Podcasts about kalbos

Europos Sąjunga akcentuoja daugiakalbystės svarbą. Tačiau Lietuvos mokyklose šis siekinys yra dažniau deklaracija, o ne realybė. Mat daugybė mokinių ne tik negali dėl Europos kalbų pasiūlos nebuvimo pasirinkti mokytis norimos antrosios užsienio kalbos, o ir pamokų, reikalingų antrosioms užsienio kalboms išmokti, skaičius nepakankamas.Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo metais 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą – tai beveik visi Lietuvos moksleiviai (prieš penkerius metus 291 tūkst.). Vokiečių kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko tik 800 (prieš penkerius metus – 1300), prancūzų kalbą rinkosi – mažiau nei 250 moksleivių (prieš penkerius metus – apie 500).Antrosios užsienio kalbos, pradedamos mokyti nuo 6 klasės, populiarumas toliau disonuoja su Europos kalbų mokymosi skatinimu. Rusų kalbą kaip antrąją 2024-2025 m. m. rinkosi 89,5 tūkst. mokinių (prieš penkerius metus – 108 tūkst.), vokiečių – beveik 36 tūkst. (prieš penkerius metus – 24,7 tūkst.), prancūzų – 14,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 9 tūkst.), o ispanų – 6,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 649). Italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – atitinkamai tik 41 ir 112 besimokiusiųjų.Tačiau realybė stabdo tikrą daugiakalbystę: pasiekti B1/B2 vokiečių, prancūzų ar ispanų kalbos lygį, kaip rodo JAV Valstybės departamento kalbų instituto atlikti tyrimai, reikia maždaug 600–900 valandų. Bet Lietuvos moksleiviai nuo 6 iki 10 klasės antrosios užsienio kalbos mokosi tik apie 400–500 valandų. O ir po 10 klasės dauguma mokinių antrosios užsienio kalbos atsisako. Mat, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrąjį ugdymo planą, gimnazijos III–IV klasėse leidžiamas maksimalus individualus pamokų krūvis – 35 valandos per savaitę. Tad dažnas mokslus jaunuolis, rinkdamasis, ko atsisakyti, dažniausiai atsisako antrosios užsienio kalbos. Kitaip negalės pasirinkti tiek dalykų, kiek reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas.Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena primena: norint, kad jaunimas iš tiesų taptų daugiakalbis, reikia ne tik gražių žodžių, bet ir realių sprendimų – daugiau pamokų, lankstesnio krūvio ir galimybių mokytis įvairių kalbų.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Goethe's instituto Lietuvoje vadovo pavaduotoja, Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė Danutė Stankaitienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kauno menininkų namų galerijoje atidaryta fotografės Vytautės Trijonytės paroda „Kotonas“.Savaitgalį Vilniuje vyks renginys „Plant Your Roots in Vilnius“.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Katrionos O'Sullivan biografiją „Skurdo vaikas“ ir Hanya Yanagihara romaną „Į rojų“.Vilniaus universitete nuskambės ypatingo orkestro „Orchestra Futura“, kuriame jėgas suvienijo profesionalūs muzikantai ir žmonės su negalia, premjera.Šį savaitgalį Visaginas baigia švęsti savo 50 metų jubiliejų. Kokį Visaginą mato jame kuriantys žmonės?Ar turėtume atsisakyti pavadinimo Baltarusija ir kaimyninę šalį vadinti Gudija?Klaipėdoje šį vakarą prasideda „Klaipėdos festivalis“, kviečiantis patirti muziką po atviru dangumi.Lietuva pasitraukė iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos. Kino režisieriusEric Vander Borght užfiksavo Kambodžoje gyvenančios mergaitės, kenčiančios nuo priešpėstinių minų problemos, gyvenimą.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Apie prieš penkerius metus vykusius šalies prezidento rinkimus ir protestus po jų. Apie jos atvykimą į Lietuvą. Apie įtampas su Lietuvos visuomene. Apie Baltarusijos opozicijos vietą mūsų šalyje ir ateities perspektyvas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle pareiškė, kad rusų kalbos kiekis Vilniuje jau netoleruotinas ir siūlo susigrąžinti sostinę. Tai sukėlė naują diskusijų audrą apie imigrantų integraciją, Lietuvos politiką atvykėlių atžvilgiu ir lietuvių kalbos vartojimą viešose vietose. Kritikai sako, kad tokie komentarai skatina priešiškumą, kiti mano, kad durys imigrantams pernelyg plačiai atvertos.Ar rusų kalba miestų gatvėse – jau problema?Laidoje dalyvauja žurnalistas Edmundas Jakilaitis,Kultūros viceministras Viktoras Denisenko, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynski, politologė Ieva Petronytė – Urbonavičienė, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved.Marius Jokūbaitis

