Podcasts about Vaik

Šiandien laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ susitinkame su Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų nare, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnaziste Livita Kuncaite pasikalbėti apie didžiųjų metų švenčių prasmę, Kūčių bei Šv. Kalėdų tradicijas jauno žmogaus akimis.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus atstovai skaitė pranešimą Kauno arkivyskupijos dvasininkams apie kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Kaip bažnyčiose užtikrinama vertybių apsauga ir kaip tai suderinama su liturgine paskirtimi?Šventinė LRT Klasikos rubrika, kurioje, baigiantis metams, Lietuvos kultūros lauko asmenybės išskiria, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristato aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, įvykį reflektuoja humanitarinių mokslų daktarė Ona Dilytė-Čiurinskienė.LRT Klasikos Kalėdinis ciklas apie Kalėdų stebuklo paieškas. Panevėžyje gyvenatis amerikiečių stiklo menininkas Markas Ekstrandas ir šiandien nenustoja stebėtis mūsų jaunimo kuriamais suvenyrais iš stiklo, kaip stebėjosi ir kadaise, atvėręs savo stiklo studiją Vaikų globos namų auklėtiniams. Šiandien Markas Ekstrandas ir vaikų globos namuose užaugęs Deimantas Rubštavičius, belaukdami didžiųjų metų švenčių, atsigręžia į tas Kalėdas, kurias teko švęsti kartu su kitais vaikų globos namų auklėtiniais.Ved. Donatas Šukelis

Kaip sudaryti sąlygas tautinės mažumos vaikui tiek pažinti savo tautos tradicijas, kalbą, tiek įgyti kokybišką išsilavinimą ir mokėti valstybinę kalbą?Ved. Darius Matas

Vidutiniškai apie 2 tūkst. vaikų dingimo atvejų kasmet registruojama Lietuvoje. Daugiausiai bėga paaugliai iš globos įstaigų. Nors pastaraisiais metais policija fiksuoja pabėgimų mažėjimą, iki šiol trūksta surastiems vaikams pagalbos. Tema domėjosi žurnalistė Edita Vitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kokia yra šiuolaikinė karta? Ar noriai priima kitokį? Ar šiuolaikinė mokykla yra stereotipiška erdvė? Kokia reali situacija mokyklose šiandien?Laidoje dalyvauja istorijos mokytojas, švietimo aktyvistas Antanas Jonušas, Sandra Gaučiūtė – „Nepatogaus kino klasės“ programos vadovė, Atviros Lietuvos fondo projektų vadovė ir neformaliojo ugdymo fanė ir kino kūrėja, edukatorė, dirbanti su vaikais ir jaunimu formaliajame švietime ir neformaliame ugdyme Augustė Baltrūnaitė.„Man teko mokytis mokykloje, kuri buvo tikra patyčių mokykla“, - sako mokytojas Antanas Jonušas, - „dabar tokios neigiamos aplinkos yra mažiau, vyksta daug įvairių mokymų“. „Staiga tapau patyčių objektu, net negalėjau suprasti, kodėl staiga man kimbama į plaukus tik dėl to, kad aš esu“, - pasakoja Augustė Baltrūnaitė, - „dabar stebiu pokytį, nors dar reikia daug nuveikti“.Apie svarbias kino festivalio „Nepatogaus kino klasės“ veiklas įvairiose temose, edukacijas, mažinančias atskirtį, keičiančias požiūrį, laidoje pasakoja Sandra Gaučiūtė: „Girdime, kad edukacijos veiksmingos ne tik vaikams, tačiau jos labai vertingos ir mokytojams. O Įvairovė yra sveikintinas dalykas ir leidžia mums būti stipresne visuomene“.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Apie mokymosi nuovargį, didelį namų darbų, savarankiško darbo krūvį, socialinių valandų rinkimą be motyvacijos ir pasirinkimo galimybės, kalbame laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ su pačiais moksleiviais.

