Podcasts about mokslininkai

„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais.Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms. Mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre startavęs jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“ artėja prie finišo. Šių metų programoje – penki renginiai, tarp jų ir du performansai Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. O birželio 17-ąją festivalis kviečia į triukšmingą uždarymo vakarą Šiaulių amfiteatre.Šiemet „Pabėgėlių savaitė“ subūrė daugiau nei 20 kultūros institucijų, bendruomeninių, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų. Nuo pagalbos gavėjo prie kultūros kūrėjo: kaip keičiasi pabėgėlio vaidmuo Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Mokslininkai ir kultūros darbuotojai kritikuoja valdžios planus rudenį organizuoti šokių akciją, tikintis, kad jauni žmonės susipažins ir ateityje galbūt sukurs šeimas.Neįgalieji piktinasi negalintys keliauti kai kuriais traukinių maršrutais, kurie nepritaikyti turintiems negalią.Skuodo rajone sutikti gyventojai sako, kad elektromobilio šiandien nepirktų. Tai daugiausia susiję su, jų nuomone, per mažai išvystyta infrastruktūra.„Regitra“ siūlo keisti egzaminavimo tvarką, kad keliuose visiems būtų saugiau.Ved. Edvardas Kubilius

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai? Kas vyksta mūsų dirvose ir kodėl tai turėtų rūpėti ne tik ūkininkams, bet kiekvienam iš mūsų? Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docente dr. Jūrate Aleinikoviene.Ved. Rūta Kupetytė.

Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse – triukšminga aplinka mus lydi beveik visur. Ir nors dažnai atrodo, kad prie to tiesiog priprantame, mūsų organizmas reaguoja visai kitaip.Kada garsas tampa pavojingu triukšmu? Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti? Ir ar tikrai mūsų kasdienė aplinka yra gerokai garsesnė, nei mes patys suvokiame? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Medicinos fakulteto partnerystės profesore, visuomenės sveikatos mokslų daktare Rita Sketerskiene ir Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, gydytoju prof. Eugenijumi Lesinsku.Ved. Darius Matas

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Viktorijos Vitkauskaitės knyga „Namai ir likimai“, kviečianti leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ – varžosi negrožinių knygų kategorijoje.Pristatytas Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje.Tarpuniversitetinė ekspertų grupė parengė LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją.Ved. Donatas Šukelis

Rubrikoje „PIN kodas“ Jurgita Čeponytė pasakoja, kaip ir kodėl pasaulyje išpopuliarėjo. vafliai.Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija „Feisbuką“, kuriame randa ir melagingos informacijos. Tokiomis mintimis neplanuotai gatvėse pakalbinti žmonės dalijasi laidoje „Praeiviai“.Siekiama stiprinti lietuvių kalbą Rytų Lietuvos tautinių mažumų mokyklose. E. Vitės reportažas.Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvos mokyklose tiria paauglių psichikos sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Pranešimus apie prašymą dalyvauti tyrime gauna moksleivių tėvai.Pokalbis su gydytoja neurologe, kuri, siekdama padėti pacientams sumažinti blogojo cholesterolio, su kolegomis sukūrė paprastas ir aiškias mitybos rekomendacijas. Ką gydytojai rekomenduoja valgyti, o ką siūlo išvis išmesti iš savo raciono?Gamtos fotografo M. Čepulio komentaras.Ved. Liuda Kudinova

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.Gyvūnų gerovės klausimai vėl dėmesio centre. Neseniai Seime vykusioje diskusijoje plačiai kalbėta apie nevienodas gyvūnų dauginimo ir priežiūros sąlygas Lietuvoje. Viena iš problemų - kad norint įsigyti naminį gyvūną, ne visada aišku, kas juos pardavinėja legaliai. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad dabartinė gyvūnų veisimo kontrolės sistema – neefektyvi.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ieško būdų, kaip didinti vakcinų prieinamumą, padaryti jas pigesnes. Vienas tokių būdų – valgomos arba geriamos vakcinos. Tokios vakcinos greitu metu gali pasiekti ir mus.Nuo 11:05 val. – transliacija iš Vilniaus Knygų mugės. Giedrės Čiužaitės pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn, kurių romanai kasmet patenka į skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose penketukus.Giedrės Čiužaitės pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų žaisti rizikingus žaidimus, lipti į medžius? Ką tai jiems duotų? Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis sako, kad vaikui reikia leisti ugdyti savisaugos jausmą ir jis turėtų patirti ne tik saugumą, bet ir nesaugumą.Kaip menopauzė veikia ir keičia moterų smegenis? Ką reikia žinoti apie šį moterų gyvenimo etapą?Lietuvos mokslininkai sukūrė ir išbandė laivų radarų signalus aptinkančią sistemą. Tikimasi, kad tai taps patikimu įrankiu aptinkant bei atpažįstant laivus, kurie bando nuslėpti ar pakeisti savo tapatybę, pvz. Rusijos šešėlinio laivyno laivai. Apie tai pasakoja mokslininkų komandos vadovas, Fizinių ir technologinių mokslų centro Mikrobangų laboratorijos vadovas dr. Paulius Ragulis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aplinkos apsaugos departamentas lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Nemune ties Alytumi ir Druskininkais atlikti ne upės valymo, o gilinimo darbai, ir nustatė, jog šie darbai padarė beveik 8 milijonų eurų vertės žalą aplinkai. Dėl to Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą.Kalbamės su Vilniaus universiteto mokslininkais zoologu Algirdu Kaupiniu ir geografu Laurynu Jukna, kurie šią vasarą praleido Nemune, tirdami laivakelio įrengimo darbų poveikį upei. L. Jukna atliko matavimus ir analizavo Vidaus vandens kelių direkcijos duomenis, A. Kaupinis kolegomis nustatė, jog žuvų nukastose Nemuno rėvose sumažėjo 8 kartus, o bestuburių - dvigubai.Mokslininkai siūlo atkurti nukastas Nemuno rėvas, tuo metu Vidaus vandens kelių direkcija ir savivaldybės tikisi, kad darbai bus tęsiami.Autorė Inga Janiulytė-TemporinAlgirdo Kaupinio nuotrauka