Šiemet Lietuvoje tik 4,6 proc. visų šalies dešimtokų gavo 9-10 balų įvertinimą lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP).Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau dešimtokų, tai yra 15 procentų.Palyginti šių metų dešimtokų matematikos PUPP pasiekimus su pernai, jie veik nepakito. Ir pernai, ir šiemet apie 12 proc. visų dešimtokų matematikos PUPP darbai įvertinti aukščiausiais pažymiais - 9-10-ukais.Kas nutiko tik per vienus metus, kad taip suprastėjo dešimtokų valstybinės, dažnam gimtosios kalbos, pasiekimai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Venskutonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Seimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba, o mokykloje – didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių, be to, istoriją, geografiją, pilietiškumą mokyti tik lietuvių kalba. Mat tai svarbu tam, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys jaunuoliai sėkmingiau išlaikytų valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, kuris reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas, bei integruotųsi į visuomenę. Daugelyje tautinių mažumų mokyklų mažiau nei pusė visų abiturientų renkasi laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, o jo neišlaiko nuo 10 proc. iki daugiau nei 40 proc. visų laikančiųjų kitakalbių abiturientų.Tačiau pataisų nepalaikę politikai tikino, esą pataisos gali pažeisti tautinių bendruomenių teises.Seimui antradienį sustabdžius šią iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje veikia daugiausia tautinių mažumų mokyklų, vakar nusprendė ignoruoti šį sprendimą. Sostinės vadovybė jau nuo rugsėjo pasiūlė savo savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokosi tautinių mažumų šeimų atžalos, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius ir šių metų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vienas autorių, taip pat vienas siūlymo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mokyklų mažumų darželiuose ir mokyklose iniciatorius dr. Arūnas Šileris.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Šios laidos pašnekovui – devyniasdešimt septyneri. Tai – Jonas Kadžionis, slapyvardžiu Bėda, paskutinis gyvas Lietuvos partizanas, taip pat – politinis kalinys, Sibire praleidęs dvidešimt penkerius metus. Vėliau sovietinė valdžia trukdė jam grįžti, statė biurokratines kliūtis Lietuvoje įsikurti. Į tėvynę Jonas Kadžionis galutinai grįžo tik 1989 m. Šiame pokalbyje – jo prisiminimai ir apie tarpukario Lietuvą ir apie okupaciją, partizanavimą, kalinimą ir tremtį, sovietinės valdžios trukdymus grįžti į Lietuvą. Kaip sako pats Jonas Kadžionis, nors ir nemanė, kad pats tos dienos sulauks, jis visada tikėjo, kad Lietuva vėl bus laisva.

Vienas didžiausių praėjusių metų kultūrinių įvykių – šimtmečio Dainų šventė. Šiandien galima jau kaip faktą pasakyti, kad ji lietuviams turėjo stiprų emocinį ir fizinį poveikį.Kodėl reikia keisti nuo 1995 metų gestų kalbai galiojantį Vyriausybės nutarimą ir parengti Lietuvių gestų kalbos įstatymą?Kuo amerikietiškas kinas skirias nuo europietiško? Pokalbis su lietuvių kilmės kino profesoriumi Jeilio universiteto absolventu dr. Gabrieliu M. Paletz.Pasaulio kultūros naujienos. Kaip kvepia mumijos ir ką jų kvapas gali pasakyti apie praeitį? Roterdame naujas muziejus pasakoja apie migraciją ir migrantų keliones kaip universalią žmogaus patirtį. Billie Eilish triumfas Amerikos muzikos apdovanojimuose.Vilniuje ketinant iškelti Salomėjos Nėries paminklą, į situaciją reaguoja rašytoja Dalia Staponkutė. „Dėl politinių lūžių visados labiausiai nukentėdavę būtent skulptūros. Kiekviena nauja santvarka prasideda nuo skulptūrų naikinimo“, – komentare svarsto ji.Metų reiškinys Meno kritikos apdovanojimuose – tai naujausias menininko Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ įvertinimas. Ši knyga taip pat pripažinta skaitytojų mylimiausiu prozos kūriniu akcijoje „Metų knygos rinkimai“.„Pasaulyje dabar yra beprotiškas, įtemptas laikas. Ir aš pastebiu, kad vis labiau pasikliauju klausymusi, bandydama viską suprasti“, – sako garso istorijų ir žurnalistikos kūrėja, prodiuserė, profesionali klausytoja Julie Shapiro.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kitą savaitę laukia privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Kokie jo tikslai, pokyčiai ir ar jie kelia pagrįstus moksleivių ir mokytojų būgštavimus?Šį savaitgalį minėsime 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokį įspaudą lietuvių literatūroje paliko ši autorė?Kaip viešasis gyvenimas pritaikytas žmonėms, patiriantiems skaitymo iššūkius?Kodėl reikia Lietuvių gestų kalbos įstatymo?Kaip emocijos veikia žurnalistiką, kaip karo atspindėjimą veikia kolonializmas?Pristatomi tyrimo „Dainų šventės poveikis kolektyviniam savivertės ir gerovės suvokimui“ rezultatai.Ved. Marius Eidukonis