Sporto entuziastė Raimonda Petrošienė drauge su sūnumi, karo akademijos studentu Gustu, ruošiasi žygiui į aukščiausią Afrikos kalną Kilimandžarą. Tai ne tik asmeninis iššūkis, bet ir siekis atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę, žiauraus elgesio su gyvūnais problemas Lietuvoje.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė šį kartą domisi, kaip požiūris į mirtį, laidojimo tradicijos gali keistis ateityje.Vis daugiau žmonių svarsto apie vaikų globą ar įvaikinimą. Apklausa rodo, kad apie tai svarstė 4 iš 10 gyventojų, kai prieš dvejus metus šis skaičius buvo dvigubai mažesnis. Trys ketvirtadaliai globą vertina teigiamai. Ar tai gali reikšti, kad daugiau vaikų gyvens namuose, o ne globos įstaigose?Siekiant apsaugoti miesto želdinius nuo žiemos poveikio, Vilniuje įrengti daugiau kaip 33 km apsauginių tvorelių. Tokiu būdu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas medžiams ir krūmams sėkmingai peržiemoti sudėtingomis klimato sąlygomis bei išsaugoti miesto žaliąją infrastruktūrą.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lieka mažiau nei mėnuo, kai Vilniuje deklaravę savo gyvenamąją vietą ir specialią paraišką užpildę asmenys gaus piniginę išmoką ir kitas skatinamąsias dovanas. „Tapk vilniečiu“ kampanija sostinės valdžia tikisi surinkti daugiau lėšų į biudžetą ir užtikrinti teisingumo principą, kai gyventojų pajamų mokestis yra skiriamas miestui, kurio paslaugomis naudojasi kasdien.Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.Paskelbtas „30-ies geriausių restoranų“ Lietuvoje sąrašas. Kokie kriterijai lemia įvertinimą? Ar buvimas geriausiu pritraukia lankytojų ir garantuoja finansinę sėkmę?Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda. Kaklaryšis - tai austa juostelė, kurią įprastai ryši vyrai ant marškinių apykaklės. Eksponuojama unikali, senovišku būdu ant rėmelio austų kaklaryšių kolekcija, atspindinti visų šalies regionų juostų ypatumus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas

Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia nors pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendindama komunikacijos kampaniją „Skaitymo ambasadorius“, kaip Nacionalinės Skaitymo skatinimo programos dalį, skelbia naujojo (-osios) nacionalinio (-ės) Skaitymo ambasadoriaus (-ės) 2026–2027 m. atranką. Koks yra Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo? Pokalbis su pirmuoju išrinktu ambasadoriumi Justinu Žilinsku ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – gaivališkas menininkų Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos, Eglės Gineitytės ir Eglės Kuckaitės sapnų pasaulis, į kurį lankytojus panardina paroda „Suaugę sapnai“. Naujausioje muziejaus ekspozicijoje, kuri veiks iki 2026 balandžio 26 dienos, jau lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Lietuvojė viešėjo Olivier Betti – prancūzų kompozitoriaus Henri Betti, sukūrusio dainą „C‘est Si Bon“, anūkas. H. Betti dainas Lietuvoje atliko dainininkė Aušrinė Aurelija Apanavičiūtė ir pianistas Alvydas Pociūnas. Pokalbis su dainininke ir H. Betti anūku.Ved. Gerūta Griniūtė

Radijo stoties FM99 studijos svečiai –  „Lankava“ marketingo vadovas Rimas Švedkauskas, „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ organizacijos vaikų dienos centrų koordinatorė, tiesiogiai su vaikais dirbanti Alytaus vaikų dienos centre Erika Rusevičiūtė bei organizacijos vaikų dienos centrų koordinatorė, tiesiogiai su vaikais dirbanti Pivašiūnų vaikų dienos centre Kristina Leškevičienė.

