Podcasts about mokslininkai

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Lietuvos mokslo bendruomenė siūlo peržiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, sukurtą dar 1995 metais, ir iš jo išbraukti Nerį bei dar laivybai nepritaikytą Nemuno dalį. Mokslininkai sako, jog įrengiant laivaikelius, upėms būtų padaryta didžiulė žala, o kokia būtų ekonominė nauda - nėra aišku.Atsakingos institucijos neskuba imtis sąrašo ir užverti durų laivybai jai dar nepritaikytose upėse. Jos teigia, jog į klausimus atsakys poveikio aplinkai vertinimas, tačiau kolkas tam reikalingo finansavimo nenumatoma skirti.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVSTT nuotraukoje - Saidės rėva

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Mičigano universiteto pernai publikuotas tyrimas skelbia, kad maždaug trys ketvirtadaliai ligų, kuriomis serga žmonės, gali būti sukeltos zoonotinių virusų, kitaip tariant, žmonės užsikrėtė nuo gyvūnų.Nykstanti biologinė įvairovė, mažėjančios buveinės, intensyvi ūkinė veikla – vienos pagrindinių priežasčių, kodėl kyla infekcinių ligų protrūkiai. Keičiantis klimatui, vis daugiau šikšnosparnių ar virusus platinančių kraujasiurbių vabzdžių atsiduria ten, kur įprastai aptinkami nebuvo.Mokslininkai įspėja, kad ir tarp gyvūnų plintantys virusai gali turėti didelį poveikį pačiai biologinei įvairovei – dėl paukščių gripo itin sumažėjo jūrinių paukščių ir jūrų liūtų populiacija. Laidoje – daugiau apie zoonotinius virusus, galimas jų sukeltų ateities pandemijų grėsmes ir kaip tam reikėtų pasiruošti.Autorė Karolina Panto

Mokslininkai ištyrė, kad bemiegės naktys žmones verčia laikytis didesnio socialinio atstumo ir net gali padidinti vienišumo jausmą. Plačiau apie tai naujame „Miego DNR“ epizode.Seime - siūlymas ilginti istorinių automobilių amžių. Iki šiol tokį statusą galėjo turėti automobiliai pagaminti prieš 30 metų, dabar siūloma padidinti iki 40ies. Vieni tam pritaria, kiti prieštarauja, esą reikia labiau kreipti dėmesį ne į amžių, o į istorinę vertę.Mokytojų trūkumas kasmet sukelia vis daugiau iššūkių. Vilnius ne išimtis - šiuo metu vidutinis pedagogų amžius siekia 50,5 metų. Savivaldybė kviečia pasinaudoti nemokama programa „Pradedu mokyti Vilniuje“.Mokslininkai teigia, kad vidutinis pasaulinis CO2 padidėjimas 2024 metais yra rekordinis. Kokios to padidėjimo priežastys?Vaikų teisių specialistai atkreipia dėmesį, kad tobulėjant dirbtinio intelekto įrankiams, vis didesnė grėsmė kyla vaikų saugumui. Pavojaus varpais skambina ir pedagogai. Jų teigimu, vaikai nebenori spręsti užduočių, patys priimti sprendimų ar kurti, dažniau renkasi viską patikėti dirbtiniam intelektui.Ved.Darius Matas

Vaistininkai vis dar negali klientams savarankiškai pratęsti ilgai vartojamo preparato recepto. Žadėta, kad tą vaistininkai galės daryti nuo šių metų, terminas nukeltas mažiausiai pusmečiui.Į LRT girdi kreipiasi klausytojai, kurie sako viešojoje erdvėje pastebintys vis daugiau pranešimų apie dingusius žmones, o visuomenės prašoma pagalbos juos surasti. Ar tikrai dingsta daugiau žmonių?Šiandien švenčiama Valentino diena. Ar jūs švenčiate šią dieną ir kaip?Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja.Mokslininkai sako, kad didėja tikimybė, jog neseniai aptiktas asteroidas po septynerių metų gali pataikyti į Žemę. Tokia tikimybė dabar – 1 iš 43.Ved. Rūta Kupetytė

Mokslininkai iš asteroido Bennu į Žemę pargabentuose mėginiuose aptiko mineralų ir aminorūgščių, taip pat niekada anksčiau asteroiduose nestebėtų DNR bei RNR sudedamųjų dalių.Lietuvos kariuomenės sužeistų karių sporto rinktinė pirmą kartą dalyvaus „Invictus Games“ žaidynėse. Jos prasideda šiandien ir vyks iki vasario 16-osios Vankuveryje, Kanadoje.Baltijos šalys šiandien atsijungia nuo rusiškos energetikos sistemos. Daugiau kaip parą Lietuva, Latvija ir Estija gyvens vadinamuoju salos režimu, vykdys bendrą izoliuoto darbo bandymą, o rytoj prisijungs prie Europos elektros tinklo.Palangoje vyksta tradicinis žiemos festivalis „Palangos stinta“, kurį vainikuos Stintų meškeriojimo varžybos.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietė Vyda, kurios 92-ejų metų mama gauna pensiją į namus. Tačiau kaskart pensiją atneša kitas „Lietuvos pašto“ darbuotojas, o tai garbaus amžiaus senjorei sukelia stresą. „Lietuvos paštas“ sako, kad kiekvienam paštininkui priskiriama aptarnavimo teritorija, tačiau kartais atsitinka taip, kad darbuotojus pakeičia jų kolegos.Ved. Karolina Panto

