Podcasts about Vaik

Atliekų rūšiavimas, atsakingas vartojimas, antrinis daiktų panaudojimas ir tvaresni kasdieniai pasirinkimai – temos, kurios vis dažniau skamba ne tik suaugusiųjų pokalbiuose, bet ir mokyklose. Apie tai laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ Eglė Malinauskienė ir Livita Kuncaitė kalbėjo su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro aplinkosauginio ugdymo specialiste Inga Jakimavičiene.

Vaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie nebeišgyventų.Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.Kokios išeitys?LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.Ved. Justė Luščinskytė

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta, – tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų. Laidoje – „Ugdančių patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus, „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Kodėl paaugliai pyksta, nori būti palikti ramybėje, konfliktuoja su tėvais ir kartu vis dar labai reikia jų palaikymo? Apie vieną sudėtingiausių žmogaus gyvenimo etapų FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ Eglė Malinauskienė kalbėjo su vaikų ir paauglių psichologe Justa Ryženine, radijo laidų vedėja Kamile ir AJC Jaunųjų žurnalistų narėmis Livita bei Urte.

Dalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose nesitikima. Sprendimus mokyklas prijungti prie kitų ugdymo įstaigų šiandien priima vis daugiau skirtingų savivaldybių. Prieš ketverius metus, kai tuometinė valdžia pradėjo spartesnę mokyklų tinklo pertvarką ir buvo uždarytos kelios dešimtys mokyklų, regionuose kilo didelis pasipriešinimas, šiandien vyrauja kur kas daugiau tylos nei aktyvizmo. Anuomet mažųjų mokyklų bendruomenės per kelias paras surinko tūkstančius parašų prieš planuojamus mokyklų jungimus.Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Gegužės 30 dieną, šeštadienį, 11 valandą Alytaus miesto parke prie Dailės mokyklos vyks jau XXIII menų šventė vaikams „Skambantis spalvų miestas“. Organizatoriai kviečia mažuosius alytiškius ir jų šeimas kartu kurti ypatingą Vaikų svajonių miestą, kupiną muzikos, spalvų, kūrybos ir nuotykių.

Šiandien laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame apie madą, kuri gyvena ne tik parduotuvėse ar socialiniuose tinkluose, bet ir mokyklų koridoriuose, koncertuose bei kiekvieno jauno žmogaus spintoje. Ar stilius padeda išreikšti save? O gal kartais tampa spaudimu pritapti? Pokalbis su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nare Milda ir Alytaus Vidzgirio mokyklos 5a klasės moksleiviais.

Vaikų pasaulis dažnai atrodo lengvas ir nerūpestingas, tačiau įsiklausius į jų mintis paaiškėja – jie mato ir jaučia gerokai daugiau, nei suaugusieji kartais įsivaizduoja. FM99 studijoje apsilankę Alytaus Vidzgirio mokyklos penktokai atvirai pasakojo apie tai, kas juos šiandien džiugina, kas kelia nerimą ir apie kokią vasarą jie svajoja.

Vaikų bei paauglių patiriamos patyčios yra rimta ir opi problema. FM99 studijoje Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų narė Milda, radijo laidų vedėjos Eglė ir Kamilė apie šią problemą kalbėjo su „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologe, Dr. Jurgita Smilte Jasiulione.

Minint Tarptautinę Vaikų linijų dieną, aiškinsimės apie vaikų emocinę sveikatą ir pagalbos signalus, kuriuos suaugusieji ne visada atpažįsta.Planus šią vasarą perkrauti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykius temdo nauji išbandymai.Šiandien per LRT TV filmo "Mūsų draugas Kernagis" premjera.LRT radijas tęsia pažintį su birželio 11-ąją Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje prasidėsiančiame pasaulio futbolo čempionate žaisiančiomis rinktinėmis.Ved. Darius Matas

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Mokslininkai ir kultūros darbuotojai kritikuoja valdžios planus rudenį organizuoti šokių akciją, tikintis, kad jauni žmonės susipažins ir ateityje galbūt sukurs šeimas.Neįgalieji piktinasi negalintys keliauti kai kuriais traukinių maršrutais, kurie nepritaikyti turintiems negalią.Skuodo rajone sutikti gyventojai sako, kad elektromobilio šiandien nepirktų. Tai daugiausia susiję su, jų nuomone, per mažai išvystyta infrastruktūra.„Regitra“ siūlo keisti egzaminavimo tvarką, kad keliuose visiems būtų saugiau.Ved. Edvardas Kubilius

Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Sukrečiantis įvykis Marijampolėje - 17-metis Sūduvos gimnazijoje peiliu užpuolė ir sužalojo 3 kitus mokinius. Panašus incidentas, kai moksleivis peiliu grasino savo klasiokams prieš kelias dienas įvyko Simono Daukanto progimnazijoje, laimei, ten niekas nenukentėjo. Diskusija ne tik apie fizinį mokinių saugumą, bet ir emocinį, socialinį ir kitą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimus lemia ne tik asmeniniai gebėjimai ar pastangos, bet ir tai, ar vaikas mokykloje jaučiasi saugus.Laidoje dalyvauja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prof. dr. Romas Prakapas, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė, Moksleivių sąjungos atstovas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Neeilinis incidentas Marijampolės gimnazijoje. Šįryt, prieš pat pamokų pradžią, nepilnametis vaikinas peiliu sužalojo dvi moksleives ir vieną mokinį. Atvykę policijos pareigūnai užpuoliką sulaikė.Pokalbis su Vaikų ir paauglių psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.

Kartais galvojame, kad dideli dalykai prasideda kažkur toli – verslo centruose, laboratorijose ar dideliuose miestuose. Tačiau vis dažniau matome, kad jie gimsta čia pat – mokyklos suole, jauno žmogaus galvoje. Taigi, šioje laidoje – apie Jaunimo verslumo ir kūrybiškumo galią Eglė Malinauskienė, Livita ir Justinas kalba su „Sportvoice“ kūrėjomis Urte Balynaite, Kamile Paleckaite ir Ekonomikos bei verslumo mokytoju Modestu Raudoniu.

Vis dažniau girdime apie mitybos sutrikimus, emocinį valgymą, griežtas dietas, kūno nepriėmimą, perdėtą savikontrolę ar, priešingai, bandymą jausmus „užvalgyti“. Apie tai FM99 Eglė Malinauskienė kalba su gydytoja-dietologe, psichoterapeute Kristina Jasmontiene ir Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų nariais Milda, Vėjūne ir Justinu.

Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų?Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė?Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite.Ved. Aurimas Švedas

Apie socialinių tinklų poveikį vaikams ir paaugliams FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ diskutavo SOS vaikų kaimai Lietuva Vaikų dienos centrų koordinatorė Erika Rusevičiūtė, Seimo narė Daiva Ulbinaitė bei AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariai Livita, Vėjūnė, Milda ir Justinas. Pokalbyje susitiko skirtingos patirtys – specialistų įžvalgos, politiniai sprendimai ir pačių jaunų žmonių patirtys.

Pareigas palikus Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos direktorei Rasai Juškėnienei ir prakalbus apie patirtą spaudimą iš Zarasų rajono merės Nijolės Guobienės, su tokiu direktorės pasitraukimu pareiškė nesutinkantys meno mokyklos darbuotojai ir bendruomenės nariai.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šiandien su rašytoja Neringa Vaitkute ir iliustruotoja Reda Tomingas vartome knygą „Odilės pasaka“.Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą apdovanota Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyriausioji tyrėja, VU Šiaulių akademijos profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė.Ved. Marius Eidukonis

Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama vaikų ir jaunimo kasdienybės dalis – nuo bendravimo iki saviraiškos. Tačiau kartu jie kelia vis daugiau klausimų apie poveikį savivertei, kūno įvaizdžiui ir psichinei sveikatai. Apie socialinių tinklų keliamus iššūkius ir galimus sprendimus diskusijoje FM99 studijoje „SOS vaikų kaimai Lietuva“ Vaikų dienos centrų koordinatorė E. Rusevičiūtė, Seimo narė D. Ulbinaitė bei Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai – Livita, Vėjūnė, Milda ir Justinas. Tuo metu Seime jau skinasi kelią ir skaitmeninės pilnametystės idėja, siūlanti nustatyti aiškesnes ribas jaunųjų vartotojų apsaugai.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su tautodailininke Audrone Lampickiene, Livita, Vėjune ir Justinu apie gražiausią pavasario šventę Šv. Velykas, jų tradicijas, margučių grožį bei jų raštų reikšmes.

