Podcasts about mokslo

Mokslo rubrikoje apie motinystės atostogas ir verslumą. Kaip dažnai moterys taip ir nebegrįžta į darbą, o sukuria savo nuosavą verslą? Kodėl? Atsakyti padės mokslininkė.Po pusės vienuoliktos žinių aktuali tema krepšinio sirgaliams. Vykstant Lietuvos krepšinio lygos finalams, giliau pažvelgsime į ateinantį sezoną. Praėjusią savaitę apie pasitraukimą pranešė Vilniaus Wolves“ klubas, nors lyga jau prieš tai ieškojo sprendimo būdų, kaip pritraukti dar vieną komandą. Koks bus naujas sezonas ir lygos ateitis - jau po pusvalandžio.Antrą laidos valandą apie vasarą ir vaikus. Kokias veiklas planuoti? Gilinti žinias ir lopyti spragas moksluose? Ar geriau leistis į aktyvų laisvalaikį? Į šiuos klausimus padės atsakyti pedagogės.Marijampolėje organizuojama „Senjorų vasaros fiesta“.Ved. Urtė Korsakovaitė

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus. Tiesiogiai Vilniaus Katedros aikštėje jį kalbino Ignas Andriukevičius.

Mokslo metams besibaigiant, laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ svečiuojasi 4A klasė iš Šv. Benedikto gimnazijos. Su moksleiviais kalbame apie artėjančias vasaros atostogas, Alytaus gimtadienio šventę ir troškimus, atskleidžiančius, ko Dzūkijos sostinėje dar trūksta, vaikų akimis.

Norint suprasti, kaip veikia liga, sindromas ar senėjimo procesai, vertinga tirti ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Tai daryti padeda multiomika. Apie šį analizės būdą Mokslo rubrikoje.Sodininkavimo mažose erdvėse entuziastams šio ryto rubrika „Auga ir balkone“. O naudingos informacijos išgirs tiek pradedantieji, tiek jau ilgiau besidomintys sodininkavimo galimybėmis.DI naudojimo Lietuvos mokyklose privalumai ir iššūkiai. Kaip tai gali padėti mokymosi procese ir ko reikėtų vengti ar į ką atkreipti dėmesį.Socialiniuose tinkluose šią savaitę ornitologų draugija pasidalino informacija apie Rietavo rajone galbūt nušautą mažąjį erelį rėksnį. Ką apie tai sako medžiotojai ir ką apie retų gyvūnų ir paukščių išlikimą kalba ornitologai?Jungtinėse Valstijose, prie Vašingtono įsikūrusi Kristijono Donelaičio lituanistinė mokykla mini 65-erius metus nuo įkūrimo.Ved. Darius Matas

Rokas Grajauskas, Mykolas Jankaitis ir Paulius Viluckas tiesioginės transliacijos metu aiškinosi kaip 1.8% „Mavericks” šansas virto Cooperiu Flaggu, apraudojo dar vieną elitinio krepšininko traumą ir aptarė tolimesnes atkrintamųjų perspektyvas. Tinklalaidės partneriai: – LEBRONAS - Biografija, kuri įkvėps kiekvieną Tik dabar su kodu LEBRON20 leidykloje Helios gausite 20% nuolaidą! – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos čia. Temos: Neįtikėtina Mavericks sėkmė ir biržos loterijos konspiracijos teorijos (00:00); Ar reikia pokyčių dabartinei loterijos sistemai? (25:31); Kas galėtų pašaukti Kasparą Jakučionį (54:40); Tatumo trauma pasibaigusi akistata Niujorke (1:04:43); “Pacers” laužia traumų iškamuotus “Cavs” (1:32:40); Įspūdingai prieš geriausią reguliariojo sezono komandą frontą laikantys “Nuggets” (1:46:40); Minesotai su suolo galo žaidėjais besipriešinantys “Warriors” (1:53:51).

Kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priims sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo. Ši tema kelia diskusijas tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir mokinių. Šiuo metu mokslo metai trunka iki birželio vidurio ar net pabaigos – pradinukai šiemet mokysis iki birželio 9 d., o 5–10 klasių mokiniai net iki birželio 23 d.Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, trunkanti iki liepos 11 d. Dėl to daugelyje mokyklų bus neįmanoma organizuoti įprastų pamokų, nes mokyklos bus užimtos egzaminais. Vienuoliktokai ir dvyliktokai birželį beveik kasdien laikys svarbius egzaminus, o dalis mokytojų turės dalyvauti juos vykdant. Dėl to kiti mokiniai bus priversti mokytis nuotoliniu būdu arba išvis nevyks pamokos.Bet kai kurie pedagogai pastebi, kad sutrumpėjus mokslo metams jiems taps dar sudėtingiau per trumpesnį laiką išdėstyti naują medžiagą. Mat atnaujinus bendrojo ugdymo programas, mokomasis turinys ne susiaurėjo, o buvo išplėstas.O ir, pasirodo, sutrumpėjus mokslo metams, mažėtų ir mokytojų atlyginimas, nes mažėtų jų darbo krūvis.LRT RADIJO švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrojo ugdymo klausimais, ir Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mokslo rubrikoje apie dvikalbystę, lietuvių kalbos išlaikymą gyvenant svetur.Po pusės vienuoliktos žinių apie rekomendacijas, kaip atliepti autistiškų studentų poreikius.Antrą laidos valandą laukia pokalbis apie pavasarinį tvarkymąsi. Ką išmesti, o ką pasilikti? Kaip organizuoti namų daiktus ir kur dėti išmestus daiktus?Teismo medicinos ekspertė Vilma Ivanova sako, kad šiame darbe džiugina tie atvejai, kai pavyksta gauti kokį nors rezultatą. Pavyzdžiui, atpažinti nusikaltėlius, kurie to nesitikėjo arba tirti palaikus, kurie neįtikėtinai gerai išsilaikė.Ved. Urtė Korsakovaitė