Lietuvoje rūko 22 procentai gyventojų, beveik pusė jų yra bent kartą bandę kontrabandines cigaretes. Tokius duomenis rodo organizacijos „Stiprūs kartu“ užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas. Gyventojai, žinantys, kas perka ar platina kontrabandines cigaretes, raginami netylėti ir pranešti apie tai policijai.UNESCO pripažiniimo sulaukusi italų virtuvė – ne tik pica, makaronai ar ledai. Mokslininkai eksperimentuoja ir su augalinėmis kultūromis bei naujomis technologijomis. Ar tai gali tapti ateities maistu?Raudonieji ir juodieji ikrai niekada neišeina iš mados. Kodėl jie tokie brangūs? Kaip socialiniai tinklai keičia jų populiarumą?Daugiau, kaip prieš metus pradėta sistemos pertvarka atveria naujų galimybių psichikos negalią turintiems asmenims. Daliai jų pavyko atstatyti teisinį veiksnumą ir integruotis į visuomenę.UNESCO pripažino tradicinį Šveicarijos Alpių piemenų dainavimo būdą - jodliavimą pasaulio kultūros paveldo dalimi

Vakar sunegalavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas išleistas iš ligoninės, į darbą jis grįžti žada antradienį. Atšaukus komiteto posėdį, negalėjo įvykti ir plenarinis Seimo posėdis, kuriame vakar turėjo būti priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Kada jos bus priimtos, neaišku, taip pat neaišku, kaip toliaus dirbs atsistatydinti spaudžiama LRT taryba.Prieš šventes žmonės kaip patrakę puola rūpintis dovanomis ir kitais kalėdiniais pirkiniais. Nuo pietų miestuose jau susidaro spūstys, parduotuvės pilnos žmonių, vežimėliai – dovanų, o piniginės tuštėja greičiau nei planuota. Mokslininkai sako, kad perteklinis pirkimas nebūtinai reiškia silpną valią, nes pakliūname į psichologinius spąstus.Lietuvos informacinėje erdvėje aktyvėjantis automatizuotų profilių – vadinamųjų botų veikimas dažniausiai siejamas su priešiškų šalių įsikišimu. Tačiau ekspertai pažymi, jog kurti sau palankius „botų“ spiečius susigundo ir politiniai veikėjai. LRT Tyrimų skyrius išanalizavo tokius veikimo metodus.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje daugėja leidimų nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. Tačiau jų augintojai baiminasi privalomo eelninių gyvūnų ženklinimo įstatymo. Pasak augintojų, toks įstatymas itin apsunkintų verslą, o gyvūnams naudos neatneštų. Tuo metu netinkamai laikytus ar sužeistus gyvūnus globojančios organizacijos sako, kad laukinių gyvūnų augintojai turėtų būti atsakingesni.Ved. Liuda Kudinova

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku. Tai patvirtina Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkų atliktas tyrimas, atskleidžiantis, kad toks požiūris būdingas daugumai apklaustų naminių gyvūnų augintojų Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tyrimą aptarė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė Evandželina Petukienė ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslo darbuotojas Sigitas Balčiūnas.

Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam pažįstamą reiškinį įvairios kultūros gilinasi tūkstantmečius. Pokalbis su indologu, filosofu, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi.Ved. Ignas Klėjus.

Kas yra bioantropologiniai tyrimai ir kaip jie padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes? Kaip buvo vykdomi Napoleono Didžiosios Armijos (1812 m.) karių masinės kapavietės Vilniuje tyrimai, Dubingių piliavietėje rastų Radvilų giminės palaikų bei Gedimino kalne užkastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo darbai? Kokius uždavinius sau turėtų kelti mokslininkai, siekiantys atlikti naujus Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus?Pokalbis su gydytoju, antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovu, prof. Rimantu Jankausku.Ved. Aurimas Švedas