Karolis Tiškevičius, Augustas Šuliauskas ir Jonas Miklovas tiesioginiame BasketNews podkaste aptaria Šarūno Jasikevičiaus ir Stambulo „Fenerbahce” triumfu pasibaigusį 2025 metų Eurolygos sezoną, o taip pat – Kauno „Žalgirio” naujoką Moses Wrightą ir jaunųjų žalgiriečių triumfą Eurolygos jaunimo turnyre. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Telia Play pristato dokumentiką „Pionieriai“. Tai penkių dalių serialas apie Marčiulionį ir Volkovą. Dokumentika pasiekiama visiems užsisakius Telia Play + filmų ir serialų prenumeratą. Daugiau:https://play.telia.lt/video/3417704/Pionieriai – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Tik iki 05.31 -10% visam asortimentui su nuolaidos su nuolaidos kodu: TETIS10 https://shop.basketnews.lt/ Temos: Šaro ašaros, neregėta ramybė ir nusimesta našta (0:00); Ginčas dėl finalo ketverto MVP (7:15); Atamano nulinis indėlis ir orakulas Jonas (11:25); Kalbos, kurios nepadėjo nei Oly, nei Monakui (16:28); Hayeso-Daviso pasiaukojimas ir mielas McCollumas (26:20); Žvaigždynas tribūnose ir kur šventė Šaras? (31:03); Suknistos rungtynės dėl trečios vietos (33:56); Galimi finalo ketverto patobulinimai ir verkiantis Erginas (36:15); Likęs Šaro skausmos nuo pirmo finalo (42:40); Tai ar buvo nesportinė Baldwinui? (45:03); Reperiai Jonas ir Augutas (48:00); Šaras ir apdvanojimų ceremonija (54:16); „Žalgirio” jaunimo pergalė Eurolygoje (55:25); „Žalgiris” griebia ir Moses Wright, ir Wiliams-Goss? (59:45); DMO nebelemta žaisti „Žalgiryje”? (1:08:30); Nauja atributika mūsų parduotuvėje? (1:09:50); Kaip BasketNews sekėsi Abu Dabyje? (1:11:52); Šaro žinutė Lietuvos krepšinio kenkėjams (1:17:44).

Tuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba pasirenka anglų kalbą! Prieš penkerius metus anglų kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko 291 tūkst. moksleivių. Vokiečių ir prancūzų kalbos, kadaise buvusios dalyje Lietuvos pirmosiomis užsienio kalbomis, neteko žavesio – jų besimokančiųjų mažėja kiekvienais metais. Štai vokiečių kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą šiais mokslo metais mokosi vos 800 moksleivių (prieš penketą metų mokėsi kone 1300 moksleivių), o prancūzų kalbą - mažiau nei 250 (prieš penketą metų - dukart daugiau). Dar ženkliau smigo rusų kalbos, kaip pirmosios užsienio kalbos, pasirinkimas, – ją tesimoko 90 pirmų - dvyliktų klasių moksleivių. Jos prieš penkerius metus mokėsi kaip pirmosios kalbos penkiskart daugiau Lietuvos moksleivių.Tačiau įdomiausia, kas vyksta su antrąja užsienio kalba, kuri pradedama Lietuvoje mokyti nuo 6-osios klasės? Čia rusų kalba atgimsta netikėtai stipriai: ją pasirinkę per 85,5 tūkst. Lietuvos mokinių! Tiesa, prieš penkerius metus, kol niekas nekreipė dėmesio į rusų kalbos išplitimą Lietuvos mokyklose, jos mokėsi daugiau nei 108 tūkst. moksleivių.Tiesa, vokiečių kalba irgi pamažu įgauna antrą kvėpavimą, ypač tarp šeštokų-aštuntokų. Vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu mokosi beveik 36 tūkst. moksleivių; kai prieš penketą metų buvo trečdaliu mažiau - 24,7 tūkst.Tyliai, bet atkakliai kelią skinasi dar viena „lingua franca“ kalba - ispanų. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi net 6400 moksleivių. Ypač daug šią kalbą pasirinko šeštokų - kone pustrečio tūkstančio. Didžiuma jų - Vilniaus mokyklų moksleiviai. Dar prieš penkerius metus ispanų kalbą mokėsi dešimtkart mažiau vaikų - tik 649. Ar tai ženklas, kad moksleiviai ieško naujovių, egzotikos, gal net… ateities kalbos?Prancūzų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas plinta lėtai: prieš penkerius metus jos mokėsi beveik 9 tūkst. moksleivių, o šiais mokslo metais - tik daugiau nei 14,4 tūkst.Deja, italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – jų beveik niekas nesimoko kaip antrųjų užsienio kalbų: lenkų k. - vos 112 jaunuolių, o italų k. - tik 41.Vienos užsienio kalbos Lietuvoje mokosi daugiau nei 166 tūkst. moksleivių, dviejų užsienio kalbų - beveik 147 tūkst. moksleivių, o trijų užsienio kalbų - daugiau nei 900 moksleivių.Taigi, Lietuvos mokyklose renkantis užsienio kalbas vyksta tylus perversmas. Augantis susidomėjimas trimis kalbomis rodo – smalsumas gyvas! Ar mes jam pasiruošę?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja dr. Arūnas Šileris, anglų kalbos specialistas, buvęs sostinės vicemeras, aktyviai prisidėjęs prie ispanų kalbos diegimo sostinės mokyklose, ir Edvinas Šimulynas, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės pavaduotojas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Literatūrologas Mantas Tamošaitis „Kalbos ryte“ pasakoja apie šiuolaikinių lietuvių autorių drąsą ir aukštos literatūrinės ambicijos būtinybę skaitytojui.Konkursą vadovauti M. K. Čiurlionio dailės muziejui laimėjo Virginija Vitkienė.Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje atgimsta Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką".Lietuvių kalbos institutui jau savaitė kaip vadovauja daktaras Darius Ivoška. Kokius iššūkius lietuvių kalbai mato naujasis institucijos vadovas?Vilniaus miesto savivaldybei likvidavus Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, Vinco Mykolaičio Putino, Vinco Krėvės ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir dabar veiks, kaip „Vilnius Unesco literatūros miestas“ padaliniai.Europos Sąjungos (ES) programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kartu su Lietuvos kultūros institutu rengia konferenciją „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Kokie iššūkiai kyla mažuosiuose Lietuvos miestuose veikiantiems knygynams?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Keli Antano Baranausko sukurti terminai, kiek pakeisti, prigijo, pavyzdžiui, daiktovardis – daiktavardis, įvardė – įvardis, nosbalsis – nosinis balsis, bet nemažiai buvo atmesta, pavyzdžiui, vardlankis, kalbomokslis, mazgybalsis.

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – įžanga 03:15 – pripažinimas Šarui 11:40 – kiti Eurolygos apdovanojimai 18:10 – NKL čempionai ir galvosūkis LKL 27:17 – nevaldytos emocijos Kėdainiuose 42:25 – karštos Eurolygos įkrintamosios 55:35 – M.Balčiūno kalbos 1:06:30 – Velykos ir rekomendacijos

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – boksas ir diskas 03:45 – „Žalgirio“ sezonas Eurolygoje 08:00 – I.Wongo alga 15:30 – pažymiai žalgiriečiams 31:25 – nesusipratimas Utenoje 38:55 – dar viena trauma „Lietkabelyje“ 43:23 – toliau duobėje esanti „Wolves“ 46:07 – „Ryto“ pralaimėjimas Klaipėdoje 56:20 – „Hapoel“ ir M.Schilleris Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 58:30 – M.Buzelio abejonės ir laikas atleisti T.Pačėsą 1:05:39 – Eurolygos menedžeris 1:08:39 – Eurolygos įkrintamųjų poros 1:12:54 – reguliaraus sezono alternatyvūs apdovanojimai 1:24:58 – „Žalgirį“ dominantis centras iš Eurolygos 1:30:00 – apdovanojimų pratęsimas 1:36:50 – atkrintamųjų prognozės 1:44:55 – NBA įkrintamosios ir Velykų patiekalai

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Lietuvoje jau septintą kartą vyks „Geografijos naktis“.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien pristatome Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olgos Ravn naujausią romaną „Vaško lėlė“ ir Elizabethės Strout romaną „O, Viljamai!“.Birštone rytoj vyks jau 19-asis respublikinis jaunųjų dizainerių mados konkursas-festivalis „AVANGARDAS 2025“.Kaip galime stiprinti Lietuvos ir Indijos kultūrinį bendradarbiavimą? Pokalbis su Lietuvos ambasadore Indijoje Diana Mickevičiene.Valstybinis jaunimo teatras pristato režisierių, dramaturgų – Nauberto Jasinsko ir Maksym Teteruk bendrą kūrybinį darbą, premjerą „Chroma“.Krekenavos regioniniame parke atidaromas „Patarlių takas“.Mažeikių kultūros centre mėgėjų teatras „Visavi“ pristato garso spektaklį, romantinę dramą „Solveigos“ pagal Ibseno ir Elksnės kūrybą.Ved. Marius Eidukonis