Kviečiame pasiklausyti apie vaikus ir dirbtinį intelektą laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“. Su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariais Vėjūne ir Justinu kalbiname mašininio mokymosi inžinierių, DI ekspertą Vilių Tamošiūną bei psichologę Jolitą Sorokinaitę.

Jungtinių Valstijų prisiekusiųjų teismas paskelbė precedento neturinčią nutartį. Socialinių tinklų milžinės Meta ir Youtube pripažintos atsakingomis už priklausomybės sukėlimą. Ieškinį pateikusiai jaunai moteriai priteista 6 milijonų dolerių kompensacija. Tačiau greičiausiai, tai tik ledkalnio viršūnė. Šiuo metu teismai nagrinėja daugiau kaip tūkstantį panašių bylų ir šis nuosprendis gali tapti svertu priimant sprendimus. Išsamiau pasakoja užsienio naujienų redaktorius Justas Buivydas.

„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?Ved. Ignas Klėjus

Psichologas, psichiatras, psichologinė linija... – kas tai? Kodėl? Kada? Mitai ir realybė. Ar vaikai ir paaugliai kreipiasi pagalbos? O tėvai?... Klausimų daug, - paieškokime atsakymų kartu su psichologe Kristina Cibulske ir AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariais „FM99“ laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje užsimenama apie ekstremistines bei teroristines organizacijas, kurios socialiniuose tinkluose taikosi į vaikus. Jie tampa vis labiau radikalūs, skatinami smurtauti. Pasak žvalgybos, tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje. Kas ir kiek dažnai taikosi į vaikus Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis neatskleidžia. O ką apie tai žino Lietuvos institucijos? Pokalbis su Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontroliere Edita Žiobiene ir Vaikų linijos psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.

Patyčių mastas Lietuvos mokyklose mąžta. Tai rodo tarptautinio tyrimo PISA vasarį paskelbti duomenys. Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta. Paskutinė – 40-ta yra mūsų kaimynė Latvija. Estija – 34-a. Ankstesniame tyrime mūsų šalis buvo 29-a, Estija – 21-a, o Latvija –priešpaskutinė – 39-a.Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą – 27 proc. 11–15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du–tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną–du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva – didžiausias patyčių epicentras Europoje.O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Įtampa Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Izraelis ir JAV nukovė Irano aukščiausiąjį lyderį, daugiau režimo lyderių. Iranas Izraeliui ir JAV atsako raketomis.Gydytoja klounė Matilda Santaros klinikų Vaikų ligoninėje susitinka su vaikais, laukiančiais operacijų ir nenustumdama sunkių jausmų į šalį, padeda juos išbūti su juoku.Alantos dvaro darbuotojos sako, kad čia – vaidenasi, bet jos to nebijo. Netgi priešingai – mano, kad dvasios jas saugo. Apie dvarą, kuriame vaidenasi, rubrikoje „Savaitgalis iš Vilniaus“.„Žemas vilties lygis stipriai susijęs su depresija, bejėgiškumo jausmu ir net suicidinėmis mintimis“, – pažymi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Lietuvos futbolo ateitis gali būti šviesi, o ypač – ginant savuosius vartus. Metų pradžioje 19-metis vartininkas Arnas Voitinovičius buvo registruotas pagrindinėms Lisabonos „Benfica“ komandos rungtynėms Portugalijoje, o šį sezoną į pagrindinės „Genujos“ ekipos sudėtį Italijoje dar dažniau įtraukiamas 18-metis vartininkas Ernestas Lysionokas.Vilnius yra parengęs ir įgyvendina planą, kaip Lietuvoje gyvenantiems vaikams, suaugusiesiems ir imigrantams padėti geriau išmokti lietuvių kalbą.Pamario kraštas ruošiasi galimam potvyniui.Ved. Edvardas Kubilius