Mokslininkai sako, kad šikšnosparniai mažina vabzdžių kenkėjų populiacijas, kai kurie platina sėklas. Kodėl šikšnosparniai mus reikalingi?Meteorologiniai balionai pastaruoju metu varo siaubą ir institucijoms, ir gyventojams. Tačiau gerų žmonių rankose šie balionai padeda mums visiems gyventi geriau ir žinoti daugiau.Kokie augalai gali pratęsti balkono sodų dekoratyvumą net tik rudenį, bet ir iki pavasario? Atsakymai rubrikoje „Auga ir balkone“.Šį Vėlinių savaitgalį policija ragina vairuotojus būti atidžius, nes eismas intensyvesnis. Tuo metu ekspertai primena, kad nuo šiandien automagistralėse ir greitkeliuose mažėja leistinas greitis, galima važiuoti jau ir su žieminėmis padangomis. Ką svarbu žinoti vairuotojams, išaušus lapkričio 1-ajai?Ką daryti su mirusių artimųjų socialinių tinklų paskyromis? Eksperto patarimai.Ilgus metus Belgija buvo vienintelė Europos Sąjungos šalis, kur bedarbiai galėjo gauti paramą visą gyvenimą. Tačiau nuo kitų metų tokios išmokos stabdomos. Belgijos premjeras šią reformą vadina istorine.Ved. Edvardas Kubilius

Kokią simbolinę reikšmę turi žvakių uždegimas ant artimųjų kapų?Pusmečiui atnaujinta pacientų pavėžėjimo paslauga, kurią galima užsisakyti telefonu 1808.Nuo šiandien visos gydymo įstaigos privalo sudaryti sąlygas mirštančio paciento artimiesiems su juo atsisveikinti.Belgijos vyriausybė skelbia, kad kitais metais bus nutrauktos ilgalaikiams bedarbiams skiriamos išmokos.Mokslininkai: šikšnosparniai verti daugiau dėmesio, nes jie mažina vabzdžių kenkėjų populiacijas, o kai kurios rūšys platina sėklas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai kartu su dar dviem klubais tapo Eurolygos lyderiais.Ved. Madona Lučkaitė

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.Plačiažnyplių vėžių ateitis Lietuvoje priklauso nuo kovos su invazinėmis rūšimis, kurios ne tik konkuruoja dėl buveinių, bet ir platina ligas. Mokslininkai ieško ne tik gaudymo, bet ir ekologinių reguliavimo priemonių. Panašios problemos kyla ir jūroje, kur pasirodo nauji krabų rūšių atstovai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kasdien apie tai negalvojame, bet oras, kuriuo kvėpuojame, gali daug pasakyti apie mūsų aplinką. Kai ore pasklinda nemalonus kvapas – tai ne tik estetikos klausimas. Mokslininkai sako, kad kvapai veikia mūsų fizinę ir psichikos sveikatą, todėl Europoje jie jau laikomi atmosferos teršalais.Kas šiandien yra saugumas? Tik kariuomenė ir gynyba, ar ir mūsų kasdienis pasirengimas, pasitikėjimas valstybės institucijomis, gebėjimas išlikti ramiais krizės akivaizdoje? Apie tai kalbama renginyje „Saugumo kodas 2025“ – tačiau šios temos aktualios kiekvienam iš mūsų. Ką reiškia būti pasiruošusiam neapibrėžtam rytojui – tiek valstybės, tiek asmens lygmeniu?Statistika liudija, kad dalis žmonių vis dar rizikuoja kirsdami geležinkelio pervažas neįsitikinę, ar link jų neartėja traukinys. Tokie neatsargūs sprendimai kasmet pareikalauja žmonių gyvybių arba sukelia sunkius incidentus. Specialistai pabrėžia – net kelių sekundžių delsimas ar neatidumas gali tapti lemtingas.

