Podcasts about kitaip

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas.Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

Kitaip, neįprastai muzikoje panaudojamas akordeonas, kitoks, nepažintas Ferencas Lisztas, nuostabiai atliktas Beethoveno koncertas smuikui, lietuvio Bartoš Eiliako kinematografiniai kraštovaizdžiai ir vienas pretendentų į metų džiazo albumus. Tai – muzikinės leidybinės naujienos „Kitame laike“!Ved. Domantas Razauskas

Nors vis dar gajus stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra moterų problema, Emilis Remeikis yra gyvas šio klaidingo įsitikinimo liudytojas.Ilgus metus gyveno ant išsekimo ribos, turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, kurie galėjo baigtis tragiškai, kol vieną dieną kolegė pastūmėjo kreiptis į specialistus.Ved. Lavija Šurnaitė

Minint trečiąsias Rusijos karo prieš Ukrainą metines, „Ryto garsai“ – iš Vilniaus ir iš Kyjivo.Pokalbiai su ukrainiečiais, kariais, ekspertais.Aktualus klausimas. Kaip jus emociškai veikia trejus metus Ukrainoje besitęsiantis karas ir nuolat girdimos kalbos, kad ir Lietuvai gresia karas?Ved. Ieva Balsiūnaitė ir Edvardas Kubilius

Pastarojo meto Lietuvos politikų retorika kelia sumaištį. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artėjančių Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, Lietuva yra saugi ir nebus užpulta per artimiausius metus. Kitaip kalba krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Jos teigimu, Lietuvos padėtis grėsmingiausia per kelis dešimtmečius ir blogėja. Kartu su mumis viešojo kalbėjimo ir komunikaciajos ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

Valdančiosios koalicijos perspektyvos su R. Žemaitaičiu: prezidento G. Nausėdos, Seimo Pirmininko S. Skvernelio ir premjero G. Palucko pozicijos. Pozicijas apibendrina „Verslo žinių“ apžvaldininkas Stasys Gudavičius.

Pernai rudenį Alytaus rajono gyventojų sodybas pradėjo lankyti vienišas stumbras. Pranešimų apie prie galvijų kaimuose besisukiojantį laukinį gyvūną pasirodė ir aplinkiniuose Marijampolės, Lazdijų ir Prienų rajonuose. Vieni džiaugėsi gyvai pamatę įspūdingą Raudonosios knygos žvėrį, kiti sunerimę skambino specialistams, teiraudamiesi, kaip saugiai jį išprašyti iš kiemo.Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai teigia, kad visi bandymai stumbrą baidyti ir užmigdyti, siekiant perkelti į jam saugią aplinką, buvo nesėkmingi. Šį rudenį Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją su prašymu „kaip galima skubiau paimti šį pavojingą stumbrą“ iš gamtos. Kitaip tariant, sumedžioti. Pasak aplinkos viceministro Kęstučio Šetkaus, tai būtina padaryti, nes stumbras kelia pavojų žmonėms.Bet kiti Lietuvos gamtosaugos specialistai mano, kad šio savo bandos ieškančio stumbro elgesys nėra neįprastas, ypač galvijų rujos metu, o sprendimas jį sumedžioti – skubotas ir neatsakingas. Duomenų apie šio konkretaus stumbro padarytą žalą pasigenda ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, kurios teritorijoje šis stumbras taip pat lankėsi.Panašios nuomonės yra ir tą stumbrą iš arti dar pernai matęs Alytaus r. žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas. „Aš nemačiau, kad jis būtų agresyvus, jis, mano supratimu yra sveikas, gerai įmitęs gyvūnas, tai kam jį medžioti?“ – klausia jis.Pasak buvusio Pašilių stumbryno specialisto Ryto Papšio, tokių atvejų, kai teko ūkininkų galvijus lankantį stumbrą užmigdžius perkelti atgal į bandą, būta ir anksčiau.Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Naujausiais duomenimis, stumbrų skaičius laisvėje dabar siekia apie 300 individų.Kiek pagrįstas šis sprendimas ir ką tai sako apie mūsų santykį su laukine gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Daug rinkėjų, o ir patys politikai, tik prieš pat rinkimus suvokė, kad šį kartą laimėtojai vienmandatėse rinkimų apygardose bus skaičiuojami šiek tiek kitaip nei anksčiau. Apie pasikeitusią tvarką išsamiau papasakos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina PetronienėTautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatė į Seimą Irma Gajauskaitė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragino į rengiamus paskutinius Seimo rinkimų debatus atvykti su beisbolo lazdomis, šakėmis, dalgiais ir juos panaudoti „susidorojimui“. Policija jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių kurstymo.Lietuva tęsia pasienio ruožo su Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugos stiprinimą. Ant prieš dešimtmetį pastatyto tilto per Nemuną, jungiančio Panemunę ir Tilžės miestą, įrengti drakono dantys. Kiek anksčiau kontrmobilumo priemonės įrengtos ir ant Karalienės Luizės tilto.Dalis Vilniaus Kalnėnų gyventojų skundžiasi, kad vis dar neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tinklų.Ved. Liepa Želnienė