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaigos ir tam 2022 m. viduryje buvo numatytas didesnis finansavimas. Tiesa, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, numatę didesnį kolegijų mokslo veiklos finansavimą, turėjo įsigalioti 2023 m. pradžioje, kai kolegijų mokslo veiklai turėjo būti skirta ne mažiau kaip 10 proc. bazinio finansavimo, 2024 m. – jau 15 proc., o 2025 m. net – 20 proc. To tikslas buvo, kad kolegijos taptų savo regionų inovacijų ir ekonomikos varikliais, gebančiais sukurti mokslo produkciją, ne prastesnę už universitetų.Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mokslo rubrikoje pažintį su šiųmečiais mokslo premijų laureatais užbaigiame Kėdainių rajone. Čia agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkės tiria javų varpų fuzariozę – ligą, kuri kelia riziką ir maisto saugai, ir žmonių sveikatai.Šią savaitę iš Palangos oro uosto pakilo pirmasis lėktuvas, skraidinantis į Turkiją. Planuojama, kad dar šiemet iš kurorto oro uosto pradės skraidyti laineriai, kuriais keleiviai galės pasiekti ir dar vieną populiarią atostogų kryptį – Egiptą. Tačiau Vakarų Lietuvoje veikiantys verslai jau ne vienerius metus akcentuoja, jog jiems itin reikalingas skrydis iš Palangos oro uosto į Vokietiją.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Lina, kuri sako, kad vaistinėse nepavyksta gauti gripui gydyti skirtų vaistų „Tamiflu“. Anot specialistų, viena to priežasčių – itin aukštas sergamumas gripu.Estijai apribojus dešimčių rusiškų žiniasklaidos kanalų pasiekiamumą šalyje, Kremlius ieško naujų būdų daryti įtaką, vis dažniau pasitelkdamas pranešimus estų kalba, teigiama pirmadienį paskelbtoje Estijos vidaus saugumo tarnybos metinėje apžvalgoje.Vilniuje poliklinikų nedarbo metu skubi ambulatorinė pagalba nuo metų pradžios teikiama ne tik priėmimo skyriuose, bet ir klinikinėje ligoninėje. Medikai sako, kad tokia tvarka pasiteisino, vis daugiau pacientų vyksta ne į priėmimo skyrius ir ambulatorinės pagalbos galima sulaukti greičiau.Ved. Paulius Selezniovas

Ir mokslas, ir menas, ir sunkus kasdienis darbas. Taip apibūdinamos naujų rinkų paeiškos. Bet kaip jos iš tiesų ieškomos, randamos ir atrakinamos? Pokalbis su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.Taip pat laidoje apie nekilnojamojo turto mokestį. Kas jį mokės ir kaip jo praktika taikoma Europoje? Komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.Ir kiniški laimės sausainiukai, atkeliavę visai ne iš Kinijos.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Mokslo rubrikoje tęsiame pažintį su mokslo premijų laureatais. Gamtos mokslų srityje apdovanota ir Kauno technologijos universiteto komanda, kurianti organinius puslaidininkius. Jie taikomi telefonuose, televizoriuose, taip pat - naujoviškose saulės baterijose.Katedros aikštėjė šiandien vyks šventė-koncertas, skirtas gamtos teisėms ir Žemės dienai paminėti.Seimui ėmus svarstyti iki 10 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą,specialistai sako, kad tai didins šešėlį ir pinigų plovimo riziką.Kai kuriems Panevėžio rajono gyventojams tenka aiškintis, kodėl jie gyvena geležinkelio stotyje, nors iš tiesų turi namus. Taip yra dėl to, kad kaimas, kuriame jie gyvena, vadinosi Raguvėlės geležinkelio stotis. Tačiau neseniai Vyriausybė pakeitė pavadinimą, tik apie tai nežinojo nei patys gyventojai, nei vietos valdžia.Ved. Darius Matas

Aktualus klausimas. Viena iš kelių švietimo profsąjungų siūlo trumpinti mokslo metus. Profsąjunga teigia, kad nuo 2017 m., kai imta ilginti mokslo metus, mokinių pasiekimai prastėjo, nors buvo tikimasi, jog jie pagerės. Ar reikėtų trumpinti mokslo metus?Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainai toliau kalbantis dėl galimų paliaubų, Europos Sąjungos lyderiai svarsto, kaip išlaikyti konkurencingą ekonomiką, smarkiai didinti finansavimą savo gynybai bei didinti paramą Ukrainai. Tačiau būtent dėl reikšmingos paramos Ukrainai Europos šalys nesutaria.Vengrijos valdžiai siekiant uždrausti LGBT žmonių eitynes, vis daugiau gyventojų gręžiasi į opoziciją.Po stuburo operacijos didžiulius skausmus nuolat kenčiančiai Virginijai gali padėti viena procedūra, bet tam, kad ji ją gautų, reikia laukti pusmetį. Tačiau jeigu ji susimoka kelis šimtus eurų, tą procedūrą gali gauti praktiškai iškart. Kodėl nuolat skausmą kenčiantiems žmonėms išvis reikia laukti eilėje?Rusijai atakavus Ukrainos Sumų regioną ir jo sveikatos priežiūros įstaigas, paramą kariams renkanti organizacija „Visi išvien“ pasidalino žinia, prašančia aukoti įvairių daiktų. Jie bus skirti ligoninėse gydomiems Kursko mūšiuose sužeistiems kariams. Aukos renkamos Kauno Prisikėlimo bažnyčioje.Ved. Edvardas Kubilius

