Podcasts about kalbos

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Literatūrologas Mantas Tamošaitis „Kalbos ryte“ pasakoja apie šiuolaikinių lietuvių autorių drąsą ir aukštos literatūrinės ambicijos būtinybę skaitytojui.Konkursą vadovauti M. K. Čiurlionio dailės muziejui laimėjo Virginija Vitkienė.Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje atgimsta Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką".Lietuvių kalbos institutui jau savaitė kaip vadovauja daktaras Darius Ivoška. Kokius iššūkius lietuvių kalbai mato naujasis institucijos vadovas?Vilniaus miesto savivaldybei likvidavus Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, Vinco Mykolaičio Putino, Vinco Krėvės ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir dabar veiks, kaip „Vilnius Unesco literatūros miestas“ padaliniai.Europos Sąjungos (ES) programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kartu su Lietuvos kultūros institutu rengia konferenciją „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Kokie iššūkiai kyla mažuosiuose Lietuvos miestuose veikiantiems knygynams?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Keli Antano Baranausko sukurti terminai, kiek pakeisti, prigijo, pavyzdžiui, daiktovardis – daiktavardis, įvardė – įvardis, nosbalsis – nosinis balsis, bet nemažiai buvo atmesta, pavyzdžiui, vardlankis, kalbomokslis, mazgybalsis.

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – įžanga 03:15 – pripažinimas Šarui 11:40 – kiti Eurolygos apdovanojimai 18:10 – NKL čempionai ir galvosūkis LKL 27:17 – nevaldytos emocijos Kėdainiuose 42:25 – karštos Eurolygos įkrintamosios 55:35 – M.Balčiūno kalbos 1:06:30 – Velykos ir rekomendacijos

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – boksas ir diskas 03:45 – „Žalgirio“ sezonas Eurolygoje 08:00 – I.Wongo alga 15:30 – pažymiai žalgiriečiams 31:25 – nesusipratimas Utenoje 38:55 – dar viena trauma „Lietkabelyje“ 43:23 – toliau duobėje esanti „Wolves“ 46:07 – „Ryto“ pralaimėjimas Klaipėdoje 56:20 – „Hapoel“ ir M.Schilleris Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 58:30 – M.Buzelio abejonės ir laikas atleisti T.Pačėsą 1:05:39 – Eurolygos menedžeris 1:08:39 – Eurolygos įkrintamųjų poros 1:12:54 – reguliaraus sezono alternatyvūs apdovanojimai 1:24:58 – „Žalgirį“ dominantis centras iš Eurolygos 1:30:00 – apdovanojimų pratęsimas 1:36:50 – atkrintamųjų prognozės 1:44:55 – NBA įkrintamosios ir Velykų patiekalai

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Lietuvoje jau septintą kartą vyks „Geografijos naktis“.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien pristatome Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olgos Ravn naujausią romaną „Vaško lėlė“ ir Elizabethės Strout romaną „O, Viljamai!“.Birštone rytoj vyks jau 19-asis respublikinis jaunųjų dizainerių mados konkursas-festivalis „AVANGARDAS 2025“.Kaip galime stiprinti Lietuvos ir Indijos kultūrinį bendradarbiavimą? Pokalbis su Lietuvos ambasadore Indijoje Diana Mickevičiene.Valstybinis jaunimo teatras pristato režisierių, dramaturgų – Nauberto Jasinsko ir Maksym Teteruk bendrą kūrybinį darbą, premjerą „Chroma“.Krekenavos regioniniame parke atidaromas „Patarlių takas“.Mažeikių kultūros centre mėgėjų teatras „Visavi“ pristato garso spektaklį, romantinę dramą „Solveigos“ pagal Ibseno ir Elksnės kūrybą.Ved. Marius Eidukonis

Kuo daugiau moki, tuo geriau. Taip sakoma apie užsienio kalbas. Specialistų paieškos portalas „CVMarket“ atliko tyrimą, kuriomis kalbomis kalbančių darbuotojų ieško Lietuvos verslininkai. Ir štai – staigmena. Iškart po mokančių anglų kalbą, kuri yra populiariausia, reikia mokančių rusų kalbą, o trečioje vietoje – lenkų. Ką tyrimo rezultatai sako apie įmones, apie jų veiklos pobūdį? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, kalbų mokyklos „AMES Education“ generalinė direktorė Eglė Kesylienė ir portalo „CVMarket“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva.Ved. Irma Janauskaitė