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Psichikos sveikatos srityje dirbantys mokslininkai vis dažniau susiduria su vadinamomis „ekologinėms“ emocijomis. Tyrimai rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse žmonės jaučia nerimą, liūdesį, baimę, sielvartą, pyktį ir kaltę būtent dėl neigiamų mūsų veiklos sukeltų pokyčių aplinkoje. Psichologai taip pat pastebi, kad tam tikros žmonių grupės šias emocijas gali išgyventi stipriau. Tarp jų – aplinkosaugos ir klimato krizės srityse veikiantys mokslininkai, ekspertai ir visuomenininkai.Švedų žurnalistas ir režisierius Nathanas Grossmanas sugalvojo tai patikrinti neįprastu būdu: jis pakvietė septynis klimato tyrėjus į grupinę terapiją su psichoterapeutu ir viską nufilmavo.„Drąsus eksperimentas, bet labai prasmingas“ – apibendrina aplinkos psichologė Dovilė Šorytė, nes paprastai tokios sesijos nevyksta prieš kino kamerą. Pasak jos, emocijos, kurios atsiskleidžia dokumentiniame filme „Klimato terapija“, jai atpažįstamos. Filmą galima pamatyti rytoj prasidedančiame festivalyje „Nepatogus kinas“.Apie tai, ką reiškia daugybę metų tyrinėti klimato krizę ir kas padeda išgyventi sudėtingas emocijas laidoje pasakoja Vilniaus universiteto tyrėjai Justas Kažys ir Justinas Kilpys.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Prezidentas Gitanas Nausėda, pateikęs Seimui socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjeres, sako, jog kiekvienas į Vyriausybės vadovo postą ateinantis žmogus yra eksperimentas.Generalinei prokurorei kreipusis į Seimą dėl „aušriečio“ Sauliaus Bucevičiaus bei socialdemokrato Tomo Martinaičio teisinės neliečiamybės panaikino, „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas tikina bent jau dėl savo partiečio nematantis tam pagrindo. Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos lyderis Remigijus Motuzas tikina, jog A. Dudėno istorija nepasikartos – socialdemokrato T. Martinaičio neliečiamybė tikrai bus panaikinta.Europos Sąjunga įvedė draudimą pardavinėti kosmetiką, kurioje yra TPO medžiaga, ji dažnai naudojama geliniuose nagų lakuose. Mokslininkai teigia, kad ši medžiaga yra kancerogenas. Nuo rugsėjo mėnesio bus privaloma grožio salonuose naudoti kitus, nekenksmingus nagų lakus.Vystydama šalies sienos apsaugą, Lietuva pereina nuo pavienių inžinerinių pajėgumų plėtojimo į vientisos gynybos linijos vystymą. Kartu su Latvija ir Estija vystoma Baltijos šalių gynybos linija ir Lenkijos įgyvendinamas „Rytų skydo“ projektas rudenį bus sujungti kariniame operaciniame lygmenyje.Zarasuose skulptoriaus Mykolo Saukos skulptūrą „Liudytoja“ padegęs vyras viešai atsiprašė dėl savo veiksmų ir pažadėjo atlyginti padarytus nuostolius. Tačiau pareigūnai fiksavo dar vieną išpuolį prieš skulptūrą – sulaikytas ant jos piešęs vyras.Triskart Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionas Gitautas Kievinas tarpsezoniu ramiai ruošėsi artėjantį sezoną treniruoti „Šiaulių“ krepšininkes, tačiau viską aukštyn kojomis apvertė skambutis iš už 10-ties tūkstančių kilometrų esančios Indonezijos su pasiūlymu vadovauti šios šalies moterų rinktinei.Serbijoje vėl paaštrėjus protestams prieš prezidento Aleksandro Vučičiaus valdžią kilo masiniai susirėmimai tarp protestuotojų, prezidento šalininkų bei policijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien paskutinė diena, kai Socialdemokratų partijos skyriai gali teikti savo nuomones apie jau įvardytus keturis galimus kandidatus į premjerus arba siūlyti naujus.Preliminariai skelbiama, kad dauguma skyrių siūlo laikinojo partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą.Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad birželį nuo pareigų nušalintas karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius abipusiu susitarimu palieka karinę tarnybą, o tarnybinis patikrinimas dėl jo elgesio su pavaldiniais yra nutraukiamas. E. Paulavičiaus advokatas teigia, kad Elegijus Paulavičius ketina atsiimti ir teismui pateiktą skundą.„Yra pasiektas sutarimas tarp mano atstovaujamojo pulkininko E. Paulavičiaus ir Krašto apsaugos ministerijos. Pulkininkas E. PaulavičSeimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai gautą skundą, kur teigiama, jog krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė davė pavedimą ministerijai pavaldžioms tarnyboms saugoti jos namus.Nyderlandai pirmieji už pusę milijardo eurų nupirko amerikietiškos ginkluotės Ukrainai pagal naują NATO schemą apginkluoti Kyjivą. Indija į grasinimus įvesti naujus muitus dėl pagalbos Rusijos karo mašinai atsakė pati apkaltindama Jungtines Valstijas bei Europą nesąžiningu elgesiu ir prekyba su Rusija.Tuo metu Teksase vakar demokratams pabėgus iš valstijos siekiant išvengti respublikonams parankaus rinkimų apygardų perbraižymo, gubernatorius žada juos suimti.Svarbiausias Jungtinių Tautų teismas priėmė istoriniu vadinamą sprendimą, kad pasaulio šalys privalo kovoti su klimato kaita, o nesugebėjimas to padaryti gali būti laikomas tarptautinės teisės pažeidimu. Mokslininkai įspėja, kad krizė artėja prie pavojingos ribos, o nuo klimato kaitos padarinių labiausiai kenčia tos šalys, kurios prie planetos taršos prisideda mažiausiai. Ieškinį Tarptautiniam teisingumo teismui inicijavo studentai iš Ramiojo vandenyno salų valstybių, kurių ateityje žemėlapyje gali apskritai nelikti.Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Mokslininkai tiria tūkstančių ar net milijonų metų senumo ledą, ieškodami užuominų apie besikeičiantį planetos klimatą. Tyrėjai juokauja, kad darbas kartais primena Indianos Džounso misiją.Arboristė Inga Gaidelytė Markevičienė papasakos apie tai, kad sodininkavimas yra ne tik laimės šaltinis, bet ir leidžia skanauti savo užsiaugintą derlių: uogas, daržoves. Šalia to, balkone karaliauja ir įvairios gėlės, vietą randa ir iš kelionių parsivežti augalai, akmenys.Lietuva – jūrinė valstybė. Tačiau ar tai – tik skambus šūkis, ar realus situacijos atspindys? Tam, kad vadintis jūrine valstybe, neužtenka tik geografinės padėties, sako specialistai. Tikra jūrinė valstybė turi turėti ir savo laivyną, ir savo jūrininkus. Ar ateityje jų nepritrūks?Klaipėdoje tęsiasi 66-oji Jūros šventė.Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos.Ved. Paulius Selezniovas