Kovo 11-osios rytą Kaune į žygį „11 Kauno tiltų“ patrauks keli šimtai žmonių. Dalyviai praeis 11 Kauno tiltų, kertančių didžiausias Lietuvos upes: Nemuną ir Nerį bei pasimėgaus įspūdingais pakrančių vaizdais.Šiauliuose jau 11 kartą surengtas chorų festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai Didždvario gimnazijos iniciatyva. Festivalyje dalyvauja pirmų gimnazijos klasių mokinių, kurie atlieka lietuvių liaudies dainas.Kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį minės skirtingi Lietuvos miestai ir pasaulio šalys?Kaip per pastaruosius dešimtmečius kito Lietuvos istorijos naratyvas, ir kaip šie pokyčiai atsispindi istorijos mokyme mūsų mokyklose?Kaip per pastaruosius 35 metus kito svarbių Lietuvai įvykių fotografavimas, ir kaip skirtingų kartų fotografai mato ir fiksuoja valstybingumo renginius bei visuomenės nuotaikas?Ved. Justė Luščinskytė

Mokslo rubrikoje kviečiame ir toliau susipažinti su šalies mokslininkais, pelniusiais Lietuvos mokslo premijas. Šiandien – už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis, atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną.Kovo 8 d. aktyvistės kviečia Tarptautinę moterų solidarumo dieną paminėti eitynėmis, menine dalimi ir mitingu Vilniuje.Nuo balandžio 2 dienos Lietuvos piliečiai, vykstantys į Jungtinę Karalystę trumpalaikiam buvimui iki šešių mėnesių arba tranzitu, privalo turėti elektroninį kelionės leidimą (ETA)Honkongo įmonė „CK Hutchison Ports“ parduoda ir 43 uosto terminalus 23 pasaulio šalyse už 23 mlrd. JAV dolerių, t.y., visus turėtus terminalus ne Kinijoje. Europoje įmonė valdo 13 uosto terminalų Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JK, Lenkioje. Toks sandoris reikštų, kad Kinijos įtaka Europos uostų infrastruktūroje gerokai sumažėja.Ved. Darius Matas

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi mokslo srityje? Nuo lazerių, genų žirklių iki investicijų į gynybos pramonę: kokias galimybes mūsų šalis jau išnaudojo ir kokių iššūkių kyla norint siekti daugiau?Interviu su įvairių kartų mokslininkais, verslo atstovais – tiesiogiai iš didžiausios mokslinių tyrimų organizacijos Baltijos šalyse – Fizinių ir technologijos mokslų centro.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.„Bendri mūsų istoriniai aspektai kartais užgožia mūsų šiuolaikinį identitetą ir naratyvus“, – kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius mainus, sako Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Kokį tikslą savo kadencijai išsikėlė pašnekovė ir kaip Lenkijoje planuojama minėti Čiurlionio metus?Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ šią savaitę pelnė Lietuvos rekordą. Ši 336 cm aukščio arkinė kolonada tapo didžiausiu statiniu iš popierinio korio. Tai, anot kūrėjos, yra inovatyvus netradicinės medžiagos panaudojimas, taip pat tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti. „Man tvarumas yra ir vidinis kūrinio simbolizmas ir reikšmė“, – sako kūrėja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie mirusio buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio meilę menui, iniciatyvą Pakistane, kur moterys mokosi vairuoti siekdamos savarankiškumo, bei apie naują į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą muzikos žanrą – sevdalinką iš Bosnijos ir Hercegovinos.Ar internetas mirė? To klausia ir prognozėmis 2025-ųjų internetui ir socialiniams tinklams dalijasi socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.„Kultūros sostinės sėkmei turi susitelkti visas miestas, ne tik kultūrininkai“, – sako menotyrininkė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Ji neseniai baigė darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje.„Viskas yra mokslas, ir mokslas yra skirtas visiems“, – tiki Aistė Lukaševičiūtė. Ji – metų pabaigoje atidaryto Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro „Mokslo sala“ Kaune vadovė. „Mokslo saloje“ moksleiviai, o ir visi kiti, turintys smalsumo geną, kviečiami spręsti ne tik matematinius ar fizikinius, bet ir moralinius uždavinius.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Krasuckaitės nuotr.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Baigiasi Švyturių metai. Kas per juos nuveikta ir atrasta?Vilniaus geležinkelių stotyje visą savaitgalį laukia kalėdinis šurmulys renginyje „Kalėdos bėgių parke“.Dovilė Kuzminskaitė aptaria Jóno Kalmano Stefánssono romaną „Dangus ir pragaras“ ir Alinos Bronsky romaną „Barbara nemirs“.Vilniaus Senojo teatro scenoje premjera – džiazo spektaklis „Lindyhopera“.Gruodžio 12-ąją baigėsi tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Kodėl prancūzą kino kūrėją, fotografą Loic Salfati sudomino Vilniaus senosios sinagogos istorija?Kaune duris atveria ir pirmųjų lankytojų laukia „Mokslo sala“.Ketvirtą kartą prasideda Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep Singing“.Ved. Marius Eidukonis

