Podcasts about socialini

Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungai pirmininkauja Lenkija. Koks dėmesys skiriamas kultūrai?Klimatologas Justinas Kilpys teigia: radijas yra viena „žaliausių“ žiniasklaidos priemonių. Šią savaitę minėjome pasaulinę radijo dieną, šia proga UNESCO skatino atkreipti dėmesį į klimato kaitos iššūkius.Kiek porų – tiek ir meilės kalbų, tradicijų, žodynų. Tai įrodo trijų muzikų ir jų romantinių partnerių meilės istorijas laiškų forma pristatanti paroda „Gyvenimas kaip meilės opera“. Ji veikia Kaune esančiuose Miko ir Kipro Petrauskų namuose.Kodėl Mona Liza neturi antakių? Atsakyti gali dirbtinis intelektas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje - apie dirbtinio intelekto viršūnių susitikime Paryžiuje pristatomas naujas technologijas kultūrai ir dirbtinio intelekto pavojus.Kur, nusivylę didžiaisiais socialiniais tinklais, migruoja interneto vartotojai? Socialinių tinklų eksperto Dariaus Gerulio komentaras.Skandalas Latvijos kino pasaulyje paskatino šalį griežtinti intymių scenų filmavimo tvarką. Latvijos, Estijos ir Lietuvos intymumo koordinatorės siūlo idėją – Baltijoms šalims sukurti bendras darbo su intymiomis scenomis gaires.„Animatorius per vieną dieną gali padaryti 2-3 sekundes filmo“, – praskleisdama animacijos kūrimo užkulisius, pasakoja animacijos prodiuserė Agnė Adomėnė. Pokalbis apie itin brangią animaciją, Baltijos šalių animacijos kilimą ir išsisemiančią Holivudo kuriamą animaciją.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė.Muzikos red. Aivaras Gelžinis.

Sukanka 25-eri metai, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Kokių iššūkių kyla užtikrinant šio Lietuvos kampelio išskirtinumą?„Jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje“, - taip sako penkiskart Lietuvos ištvermės jojimo čempionė Ugnė Zalieckienė, pirmoji lietuvė sėkmingai įveikusi jojimo Dakaru vadinamą trasą.Nusivylę socialinių tinklų turiniu ar jų algoritmais, dalis žmonių ieško naujų erdvių diskutuoti. Kaip keičiasi socialiniai tinklai ir požiūris į juos?Nuo vasaros vidurio už viešąjį transportą mokėdami daugiau, vilniečiai tikisi važiuoti švaresniais autobusais ir troleibusais.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

Tik šešiose šalies savivaldybėse vidutinis mokytojų amžius yra nuo 45-erių iki 49-erių metų. Visose likusiose Lietuvos savivaldybėse mokytojų amžius yra seniai perkopęs 50-ies metų slenkstį. Apie 9 procentai visų mokyklose mokiniams dėstančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Bet yra savivaldybių, kuriose net iki 15 proc. visų mokytojų jau yra pensininkai.Taigi, artėja katastrofiška mokytojų krizė. Bet ar įmanoma jos išvengti? Ką daryti, kad mokytojo profesija vėl būtų „ant bangos “, o ne „atsarginiu“ karjeros variantu?Kas iš tiesų motyvuoja žmones rinktis pedagogiką? Ir kodėl tik atlyginimo pakėlimas nesustabdys mokytojų, nusivylusių darbu ir perdegusių, pasitraukimo iš mokyklos bangos?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, edukologė, mokymosi ekspertė dr. Vilija Stanišauskienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Įspūdingu pasiekimu pasižymi Lietuva ES-oje - per paskutinius 5 metus Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc, tuo metu Latvijoje per pus mažiau, o Estijoje, kuri buvusi pavydžiu regione – procentu sumažėjo, sumažėjo ir didžiosiose Europos Sąjungos šalyse, skaičiuoja Eurostatas. Ką reiškia toks augimas Lietuvai, kaip paaiškinti tokius skirtumus su kitomis šalimis kaimynėmis, ir kokios Estijos patirtys gali būti pamoka mūsų ir visos Europos šalių ekonomikoms?Žemės ūkio sektorius klimato kaitos pojūčius pajaučia pirmasis. Ūkininkai sako, kad prisitaikyti tampa vis sunkiau. Tenka išbandyti naujausias augalų veisles, eiti modernizacijos keliu. Dalis ūkininkų svarsto galimybę, kaip Pietų šalyse imti du derlius. Kiti tuo metu keičia veiklą ar visai atsisako ūkininkavimo.Utena pritrūko gyvenamojo ploto. Čia daugėjant gyventojų, pastebimai išaugo naujų būstų poreikis, o tokių nėra. Paskutinis daugiabutis statytas prieš penkiolika metų. Gelbėti situacijos ėmėsi savivaldybė, ieškodama nekilnojamojo turto vystytojų, taip pat - ir buvę uteniškiai. Šie investuoja į gimtąjį miestą - kuria naujus kvartalus.Eteryje – rubrika apie dirbtinį intelektą. Šia sritimi besidomintis Darius Grigaliūnas sako, jog siekiant sumažinti klimato kaitą, dirbtinio intelekto sprendimai yra labai reikalingi. Kaip tokios technologijos gali padėti, kovojant su tokiomis problemomis?Miego kokybė turėtų būti svarbi ir darbdaviams, akcentuoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kodėl ir kas gali prisidėti prie geresnio darbuotojų miego, mokslininkė paaiškina naujame „Miego DNR“ epizode.Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Socialinių tinklų ekspertai pastebi, kad šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi vadinamaisiais memais, komiška informacija, sparčiai plintančia internete.Ved. Gabija Narušytė

Ar Lietuvoje suprantama švietimo svarba? Kiek mūsų šalyje vertinamas išsilavinimas? Kodėl apie švietimą dažniausiai girdime kaip apie sferą, kurią reikia optimizuoti ir sureguliuoti?Prasidedant naujiems mokslo metams, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti“ bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Ved. Mindaugas Jackevičius

00:00:00 – Įžanga 00:00:55 – Medalis ir olimpinės žaidynės 00:04:00 – Disko metikai 00:05:30 – 3x3 pusfinalyje 00:11:15 – Socialinių tinklų boikotas 00:15:30 – paskutinės minutės olimpietis 00:17:40 – Įdomiausi olimpiniai įvykiai 00:30:20 – Alžyro boksininkė 00:36:30 – Olimpinis kaimelis 00:39:45 – Vokietija vs. Graikija 00:45:17 – Serbija vs. Australija 00:50:50 – Prancūzija vs. Kanada 00:58:30 – JAV vs Brazilija 01:01:01 – Lietuvos U18 nepaėjo 01:09:50 – Dimša out 01:12:15 – Ginčas kas laimės medalius?