Klaipėdoje įsibėgėja 66-oji Jūros šventė. Vakar per miestą nuvilnijo tradicinė eisena, nuaidėjo pirmieji koncertai. Šiandien mieste ir toliau veikia mugė, kviečia įvairūs renginiai.Policijos pareigūnai šventės teritorijoje dirba sustiprintomis pajėgomis. Ar daug darbo jie turėjo pirmąją Jūros šventės dieną?Jūros šventės programoje - išskirtinis dėmesys tradiciniams bei jūrinę kultūrą puoselėjantiems renginiams.Mokslininkai tiria tūkstančių ar net milijonų metų senumo ledą, ieškodami užuominų apie besikeičiantį planetos klimatą. Tyrėjai juokauja, kad darbas kartais primena Indianos Džounso misiją.Ved. Paulius Selezniovas

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Lietuvos mokslo bendruomenė siūlo peržiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, sukurtą dar 1995 metais, ir iš jo išbraukti Nerį bei dar laivybai nepritaikytą Nemuno dalį. Mokslininkai sako, jog įrengiant laivaikelius, upėms būtų padaryta didžiulė žala, o kokia būtų ekonominė nauda - nėra aišku.Atsakingos institucijos neskuba imtis sąrašo ir užverti durų laivybai jai dar nepritaikytose upėse. Jos teigia, jog į klausimus atsakys poveikio aplinkai vertinimas, tačiau kolkas tam reikalingo finansavimo nenumatoma skirti.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVSTT nuotraukoje - Saidės rėva

Mičigano universiteto pernai publikuotas tyrimas skelbia, kad maždaug trys ketvirtadaliai ligų, kuriomis serga žmonės, gali būti sukeltos zoonotinių virusų, kitaip tariant, žmonės užsikrėtė nuo gyvūnų.Nykstanti biologinė įvairovė, mažėjančios buveinės, intensyvi ūkinė veikla – vienos pagrindinių priežasčių, kodėl kyla infekcinių ligų protrūkiai. Keičiantis klimatui, vis daugiau šikšnosparnių ar virusus platinančių kraujasiurbių vabzdžių atsiduria ten, kur įprastai aptinkami nebuvo.Mokslininkai įspėja, kad ir tarp gyvūnų plintantys virusai gali turėti didelį poveikį pačiai biologinei įvairovei – dėl paukščių gripo itin sumažėjo jūrinių paukščių ir jūrų liūtų populiacija. Laidoje – daugiau apie zoonotinius virusus, galimas jų sukeltų ateities pandemijų grėsmes ir kaip tam reikėtų pasiruošti.Autorė Karolina Panto

Mokslininkai ištyrė, kad bemiegės naktys žmones verčia laikytis didesnio socialinio atstumo ir net gali padidinti vienišumo jausmą. Plačiau apie tai naujame „Miego DNR“ epizode.Seime - siūlymas ilginti istorinių automobilių amžių. Iki šiol tokį statusą galėjo turėti automobiliai pagaminti prieš 30 metų, dabar siūloma padidinti iki 40ies. Vieni tam pritaria, kiti prieštarauja, esą reikia labiau kreipti dėmesį ne į amžių, o į istorinę vertę.Mokytojų trūkumas kasmet sukelia vis daugiau iššūkių. Vilnius ne išimtis - šiuo metu vidutinis pedagogų amžius siekia 50,5 metų. Savivaldybė kviečia pasinaudoti nemokama programa „Pradedu mokyti Vilniuje“.Mokslininkai teigia, kad vidutinis pasaulinis CO2 padidėjimas 2024 metais yra rekordinis. Kokios to padidėjimo priežastys?Vaikų teisių specialistai atkreipia dėmesį, kad tobulėjant dirbtinio intelekto įrankiams, vis didesnė grėsmė kyla vaikų saugumui. Pavojaus varpais skambina ir pedagogai. Jų teigimu, vaikai nebenori spręsti užduočių, patys priimti sprendimų ar kurti, dažniau renkasi viską patikėti dirbtiniam intelektui.Ved.Darius Matas

Vaistininkai vis dar negali klientams savarankiškai pratęsti ilgai vartojamo preparato recepto. Žadėta, kad tą vaistininkai galės daryti nuo šių metų, terminas nukeltas mažiausiai pusmečiui.Į LRT girdi kreipiasi klausytojai, kurie sako viešojoje erdvėje pastebintys vis daugiau pranešimų apie dingusius žmones, o visuomenės prašoma pagalbos juos surasti. Ar tikrai dingsta daugiau žmonių?Šiandien švenčiama Valentino diena. Ar jūs švenčiate šią dieną ir kaip?Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja.Mokslininkai sako, kad didėja tikimybė, jog neseniai aptiktas asteroidas po septynerių metų gali pataikyti į Žemę. Tokia tikimybė dabar – 1 iš 43.Ved. Rūta Kupetytė

Mokslininkai iš asteroido Bennu į Žemę pargabentuose mėginiuose aptiko mineralų ir aminorūgščių, taip pat niekada anksčiau asteroiduose nestebėtų DNR bei RNR sudedamųjų dalių.Lietuvos kariuomenės sužeistų karių sporto rinktinė pirmą kartą dalyvaus „Invictus Games“ žaidynėse. Jos prasideda šiandien ir vyks iki vasario 16-osios Vankuveryje, Kanadoje.Baltijos šalys šiandien atsijungia nuo rusiškos energetikos sistemos. Daugiau kaip parą Lietuva, Latvija ir Estija gyvens vadinamuoju salos režimu, vykdys bendrą izoliuoto darbo bandymą, o rytoj prisijungs prie Europos elektros tinklo.Palangoje vyksta tradicinis žiemos festivalis „Palangos stinta“, kurį vainikuos Stintų meškeriojimo varžybos.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietė Vyda, kurios 92-ejų metų mama gauna pensiją į namus. Tačiau kaskart pensiją atneša kitas „Lietuvos pašto“ darbuotojas, o tai garbaus amžiaus senjorei sukelia stresą. „Lietuvos paštas“ sako, kad kiekvienam paštininkui priskiriama aptarnavimo teritorija, tačiau kartais atsitinka taip, kad darbuotojus pakeičia jų kolegos.Ved. Karolina Panto

