Podcasts about sveikata

Plogging'as – kas tai? Trumpai tai bėgiojimas renkant šiukšles, o išsamiau kalbamės su plogging‘ą į Lietuvą atvežusia Gabriele Kleibaite- Kareive.TELEFONU Gabrielė Kleibaitė- Kareivė 8630 95345Kaip atpažinti, kad vaikas susidūrė su priklausomybe? Pasakoja priklausomybės ligų centro „Alfa centras“ įkūrėjas Vladislavas Pocius.Sigutės Chlebinskaitės apipavidalinta interaktyvi knyga – Lea Goldberg „Nuomojamas butas“ – tarptautinės komisijos atrinkta į pastaraisiais metais pasaulyje išleistų geriausių interaktyvių knygų dešimtuką. Ji bus pristatyta pasaulinio konkurso „Meggendorfer Awards“ laureatų parodoje JAV.Prieš vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas tikrinama jų sveikata. Ką pastebi medikai – ar vaikų svekata gerėja, kokios esminės problemos? Pokalbis su šeimos gydytoja Toma Kundrote.Ved. Agnė Skamarakaitė

Remiantis UNAIDS bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki 2022 m. lapkričio mėn. iš viso registruota beveik 4 tūkst. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Šis virusas sukelia AIDS ligą, kuri kasmet nusineša apie 100 gyventojų gyvybių. Nors Lietuva pagal naujų užsikrėtimų skaičių atitinka ES vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV, esame paskutiniai Europoje.ŽIV infekuotais bei AIDS sergančiais asmenimis bei jų artimaisiais Lietuvoje rūpinasi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA“. Ši nevyriausybinė organizacija jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacija šiais metais jau atliko beveik 8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu dėl ŽIV tiriasi daugiau gyventojų nei per COVID-19 pandemiją.Tiesa, nors šiandieninė medicina leidžia žmonėms, sergantiems ŽIV, gyventi visavertį gyvenimą ir turėti atžalų, vis dar trūksta efektyvios ŽIV prevencijos ir informacijos sklaidos. Lietuvoje ŽIV sparčiai plinta dėl visuomenės nežinojimo ir savo statuso nesitikrinimo, o užsikrėtusiųjų amžius vis jaunėja. Tačiau liūdniausia, kad daugiau nei pusė žinančių, jog yra užsikrėtę, vengia gydymo.Kas lemia tokius aukštus mirštamumo nuo AIDS rodiklius? Kokios stigmos vis dar kausto visuomenę ir kaip jos atsiliepia infekcijos valdymui?Laidoje dalyvauja: Europos didelės apimties ŽIV/AIDS tyrimų tinklo valdybos narė, gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė ir asociacijos „Demetra“ atstovė Dalia Poškienė.Ved. Laura Adomavičienė

Perfekcionizmas literatūroje apibūdinamas kaip asmenybės bruožas, žmogaus įsitikinimas, kad visur ir visada būtina siekti nepriekaištingo, tobulo rezultato. Tai gali būti mokslai, pasiekimai darbe, idealios šeimos siekis, noras turėti nepriekaištingai tvarkingus namus. Iš principo žmogus perfekcionistas neturi vienos ar dviejų sričių, kuriose jis siekia tobulumo, tobulas turi būti jo visas gyvenimas ir visos veiklos. Akivaizdu, kad toks siekis yra neįgyvendinamas, iš to kyla nepasitenkinimas savimi, slegia nuolatinis kaltės jausmas, persekioja savigrauža.Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie dažnai yra greta rūkančio žmogaus, o į šį skaičių patenka ir vaikai. Nors per pandemiją buvo stebima rūkančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija, po pandemijos rodikliai vėl šoktelėjo aukštyn ir tai daugiausia susiję su elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako populiarėjimu.Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad sveikatos centrų steigimas įsigalios jau nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Už sveikatos centrų steigimą atsakingos savivaldybės, tačiau įdomu tai, kad sveikatos centro modelis tiek didesnei daliai savivaldybių, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vis dar yra neaiškus.Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.Ved. Laura Adomavičienė

Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino pranešimą apie kylantį sergamumą erkių platinamomis ligomis. Sergamumas Laimo liga pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei pusantro karto, nežymiai padaugėjo ir erkinio encefalito atvejų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruoti beveik 800 Laimo ligos atvejų, kai pernai jų per tą patį laikotarpį užfiskuota 300 atvejų mažiau. Erkiniu encefalitu per šiuos metus susirgo 99 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį susirgimų skaičius keliolika atvejų mažesnis.Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse. Kas lėmė tokį sergamumo šuolį erkių platinamomis ligomis? Kokia yra ligoninėje atsidūrusių erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų būklė ir kokios jų gydymo galimybės? Pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstove dr. Milda Žygutiene bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniąja infekcinių ligų gydytoja dr. Birute Zablockiene.Kita laidos tema – krūties vėžys, kuris yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.Šį savaitgalį Klaipėdoje organizuojamas tradicinis renginys – „Šv. Magdalenos naktis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu bei ligos prevenciją. Didžiausias dėmesys renginyje bus skiriamas limfedemos gydymui – šalutiniam vėžio reiškiniui, kuris mūsų šalyje kol kas yra pačių onkologinių pacientų rūpestis. Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, taip pat bus atliekama ultragarsinė krūtų patikra, teikiamos gydytojų dermatologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacijos. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją – pokalbis su Lietuvos vėžio asociacijos pirmininke bei gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.Ved. Laura Adomavičienė

Vasarą atostogaudami Lietuvoje sveikatos draudimo nė neprisimename, nes esame tikri, kad nutikus nelaimei būsime nugabenti į gydymo įstaigą ir ten mums būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai. Visgi vykstant atostogauti į svečias šalis tenka pasukti galvą, kokį sveikatos draudimą įsigyti ir pasirūpinti, kad jis galiotų visiems šeimos nariams.Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklauso Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri gali praversti viešint svečioje šalyje. Kortelę galima užsisakyti visuose teritoriniuose ligonių kasų padaliniuose. Tiesa, būtina žinoti, kad kortelė kai kurių paslaugų nedengia. Plačiau apie Europos sveikatos draudimo kortelės privalumus ir trūkumus pokalbis su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičiene.Kita laidos tema – robotinė chirurgija. Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos. Kokioms operacijos pasitelkiami robotai, kaip jie valdomi ir kiek jie yra tikslesni bei pažangesni už mums įprastą operavimo būdą – pokalbis su Santaros klinikų vadovu robotinei chirurgijai dr. Mariumi Petrulioniu.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudaromas du kartus per metus. Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas. Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad iš sąraše esančiųjų daugiau nei pusė kompensuojamųjų vaistų tampa pigesni. To pasiekti pavyko pritaikius naują kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmą – nustačius maksimalias pacientų priemokų lubas.SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą kreipėsi vilnietė Austėja, kuri klausia, ar gali kilti alerginė reakcija nuo kraujasiurbio mašalo įgėlimo. Moteris pasakoja, kad savaitgalį beviešint sodyboje jai kažkas įgėlė. Moteris tikina, kad įgėlimas visai nepanašus į uodo, greičiausiai tai buvęs bimbalas. Paties įgėlimo ji tikina visiškai nepajutusi, tik tiek, kad vakare įgeltą vidinės šlaunies vietą ėmė niežėti.Nerimauti moteris ėmė kitą dieną, kai įgėlimo vieta ryte paraudo, o vakarop ištino pusė vidinės šlaunies, paraudimas apėmė pusantro delno plotą, o apie paraudimą susidarė pabalęs žiedas. Austėja klausia, ar tokia jos organizmo reakcija į įgėlimą rodo alergiją ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.Kita klausytoja Lina domisi, kodėl jos mažametis sūnus ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimą. Berniukui uodas įgėlė virš akies, vieta iškart paraudo, tačiau, kas labiausiai kelia nerimą – kitą rytą po įgėlimo sutino pusė sūnaus veido. Berniukas negalėjo atmerkti vienos akies, jautėsi prastai, buvo irzlus. Moteris klausia, ar yra būdų, kaip sumažinti vaiko jautrumą uodo įgėlimui, kokių priemonių reikėtų griebtis prieš vykstant į sodybą, kad tokios situacijos nebesikartotų.Apie vabzdžių įgėlimus ir galimas alergines reakcijas – pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe ir klinikine imunologe dr. Ieva Bajoriūniene.Kita laidos tema – melanoma. Tai yra piktybinis odos navikas, agresyviausias ir pavojingiausias iš odos vėžių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 200 naujų susirgimų melanoma, dažniausiai – tarp 40–60 metų amžiaus žmonių. Moterys šiuo vėžiu serga dvigubai dažniau nei vyrai.Melanomos atsiradimą gali lemti ilgalaikis ir nesaikingas deginimasis saulėje, lankymasis soliariumuose ir net tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, stiprus odos nudegimas saulėje vaikystėje. Visgi vasarą daugelis mėgstame pasilepinti saulės voniomis, tad kaip turėtume elgtis saulėje, kad išvengtume melanomos? Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu dr. Tadu Raudoniu.Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginimui, jei pernai per penkis mėnesius registruota apie 7,5 tūkst. vėjaraupių atvejų, o šiemet jų – 4,5 tūkst. atvejų daugiau. Kylant sergamumui vėjaraupiais Lietuvos gydymo įstaigose registruojamas ir išaugęs vaikų hospitalizacijų skaičius, ši situacija ypač neramina medikus.Efektyviausia priemonė saugantis nuo vėjaraupių yra skiepai, tačiau NVSC praneša, kad skiepų apimtys Lietuvoje toli gražu nėra pakankamos. Viena priežasčių, kad skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra mokami.Kokios priežastys sukėlė vėjaraupių bangą Lietuvoje ir su kokiais atvejais vaikų grupėje susiduria šalies medikai? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene bei NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.Ved. Laura Adomavičienė