Vienuoliktokams laikant lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo užduotį, su sistemos trikdžiais susiduria ir mokiniai, ir mokytojai.Aktualus klausimas. Ar, tęsiantis šalčiams, drąsiai galima lipti ant užšalusių vandens telkinių?Visuomeninio tiekimo ateitis: elektra pigs, bet gresia naujas mokestis.Kokiomis sąlygomis Lietuva skolinsis rekordinio dydžio sumą iš Investicinio banko gynybai finansuoti?Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Kaip atrodo šios tradicijos?Ved. Edvardas Kubilius

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kai aktyvi socialinių tinklų kontrolė ir įsitraukimas į kasdienį vartotojo gyvenimą tampa vis agresyvesniais, vartotojai taip pat nemiega ir ieško alternatyvų. O ten kur vartotojų paklausa, ten ir pasiūla – Europoje sparčiai gimsta decentralizuoti socialiniai tinklai“, – sako socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.Kaip atrodo Lietuva 75-ajame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje?Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte.Šiandien įvyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimų už kalbos puoselėjimą ceremonija. Kalbos komisijos apdovanojimai nuo 2016 m. skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.Pačiame Vilniaus centre Jogailos gatvėje jau keletą metų veikia – Lietuvoje kol kas vienintelė – erotinio meno erdvė „Galerija 11“. Erdviame senoviniame bute, dekoruotame įmantriais karnizais ir rozetėmis, ant sienų iškabinta nauja fotografijos paroda, kurioje užfiksuoti nuogi moterų ir vyrų kūnai.Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose – tema, kuri kelia vis daugiau diskusijų tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir visuomenės. Vieni mano, kad asmeninių telefonų draudimas ugdymo įstaigose padėtų gerinti mokymosi kokybę, mažinti dėmesio išsiblaškymą ir skatinti gyvą bendravimą tarp mokinių. Kiti argumentuoja, kad visiškas draudimas gali sukelti pasipriešinimą, ir kad geresnė išeitis būtų sąmoningo naudojimo ugdymas.Ved. Justė Luščinskytė

Miunchene prasideda saugumo konferencija. Donaldas Trampas teigia, kad joje įvyks ir pirmieji tiesioginiai pokalbiai dėl karo pabaigos Ukrainoje.Raminti, ar bauginti? Su specialiste kalbėsime kaip gyventojus veikia nuolatiniai politikų perspėjimai ir kalbos apie artėjantį karą.Ukrainos prezidentas pareiškė, kad naktį Rusijos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į skydą, saugantį nuo radiacijos iš sprogusio Čornobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko. Pasak Ukrainos prezidento, gaisras užgesintas, radiacijos lygis nepadidėjo ir yra nuolat stebimas. Tarptautinė atominės energijos agentūra taip pat patvirtina, kad radiacijos lygis nepakilo. Pasak Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Sigito Šlepavičiaus, smūgis nepataikė arti kritinės infrastruktūros.Lietuvos moterų krepšinį krečia skandalas. Moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mesti kaltinimai priekabiavimu ir nederamu elgesiu su krepšininkėmis.Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja. Moteris tikina, kad statybų keliama vibracija gadina muziejaus pastatą ir eksponatus, bet užsakovas su ja esą nesikalba ir apie būsimus darbus neinformavo.Šiandien senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Daugiau naujienų https://osportas.lt   00:00:00 – Įžanga 00:01:50 – Sveikinam Justą su gimtadieniu! 00:06:00 – Geriausia šalies krepšininkė? 00:09:14 – Geriausių rinkimų nauda ir objektyvumas 00:14:50 – Moterų krepšinio aktualijos 00:18:55 – Mažeikių antausis Lietkabeliui 00:25:55 – „Wolves“ talentas ir svarbios pergalės 00:27:15 – Utenos vadovas veržėsi į aikštę 00:31:16 – Čanakas prisiima daugiausiai 00:32:40 – Vieši pareiškimai apie komandą 00:36:07 – Arenos susivienijo prieš Krabą 00:39:47 – kaip įrodyti, kad gauti baudą? 00:40:45 – KMT burtai 00:46:38 – „Wolves“ įspūdinga pergalė prieš „Hapoel“ 00:51:20 – Kulbokos progresas 00:53:24 – Kalbos apie Europos krepšinio pokyčius 00:59:54 – „Žalgirio“ dviguba savaitė 01:05:10 – Skundai įtemptu tvarkaraščiu 01:11:11 – Meilutytė MVP 01:11:55 – Savaitės Čili momentas   #Zalgiris #Rytas #Wolves #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #odangau #Buzelis