Dalis žmonių skundžiasi, kad jiems neapsimoka savo automobiliu važinėti darbo reikalais, nes degalų visuomet išnaudoja gerokai daugiau nei darbdavys kompensuoja. Kokios jūsų patirtys – ar pavyksta atgauti visą sumą už sunaudotus degalus? Kaip jums sekasi derėtis su savo darbdaviu dėl automobilio nusidėvėjimo?Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti šiuos šliužus?Radviliškyje vaiko susilaukusi šeima iškart gaus vienkartinę rekordinio dydžio 1,5 tūkst. eurų išmoką. Tokias išmokas, tik gerokai mažesnes, naujagimiams skiria ir daugiau savivaldybių. Ar įvairios išmokos gali padidinti gimstamumą?Iš Kaišiadorių kilusi Rita Kulešovaitė nuo 18-os metų gyveno užsienyje. Dar įsikūrusi svetur Rita svajojo imtis miško namelių verslo, tačiau geriausios sąlygos verslui susiklostė būtent Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žinių apie masinius atleidimus. Kaip tai paaiškinti – kokios to priežastys ir kokias masiniai atleidimai gali turėti pasekmes ekonomikai ir mums visiems?Šiomis dienomis, kai lankome artimųjų kapus, prisimename gražiausiais praleistas akimirkas su tais, kurių jau nebėra tarpo mūsų – į kapines galima pažvelgti dar ir kitaip, juk kapinės pasakoja istoriją - gidai ir kviečia ja domėtis.Rubrika ,,Auga ir balkone“ šeštadienio rytais tęsiasi ir lapkričio mėnesį. Šio ryto pašnekovė interjero ir eksterjero architektė Gitana Valavičiūtė turi savitą požiūrį į sodininkavimą balkone ir skatina žmones nesusitelkti vien į daržovių auginimą.Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Kiekvienais metais JAV esanti Arizonos dykuma pasiglemžia šimtus migrantų. Nelegaliai iš Meksikos į Ameriką bandantys patekti migrantai dėl visą vasarą besilaikančios 50 laipsnių temperatūros neretai miršta vienoje didžiausių ir karščiausių dykumų Šiaurės Amerikoje. Migrantams gelbėti bando savanoriai.Karybos ekspertai teigia, kad dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių vengia atlikti privalomąją karo tarnybą, naudojasi įvairiais būdais jos išvengti.Ved. Gabija Narušytė

Ar žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį?Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Sakartvele šiandien vyksta Parlamento rinkimai, į kuriuos krypsta visos Europos akys. Apklausos rodo, kad proeuropietiškos jėgos rinkimuose gali laimėti pakankamai balsų, kad sudarytų koaliciją ir pakeistų dabartinę prorusišką vyriausybę.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su fotografe Jurgita Venckiene iš Kauno, kuri jau 5 metus puoselėja sodą balkone. Senovinius meškinus kolekcionuojanti moteris daug dėmesio skiria detalėms, mėgsta įdomių ir retų daiktų ieškoti sendaikčių turguose.Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkai jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024-uosius metus. Dauguma žemės savininkų informaciją apie mokestį netrukus gaus arba jau gavo ir elektroniniu paštu. Tačiau pastaruoju metu itin aktyviai siaučiant sukčiams, kurie išvilioja milžiniškas pinigų sumas iš patiklių gyventojų, dalis tautiečių į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstus pranešimus žiūri nepatikliai ir baiminasi, jog paspaudę laiške esančias nuorodas gali tapti sukčių aukomis.Ateinančią naktį Lietuvoje bus pereinama prie žiemos laiko – laikas persukamas vieną valandą atgal. Pastebima, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.Ved. Paulius Selezniovas

Mokslininkai intensyviai tiria, kaip tam tikri metodai padeda įsiminti informaciją miego pagalba.Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo Tailando zoologijos sode gimusi mažojo hipopotamo jauniklė. Ji iš kitų hipopotamų išsiskiria energija ir žaismingumu, todėl ne tik sulaukė milijonų peržiūrų internete, bet ir į zoologijos sodą pritraukė tūkstančius lankytojų.San Fransiskas – vienas Jungtinių Amerikos Valstijų miestų, kuriame jau kurį laiką važinėja su dirbtinio intelekto technologijomis veikiantys visiškai autonominiai automobiliai. Jais vežiojami žmonės. Kiek tokie automobiliai yra saugūs?Jei neskiriate tinkamo dėmesio sveikai gyvensenai, saujomis vartojami maisto papildai pagerinti savijautos bei gyvenimo kokybės nepadės, sako specialistai. Stebuklingos tabletės, kuri pasirūpintų organizmu, nėra, tačiau mokslui žengiant į priekį kuriami vis pažangesni maisto papildai.Socialiniame tinkle pasidalijęs buvusius ir esamus vietos politikus pašiepiančiu memu, Elektrėnų gyventojas sako sulaukęs teisėsaugos tyrimo dėl šmeižto. Generalinė prokuratūra praneša, kad dėl elektrėniškio pradėtos dvi bylos.Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, teigdamas jog socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebi, kaip vairuotojai dalijasi savo chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais. Skaitytojas pasidalijo ir nuoroda į konkretų profilį, kuriame – pusšimtis vaizdo įrašų, visuose – agresyvaus vairavimo vaizdai. Policija teigia, kad stengiasi tokius vairuotojus pažaboti įvairiomis priemonėmis.Ved. Paulius Selezniovas