„Trapi popiežiaus sveikata tam tikru atžvilgiu atspindi ir žingsnių, kuriais siekiama sinodinės Bažnyčios, trapumą. Kol kas sinodinė Bažnyčia tebėra ankstyvojoje stadijoje. Pranciškus buvo paguldytas į Romos Agostino Gemellio ligoninę kaip tik tuo metu, kai daugelis nekantriai laukia, kada bus paskelbtas būsimosios sinodo asamblėjos, kuri turėtų įvykti Vatikane šių metų spalį, darbinis dokumentas. Šis tekstas nulems vyskupų ir žmonių visame pasaulyje diskusijas, kurie svarstys, ką reiškia būti „sinodine Bažnyčia“. Plačiau - vedamojo skiltyje.In memoriam Silvio Berlusconi, iškėlusiam katalikų sąžinei vis aštresnę dilemą: ar vertinant lyderį svarbiau politinės nuostatos, ar asmeninis padorumas?Žurnalo „Artuma“ birželio mėnesio temos (pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė).Spaudos apžvalga: apie pasipiktinimo kultūrą viešojoje erdvėje (aut. Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.Ved. Laura Adomavičienė

Prieš kelerius metų atliktas jungtinis Amerikos nefrologų draugijos, Pasaulinės nefrologų draugijos ir Europos inkstų asociacijos tyrimas parodė, kad 843 milijonai žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga. Dalis jų gyvena įprastą gyvenimą ir to net nežino, tačiau 13 milijonų žmonių kasmet suserga ūminiu inkstų pažeidimu, o beveik 4 milijonai – yra dializuojami arba savo kūne nešioja donoro inkstą. Viena tokių yra ir Irma Juodienė, kuriai inkstų transplantacija buvo atlikta prieš 20 metų ir šiandien moteris gyvena su mamos dovanotu inkstu. Apie ligos pradžią ir patirtus iššūkius – pokalbis su Irma Juodiene.Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Liūdniausia, kad lėtinės inkstų ligos neturi ryškių simptomų pradžioje. Kaip šioms ligoms užkirsti kelią – pokalbis su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidente prof. Inga Arūne Bumblyte.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje apie antibiotikų trūkumą prabilta dar praėjusių metų lapkritį. Tuo metu penicilinų grupės antibiotikų trūko mažesniuose miestuose, ilgainiui problema persikėlė ir į didmiesčius. Pastaruoju metu didžiausia problema yra dėl amoksicilino, ypač vaikams adaptuota jo forma, bei tų pačių penicilinų grupės antibiotikų. Kada problema bus išspęsta – nėra tikslių duomenų, problema siejama ne tik su pandemija, bet ir su karu Ukrainoje, dėl ko stringa vaistų gamybai reikalingų farmacinių bei pakuotėms skirtų medžiagų tiekimo grandinė.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad per COVID-19 pandemiją kai kurių vaistų poreikis, taip pat ir antibiotikų, buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati vaistų gamyba.Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais gauta pranešimų daugiau - virš 1 tūkst., o praėjusių metų pirmas ketvirtis, pasak ministro Arūno Dulkio, rodo, kad trūkumas bus dar didesnis.Kaip trūkstant vieno pagrindinių antibiotikų pacientų gydymą organizuoja šeimos ir vaikų ligų gydytojai? Ar turime šalyje amoksicilino analogų? Kokios priemonės pasiekiamos Lietuvai, kai su vaistų trūkumu susiduria visa Europa? Ar tiesa, kad antibiotikų netrūksta Lenkijoje? Kiek pacientams teks laukti, kol amoksicilinas bus lengvai prieinamas Lietuvos vaistinėse?Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.Ved. Laura Adomavičienė

Apie pusė burnos vėžiu sergančių pacientų į odontologų kabinetus prisibeldžia jau pasiekę ketvirtą ligos stadiją. Kodėl? Pasirodo, šie pacientai yra biurokratijos įkaitai. Mat norint pradėti onkologinį gydymą pirmiausia reikia kreiptis į odontologą. Ne bet kurį, o tą, kuris dirba poliklinikoje, kurioje yra prisiregistravęs pacientas. Kodėl? Nes antraip už odontologines paslaugas teks mokėti iš savos kišenės, o tai gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.Ved. Laura Adomavičienė

Balandžio pabaigoje Kaune ir aplinkiniuose rajonuose užfiksuotas legioneliozės protrūkis. Ir šiandien apie 10 užsikrėtusių pacientų gydomi Kauno ligoninėse, du iš jų guli reanimacijos skyriuose, o keturi pacientai per šį laikotarpį nuo minėtos ligos mirė.Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, protrūkis sutapo su Garliavos siurblinės plovimo darbais, tačiau visos aplinkybės vis dar yra tikslinamos. Mat kas keisčiausia šioje situacijoje, kad užsikrėtę pacientai nesiejami su viena teritorija.Visgi, kaip praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, legioneliozė plinta aerozoliniu būdu su vandens purslais. Tai reiškia, kad užsikrečiama bakterijų įkvėpus. Bakterinę infekciją sukeliančios legionelių bakterijos atsiranda vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo. Tokių vamzdynų gali būti bet kur – tiek privačiuose namuose, sodybose, sodo nameliuose, kuriuose nėra nuolat gyvenama ir vanduo yra ilgai nenaudojamas. Taip pat ir daugiabučiuose, kur netinkamai rūpinamasi vandens sistemų profilaktika. Legioneliozės židinių randama net ir viešbučiuose, baseinuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad legioneliozės pavojus gali tykoti bet kur.Apie sąlygas legioneliozei plisti bei ligos gydymo eigą pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskiene bei LSMU Kauno ligoninės vyriausiuoju rezidentu Mariumi Ogensku.Kita laidos temos – pavojai, kurie vaikų ir paauglių tyko Tik Tok platformoje. Balandžio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose pasklido tragiška žinia apie netyčia vaistų perdozavusį paauglį. Jis bandė atkartoti Tik Tok platformoje iškeltą iššūkį – apsvaigti nuo didelės vaistų dozės. Eksperimentas, kuris baigėsi 13 metų paauglio mirtimi, buvo filmuojamas. Kitas eksperimentas, kuris populiarus ir tarp Lietuvos vaikų – neva saugiai sukeliamas alpimas pridusinant.Tokie eksperimentai tėvams kelia šiurpą, tačiau dažnas jų jaučiasi bejėgis, nes paprastai tokiais eksperimentais paaugliai užsiima kai tėvų ar kitų suaugusių asmenų nėrašalia, kurie galėtų užkirsti kelią pavojui. Kaip kalbėtis su paaugliais apie interneto platformose tykančius pavojus, kad jie tokių eksperimentų nesiimtų? Pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatre Urte Konovalove.Ved. Laura Adomavičienė