Daugiau nei 7-erius metus Japonijoje gyvenantis LRT bendradarbis Andrius Kleiva parašė knygą „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.Ištrauka iš tinklalaidės „prieš atsisveikinant“: Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, ypač dirbančių sunkiai sergančių pacientų slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityje. Ką daryti, kad ją rinktųsi daugiau žmonių, gebančių dirbti empatiškai? Sąlygas oriai numirti sudarančiose ligoninėse, hospisuose labai reikalingi ir savanoriai.Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, kai prasidėjo mokslo metai ir vaikai ne tik eina į mokyklas, bet ir lanko įvairiausius būrelius. Ar du mėnesiai yra tinkamas laikas vaikui ir tėvams suprasti, būrelis vaikui tinkamas ar ne? Ar viskas būreliuose turi patikti vaikui? Pokalbis su psichologe.Lietuvoje startavo socialinė iniciatyva „1000 moterų projektas“, skirta padėti iššūkius patiriančioms mamoms grįžti į darbo rinką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.Kaune Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido naują popierinį žurnalą „Ate ate“, kuriame fiksuojami nykstantys įpročiai, daiktai ir reiškiniai.Vis daugiau šeimų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Ar dviguba pavardė yra žingsnis į lygesnį šeimos modelį, ar tai taps keblia užduotimi teisinei bei kalbinei sistemai?Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Andrius Kleiva pristato trečią knygą apie Japoniją – „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje dėmesys sutelktas į kasdienybės detales ir iš jų matomus platesnius visuomenės pokyčius.Ved. Justė Luščinskytė

„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios terapijos metu? Ir kokia delfinų terapijos mokslininko kasdienybė?Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja, Klaipėdos universiteto prof. Brigita Kreiviniene.Ved. Ignas Klėjus

Šv. Benedikto gimnazijos 3B klasė vieši „FM99” studijoje, laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje”. Vaikai dalijasi mintimis apie rudens atostogas, Visų Šventųjų, Helovyno, Vėlinių šventes, naują tvarką mokykloje, kai nebegalima naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu ir per pertraukas.

„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ laidoje šiandien kalbame apie Helovyno, Visų šventųjų ir Vėlinių dienas - kokios tai šventės? Ar visas jas švenčiame? FM99 studijos svečiuose sesuo Danielė ir moksleiviai Livita Kuncaitė, Benjaminas Svetikas bei Justinas Paulauskas.

Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support

„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? Kokias emocijas išgyvena gydytojai? Ir kaip užmegzti santykį su šeima?Ved. Ignas Klėjus.

Kaip atrodo scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems vis dar tenka susidurti?Kuo alpinizmas yra pilietiškas, kas motyvuoja svarbias Lietuvai datas minėti aukštai debesyse, ir kokių šiam pašaukimui būdingų bruožų galimai turėjo pats Čiurlionis?Oficialiai įkurtas Baltijos kultūros centrų aljansas, apjungiantis daugiau nei tūkstantį kultūros institucijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Savaitgalį Vokietijoje pasibaigė 77-oji Frankfurto knygų mugė.Baigėsi kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai. Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoju paskelbtas Aistės Mišinytės 8–12 metų vaikams skirtos knygos rankraštis „Slibinai šermukšniuose“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

FM99 studijoje Alytaus Šaltinių progimnazijos 6d klasės moksleiviai. „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ apie vaikų baimes, kokios jos ir iš kur jos kyla, kaip baimę įveikti. Vaikai svarsto apie suaugusiųjų baimes, - kviečiame pasiklausyti.

Apie tai, kaip atpažinti savo baimes, jas suprasti ir įveikti mažais žingsniais, kalbamės su gydytoja psichiatre ir psichologijos studente Milda bei jaunąja pašnekove Livita. Sužinosite, kodėl kalbėjimas apie baimes yra svarbus, kaip artimųjų palaikymas gali padėti jas įveikti ir kada jau verta kreiptis specialistų pagalbos.

