POPULARITY
Aštuntoji "Patrulio bazės" laida - visuomenės atsparumas socialinėse medijose. Na jau tik nesiraukykite ir nesivaipykite, kad "atsibodo", "jau mes viską žinom", "mes tokie protingi ir atsparūs." Mhm. Kiek iš jūsų gudruoliai su FaceApp'u žaidėte? Na va. Soc. medijos kaip 5 kg trotilo, dalykas labai geras, tik reikia mokėti naudoti. Kitaip galvą nuraus. Čia mums padės TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir CRI ekspertas Tomas Kazulėnas. Klausykit jų ir būsite saugūs. Ši laida parengta bendradarbiaujant su Civic Resilience Initiative (CRI)
Nuolatinis nepageidaujamas žmogaus gyvenimo palydovas- stresas. Medikai siūlo jo vengti, jei norime išsaugoti sveikatą, bet jis prilipęs lyg vantos lapas. Tik vieniems tas stresas ne motais, o kiti dreba nuo kiekvieno vėjelio gūsio. Palūžta, kenčia.Mokslininkai kalba apie atsparumą stresui. Ar tai įgimta laimingųjų savybė? O gal atkaklaus ugdymo rezultatas? Ar kiekvienas gali tapti atspariu stresui?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė
Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.
Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė. Atsparumas antibiotikams.Šiandien – Europos Komisijos pirmininko J.C. Junckerio metinis pranešimas.Nacionalinės filharmonijos naujas sezonas – koncertai internetu.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rūta Vainienė).Europos krepšinio čempionato apžvalga.Programuotojų profesinė šventė.Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Iš „Amerikos balso“ archyvų: apie gėlių madas Amerikoje.Verslo naujienos: naujas Darbo kodeksas Prancūzijoje.„Ryto garsų“ viešnia – savanoriškai dirbanti odontologė Eglė Vindašiūtė.
Antibiotikai neefektyvūs, kai nebūtini.Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, jog atsparumas antibiotikams atsiranda, kai jie vartojami netinkamai, per dažnai ar per daug. Atsparumas antibiotikams vystosi dėl natūralių bakterijų adaptacijos reakcijų. Šiuolaikinė medicina be antibiotikų neįsivaizduojama, ir ligų sukėlėjų savybė tapti atspariomis, kelia susirūpinimą. „Sveikatos” laidoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė paaiškins, kodėl su šia medikamentų grupe reikia elgtis ypač atsakingai, kodėl būtina nustatyti, koks ligos sukėlėjas, o ne skirti plataus spektro antibiotikus. Laidoje gydytojai aptars, ką svarbu žinoti gydant vienas dažniausių ligų, kurių gydymo žmonės neįsivaizduoja be antibiotikų. Apie vaikų ausų uždegimus rekomendacijas pateiks Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Jekaterina Byčkova, apie plaučių ligų gydymą ir antibiotikų vartojimą – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Antibiotikai neefektyvūs, kai nebūtini.Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, jog atsparumas antibiotikams atsiranda, kai jie vartojami netinkamai, per dažnai ar per daug. Atsparumas antibiotikams vystosi dėl natūralių bakterijų adaptacijos reakcijų. Šiuolaikinė medicina be antibiotikų neįsivaizduojama, ir ligų sukėlėjų savybė tapti atspariomis, kelia susirūpinimą. „Sveikatos” laidoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė paaiškins, kodėl su šia medikamentų grupe reikia elgtis ypač atsakingai, kodėl būtina nustatyti, koks ligos sukėlėjas, o ne skirti plataus spektro antibiotikus. Laidoje gydytojai aptars, ką svarbu žinoti gydant vienas dažniausių ligų, kurių gydymo žmonės neįsivaizduoja be antibiotikų. Apie vaikų ausų uždegimus rekomendacijas pateiks Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Jekaterina Byčkova, apie plaučių ligų gydymą ir antibiotikų vartojimą – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Pavasarį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) užfiksuota pirma bakterinė infekcija, atspari visiems žinomiems antibiotikams. Pasaulyje tokios infekcijos kasmet pareikalauja dešimčių tūkstančių gyvybių.Sveikatos specialistai perspėja, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra problema visame pasaulyje. Naujų vaistų kurti nespėjama, o bakterijos darosi nenugalimos tokiais tempais, kad mokslininkai prognozuoja grįžtant laikus, kai antibiotikų apskritai nebuvo. Antibiotikai plačiai naudojami ne tik medicinoje, kur vidutiniškai kas trečias toks vaistas skiriamas nepagrįstai. JAV daugiau kaip pusė jų naudojama žemės ūkyje bei gyvulininkystėje ligoms gydyti ir produkcijos apimtims didinti. Atsparumas jiems – ekologinė problema, nes 80-90 proc. antibiotikų, patekę į žmonių ir gyvūnų organizmą, neskyla. Pasišalindami jie pasklinda aplinkoje kaip teršalai ir sukuria sąlygas bakterijų mutacijoms, kurios ir lemia didėjantį atsparumą. Pokalbis apie bakterijų biologinę įvairovę ir alternatyvius infekcijų gydymo būdus su bakterijų atsparumą antibiotikams tyrinėjančia Vilniaus universiteto mokslininke dr. Edita Sužiedėliene.AFP/Scanpix nuotr.
Pavasarį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) užfiksuota pirma bakterinė infekcija, atspari visiems žinomiems antibiotikams. Pasaulyje tokios infekcijos kasmet pareikalauja dešimčių tūkstančių gyvybių.Sveikatos specialistai perspėja, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra problema visame pasaulyje. Naujų vaistų kurti nespėjama, o bakterijos darosi nenugalimos tokiais tempais, kad mokslininkai prognozuoja grįžtant laikus, kai antibiotikų apskritai nebuvo. Antibiotikai plačiai naudojami ne tik medicinoje, kur vidutiniškai kas trečias toks vaistas skiriamas nepagrįstai. JAV daugiau kaip pusė jų naudojama žemės ūkyje bei gyvulininkystėje ligoms gydyti ir produkcijos apimtims didinti. Atsparumas jiems – ekologinė problema, nes 80-90 proc. antibiotikų, patekę į žmonių ir gyvūnų organizmą, neskyla. Pasišalindami jie pasklinda aplinkoje kaip teršalai ir sukuria sąlygas bakterijų mutacijoms, kurios ir lemia didėjantį atsparumą. Pokalbis apie bakterijų biologinę įvairovę ir alternatyvius infekcijų gydymo būdus su bakterijų atsparumą antibiotikams tyrinėjančia Vilniaus universiteto mokslininke dr. Edita Sužiedėliene.AFP/Scanpix nuotr.