Lietuva, Latvija ir Estija šį rytą atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos ir artimiausią parą dirbs izoliuotu režimu. Rytoj sistema pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais.JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę planuoja susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, taip pat pasikalbėti su Rusijos prezidentu.Vilniuje vyksta pirmasis šalyje pirčių maratonas, kuriame rungiasi kelios dešimtys komandų.Mokslininkai iš asteroido Bennu į Žemę pargabentuose mėginiuose aptiko mineralų ir aminorūgščių ir DNR bei RNR sudedamųjų dalių. Kaip tai paveiks gyvybės paieškas už Žemės ribų?Ar gervės kėsinasi atimti pavasario pranašo titulą iš dirvinio vieversio?Ved. Madona Lučkaitė

Kėdainiuose  statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.Ved. Kristina Toleikienė

Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves jiedu nesiskundžia, blogiau būna kai suserga, nes gyvuliai nepalauks. Pakalbinti kasdienės ūkio ruošos metu jie nežada atsisakyti karvių ir mano, kad ūkininkas ne profesija, o gyvenimo būdas.Mokslininkai kuria natūralius maisto priedus ir, taikydami inovatyvias technologijas, siūlo beatliekines technologijas. VDU ŽŪA augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė ir tos pačios katedros dr. Marius Lasinskas ne vienerius metus atlieka įvairius bandymus, kurių metu iš vaisių, uogų, daržovių išspaudų gauna aukštos pridėtinės vertės produktus. Mokslininkų tyrimas iš esmės gali pakeisti maisto pramonę.Daugėja organizuotos taršos židinių miškuose. Kodėl ir kokių priemonių imasi miškininkai? Pokalbis su Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintare Karelina ir to paties padalinio Ropėjos girininkijos girininku Kęstučiu Mikulsku.Ved. Arvydas Urba

Dalis žmonių skundžiasi, kad jiems neapsimoka savo automobiliu važinėti darbo reikalais, nes degalų visuomet išnaudoja gerokai daugiau nei darbdavys kompensuoja. Kokios jūsų patirtys – ar pavyksta atgauti visą sumą už sunaudotus degalus? Kaip jums sekasi derėtis su savo darbdaviu dėl automobilio nusidėvėjimo?Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti šiuos šliužus?Radviliškyje vaiko susilaukusi šeima iškart gaus vienkartinę rekordinio dydžio 1,5 tūkst. eurų išmoką. Tokias išmokas, tik gerokai mažesnes, naujagimiams skiria ir daugiau savivaldybių. Ar įvairios išmokos gali padidinti gimstamumą?Iš Kaišiadorių kilusi Rita Kulešovaitė nuo 18-os metų gyveno užsienyje. Dar įsikūrusi svetur Rita svajojo imtis miško namelių verslo, tačiau geriausios sąlygos verslui susiklostė būtent Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Šį Kalėdų vidurdienį Popiežius Pranciškus iš Švento Petro Bazilikos balkono Vatikane suteikia tradicinį palaiminimą „Miestui ir pasauliui“.Situaciją Ukrainos fronte stebintis karo žurnalistas Jurijus Larinas sako, kad pasaulio lyderių svarstymai apie kažkokius susitarimus, faktiškai reiškia Ukrainos kapituliaciją.Mokslininkai anksčiau tyrinėję vilniečių nuotaikas gatvėse, dabar tyrinėja, kaip darbuotojai jaučiasi biuruose.Laplandijos gyventojai nėra labai patenkinti turistais, kurių jau milijonas šiemet aplankė Kalėdų senelio gimtinę.Ved. Madona Lučkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žinių apie masinius atleidimus. Kaip tai paaiškinti – kokios to priežastys ir kokias masiniai atleidimai gali turėti pasekmes ekonomikai ir mums visiems?Šiomis dienomis, kai lankome artimųjų kapus, prisimename gražiausiais praleistas akimirkas su tais, kurių jau nebėra tarpo mūsų – į kapines galima pažvelgti dar ir kitaip, juk kapinės pasakoja istoriją - gidai ir kviečia ja domėtis.Rubrika ,,Auga ir balkone“ šeštadienio rytais tęsiasi ir lapkričio mėnesį. Šio ryto pašnekovė interjero ir eksterjero architektė Gitana Valavičiūtė turi savitą požiūrį į sodininkavimą balkone ir skatina žmones nesusitelkti vien į daržovių auginimą.Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Kiekvienais metais JAV esanti Arizonos dykuma pasiglemžia šimtus migrantų. Nelegaliai iš Meksikos į Ameriką bandantys patekti migrantai dėl visą vasarą besilaikančios 50 laipsnių temperatūros neretai miršta vienoje didžiausių ir karščiausių dykumų Šiaurės Amerikoje. Migrantams gelbėti bando savanoriai.Karybos ekspertai teigia, kad dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių vengia atlikti privalomąją karo tarnybą, naudojasi įvairiais būdais jos išvengti.Ved. Gabija Narušytė