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

Prasidėjo 19-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jis truks iki spalio 26-os dienos Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino teatruose, šalies bibliotekose, internete ir net įkalinimo įstaigose.Oro uostų darbą vis dažniau sutrikdo netoliese pastebėti dronai ar kontrabandininkų paleisti meteorologiniai balionai. Dėl saugumo laikinai stabdyti skrydžius ar orlaivius nukreipti į kitus oro uostus tenka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kas atlygins keleiviams už sujauktas atostogas?Tyrimai rodo, kad 93 procentai Lietuvos jaunuolių susiduria su emociniais sunkumais. „Vaikų linija“ kartu su LRT tęsia kampaniją „Sunkios mintys“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinius sunkumus bei surinkti lėšų, kad pagalbos linija galėtų ir toliau užtikrinti nuolatinę emocinę paramą kiekvienam jaunam žmogui.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o Vilkyčiuose, Šilutės rajone įsikūręs kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Meistras savo kūryboje jungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Europos Sąjungoje vėl atsinaujinus diskusijoms dėl pokalbių kontrolės, kai skenuojami neisi skaitmeniniai susirašinėjimai, oficiali Lietuvos pozicija kol kas neaiški.Amerikos prezidentui nepatinka, kai populiarių vakaro šou laidų vedėjai juokiasi iš jo, todėl ragina transliuotojus nutraukti tokias laidas. Kokia iš tiesų tokių pokalbių laidų ekonomika?Rubrikoje „Auga ir balkone“ – pasakojimas apie balkone auginamas vynuoges.Daugiau kaip trečdalis vaikų nelanko jokio būrelio, o pačių būrelių trūksta. Kodėl taip yra ir ką daryti?Šiomis dienomis visoje Lietuvoje vyksta mokymai, kuriuose suaugusiesiems aiškinama, kaip naudotis įvairiomis valdžios elektroninėmis paslaugomis. Pvz., kaip užsiregistruoti pas gydytoją, sumokėti mokesčius ar baudas, pasižiūrėti viešojo transporto tvarkaraščius ir nusipirkti bilietą, pasiskaičiuoti savo būsimą pensiją ar apsilankyti virtualiose parodose.Šiauliuose dešimtmetį veikęs „Sportas visiems“ skyrius uždaromas, o masinės miestiečių sporto veiklos perduodamos nevyriausybinėms organizacijoms.Ved. Edvardas Kubilius

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė. Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu. Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju. Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“ Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse. Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.

Šiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Atrodytų, augantis vaikų skaičius turėtų reikšti didesnį finansavimą ir papildomus etatus mokytojams. Tačiau realybė yra priešinga – finansavimas mažėja, etatų nedaugėja, o klasės - perpildytos. Dažnos sostinės mokyklos penktose-dešimtose klasėse po 30 ir daugiau mokinių.Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Čia rugsėjo viduryje viena penktokų klasė buvo išardyta - vaikai išskirstyti į kitas penkias klases, mat jų kiekvienoje klasėje buvo kiek mažiau nei 30. Savivaldybės atstovai tikina, esą toks sprendimas susijęs su mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika.Girdi, naujas klasės komplektas gali būti formuojamas tik esant ne mažiau nei 31 mokiniui.Tiesa, Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame klasių dydžius, aiškiai pasakyta, kad pradinukų klasėse gali būti ne daugiau nei 24 mokiniai, o penktokų-dešimtokų - ne daugiau kaip 30. Tačiau kad negali būti nežymiai mažesnis mokinių skaičius - nepasakyta.Dar daugiau: išformuojant penktokų klasę tiek vaikų emocinė savijauta, tiek higienos normų paisymas (ar tikrai kabinetuose yra pakankami projektiniai pajėgumai, kad sutilptų 30 mokinių, kokia oro kokybė perpildytose klasėse, koks triukšmo lygis ir pan.), tiek mokytojų gebėjimas atliepti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, taip ir liko paskutinėje vietoje, tai yra - tik dokumentuose. Į pirmą vietą buvo iškelti finansai. Girdi, jei klasės nebūtų buvę performuotos ir padidintos, mokykla būtų praradusi daugiau nei 50 tūkst. eurų.Bet štai Švenčionyse kitoks paradoksas - vienai mokyklai nebuvo leista komplektuoti dviejų pradinukų klasių po 24 mokinius, kaip tai yra numatyta Vyriausybės nutarime. Mokyklos vadovė turėjo formuoti 3 klases po 16 mokinių, nes paaiškėjo, kad iš 48 mokinių net keletas yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Ir jei klasėje yra bent vienas didelių SUP poreikių mokinys, tuomet traktuojama, kad jam reikalingos paslaugos atitinka dviejų mokinių poreikius. O tai reiškia, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas.Ar taip gali būti, kad vienose savivaldybėse galioja vienos klasių komplektavimo taisyklės, o kitos savivaldybės tuos pačius teisės aktus interpretuoja savaip? O gal sostinės mokyklų klasėse nėra SUP vaikų, todėl visose klasėse gali mokytis po 30 ar ir daugiau mokinių?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja vilnietis penktoko tėtis Marius Mateika, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, socialinė pedagogė Virginija Duksienė bei švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Savaitgalį išdalinti „Emmy“ apdovanojimai. Juose net aštuonis apdovanojimus gavo serialas „Paauglystė“.Praėjusiais metais išleidęs knygą, kurioje dalijasi savo paties dienoraščių eilutėmis, eseistas, poetas, prozininkas Donaldas Kajokas – šių metų Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatas.Bendras lietuvių ir ukrainiečių filmas „Iki pergalės!“ pelnė pagrindinį apdovanojimą Toronto kino festivalyje.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji Didžiosios istorijos paraštėse“. Ji skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Ved. M. Eidukonis

„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” - kaip elgtis vaikams, kai kyla pavojus: nepažįstamasis tempia į automobilį, siūlo paragauti gardėsių, beldžia į duris, kai nėra suaugusiųjų?... Į daugybę svarbių klausimų atsako Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Laura Svolkinaitė.

„Mums patinka lėtas švietimas, tad pirmiausia ugdome pagarbą vieni kitiems, o paskui – per meną ir kultūrą - keliaujame į akademinius tikslus“, - pasakoja vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovai: edukologas Virgilijus Pupeikis ir kompozitorė Rasa Dikčienė. Šios Vilniaus ugdymo įstaigos istoriją norisi pristatyti ne tik dėl unikalumo, bet ir dėl aktualumo, nes per 35-erius Lietuvos nepriklausomybės metus vis dar ieškome kelių, kaip užauginti atvirą, pilietišką ir laimingą žmogų.Redaktorė Jūratė Kuodytė.

FM99 Eglė Malinauskienė kalbina Alytaus muzikos mokyklos direktorę Gabrielę Dambauskaitę apie prasidėjusius naujus mokslo metus, į kuriuos leidžiasi 600 mokinukų, apie mėgstamiausius instrumentus, jaunojo muzikanto kelią bei laukiančius įspūdingus koncertus. Kviečiame pasiklausyti!

Patyčias ar pašaipas dėl gydymo sukeltų išvaizdos pokyčių patyrė daugiau nei šeši iš dešimties vaikų, atskleidė „Mamų unijos“ atlikta anoniminė šeimų, kuriose auga vėžiu sergantys vaikai, apklausa. Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo – solidarumo metas su vaikais ir šeimomis, kovojančiomis su onkologinėmis ligomis. Studijoje – „Mamų unijos“ fondo vadovė Justina Mėlinauskaitė-Žukauskienė.

Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas, pajutęs politikų norą jį pakeisti, nemato galimybių dirbti toliau šiuo politiniu laikotarpiu ir žada grįžti į savo ūkį. Interviu po to, kai Prezidentūroje apsilankė politikų siūlomas kitas kandidatas į ministrus, Ignas Hofmanas giria ministru siūlomą Andrių Palionį, bet savęs naujoje komandoje nemato.Vaikų dienos centras Širvintų rajone Vileikiškių kaime veikia jau 15 metų ir išlieka populiarus. Kasmet jį lanko dvi dešimtys vietos moksleivių, ateina ir jau mokyklą baigusių vaikai. Kuo patraukli centro veikla? Reportaže kalba patys vaikai, bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis ir dienos centro vadovė Irena Saulevičienė.Keramikos edukacijos - ne tik regionuose sparčiai pastaraisiais metais populiarėjanti veikla. Profesionalai teigia, kad molis sugeria neigiamas emocijas, skatina vaizduotę ir sustabdo laiką. Kodėl tai yra pasakoja Mažeikių krašte žinomas keramikas, Viekšnių meno mokyklos mokytojas metodininkas Vitalijus Baltutis.Ved. Arvydas Urba

„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” laidos svečiai - Maltos ordino pagalbos jaunieji savanoriai Nerita, Emerita, Urtė ir Mantas, bei savanorių vadovė Daina Kundrotienė. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie savanorystę, jos prasmę, reikšmę jauniems žmonėms, o kartu ir tiems, kuriems jų pagalbos labiausiai reikia.