„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

New Amsterdam Records leidykla veikia Niujorke nuo 2008 metų. Ją įkūrė trys kompozitoriai: Juddas Greensteinas (g. 1979), Sarah Kirkland Snider (g. 1973) ir Williamas Brittelle (g. 1977). Pagrindinis leidyklos tikslas – skatinti klasikinio išsilavinimo muzikantus peržengti tradicines žanrų ribas. Juddas Greensteinas aiškina, kad jie ieško menininkų, „kurių kūryba atspindėtų tikrai integruotą muzikinę įtaką. Kitaip tariant, nenorime klasikinės muzikos, kuri virsta roku, ar elektroninės muzikos su papildomais smuikeliais – norime muzikos, kurioje žmonės būtų kuo individualesni ir nuoširdesni, visiškai atsivertų visai muzikai, kurią mėgsta“.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Jeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums.Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnien

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kuo maitinosi prieš 9000–4000 m. Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės, kaip, kada ir kodėl kito jų mityba?Ukrainoje startuoja programos „Kurk Lietuvai“ įkvėptas projektas, kuriuo bus siekiama susigrąžinti gabius ukrainiečius.Nuo 2025 m. sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu. Nuo praėjusių metų lapkričio sveikatą pasitikrino daugiau nei 200 tūkst. vairuotojų, tačiau beveik tiek pat jų to dar nepadarė. Ypatingai suklusti turėtų 30-mečiai ir 65-erių metų amžiaus vairuotojai.Kuo remiantis filmai žymimi N7, N13 ar kitais ženklais? Kino filmų indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą domėjosi kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Mėsinių galvijų ūkį turintys Molėtų rajono Rudesos kaimo ūkininkai Vaiva ir Paulius Gagiai ėmėsi įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo vartotojams grandinę. Kitaip tariant, ūkyje išauginti galvijai paskerdžiami skerdykloje, o jų mėsą augintojai pristato tiesiai į namus valgytojams. Tėvų pradėtą ūkį išplėtoję, pasirinkę auginti galvijus ir avis, jauni žmonės dabar svarsto apie savo verslo plėtrą.Tauragės rajone penkioliktus metus gyvuoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centras. Šalia kitų gerų darbų kaimo žmonių labui, prieš pusantrų metų pradėjo bendruomeninį verslą, sukūrė dvi darbo vietas. Pasakoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė Reda Pudževelienė ir Šakviečio seniūnaitė Dorota Ivanauskienė.Įdomu žinoti. Gegužę vis daugiau vaistinių augalų pražysta pievose ir miškuose. Tik svarbu juos pažinti, tinkamai paruošti ir gerti sveikatai naudingas arbatas. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Amerikiečių minimalizmo klasika: Johnas Adamsas ir Julius Eastmanas bei nauji jų kūrinių įrašai; japonės Sanae Yoshida mikrotoninio fortepijono tyrinėjimai; arfa ir džiazo saksofonas Alinos Bzhezhinskos ir Tony Kofi albume. Ir pagaliau, norvegiškas Hardangerio smuikas, neišsitenkantis folkloro rėmuose.Ved. Domantas Razauskas