Ar žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį?Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Sakartvele šiandien vyksta Parlamento rinkimai, į kuriuos krypsta visos Europos akys. Apklausos rodo, kad proeuropietiškos jėgos rinkimuose gali laimėti pakankamai balsų, kad sudarytų koaliciją ir pakeistų dabartinę prorusišką vyriausybę.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su fotografe Jurgita Venckiene iš Kauno, kuri jau 5 metus puoselėja sodą balkone. Senovinius meškinus kolekcionuojanti moteris daug dėmesio skiria detalėms, mėgsta įdomių ir retų daiktų ieškoti sendaikčių turguose.Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkai jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024-uosius metus. Dauguma žemės savininkų informaciją apie mokestį netrukus gaus arba jau gavo ir elektroniniu paštu. Tačiau pastaruoju metu itin aktyviai siaučiant sukčiams, kurie išvilioja milžiniškas pinigų sumas iš patiklių gyventojų, dalis tautiečių į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstus pranešimus žiūri nepatikliai ir baiminasi, jog paspaudę laiške esančias nuorodas gali tapti sukčių aukomis.Ateinančią naktį Lietuvoje bus pereinama prie žiemos laiko – laikas persukamas vieną valandą atgal. Pastebima, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.Ved. Paulius Selezniovas

Prieš šimtmetį Dotnuvoje įkurta Žemės ūkio akademija pasikeitė iš esmės. O moksliniai akademijos dėstytojų darbai žinomi ir Europoje. Technologijos mokslų daktarai Dainius Savickas ir Egidijus Šarauskis kalba apie studijų programų ir mokslinių tyrimų suderinamumą su precizinėmis technologijomis ir robotais. Dirbtinio intelekto ir dronų naudojimo populiarumą, unikalias duomenų kaupimo sistemas moderniuose javų kombainuose, autonomiškai valdomuose traktoriuose.Apie tyrimus taikant inovatyvias technologijas maisto gamyboje, kurių tikslas diegti beatliekines technologijas, pasakoja Agronomijos fakulteto prof. dr. Elvyra Jarienė ir Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros asistentas Marius Lasinskas.Ved. Rūta Simanavičienė ir Arvydas Urba

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šepetos pelkė svarbi tuo, kad yra viena iš trijų dar iki Antrojo pasaulinio karo ištyrinėtų ir aprašytų pelkių. Mokslininkai skubėjo tai padaryti, nes buvo numatyta ją nusausinti ir paversti durpių telkiniu.Nors gamtininkai kvietė išsaugoti pelkę su retu augalu beržų keružiu, jų balsai nebuvo girdimi.Šiandien tai durpynas, kuriame durpių ištekliai eina į pabaigą. Jį valdanti įmonė yra pradėjusi vandens lygio atstatymo darbus. Nors valstybei yra įsipareigojusi tik patvenkti ir sudaryti sąlygas pelkinio režimo atsistatymui, įmonė taip pat planuoja atkurti pelkinę augaliją: kiminus, saulašares, beržus keružius ir visą augalijos kilimą. Nors tai turi savų rizikų.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Viena moderniausių šalyje karvių fermų bus baigta statyti iki metų pabaigos Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkyje Skuodo raj. Baltrimų kaime. Investicija – milijoninė, neapseita be europinės paramos. Fermoje tilps 200 galvijų, dirbs du melžimo robotai ir pašarų ruošimo – dalinimo robotas. Į naujausią technologiją investavusi šeima ilgai svarstė ir nutarė rizikuoti, bet veiklos nekeisti.Mokslininkai įgyvendina inovatyvų projektą ir konsultuoja ūkininkus. Joniškėlio bandymų stotis atlieka bandymus ūkininkų laukuose, tirdami juostinį žieminių kviečių ir žieminių rapsų sėjos būdą. Kur pasiteisina minimalus žemės dirbimas, o kur ne? Bandymų stoties direktorius VidasDamanauskas ir Vilkaviškio raj. ūkininkas Tomas RudzevičiusKrašto istorijos įdomybės. M.Valančiaus – Žemaičių vyskupo, švietėjo muziejus jo gimtinėje įkurtas 1969m. Kuo ypatingas užrašas ant iki šiol išlikusio, prie muziejaus esančio akmens? Pasakoja Kretingos raj. Nasrėnų kaimo gyventojas, muziejaus darbuotojas Arvydas Zaleckis.Ved. Arvydas Urba