Sulaukusi vis daugiau klausimų dėl savo ryšių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė vakar vėlai vakare pranešė atsistatydinanti iš einamų pareigų. Specialioje laidoje Monikos Navickienės spaudos konferencija apie atsistatydinimo motyvus, politikų ir apžvalgininko komentarai. Taip pat vyksta prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas dėl atsistatydinančios socialinės apsaugos ir darbo ministrės, komentarai po šio susitikimo.Laidoje dalyvauja „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laida „Pakeliui su klasika“ šį penktadienį sveikinsis iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kuris iškilmingu GALA koncertu atvers duris po šešerius metus trukusios rekonstrukcijos. Rekonstrukcijos, pakeitusios teatrą iš esmės ir žyminčios naują gyvenimo etapą. Tai ne tik surenovuotos, praplėstos ir pakeistos erdvės, atveriančios galimybę įgyvendinti naujus sumanymus, bet ir atsinaujinusi bei užsigrūdinusi be namų gyvenusi trupė, siekianti būti visaverte Lietuvos teatrų gretose. Apie visa tai – pokalbiai su teatro kūrybine grupe, istorikais, architektais ir vadovais.Taip pat kelsime pačios Klaipėdos kultūros klausimą, o jis lieka vienas opiausių jau ne vieną dešimtmetį. Kas lemia šio seno pajūrio miesto gyvenimo tradicijas ir pokyčius? Ar kultūra yra svarbus faktorius, jeigu net penktadalis gyventojų norėtų išvykti ir gyventi kitur? Apie nuožmios laisvės ir kultūros miestą – pokalbis su Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovu dr. Liutauru Kraniausku ir šio centro mokslininku, dr. Aldžiu Gedučiu.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Visai neseniai pasaulis išgyveno keletą valandų, kai socialinių tinklų Facebook ir Instagram veikla sutriko – daugelis ėmė spėlioti, ar tai kibernetinė ataka, kiti susirūpino, kad nepavykus atkurti socialinių tinklų veiklos dings daugelis turėtų kontaktų. Ką atskleidžia toks nesaugumo jausmas? Kodėl esame taip smarkiai priklausomi nuo socialinių tinklų? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.Eidamas 73-iuosius metus mirė teatro režisierius, pastatęs daugybę įsimintinų spektaklių, išleidęs ne vieną mokinių kartą ir palikęs ryškų pėdsaką teatro pasaulyje, Rimas Tuminas.Kaip atsitiko, kad garsiosios archeologės Marijos Gimbutienės Didžiosios Deivės teorija įkvėpė JAV feminisčių judėjimą? Išleista pirmoji garsiosios archeologės biografija, kurią parašė mokslininkė Rasa Navickaitė.Naujoje MO muziejaus parodoje – dėmesys seksualumo kultūrai Baltijos šalyse. Apie parodą pasakoja Rytis Skamarakas.Peizažo nuobodžiu vadinti neleidžianti tapytoja Mykolė Ganusauskaitė rubrikoje „Be kaukių“ kalba apie viena kitą jos gyvenime papildančias veiklas: keliones, dailę, šokį, jojimą.Ved. Gerūta Griniūtė

Privačių miškų savininkai žada jungtis į žemdirbių organizuojamą akciją – miško technika vykti į sostinę. Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotą žaliavinę medieną, kuri apmokestinama 5 proc. tarifu. Bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, taip pat reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miškų ūkio veikloje. Apie protesto tikslus ir ūkininkų palaikymą pasakoja Privačių miškų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė.Nugyventi ir apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla, duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos pasitelkiant sensorius. Socialinių paslaugų centras įkurtas priešais parką, kuriame stovi paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.Lietingas praėjusių metų ruduo ypač Žemaitijos ūkininkams sukliudė nustatytais terminais išvežti į laukus organines trąšas. O kaip tvarkosi fermų šeimininkai Nyderlanduose – domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.Ved. Regina Montvilienė

Kauno pareigūnai bei gausus būrys savanorių tęsia vakar dingusios 9-metės Agotos R. paieškas. Anot policijos atstovės, paieškos nenutrūko nė naktį, tačiau iš namų sekmadienį išėjusi 2014 metais gimusi mergaitė dar nesurasta. Plačiau iš Kauno pasakojo LRT žurnalistė Kristina Karlonė.Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkurta žvilgsnio sekimo laboratorija, kurioje mokslininkai atskleidžia plika akimi nepastebimas įžvalgas. Su mumis: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Ramunė Kasperė.„Prisipažinsiu, labai jaudinuosi. Jau kelias dienas normaliai nemiegu, nes nežinau, kaip visuomenė priims mano rodomus nepaprastus žmones“, – sako LRT žurnalistas Edvardas Kubilius, kurio kuriama laida „Nepaprasti žmonės“ šeštadieniais 19 val. rodoma per LRT TELEVIZIJĄ.Praėjusių metų gruodį Lietuvos meteorologai fiksavo mažiausiai saulėtų dienų nuo praėjusio amžiaus vidurio. Skaičiuojama, kad saulės spindėjimo trukmė gruodį Lietuvoje vidutiniškai siekė beveik 9 valandas ir tai sudarė vos trečdalį gruodžio daugiametės normos – 29 valandas. Mažiausiai saulė švietė Varėnoje.Šeduvoje statomas muziejus „Dingęs štetlas“, kuriame bus įamžintos čia gyvenusių žydų istorijos. Šeduvos gyventojų pasakojimus surinko ir pasivaikščioti po gimstančio muziejaus koridorius pakvietė Ieva Radzevičiūtė.