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinių mokyklų Prancūzijoje mokytojas ir įkūrėjas: Jolita Šilanskienė, 16 metų Strasbūre, iš Alytaus: „Lituanistinę mokyklą nusprendėme įkurti todėl, kad, būdamos jaunos mamos, jautėme stiprų poreikį perduoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas savo vaikams. Norime, kad jie didžiuotųsi savo šaknimis, galėtų kalbėti lietuviškai, pažinti savo tautos istoriją ir puoselėti lietuvišką tapatybę net gyvendami toli nuo Lietuvos.“ Inga Kvietelaitienė: „Gimusi Vilniuje prieš 48-erius metus. Mokytojo darbas man yra pašaukimas. 1998m, baigusi VPU ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, išvykau (trumpam) į Prancūziją. Tuoj pat įsitraukusi į vietinės lietuvių bendruomenės veiklą, tapau lituanistinės mokyklos mokytoja, nors šiandien suprantu, kad tuo metu net neįsivaizdavau, kas tai yra lituanistinė mokykla. Kas man ji yra šiandien ? Žodžiais neišsakysiu. Tai tiesiog dalis manęs. “ Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 4 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 3 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 2 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 1 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Lituanistinių mokytojų stovykloje - pokalbis su dalyviais, kuriuos kalbina JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Svečiai: Živilė Ramašauskienė iš Pasvalio, 23 metai gyvenanti JAV. Justina El Maghrabi iš Kauno, 18 metų gyvena Egipte. Alvyda Simonaitienė iš Radviliškio, 10 metų gyvena Švedijoje. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Laidos svečiai - Nojus Vaičius (22 metai). „Gimiau ir augau Kaune, bet jau 11 metų, kai esu išsikraustes su šeima gyventi Vokietijoje. Dabar studijuoju Vokietijoje ir mano tikslas užbaigti čia mokslus.“ - pasakoja Nojus. Debora Aleksaitė: „Gimiau Vokietijoje, tačiau nuo pat gimimo tėvai mane augino lietuviškai. Kasmet stengiuosi kuo dažniau aplankyti Vilnių - tai mano tėvų gimtinė ir vieta, kur gyvena dalis giminaičių.“ Ema Lekstutytė (21m.): „ Gimiau Klaipėdoje, kai man buvo 3 metukai, 2005 metais, su šeima išsikraustem iš Palangos į mažą miestelį Navan, netoli nuo Dublino Airijoje. Esu baigus pirmus metus fizioterapijos ir šiuo metu dirbu vestuvių viešbutyje.“

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Pirmoje laidoje - lituanistinės mokyklos „Obelėlė“ Londone vadovė Alvija Černiauskaitė, absolventė ir mokytoja Silvija Černiauskaitė bei moksleivis Adrijus Kvederavičius. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Amerikos lietuvių rašytoja, vertėja, mokslininkė Laima Vincė Sruoginis. Ji šiuo metu atlieka podoktorantūros stažuotę Vytauto Didžiojo universitete, kur tyrinėja lietuvių diasporos literatūrą ir Amerikos lietuvių rašytojų santykį su Lietuva.Kaip užsieniečiams sekasi mokytis lietuvių kalbos? Kokiais atvejais kursai suteikiami nemokamai?Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. Anot vienos inžinerinius sprendimus miesto erdvių gerinimui siūlančių bendrovių, daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia, 4 iš 10 pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. Kokias tai atskleidžia problemas, susijusias su viešųjų erdvių planavimu ir įrengimu?Kaišiadorių rajone įsikūrusi lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima puoselėja indiškų daržovių ir kreivabūdžių ūkį anglišku pavadinimu ,,Bedrock“. Daržovių auginimas - sezoninė veikla. Daugiau - Rūtos Simanavičienės parengtame interviu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rinkimų laikotarpiu girdime daug politinių terminų. Kokios jų reikšmės?Kaip aktorių charakterius kuria kino muzika?Kaip ateityje atrodys Bernardinų sodo kaiminystėje įsikūrę Kirdiejų rūmai?Kiek ir kaip vyksta muziejinių vertybių mania tarp Lietuvoje veikiančių muziejų?VU garbės daktaras Danie Petit tvirtina, kad nemato anglizicmų grėsmės lietuvių kalbai, o lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai gali ją tik praturtinti.Lietuvos sezono Prancūzijoje vienas iš svarbių ir paryžiečiams patikusių akcentų – menininko Mykolo Saukos skulptūrų paroda „Vaikų kambarys”.Kiek lietuviai domisi klasikine Indijos muzika?Ved. Marius Eidukonis

Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni. Vis dėlto – šiek tiek daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra yra pradėjusi kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Jungtinės Tautos 2019 metais yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.37–ąjį sezoną pradedantis Keistuolių teatras mažuosius žiūrovus bei jų tėvelius kviečia į pasakos-nepasakos premjerą – Violetos Palčinskaitės pjesės „Aš vejuos vasarą“ pastatymą. Nuotaikingą spektaklį, kuriame vyksta intensyvios laimės paieškos, režisuoja Gabrielius Zapalskis su gausia bendraminčių komanda.Šių metų rugsėjo 29 d. minėsime visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) 120-ąjį jubiliejų.Subtilios dainų aranžuotės ir su niekuo nesupainiojami skaidrūs balsai - šiandien Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų. „Alessi Brothers“ labiausiai žinomi dėl savo romantinių dainų, tačiau jų platus muzikinis talentas atsiskleidė ir rašant bei prodiusuojant muziką kitiems atlikėjams.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė. Kalbamės apie balso galią ir Austėjos gyvenimo kelią.Ved. Gerūta Griniūtė

Oficialiai carinė Rusija uždraudė lietuvišką spaudą lenkiškais, o ne lotyniškais rašmenimis. 1864-1904 m. galiojusį draudimą įvairiai bandė apeiti Lietuvos inteligentai. Štai Jonas Basanavičius į lietuvių kalbos rašybą įvedė čekiškus rašmenis č, š, ž.

Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas į maisto gamybą - ne tik siekiant palengvinti patį procesą, bet ir atrasti dar neišbandytus skonių derinius. Kalbos robotą ChatGPT taip pasitelkė viena Milano ledainė - toks žingsnis sutinkamas nevienareikšmiai, tačiau dalis klientų sako, kad eksperimentai ledams nepakenkė.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su Valdovų rūmų muziejuje dirbančia istorike Toma Zarankaite Margiene. Moteris jau penkerius metus sodininkauja balkone ir tikina, kad net ir šiaurinėje pusėje esančiame balkone galima susikurti žydintį sodą.Benzodiazepinai – tai raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijos simptomams gydyti, kurie sukelia itin stiprią priklausomybę. Tačiau specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus bei tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti.Policija, savivaldybės, bei narkotikų kontrolės specialistai mokslo metams paruošė bendrą schemą, ką daryti ir kaip elgtis aptikus apsvaigusį mokinį ar mokyklos prieigose perkantį narkotikus.Ved. Paulius Selezniovas

Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai tapo privalomi. Jų neišlaikius, neįmanoma tapti nei universiteto, nei kolegijos studentu. Negana to, šiųmečiai abiturientai yra pirmoji karta, kuri laiko naujo tipo valstybinį brandos egzaminą. Pirmą egzamino dalį jie laikė pernai, vienuoliktoje klasėje, o antrą laikys pavasarį. Tiesa, dalis abiturientų, kurie nepatenkinti gautais pirmosios dalies, iki šiol vadintos tarpiniais žinių patikrinimais, įverčiais, ją perlaikys. Tad ką svarbu žinoti, kad ir vėl nesusikirstum, mat abiturientams tenka ruoštis naujo tipo egzaminams be vadovėlių?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?Pasaulio kultūros naujienos.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Kalbos ryto rubrikoje – kas yra dirbtinės kalbos, kam jos kuriamos ir kaip jos gali mums pasitarnauti?Šiauliai visą savaitę gyvena prancūziška dvasia. Mieste vyksta festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“.Amsterdamo mokyklos muziejus – tai jau antrasis butas-muziejus Kaune, kurį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai kviečiantis butas-muziejus, kaip ir kiek seniau jų įkurtas „Art deko” muziejus, domina tūkstančius lankytojų.Druskininkai svetingi teatrui: prasideda dešimtasis tarptautinis teatro festivalis „Sankryža“.Vilniuje pirmąkart – tarptautinis lotyniško teatro festivalis.„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai – Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota – suformavę Holivudinį skambesį.Net ir suskaitmenintos kultūros vertybės dažnai lieka nepasiekiamos plačiai meno vartotojų auditorijai. Tokiems skaitmeniniams objektams dažnai trūksta interaktyvumo, o suskaitmenintų muziejų lankytojams priežasties domėtis eksponatais. Kokių sprendimų pavyksta rasti?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje — naujausias „Kultūros barų“ numeris.Nuo rytojaus, tai yra nuo rugpjūčio 1 d., valstybinį kino finansavimą filmams platinti gavusius fiilmus privaloma pritaikyti asmenims, turintiems regos ar klausos negalią.Kalbos rytas.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje.Kokį krūvį neša restoranai, įvertinti „Michelin“ žvaigždėmis?Kaune atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti”. „Įgarsintas vaizdas“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kalbos ryto rubrikoje – apie lietuviškų sporto šakų pavadinimų kilmę bei istoriją.Kauno tvirtovės VI forte lankytojai kviečiami pamatyti kareivines, parako sandėlius, centrinę poterną, praeiti antruoju gynybiniu žiedu ir apžvelgti kairinį puskaponierių, į kurį vedama itin retai. Ypatingo dėmesio ekspozicijoje sulaukia iš Ukrainos karo lauko atgabentas tankas.Japonų rašytojai Banana Yoshimoto – 60. Koks šiuolaikinės japonų literatūros populiarumas yra Lietuvoje?KTU studento pasiekimas – žaidimas vaikams, skatinantis susipažinti su Austrija.Atrinkti „Expo 2025 Osaka“ Baltijos paviljono dizaino idėjos konkurso TOP 3 projektai.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ šįkart – apie naujausio Martino Scorcesės filmo „Mėnulio gėlių žudikai“ garso takelį, kuris perteikia beveik keturių valandų epinio pasakojimo emocinį peizažą laukiniuose vakaruose.Stasiui Eidrigevičiui – 75. Aistės Diržiūtės-Rimkės teksto apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

Kibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų.Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Laidoje su logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikine logopede, ABA terapeute, knygų, skirtų logopedams ir spec. pedagogams, autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene aptariame, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas vyksta bei kuo tėvai ir specialistai gali padėti vaikui. Logopedė J. Pukenytė-Pauliukonienė dalijasi ir praktiniais patarimais, kurie gali pagelbėti jums ar jūsų vaikams, jei susiduriate su kalbos trukdžiais.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie lenkų kalbos kursus, naują Čempionų lygos formatą, laukiančias atkrintamąsias, Tomo Lockyero nelaimę, „Man City“ problemas, karštą vakarą Londone, „Borussia“ be džiazo, „Bayer“ ir „Bayern“ dominavimą, šventę baskų kraštę, „Barcelona“ strigimus ir varžovų kluptelėjimu pasinaudojusį „Inter“. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis, taip pat „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, vakarėliai, karštis krepšinio padangėje ir lenkų kalbos kursai 10:52 Ką gali pasiūlyti Vilniaus „Žalgiris“ 14:04 Klausimas apie naują Čempionų lygos formatą ir anglų galybė 30:05 Čempionų lygos grupių etapo pabaiga 47:44 „Premier“ lyga. „Forest“ visiškas pasitikėjimas, Tomo nelaimė, „Man City“ sunkumai, gražus „Arsenal“ žaidimas ir raudona kortele gesintos lygiosios „Anfielde“ 1:34:14 Vokietija. „Borussia“ vėl nelaimėjo, apgriuvęs „Bayern“ ir kitoks „Bayer“ juda užtikrintai 1:49:21 Ispanija. Puikus Bilbao, „Barcelona“ duobės ir „Real“ dominavimas 1:58:53 Italija. „Juventus“ pamesti taškai, Osimheno perdavimas ir „Inter“ padidintas atotrūkis