Mokslininkai intensyviai tiria, kaip tam tikri metodai padeda įsiminti informaciją miego pagalba.Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo Tailando zoologijos sode gimusi mažojo hipopotamo jauniklė. Ji iš kitų hipopotamų išsiskiria energija ir žaismingumu, todėl ne tik sulaukė milijonų peržiūrų internete, bet ir į zoologijos sodą pritraukė tūkstančius lankytojų.San Fransiskas – vienas Jungtinių Amerikos Valstijų miestų, kuriame jau kurį laiką važinėja su dirbtinio intelekto technologijomis veikiantys visiškai autonominiai automobiliai. Jais vežiojami žmonės. Kiek tokie automobiliai yra saugūs?Jei neskiriate tinkamo dėmesio sveikai gyvensenai, saujomis vartojami maisto papildai pagerinti savijautos bei gyvenimo kokybės nepadės, sako specialistai. Stebuklingos tabletės, kuri pasirūpintų organizmu, nėra, tačiau mokslui žengiant į priekį kuriami vis pažangesni maisto papildai.Socialiniame tinkle pasidalijęs buvusius ir esamus vietos politikus pašiepiančiu memu, Elektrėnų gyventojas sako sulaukęs teisėsaugos tyrimo dėl šmeižto. Generalinė prokuratūra praneša, kad dėl elektrėniškio pradėtos dvi bylos.Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, teigdamas jog socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebi, kaip vairuotojai dalijasi savo chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais. Skaitytojas pasidalijo ir nuoroda į konkretų profilį, kuriame – pusšimtis vaizdo įrašų, visuose – agresyvaus vairavimo vaizdai. Policija teigia, kad stengiasi tokius vairuotojus pažaboti įvairiomis priemonėmis.Ved. Paulius Selezniovas

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Dievo žodžio galia sukurti pasauliai. Visata – Dievo šedevras, žavintis kiekvieną, turintį sielą. Tyrinėdami šį dievišką meno kūrinį pažįstame Kūrėjo didybę. Mokslininkai yra tikinčiųjų pagalbininkai, stropiai ir sąžiningai tyrinėjantis tikrovę ir ieškantys tiesos. Dievo žodžiu sukurta ne tik dabartinė, laikina ir žūvanti kūrinija. Juo gimdoma ir būsimoji amžina, kurios dalimi tapome tikėdami Kristų. Naują sezoną pradedu įžvalgomis iš Palangoje vykusio renginio "Susitikimai Kelyje".

Spaudos apžvalga.Prieš 165-erius metus užfiksuota viena didžiausių kada nors vykusių geomagnetinių audrų. Mokslininkai sako – vargu, ar toks įvykis nutiktų šiandien, tačiau tai labai sunku prognozuoti.Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis „Šiaulių naktys“. Savaitgalį laukia vienas svarbiausių festivalio akcentų – šviečiančių žmonių eisena pėsčiųjų bulvaru.Donatas Puslys apžvelgia Bartoszo Polonskio vilenską romaną „Robčikas“ ir Serhijaus Žadano pjesę „Duonos paliaubos“.Grupė vilniečių, meno ir kultūros atstovų, pradeda paramos rinkimo akciją, skirtą Petro Repšio sukurto Užupio obelisko skirto poetui Sigitui Gedai užbaigimui ir pastatymui Užupyje.Šiandien prasideda 7-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis, kuris kvies tyrinėti ribas.Šeteniuose, rašytojo ir poeto Czesławo Miłoszo gimtinėje, organizuojamas tradicinis Studijų savaitgalis. Tris dienas truksiančio renginio metu numatyti pranešimai bei diskusijos Lietuvoje ir pasaulyje aktualiomis temomis, kultūrinė ir pažintinė programa.Ved. Justė Luščinskytė

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – teatro režisierius Agnius Jankevičius, kuris Vilniaus senajame teatre šiuo metu stato spektaklį pagal savo pjesę „Reforma“. Vos prasidėjus naujiems mokslo metams pasirodysiantis spektaklis išryškins opią ištuštėjusių (tuštėjančių) mokyklų provincijoje problemą.Mokslininkai kriminologai kritikuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą dėl esą klaidinančios informacijos apie kanapių vartojimą. Departamentas išplatino pranešimą su abejonių keliančiais teiginiais, esą kanapės sukelia vėžį, apsigimimus ir skatina nusikalstamumą. Jurgos Bakaitės reportažas.„Lietuva - garsi ne tik cepelinais, bet ir meduoliais“, - įsitikinusi Regina Žemaitienė, asociacijos „Džiaugsmo dirbtuvės“ įkūrėja ir gardžių meduolių kepėja. Norėdama skleisti šią žinią ir paskatinti tautiečius iš naujo atrasti kiek primirštą skanėstą, Vilniaus rajone jau antrą kartą rengia Meduolių šventę.Besibaigiantis vasaros festivalių sezonas ne vienam ilgametes tradicijas turinčiam renginiui bus paskutinis. Kai kurių organizatorių teigimu, pritraukti lankytojų tapo per sunku. Kodėl vis daugiau žmonių aplenkia tokius masinius renginius?11.47-11.57val. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia prisidėti prie šalies saugomų teritorijų puoselėjimo įsigyjant metinius lankytojų bilietus. Taip pat, šiemet kviečia balsuoti, kurio vieno konkretaus rekreacinio objekto tvarkymui būtų skirta dalis surinktų lėšų.Ved. Darius Matas