Kuo daugiau moki, tuo geriau. Taip sakoma apie užsienio kalbas. Specialistų paieškos portalas „CVMarket“ atliko tyrimą, kuriomis kalbomis kalbančių darbuotojų ieško Lietuvos verslininkai. Ir štai – staigmena. Iškart po mokančių anglų kalbą, kuri yra populiariausia, reikia mokančių rusų kalbą, o trečioje vietoje – lenkų. Ką tyrimo rezultatai sako apie įmones, apie jų veiklos pobūdį? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, kalbų mokyklos „AMES Education“ generalinė direktorė Eglė Kesylienė ir portalo „CVMarket“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva.Ved. Irma Janauskaitė

Vienuoliktokams laikant lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo užduotį, su sistemos trikdžiais susiduria ir mokiniai, ir mokytojai.Aktualus klausimas. Ar, tęsiantis šalčiams, drąsiai galima lipti ant užšalusių vandens telkinių?Visuomeninio tiekimo ateitis: elektra pigs, bet gresia naujas mokestis.Kokiomis sąlygomis Lietuva skolinsis rekordinio dydžio sumą iš Investicinio banko gynybai finansuoti?Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Kaip atrodo šios tradicijos?Ved. Edvardas Kubilius

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kai aktyvi socialinių tinklų kontrolė ir įsitraukimas į kasdienį vartotojo gyvenimą tampa vis agresyvesniais, vartotojai taip pat nemiega ir ieško alternatyvų. O ten kur vartotojų paklausa, ten ir pasiūla – Europoje sparčiai gimsta decentralizuoti socialiniai tinklai“, – sako socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.Kaip atrodo Lietuva 75-ajame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje?Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte.Šiandien įvyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimų už kalbos puoselėjimą ceremonija. Kalbos komisijos apdovanojimai nuo 2016 m. skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.Pačiame Vilniaus centre Jogailos gatvėje jau keletą metų veikia – Lietuvoje kol kas vienintelė – erotinio meno erdvė „Galerija 11“. Erdviame senoviniame bute, dekoruotame įmantriais karnizais ir rozetėmis, ant sienų iškabinta nauja fotografijos paroda, kurioje užfiksuoti nuogi moterų ir vyrų kūnai.Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose – tema, kuri kelia vis daugiau diskusijų tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir visuomenės. Vieni mano, kad asmeninių telefonų draudimas ugdymo įstaigose padėtų gerinti mokymosi kokybę, mažinti dėmesio išsiblaškymą ir skatinti gyvą bendravimą tarp mokinių. Kiti argumentuoja, kad visiškas draudimas gali sukelti pasipriešinimą, ir kad geresnė išeitis būtų sąmoningo naudojimo ugdymas.Ved. Justė Luščinskytė

Miunchene prasideda saugumo konferencija. Donaldas Trampas teigia, kad joje įvyks ir pirmieji tiesioginiai pokalbiai dėl karo pabaigos Ukrainoje.Raminti, ar bauginti? Su specialiste kalbėsime kaip gyventojus veikia nuolatiniai politikų perspėjimai ir kalbos apie artėjantį karą.Ukrainos prezidentas pareiškė, kad naktį Rusijos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į skydą, saugantį nuo radiacijos iš sprogusio Čornobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko. Pasak Ukrainos prezidento, gaisras užgesintas, radiacijos lygis nepadidėjo ir yra nuolat stebimas. Tarptautinė atominės energijos agentūra taip pat patvirtina, kad radiacijos lygis nepakilo. Pasak Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Sigito Šlepavičiaus, smūgis nepataikė arti kritinės infrastruktūros.Lietuvos moterų krepšinį krečia skandalas. Moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mesti kaltinimai priekabiavimu ir nederamu elgesiu su krepšininkėmis.Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja. Moteris tikina, kad statybų keliama vibracija gadina muziejaus pastatą ir eksponatus, bet užsakovas su ja esą nesikalba ir apie būsimus darbus neinformavo.Šiandien senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Daugiau naujienų https://osportas.lt   00:00:00 – Įžanga 00:01:50 – Sveikinam Justą su gimtadieniu! 00:06:00 – Geriausia šalies krepšininkė? 00:09:14 – Geriausių rinkimų nauda ir objektyvumas 00:14:50 – Moterų krepšinio aktualijos 00:18:55 – Mažeikių antausis Lietkabeliui 00:25:55 – „Wolves“ talentas ir svarbios pergalės 00:27:15 – Utenos vadovas veržėsi į aikštę 00:31:16 – Čanakas prisiima daugiausiai 00:32:40 – Vieši pareiškimai apie komandą 00:36:07 – Arenos susivienijo prieš Krabą 00:39:47 – kaip įrodyti, kad gauti baudą? 00:40:45 – KMT burtai 00:46:38 – „Wolves“ įspūdinga pergalė prieš „Hapoel“ 00:51:20 – Kulbokos progresas 00:53:24 – Kalbos apie Europos krepšinio pokyčius 00:59:54 – „Žalgirio“ dviguba savaitė 01:05:10 – Skundai įtemptu tvarkaraščiu 01:11:11 – Meilutytė MVP 01:11:55 – Savaitės Čili momentas   #Zalgiris #Rytas #Wolves #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #odangau #Buzelis