Teisėsauga įtaria Rusijai šnipinėjus opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) bei Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narį. Pasak Generalinės prokuratūros, šis dvigubą pilietybę turintis žmogus, veikė Rusijos karinės žvalgybos užsakymu ir rinko ją dominančią informaciją.Valdžią Sirijoje perėmus islamistinėms grupuotėms, tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl šalies ir aplinkinio regiono stabilumo.Labiausiai prasiskolinę yra pasienio savivaldybių, o mažiausiai skolų turi kurortų ir didmiesčių gyventojai, rodo pirmą kartą sudarytas gyventojų skolų žemėlapis.Vilniaus gatves šįryt paralyžiavo neįprastai didelės eismo spūstys – kai kuriems vairuotojams kelionė į darbą užtruko apie dvi valandas.Proeuropietiškos Rumunijos partijos sutarė formuoti naują valdančią koaliciją. Praėjusią savaitę rinkimus laimėję socialdemokratai premjero postą siūlo dabartiniam ministrui pirmininkui Marčeliui Čiolaku.Kaune atidaromas mokslo populiarinimo muziejus „Mokslo sala“. Lankytojams durys bus atveriamos penktadienį, bilietus jau galima įsigyti nuo šiandien.Ved. Andrius Kavaliauskas

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį taro intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Lygiai prieš dvejus metus kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba rašyti. Ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? Ar mašina gali kopijuoti rašytojo stilių ar net jį pranokti?LRT radijai jau penktą kartą skelbia viešą radijo programų ir tinklalaidžių konkursą visiems trims radijams – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Paraiškas galima teikti iki sausio 15 dienos.Panevėžio krašte galima paragauti ne visiems girdėto patiekalo – rauguolių, arba duonskrylių. Juos iš naminės duonos tešlos moka gaminti duonos kepėjų būrelis, prieš du dešimtmečius susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje.

Nerimą arba baimę skristi Europoje patiria nuo 10 iki 40 proc. žmonių. Lėktuvai, nepaisant šią savaitę nutikusio kraupaus įvykio Vilniuje, kaip buvo, taip ir tebėra viena saugiausių transporto priemonių. O kaip įveikti skydžio baimę?Australija priėmė įstatymus, kuriais jaunesniems nei 16-kos metų asmenims uždraUdžiama naudotis socialiniais tinklais. Nors įvairius apribojimus nepilnamečiams taiko ar svarsto ir daugiau valstybių, Australija yra pirmoji pasaulyje, priėmusi visišką draudimą. Šis sprendimas šalyje sukėlė nevienareiikšmiškus vertinimus.Kėdainių švento Jurgio bažnyčioje įsisuko kinivarpos, kenkiančios čia esančioms kultūros vertybėms. Pasak klebono, jų židinius reikėjo naikinti anksčiau, tačiau ir šįmet darbai nukelti. Kultūros paveldo specialistai sako, be jų leidimo tokie darbai net negalėjo būti pradėti.Kaip ir kasmet prasidedant Kalėdų laukimui - Vilniaus rotušėje šiandien rengiama Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Šiais metais mugėje surinktos lėšos bus aukojamos organizacijoms, vienijančioms negalią ar kitokių problemų turinčius suaugusiuosius ir vaikus.Mokslo rubrikoje - prieš 50 metų Etiopijoje atkastas vienas geriausiai išsilaikiusių hominidų skeletų – žmonių giminaite laikoma Liusi. Jos griaučių amžius siekia daugiau nei tris milijonus metų.Ved. Gabija Narušytė

Mokslo rubrikoje apie Saulės audras, kurios, anot mokslininkų gali sukelti ne tik Šiaurės pašvaistes, bet ir palikti gyventojus be elektros.Kita tema - apie alergijas rudenį. Kas gali sukelti ir kaip jų išvengti?Taip pat apie kūno kultą ir „Victoria's Secret“ madų šou.Ved. Urtė Korsakovaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Karolis Tiškevičius, Tomas Purlys ir Jonas Miklovas aptaria savaitgalio LKL kovas ir pažvelgia į būsimą Eurolygoą sezoną. Vyrukai sudėlioja komandas į lentynas ir išskiria po dvi drąsias prognozes. Tinklalaidės partneriai: – Pirkite automobilio dalis iš RRR → https://rrr.lt/creators/basketnews. Pirkite be rizikos su 14 dienų pinigų grąžinimo garantija, sutaupykite ir važiuokite toliau!  – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus.  – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/  – Mokslo metus pradėk aktyviai – jeigu domiesi ateities galimybėmis krepšinio žurnalistikoje, kviečiame tave į duris atveriančią BasketNews Academy! Nepraleisk progos susipažinti su šios srities užkulisiais - registruokis: https://forms.gle/kZFF5hYYi9HRi78LA. Temos: Darbų kupina savaitė (0:00); Ar „Žalgiris” startuos neišpardavęs bilietų? (7:40); Atkaklus LKL savaitgalis (11:20); Kas palieka įspūdį „Žalgirio” žaidime (16:31); Per anksti panikuoti ar nusimušę taikikliai Utenoje? (24:41); Pagyros „Lietkabeliui” (27:25); Ką dar galima pridėti prie trijų blogiausių lygos komandų? (34:20); Kodėl sunku tikėti „Maccabi”? (40:29); Garantuotos finalo ketverto komandos (44:26); Labai ryškios pirmos septynios Eurolygos ekipos (47:39); Kas buvo pervertinti reitinge? (53:25); „Fenerbahce” – Eurolygos čempionė? (1:01:22); Kazys Maksvytis grįš į Eurolygą? (1:07:10); Į kokią komandą nueis Dimitris Itoudis? (1:10:15); Ar Chusas Mateo bus vienas pirmųjų atleidimų Eurolygoje? (1:12:27); Gintaro Krapiko mostai žiūrovams (1:16:53); Ar Mike'as Jamesas pakartos istoriją? (1:20:06).