Šiandien laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame apie ypatingas vasaros keliones po Europą - namelyje ant ratų! FM99 studijos viešnia alytiškė Livita Kuncaitė, kuri drauge su tėvais keliavo tris savaites pačių suremontuotame namelyje ant ratų!

ES institucijos kaip vieną iš vaikų saugumą internete užtikrinančių priemonių svarsto "pokalbių kontrolę". Tiesa, vis dar kyla ginčų, ar dėl vaikų saugumo aukosime privatumą?Aktualus klausimas. Valstybės kontrolė įvertino, kaip gydymo įstaigos mažina eiles pas gydytojus ir nustatė, kad paslaugų prieinamumas negerėja.Darbuotojų paieškos ir atrankos profesionalai sako, kad Lietuvoje daugėja jaunų verslo savininkų, vyksta verslininkų kartų karta.Lenkija skelbia, kad nuo liepos pradžios, kai pasienyje su Lietuva buvo įvesti ribojimai, apie 120 žmonių buvo neįleisti į šalį, pusšimtis perduoti Lietuvai pagal readmisijos susitarimus. Mėnesį turėjusi galioti tvarka pratęs iki spalio pradžios.Išsiskyrus valstybės institucijų pozicijoms, Kultūros ministerija planuoja iš esmės peržiūrėti ir parengti naują neprivatizuotinų kultūros paveldo objektų - buvusių dvarų sąrašą. Kaip keisis šis sąrašas ir kokios grėsmės ar viltis prisikelti naujam gyvenimui kils Lietuvos dvarams?Ved. Liuda Kudinova

Globalūs klimato pokyčiai daro poveikį įvairioms gyvenimo sritims, tarp kurių ir žmonių miego kokybė. Plačiau naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Lietuvos šaulių sąjunga vis intensyviau integruojasi į Ginkluotąsias pajėgas ir bendrą šaulių karinį rengimą su Lietuvos kariuomene. Šį rudenį bus organizuojamos pirmosios pratybos kartu su kariuomene, kuriose dalyvaus komendantiniai šauliai.Parduotuvių lentynoms gausiai užsipildžius mokyklinėmis prekėmis, iškyla „sezoninis“ klausimas – kiek šįmet tėvams kainuos rugsėjis. Ypač tiems, kurie savo atžalas į mokyklą išleis pirmą kartą ir neturės nuo ankstesnių metų likusių priemonių.Ventės rage prasidėjo itin ankstyva paukščių migracija. Liepos pabaigoje ornitologai šimtais žiedavo mėlynąsias zyles, kurių migracija įprastai prasidėdavo tik rugsėjį. Per liepą sužieduota beveik 1400 paukščių, per pirmas dešimt rugpjūčio dienų – daugiau nei šeši šimtai. Ar anksti prasidėjusi paukščių migracija reiškia ir artėjančią rudens pradžią?Ved. Paulius Selezniovas

Mokslo rubrikoje - pasakojimas, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti filmų garsinimą. Laidos PIN kodas anonse - ledukų gėrimuose kultūriniai skirtumai: kodėl vienose šalyse jų reikia paprašyti, o kitur ir neprašyti prideda ledo pilną stiklinę.Ryto garsuose ir rubrika „Auga ir balkone“. Susipažinsime su šeima, kuri beveik visas savo suvartojamas daržoves užsiaugina balkono ūkyje.Klaipėdos vaikų ligoninės medikai pastebi, kad apskrityje nuolat auga apsinuodijusių vaikų skaičius. Šiemet iki liepos 23 d. Klaipėdoje gydyta 80 tokių pacientų, kai per visus 2020 metus jų buvo 73. Dažniausiai vaikai gydyti dėl intoksikacijos alkoholiu.JAV prezidentas Donaldas Trampas rugpjūčio 15 d. Aliaskoje ketina susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tuo metu leidinys „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu metu V. Putinas mainais už rytinius Ukrainos regionus pasiūlė sustabdyti karo veiksmus. Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Ukrainoje Maksimu Milta.Vilniaus apylinkės teismui pripažinus pirmąją tos pačios lyties partnerystę Lietuvoje, advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad tai suteikia daugiau galimybių kitoms poroms.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Kaip, skiriantis tėvams, teisme yra vertinama vaikų nuomonė? Ar vaikas pats gali nuspręsti su kuriuo iš tėvų gyventi? Vaikų poreikių atliepimą tėvų skyrybų metu aptarė Advokatų tarybos Šeimos teisės pakomitečio narė Ramunė Makelienė ir VšĮ „Taikos raktai“ direktorė, bendratėvystės specialistė Ūla Dusevičienė.

Lietuva yra penkta šalis Europoje pagal antsvorio turinčių 16 metų ir vyresnių žmonių. Maža to, gydytojai sako, kad prastėja ir vaikų sveikata – daliai jų jau nustatomos ligos, kurioms dėl antsvorio įprastai serga tik suaugusieji. Kodėl Lietuvoje tokia didelė nutukimo problema ir ką daryti?Kaip grybai pritaikomi inovacijose ir kaip jie padeda tvarkytis su išmetamomis sauskelnėms?Kaip naudojant „YouTube“ platformą, sulaukus vos 11 metų, jau būti uždirbus milijonus?Rubrika „Auga ir balkone“ – kaip padaryti taip, kad balkonas taptų terapijos erdve visai šeimai?Plaukikas Tajus Juška dukart tapo Europos jaunimo čempionu.Vilniaus rajono savivaldybė sako stebinti padėtį Pagiriuose ir Vaidotuose bei sprendžia, ar skelbti ekstremaliąją situaciją. Nerimą kelia gyventojų pranešimai, kad dėl čia veikiančioa įmonės yra padidėjusi oro tarša, nuolat girdimas didžiulis triukšmas.Ved. Edvardas Kubilius

„Kasdien priimame šimtus sprendimų – nuo smulkmenų, tokių kaip pusryčių ar drabužių derinio pasirinkimas, iki esminių apsisprendimų dėl karjeros, šeimos, investicijų ar būsto įsigijimo. Dažnai atrodo, kad mūsų sprendimai yra racionalūs, pagrįsti skaičiavimais ir logika. Tačiau ar tikrai?“ Ekonominė elgsena sulaukia vis daugiau dėmesio. Vilniaus universitete įkurta pirmoji Baltijos šalyse ekonominės elgsenos laboratorija.Artėjant diskusijų festivaliui „Būtent“ kalbėsimės, kiek svarbu verslui diskutuoti su visuomene, kiek Lietuvos verslas linkęs tai daryti. Kalbėsimės su verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu.Ar netrukus turėsime vakciną ne tik nuo erkinio encefalito, bet ir Laimo ligos? Nustatyta, kad VLA15 pavadinta ir jau tiriama vakcina yra saugi, gerai toleruojama ir sukelianti stiprų imuninį atsaką žmonėms nuo penkerių iki šešiasdešimt penkerių amžiaus. Vaikų ir paauglių reakcija buvo daug stipresnė nei suaugusiųjų.

Vaikų užimtumas vasarą. Ar reikia juos ugdyti papildomai, stengtis pasivyti mokslų srityje?LRT RADIJO laidoje „10-12“ – psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir pradinių klasių mokytoja Raminta ŽliobienėVed. Urtė Korsakovaitė

Kauno klinikose atidaryta Vaikų reabilitacijos klinika. Gydytojai pasakoja, kad čia įvairių judėjimo ar kitų sutrikimų turintys vaikai gydomi pasitelkiant moderniausią Baltijos šalyse įrangą.„Sodra“ ragina suskubti gyventojus, kurie per pastaruosius metus sirgo, gavo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nesikreipė dėl ligos išmokos skyrimo. Skaičiuojama, kad tokių žmonių Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių.Nuo rytojaus siekiant, kad nebeliktų vieno ir dviejų cento monetų, gyventojai nebegaus jomis grąžos. Atsiskaitant grynaisiais, sumos bus apvalinamos taip, kad šių monetų nebeprireiktų.Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtų siūlymų, kaip pertvarkyti antrąją pensijų pakopą.Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio bendruomenei, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Ved. Rūta Kupetytė