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinių mokyklų Prancūzijoje mokytojas ir įkūrėjas: Jolita Šilanskienė, 16 metų Strasbūre, iš Alytaus: „Lituanistinę mokyklą nusprendėme įkurti todėl, kad, būdamos jaunos mamos, jautėme stiprų poreikį perduoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas savo vaikams. Norime, kad jie didžiuotųsi savo šaknimis, galėtų kalbėti lietuviškai, pažinti savo tautos istoriją ir puoselėti lietuvišką tapatybę net gyvendami toli nuo Lietuvos.“ Inga Kvietelaitienė: „Gimusi Vilniuje prieš 48-erius metus. Mokytojo darbas man yra pašaukimas. 1998m, baigusi VPU ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, išvykau (trumpam) į Prancūziją. Tuoj pat įsitraukusi į vietinės lietuvių bendruomenės veiklą, tapau lituanistinės mokyklos mokytoja, nors šiandien suprantu, kad tuo metu net neįsivaizdavau, kas tai yra lituanistinė mokykla. Kas man ji yra šiandien ? Žodžiais neišsakysiu. Tai tiesiog dalis manęs. “ Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 4 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 3 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 2 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. 1 d. Išleido leidykla „Alma littera“.Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Lituanistinių mokytojų stovykloje - pokalbis su dalyviais, kuriuos kalbina JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Svečiai: Živilė Ramašauskienė iš Pasvalio, 23 metai gyvenanti JAV. Justina El Maghrabi iš Kauno, 18 metų gyvena Egipte. Alvyda Simonaitienė iš Radviliškio, 10 metų gyvena Švedijoje. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Laidos svečiai - Nojus Vaičius (22 metai). „Gimiau ir augau Kaune, bet jau 11 metų, kai esu išsikraustes su šeima gyventi Vokietijoje. Dabar studijuoju Vokietijoje ir mano tikslas užbaigti čia mokslus.“ - pasakoja Nojus. Debora Aleksaitė: „Gimiau Vokietijoje, tačiau nuo pat gimimo tėvai mane augino lietuviškai. Kasmet stengiuosi kuo dažniau aplankyti Vilnių - tai mano tėvų gimtinė ir vieta, kur gyvena dalis giminaičių.“ Ema Lekstutytė (21m.): „ Gimiau Klaipėdoje, kai man buvo 3 metukai, 2005 metais, su šeima išsikraustem iš Palangos į mažą miestelį Navan, netoli nuo Dublino Airijoje. Esu baigus pirmus metus fizioterapijos ir šiuo metu dirbu vestuvių viešbutyje.“

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Pirmoje laidoje - lituanistinės mokyklos „Obelėlė“ Londone vadovė Alvija Černiauskaitė, absolventė ir mokytoja Silvija Černiauskaitė bei moksleivis Adrijus Kvederavičius. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Amerikos lietuvių rašytoja, vertėja, mokslininkė Laima Vincė Sruoginis. Ji šiuo metu atlieka podoktorantūros stažuotę Vytauto Didžiojo universitete, kur tyrinėja lietuvių diasporos literatūrą ir Amerikos lietuvių rašytojų santykį su Lietuva.Kaip užsieniečiams sekasi mokytis lietuvių kalbos? Kokiais atvejais kursai suteikiami nemokamai?Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. Anot vienos inžinerinius sprendimus miesto erdvių gerinimui siūlančių bendrovių, daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia, 4 iš 10 pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. Kokias tai atskleidžia problemas, susijusias su viešųjų erdvių planavimu ir įrengimu?Kaišiadorių rajone įsikūrusi lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima puoselėja indiškų daržovių ir kreivabūdžių ūkį anglišku pavadinimu ,,Bedrock“. Daržovių auginimas - sezoninė veikla. Daugiau - Rūtos Simanavičienės parengtame interviu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rinkimų laikotarpiu girdime daug politinių terminų. Kokios jų reikšmės?Kaip aktorių charakterius kuria kino muzika?Kaip ateityje atrodys Bernardinų sodo kaiminystėje įsikūrę Kirdiejų rūmai?Kiek ir kaip vyksta muziejinių vertybių mania tarp Lietuvoje veikiančių muziejų?VU garbės daktaras Danie Petit tvirtina, kad nemato anglizicmų grėsmės lietuvių kalbai, o lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai gali ją tik praturtinti.Lietuvos sezono Prancūzijoje vienas iš svarbių ir paryžiečiams patikusių akcentų – menininko Mykolo Saukos skulptūrų paroda „Vaikų kambarys”.Kiek lietuviai domisi klasikine Indijos muzika?Ved. Marius Eidukonis

Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni. Vis dėlto – šiek tiek daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra yra pradėjusi kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Jungtinės Tautos 2019 metais yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.37–ąjį sezoną pradedantis Keistuolių teatras mažuosius žiūrovus bei jų tėvelius kviečia į pasakos-nepasakos premjerą – Violetos Palčinskaitės pjesės „Aš vejuos vasarą“ pastatymą. Nuotaikingą spektaklį, kuriame vyksta intensyvios laimės paieškos, režisuoja Gabrielius Zapalskis su gausia bendraminčių komanda.Šių metų rugsėjo 29 d. minėsime visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) 120-ąjį jubiliejų.Subtilios dainų aranžuotės ir su niekuo nesupainiojami skaidrūs balsai - šiandien Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų. „Alessi Brothers“ labiausiai žinomi dėl savo romantinių dainų, tačiau jų platus muzikinis talentas atsiskleidė ir rašant bei prodiusuojant muziką kitiems atlikėjams.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė. Kalbamės apie balso galią ir Austėjos gyvenimo kelią.Ved. Gerūta Griniūtė

Oficialiai carinė Rusija uždraudė lietuvišką spaudą lenkiškais, o ne lotyniškais rašmenimis. 1864-1904 m. galiojusį draudimą įvairiai bandė apeiti Lietuvos inteligentai. Štai Jonas Basanavičius į lietuvių kalbos rašybą įvedė čekiškus rašmenis č, š, ž.

Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas į maisto gamybą - ne tik siekiant palengvinti patį procesą, bet ir atrasti dar neišbandytus skonių derinius. Kalbos robotą ChatGPT taip pasitelkė viena Milano ledainė - toks žingsnis sutinkamas nevienareikšmiai, tačiau dalis klientų sako, kad eksperimentai ledams nepakenkė.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su Valdovų rūmų muziejuje dirbančia istorike Toma Zarankaite Margiene. Moteris jau penkerius metus sodininkauja balkone ir tikina, kad net ir šiaurinėje pusėje esančiame balkone galima susikurti žydintį sodą.Benzodiazepinai – tai raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijos simptomams gydyti, kurie sukelia itin stiprią priklausomybę. Tačiau specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus bei tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti.Policija, savivaldybės, bei narkotikų kontrolės specialistai mokslo metams paruošė bendrą schemą, ką daryti ir kaip elgtis aptikus apsvaigusį mokinį ar mokyklos prieigose perkantį narkotikus.Ved. Paulius Selezniovas

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie lenkų kalbos kursus, naują Čempionų lygos formatą, laukiančias atkrintamąsias, Tomo Lockyero nelaimę, „Man City“ problemas, karštą vakarą Londone, „Borussia“ be džiazo, „Bayer“ ir „Bayern“ dominavimą, šventę baskų kraštę, „Barcelona“ strigimus ir varžovų kluptelėjimu pasinaudojusį „Inter“. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis, taip pat „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, vakarėliai, karštis krepšinio padangėje ir lenkų kalbos kursai 10:52 Ką gali pasiūlyti Vilniaus „Žalgiris“ 14:04 Klausimas apie naują Čempionų lygos formatą ir anglų galybė 30:05 Čempionų lygos grupių etapo pabaiga 47:44 „Premier“ lyga. „Forest“ visiškas pasitikėjimas, Tomo nelaimė, „Man City“ sunkumai, gražus „Arsenal“ žaidimas ir raudona kortele gesintos lygiosios „Anfielde“ 1:34:14 Vokietija. „Borussia“ vėl nelaimėjo, apgriuvęs „Bayern“ ir kitoks „Bayer“ juda užtikrintai 1:49:21 Ispanija. Puikus Bilbao, „Barcelona“ duobės ir „Real“ dominavimas 1:58:53 Italija. „Juventus“ pamesti taškai, Osimheno perdavimas ir „Inter“ padidintas atotrūkis