Savaitgalį tiriamosios žurnalistikos centras „Siena” ir „Basketnews.lt” publikavo istorinį tyrimą apie Lietuvos krepšinio pinigus ir Mindaugo Balčiūno veiksmus. Šiame epizode Karolis Tiškevičius, straipsnio autoriai Šarūnas Černiauskas ir Jonas Miklovas aptarė tyrimo eigą ir kas vis dar buvo nutylėta. Gerų rinkimų, Lietuva. Tinklalaidės partneriai: – Mokslo metus pradėk aktyviai – jeigu domiesi ateities galimybėmis krepšinio žurnalistikoje, kviečiame tave į duris atveriančią BasketNews Academy! Nepraleisk progos susipažinti su šios srities užkulisiais - registruokis: https://forms.gle/kZFF5hYYi9HRi78LA. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Kas užsakė tyrimą ir prie ko čia Šarūnas Černiauskas? (0:00); O ką prisidirbęs buvo tas Černiauskas? (6:30); Kas čia vyksta arba prie ko čia išvis tas fondas? (10:05); Kur pinigai? Nesueina nei galai, nei versijos (17:20); Mes durni ar tik jie taip galvoja? (23:40); Niekingas Balčiūno melas ir už nosies vedžiotas Modestas Paulauskas (30:15); O kas jeigu „Orlenas” fondui neturi jokių priekaištų? (37:35); Kodėl netiriam Javtoko ir kur čia Balčiūno skandalas? (40:57); Fondo pajamos iš LKF ir kitos „įdomios” įplaukos (44:53); Matyti veidai arba kodėl būtent „Dzūkiją” gelbėjo fondas? (48:25); Kam paramas skirstė IBU? (55:07); Už kiek „Orlenas” tapo generaliniu RKL rėmėju? (57:44); Kodėl užsienio kompanijos rėmė „Jonavą” ir „Dzūkiją“? (58:55); „Žmogus, kuriuo negali pasitikėti: arba „krepšinio Zuokas”? (1:01:57); Ar LKF balsavimas antradienį bus sąžiningas? (1:05:08); Kaip ten su tuo „trečiųjų asmenų” butu? (1:09:21); Pagaliau – startuoja LKL ir Eurolygos „Basketnews Fantasy” žaidimas! (1:12:50); Prisijunk prie „Basketnews Akademijos”! (1:15:09); Eurolygos „draftai” susitinkam rugsėjo 29 d. „Žalgirio arenoje”! (1:17:03).

Donatas Urbonas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas aptarė „Žalgirio” ir kitų komandų pasirodymus kontrolinėse rungtynėse. Aptarėme ir Eurolygos klubų biudžetus bei kas be Kurtinaičio realiai pretenduoja treniruoti rinktinę.   Tinklalaidės partneriai:  – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/telev...  – ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIS – rugsėjo 27–29 dienomis Panevėžyje antrą kartą organizuojamas išskirtinis renginys, kurio metu gamybos užkulisius atveria ir į ekskursijas kviečia Panevėžyje įsikūrusios šiuolaikinės pramonės įmonės. Ir tai – dar ne viskas: šį savaitgalį miestas pulsuos kultūriniais ir pramoginiais renginiais bei gastronominiais atradimais. Daugiau informacijos atvirapramone.lt.  – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/  – Mokslo metus pradėk aktyviai – jeigu domiesi ateities galimybėmis krepšinio žurnalistikoje, kviečiame tave į duris atveriančią BasketNews Academy! Nepraleisk progos susipažinti su šios srities užkulisiais - registruokis: https://forms.gle/kZFF5hYYi9HRi78LA.   Temos: Štai ir Donatas (0:00); Brady Maneko ir „Žalgirio” tolimos salvės (2:45); Silvainas Francisko vis dar nepataiko (5:36); Dunstono ir Mitchello kibumas (10:20); Dovydas Giedraitis žaidžia ilgiausiai (17:55); Nusiraminkime dėl Maneko ir lemiama ataka (22:30); Rekordinis trenerių štabas (25:40); Nelogiškas pralaimėjimas, nauja apranga ir Šventinis Bankuchenas (27:30); Ruskių smarvė ir pagarba Rokui Giedraičiui (30:32); LKF rinkimų įtampa: Javtokas pasivijo Balčiūną (35:30); Kurtinaičio varžovas rinktinėje (39:49); Svarbi „Ryto” sutartis ir lyderis Tubelis (49:00); LKL ir Eurolygos „BasketNews Fantasy”  startas (52:15); Laimingas Ignas Brazdeikis ir Walkupo žmona (57:17); Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos (LFKL) startas (1:02:05); Eurolygos grandų žaibai ir lygos klubų pinigai (1:07:29); „Juventus” naujokas ir oficialus sezono startas (1:17:37).

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Radijo stočiai FM99 Alytaus apskrities policijos komisariato Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Janulevičienė apžvelgė pirmą rugsėjo savaitę Alytaus apskrityje. Įvyko 2 eismo įvykiai susiję su moksleiviais.

FM99 studijoje apie naujus mokslo metus Alytuje pasakoja Alytaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Loreta Šernienė.

Istorinis momentas Lietuvoje – po daugiau kaip dvylika metų trukusių derybų, pasiruošimo darbų ir statybų duris atveria naujas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatas. Iš LMTA studijų miestelio – Justė Luščinskytė.Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis “Šiaulių naktys“. 14ame festivalyje rengiamos meninės dirbtuvės, sarkazmo tyrimai, filmų peržiūros, atidaromos parodos. Daugiau apie tai iš Šiaulių papasakos Tomas Mizgirdas.Tradicinės „Sostinės dienos“ šį savaitgalį Vilniuje kviečia į daugybę pačių įvairiausių renginių, tarp kurių ir kiek netradicinis žvilgsnis į knygas, dėmses trumpiesiems filmams ir dizianerių iįradingumas. Apie tai – tiesiai iš Vilniaus centro.Kasmet vasarą kviečia su muzika baigti kasmetinis Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis „Jaunystė“, kurio šiemet tema – Dainų šventės šimtmetis. Iš fetsivalio repeticijos – organizatorė Greta Garmašaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kolega, kuris tiek savo laida „Garso gėlės“, tiek kita veikla nepalieka abejingų ir yra unikalus, ko nepastgebėti neįmanoma. Tai: muzikas, aktorius, kolekcininkas, visuomenininkas, bibliotekininkas - menininkas Lukas Devita.Ved. Gabija Narušytė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatė, kaip atrodys nauji mokslo metai. Ministrė pripažįsta, kad šiais metais mokykloms vis dar truks tiek mokytojų, tiek vadovėlių pagal atnaujinta programa. Ministerija pateikė laikiną sprendimą ir teigia, kad mokytojai metodine medžiaga galės naudotis, tiesa, tik internetinėje platformoje. Ministerijos teigimu, šiuo metu trūksta kelių šimtų atnaujintų vadovėlių. Tai jau yra antri metai iš eilės, kai Lietuvos mokiniai mokosi neturint tam tikrų dalykų vadovėlių.Graikijoje vasarą įsigaliojo šešių dienų darbo savaitė. Kodėl šalies Vyriausybė priėmė tokį sprendimą ir kokios darbo laiko praktikos taikomos kitose Europos valstybėse?Balsavimas referendume vyks kartu su prezidento rinkimais, kuriuose dalyvaus ir dabartinė šalies vadovė. Dėl šios priežasties data sulaukė opozicinių partijų kritikos. Anot jų, tokiu būdu siekiama sustiprinti M. Sandu pergalės perspektyvas.Lenkijos Vyriausybė iki 2027 m. ketina įvesti 4 darbo dienų savaitę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip pasiruošti naujiems mokslo metams? Kviečiame pasiklausyti pokalbio su dvidešimt šešerius metus veikiančių kanceliarinių prekių parduotuvių "Alvydo verslas" pardavimų vadove Ramune Grušelioniene.

Ukraina surengė vieną didžiausių oro atakų. Rusija praneša numušusi 45-is Ukrainos dronus. 11-a bepiločių neva buvo sunaikinta virš Maskvos srities. Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas sako, kad tai vienas didžiausių bandymų atakuoti Maskvą dronais per visą istoriją.Puolime Rusijos Kursko srityje dalyvaujantis Ukrainos karys teigia, kad viena iš sėkmingo puolimo priežasčių – netikėtumas.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Birštone surengė susitikimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Radvile Morkūnaite -Mikulėniene ir aptarė pasirengimą artėjantiems mokslo metams.Vilniuje vieši Amerikos oro pajėgų sekretorius Frenkas Kendelas. Po susitikimo su Krašto apsaugos ministru Laurynu Kaščiūnu pranešta, kad Lietuva kviečia Jungtines Valstijas prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione.Čikagoje įsibėgėjus Demokratų partijos konvencijai, partijos nominaciją kandidatuoti į šalies prezidentus priėmė Kamala Haris. Pirmąja prezidente moterimi galinčią tapti politikę konvencijoje lydėjo ir kalbą sakė jos vyras Dougas Emhoffas.Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas vokiškai kalbančių specialistų stygius.Ved. Andrius Kavaliauskas

Mokslo rubrikoje pokalbis su demenciją. „Lancet“ komisija paskelbė dar du demencijos riziką lemiančius rizikos veiksnius.Pokalbis apie arbūzus. Koks šiųmetis derlius Lietuvoje ir ko reikia, kad lietuviškoje žemėje augtų šie vaisiai?Antrą laidos valandą ap meškų žemėlapį. Kiek jų užfiksuota Lietuvoje ir ką gali parodyti toks žemėlapis?Pokalbis apie vandens formulę. Kokia tai sporto šaka klausime lenktynininko Edgaro Riabko.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, nuo liepos pirmos gali teikti prašymus ne tik gauti nemokamą maitinimą, bet ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.Nuo kitų metų sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitra“ pastebi, kad pažangiausiai sveikatą tikrinasi Šilalės rajono, Klaipėdos rajono ir Kalvarijos savivaldybėse, o vangiausiai – Visagino, Zarasų rajono ir Panevėžio savivaldybių vairuotojai.Lietuvos gyventojai išlaidauja daugiau, noriau leidžia pinigus prekybos centruose ir pramogoms, taip pat pirmąjį metų pusmetį mažiau išleido apsipirkinėdami Lenkijoje, rodo tyrimai.Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje dirbantis Azerbaidžano pilietis. Jaunas statybininkas nustebo sužinojęs, jog buvo automatiškai įtrauktas į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Sodra sako, kad klaidos nėra, tokia tvarka taikoma visiems dirbantiems, o apie ją informuoti turėtų ir užsieniečius įdarbinantis verslas.LRT radijas tęsia vasaros keliones po mažuosius šalies kurortus bei lankytinas vietas ir šiandien kviečia sugrįžti į Šilutės rajoną. Mažoji Venecija - taip daugelis mėgsta vadinti čia esantį Minijos kaimą, geriau žinomą Mingės vardu. Vietiniai sako, kad turizmas čia - viena svarbiausių veiklų, tad atvykstantiems čia siūlomos įvairios vandens pramogos, unikali gamta bei ramus poilsis.Ved. Liuda Kudinova