Kas yra tas tvarumas? Ar paprastam žmogui, nuolat bėgančiam ir lekiančiam, belieka tik daugkartinių maišelių, puodelių, indų naudojimas ir šiukšlių rūšiavimas, nes niekam kitam nėra laiko? O gal nerandat laiko ir tos kartotinės dėžės suplėšymui, kad tilptų į rūšiavimui skirtą konteinerį? O tada paguodžiat ir išteisinate save, nes, na, didžioji dalis kaimynų ar artimųjų irgi nerūšiuoja?  Kas tvariau – ar važiuoti per visą miestą į ekologiškų prekių parduotuvę pirkti morkų ir riešutų, ar geriau tiesiog nueiti iki artimiausios parduotuvės? Ar būtinai reikia turėti visą naujausią įrangą, techniką namuose, jei vis dar puikiai tarnauja ta, kurią turime?  Kviečiu paieškoti į šiuos klausimus atsakymų kartu ir paklausyti pokalbio su trimis tvarumo ir švaresnio pasaulio entuziastais: gydytoja, tvarių, ekologiškų prekių šeimai parduotuvės ir tinklaraščio „Naturoti“ įkūrėja Raimonda Valaikaite, žurnaliste, radijo laidų vedėja Milda Noreikaite-Bobiniene, daugkartinių sauskelnių entuziaste, „Tele2“ viešųjų ryšių vadove Asta Buitkute ir aplinkosaugos aktyvistu, daugybės puikių iniciatyvų autoriumi Giedriumi Buču. Ką jiems reiškia tvarumas, ką jie stengiasi daryti, kad bent neprisidėtų prie aplinkos taršos, koks buvo jų kelias iki šiandienos, kas juos įkvepia, motyvuoja neprarasti entuziazmo užsiimti tvarumą skatinančia veikla ir dar daug labai įdomių klausimų ir mažų, bet labai svarbių šioje temoje detalių. Visą šį pokalbį klausyti galit tik mūsų Contribee rėmėjai, prie jų prisijungti ir norimą paramos lygį pasirinkti galite contribee.com/kalbamamos Šis pokalbis buvo įrašytas vasario mėnesį organizuotoje tvarumo dienoje, kurios metu vyko šeimų turgelis ir Giedriaus Bučo dirbtuvės, tad girdėsite šiek tiek pašalinių garsų, o mes kartais ne viską suspėjome pasakyti į mikrofoną, nes turėjome jų tik du, bet labai tikiuosi, kad tai pernelyg netrukdys. Gero klausymo! Marija

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją apie gyventojų imunizacijos aprėptis, kartu nagrinėtos ir priežastys, kodėl dalis lietuvių vis dar skeptiškai vertina skiepus. Didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams kelia krentančios vaikų skiepijimo nuo 14 infekcinių ligų apimtys. Pastebėta, kad per pora metų beveik visose kategorijose vakcinavimas smuktelėjo 2 proc., išskyrus kūdikių skiepijimą nuo Hepatito B ir rotavirusinės infekcijos.Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip išsirinkti psichoterapeutą, kai prie kiekvieno jų aprašymo puikuojasi nemenka dosjė su išvardintomis įvairių krypčių terapijomis? Kuri tinkamiausia siekiant susidoroti su vaikystės traumomis, lėtiniu nuovargiu ar patiriamu perdegimu? Ką rinktis, jeigu siekiame atsikratyti žalingų įpročių?Psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad tie, kurie specialisto ieško pirmiausia žiūrėdami į jų nuotraukas, elgiasi teisingai. Mat ir žmogaus veidas gali daug pasakyti, tu vidumi pajunti, ar galėtum šiam žmogui atskleisti slapčiausius išgyvenimus, dalykus, kurių kartais net patys sau neišdrįstame pasakyti. Tačiau kitas svarbus žingsnis – telefono skambutis pasirinktam psichoterapeutui. Pokalbis gali atskleisti daugiau detalių ir sustiprinti pasitikėjimą pasirinktu specialistu arba atvirkščiai – paskatinti tolesnėms paieškoms.Daugiau apie tinkamiausio psichoterapeuto paieškas ir apie patį psichoterapijos procesą – pokalbyje su prof. Eugenijumi Laurinaičiu.Ved. Laura Adomavičienė.

Ar kalba apskritai gali numirti, kol yra ja šnekančių žmonių? Ir kiek ji gali gyventi savo atskirą gyvenimą? Kodėl mes apskritai kalbame apie kalbą?Ved. Aidas Puklevičius

Į laidą kreipėsi klaipėdietė Kristina, kuri tikina, kad ją dažnai kankina pasikartojantys nugaros skausmai. Kristina dirba buhaltere, tad jos darbas yra sėdimas. Moteris pasakoja, kad skausmas dažniau suriečia dirbant nuotoliu iš namų. Nors, pasak moters, ji ir namuose dirba prie rašomojo stalo, naudojasi biuro kėde, darbo sąlygos kone identiškos, kaip ir įmonėje, vis dėlto vakarop jau nuo darbo kėdės jai pakilti sunku: nugaros apačią riečia skausmas, o tada jau sunku ir vaikščioti, ir sėdėti, kiek palengvėja tik prigulus. Moteris tikina dėl šios priežasties įsigijusi ir masažinę kėdę, tačiau ši padeda tik tam kartui. Kristina klausia, ar yra nebrangių, bet veiksmingų būdų, kurie padėtų išvengti nugaros skausmų.Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą, tad ši problema gerai pažįstama dažnam lietuviui. Ir su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.Nugaros skausmai nesvetimi ir šiauliečiui Sauliui Daunorui, kuris taip pat ilgai dirbo sėdimą darbą. Vyras ilgai kentė nuolatinį skausmą, šis ypač sustiprėdavo pasportavus. Sulaukus 35-erių, vyrui buvo nustatyta stuburo išvarža. Saulius tuomet konsultavosi su daugeliu specialistų, jam taikyti įvairūs gydymo būdai, technikos, tačiau vyras tikina išsigelbėjimą atradęs vienoje knygoje, kurioje aprašoma stuburo ištempimo technika, vadinama Cantienica. Technika vyrą taip sudomino, kad galiausiai pats ryžosi tapti šios technikos instruktoriumi.Plačiau apie kančias, kurias sukelia nugaros skausmai, laidoje pasakoja pats Saulius Daunoras, o plačiau apie prevencines priemones komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė.Ved. Laura Adomavičienė

Kad salmoneliozė gali būti klastinga ir gyvybei pavojinga liga – patvirtina klausytojos Ingos istorija. Inga, auginanti darželinukę dukrą, su šeima savaitgalį dalyvavo giminės šventėje, tačiau sekmadienio rytą dukra pabudo kankinama stiprių pilvo skausmų, smarkiai karščiavo. Sudavus vaistų nuo skausmo šis atlėgdavo tik trumpam, o temperatūra visai nekrito.Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.Ved. Laura Adomavičienė

Vis dažniau žiniasklaidos priemonėse pasirodo istorijų apie apsinuodijusius ir į ligoninę atgabentus paauglius ar jaunuolius, kurie rūkė elektronines cigaretes. Kaip vėliau aiškėja, jos buvo užpildytos ne kaitinamuoju tabaku, o nelegaliomis psischoaktyviomis medžiagomis, kurių sudėtyje aptinkama žiurknuodžių, aušinimo skysčio ar kitų nuodingų medžiagų. Medikai tikina, kad tokie apsinuodijimo atvejai yra gana dažni, o atpažinti, kuo apsinuodijo pacientas – kartais ir neįmanoma, nes nelegaliai gaminami ir platinami sintetiniai katinonai ar sintetiniai kanabinoidai gali būti užteršti ir kitų medžiagų priemaišomis, apie kurias nenutuokia nė patys nelegalių psichoaktyvių medžiagų gamintojai. Kuo baigiasi tokie elektroninių cigarečių garinimo eksperimentai? Kokie dažniausi apsinuodijimo liekamieji reiškiniai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner Sakalauskiene.Kita laidos tema – vis dar dažnai painiojamos ligos: insultas ir miokardo infarktas. Nors jos abi mums kelia siaubą, nes jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o dar baisiau – abi ligos siejamos su mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai pokalbis su Santaros klinikų gydytoju neurologu dr. Ryčiu Masiliūnu ir gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu.Ved. Laura Adomavičienė

Laidos ištikimi klausytojai Algimantas ir Irena skundžiasi patiriantys nuolatinį galvos ūžesį. Abiem vilniečiams jau gerokai per 60 metų.Algimantas tikina, kad ūžimą galvoje ir spengimą ausyse pradėjo girdėti prieš metus. Kaip tik tuomet buvo baigtas gydymas chemoterapiniais vaistais. Vilnietis onkologinę ligą įveikė ir šiuo metu liga yra remisijoje. Visgi po begalės vizitų pas neurologus, kompiuterinės tomografijos ir kitų tyrimų: tiek galvos ir kaklo kraujagyslių, tiek klausos, paaiškėjo, kad yra pažeistas vidinės ausies nervas, gydymui išrašyti vaistai. Tačiau ūžesys nesiliauja ir Algimantas tikina, kad ūžimas suintensyvėja ne tik po fizinio krūvio, bet ir artėjant nakčiai. Vyras dažnai dėl ūžesių nubunda viduryje nakties, o tai reiškia, kad jis negali kokybiškai pailsėti, dėl to ir dieną krenta jo darbingumas.O štai Irena onkologine liga nėra sirgusi, tačiau ūžesiai galvoje ją kankina jau kelerius metus. Įtarimai dėl galimos aneurizmos nepasitvirtino. Moteris stengiasi būti aktyvi, kasdien sportuoja, lanko specialų taškinį masažą, kuris atpalaiduoja giluminius kūno raumenis ir po jo, kaip tikina pati ponia Irena, ūžesiai kuriam laikui susilpnėja, tačiau ūžimas moterį lydi nuolat.Apie ūžesių galvoje priežastis bei gydymo būdus pokalbis su Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Vija Vainutiene.Kita laidos tema – pavasarinė vitaminų stoka. Kovas jau įpusėjo, tad galbūt verta pasirūpinti vitaminų ir mineralų atsargomis. O gal tai tėra mitas? Juk praėjusiame šimtmetyje tikrai buvo aktualu pastiprinti vitaminais organizmą, kai baigdavosi visos žiemai suruoštos marinuotos-raugintos sodo ir daržo gėrybės. Šiandien gi prekybos centruose ištisus metus galima įsigyti įvairiausių daržovių ir vaisių, prieinami net egzotiniai skanumynai, apie kuriuos praėjusiame amžiuje mūsų senoliai nė girdėję nebuvo. Tad ar ta pavasarinė vitaminų stoka tebėra mums aktuali? Pokalbis su Vilniaus „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Izabele Juškiene.Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įspėja, kad šiemet dėl šiltesnės žiemos erkės nubusti gali anksčiau nei įprastai. Erkių sezonas paprastai tęsiasi nuo balandžio iki spalio, tačiau specialistai jau šiandien ragina suklusti gyventojus, kad aktyvių erkių miškuose bei parkuose galima aptikti ir dabar. Erkių platinamos ligos yra klastingos, o susirgus erkiniu encefalitu specifinio gydymo apskritai nėra. Dar daugiau – net ir pačią ligą atpažinti ne taip paprasta.Tinklaraščio „Mamišiukas“ įkūrėja Giedrė Paulauskienė pasakoja, kad erkinio encefalito diagnozė ją pasivijo praėjus porai mėnesių nuo erkės įkandimo. Pasireiškus bendram kūno silpnumui, sutrikus orientacijai, prasidėjus rankos skausmui jai nė į galvą netoptelėjo, kad simptomus galėjo iššaukti erkinis encefalitas. Tris kartus į namus kviesta greitoji medicinos pagalba, moteris vežta į dvi skirtingas ligonines, kelis kartus kartoti kraujo tyrimai ir tik atsitiktinumo dėka pačiai pacientei kilo mintis – o kas, jai tai erkinis encefalitas? Apie ligoninių koridoriuose nueitus kryžiaus kelius ieškant ligos, apie erkinio encefalito padarinius, juntamus ir šiandien, laidoje dalijasi pati Giedrė Paulauskienė. Laidoje taip pat dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Milda Žygutienė.Ved. Laura Adomavičienė

Kosulys ir sloga vaikus, ypač lankančius vaikų darželius, paprastai kamuoja iki pat Velykų ir dažnai sunegalavus mažajam tėvams kyla klausimų, o ką daryti? Kaip kosulį gydyti? Būtina čiupti vaiką ant rankų ir lėkti pas šeimos gydytoją, o gal užtenka vaikui skirti poilsio režimą ir pasikliauti namuose esančiais vaistais? Kaip atpažinti kosulio priežastį ir kaip su ja kovoti? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indre Plėštyte-Būtiene.Kita laidos tema – retos ligos. Šiemet vasario 28-ąją minėsime retų ligų dieną. Apie retas ligas dažniausiai girdime socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse ir tokios istorijos ypač graudina. Viena šiuo metu žinomiausių yra mažosios Milanos, sergančios spinaline raumenų atrofija, istorija. Mergaitei vos pusantrų metukų, ji serga pačia sunkiausia ligos forma, kai miršta organizmo ląstelės, atsakingos už raumenų judėjimą, aktyvumą ir vystymąsi. Ligos gydymui reikalingi 2 mln. eurų kainuojantys genų terapijos vaistai, galintys išgelbėti vaiko gyvybę. Tokie vaistai vaikams nemokamai iš dangaus nekrenta, todėl Milanos artimieji įkūrė specialų fondą lėšoms rinkti. Tiesa, kol kas Milanos istorija pažymėta vilties ženklu – mat Sveikatos apsaugos ministerija padvigubino valstybės skiriamas lėšas vaistui įsigyti, likusi dalis bus padengta iš Milanos labdaros ir paramos fondo.Spinaline atrofija Lietuvoje iš viso serga apie 40 įvairaus amžiaus žmonių ir tai tik viena retų ligų, o jų priskaičiuojama šimtais. Kokios retos ligos labiausiai paplitusios Lietuvoje, ar visada jos reiškia neįgalumą visam gyvenimui ir kodėl šių ligų gydymas yra toks brangus? Pokalbis su Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro Tarptautinių ryšių poskyrio koordinatore dr. Birute Tumiene.Ved. Laura Adomavičienė

Vienas iš keturių žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą, tad psichikos sveikatos tema visais laikais lieka svarbi ir aktuali, apie ją palaipsniui girdime vis daugiau, bet retai susimąstome, kad čia gali atsiverti ir architektūrinis aspektas. Poreikis gilintis į skirtingas tipologijas ir ypač kai jos yra skirtos labai specifinei funkcijau, egzistuoja visuomet, tad šį sykį kalbėsime apie erdves skirtas psichinei sveikatai ir klausime: Kokiose erdvėse atsiduria žmonės susidūrę su emociniais sunkumais? Kaip organizuojamos jiems skirtos institucijos ir ar gali architektūra padėti joms geriau atliepti personalo ir pacientų poreikius? Su kokiais emociniais iššūkiais tenka susidurti architektūros studijų metu? Apie tai kalbamės su architekte Evelina Bartusevičiūte, tyrinėjančia, kaip architektūra ir erdvinė patirtis veikia individo agentūrą, ir su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių eksperte Karile Levickaite.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius savaitgalį socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kuris šeimos gydytojų bendruomenėje įplieskė aršias diskusijas.„SAM pagaliau rado naktinių pacientų vizitų į ligonines priežastį – naktį nedirbančias poliklinikas ir šeimos medicinos centrus. Nuo šiol šeimos gydytojai dirbs ir naktimis“, – rašo prof. V. Kasiulevičius ir kartu pabrėžia, kad toks ministerijos sprendimas anaip tol nesumažins didelių pacientų srautų ligoninių skubios pagalbos skyriuose. „Ar visą parą dirbančios Vilnius Centro poliklinikos pacientų nėra skubios pagalbos skyriuose miesto ligoninėse? Skirtumas tik toks, kad pacientas pateks į ligoninę valandėlę vėliau negu įprastai“, – prideda jis.Kilus šeimos gydytojų pasipiktinimui, kad jų darbo sąskaita bus trumpinamos naktinės pacientų eilės ligoninėse, ministerija pakeitė poziciją ir jau antradienį medikams tikino, kad šeimos gydytojai pacientams turės teikti paslaugas tik darbo dienomis ir tik 12 valandų per parą. Tiesa, šios formuluotės dar nėra keičiamame Vyriausybės nutarime, pažymėtame 370 numeriu.Kokie pokyčiai iš tiesų laukia šeimos gydytojų keičiant Vyriausybės nutarimą, pažymėtą 370-uoju numeriu? Kaip ministerijos pasikeitusią poziciją vertina patys medikai ir kaip tai galbūt jau nuo šio rugpjūčio paveiks ir mus, pacientus?Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Džiuginta Morkūnaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje šiuo metu trūksta 150 vaistininkų, o nuo liepos trūkumas gali dvigubėti – skelbia Lietuvos vaistinių asociacija. Visgi vaistinių darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga atkerta – vaistininkų trūkumo problema yra dirbtinai pučiama. Jų nuomone – nenormalu, kai vienoje sankryžoje pūpso keturios skirtingų tinklų vaistinės, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl darbuotojų, bet vaistinių skaičiaus jokiu būdų sumažinti nenori.Kiek iš tiesų aštri vaistininkų trūkumo problema? Ar tiesa, kad vaistininko specialybė studentams nebepatraukli? Kodėl vienoje vaistinės komandoje privalo būti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas? Galiausiai, kaip ši vaistinių tinklų ir vaistininkų kova paveiks mus visus, kai nuo liepos įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos?Laidoje dalyvauja: Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.Ved. Laura Adomavičienė

Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirga antraštės apie tėvo žiauriai sumuštą dvimetį berniuką, kuris dėl sužalojimų atsidūrė ligoninėje, apie Kauno klinikose dėl smurto atsidūrusią tokio paties amžiaus mergaitę, kurios būklė dėl patirtų sužalojimų ilgai buvo sudėtinga.Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi. Vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2 tūkstančiai 800 vaikų nukentėjo. Iššūkiais mažamečiams tampa šventės, per kurias neretai vartojamas alkoholis. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas – kone svarbiausią šeimos šventę – gauta apie 150 pranešimų dėl smurto prieš vaikus, iš jų 80 vaikų teko atskirti nuo šeimos, kurioje jiems buvo nesaugu.Kodėl smurtas prieš vaikus mūsų šalyje nesiliauja? Kur slypi to priežastys ir kaip tokį tėvų elgesį suvaldyti? Ar įmanoma nutraukti užburtą smurto ratą, kai nederamo elgesio modelis keliauja iš kartos į kartą? Ar įmanoma išmokyti tėvus pagarbaus elgesio su vaiku, nors tokio pavyzdžio jų vaikystėje gal ir nebūta? Galiausiai kas nutinka su smurtą kentusiu vaiku? Kaip tai trikdo tolesnį jo gyvenimą ir ar šias žaizdas įmanoma kada nors užgydyti?Laidoje dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.Ved. Laura Adomavičienė

FM99 eteryje su „Vaikų linijos“ psichologe dr. Jurgita Smilte Jasiulione kalbėjome apie vaikų emocinę sveikatą, galimybę padėti sunkumus išgyvenantiems vaikams ir paaugliams, bei renginį, Alytuje vyksiantį sausio 23 dieną 18 val. „Menų pirtyje“ (Tilto g. 2, Alytus).

Gruodžio viduryje Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos Lauros Šilinskytės savižudybės aplinkybių. Tyrimą atlikusi prokurorė nurodė, kad tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Per tyrimą buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, nagrinėti medicininiai ir pokalbių telefonu įrašai, elektroniniai susirašinėjimai.Įdomu tai, kad ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mobingo faktas, kurį kėlė mirusios gydytojos artimieji, nagrinėtas apskritai nebuvo. Tačiau ekspertizės išvadose teigiama, kad iš surinktos informacijos yra aišku, jog gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskutinius dvejus metus jautėsi nesaugi, patyrė psichologinį spaudimą. Atleidimas iš darbo „už dokumentų klastojimą, dėl ko buvo diskredituotas gydytojo vardas ir visiškai prarastas kolegų pasitikėjimas“, ekspertų teigimu, medikei sukėlė ūmią reakciją į stresą. O tai jau yra medicininė diagnozė ir ši liga turi savo kodą. Kaip teigia medicinos ekspertai, ūmią reakciją į stresą patyręs žmogus negeba racionaliai priimti sprendimų.Kodėl gydytojos atleidimas dėl dokumentų klastojimo galėjo iššaukti ūmią reakciją į stresą? Nes, kaip įrašuose nurodo pati gydytoja, dokumentų klastojimu buvo pavadinta jos netyčinė klaida: pildydama ligos istorijos dokumentus ji tiesiog supainiojo pacientus ir vėliau savo padarytą klaidą pati ištrynė. Visgi ši klaida, virtusi dokumentų klastojimu, tapo priežastimi ją atleisti iš darbo ir kartu medikei užtrenkė duris įsidarbinti kitoje gydymo įstaigoje: ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur iš gydytojo emigranto reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.Darbo ginčų komisija yra priėmusi sprendimą, kad gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai, nes jos atlikti veiksmai nebuvo laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Deja, sprendimas priimtas jau po gydytojos mirties.Gydytojos pradėtą kovą su mobingu šiandien tęsia medikės artimieji. Prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas kelia pasipiktinimą ir medikų bendruomenei. Toks šių įvykių posūkis jiems reiškia, kad kovoti prieš mobingą gydymo įstaigoje gali būti tiesiog beprasmiška.Kaip šiandien turėtų elgtis medikas, matydamas vadovų klaidas, kartais ir galbūt nusikalstamas veikas? Tylėti ir bijoti užsitraukti vadovų nemalonę, kad, neduok Dieve, netaptų dar viena mobingo auka? O jei žmogus yra pilietiškas ir negali taikstytis? Kas tokiu atveju jam padės kovoti, kai galios svertai vadovų pusėje?Laidoje dalyvauja: Gydytojos Lauros Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulis nerimauja dėl naujos koronaviruso padermės XBB 1.5, kuri, kaip aiškėja, yra daug užkrečiamesnė už šiuo metu Europoje vyraujančias kitas omikron atmainos padermes. Akivaizdžiausias pavyzdys – JAV, kur naujoji atmaina pradeda dominuoti. Gruodžio pabaigoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, užsikrėtimai XBB 1.5 potipiu sudarė daugiau nei 40 proc. naujų COVID-19 ligos atvejų, o Amerikos šiaurės rytuose – net 75 proc. Kas šiandien yra žinoma apie šią naują koronaviruso atmainą ir kokia tikimybė, kad ji netrukus išplis ir Lietuvoje? Ar naujos padermės akivaizdoje Lietuvai kelia pavojų keliautojai iš neseniai sienas atvėrusios ir COVID-19 krečiamos Kinijos? Kokių priemonių imasi mūsų valstybė ir kokios rekomendacijos aktualios mūsų šalies gyventojams?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene bei Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.Kita laidos tema – maudynės eketėje žiemą. Pirmą naujųjų metų dieną šimtai tokių aistruolių tradiciškai nėrė į eketę. Iš socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų matyti, kad maudynėmis eketėje mėgaujasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vien Vilniaus eketės mėgėjų grupėje užsiregistravę apie 3 tūkstančiai tokių aistruolių, Kaune – apie 1 tūkstantį. Jei pavydžiai stebite tokias maudynes ir svajojate į eketę kada nors panirti ir patys – reikėtų žinoti, kaip teisingai tam pasiruošti. Pokalbis su „Sporto klinikos“ kineziterapeutu Ignu Želniu.Ved. Laura Adomavičienė

Prieš pat Naujuosius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas išplatino pranešimą, kad per pastaruosius 11 mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus 2021-uosius. Vilniaus mieste 2021 m. registruota 70 šios ligos atvejų, o iki 2022 m. lapkričio 30 dienos sostinėje nustatytas 91 jos atvejis.NVSC duomenimis, 2021-aisiais Lietuvoje iš viso buvo nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, nuo šios ligos mirė 31 žmogus. Aktyvia tuberkuliozės forma sergantis pacientas gali užkrėsti iki 15 asmenų per metus – taip nurodoma pranešime spaudai.Tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo ligos miršta 2-3 mln. žmonių, užregistruojama 9 mln. naujų ligos atvejų.Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų serga besimptome lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. Lietuvoje kasmet tuberkulioze iki pandemijos susirgdavo apie 900 asmenų. 2021 m. Higienos instituto paviešinta statistika rodė, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze buvo vienas didžiausių Europoje, didesnis ligos paplitimas buvo registruojamas tik Rumunijoje.Kokios yra augančio sergamumo tuberkulioze priežastys ir kiek ši infekcinė liga pavojinga visuomenei? Kokie yra tuberkuliozės pirmieji simptomai, kiek trunka gydymas ir kokie gali būti liekamieji ligos reiškiniai?Laidoje dalyvauja: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Santaros klinikų vyresnioji gydytoja pulmonologė Vaiva Kumpauskaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Santaros klinikų kraujo centras skelbia, kad sparčiai senka kraujo atsargos. Labiausiai trūksta A-, A+, O+ ir B+ kraujo grupių atsargų. Jei situacija nesikeis, jau po mėnesio centras gali susidurti su kritiniu kraujo trūkumu. Taip nutiko todėl, kad šią žiemą kraujo poreikis yra didesnis ne tik dėl traumų, bet ir išaugusio operacijų skaičiaus. Kartu prisideda ir tos planinės operacijos, kurios buvo atidėtos per karantiną.Medikus neramina tai, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet pastebimai sumažėjo kraujo donorų skaičius. Vien Santaros klinikų kraujo centre kasdien reikia bent 100 kraujo donorų, kad būtų patenkintas kraujo poreikis klinikų pacientams.Kraujo perpylimo dažniausiai reikia onkologijos ir hematologijos skyrių pacientams, taip pat asmenims po transplantacijos procedūrų, po traumų, gimdyvėms esant komplikuotam gimdymui ir net patiems mažiausiems – kūdikiams ir vaikams, gydomiems traumatologijos, ortopedijos, neurochirurgijos ir onkologijos skyriuose.Kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatoriai, Lietuvos šeimos gydytojai ragina didžiųjų švenčių akivaizdoje pasirūpinti ne tik artimaisiais, bet neužmiršti ir sunkiai sergančių, kuriems pati didžiausia dovana, gelbstinčia gyvybę, gali būti jūsų kraujas.Laidoje dalyvauja kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja Justė Latauskienė ir Santaros klinikų kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.Ved. Laura Adomavičienė

„Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad aš į kitus žmones negaliu žiūrėti su džiaugsmu, kad aš pavydžiu, kad man pikta, kad aš nepatenkinta esu. Atrodė, tai ką, viskas? Tai tik tiek? Ties čia ir baigiam? Dabar aš turėsiu tokiam jausme visada ir būti?“ – sako Gabrielė, šiuo metu praktiką po medicinos studijų atliekanti Vokietijoje.   Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti.   Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus.   Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kiek-kainuoja-psichikos-sveikata Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Įsisiūbuojant šalyje gripo sezonui grįžtame prie vakcinų nuo šios infekcinės ligos temos. Aiškėja, kad pasibaigus gripo sezonui, valstybės lėšomis įsigytos gripo vakcinos turi būti utilizuojamos, o už neišskiepytas dozes Valstybinė ligonių kasa (VLK) gydymo įstaigoms pateikia sąskaitas – mat tai laikoma padaryta žala valstybės biudžetui.Šiam gripo sezonui skirtas vakcinas VLK įsigijo vasarį. Už daugiau nei 1,5 mln. eurų įstaiga nupirko daugiau nei 200 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kurios rugsėjo pabaigoje buvo išdalintos Lietuvos gydymo įstaigoms.Lyginant su praėjusiu sezonu, šiemet gripo vakcinų įsigyta beveik 60 tūkst. dozių mažiau, o tai reiškia, kad pirkiniui PSDF lėšų taip pat šiemet skirta kone puse milijono eurų mažiau.Nors 2020-2022 m. gripo vakcinų buvo įsigyta apie 30-35 proc. daugiau, sergamumo gripu rodikliai buvo kaip niekad žemi. Jeigu 2018 m. sergančiųjų buvo netoli 60 tūkst., 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų. Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. populiacijos. Kitaip tariant, statistinėse Europos lentelėse pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių Lietuva liko kone pačiame gale, nebesiskiepijo ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai.Šiemet vakcinų gauta mažiau, o sergamumo gripu kreivė šauna aukštyn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarosiomis savaitėmis itin išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose 6alies savivaldybėse.Tad kaip ir kas apskaičiuoja, kiek kasmet iš PSDF biudžeto teks įsigyti gripo vakcinos dozių ir kiek už nepanaudotas vakcinas teks pakloti gydymo įstaigoms? Kodėl už gyventojų norą ar nenorą skiepytis atsakomybė tenka gydymo įstaigoms? Jeigu sergamumo gripu situacija kasmet priklauso nuo daugybės veiksnių, kodėl gripo vakcinų gamintojai rinkai teikia tik metus galiojančius skiepus?Laidoje dalyvauja VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė, Lietuvos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė ir virusologas prof. Saulius Čaplinskas .Ved. Laura Adomavičienė

Nespėjo gydytojai atsigauti po baudų už galimai netinkamą vaisto ranolazino skyrimą, kai sulaukė dar vieno smūgio, šįkart iš Seimo. Mat Sveikatos reikalų komitetas teikia Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriose numatoma gydymo įstaigos atsakomybė už gydytojų netinkamai paskirtus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos priemones. Gydytojai sutartinai tikina, kad poliklinikai ar ligoninei išrašytos piniginės baudos neabejotinai bus permestos ant medikų pečių ir vaistus skyrę gydytojai privalės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dengti iš savos kišenės.Tokios karčios patirties šalies gydytojai jau turi. Mat sumaištis medikų bendruomenėje kilo visai neseniai – šį rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos ir baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Vieno gydytojo padaryta žala PSDF biudžetui siekė po 2-3 tūkst. eurų.Kilus sumaiščiai įsikišo Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pripažino, kad žala buvo padaryta ne dėl medikų kaltės, o dėl sisteminių klaidų. Mat e.sveikatoje minėtas ranolazinas buvo nurodomas kaip kompensuojamas vaistas, o tai reiškia, kad medikai buvo sistemos klaidinami. E.sveikatos klausimas ir šiandien yra neišspęstas, nepaisant to gydytojams finansinę atsakomybę įstatymu planuoja užkrauti pats Seimas. Kam reikia tokių Sveikatos draudimo pataisų ir kaip jos paveiks ne tik gydytojų bendruomenę, bet ir pacientus?Laidoje dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir medicinos teisės ekspertas Andrėjus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

Žiemą dalis aktyvių pramogų iš lauko dažniausiai keliasi į vidų ir viena tokių yra batutai. Batutų parkai šaltuoju sezonu yra vienas iš dažnesnių pasirinkimų vaikų gimtadienių šventėms, kartu netrūksta ir entuziastų, atvykstančių tiesiog pašokinėti savaitgaliais ar po darbo. Visgi medikai atkreipia dėmesį, kad batutai nėra tokia jau nekalta pramoga. Pasirodo, neapšilus ir tinkamai neparuošus kūno būsimoms apkrovoms ant batuto lipti yra labai rizikinga. Kodėl? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadove Ingrida Sapagovaite bei Medicininės reabilitacijos, sveikatingumo ir kūno estetikos centro „Reabilita“ kineziterapeutu Ugniumi Vyšniausku.Kita laidos tema – psichoaktyvios medžiagos darbe. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad 1 iš 3 darbuotojų bent kartą gyvenime vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, kad padidintų produktyvumą ir motyvaciją atlikti užduotį. Kokie sektoriai nuo šios problemos kenčia labiausiai ir kokios psichoaktyviosios medžiagos minėtiems tikslams dažniausiai vartojamos? Pokalbis su NTAKD laikinąja direktore Gražina Belian.Ved. Laura Adomavičienė

Praėjusio savaitgalio įvykis visu šiurpumu apnuogino seniai medikų keliamą problemą – jie nėra saugūs darbo vietoje, patiria ne tik psichologinį, bet ir fizinį pacientų smurtą. Šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vairuotoją pacientas sumušė ir apspardė tiek, kad medikas prarado sąmonę, jam lūžo skruostikaulis, veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Po patirtos traumos vairuotojas mažiausiai dvi savaites negalės grįžti į darbą. Įtariama, kad pacientas buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kartu su vairuotoju buvusi medicinos darbuotoja iškvietė kitą greitosios medicinos pagalbos komandą, o smurtavęs pacientas per tą laiką iš įvykio vietos pabėgo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.Smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus nėra retenybė. Tyrimai rodo, kad su pacientų užgauliojimu ir grasinimais per metus susiduria 70-90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų. Nerimą kelia tai, kad medikai palikti ne tik be apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos, bet panašu, kad ir be deramos teisinės paramos.Kaip smurtinėse situacijose atsidūrę medikai ginasi nuo pacientų? Kokius teisinius kelius smurtą patyrusiam medikui tenka nueiti, kad nubaustų smurtautoją ir sulauktų moralinio atlygio? Kaip situacija keistųsi, jeigu GMP medikai būtų prilyginti pareigūnams ir už jų garbės bei orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos?Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

Į paauglystę įžengęs vaikas ima domėsis siaubo filmais, nori dalyvauti vakarėliuose, gimtadienio šventėse, kuriose būtų gąsdinama. Jei gimtadienio eigą tėvai dar gali reguliuoti, paieškoti siaubo kambario, kuris atitiktų vaiko amžių, su siaubo filmais riba slidesnė – juk siaubo filmai, kurie iki šiol visada būdavo rodomi vėlai vakare, dabar pasiekiami lengviau nei bet kada. Likęs vienas namuose paauglys filmą gali rasti bet kuriuo paros metu internete. Bet ar visada reikia nerimauti, kad vaikas domisi kinu, kuris gąsdina? Ko tokiomis pramogomis siekia pats paauglys – ar tai yra tik noras prieš draugus demonstruoti drąsą, o gal tai – natūralus gyvenimo tarpsnis ir dėl to tėvams nevertėtų nerimauti? Ką patiria siaubo filmą žiūrėdamas vaikas ir kokie ženklai rodo, kad gąsdinimo jo gyvenime jau yra per daug?Dalyvauja: šeštos klasės moksleivės iš Vilniaus: Aušrinė Rasčiūtė, Vasarė Bagdonavičiūtė, Regina Adomavičiūtė ir paauglių psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą „Sveikata“ kreipėsi klausytoja Rita Urbanavičienė, gyvenanti Kaune, kuri pasidalino savo istorija, kokius kelius teko nueiti, kad ji ir jos sutuoktinis pasiskiepytų stiprinamąja doze nuo COVID-19 ligos.Rita yra pasiskiepijusi dviem COVID-19 vakcinos dozėmis. Prieš metus moteris, užsikrėtusi delta atmaina, susirgo COVID-19 liga, kuri baigėsi židininės pneumonijos komplikacija. Po sunkios ligos praėjus metams Rita nusprendė, kad visgi artėjant naujai užsikrėtimų bangai vertėtų pasiskiepyti stiprinamąja doze, juo labiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugsėjį paskelbė pradedanti rizikos grupei priskiriamų pacientų vakcinaciją nuo šiuo metu siaučiančių omikron atmainų.Rita rašo: „Pasiskambinau į savo šeimos klinikos registratūrą ir buvau nukreipta per 1808 liniją registruotis skiepui. Taip ir padariau. Bet, atėjusi skiepytis, sužinojau, kad tai yra delta formos vakcina“. Moteris raštu kreipėsi į SAM, nurodydama, kad ji norėtų skiepytis šeimos klinikoje, kurioje yra prisiregistravusi, ir gauti COVID-19 vakciną prieš omikron atmainą. Ministerijos atsiųstame atsakyme nurodyta, kad Rita skiepo turėtų teirautis savo gydymo įstaigoje, jeigu tik tokia vakcina įstaigą pasieks. Kartu nurodoma, kad registracija 1808 linija nėra pritaikyta adaptuotai vakcinai, todėl pacientė turėtų tiesiogiai kreiptis į gydymo įstaigą.Toks atsakymas skiepytis norinčiai kaunietei kelia apmaudą. Moteris tikina pasijutusi vaikoma nuo vienų durų iki kitų. Su analogiška situacija susidūrė ir Ritos vyras, sergantis 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Nuo rugsėjo prasidėjusios skiepo paieškos kauniečių šeimai baigėsi tik šį antradienį – po skambučių, raštų ministerijai ir gydytojų atsiprašymų sutuoktiniai buvo galiausiai paskiepyti norima COVID-19 vakcina. Rita įsitikinusi, kad tokios painiavos anksčiau nebuvo, kai veikė vakcinavimo centrai. Jos nuomone, pacientams būtų gerokai paprasčiau, jeigu skiepytis nuo COVID-19 ligos būtų galima ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse, kur šiandien galima pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.Kodėl kyla tokia painiava, kai apskritai šalyje skiepijimo nuo COVID-19 apimtys smukusios į neregėtas žemumas? Ar Lietuvai trūksta naujų vakcinų, pritaikytų koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5? O gal šios išgraibstomos tik didmiesčiuose ir skiepo vertėtų pavažiuoti toliau į periferiją?Laidoje dalyvauja: SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.Ved. Laura Adomavičienė

Nuo liepos 1 dienos pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui iš jo buvo išbrauktas ir vienintelis vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra ranolazinas. Šis medikamentas pacientams skiriamas esant krūtinės skausmui. Visgi susidaro įspūdis, kad niekas apie pasikeitusį kompensuojamųjų vaistų kainyną medikams taip ir nepranešė, neatnaujino ir e. sveikatos duomenų bazės. Tai reiškia, kad ranolaziną ir šiandien gydytojai, atsidarę e.sveikatos puslapį, gali išrašyti pacientui tiek kaip naujo paskyrimo vaistą, tiek kaip skirtą gydymui tęsti.Sumaištis medikų bendruomenėje kilo rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Pavyzdžiui, vienoje Alytaus gydymo įstaigų dirbanti gydytoja sulaukė apie 2,5 tūkst. eurų baudos. Įstaiga, kurioje ji dirba, gali priimti sprendimą šią baudą išskaičiuoti iš gydytojos atlyginimo kintamosios dalies.Medikų bendruomenė socialinėje erdvėje sukėlė nemenką vajų: buvo baksnojama į teisės aktų dviprasmiškumą bei pačios ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) padarytas sistemines klaidas. Į kilusią nepasitenkinimo bangą netrukus sureagavo ir SAM ministras Arūnas Dulkys, pažadėjęs išsiaiškinti, kur buvo padaryta klaida. Ir visgi, kaip atsitiko, kad ant vieno vaisto paslydo 200 šalies gydymo įstaigų ir ar teks kam nors mokėti tūkstantines baudas?Laidoje dalyvauja: Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė bei Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.Ved. Laura Adomavičienė

Krūties vėžio statistika yra negailestinga. Šia onkologine liga suserga kas 11 moteris Europoje. Tai reiškia po 1,5 naujų krūties vėžio atvejų Lietuvoje. Kas penkta krūties vėžio diagnozę išgirdusi moteris yra jaunesnė nei 50 metų, o tai reikia, kad į prevencines patikros programas jos niekas dar nekviečia. Visgi kalbantis su gydytojais aiškėja, kad ir pačios prevencijos programos nėra tobulos: Lietuvoje trūksta specialistų, galinčių atlikti ultragarsinį tyrimą, išsamiai patikrai nėra sukurto vieno centro, o tai reiškia, kad pacientė yra blaškoma atskiriems tyrimams po skirtingas įstaigas.Kaip pagerinti patikros programų lankomumo rodiklius ir kartu palengvinti pacientėms patikros kelią? Kokius tyrimus turėtų atlikti skirtingo amžiaus moterys? Galiausiai kodėl pirma krūties vėžio stadija serganti moteris priversta atsisakyti vienos, o gal ir abiejų krūtų ir keisti jas implantais, o vėlyvesnės stadijos pacientei pakanka vėžinį darinį išpjauti nepašalinant visos krūties?Laidoje dalyvauja: šeimos gydytoja bei viena kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorių Jurga Dūdienė ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvos odontologų rūmai skelbia, kad kas antras šalies vaikas iki 3 m. jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai, anot odontologų, yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė.Lietuvos burnos higienistų draugija dalijasi kolegų iš Jungtinės Karalystės užmojais. Pasirodo, Londone susibūrė burnos sveikatos mokslininkų bei praktikų grupė, kuri iškėlė uždavinį, kad visi vaikai, gimę po 2026 m. užaugtų be dantų ėduonies. Ekspertai tikina, kad dantų ėduonis yra gyvenimo būdo pasekmės, todėl šios ligos lengva išvengti, jei tik žinai pagrindinius principus.Kokie tie principai ir ar įmanoma panašų tikslą pasiekti ir Lietuvoje? Kaip atrodo kūdikio burnos higiena? Ką reikėtų daryti, kad vaiko sąkandis formuotųsi teisingai ir kada į pagalbą dantukų valymui jau reikėtų griebti ir šepetėlį?Diskutuoja Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodontė, medicinos mokslų daktarė Rūta Almonaitienė ir Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė.Ved. Laura Adomavičienė

Ankstyvosios diagnostikos programos ir iki COVID-19 nebuvo populiarios tarp pacientų, tačiau per pandemiją patikros programų lankomumas drastiškai smuktelėjo. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, šioje prevencinėje programoje 2021 m. apsilankė vos 18 proc. tikslinės grupės moterų. Ką tai reiškia? Medikų tikinimu, tai lems tik viena – daugiau pacienčių mirčių, nors jų galima išvengti.Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir deja, ši onkologinė liga yra viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).Deja, kaip bebūtų keista, pirmiausia ankstyvos patikros programų smukusiu lankomumu susirūpino šeimos gydytojai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga šiuo tikslu pradėjo edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“. Kampanijos esmė – paskatinti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir reguliariai lankytis prevencinėse patikrose, kurios yra nemokamos. Tačiau kodėl daugiau nei pusė šalies moterų tikrintis vengia? Kodėl reikia skubėti pas gydytoją, jei nieko neskauda?Laidoje dalyvauja: edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja akušerė ginekologė, mamologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Smegenų aneurizmos fondas rugsėjį pradėjo intensyvią informacinę kampaniją, kuria siekia atkreipti pacientų dėmesį į smegenų aneurizmą. Šia liga serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų. Iš vienos pusės – tai nėra daug, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad yra dalis žmonių, kurie nė neįtaria, kad serga smegenų aneurizma, o kita dalis apie tai žino, tačiau nesiima jokių priemonių. Kodėl? Nes liga yra nebyli ir nesukelia skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, tačiau išvešėjusi smegenų aneurizma gali baigtis mirtimi arba neįgalumu. Kas lemia ligos atsiradimą ir ko griebtis išgirdus teigiamą smegenų aneurizmos diagnozę? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės intervencinės radiologijos skyriaus vedėju bei vienu Smegenų aneurizmos fondo steigėjų Audriumi Širvinsku.Kita laidos tema – naujas vėžio gydymo būdas, kuris prieš savaitę buvo pristatytas Europos medicininės onkologijos draugijos kongrese ir tapo renginio žvaigžde. Tai yra naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais. Atlikto nekomercinio klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas yra du kartus veiksmingesnis nei naujos kartos imunoterapija. Įdomu tai, kad naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais onkologų pasaulyje nėra naujiena ir panaši terapija buvo taikoma ir Lietuvoje. Kuo svarbūs naujo tyrimo duomenys ir ar būtų įmanoma Lietuvoje jau šiandien taikyti novatorišką gydymą infiltruojančiais limfocitais? Pokalbis su neseniai iš Europos medicininės onkologijos draugijos kongreso grįžusiu NVI onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.Ved. Laura Adomavičienė

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai nusileido į neregėtas žemumas. Jeigu 2018-aisiais sergančiųjų buvo netoli 60 tūkstančių, 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų.Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.Ved. Laura Adomavičienė

Krizė, sunkmetis, taupymas, infliacija, recesija. Tai frazės, kurias Lietuvos žmonės pastaruoju metu girdi dažiausiai. Kaip neperlenkti lazdos, kaip nepažadinti ekstremalaus pesimizmo?Kaip kalbėtis su Lietuvos žmonėmis, „LRT aktualijų studijoje“ aiškinasi viešųjų ryšių specialistė Kristina Juostaitė-Jurgilė, Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.Ved. Mindaugas Jackevičius