Pradedamas įgyvendinti bandomasis, narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos modelis. Projektas bus vykdomas septyniose pasirinktose mokymo įstaigose.Kaip Ukraina pasitinka dar vieną karo žiemą? Tiesiogiai iš Kyjivo LRT RADIJO žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusija siekia atkurti karines pajėgas ir apginkluoti pusantro milijono karių didesnei konfrontacijai Ukrainoje.Migrantų apgręžimas, sudėtingas kelias pasirašyti prieglobsčio ir ilgalaikės migrantų integravimo strategijos nebuvimas paskatino neigiamas Lietuvos gyventojų nuotaikas kitataučių atžvilgiu. Taip teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su parneriais pristatęs analitinę studiją: migrantų ir prieglobsčio prašytojų situacija LietuvojeSpecialistų teigimu, smurtas prieš moteris vis dar yra kone viena pagrindinių moterų teisių problemų Lietuvoje. Pasak teisininkų, smurtas artimoje aplinkoje dažnai priskiriamas prie paprasto buitinio konflikto.Ukraina ir Lenkija atidaro Dorohusko sienos perėją tuštiems sunkvežimiams, siekdamos palengvinti lenkų vežėjų, kurių protestai jau kelias savaites paralyžiuoja eismą, blokadą.Šių metų Kalbos premija įteikta žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiajai redaktorei, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai Ritai Urnėžiūtei.Ved. Madona Lučkaitė

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Į LRT GIRDI kreipėsi daugiau nei 20 metų garbės sargybos kuopoję būgną mušęs karys. Jis pasakoja nebegalintis ne tik groti, bet ir išsispausti citrinos. Speciali komisija pripažino, kad jo liga susijusi su tarnyba. Tačiau kreiptasi per vėlai, be to skausmai prasidėjo dar galiojant kitai socialinių įmokų tvarkai. Todėl formaliai kariui pripažintas tik vienos rankos sutrikimas. Sprendimus priėmusios institucijos sako besivadovaujančios įstatymais. O kariuomenės atstovai teigia, kad jų skiriama išmoka nuo diagnozių kiekio nepriklauso.Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kviečia karo pabėgėlius iš Ukrainos nemokamai mokytis lietuvių kalbos, taip užsitikrinti geresnes galimybes darbo rinkoje. Skaičuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 80 tūkstančių ukrainiečių.Akmenės rajono Ventos gimnazija uždraudė mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais – juos atėję į mokyklą mokiniai turi sudėti į specialias spinteles ir pasiimti gali tik pasibaigus pamokoms. Ar reikėtų uždrausti vaikams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais? Kokia jūsų nuomonė? Paskambinkite mums telefonu: 23636111, Vilniaus kodas 85 arba parašykite laišką adresu: studija@lrt.lt Mūsų pašnekovas: Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Šį rytą LRT radijo eteryje startuoja nauja rubrika „Verslas iš širdies“. Viktorija Urbonaitė kalbins, kuriančius socialinius verslus Lietuvoje, domėsis jų veiklomis, dalinsis atradimais. Kviečiame pasiklausyti pirmojo pokalbio su modelių ir pranešėjų, turinčių negalią ar kitus kūno ypatumus agentūros Hero talents įkūrėja Ema Navickiene ir joje aktyvią veiklą vystančiomis Indre Kručaite ir Roberta Orlauskaite.Dalis pacientų, kuriems odontologai ar burnos chirurgai atlieka sudėtingesnį gydymą, po kurio yra nedarbingi, skundžiasi, kad yra siunčiami pas šeimos gydytojus, kad šie jiems išrašytų nedarbingumą. Šeimos gydytojai sako, kad dėl tokio darbo kartais jaučiasi kaip sekretoriai.Mokslas vis artėja prie to, kad galėtų geriau pažinti svarbiausius žmogaus raidos etapus. Praėjusią savaitę Izraelio mokslininkai paskelbė, jog laboratorijoje iš kamieninių ląstelių sukūrė ir iki 14-ikos dienų išaugino žmogaus embriono modelį. Apie panašius rezultatus pastaraisiais mėnesiais pranešė ir daugiau tyrėjų komandų. Be kita ko, šie tyrimai gali padėti suvokti persileidimų priežastis. Tačiau jie kelia klausimų, ar nereikėtų peržiūrėti teisinių reguliavimų.Ved. Rūta Kupetytė

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Gegužės 3 d. minima pasaulinė spaudos laisvės diena. Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie garsią Rusijos žurnalistę Aną Politkovskaja, kritikavusią Kremliaus veiksmus Čečėnijoje, prieš 17 metų nužudytą Maskvoje.Pokalbis apie tai, ko šiandien žmonės ateina į biblioteką su naujai išrinkta Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič.„Būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, jei knyga, kurią laikote rankose, niekada nebūtų išleista. Jei mano kreipimaisi po 2022 metų vasario 24 dienos niekada nebūtų parašyti ar pasakyti, o mano kalbos po invazijos niekada nebūtų išgirstos ar perskaitytos“, rašo Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis knygos „Žinia iš Ukrainos“, kurioje sudėtos jo kalbos, įvade.Kaip lietuvių kalbos galima mokyti tautinių mažumų mokyklose?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiuo metu šalies mokyklose rusų kalbos iš viso mokosi maždaug 70 proc. vaikų. Tikimasi, kad, sudarius galimybę mokiniams antrąją užsienio kalbą rinktis iš daugiau užsienio kalbų, besirenkančiųjų rusų kalbą ilgainiui liks vos trečdalis. Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos doc. dr. Ilonos Tandzegolskienės-Bielaglovės, tai, kad didžioji dalis mokinių kaip antrąją užsienio kalbą renkasi rusų, šiandien vis dar lemia stereotipai.„Sparčiai augančiam fiksuotų finansinio sukčiavimo atvejų skaičiui įtakos turi kelios pagrindinės priežastys - sukčiai nepaliauja intensyviai atakuoti, tobulėja sukčiavimo technologijos, sukčiavimas didžiąja dalimi yra tapęs virtualus"– sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.60 metį minintis kino teatras „Skalvija“ – vienintelis išlikęs Sostinėje. Kokia senųjų kino teatrų, kurių vos vienas kitas Lietuvoje istorija ir koks vaidmuo šiandien - atsako kino teatrų tyrinėtoja Sonata Žalneravičiūtė.Ved. Gabija Narušytė

Artėjant karo Ukrainoje metinėms JAV prezidentas J. Bidenas ir Rusijos lyderis V. Putinas sakė svarbias kalbas. JAV vadovas Lenkijoje lankosi praėjus dienai po to, kai buvo nuvykęs į Ukrainą su netikėtu vizitu. Rusijos lyderio pranešimas didele dalimi skirtas karui Ukrainoje, išsakytas abejų parlamento rūmų nariams.NATO nerimauja, kad Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, sako aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.Norėdami paminėti vasario 24-ąją, Estijos nepriklausomybės paskelbimo dieną, Estijos ambasada Lietuvoje kartu su Europos verslo tinklu bei kitais verslo atstovais rengs aukcioną, skirtą rinkti lėšas akcijai „RaDarom!“. Už šios akcijos pinigus bus įsigyti daugiafunkciniai taktiniai radarai, kurie užtikrintų saugią oro erdvę aplink Ukrainai itin svarbius infrastruktūros objektus – elektrines, vandens bokštus.Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.Už gražiausius pavadinimus Kalbos inspekcija apdovanojo 22 lietuviškų įmonių vadovus. Minint Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, jie įvertinti Kultūros ministerijoje.Užgavenės simbolizuoja žiemos išvaryma ir pavasario pasitikimą. Pagrindiniais šventės simboliais laikomos įvairios kaukės, mieliniai blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

"Ieva x Nerijus" S02E01 - su Ieva Mackevičiene ir Nerijumi Mačiuliu! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas diskutuoja apie Vilniaus „Ryto” pergalę finale, Ivano Buvos situaciją ir emocijų proveržį Kaune. Temos: Įžanga (0:00); Apie BasketNews sąskrydį ir BN+ platformą (0:58); Apie „Rytą” be Ivano Buvos ir klausimas dėl Džordže Gagičiaus (7:56); Apie atmosferą „Jeep” arenoje ir auditoriją Panevėžyje (22:43); Tiesa ar melas (29:20); Apie šiauliečių paleistą šansą ir sąmyšį aplink „Žalgirį” (37:06); Kalbos apie Donatą Motiejūną ir Artūrą Gudaitį (44:59); Apie atkrintamosiose debiutavusį Mareką Blaževičių ir kitų žalgiriečių galimą pabaigą (48:10).