Paaiškėjus, kad daliai savarankiškai dirbančių žmonių, nors jie mokėjo įmokas „Sodrai“, gali būti nubraukti keleri metai stažo, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba valdžiai siūlo skubiai pataisyti įstatymą atgaline data. Kitaip esą gali kilti chaosas – žmonėms ne tik sutrumpėtų stažas, bet gali būti ir tokių, kuriems tektų grąžinti jau gautas senatvės pensijas, ligos išmokas ar vaiko pinigus. Taigi, apie situaciją, kuri susiklostė mažųjų bendrijų ir individualių įmonių savininkams bei su individualios veiklos pažyma dirbantiems žmonėms. Ar įmanoma pataisa, kuri leistų išvengti galimos sumaišties? Diskutuoja: Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir VU Teisės fakulteto partnerystės profesorius Audrius Bitinas.Ved. Irma Janauskaitė

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus atveju. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą įstatymų leidėjams, pareiškė, kad „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų.Kokios augančio imigracijos masto problemos ir iššūkiai, siekiant išsiaiškinti leidimų gyventi Lietuvoje prašančių užsieniečių tikslus ir biografijas. Migracijos departamento vadovė pripažįsta, kad ir išplėstinės anketos, kurias pildo atvykstantys rusai ir baltarusiai nėra pakankami išsiaiškinti jų galimo kelti pavojaus.Nuo kovo 1-osios mažėjant suskystintųjų naftos dujų akcizui nuo 304 iki 13 eurų už toną, kiek dujų naudojimas populiarus kitose Europos valstybėse?Ved. Paulius Šironas

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, gyventojai, norėdami greičiau susigrąžinti žemę, privalo naudotis tarpininkų paslaugomis ir iš karto sklypą parduoti. Bet institucijos nieko padaryti negali – tarpininkai legalūs, o sklypus formuoja savivaldybės.Aktualus klausimas. Ar švenčiat Valentino dieną, o jei neturit su kuo, kiek šią dieną jaučiatės vieniši? Ar turit su kuo pabendraut?Artėja laikas, kai privalomai teks pasikeisti daugybę metų naudojamą visiems įprastą telefono numerio kodą. Kitaip tiesiog bus neįmanoma prisiskambinti. Plačiau – „Verslo laike“.Mobiliojo ryšio operatoriai jau kurį laiką blokuoja sukčių naudojamus telefono numerius. Kaip operatoriams sekasi tai daryti ir ar dėl to žmonės sulaukia mažiau sukčių skambučių bei žinučių?Klaipėdoje gyvuojantis Taško teatras pristato premjerą – dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas.Ved. Edvardas Kubilius

Artėja pokytis gyventojams, verslui, valstybės institucijoms – privalomai teks pasikeisti dešimtmečius naudojamą telefono numerių kodą. Neliks 8, jį pakeis 0 arba +370. Nepasikeitus kontaktų, nuo 2025 m. kovo tiesiog bus neįmanoma prisiskambinti. Laidos svečiai: Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės patarėjas Darijus Mickus, ISM vadovų magistrantūros projektų valdymo ir inovacijų modulio vadovas Saulius Šimkonis ir bendrovės „Bitė Lietuva“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Į Vilnių traktoriais suvažiavę ūkininkai dar kartą valdžiai išsakys savo reikalavimus.Aktualus klausimas. Kaip vertinate Vilniuje protestuojančius ūkininkus – palaikote juos ar priešingai – sakytumėte, kad žemdirbių reikalavimai nepagrįsti?Prasideda diskusijos, kiek ir iš kur papildomai gauti pinigų gynybai. Apie tai „Verslo laike“.Artėjant dvejiems metams, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, LRT kartu su kitomis keliomis organizacijomis vėl kviečia dalyvauti akcijoje „Radarom!“. Pernai per tokią akciją Lietuvos žmonės ir verslas paaukojo daugiau kaip 14 milijonų eurų.Energetikos ir technikos muziejus kviečia lankytojus pasivaikščioti virš istorinių Vilniaus elektrinės garo katilų. Ką čia galima pamatyti ir sužinoti?Ved. Edvardas Kubilius