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – teatro režisierius Agnius Jankevičius, kuris Vilniaus senajame teatre šiuo metu stato spektaklį pagal savo pjesę „Reforma“. Vos prasidėjus naujiems mokslo metams pasirodysiantis spektaklis išryškins opią ištuštėjusių (tuštėjančių) mokyklų provincijoje problemą.Mokslininkai kriminologai kritikuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą dėl esą klaidinančios informacijos apie kanapių vartojimą. Departamentas išplatino pranešimą su abejonių keliančiais teiginiais, esą kanapės sukelia vėžį, apsigimimus ir skatina nusikalstamumą. Jurgos Bakaitės reportažas.„Lietuva - garsi ne tik cepelinais, bet ir meduoliais“, - įsitikinusi Regina Žemaitienė, asociacijos „Džiaugsmo dirbtuvės“ įkūrėja ir gardžių meduolių kepėja. Norėdama skleisti šią žinią ir paskatinti tautiečius iš naujo atrasti kiek primirštą skanėstą, Vilniaus rajone jau antrą kartą rengia Meduolių šventę.Besibaigiantis vasaros festivalių sezonas ne vienam ilgametes tradicijas turinčiam renginiui bus paskutinis. Kai kurių organizatorių teigimu, pritraukti lankytojų tapo per sunku. Kodėl vis daugiau žmonių aplenkia tokius masinius renginius?11.47-11.57val. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia prisidėti prie šalies saugomų teritorijų puoselėjimo įsigyjant metinius lankytojų bilietus. Taip pat, šiemet kviečia balsuoti, kurio vieno konkretaus rekreacinio objekto tvarkymui būtų skirta dalis surinktų lėšų.Ved. Darius Matas

Mokslininkai šią savaitę paskelbė giliai po Marso paviršiumi galbūt aptikę skysto vandens pėdsakų. Šis atradimas ne tik gali atsakyti į svarbius klausimus apie tai, kaip formavosi Raudonoji planeta, bet ir iškelia naujų – apie galimą gyvybę Žemės kaimynystėje.Juratė Grybaitė Baliulė sodą įkūrė tiesiog devintame aukšte esančiame balkone, Vilniuje.Vabzdžių įvairove ir išlikimu besirūpinantis vabzdžių namukų kūrėjas Vaidas Milikauskas sako, kad jeigu paukščiams darome inkilus, tai ir vabzdžiams galime daryti pastoges. Net ir balkone vabzdžių viešbutėlis gali būti labai naudingas.Rusijos propagandinė žiniasklaida ir toliau aktyviai kuria bei platina neigiamas melagingas žinias apie Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Itin ryškus suaktyvėjimas fiksuotas birželio mėnesį, rodo bendrovės „Repsense“ atliktas tyrimas. Kokios temos bei naratyvai naudojami informacinėse atakose prieš Baltijos šalis?Ved. Paulius Selezniovas

Šią savaitę įvairiose Lietuvos vietose kilo gaisrai butuose, degė namai. Neišvengta ir tragiškų pasekmių. Dėl kokių priežasčių kyla gaisrai vasaros laikotarpiu?Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ukrainietė, teigdama, kad transporto priemonėm prekiaujanti įmonė pardavė jai automobilį su gedimais, apie kuriuos iš anksto neįspėjo. Į moters prašymus grąžinti pinigus arba sutaisyti automobilį, įmonė nereaguoja. Pasak teisininkų, pastaruoju metu sukčiavimų parduodant automobilius padaugėjo.Ketvirtą kartą vykstantis projektas „Šaknys“ šiemet subūrė ne tik JAV lietuvius, bet ir lietuvius iš Lietuvos bei Punsko krašto Lenkijoje. Nuo rugpjūčio 12 iki 18 dienos projekto dalyviai susirinko Pensilvanijoje, kur planuoja sutvarkyti bent dešimt lietuvių kapinių. Projektas „Šaknys“ siekia ne tik išsaugoti lietuvių emigrantų paveldą, bet ir aktyviai dokumentuoti migrantų ir jų šeimų istorijasŠiandien Ignalinos rajone vyksta Medkopio pabaigos festivalis „Pagauk spiečių“. Koks buvo medaus sezonas šiais metais?Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto įrankius, kuriais galima bendrauti su jau mirusio žmogaus skaitmeniniu antrininku. Psichologai atkreipia dėmesį, kad technologija, sukurianti bendravimo su mirusiuoju iliuziją, gali būti žalinga žmonių psichikai.Visagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ – Knygų KĄ ir KAIP VEIKIA JAPONIJA autoriusLRT bendradarbis, šešerius metus Japonijoje gyvenantis Andrius Kleiva.Baltijos jūroje tykantys pavojai: net ir ramus vandens paviršius gali slėpti itin stiprias sroves, nešančias gilyn nuo kranto.Per atostogas beveik kas antras darbuotojas svarsto apie išėjimą iš darbo, o kas penktas tą padaro per pirmąjį mėnesį nuo grįžimo.Mokslininkai kuria unikalų kalbos pagerinimo modelį sergantiems gerklų vėžiu.Ved. Ignas Andriukevičius