Mokslininkai šią savaitę paskelbė giliai po Marso paviršiumi galbūt aptikę skysto vandens pėdsakų. Šis atradimas ne tik gali atsakyti į svarbius klausimus apie tai, kaip formavosi Raudonoji planeta, bet ir iškelia naujų – apie galimą gyvybę Žemės kaimynystėje.Juratė Grybaitė Baliulė sodą įkūrė tiesiog devintame aukšte esančiame balkone, Vilniuje.Vabzdžių įvairove ir išlikimu besirūpinantis vabzdžių namukų kūrėjas Vaidas Milikauskas sako, kad jeigu paukščiams darome inkilus, tai ir vabzdžiams galime daryti pastoges. Net ir balkone vabzdžių viešbutėlis gali būti labai naudingas.Rusijos propagandinė žiniasklaida ir toliau aktyviai kuria bei platina neigiamas melagingas žinias apie Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Itin ryškus suaktyvėjimas fiksuotas birželio mėnesį, rodo bendrovės „Repsense“ atliktas tyrimas. Kokios temos bei naratyvai naudojami informacinėse atakose prieš Baltijos šalis?Ved. Paulius Selezniovas

Šią savaitę įvairiose Lietuvos vietose kilo gaisrai butuose, degė namai. Neišvengta ir tragiškų pasekmių. Dėl kokių priežasčių kyla gaisrai vasaros laikotarpiu?Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ukrainietė, teigdama, kad transporto priemonėm prekiaujanti įmonė pardavė jai automobilį su gedimais, apie kuriuos iš anksto neįspėjo. Į moters prašymus grąžinti pinigus arba sutaisyti automobilį, įmonė nereaguoja. Pasak teisininkų, pastaruoju metu sukčiavimų parduodant automobilius padaugėjo.Ketvirtą kartą vykstantis projektas „Šaknys“ šiemet subūrė ne tik JAV lietuvius, bet ir lietuvius iš Lietuvos bei Punsko krašto Lenkijoje. Nuo rugpjūčio 12 iki 18 dienos projekto dalyviai susirinko Pensilvanijoje, kur planuoja sutvarkyti bent dešimt lietuvių kapinių. Projektas „Šaknys“ siekia ne tik išsaugoti lietuvių emigrantų paveldą, bet ir aktyviai dokumentuoti migrantų ir jų šeimų istorijasŠiandien Ignalinos rajone vyksta Medkopio pabaigos festivalis „Pagauk spiečių“. Koks buvo medaus sezonas šiais metais?Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto įrankius, kuriais galima bendrauti su jau mirusio žmogaus skaitmeniniu antrininku. Psichologai atkreipia dėmesį, kad technologija, sukurianti bendravimo su mirusiuoju iliuziją, gali būti žalinga žmonių psichikai.Visagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.Ved. Regina Montvilienė

Rubrikoje „4 milijonai“ – Knygų KĄ ir KAIP VEIKIA JAPONIJA autoriusLRT bendradarbis, šešerius metus Japonijoje gyvenantis Andrius Kleiva.Baltijos jūroje tykantys pavojai: net ir ramus vandens paviršius gali slėpti itin stiprias sroves, nešančias gilyn nuo kranto.Per atostogas beveik kas antras darbuotojas svarsto apie išėjimą iš darbo, o kas penktas tą padaro per pirmąjį mėnesį nuo grįžimo.Mokslininkai kuria unikalų kalbos pagerinimo modelį sergantiems gerklų vėžiu.Ved. Ignas Andriukevičius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Rubrikoje „4 milijonai“ – keliautojai Andrius ir Silvija, save vadinantys klajokliais. Jau kurį laiką pora gyvena skirtingose pasaulio vietose: nuo Vokietijos ar Italijos, iki Tailando, Nepalo ar Zanzibaro.Živilės Kropaitės ir Giedrės Čiužaitės rengiama tinklalaidė "Stipresni už Sibirą" šį kartą - apie grįžimo iš tremties procesą. Mokslininkai sako, kad jis dar per mažai tyrinėtas.Bitininkai jau ima pirmąjį pavasarinį medaus derlių ir mano, kad šis sezonas bus gausus medumi.Būdai, kaip vėsintis kaitriomis dienomis ir kaip namuose nesijausti lyg šiltnamyje, neturint oro kondicionieriaus.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie 80 tūkstančių bebrų, bet tikrojo skaičiaus niekas nežino. Žinoma tai, kad pagal tankumą tai yra viena gausiausių populiacijų Europoje, kur praėjusiame amžiuje beveik išnaikinti bebrai vėl sugrįžta.Dėl mėsos ir ūkiams daromos žalos bebrai medžiojami – kasmet per sezoną daugiau nušaunama tik šernų, elnių ir stirnų.Bet miestuose įsikuriantys bebrai savivaldybėms kartais tampa galvosūkiu.Tuo metu mokslininkai sako, kad bebrai – gamtinėms ekosistemoms ypač svarbios rūšys. Nors jų skaičių reguliuoti tenka, svarbu tai daryti apgalvotai ir prisiminti, kad upės ir ežerai priklauso ne vien žmonėms.Autorė Vaida PilibaitytėLaidoje panaudota Bavarijos radijo žurnalistės Helenes Koeck medžiaga

Artėjant prezidento rinkimams, portalas LRT.lt kviečia išspręsti testą ir taip pasitikrinti, kiek tavyje kandidato. Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.LRT faktai. Netrukus bus minimas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis, šia proga dažnai kalbama apie šalies pažangą. O kai kas ir abejoja, ar pokyčiai tikrai tokie dideli. Kaip tiksliai kalbėti apie stebimus pasikeitimus ekonomikos srityje? Domisi Jurga Bakaitė..Mokslininkai vykdo vis daugiau misijų ir tyrimų nežemiškos gyvybės paieškoms, o NASA sieks užtikrinti, kad neatpažinti skraidantys objektai netaptų samokslo teorijų taikiniu. Goda Raibytė-Aleksa, mokslo žurnalistė.Su rubrika „Ryški asmenybė“ – menininkų kūrybinis duetas, broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.„Suvienyti Eurovizijos“ apie antrojo Eurovizijos pusfinalio dalyvius.Ved. Ignas Andriukevičius.

Pirmieji Vokietijos brigados kariai šiandien pasitikti Vilniuje. Pirminio brigados valdymo grupėje - dvidešimt vienas logistikos, informacinių technologijų, komunikacijos ir strateginio planavimo specialistas. Trys Vokietijos kariai persikelia su šeimomis.Reikiamą 20 tūkst. parašų skaičių surinko visi aštuoni likusieji prezidento rinkimų dalyviai, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.Tarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA tvirtina, kad Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje rastos dronų nuolaužos. Rusija skelbia, kad elektrinė šiandien atakuota dar kartą, tuo metu Ukraina savo įsitraukimą į tokias atakas neigia. Kokios versijos dėl įvykių Zaporižios elektrinėje šiuo metu pateikiamos?Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7 procentus. Teigiama, kad šių metų pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų rodiklius. Tačiau patys būsimieji pensininkai, kaip rodo įvairios apklausos, nėra linkę pasitikėti šia sistema. Pavyzdžiui, pernai birželį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus. Taip pat kasmet dalis gyventojų, įtrauktų į pensijų kaupimą, kaupti atsisako ir lieka tik Sodroje. Kodėl taip yra, ir kiek pasitikėjimo pensijų kaupimui prideda dažni bandymai sistemą reformuoti?Lietuvos romų bendruomenė mini Tarptautinę romų dieną.Gineso rekordininkė Vilnietė Ajana Lolat-Pažarauskienė rytoj 7 valandą ryto pajudės į dar vieną rekordo vertą žygį - kelionę aplink Lietuvą. Rekordo šis žygis vertas todėl, kad Ajana nuo gimimo sunkiai valdo kojas ir rankas, tad ir žygiuos ji pasiremdama ramentais ir padedama savo vedlės, vokiečių aviganės Mulan.Retai pasitaikantis visiškas Saulės užtemimas slenka per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai tikisi surinkti svarbių duomenų apie daugelį dalykų – nuo Saulės atmosferos iki keisto gyvūnų elgesio ir galimo poveikio žmonėms.Ved. Liuda Kudinova

Nors pajamų lygis Lietuvoje didėja, bet taip pat didėja pajamų nelygybė ir atskirtis. Su kokiomis istorijomis ateina maisto davinių ir pietų į labdaros valgyklas žmonės? Kiek tai padeda jų kasdienybei?Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje 2024 m. sausį buvo pats aukščiausias visoje ES. Tai rodiklis, rodantis gyventojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes.Šiandien Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Pokalbis apie dirbančių bendrajame pagalbos centre kasdienybę, skambučius ir netikėtas situacijas.Mokslininkai įspėja, kad Indijos vandenyne esančios Maldyvų salos gali tapti pirmąja pasaulio valstybe, kuri per šį šimtmetį išnyks iš pasaulio žemėlapio. Dėl kylančio jūros lygio ir pakrančių erozijos daugiau nei tūkstančiui salų kyla grėsmė atsidurti po vandeniu. Šalies valdžios institucijos skelbia, kad ieško sprendimo, kaip išsaugoti salas.Ved. Gabija Narušytė

Pernai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, uostamiestyje perlaidoti 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimui vadovavusio Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Kas tas Jonas Polovinskas-Budrys, kokia jo svarba Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai?Mokslininkai jau senokai skelbia, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yra laikytinos nykstančioms ir ką mes galime padaryti?Visuomenė kuo toliau, tuo labiau padeda policijai. Tuo džiaugiamės. – taip po laimingai pasibaigusios devynmetės mergaitės istorijos Kaune kalbėjo Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys. Tačiau visuomenė susitelkia ne tik ieškant dingusių žmonių, bet ir padedant pareigūnams išaiškinti kitas nusikalstamas veikas.Šimtas šeši kilometrai pėsčiomis minint vasario 16-ąją ir švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo sukaktį. Tokiam iššūkiui tautiečius kviečia šiuo metu Suomijoje gyvenanti ir dirbanti Monika Kiiejevaitė.Ved. Paulius Selezniovas

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.Ved. Ignas Klėjus

Lapkričio 1-oji - svarbi data Lietuvos skautams. 1918 11 01 laikoma oficialia šios organizacijos veiklos šalyje pradžia. O pradžią tam davė Petras Jurgelevičius. Apie šią asmenybę ir tai, kuo buvimas skautu svarbus kasdieną papasakos režisierius, šokėjas ir skautas Paulius Tamolė.Mokslininkai ir visuomenininkai kreipiasi į žvejus. Kviečia sugavus pažymėtą lašišą ar šlakį juos informuoti. Tokiu būdu tiria žuvų migracijos kelius ir kitus įpročius. Kokie pirminiai rezultatai?Kaip mirusieji pagerbiami kitose šalyse? Pokalbis apie tai, kokios tradicijos gyvos Japonijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Taip pat telefonu įtraukisime klausytojus apie jiems svarbias ir puoselėjamas tradicijas.Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia Vėlinių kiemelis. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, edukatorė Monika Polchovaitė. Ją kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje kalbėsime apie Sąjūdžio laikotarpio tyrimų svarbą. „Sąjūdžio tyrimai gali priartinti kiekvieną iš mūsų, ypač jaunimą, prie Lietuvos istorijos – ypač kai jie pamatys, kad jų seneliai ar tėvai dalyvavo.“ Tuo įsitikinęs Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas, istorikas Arūnas Antanaitis, vienas iš naujo projekto, skirto Sąjūdžio paveldo išsaugojimui, iniciatorių.Spalio 16-oji yra Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo diena. Šiandien prisimenamas sovietų įsiveržimą į Rytprūsius 1944-aisiais ir tolesni veiksmai, tapę daugybės žmonių tragedija.Viena gyventoja savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija, kuomet paskambinusi į Valstybinę mokesčių inspekciją ji sulaukė įvairių, netikėtų ir per daug asmeniškų klausimų, kuriuos konsultantas uždavė siekiant ją identifikuoti. Skambučių tikina sulaukiantys ir verslininkai, kartais jų prašoma atskleisti konfidencialią įmonės informaciją. Kokius asmens duomenis ir kada galima atskleisti, o kokių nedera?LRT RADIJAS pristato naują edukacinę tinklalaidę vaikams „Padarėliai“, kurioje jaunieji klausytojai susipažins su įvairiapusiu gyvūnijos pasauliu ir skirtingais jo gyventojais.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių.Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip ateities perspektyvas apibūdina Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Togninis, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.Ilgesnės pasakojimo versija pirmąkart skambėjo liepos 23 dieną, laidoje „Radijo dokumentika“.Autorė Inga Janiulytė-TemporinASSOCIATED PRESS nuotrauka

Jūros šventėje šiemet laukia ne tik jūrininkų pagerbimas, tradicinės pramogos, bet ir pokalbiai apie Baltijos jūros būklę. Šį vakarą Klaipėdos Teatro aikštėje vyks pokalbiai apie jūrą ir jūriškumą.Teisingumo ministrė socialiniame tinkle Facebook prieš kelias dienas pasidalijo istorija, kai jos daugiabutyje kilus gaisrui tik jos bute klykė dūmų detektorius. Kituose butuose dūmų detektoriaus tiesiog nebuvo. Klausytojų klausime, ar turite dūmų detektorių?Lietuvoje trūksta maždaug šešių šimtų mokytojų, dar kelių šimtų pagalbos mokiniui specialistų. Tai preliminarūs skaičiai, realūs paaiškės rugsėjį. Mokytojus bandoma vilioti ir papildomomis studijomis ir išmokomis. Kiek jos efektyvios?Rubrikoje „Verslo laikas”: Lietuva atsidūrė programišių akiratyje, tačiau į saugumą pakankamai investuoja vos viena įmonė iš šimto.Mokslininkai stebi Ramiajame vandenyne prasidėjusį klimato reiškinį, pavadinimu El Ninjo. Vieni ekonomistai sako, kad šis klimato reiškinys gali atsiliepti ir tam tikrų prekių kainoms Lietuvoje. Kita dalis ekspertų galvoja priešingai.Ved. Rūta Kupetytė

Gydytojai-kardiologai skambina pavojaus varpais ir prašo Seimo nedelsiant imtis veiksmų, galinčių sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Medikų teigimu, pernai būtent šios ligos pasiglemžė daugiau kaip pusę visų mirusių žmonių. Tai vienas blogiausių rodiklių Europoje. Ką daryti?Aktualus klausimas. Prezidentas skaitys metinį pranešimą, kuriame apžvelgs svarbiausius vidaus ir užsienio politikos įvykius. Kokie metai buvo? Kokius svarbiausius metų įvykius akcentuotumėte?„Verslo laike“ – apie tai, kiek verta plėtoti dirbtinį intelektą?Siekiant sumažinti maisto švaistymą, jau visai netrukus žmonės parduotuvėse galės nusipirkti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamus vartoti, maisto produktus. Tokias įstatymo pataisas Seimui rengiasi pateikti Laisvės partija.Mokslininkai siekia atkurti kosmoso atmosferą Žemėje, kad galėtų geriau paruošti astronautus ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas per misijas.Ved. Edvardas Kubilius

Premjerės patarėjui pareiškus, kad reikėtų riboti darbuotojų iš trečiųjų šalių patekimą į Lietuvą, verslas sako, jog padėtis darbo rinkoje tik dar pablogėtų – ypač ten, kur reikalingi sezoniniai darbuotojai. Ką daryti?Buvęs krepšininkas Robertas Javtokas kritikuoja žaidėjus, kurie šią vasarą atsisakė atstovauti Lietuvos rinktinei. Pasak Javtoko, vienintelė priežastis nežaisti rinktinėje – sveikatos problemos, o ne tuomet, kai krepšininko šeimoje gimsta vaikas. Kaip paskatinti krepšininkus neatsisakyti žaisti rinktinėje?„Verslo laike“ – kodėl Vakarų Europos gyventojai imdami būsto paskolas fiksuoja palūkanas ir dėl to laimi?Medikai sako, kad daugėja nevaisingų porų – šiuo metu Lietuvoje nevaisinga kas šešta pora. Kodėl taip yra ir kiek tokioms poroms prieinamas pagalbinis apvaisinimas, kai jis galimas?Mokslininkai mano, kad toliau naikinant šikšnosparnių buveines, jų platinamos ligos ateityje gali sukelti dar vieną pandemiją.Ved. Edvardas Kubilius

Mokslininkai iš Fizinių ir technologijos mokslo centro naudodami datavimą radioanglimi gali nustatyti žmogaus, gyvūno ar kokio objekto amžių net iki 50 tūkst. metų į praeitį, taip pat pasakyti ar senas paveikslas – klastotė ar originalas. Apie tai išsamiai pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas Algirdas Pabedinskas.Apie politinę krizę šalyje ir TS- LKD pasiūlymą rengti pirmalaikius rinkimus pokalbis su „Verslo žinių“ apžvalgininku Stasiu Gudavičiumi.Šiandien sukanka 75 metai nuo Lietuvos gyventojų masiškiausios trėmimo akcijos „Vesna“. Jos metu iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Išsamus pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėju Artūru Grickevičiumi.Sandra Rimkė ir Agnė Telyčėnaitė turi ambicijų tapti pirmomis moterimis, atstovausiančiomis Lietuvai Dakaro ralyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Viešasis sektorius atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant ir subalansuojant ekonomiką, teikiant gyventojams būtinas paslaugas ar kaip jų darbdavys. Tačiau ekspertai metai iš metų pirštu rodo į menką šio sektoriaus darbo efektyvumą, nepakankamą pajamų surinkimą. Mokslininkai pažymi, kad besikeičiančiame pasaulyje jis taip pat turi keistis, kad patenkintų visuomenės lūkesčius. Įvairius pokyčius inicijuoja ir šalies politikai.Vyriausybė siekia kilstelėti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį ir pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Tokie lūkesčiai iškelti dar pernai patvirtinus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Du milijardus eurų viršijančią dotaciją per ateinantį kelerių metų laikotarpį tam skirti pažadėjo Europos Komisija. Kaip sekasi įgyvendinti tai, kas numatyta?Minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. Daugelyje šalių šią dieną ar savaitę organizuojami renginiai, skirti paskatinti žmones būti tolerantiškais, akcentuoti lygybės svarbą. Šį rytą rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės: „Ar Lietuva tapo tolerantiškesnė LGBT žmonėms?"„Verslo laike“ apie priemones, kurios stabdytų įtartinas pinigines operacijas bankuose ir tokiu būdu užtikrintų, kad neprasprūstų pinigų plovėjai, terorizmo finansuotojai ir kiti sukčiai ar sankcijų vengėjai. Pernai sustabdytų piniginių operacijų suma siekė daugiau nei pusantro šimto milijonų eurų.Siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymo, šiandien tokių įgūdžių bus mokomi Lietuvos parlamentarai. Anot idėjos iniciatorių, tai taip pat padės pamatyti, kaip valstybė atrodytų karo padėties atveju. Tačiau vis garsesni ir kritikos balsai. Ir užsienio, ir Lietuvos ekspertų nuomonės sutampa - praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos piliečiai iš esmės nepradėti ruošti pilietiniam pasipriešinimui.Ved. Darius Matas

Mokslininkai aiškinasi, ar Lietuvos gyventojai yra įgiję imunitetą nuo cOVID–19. Kaip toliau elgsis Lietuva: ar kvies gyventojus skiepytis nuo COVID–19 ir ar tam bus vakcinų?Vilnius baigia šildymo sezoną. Šią savaitę šildymo sezoną ketina baigti Rokiškio ir Pasvalio rajonų savivaldybės. Koks buvo šis šildymo sezonas?Aktualus klausimas. Kalvarijos savivaldybėje šeimos augintinis pririštas šuo 4-erių metų berniukui įkando į veidą. Tokių atvejų vis pasitaiko. Kaip jūs elgiatės su savo augintiniais, kad jie nesužalotų jūsų ar jūsų mažamečių vaikų?Sugriautos Ukrainos pirmuosius atstatymo darbus Lietuva pradėjo dar rudenį. Tai kas jau nuveikta per gerą pusmetį biudžeto lėšomis, ir kas – privačiomis? Ką lietuviai gali ten padaryti?Lietuva ketina ir toliau didinti degalų akcizą, ypač – dyzelino, o nuo 2025 metų planuojama įvesti vadinamąją CO2 dedamąją, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangins dar bent keliais centais. Ar nuolat brangstantys degalai paskatins gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnį transportą?Ved. Edvardas Kubilius