Seimui nepanaikinus socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam labai gėda. Šalies vadovas tai vadina beveik visų politinių partijų nuodėme. Generalinė prokuratūra siekė pareikšti įtarimus vadiinamojoje „čekiukų“ byloje, kai Dudėnas ėjo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.Šiaulių apylinkės teismas šio miesto savivaldybei iš tarybos nario Gintauto Lukošaičio priteisė per 11 tūkst. eurų už nepagrįstai panaudotas politiko veiklai skirtas lėšas.Trišalei tarybai pradedant svarstymus dėl minimalios mėnesio algos didinimo nuo kitų metų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad MMA neabejotinai augs, tačiau ji tikisi, kad dėl to susitars profesinės sąjungos ir darbdaviai.Ispanijos teismas pradeda tyrimą dėl masinių elektros energijos sutrikimų Pirėnų pusiasalyje.Kauno klinikose atidaryta Vaikų reabilitacijos klinika. Judėjimo ar kitų sutrikimų turintys vaikai čia bus gydomi pasitelkiant robotus.Nenumaldomai artėjant vasarai, karštajam sezonui jau ruošiasi ir paplūdimiuose budėsiantys gelbėtojai. Prasidėjo intensyvios jų atrankos bei apmokymai. Klaipėdos paplūdimiuose šiemet budės mažiau gelbėtojų, nei praėjusį sezoną,Ved. Madona Lučkaitė

„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistu dr. Gabrieliumi Klimenka.Ved. Ignas Klėjus.

Vienuolikmetės iš Kelmės rajono mirties istorijoje – naujos aplinkybės. Besiaiškinant mergaitės mirties priežastį teisėsauga vertins ir tai, ar mergaitė galėjo būti sukurstyta nusižudyti ar privesta prie savižudybės.Pašnekovai: Generalinės prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė ir „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Klimato kaitos rubrika. Kaip susijęs teatras ir tvarumas? Nacionalinis dramos teatras organizuoja tvarumo forumą, balandžio 2 d. vyksiančio forumo tema „Tvari bendruomenė?“.Pokalbis su menininke Vėtre Antanavičiūte, kuri fotografijose fiksuoja autistiškų vaikų, taip pat ir savo sūnaus, pasaulį.Balandžio 1 d. minima kaip juokų ir melagių diena. Kodėl meluojame?Šį mėnesį „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip pasiruošti krizinėmis situacijomis. Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus gana giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslininkai ištyrė, kad bemiegės naktys žmones verčia laikytis didesnio socialinio atstumo ir net gali padidinti vienišumo jausmą. Plačiau apie tai naujame „Miego DNR“ epizode.Seime - siūlymas ilginti istorinių automobilių amžių. Iki šiol tokį statusą galėjo turėti automobiliai pagaminti prieš 30 metų, dabar siūloma padidinti iki 40ies. Vieni tam pritaria, kiti prieštarauja, esą reikia labiau kreipti dėmesį ne į amžių, o į istorinę vertę.Mokytojų trūkumas kasmet sukelia vis daugiau iššūkių. Vilnius ne išimtis - šiuo metu vidutinis pedagogų amžius siekia 50,5 metų. Savivaldybė kviečia pasinaudoti nemokama programa „Pradedu mokyti Vilniuje“.Mokslininkai teigia, kad vidutinis pasaulinis CO2 padidėjimas 2024 metais yra rekordinis. Kokios to padidėjimo priežastys?Vaikų teisių specialistai atkreipia dėmesį, kad tobulėjant dirbtinio intelekto įrankiams, vis didesnė grėsmė kyla vaikų saugumui. Pavojaus varpais skambina ir pedagogai. Jų teigimu, vaikai nebenori spręsti užduočių, patys priimti sprendimų ar kurti, dažniau renkasi viską patikėti dirbtiniam intelektui.Ved.Darius Matas