Ekonomistai sociologai sako, kad šiemet – pirmi metai, kai iš darbo rinkos daugiau žmonių pasitrauks, negu į ją naujai ateis.Bet į pensiją vyrai ir moterys šiemet išeis vėliau nei pernai. O jeigu norės turėti būtinąjį stažą, dirbti visi šiemet turės ilgiau.Bet ar galės dėl sveikatos? Išvis kur link juda Lietuvos darbo rinka? Diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir Socialinių mokslų centro vadovas, ekonomistas Boguslavas Gruževskis.Ved. Irma Janauskaitė

Tai viena, tai kita savivaldybė vis pasidžiaugia, kad į jos teritoriją persikėlė keli ar keliasdešimt naujakurių. Iš didmiesčių į miestelius keliasi ir šeimos, ir pensijos sulaukę žmonės, kurie per brangiai atsieinantį būstą parduoda ir renkasi pigesnį pragyvenimo lygį gamtos apsupty. Ką rodo tendencija iš didesnio į mažesnį? Ar tai – išsigelbėjimas regionams? Ir kodėl atvykėlius ne visi vietiniai sutinka su džiaugsmu?Svečiai: „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius ir Socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovas Donatas Burneika.Ved. Irma Janauskaitė

Europos Sąjungos šalių lyderiai rytoj renkasi į labai svarbųsusitikimą, kuriame bus aptartas didelis paramos paketas Ukrainai ir šalies narystė Bendrijoje. Tačiau abu sprendimai gali sužlugti, Vengrijos premjerui juos blokuojant.Rusija surengė vieną stipriausių raketų atakų prieš Kyjivą paskutiniu metu - sužeisti mažiausiai 53 žmonės. Dvidešimt jų pateko į ligonines. Nors visos raketos buvo numuštos, jų nuolaužos nukrito ant gyvenamųjų rajonų.Seimo laikinoji komisija toliau aiškinasi, ar Valstybės saugumo departamentas nesikišo į Prezidento rinkimų procesą.Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. Pokyčiams pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mat Valstybinei duomenų agentūrai pateikus duomenis apie paramą gaunančiųjų pajamas paaiškėjo, kad esama sistema piktnaudžiaujama.Naktinio matymo taikiklių klausimas rytoj turėtų sugrįžti į Seimą jau paskutiniam etapui – pritarimui. Jeigu parlamentarai pritars šiam įstatymui, prietaisus bus galima naudoti medžioklėje.Ved. Liepa Želnienė

Socialinių istorijų metodas padeda mažinti nerimą ir lengviau bendrauti su autistiškais vaikais. Kaip jis veikia įvairiose socialinėse situacijose? Kodėl verta su šiuo metodu susipažinti ne tik auginant autistiškus vaikus? Ir kaip galime, kurdami socialines istorijas, padėti bet kuriam vaikui, kurį trikdo viena ar kita situacija. Pokalbis su asociacijos „Lietaus vaikai” valdybos pirmininke, autizmo temos advokate, autistiško berniuko mama Kristina Košel-Patil.  Kad pokalbis pasiektų jus, prisidėjo „Yes for skills” - Montessori įkvėptų lavinimo priemonių kūrėjai www.yesforskills.lt. 

Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijoje jau 34 kartą vyks seniausias Lietuvoje fantastinių idėjų ir kūrybos festivalis, kasmet suburiantis fantastikos mylėtojus iš visos šalies – „Lituanicon“. Šiemet organizatoriai renginį nusprendė paskirti šiurpui.Kolega Marius Eidukonis ir toliau keliauja po Ukrainą, domisi šalies kultūra. Vakar pabuvojęs Kyjive, šiandien lankosi Lvive, kuriame prasidėjo Lvivo knygų forumas.Jurbarko krašto muziejuje prasideda Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Senjorai ir jaunystė“, skirtas kraštiečio kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus metams.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Gramophone“ apdovanojimų laureatai, smuikininko Gidono Kremerio gautas apdovanojimas už veiklą žmogaus teisių srityje, naujas Berlyno valstybinės operos teatro muzikos vadovas ir Marijos Callas šimtmečiui skirtas naujas filmas.Rubrikoje „Be kaukių“ viešės visuomenininkė, įvairių socialinių bei labdaros projektų sumanytoja ir organizatorė, Lietuvos istorinės atminties puoselėtoja, dokumentinių filmų režisierė Agnė Zalanskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ - apie autistiško vaiko adaptaciją, jo sugebėjimą gyventi visuomenėje. Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Tai pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą.Laidos viešnios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, knygos Lietuvoje krikštamotė Kristina Košel-Patil ir Loreta Grikainienė - logopedė ekspertė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ir Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ specialistė, kuri pasakoja, kad socialinių istorijų kūrimas yra itin aktualus pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, tėvams.Kas tos socialinės istorijos ir kodėl jas reikia kurti? Kaip sudėtingose situacijose specialistams, tėvams ir visiems gali pagelbėti socialinių istorijų rašymas? Kaip parašyti socialinę istoriją? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie studijų savaitgalį Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose.Rugsėjo 4-ąją LRT radijas prasideda naują sezoną.Pokalbis su keliautojais Augustinu ir Aiste Žemaičiais apie krepšinio kultūrą Filipinuose, kurie šiuo metu kaip tik ir stebi čempionatą.Nepaisant to, kad Lietuvoje per dešimt metų diagnozuotų autizmo atvejų skaičiaus augimas siekė beveik 400 procentų, žinios apie tai, kaip auginti tokius vaikus beveik nepasiekiamos lietuvių kalba. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ iniciatyva išleista knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams.“ Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius.

Lenkijos ir Ukrainos santykiai pradeda pastebimai vėsti. Jau kelias dienas dienas tęsiasi šį įtampa tarp lenkų ir ukrainiečių.Politologė, prof. Anna Pačešniak sako, kad taip valdantieji bando užsitikrinti pergalę rinkimuose - laimėti ūkininkų balsus, rodydami, esą kovoja už jų interesus.Kauno apylinkės teismas savo vaikų grobimu įtariamiems Vilčinskams paliko už akių paskirtą suėmimą: motina bus suimta devynias paras, tėvas – mėnesį.Po to, kai du baltarusių sraigtasparniai vakar įskrido į Lenkijos oro erdvę, šalis didina karių skaičių pasienyje, skiria papildomų išteklių ir kovinius sraigtasparnius.Seime pradėta svarstyti pakoreguota mokesčių reforma. Socialinių reikalų ir darbo komitete vyko pirmosios diskusijos.Ved. Liuda Kudinova

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankosi Zarasuose. Vizitas susijęs su situacija Zarasų ligoninėje, kur neseniai iš darbo išėjo 12-a medikų ir įstaigos vadovasPolicija pradėjo tyrimą dėl įsilaužimo į specialiųjų operacijų atsargos karininko Aurimo Navio socialinio tinklo "Facebook" paskyrą. Programišiai joje patalpino nuotraukas su teroristais bei pornografinį turinį. Socialinis tinklas šios informacijos kol kas nepanaikino.Aiškėja, kad aukštos klasės transportas pardavinėjamas konkrečiai Rusijos piliečiams, o sankcijų apėjimo centre – Lietuva. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vien pernai iš Lietuvos į Baltarusiją išvyko automobilių už daugiau kaip pusę milijardo eurų ir, tikėtina, atsidūrė Rusijoje.Kodėl nepavyksta užtikrinti sankcijų laikymosi?Valstybinei kalbos inspekcijai nurodžius Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Sprendimą komisija turi skelbti ketvirtadienį. Jei jis bus nepalankus savivaldybei, ši ketina kreiptis į teismą.Žemės ūkio rūmų taryba aptaria pasėlių deklaravimą, sausros padarinius.Ved. Darius Matas

„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui?Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rasa ErentaitėVed. Ignas Klėjus

Vasara sezoninių darbų metas, bet bedarbių Lietuvoje – tūkstančiai. Tūkstančiai buvo ir iki vasaros. Gal tikrai užaugo veltėdžių karta, kaip kartais sako verslininkai? Gal tikrai tokius turėtų išstumti atvežtinė darbo jėga? Bet, jeigu imigrantų įdarbinimas būtų visiškai liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, kokią darbo rinką Lietuva turėtų ateityje?Diskutuoja: Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė ir Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.Ved. Irma Janauskaitė

Pažeidžiamiems asmenims ženkliai didėja būtinų socialinių paslaugų apimtis.Lietuvoje minint Tėvo dieną diskutuojama, koks turi būti šiandienos tėtis ir kokia jo įtaka sūnui?Ukrainos valstybės vadovas: už laisvę kovojantiems šalies kariams reikia nuolat asmeniškai dėkoti už jų nepaliaujamą kovą.Varšuvoje vyksta šalies opozicinių jėgų surengta eisena už demokratiją.APVA: iki birželio 10 d pratęstas paraiškų priėmimas iš asmenų, kurie atsisako taršaus automobilio.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams?Ko klaipėdiečiai tikisi iš Vitės uosto teritorijų konversijos?Antradienį sostinėje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.Pokalbis su Jono Basanavičiaus premijos laureatu Jonu Vaiškūnu apie tradicijų ir tautos savasties išsaugojimo svarbą.Po Vyriausybės susitikimo su „Meta“ atstovais pranešta, kad dėl turinio moderavimo bus kalbamasi europiniu lygiu. Kiek Lietuva gali pakeisti socialinių tinklų administratorių veiklą?Ieva Buinevičiūtė prisimena praėjusią savaitę pasaulį palikusį Burtą Bacharahą.Šiandien Gargžduose oficialiai prasideda lietuvių kalbos dienos.Šiauliuose dailininko Gerardo Bagdonavičiaus name atidaryta menininko darbų ir asmeninių daiktų ekspozicijaVed. Marius Eidukonis

2023-iaisiais prasidėjo naujai įgyvendinama Negalios reforma, kuri iki jos priėmimo Seime kėlė daug diskusijų tiek tarp žmonių, turinčių negalią, tiek tarp politikų. Kaip reforma skynėsi kelią ir kas realiai keičiasi laidoje pokalbis su Lauryna Filatovaite, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja, ir Monika Ošmianskienė, Seimo nare, Socialinių reikalų komiteto nare, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke.Reformų vyksta daug ir įvairių. Pašnekovės pasakoja, kodėl buvo reikalinga ši, paprastai paaiškina esminius reformos akcentus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus. „Bendradarbiavimas ir bendrystė svarbiausi dalykai, siekiant visuomenės pokyčių“, – sako L.Filatovaitė. „Tikėkime pokyčiais, prisidėkime prie jų“, – antrina M.Ošmianskienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje Alytaus m. tarybos Investicijų ir biudžeto komiteto pirmininkė Skaistė Ulčickaitė ir Socialinių reikalų komiteto narys Valerijus Vencius.

Spaudos apžvalga.Rytoj prasideda jubiliejinis, 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.„Kalbos rytas“. Vilniaus universiteto antro kurso anglų filologijos studentei Marijai Stalaučinskaitei įteikta Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendija.Po Vėlinių Klaipėdos dramos teatro antro aukšto fojė atidaryta legendinio Klaipėdos režisieriaus Povilo Gaidžio atminimui skirta paroda.Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad turtingiausias pasaulio žmogus – Elonas Muskas – įsigyjo socialinį tinklą „Twitter“. Kas toliau laukia „Twitter“ ir kokią naują socialinių tinklų bei jų reguliavimo erą atveria šis įvykis?Prieš daugiau nei 10-metį, Paolas Sorentinas pradėjo savo trilogiją, kalbančią apie jaunystę, senatvę, pop žvaigždes ir didingą muziką, kuri atlieka sepcialiųjų efektų funkciją ir kelia žiūrovui egzistencinius klausimus, nukreipia mūsų dėmesį į detales ir verčia medituoti kokia nors tema. Filme „Kur bebūtum“ pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo „Talking Heads“ daina. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Neringos miestas keičia savo ištakų datą – Neringos savivaldybės tarybai pritarus, jau lapkričio 11-ąją Neringa minės 585-ąjį gimtadienį.

Valdančioji koalicija yra užsibrėžusi kartu su kitais prezidento rinkimais pakartotinai surengti referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Politinės partijos bando surasti paprastesnę klausimo formuluotę. Visgi ne visi politikai ir teisininkai mano, kad referendumą apskritai reikia kartoti ir daugybinės pilietybės įteisinime mato pavojų.Ar reikia kartoti referendumą ir koks klausimas jame turėtų būti keliamas?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga ir Europos humanitarinio universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, docentė Ingrida Danėlienė.Ved. Liepa Želnienė

Mada yra galinga kalba, o aprangos elementai šiandien pasirodo svarbiausių pasaulio naujienų antraštėse. Nuo prezidentų aprangos iki Irane viešai deginamų hidžabų, drabužiai tampa rezistencijos ir protesto simboliais, reiškiančiais norą kurti pokytį ar išsivaduoti iš priespaudos režimų. Vis tik daugelis situacijų reikalauja gilesnio žvilgsnio, nes laisvė aprangos kultūros kontekste mums visiems gali reikšti labai skirtingus dalykus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po šios savaitės Rusijos raketų smūgių Ukrainoje, Prancūzijos Prezidentas teigė, kad karo prigimtis keičiasi iš esmės. Kokių sprendimų pavyko priimti Vakarams šią savaitę?Vis daugiau žmonių prašo kompensacijų už šildymą. Tokio srauto prašančiųjų skaičiaus nebeatlaiko ir registravimosi kompensacijoms sistema. Šiandien prasideda ir rudeninė Maisto banko akcija. Kas gali gauti paramą maistu, kompensacijas?Socialinių tinklų vartotojai pastaruoju metu dalijasi istorijomis, kai pasidaliję nuotrauka, vaizdo įrašu ar tekstu apie Rusijos karą Ukrainoje yra kuriam laikui užblokuojami, ar apribojamas jų įrašų matomumas. Ar jūs susiduriate su savo įrašų, savo profilių blokavimu socialiniuose tinkluose?Energetikos kainų šuolis, darbo jėgos trūkumas ir spaudimas siekti aplinkai draugiškos gamybos – Lietuvos pramonės įmonės susiduria su daugybe iššūkių. Kaip investicijos į technologijas gali padėti didinti jų atsparumą krizėms?Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie sekmadienį prasidėsiantį Kinijos komunistų partijos dvidešimtasis kongresas. Suvažiavimas – akylai surežisuotas partijos pasirodymas, kurio sprendimai aiškūs jau dabar. Prezidentas Si Dzinpingas liks partijos lyderiu trečiai kadencijai iš eilės, taip įtvirtindamas savo valdžią dar penkeriems metams.LRT Radijo muzikinė premjera: Justinas Jarutis pristato naujausią kūrinį „Ten, Kur Noriu“.Ved. Rūta Kupetytė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga.Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta povandeniniam kultūros paveldui skirta paroda „Baltijos jūros gelmių istorijos“ bei surengta tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje apžvelgti naujausi atradimai Baltijos jūroje, kartu akcentuojant ir iššūkius, kylančius saugant povandeninį paveldą.Šio penktadienio skaitymo rubrikoje – Donato Puslio parengta knygų apžvalga, kurią vienija karo ateities ir fašizmo gundymų tema. Kolega Donatas šią temą atskleidžia Marko Galeotti knygoje „Viskas tampa ginklu“ ir Toddo Strasserio romane „Banga“.Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Apie šios dienos svarbą Lietuvos istorijoje kalbamės su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi Arūnu Bubniu.Penktojoje VDU profesoriaus, buvusio Europos parlamentaro Leonido Donskio atminimo konferencijoje rugsėjo 20–21 dienomis daugiausia dėmesio buvo skiriama kolektyvinės traumos klausimams, kurie šiandien daro didelę įtaką visuomenei ir politikai. Organizatorių teigimu, atsižvelgiant į dabartinę politinę krizę Europoje ir tebesitęsiantį karą Ukrainoje, ši tema kaip niekada aktuali. Kas atsiskleidė tarptautiniu mastu pripažintų pranešėjų mintyse, kas padėtų pasimokyti iš praeities ir viską užbaigus judėti toliau, kalbamės su vienu konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro darbuotoju, daktaru Dainium Geniu.Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo „Klostės" premjera įvyko vakar vakare. Apie filmą pasakoja kolega iš Kauno Andrius Baranovas.Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras kartu su užsienio partneriais nuo 2020 metų vykdo tarptautinį projektą „Universitetai įvairovės link“, kuriuo siekiama prisidėti prie įtraukesnės akademinės aplinkos kūrimo LGBTI+ asmenų atžvilgiu. Plačiau apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto politologijos ir sociologijos katedrų profesore Milda Ališauskiene.Vilniuje įsikūręs Skulptūros ir vitražo centras rugsėjo 23–24 d. kviečia į ketvirtą kartą rengiamą meno festivalį, kurio programoje lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės, parodos, įvairūs meniniai užsiėmimai, centre reziduojančių menininkų pasirodymai, performansai, atviros studijos ir ekskursijos po jas bei muzikos scena su gyvais pasirodymais.Ved. Urtė Karalaitė

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nereikėtų pulti į paniką dėl infliacijos — maisto kainos greičiausiai jau pasiekė piką, dar yra laiko pataupyti sąskaitai už šildymą, o su pasikeitusia elektros kaina dalis gyventojų susidurs tik kitų metų pradžioje. VU Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad Lietuvos žmonės devyniasdešimtaisiais išgyveno sudėtingesnius laikus, tačiau tuomet buvo pasitikima valdžia, o gyvenimo lygis krito nuosekliai nuo „perestroikos” pradžios. Anot jo, dabar visuomenė skausmingai reaguoja į nuosmukį, nes priprato prie gero gyvenimo. Socialinių mokslų daktaras psichologas Tomas Lagūnavičius spėja, kad dalis žmonių, vietoj to, kad racionaliai planuotų, stengsis užsimiršti arba priešinsis valdžios sprendimams, todėl valdžia jau dabar turėtų pradėti kalbėtis su skirtingomis visuomenės grupėms apie problemų sprendimus.Ved. Audrius Lelkaitis

Infliacija Lietuvoje ir euro zonoje toliau muša rekordus. Ruduo taip pat prognozuojamas sunkus.Užsienyje kalbama, kad kylančios kainos grasina žmonių buičiai, tai esą gali kelti socialinius neramumus ir protestus.O Lietuvoje opozicija per vasarą nori parengti antiinfliacinį planą. Ar pavyks? Ir prie ko gali privesti brangstantis gyvenimas?Dalyvauja: Seimo vicepirmininkas, Ekonomikos komiteto narys Vytautas Mitalas, Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas, Ekonomistai Giedrė Dzemydaitė ir Marius Dubnikovas.Ved. Mindaugas Aušra

Užsienio bendradarbių rubrikoje – kolegė iš Ispanijos apie aktualijas šalyje. „Menstruacines atostogas“, šalyje plintančius beždžionių raupus ir turizmo sezoną.Svajonė studijuoti prestižiniuose pasaulio universitetuose kasmet išsipildo mažiau nei šimtui jaunuolių iš Lietuvos. Pokalbis su Kembridžo magistrantūros studijas baigusia ir Europos Centriniame Banke dirbančia Emilija Ieva Petrauskaite.Kiek įtakos svajonių darbo paieškoms turi socialiniai tinklai? Pokalbis su rinkodaros specialistu Arijumi Žaku ir su darbuotojų paiešką vykdančia Egle Staniulione.Prasideda Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų programa. Apie arabišką kiną pokalbis su kino tyrinėtoju Karoliu Žuku.Rubrikoje LRT FAKTAI: kaip susekti piktavalius su netikromis socialinių tinklų paskyromis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Šįkart laidoje aptariame Nyderlandų architekto ir rašytojo Reinier de Graafo knygą „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“. Ši knyga pasirodė svarbi dėl kelių priežasčių. Dažnai architekto profesija yra romantizuojama. Štai Ayn Rand romane „Šaltinis“ architektas vaizduojamas kaip laisvas herojus, kuriantis mūsų gyvenamų miestų veidą.Tuo tarpu savo knygoje de Graafas atvirai kalba apie ekonominių, politinių įtakų poveikį architektūrai.Be to, de Graafo knyga paskatina susimąstyti apie mūsų kaip visuomenės architektūrinį raštingumą. Ypač svarbi yra jo esė, skirta aptarti viešosios erdvės sampratai. Laikmetyje, kai viešąsias erdves dažnai siekiama įpaminklinti, kai dažnai girdime apie viešųjų erdvių įveiklinimą ar kitokių kriterijų – bendruomeniškumo skatinimo, ekonomikos vystymo, piliečių sveikatinimo – įgyvendinimą formuojant viešąsias erdves svarbu kalbėti apie tai, kad, kaip rašo de Graafas, esminė viešosios erdvės savybė yra pertrauka nuo būtinybės veikti, išlaisvinimas nuo bet kokio tikslo, išskyrus patį egzistavimą, o viešosios erdvės sėkmę dažnai lemia ne istorinė atmintis, o veikia užmarštis.Esmines de Graafo knygos „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“ aptariame su vertėja Mantė Zagurskyte-Tamulevičiene ir architektu, architektūros kritiku Andriumi Ropolu.Ved. Donatas Puslys

Rūpestis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais – senyvo amžiaus, vienišais, negalią turinčiais asmenimis, taip pat mamomis su vaikais, paskatino skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias socialines paslaugas teikiančias įstaigas dalyvauti įsidiegiant EQUASS Assurance Kokybės sistemą.Natalja Markovskaja, EQUASS projekto koordinatorė ir Jūratė Tamašauskienė, dienos centro „Šviesa“ direktorė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė pasakoja apie pokyčius, patiriamus, kasdieniniame darbe, pradėjus diegti sistemos įrankius. Orientacija į asmenį, teisė dalyvauti, lyderystė, nuolatinis gerinimas – tai pamatinės EQUASS standarto vertybės, kurias būtina formuoti ir puoselėti mūsų šalies socialiniame gyvenime. Projektas, atnešęs naujovių į šalies socialinį sektorių, šiandien duoda rezultatų: jau 118 socialines paslaugas teikiančių įstaigų suteiktas EQUASS Assurance sertifikatas, o tų įmonių socialiniai darbuotojai, naudodamiesi sistemos suteiktais profesiniais įrankiais, jaučiasi emociškai laisvesni, paslaugų gavėjai – laimingesni.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Žmonės tiek užsiėmę savo buitimi, jog nemato šalia esančios mirties“, – teigia režisierius Artūras Areima, pristatantis premjerą pagal žymaus lenkų dramaturgo Slavomiro Mrožeko pjesę „Našlės“.D. Puslio parengta knygų apžvalga, kurioje – dvi italų rašytojo Italo Calvino knygos: romanas „Nematomi miestai“ ir apsakymų rinkinys „Markovaldas“.Gruodžio 19 d., paskutinį sekmadienį prieš šv. Kalėdas, LRT Klasika jungiasi prie EBU „Kalėdų muzikos dienos“. Kokios šventinės transliacijos laukia?Vytauto Didžiojo universitetas ir Socialinių inovacijų institutas atliko tyrimą, kaip (re)migrantai – žmonės, išvykę iš šalies po 90-ųjų ir turintys aukštąjį išsilavinimą – prisideda prie gerovės augimo savo tėvynėje. Ką parodė šio tyrimo rezultatai?Į Lietuvą pirmąkart po įvertinimo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje sugrįžta opera-performansas „Saulė ir jūra“. Žvilgsnis į šios operos atlikėjus, jų santykį su muzika ir įspūdžius, gastrolėmis apkeliavus ne vieną šalį.Prasideda tarptautinis kino festivalis „Go Debut“, kviečiantis debiutuojančius kino kūrėjus iš visos Europos pristatyti savo darbus Klaipėdoje. Kaip šiemet keičiasi penktą kartą organizuojamas festivalis?Lietuvos kultūros taryba naujajai kadencijai skelbia ekspertų atranką. Kokį šiandien matome ekspertų vaidmenį ir kokie nauji reikalavimai nuo 2022 m. jiems bus taikomi?Ved. Inesa RinkevičiūtėLaidos užsklandoje – Vytenio Budrio nuotrauka.

Spaudos apžvalga.Šiauliuose surengti chorų dirigentų meistriškumo kursai. Tarptautinis chorų festivalis „Cantate Domino“ tokią edukaciją įtraukė į savo programąIstoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, ką prarastume, jei uždarytume Švietimo ministeriją.Klasikos koncertų salė.Kaip atrodo jaunojo mokslininko kasdienybė bei kokia yra realybė universitetuose ieškant ateities dėstytojų? Apie tai laidoje kalbėsime su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininke Salomėja Lukaite-Vanagiene bei Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu, docentu Ainiumi Lašu.Netoli Latvijos sienos esanti Seda gali didžiuotis ne tik sakraliniu menu, sukauptu čia esančioje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, Vytauto Mačernio bei Antano Baranausko ar Vytauto Didžiojo paminklais, tačiau ir vietos bendruomenės menininkų įsteigta Kasdienybės meno galerija.Kalbėsime ir apie Auksinės lupos premiją.Iškart po aplankysime bibliotekas – ką keis joms biudžete skirti papildomi 500 tūkst. Eurų?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Sveikatos sistemoje pokyčiai turės būti ir 30 metų trukusi tvarka gydymo įstaigose keisis - taip Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ryžtingai sako apie inicijuojamą sveikatos sistemos reformą. Ligoninių vadovai teigia, kad tai daroma skubotai, savivaldos atstovai, kad tai primena katę maiše. Plačiau Edita Vitė.Pastarosiomis dienomis Tarptautinėje bendruomenėje vis daugiau kalbama apie padidėjusį Rusijos karinių pajėgų aktyvumą prie rytinės Ukrainos sienos. Analitikai įspėja, kad Vakarams nukreipus dėmesį į migracijos krizę ant Baltarusijos ir Europos Sąjungos sienos, Kremlius gali imtis provokacijų arba pulti Ukrainą. Išsamiau apie tai Živilė Raškauskaitė.Nuo praėjusio penktadienio sustiprinta kontrolė, kaip laikomasi COVID-19 saugumo reikalavimų. Į specialias misijas lapkričio–gruodžio mėnesiais vyks į vieną komandą susibūrę Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir policijos atstovai. Pirmoji misija vyko lapkričio 12–17 dienomis. Kokius pažeidimus nustatė? Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jolanta Bielskienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Miglė Navašinskaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Nors epideminė situacija Lietuvoje išlieka įtempta, šį savaitgalį kai kurie didieji prekybos centrai kviečia pirkėjus pasinaudoti vadinamojo „juodojo penktadienio“ nuolaidomis. Kai ką toks verslo elgesys stebina, esą sąmoningai raginti gyventojus būriuotis yra mažų mažiausiai neatsakinga.Kaip patys pirkėjai vertina kvietimą apsipirkti per pandemiją, domėjosi kolega Daumantas Butkus.„Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas, Prekybos ir laisvalaikio centrą MEGA valdančios bendrovės Baltic RED komercinio nekilnojamojo turto operacijų valdymo departamento vadovė Ieva Goštautaitė-Gedutė, Akcinės bendrovės OGMIOS CENTRAS marketingo vadovas Edgaras Valickas, premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.Lietuvoje susidarė neįprasta situacija - nors šilumos kainos smarkiai paaugo, tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai, deginantys dujas, baiminasi bankrotų. Jie sako, kad taip nutiko dėl, jų manymu, išsikreipusios konkurencijos. Ypač tai akivaizdu Kaune, kuriame šilumos kaina gyventojams yra mažiausia tarp didmiesčių. Valdininkai problemą mato, bet jie sako, kad turi laimėti vartotojai. Tuo domėjosi Marius Jokūbaitis.Savaitės įvykių apžvalga. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, docentas Ainius Lašas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šiandien pradedamas demontuoti Petro Cvirkos paminklas Vilniuje. Paminklas bus saugomas savivaldybės įmonės „Grindos“ aikštelėje, vėliau jis bus perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui, kartu su Žaliojo tilto skulptūromis, nukeltomis anksčiau nei prieš penkerius metus. Daumanto Butkaus tiesioginis pasijungimas iš Petro Cvirkos aikštės.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Antradienį (spalio 5 d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija aiškina, kodėl gyvenome be didžiausių socialinių tinklų, kaip atsirinksime, ką kviesti ir kas gali pasirodyti Lietuvoje, kaip apsisaugoti nuo gaisro ir kokio masto pedofilija klestėjo Prancūzijos bažnyčiose. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/MIPeXjEkosc Antradienį #TiekŽinių

Gyventojų medijų ir informacinio raštingumo lygio pokyčiai. Tautinių mažumų atstovų aktyvumas internete.Pokalbis su į Lietuvą pabėgusiu Rusijos politiniu aktyvistu Vladimiru Jegorovu.Tarptautinis Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkursas. Pokalbis su dalyviais ir konkurso komisijos nariu.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Kai darbas Vilniuje pradėjo nebeteikti džiaugsmo, Renata Malūnavičienė jį metė ir nusprendė ieškoti savęs. Galiausiai šios paieškos atvedė ne tik prie visai kitokios veiklos, bet ir nukėlė į visai kitą vietą – jau prieš dešimtmetį ji su šeima Vilnių iškeitė į Lietuvos pakraštyje esantį Musteikos kaimą. Čia ir už kaimo ribų Renata žinoma ne kaip personalo vadovė, kuri dirbo Vilniuje, bet kaip žolininkė, kosmetologė ir kosmetikos pavadinimu „Lėlažolė“ kūrėja. Apie tai Renatą kalbina portalo LRT.lt žurnalistė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.Studijas Lietuvoje kiekvienais metais renkasi apie 100 įvairiuose pasaulio vietų gyvenančių lietuvių. Kas paskatina užsienio lietuvius rinktis studijas Lietuvoje? Kolegės Rimantės Pauliukaitytės kalbintos pašnekovės teigia, kad ne stipendijos ar papildomi balai, bet nuo pat vaikystės ugdomas tautiškumas.Lietuvoje tęsiasi renginių ciklas „Žmogus – svarbiausia“, skirtas miestų bendruomenėms, kuriuose ar greta kurių jau apgyvendinti arba bus apgyvendinti pažeidžiami migrantai (nėščios moterys, vaikai, nelydimi nepilnamečiai, neįgalieji), taip pat Lietuvos kariams talkinę afganistaniečiai. Tokie renginiai jau įvyko Jonavoje, Raseiniuose, su Vilniaus Naujininkų gyventojais. Kiek jie padeda žmonėms artimiau pažinti migrantus?. Ruklos seniūnijos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė, Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos seniūnas Raimondas Lingys, VšĮ Arabų kultūros forumo vadovė, arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi, Socialinių mokslų daktarė, Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė, darbo su užsieniečiais ir pažeidžiamomis grupėmis ekspertė Valentina Demidenko.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Daugėja vaikų, užsikrėtusių bei sergančių sunkia Covid – 19 forma. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius.Verslo laike šį kartą kalbėsime apie dirbtinį intelektą ir jo sprendimus verslui. Kolegos Mariaus Jokūbaičio interviu iš konferencijos „Lūžio taškas“ su bendrovės „Three birds“ vadovu Jonu Kubiliumi.Ministrų pozicija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Kėdainių rajone gyvulius auginantys ūkininkai sako, šįmet vilkai itin aktyvūs ir bebaimiai. Avių augintoja Rūta Lukoševičiūtė neteko 24 stipriausių avių, o jojimo klubas sako, gali būti, kad vidury dienos vilkai užvijo du jų žirgus, besiganiusius lauke. Žmonės kalba vilką matę ir miestelyje. Jūratė Anilionytė lankėsi Kėdainių rajone.Savaitės komentaras. Autorė – LRT Tyrimų skyriaus vadovė, apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad jau kitą savaitę į mokyklas grįžtantys vaikai šiemet mokysis klasėse, o ne iš namų. Tačiau ar išties pavyks išvengti nuotolinio ugdymo? Kokios taisyklės galios mokyklose? Kuo jos skirsis skiepytiems ir neskiepytiems vaikams? Ir kokia logika vadovaujamasi?„LRT Aktualijų studijoje“ diskutuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, epidemiologė Rolanda Lingienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Mokyklų vadovų asociacijos vadovas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas.Ved. Liepa Želnienė

Kokius specialistus rengsime ir kokių iš tikro reikia?Aukštosios mokyklos jau skaičiuoja būsimus pirmakursius. Ministerija džiaugiasi, kad padidėjo inžinerijos ir technologijų programų populiarumas. Tačiau jaunimo nevilioja mokytojo duona.Per 40 siūlytų studijų programų teko uždaryti – stojančiųjų neatsirado arba jų buvo per mažai.Kokius specialistus rengsime ir kokių iš tikro reikia, diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Automobilių pirkimo įpročiai per pandemiją. Ar taršos mokestis skatina atsisakyti senesnių automobilių? Portalo Autoplius.lt vadovas Artūras Mizeras, SEB banko lizingo departamento vadovas Saulius Mickus, tinkalaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas.Praėjusią savaitę žurnalui „Reitingai” paskelbus naujus mokyklų palyginimus, nuvilnijo diskusijos apie atskirtį švietime. Mokslininkai sako, kad nors problemos atrodo akivaizdžios, trūksta rimtos Lietuvos švietimo būklės analizės. Sigita Žuklijienė, Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos matematikos mokytoja, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Rasa Erentaitė, Vilniaus universiteto profesorius, dirbantis Švietimo politikos centre Rimantas Želvys.Šį vakarą prasideda „Eurovizijos“ transliacijos. Pokalbis su tinklalaidės „Dūzė Pua“ vienu iš autorių Tadu Paškevičiumi.Ved. Giedrė Čiužaitė

Balandžio 15-ąją minėjome Kultūros dieną. Kotryna Lingienė pasidomėjo, kodėl šia proga vieni kelia, kiti – nebekelia Taikos vėliavos. Pasirodo, šimtametėje simbolio istorijoje yra ir nedraugiškų Lietuvai aspektų.Ieva, Rokas ir Saulė dar mokosi mokykloje, bet jau sudaro specialias programas įvairiuose Lietuvos kino festivaliuose. Kaip jaunieji programeriai mato kino industrijos ateitį ir atrenka filmus savo programoms?Socialinių mokslų kolegijos bendraįkūrėja Gabija Skučaitė ir urbanistas Tomas S. Butkus pristato holistinės evoliucijos idėją ir 2024 m. Klaipėdoje ruošiasi atidaryti holistinio žmogaus tobulejimo centrą „Holaxy“.Už sportbačius žmonės pasiryžę mokėti keturženkles sumas net ir tuo atveju, jeigu nauji prabangios kolekcijos batai atrodo kaip gerokai dėvėti. Apie sportbačių kultūrą ir jos paradoksus pasakoja Steponas Pričinas.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie dviveidį dievą Janą, pandemijos metu atvėrusį duris į naują epochą.Pasaulyje: Madride veikiančioje parodoje „Maroko trilogija“ – 70 metų Maroko istorijos. Kaip meno raidą veikė kolonijiniai laikai, identiteto paieškos ir kokie menininkai studijoms pasirinko Rytų Europą.Choreografė, Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko sako, kad šiuolaikinis šokis yra chuliganas, kuris intelektą garbinančioje visuomenėje žiūrovui neleidžia taip paprastai sudėlioti visų reikšmių į teisingas lentynėles. Pokalbis apie kūrybiškumą, paklusnumą ir kodėl beveik visuose interviu Agnijai reikia teisintis, kodėl ji kuria Klaipėdoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė