prieš ketverius metus, kai tuometinė valdžia pradėjo spartesnę mokyklų tinklo pertvarką ir buvo uždarytos kelios dešimtys mokyklų, regionuose kilo didelis pasipriešinimas, šiandien vyrauja kur kas daugiau tylos nei aktyvizmo. Anuomet mažųjų mokyklų bendruomenės per kelias paras surinko tūkstančius parašų prieš planuojamus mokyklų jungimus.Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Gegužės 30 dieną, šeštadienį, 11 valandą Alytaus miesto parke prie Dailės mokyklos vyks jau XXIII menų šventė vaikams „Skambantis spalvų miestas“. Organizatoriai kviečia mažuosius alytiškius ir jų šeimas kartu kurti ypatingą Vaikų svajonių miestą, kupiną muzikos, spalvų, kūrybos ir nuotykių.

Šiandien laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame apie madą, kuri gyvena ne tik parduotuvėse ar socialiniuose tinkluose, bet ir mokyklų koridoriuose, koncertuose bei kiekvieno jauno žmogaus spintoje. Ar stilius padeda išreikšti save? O gal kartais tampa spaudimu pritapti? Pokalbis su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nare Milda ir Alytaus Vidzgirio mokyklos 5a klasės moksleiviais.

Vaikų pasaulis dažnai atrodo lengvas ir nerūpestingas, tačiau įsiklausius į jų mintis paaiškėja – jie mato ir jaučia gerokai daugiau, nei suaugusieji kartais įsivaizduoja. FM99 studijoje apsilankę Alytaus Vidzgirio mokyklos penktokai atvirai pasakojo apie tai, kas juos šiandien džiugina, kas kelia nerimą ir apie kokią vasarą jie svajoja.

Vaikų bei paauglių patiriamos patyčios yra rimta ir opi problema. FM99 studijoje Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų narė Milda, radijo laidų vedėjos Eglė ir Kamilė apie šią problemą kalbėjo su „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologe, Dr. Jurgita Smilte Jasiulione.

Minint Tarptautinę Vaikų linijų dieną, aiškinsimės apie vaikų emocinę sveikatą ir pagalbos signalus, kuriuos suaugusieji ne visada atpažįsta.Planus šią vasarą perkrauti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykius temdo nauji išbandymai.Šiandien per LRT TV filmo "Mūsų draugas Kernagis" premjera.LRT radijas tęsia pažintį su birželio 11-ąją Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje prasidėsiančiame pasaulio futbolo čempionate žaisiančiomis rinktinėmis.Ved. Darius Matas

Mokslininkai ir kultūros darbuotojai kritikuoja valdžios planus rudenį organizuoti šokių akciją, tikintis, kad jauni žmonės susipažins ir ateityje galbūt sukurs šeimas.Neįgalieji piktinasi negalintys keliauti kai kuriais traukinių maršrutais, kurie nepritaikyti turintiems negalią.Skuodo rajone sutikti gyventojai sako, kad elektromobilio šiandien nepirktų. Tai daugiausia susiję su, jų nuomone, per mažai išvystyta infrastruktūra.„Regitra“ siūlo keisti egzaminavimo tvarką, kad keliuose visiems būtų saugiau.Ved. Edvardas Kubilius

„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?Ved. Ignas Klėjus

Įtampa Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Izraelis ir JAV nukovė Irano aukščiausiąjį lyderį, daugiau režimo lyderių. Iranas Izraeliui ir JAV atsako raketomis.Gydytoja klounė Matilda Santaros klinikų Vaikų ligoninėje susitinka su vaikais, laukiančiais operacijų ir nenustumdama sunkių jausmų į šalį, padeda juos išbūti su juoku.Alantos dvaro darbuotojos sako, kad čia – vaidenasi, bet jos to nebijo. Netgi priešingai – mano, kad dvasios jas saugo. Apie dvarą, kuriame vaidenasi, rubrikoje „Savaitgalis iš Vilniaus“.„Žemas vilties lygis stipriai susijęs su depresija, bejėgiškumo jausmu ir net suicidinėmis mintimis“, – pažymi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Lietuvos futbolo ateitis gali būti šviesi, o ypač – ginant savuosius vartus. Metų pradžioje 19-metis vartininkas Arnas Voitinovičius buvo registruotas pagrindinėms Lisabonos „Benfica“ komandos rungtynėms Portugalijoje, o šį sezoną į pagrindinės „Genujos“ ekipos sudėtį Italijoje dar dažniau įtraukiamas 18-metis vartininkas Ernestas Lysionokas.Vilnius yra parengęs ir įgyvendina planą, kaip Lietuvoje gyvenantiems vaikams, suaugusiesiems ir imigrantams padėti geriau išmokti lietuvių kalbą.Pamario kraštas ruošiasi galimam potvyniui.Ved. Edvardas Kubilius

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Dalis miestų jau kurį laiką išveža pagrindinėse gatvėse susikaupusį sniegą. Vilnius sniegą veža naktimis, o Plungės meras sako, kad sniegą iš miesto paskutinį kartą teko vežti gal tik prieš kokius 6-erius metus.Teisininkai sako, kad tėvai, kurie sunkiai gyvena, turi galimybę teismo keliu išsireikalauti, kad jų pilnamečiai vaikai juos finansiškai išlaikytų. Per metus teismai išnagrinėja vidutiniškai apie 10 tokių bylų.Smulkieji ūkininkai sako, kad jei pieno supirkimo kainos ir toliau bus tokios žemos, jie nebeišgyvens. Tuo metu gyventojai pastebi, kad pieno produktų kainos parduotuvėse nelabai keičiasi.Prie Druskininkų Naujasodės kaime gyvenantis tautodailininkas Antanas Česnulis sukonstravo didžiulę pragaro mašiną.Ved. Edvardas Kubilius

Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė. Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu. Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju. Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“ Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse. Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.