Ekologinių ūkių plotai šiemet sumažėjo 30 000 ha. Ilgametis ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis teigia, kad labiausia lėmė Žemės ūkio ministerijos nekompetencija. Anot ūkininko ir dabar ministerija nesiima priemonių, o tik žada. Kitaip mano viceministras Eugenijus Giedraitis, sakydamas, kad išmokos bus didinamos, bet keistis turi ir patys ekologiniai ūkiai.Du pirmieji šių metų rudens mėnesiai buvo šilti, todėl ūkininkų žiemkenčiai smarkiai paaugo ir gražiai žaliuoja. Prasidėjus šalčiams, pasnigus kyla grėsmė visiems žieminiams pasėliams. Išeitį rado Kėdainių rajono Karūnavos kaimo ūkininkas Ramūnas Špokas. Žieminius rapsus ir kviečius jis pasėjo į vagutes.Alyvuogių aliejus Ispanijoje pabrango dvigubai ir dabar litras kainuoja 10 eurų. LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė sako, kad svarbiausia priežastis - sausra. Ispanai didžiausi aliejaus eksportuotojai Europoje, ar tai reiškia, kad alyvuogių aliejus brangs ir Lietuvoje?Ved. Arvydas Urba

18-os metų neturintis žmogus yra laikomas vaiku. Dėl nesirūpinimo vaiku, netinkamo jo auklėjimo, negebėjimo tinkamai jam atstovauti ir užtikrinti jo teises, vaiko atstovai (dažniausiai tėvai), gali sulaukti teisinių pasekmių. Pasekmės gali būti nuo įspėjimo iki laisvės atėmimo, ar vaiko paėmimo iš šeimos. Apie vaiko teisių apsaugą kalbame su Kauno apygardos teismo teisėja Judita Sungailaite.Akistata – viena iš apklausos formų, kuomet gaunami ir procesine tvarka užfiksuojami liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų̨ parodymai apie jiems žinomus faktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Kitaip tariant, tai baudžiamojo proceso dalyvių – liudytojų ar nukentėjusiojo ir įtariamojo – suvedimas šių parodymų teisingumo patikrinimui. Šis tyrimo veiksmas atliekamas tuomet, kai suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų. Ką apie šį procesą svarbu žinoti akistatoje dalyvaujantiems asmenims ir kaip jis vyksta? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Dalis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų svarsto apie galimybes ir toliau likti darbovietėje, tačiau neretai kyla klausimų, ar ir toliau bus taikomos tokios pat garantijos ir ar likusieji dirbti pensinio amžiaus darbuotojai vėliau nepraras galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmoką. Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Ved. Artūras Matusas

Pokalbis apie humanizmą, laimingą žmogų ir... mirtį. Laidos viešnios VšĮ „Taip kitaip“ veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė, VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja, ceremonmeisterė, kūrybos vadovė Gerda Surgautaitė ir organizacijos bendraįkūrėja ir direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.Pašnekovės pasakoja, kas tas humanizmas ir kaip atrodo ceremonija, kodėl ir kam to reikia? „Siekiame, kad humanizmas būtų suprantamas ir priimamas kaip etiškas, nereliginis, moksliniu visatos suvokimu ir žmogaus teisėmis besiremiantis gyvenimo būdas“, - laidoje sako pašnekovės. „Mūsų ceremonijos - siekiančios lygių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, tad siekiame kuo labiau prisitaikyti prie įvairių poreikių“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Galbūt netrukus galėsime pamiršti įprastus purškalus nuo uodų - Izraelyje mokslininkai teigia atradę naują natūralių medžiagų derinį, kurio efektyvumas siekia beveik šimtą procentų. Tuo metu Lietuvos ekspertai teigia, kad ir dabar turime labai efektyvių priemonių, tačiau svarbu jas naudoti tinkamai.Maisto ir kituose prekybos tinkluose jau kelinta diena nebeliko nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – parduotuvėse jie kainuoja po centą. Kaip elgiasi pirkėjai – moka už maišelius, atsineša savo ar išvis jų nebenaudoja?Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketina pateikti parlamentui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Jeigu Seimas pritartų, būtų leista moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pritartumėte tokiems pokyčiams?Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus Užsienio įmonės Lietuvoje investavo 10 proc. daugiau nei per ankstesnius.Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje lieka savaitė. Kokią žinią iš šio susitikimo išsineš tiek Ukraina, tiek kitos šalys, Kalbamės su Prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.Lietuvos bėgikai tęsia Ukrainos vėliavos nešimą Lenkijos teritorijoje. Per dvi dienas jie įveikė apie 130 kilometrų. Lietuvos bėgikai keičiasi kas 13-tą atkarpos kilometrą, bėga po vieną ar kelis. Projektas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ baigiasi liepos 11 dieną, kai nešama vėliava iškils sostinės Lukiškių aikštėje.Kai kurie renkasi ir daugiau.Ved. Rūta Kupetytė

Praėjusią savaitę pristatyta Analitinės informacijos biblioteka. Kitaip tariant, nuo šiol internete galima rasti viską, ką tik užsakė ar naujai užsakys valdžios institucijos, valstybės įmonės. Be pirktų studijų, tyrimų, analizių, taip pat viešinamos auditų išvados, ataskaitos. Platformą įgyvendinusieji sako: norima, kad visas valdžios sektorius matytų, kokia analizė jau yra bei naudotųsi ja, užuot iš naujo pirkę analogišką. Bet ar toks viešumas tikrai sustabdys ligšiolinę, anot premjerės patarėjo Raimondo Kuodžio, „rimtą šėryklą ir finansinę upę iš biudžetų“.Diskutuoja R. Kuodis, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Andrius Stasiukynas ir vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.Ved. Irma Janauskaitė

„Klaidingai tikime, jog kuo labiau žmonės panašūs vienas į kitą, tuo labiau visuomenė tampa stipresne“ – apie negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje kalba filosofė Jurga Jonutytė. Filosofė tyrinėja kaip visuomenėje suvokiama negalia, koks požiūris į savo kūną dominuoja ir ką vertiname kaip „normalų“ bei „nenormalų“ žmogų.Kodėl „kitaip“ atrodančių ir negalią patiriančių žmonių vis dar nepriimame kaip natūralaus žmonijos bruožo? Kaip visuomenė suvokia „nenormalumo“ aspektą ir kas labiausiai formuoja mūsų požiūrį šiuo klausimu?Pokalbis ir dvylika punktų su Vytauto Didžiojo universiteto filosofe Jurga Jonutyte.Ved. Ignas Klėjus.

Urtė joins us to discuss her journey in planning her own humanist wedding which led to the founding of a new humanist social enterprise to provide services to those who do not want a traditional religious service, but more than a basic civil one. You can find her organization here: https://www.taipkitaip.lt/ Follow and connect with us: Facebook: https://www.facebook.com/AtheistAllianceInternational Twitter: https://twitter.com/atheistalliance Website: https://www.atheistalliance.org/ Join AAI: https://www.atheistalliance.org/membership/