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Dalis miestų jau kurį laiką išveža pagrindinėse gatvėse susikaupusį sniegą. Vilnius sniegą veža naktimis, o Plungės meras sako, kad sniegą iš miesto paskutinį kartą teko vežti gal tik prieš kokius 6-erius metus.Teisininkai sako, kad tėvai, kurie sunkiai gyvena, turi galimybę teismo keliu išsireikalauti, kad jų pilnamečiai vaikai juos finansiškai išlaikytų. Per metus teismai išnagrinėja vidutiniškai apie 10 tokių bylų.Smulkieji ūkininkai sako, kad jei pieno supirkimo kainos ir toliau bus tokios žemos, jie nebeišgyvens. Tuo metu gyventojai pastebi, kad pieno produktų kainos parduotuvėse nelabai keičiasi.Prie Druskininkų Naujasodės kaime gyvenantis tautodailininkas Antanas Česnulis sukonstravo didžiulę pragaro mašiną.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip sudaryti sąlygas tautinės mažumos vaikui tiek pažinti savo tautos tradicijas, kalbą, tiek įgyti kokybišką išsilavinimą ir mokėti valstybinę kalbą?Ved. Darius Matas

Sporto entuziastė Raimonda Petrošienė drauge su sūnumi, karo akademijos studentu Gustu, ruošiasi žygiui į aukščiausią Afrikos kalną Kilimandžarą. Tai ne tik asmeninis iššūkis, bet ir siekis atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę, žiauraus elgesio su gyvūnais problemas Lietuvoje.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė šį kartą domisi, kaip požiūris į mirtį, laidojimo tradicijos gali keistis ateityje.Vis daugiau žmonių svarsto apie vaikų globą ar įvaikinimą. Apklausa rodo, kad apie tai svarstė 4 iš 10 gyventojų, kai prieš dvejus metus šis skaičius buvo dvigubai mažesnis. Trys ketvirtadaliai globą vertina teigiamai. Ar tai gali reikšti, kad daugiau vaikų gyvens namuose, o ne globos įstaigose?Siekiant apsaugoti miesto želdinius nuo žiemos poveikio, Vilniuje įrengti daugiau kaip 33 km apsauginių tvorelių. Tokiu būdu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas medžiams ir krūmams sėkmingai peržiemoti sudėtingomis klimato sąlygomis bei išsaugoti miesto žaliąją infrastruktūrą.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lieka mažiau nei mėnuo, kai Vilniuje deklaravę savo gyvenamąją vietą ir specialią paraišką užpildę asmenys gaus piniginę išmoką ir kitas skatinamąsias dovanas. „Tapk vilniečiu“ kampanija sostinės valdžia tikisi surinkti daugiau lėšų į biudžetą ir užtikrinti teisingumo principą, kai gyventojų pajamų mokestis yra skiriamas miestui, kurio paslaugomis naudojasi kasdien.Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.Paskelbtas „30-ies geriausių restoranų“ Lietuvoje sąrašas. Kokie kriterijai lemia įvertinimą? Ar buvimas geriausiu pritraukia lankytojų ir garantuoja finansinę sėkmę?Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda. Kaklaryšis - tai austa juostelė, kurią įprastai ryši vyrai ant marškinių apykaklės. Eksponuojama unikali, senovišku būdu ant rėmelio austų kaklaryšių kolekcija, atspindinti visų šalies regionų juostų ypatumus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas

Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia nors pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.

Daugiau nei 7-erius metus Japonijoje gyvenantis LRT bendradarbis Andrius Kleiva parašė knygą „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.Ištrauka iš tinklalaidės „prieš atsisveikinant“: Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, ypač dirbančių sunkiai sergančių pacientų slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityje. Ką daryti, kad ją rinktųsi daugiau žmonių, gebančių dirbti empatiškai? Sąlygas oriai numirti sudarančiose ligoninėse, hospisuose labai reikalingi ir savanoriai.Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, kai prasidėjo mokslo metai ir vaikai ne tik eina į mokyklas, bet ir lanko įvairiausius būrelius. Ar du mėnesiai yra tinkamas laikas vaikui ir tėvams suprasti, būrelis vaikui tinkamas ar ne? Ar viskas būreliuose turi patikti vaikui? Pokalbis su psichologe.Lietuvoje startavo socialinė iniciatyva „1000 moterų projektas“, skirta padėti iššūkius patiriančioms mamoms grįžti į darbo rinką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios terapijos metu? Ir kokia delfinų terapijos mokslininko kasdienybė?Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja, Klaipėdos universiteto prof. Brigita Kreiviniene.Ved. Ignas Klėjus

Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support

„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? Kokias emocijas išgyvena gydytojai? Ir kaip užmegzti santykį su šeima?Ved. Ignas Klėjus.

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė. Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu. Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju. Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“ Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse. Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.