Rubrikoje „4 milijonai“ – keliautojai Andrius ir Silvija, save vadinantys klajokliais. Jau kurį laiką pora gyvena skirtingose pasaulio vietose: nuo Vokietijos ar Italijos, iki Tailando, Nepalo ar Zanzibaro.Živilės Kropaitės ir Giedrės Čiužaitės rengiama tinklalaidė "Stipresni už Sibirą" šį kartą - apie grįžimo iš tremties procesą. Mokslininkai sako, kad jis dar per mažai tyrinėtas.Bitininkai jau ima pirmąjį pavasarinį medaus derlių ir mano, kad šis sezonas bus gausus medumi.Būdai, kaip vėsintis kaitriomis dienomis ir kaip namuose nesijausti lyg šiltnamyje, neturint oro kondicionieriaus.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie 80 tūkstančių bebrų, bet tikrojo skaičiaus niekas nežino. Žinoma tai, kad pagal tankumą tai yra viena gausiausių populiacijų Europoje, kur praėjusiame amžiuje beveik išnaikinti bebrai vėl sugrįžta.Dėl mėsos ir ūkiams daromos žalos bebrai medžiojami – kasmet per sezoną daugiau nušaunama tik šernų, elnių ir stirnų.Bet miestuose įsikuriantys bebrai savivaldybėms kartais tampa galvosūkiu.Tuo metu mokslininkai sako, kad bebrai – gamtinėms ekosistemoms ypač svarbios rūšys. Nors jų skaičių reguliuoti tenka, svarbu tai daryti apgalvotai ir prisiminti, kad upės ir ežerai priklauso ne vien žmonėms.Autorė Vaida PilibaitytėLaidoje panaudota Bavarijos radijo žurnalistės Helenes Koeck medžiaga

Artėjant prezidento rinkimams, portalas LRT.lt kviečia išspręsti testą ir taip pasitikrinti, kiek tavyje kandidato. Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.LRT faktai. Netrukus bus minimas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis, šia proga dažnai kalbama apie šalies pažangą. O kai kas ir abejoja, ar pokyčiai tikrai tokie dideli. Kaip tiksliai kalbėti apie stebimus pasikeitimus ekonomikos srityje? Domisi Jurga Bakaitė..Mokslininkai vykdo vis daugiau misijų ir tyrimų nežemiškos gyvybės paieškoms, o NASA sieks užtikrinti, kad neatpažinti skraidantys objektai netaptų samokslo teorijų taikiniu. Goda Raibytė-Aleksa, mokslo žurnalistė.Su rubrika „Ryški asmenybė“ – menininkų kūrybinis duetas, broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.„Suvienyti Eurovizijos“ apie antrojo Eurovizijos pusfinalio dalyvius.Ved. Ignas Andriukevičius.

Pirmieji Vokietijos brigados kariai šiandien pasitikti Vilniuje. Pirminio brigados valdymo grupėje - dvidešimt vienas logistikos, informacinių technologijų, komunikacijos ir strateginio planavimo specialistas. Trys Vokietijos kariai persikelia su šeimomis.Reikiamą 20 tūkst. parašų skaičių surinko visi aštuoni likusieji prezidento rinkimų dalyviai, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.Tarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA tvirtina, kad Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje rastos dronų nuolaužos. Rusija skelbia, kad elektrinė šiandien atakuota dar kartą, tuo metu Ukraina savo įsitraukimą į tokias atakas neigia. Kokios versijos dėl įvykių Zaporižios elektrinėje šiuo metu pateikiamos?Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7 procentus. Teigiama, kad šių metų pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų rodiklius. Tačiau patys būsimieji pensininkai, kaip rodo įvairios apklausos, nėra linkę pasitikėti šia sistema. Pavyzdžiui, pernai birželį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus. Taip pat kasmet dalis gyventojų, įtrauktų į pensijų kaupimą, kaupti atsisako ir lieka tik Sodroje. Kodėl taip yra, ir kiek pasitikėjimo pensijų kaupimui prideda dažni bandymai sistemą reformuoti?Lietuvos romų bendruomenė mini Tarptautinę romų dieną.Gineso rekordininkė Vilnietė Ajana Lolat-Pažarauskienė rytoj 7 valandą ryto pajudės į dar vieną rekordo vertą žygį - kelionę aplink Lietuvą. Rekordo šis žygis vertas todėl, kad Ajana nuo gimimo sunkiai valdo kojas ir rankas, tad ir žygiuos ji pasiremdama ramentais ir padedama savo vedlės, vokiečių aviganės Mulan.Retai pasitaikantis visiškas Saulės užtemimas slenka per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai tikisi surinkti svarbių duomenų apie daugelį dalykų – nuo Saulės atmosferos iki keisto gyvūnų elgesio ir galimo poveikio žmonėms.Ved. Liuda Kudinova