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

Žemdirbiai jau daugiau kaip savaitę deklaruoja pasėlius. Kaip jiems sekasi?LRT Tyrimų skyrius gavo slaptą Kremliaus dokumentą, kuriame aprašomi siekiai Baltijos šalyse. Tarp jų – ne tik NATO įtakos slopinimas, bet ir veikimas per prorusiškas organizacijas ir politikus.Aktualus klausimas. Seime tęsiasi diskusijos, ar reikėtų dekriminalizuoti kanapes. Ką jūs apie tai galvojate – reikia nebetaikyti baudžiamosios atsakomybės nedaug kanapių turintiems žmonėms ar ne? Komentuoja Seimo narė Morgana Danielė.Vyriausybė vėl žada leisti taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Kitaip tariant, nori pasiskolinti tiesiogiai iš Lietuvos žmonių. Ar atgims Vyriausybės taupymo lakštų populiarumas? Ar apsimokės jų nusipirkti nutarusiems gyventojams? Apie tai – „Verslo laike“.Pastaruoju metu nuvilnijo ne vienas skandalas, kai tėvai sumuša savo vaikus, kai suaugusieji prievartauja vaikus, narkotikų problema mokyklose taip pat tampa vis aktualesnė. Kaip Lietuvai sekasi užtikrinti vaiko teises ir kur dar reikėtų smarkiai pasitempti? Pokalbis su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.Reportažas iš antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio, kurio pusė gyventojų – etiniai rusai. Kaip Rusijos karą Ukrainoje mato vietos gyventojai ir kiek jie padeda ukrainiečiams?Ved. Edvardas Kubilius

Vyriausybė vėl žada leisti taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Kitaip tariant, nori pasiskolinti tiesiogiai iš Lietuvos žmonių. Šie vertybiniai popieriai platinti daugiau nei dešimtmetį, bet prieš porą metų jų atsisakyta. Pinigų turintys žmonės santaupoms mieliau ėmė rinktis indėlius. Tai ar atgims Vyriausybės taupymo lakštų populiarumas? Ar apsimokės jie jų nusipirkti nutarusiems gyventojams? O gal vis dėlto pelningiau bus investuoti kur nors kitur?Svečiai: investicijų valdymo įmonės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė, obligacijų platformos „BeMyBond“ kūrėja ir vadovė Indrė Dargytė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

LRT RADIJO mokslo rubrikoje – pokalbis su Vokietijoje gyvenančia mokslininke Inga Gaižauskaite, kuri kartu su devynių šalių mokslininkais, kiek europiečiai yra solidarūs ir linkę padėti vieni kitiems?Yra tėvų, kuriems išgyvenant sudėtingą gyvenimo etapą, galvą glosto tik kirpėjas, už rankos laiko tik manikiūrininkė, o širdies dūžių klausosi tik kardiologas. Kitaip tariant – jie neturi draugo, kuris išklausytų, palaikytų ar tiesiog būtų šalia, kai to reikia labiausiai. Mažinti tėvų patiriamą vienišumo jausmą ir padėti jiems išgyventi sudėtingą gyvenimo etapą. To siekia emocinės paramos programa „Drauge“.Vilniuje atidarytas „Ukreate Hub“ – centras, skirtas į Lietuvą persikėlusių aktyvių ukrainiečių pilietinės visuomenės atstovų (mokytojų, akademikų, intelektualų, žurnalistų ir kultūros veikėjų) tinklui įgalinti.Pokalbis su Vilte Novikovaite, kuri Tanzanijoje Loliondo kaimo vaikus mokė anglų kalbos ir padėjo kurti mokyklą.Ved. Rūta Kupetytė

Turto bankas skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“. Viliamasi, kad prisukusios šildymą ir taupydamos elektrą valstybės institucijos per metus sutaupys apie pusantro milijono eurų. Tuomet jos galės laimėti simbolinių prizų.Artėjant rugsėjo pirmajai švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi, kad jungtinėse klasėse šiemet nebesimokys penktų - aštuntų klasių moksleiviai. Taip pat tikimasi, kad mokiniai ir jų tėvai iš mokytojų sulauks daugiau grįžtamojo ryšio. Tačiau kol kas ne visos mokyklos žino, kas mokys vaikus. Mokyklose trūksta šešių šimtų pedagogų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje diplomatija tampa priešakine linija strateginių Lietuvos interesų gynyboje. Kokie šiandieniniai Lietuvos diplomatų darbo iššūkiai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ?Europos Sąjunga ruošiasi pradėti specialią misiją, per kurią treniruos Ukrainos karius.Keturios Europos teisėjų organizacijos aukščiausios instancijos Europos Sąjungos teismui apskundė Europos sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo Lenkija iš Bendrijos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo gavo 24 milijardus eurų. gal ir keista, bet Lenkijos politikai prarasti pinigus sako visai nebijantys.Artėjant rugsėjo pirmajai švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi, kad jungtinėse klasėse šiemet nebesimokys penktų - aštuntų klasių moksleiviai. Taip pat tikimasi, kad mokiniai ir jų tėvai iš mokytojų sulauks daugiau grįžtamojo ryšio. Tačiau kol kas ne visos mokyklos žino, kas mokys vaikus. Valstybinėse mokyklose trūksta šešių šimtų pedagogų. Neretai jie renkasi darbą privačiose ugdymo įstaigose.Ved. L.Želnienė

Naikindama gyvenamuosius rajonus ir ištisų miestų infrastruktūras Ukrainoje, Rusijos kariuomenė sukėlė grėsmę tūkstančiams gyvūnų. Kitaip nei žmonės, kurie bent jau suvokia, kas darosi, kai ant jų miestų krenta bombos – katės, šunys ir kiti gyvūnai nežino, nuo ko ir kur reikia slėptis. Ir tik atsidavusių savanorių, dažnai rizikuojančių savo pačių gyvybėmis dėl gyvūnų gelbėjimo, dėka tragedijos mastas mažesnis.   Denio Vėjo fotoistorija apie benamius gyvūnus globojančią šeimą apgriuviusiame bendrabutyje Černihive, gyvūnų prieglaudą Borodiankoje, zoologijos sodą Demydive ir namuose paliktus keturkojus aplankantį savanorį Irpinėje.   Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius   Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/ukraina-zmoniu-karas-keturkoju-gyvenimuose   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Ji prisipažįsta, jog, nors kuria stebuklinį pasaulį, pati gyvenime yra be galo racionali. Myli juodą duoną su varškės sūriu ir kasdien mokosi iš savo pačios vaikų. Apie laimę kurti, būti suaugusia, laimę bendrauti ir turėti didelius namus, kuriuose telpa daug svečių, džiaugsmą keliauti po Lietuvą ir susidomėjimu įžiebti paauglių akis „Laimės dietoje“ kalbamės su grafikos dizainere, rašytoja, iliustruotoja Kotryna Zyle.Ved. Rimantė Kulvinskytė

“Dar tos čia” #48 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.dartoscia.lt/ www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris

Pasaulis nuo pat pandemijos pradžios tapo vis labiau susiskaldęs – visuomenėje buvo nuolat keliami klausimai dėl pandemijos valdymo ir net šeimos sampratos. Formavosi nuostatos ir stereotipai, o Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visuomenės sąmonėje atsirado kiti socialiniai iššūkiai.Apie tai kaip stereotipai ir įsitikinimai lemia konfliktus, kaip jie formuojasi aptariame su Vytauto Didžiojo Universiteto docentu, psichologu Visvaldu Legkausku.Ved. Ignas Klėjus

Aštuntoji "Patrulio bazės" laida - visuomenės atsparumas socialinėse medijose. Na jau tik nesiraukykite ir nesivaipykite, kad "atsibodo", "jau mes viską žinom", "mes tokie protingi ir atsparūs." Mhm. Kiek iš jūsų gudruoliai su FaceApp'u žaidėte? Na va. Soc. medijos kaip 5 kg trotilo, dalykas labai geras, tik reikia mokėti naudoti. Kitaip galvą nuraus. Čia mums padės TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir CRI ekspertas Tomas Kazulėnas. Klausykit jų ir būsite saugūs. Ši laida parengta bendradarbiaujant su Civic Resilience Initiative (CRI)