Mokslo rubrika. Lietuvos aukštąsias mokyklas vis dažniau renkasi užsienio studentai. Kokiomis priemonėmis juos vilioja universitetai? Kaip mokslus ir gyvenimą Lietuvoje vertina studentai?Dantis valytis elektriniu šepetėliu, užsisakyti, kad maisto prekes atneštų kurjeris – daliai žmonių tai yra būtinybė, ne prabanga. Knygų vertėjas Matas Geležauskas susiduria su kasdienybe, kurioje buitis tampa gana dideliu iššūkiu. Lietui plaunant Vilniaus universiteto kiemelius, Matas pasakoja apie gyvenimą su cerebriniu paralyžiumi, vertėjo profesijos pasirinkimą ir filologijos studijas. Mato istorija domisi Anastasija Marčenkaitė.Kurios organizacijos yra skaidrios, atskaitingos ir atsakingai elgiasi su aukotojų pinigais? Filantropijos ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė sukūrė paramos gavėjų vertinimo įrankį ir pagal 17 kriterijų įvertino TOP20 didžiausius šiųmetinės 1,2% GPM paramos gavėjus.Turkijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo siekiama atsikratyti milijonų benamių šunų. Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi. Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas. Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje apie mokytojus ir perdegimą. VDU magistrantė tyrė to priežastis ir pasekmes.Pokalbis su daugiavaike mama, globėja Egle Vaitkevičiene. Kaip užauginti dvi dešimtis vaikų - apie pasiryžimą auginti ne tik savo vaikus, bet ir globoti kitų vaikus.Antrą laidos valandą pokalbis apie vabzdžių, gyvačių įkandimus. Ką daryti, jeigu sukando uodai, įgėlė gyvatė? Kaip nuo jų apsisaugoti?Na o paskutinį laidos pusvalandį pokalbis su gabiausiais mokiniais. Kaip gauti daugiau nei vieną šimtuką, kokie abiturientų ateities planai? Į klausimus atsakys ir moksleivių mokytoja, kuri kasmet gauna mažiausiai 10 aukščiausio balo įvertinimų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslo rubrikoje apie dirbtinius žmonių organus. Kauno technologijos universitete mokslininkai kuria žmonių organų pakaitalus, kad galėtų išbandyti vaistus ir to nereikėtų daryti ant gyvūnų.Lietuvos istorijos instituto doktorantė Miglė Caporkė nagrinėja, kaip karą mato ir supranta patys ukrainiečiai.Antroje laidos dalyje apie širšių ir vapsvų lizdus. Ką daryti, jeigu jūsų namuose lizdus suka vapsvos ar širšės. Kaip nuo jų apsisaugoti?Na o paskutinį laidos pusvalandį pakalbėsime apie meną Lvive. Ten nukeliavo menininkas Ray Bartkus.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslo rubrika su Goda Raibyte-Aleksa klausykite čia arba žiūrėkite Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/ObcqITejJm8

Mokslo rubrikoje pokalbis apie karjeros pasirinkimus. Kodėl kartais būna taip sunku apsispręsti ir ką daryti, kad pasirinktume teisingą kryptį? VDU Psichologijos katedros tyrėjų grupės tyrimas.Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“. Kur šiuo metu yra ekspedicijos dalyviai ir kaip jiems sekasi vykdyti užsibrėžtus tikslus?Antrą laidos valandą – pokalbis apie elektronikos atliekas.Taip pat pasakojimas apie ponį senjorų globos namuose.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslo rubrikoje kalbėsime su Vilniaus universiteto mokslininkėmis, apdovanotomis mokslo premija už tyrimus sveikatos mokslų ir medicinos srityje. Pokalbis apie alergijas.Kodėl Lietuvoje daugėja padirbtų pinigų ir kaip juos atpažinti?Su knygos apie autistiškus žmones autorėmis aptarsime, koks tokių žmonių gyvenimas Lietuvoje?Pakviesime į Širvintų rajoną. Ten 86-erių sulaukęs linų augintojas ir populiarintojas Liubomiras Vošteris su žmona Janina puoselėja savo ūkį ir primena, jog linai nuo seno vertinami dėl daugybės savybių.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.Ved. Ignas Klėjus

Mokslo rubrikoje apie tai, kaip Lietuvoje saugomos ir kaip sekasi apsaugoti elektronines knygas?Metų pradžioje prasideda metiniai pokalbiai darbuose. Kiek jie reikalingi, o gal tai jau atgyvena? Kaip jiems pasiruošti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui?Nacionalinio kraujo centro duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis - daugiau nei 32 tūkst. litrų.Nors dažnai dabar kalbama apie tradicinio kaimo nykimą, ūkių mažėjimą, bet jauno žmogaus istorija, kai mirus tėčiui, teko imtis atsakomybės ir tęsti giminėje įprastą žemdirbystę, nuteikia optimistiškai. Trisdešimtmetis Laurynas Krickas iš Švenčionių rajono Adutiškio apylinkių, baigęs VGTU svajojo apie mokslinį darbą, bet prieš ketverius metus staiga mirus tėčiui- žinomam apylinkių ūkininkui Juozui Krickui, teko imti 400 ha augalininkystės ūkio vairą. Beje, tose vietose ūkininkavo ir Lauryno senelis, giminėje buvo ūkininkų ir tarpukariu.

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.Ved. Ignas Klėjus

Vėl šoktelėjus elektros kainoms biržoje Neringos savivaldybė nutarė pataupyti ir naktį išjungė gatvių apšvietimą.Droninių pajėgų kūrimui Lietuva ketina skirti 30-imt milijonų eurų.Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Rusiją Ukrainą apšaudo Šiaurės Korėjoje pagamintomis raketomis.Izraelio valdžia pateikė pasiūlymą, pagal kurį Gazos valdžiA turėtų pereiti palestiniečiams, tačiau už bendrą regiono saugumą atsakingas liktų Izraelis.Po tragiškai pasibaigusio gaisro Viršuliškėse socialiniuose tinkluose pasipylė gausybė įvairių sąmokslo teorijų. Aptarsime, kaip nepasiduoti panikos kurstytojams, kaip tikrinti informaciją ir kaip tragedijomis naudojasi politikai.Ved. Liepa Želnienė

#Tiekžinių Antradienį (sausio 2 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija papasakos apie išaugusią ruskių ginkluotės gamybą, trečiąjį Izraelio ir „Hamas“ karo etapą, prezidentinę teoriją dėl Gapšio mandato ir nelaimes užklupusią Japoniją.  Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/wUWrB85Jfm8

Mokslo rubrikoje pokalbis apie duomenų mokslą ir jo pritaikomumą.Apie tai pasakoja duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius.Bepiločiai orlaiviai itin svarbūs Ukrainai atremiant Rusijos puolimą ir smogiant patiems. Kokios naujausios dronų tendencijos? Kokie Ukrainos bepiločių orlaivių poreikiai? Organizacija „Maži, bet stiprūs“ rengia kalėdinę paramos akciją „Papuošk Kalėdų eglę pergalės žaisliuku“. Kalėdinis eglutės žaisliukas - tai miniatiūrinė FPV drono kopija.Apsileidėliai, tinginiai, nevalos, asocialai, alkoholikai – tokias etiketes dalis vilniečių klijuoja socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, rodo „Vilniaus miesto būsto“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Iš jos paaiškėjo ir tai, kad 4 iš 10 vilniečių nepritartų, kad jų name ar laiptinėje atsirastų socialinių būstų. Siekiama keisti tokias nuostatas. Kaip? Pasakoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.Prieš Lietuvos partizanus okupantai kovojo ir pasitelkdami smogikų gaujas. Jie persirengdavo partizanais, įgydavo pasitikėjimą laisvės kovotojų gretose ir juos nužudydavo. Apie vieną tokių – vokietį Gerhardą Bėgeleiną pasakoja Mindaugo Milinio knyga „Smogiko išpažintis“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje kalbėsime apie Sąjūdžio laikotarpio tyrimų svarbą. „Sąjūdžio tyrimai gali priartinti kiekvieną iš mūsų, ypač jaunimą, prie Lietuvos istorijos – ypač kai jie pamatys, kad jų seneliai ar tėvai dalyvavo.“ Tuo įsitikinęs Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas, istorikas Arūnas Antanaitis, vienas iš naujo projekto, skirto Sąjūdžio paveldo išsaugojimui, iniciatorių.Spalio 16-oji yra Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo diena. Šiandien prisimenamas sovietų įsiveržimą į Rytprūsius 1944-aisiais ir tolesni veiksmai, tapę daugybės žmonių tragedija.Viena gyventoja savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija, kuomet paskambinusi į Valstybinę mokesčių inspekciją ji sulaukė įvairių, netikėtų ir per daug asmeniškų klausimų, kuriuos konsultantas uždavė siekiant ją identifikuoti. Skambučių tikina sulaukiantys ir verslininkai, kartais jų prašoma atskleisti konfidencialią įmonės informaciją. Kokius asmens duomenis ir kada galima atskleisti, o kokių nedera?LRT RADIJAS pristato naują edukacinę tinklalaidę vaikams „Padarėliai“, kurioje jaunieji klausytojai susipažins su įvairiapusiu gyvūnijos pasauliu ir skirtingais jo gyventojais.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje pokalbis apie naujausią Jameso Webbo teleskopo atradimą - aptikta užuomina, kad tolimoje egzoplanetoje galimai egzistuoja gyvybė. Apie gyvybės paieškas kosmose kalbėsime su Vilniaus universiteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.Kiek vėliau su gydytoja dietologe aptarsime rudens gėrybių - daržovių - naudą, apdorojimo būdus. Kaip po vasaros susikaupusias cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves tinkamai paruošti, kad jos ir šaltuoju metų laiku turtintų ir džiugintų mūsų organizmą.Ką daryti, jeigu darbdavys vėluoja ir nesumoka Jums atlyginimo? Atsakys ekspertai.Paskutinį laidos pusvalandį Jūsų lauks pokalbis su policininku, kuris 14 metų dirbo po priedanga su narkotikų platinimu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Prasidėjus rudeniui, policija, siekdama užtikrinti saugumą, kartu su šimtais savanorių visą pirmąją rudens savaitę patruliuos perėjose prie mokyklų ir tikrins vairuotojų blaivumą, rūpinsis viešąja tvarka, taip pat vykdys ir kitą kontrolę.Prasideda naujas LRT sezonas, kuris šiemet pasitinkamas su šūkiu: „skirtingai panašiems ir vienodai įdomiems“.Nauji mokslo metai šiemet pasitinkami tiek su iššūkiais, tiek su naujovėmis. Dalis pedagogų jau rugsėjį planuoja streikuoti, moksleivių laukia atnaujintos programos, griežtesnė pamokų lankymo priežiūra ir kitos naujovės. Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.Ved. Rūta Kupetytė