Pradedamas įgyvendinti bandomasis, narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos modelis. Projektas bus vykdomas septyniose pasirinktose mokymo įstaigose.Kaip Ukraina pasitinka dar vieną karo žiemą? Tiesiogiai iš Kyjivo LRT RADIJO žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusija siekia atkurti karines pajėgas ir apginkluoti pusantro milijono karių didesnei konfrontacijai Ukrainoje.Migrantų apgręžimas, sudėtingas kelias pasirašyti prieglobsčio ir ilgalaikės migrantų integravimo strategijos nebuvimas paskatino neigiamas Lietuvos gyventojų nuotaikas kitataučių atžvilgiu. Taip teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su parneriais pristatęs analitinę studiją: migrantų ir prieglobsčio prašytojų situacija LietuvojeSpecialistų teigimu, smurtas prieš moteris vis dar yra kone viena pagrindinių moterų teisių problemų Lietuvoje. Pasak teisininkų, smurtas artimoje aplinkoje dažnai priskiriamas prie paprasto buitinio konflikto.Ukraina ir Lenkija atidaro Dorohusko sienos perėją tuštiems sunkvežimiams, siekdamos palengvinti lenkų vežėjų, kurių protestai jau kelias savaites paralyžiuoja eismą, blokadą.Šių metų Kalbos premija įteikta žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiajai redaktorei, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai Ritai Urnėžiūtei.Ved. Madona Lučkaitė

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Į LRT GIRDI kreipėsi daugiau nei 20 metų garbės sargybos kuopoję būgną mušęs karys. Jis pasakoja nebegalintis ne tik groti, bet ir išsispausti citrinos. Speciali komisija pripažino, kad jo liga susijusi su tarnyba. Tačiau kreiptasi per vėlai, be to skausmai prasidėjo dar galiojant kitai socialinių įmokų tvarkai. Todėl formaliai kariui pripažintas tik vienos rankos sutrikimas. Sprendimus priėmusios institucijos sako besivadovaujančios įstatymais. O kariuomenės atstovai teigia, kad jų skiriama išmoka nuo diagnozių kiekio nepriklauso.Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kviečia karo pabėgėlius iš Ukrainos nemokamai mokytis lietuvių kalbos, taip užsitikrinti geresnes galimybes darbo rinkoje. Skaičuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 80 tūkstančių ukrainiečių.Akmenės rajono Ventos gimnazija uždraudė mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais – juos atėję į mokyklą mokiniai turi sudėti į specialias spinteles ir pasiimti gali tik pasibaigus pamokoms. Ar reikėtų uždrausti vaikams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais? Kokia jūsų nuomonė? Paskambinkite mums telefonu: 23636111, Vilniaus kodas 85 arba parašykite laišką adresu: studija@lrt.lt Mūsų pašnekovas: Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Šį rytą LRT radijo eteryje startuoja nauja rubrika „Verslas iš širdies“. Viktorija Urbonaitė kalbins, kuriančius socialinius verslus Lietuvoje, domėsis jų veiklomis, dalinsis atradimais. Kviečiame pasiklausyti pirmojo pokalbio su modelių ir pranešėjų, turinčių negalią ar kitus kūno ypatumus agentūros Hero talents įkūrėja Ema Navickiene ir joje aktyvią veiklą vystančiomis Indre Kručaite ir Roberta Orlauskaite.Dalis pacientų, kuriems odontologai ar burnos chirurgai atlieka sudėtingesnį gydymą, po kurio yra nedarbingi, skundžiasi, kad yra siunčiami pas šeimos gydytojus, kad šie jiems išrašytų nedarbingumą. Šeimos gydytojai sako, kad dėl tokio darbo kartais jaučiasi kaip sekretoriai.Mokslas vis artėja prie to, kad galėtų geriau pažinti svarbiausius žmogaus raidos etapus. Praėjusią savaitę Izraelio mokslininkai paskelbė, jog laboratorijoje iš kamieninių ląstelių sukūrė ir iki 14-ikos dienų išaugino žmogaus embriono modelį. Apie panašius rezultatus pastaraisiais mėnesiais pranešė ir daugiau tyrėjų komandų. Be kita ko, šie tyrimai gali padėti suvokti persileidimų priežastis. Tačiau jie kelia klausimų, ar nereikėtų peržiūrėti teisinių reguliavimų.Ved. Rūta Kupetytė

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

"Ieva x Nerijus" S02E01 - su Ieva Mackevičiene ir Nerijumi Mačiuliu! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris