Pašnekesiai apie tave ir kitus

„Jei išdrįsi ištarti „Sudie“, gyvenimas apdovanos nauju „Sveikas“,- teigia P. Coelho. Neretai gyvename įsikibę senų nuostatų, santykių, gyvenamosios vietos, ignoruodami gyvenimo tėkmę ir virsmą. Baimindamiesi nežinomybės nedrįstame žengti pirmyn. Kabinamės už praeities slapčia tikėdamiesi saugumo.Kodėl sunku pradėti? Kaip atsisveikinti ir ryžtis pokyčiams? Kas nutiktų, jei niekada nedarytumėme nieko naujo? Kaip liautis atidėlioti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Vienas labiausiai paplitusių prisitaikymo būdų - priklausoma asmenybė. Kai tiesiog ieškoma kito žmogaus, kaip vedlio gyvenime. Priklausomi asmenys gali būti malonūs, nuolankūs, jie padarys viską, kad tik jų nepaliktų. Jie netiki, kad gali išgyventi savarankiškai, be svarbaus žmogaus paramos ir palaikymo.Kas nulemia tokį prisitaikymo būdą? Genai? Auklėjimas? Nepalankios aplinkybės? Kaip jaučiasi priklausomų asmenų partneriai?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kiekviena diena kelia nerimą, naujovės baugina. Jei tik galėtų šie žmonės lyg sraigės sulystų į savo kiautą tik retkarčiais iškišdami galvą apsidairyti. Dažniausiai nieko įspūdingo gyvenime nepasiekia, nes nepasitiki savimi ir skausmingai bijo kritikos.Ar įmanoma ištrūkti iš nepasitikėjimo savimi spąstų ir pasakyti gyvenimui „Taip“? Kaip paremti drovius ir atsitraukusius žmones?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Nepatiklus žvilgsnis į pasaulį nuspalvina jų gyvenimą. Šie žmonės nuolat pasiruošę gintis arba pulti lyg gyventų priešų apsuptyje. Jie kategoriški, tvirtai laikosi savo nuomonės, atidūs faktams , argumentuoja. Gali būti politikais arba ryškiais opozicionieriais. Tačiau artimi santykiai su tokiais žmonėmis vargina arba netgi neįmanomi.Paranoidinis prisitaikymo stilius. Kaip susiformuoja? Kuo pasireiškia? Kaip sutarti su tokiu žmogumi?Vasaros sezono laidų ciklas:” Kas aš? Kas tu?” Paranoidinė asmenybėVed. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Šių žmonių gyvenimas nuspalvintas žodžiu „reikia“. Jie patikimi, produktyvūs, neretai pedantiški ir itin susikaupę. Net poilsį paverčia darbu- kuo tiksliau viską susiplanuoti, kad kuo geriau atstatyti jėgas. Jie – pirmos perdegimo sindromo aukos. Reiklūs sau ir aukštus standartus taiko kitiems. Obsesinė-kompulsinė asmenybė.Kaip susiformuoja toks asmenybės tipas? Kaip palaikyti visavertį ryšį su tokiu asmeniu? Ar verta jiems koreguoti savo prisitaikymo stilių?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Emocinės sūpuoklės, vidinės tuštumos jausmas, priklausomybė nuo svaigalų ir vienatvės baimė. Net 2 iš 100 žmonių taip apibūdintų savo gyvenimą. Neretai toks prisitaikymo būdas nuveda tiesiai į ligoninę ar net į kapus.Ribinis asmenybės sutrikimas. Kaip susiformuoja? Kaip pasireiškia? Ar įmanoma ištrūkti iš šių spąstų?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Keistas paradoksas: bendraujant su išoriškai ramiu žmogumi palaipsniui imate jausti kylantį pyktį. Regis žmogus su viskuo sutinka, neprieštarauja, o norisi rėkti.Pakalbėkime apie keistą prisitaikymo būdą – pasyviai agresyvų elgesį. Kuo pasižymi toks elgesys? Kaip jis susiformuoja? Ir kaip su tokiais asmenimis bendrauti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Žavi, charizmatiška, pritraukianti kitų dėmesį, bet neapsigaukite – artimesniame ryšyje šalta ir arogantiška. Narcistinė asmenybė. Toks žmogus nori būti ypatingas, siekia aplinkinių žavėjimosi, sėkmės, jautrus kritikai ir konkuruojantis.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Liūdno vaizdo riteriai“- taip trumpai apibūdintume depresyvias asmenybes. Nuolat nusiminę, „ stiklinė pusiau tuščia“, netiki savo galimybėmis ką nors gyvenime pakeisti. Jautriai reaguoja į bet kokius sunkumus, linkę greitai pasiduoti. Svarbu nesutapatinti depresyvios asmenybės su sergančiu depresija žmogumi!Apie depresyvios asmenybės ypatumus ir keistenybes. Ar kiekvieną patiriantį depresiją galime vadinti depresyvia asmenybe?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Žodį „ psichopatas“ – žino visi. O jį ištarus pašiurpsta oda ir vaizduotė piešia žiaurų serijinį žudiką. Sociopatai, psichopatai, antisocialios asmenybės. Kas jie? Žiaurūs nusikaltėliai? O gal gyvena kaimynystėje? Ar antisociali asmenybė sukuria šeimą? Kodėl prisitaiko laužydami taisykles ir kitų gyvenimus? O gal kiekvienas turi psichopatinių bruožų?Antisociali asmenybė: mitai ir tiesa.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Nuleisti lūpų kampučiai, rūpesčio raukšlės kaktoje. Žmogus nuolat kančioje, neišbrenda iš vargų, kiek pastangų bedėtų.Ar teko sutikti tokių nelaimėlių? Kas jie? Kodėl nuolatinės kančios įspaudas jų veiduose? Ar įmanoma jiems padėti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Paslaptingi, keistuoliai, turintys savo nuomonę. Jų nepamatysite triukšminguose vakarėliuose ar lipančių ant scenos. Jei jie nusprendžia pasidalinti savo žiniomis ir įžvalgomis - liksite nustebę! Jų partneriai neretai guodžiasi, kad žodžio neištrauksi. Jie nemėgsta paviršutiniškų pokalbių ir santūriai rodo savo jausmus.Kas jie? Tie žmonės, kurie remiasi savo nuomone, nesidairo kitų pritarimo, kūrybingi ir uždari?Šizoidinė asmenybė. Kaip formuojasi? Kuo pasižymi? Kaip su tokiu asmeniu darniai sutarti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Emocionalūs, ryškūs, dramatiški, gundantys. Tai histrioninės asmenybės. Jie trokšta aplinkinių dėmesio ir jį gauna. Jų neįmanoma nepastebėti.Kaip formuojasi toks žmogaus adaptacijos stilius? Kaip sutarti su teatrališka asmenybe? Kokia partnerystė su tokio tipo žmonėmis? Ar jie geri darbuotojai?Pradedame vasaros sezono laidų ciklą; „ Kas aš? Kas tu?“ Histrioninė asmenybė.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Kai gausiu diplomą, būsiu laimingas! Kai sutiksiu savo antrąją puselę, būsiu laimingas! Kai turėsiu savo būstą, būsiu laimingas!“ – dažnai mąstome taip, siedami laimę su aplinkybėmis.O kas gi atsakingas už kiekvieno asmeninę laimę?Laimė – lyg stebuklingas švyturys. Kuo stiprenis noras pasiekti, tuo greičiau tolsta.Ar laimė gali būti nuolatinė būsena? Kuo pasižymi laimingi žmonės? Ir ko gi reikia laimės paukštei pasiekti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Visi turime tėčius. Deja, neretai guodžiamės, jog tėvo gyvenime nebuvo. Jei buvo fiziškai, tai nedalyvavo vaikų gyvenime emociškai.Kur dingsta tėčiai? Kodėl jų ilgimės? Ar įmanoma sugrąžinti juos į savo gyvenimą? Kokia gali būti tėvystė? Kaip tėčio autoritetas susijęs su vaikų pažangumu ir sėkme? Ar mama gali pakeisti tėtį?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Išeik iš komforto zonos!”- raginame vieni kitus, tikėdamasi, kad taip praplėsime savo horizontus. Nuolat keistis skatina ir nenumatyti gyvenimo įvykiai arba adrenalino troškulys.Kada pokyčiai neišvengiami? O kada beprasmiai? Kaip vyksta pokyčiai? Kokios kliūtys ir būtinos prielaidos?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Esu atsakingas ir pareigingas,“ – pristatome save naujiems darbdaviams. Neretai pareigingumą ir atsakingumą vartojame kaip sinonimus.Kuo skiriasi pareigingumas ir atsakomybė? Jei esi atsakingas, tai ir pareigingas? O gal šios savybės niekaip nesusiję? Kaip ugdyti pareigingumą ir atsakomybę?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Nepažintas – masina ir baugina. Pirmykštis žmogaus instinktas į viską, kas nauja, nežinoma reaguoti apdairiai. Jis lydi mus iki šiol ir persikelia į tarpusavio santykius.Patyčios, mobingas, bosingas. Kodėl tokie reiškiniai egzistuoja? Ką patiria jų dalyviai? Kaip reaguoti? O gal įmanoma to išvengti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pagyrimas, pritarimas – vienas greičiausių būdų suteikti žmogui džiaugsmą ir pasididžiavimą savimi. Tai tarsi maža šventė, kurią švenčiame dviese.Tad kodėl dažnai ne tik gailime gero žodžio kitam, bet ir išgirdę komplimentą - jį atmetame? Kuo skiriasi pritarimas, pagyrimas ir pripažinimas? Kaip tai atsiliepia asmenybės raidai ir tarpusavio santykiams? Kaip teisingai sakyti komplimentą?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Nuolatinis nepageidaujamas žmogaus gyvenimo palydovas- stresas. Medikai siūlo jo vengti, jei norime išsaugoti sveikatą, bet jis prilipęs lyg vantos lapas. Tik vieniems tas stresas ne motais, o kiti dreba nuo kiekvieno vėjelio gūsio. Palūžta, kenčia.Mokslininkai kalba apie atsparumą stresui. Ar tai įgimta laimingųjų savybė? O gal atkaklaus ugdymo rezultatas? Ar kiekvienas gali tapti atspariu stresui?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Ar teko sutikti nuolat varstantį gydytojų kabinetų duris žmogų? Jis nuolat jaučia įvairių ligų simptomus, bet taip ir neatranda jokios ligos. Jų ligos istorijos išsipūtusios kaip rimtas romanas, artimieji pavargo nuo jų nuolatinių skundų ir nerimo, o medikai jų nemėgsta ir vis siunčia pas psichiatrą.Hipochondrija – štai kuo serga šie žmonės. Kokios šios ligos ištakos? Ar jų simptomai išgalvoti? O gal jie tikrai kenčia? Kaip tokiems žmonėms padėti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Skambus prancūzų kilmės žodis „kaprizas“. Deja, kaprizingi žmonės niekam nepatinka. O aikštingo elgesio apraiškų mūsų gyvenime apstu.Kodėl suaugę žmonės „ožiuojasi“ lyg trejų metų pypliai? Kaip atpažinti aikštingą mažylį suaugusio kūne? Ar įmanoma šią negerovę pakeisti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pakalbėkime apie optimistus ir pesimistus, kurie save vadina realistais.Ar tiesa, kad būti pozityviu tolygu būti naivuoliu? Tačiau visi siekiame optimistiškai nusiteikusių žmonių draugijos? Ar tiesa, kad pozityviai mąstantys gyvena ilgiau ir yra sveikesni? Tai kodėl tiek daug verksnojančių ir bambančių paniūrelių? Ar optimizmas – prigimtinė savybė? O gal įmanoma juo tapti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pokyčiai lydi žmogų nuo gimimo. Tai – raidos galimybė. Tik kodėl taip sunku juos priimti? Jie sužadina daug prieštaringų jausmų, o priešinamės jiems kartais iki išsekimo.Kas vyksta žmogaus sąmonėje pokyčių akivaizdoje? Kaip priimti pokyčius neprarandant savęs?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Geležiniuose gniaužtuose baimė šiuo metu laiko daugelį žmonių. Bijo vakcinos, viruso, nedarbo, skurdo, viešo kalbėjimo, vorų ir dar šimtais kitų dalykų. Tiesa, baimė lydi mus nuo žmonijos aušros. Ir, jei taip yra, baimė- naudinga? Tai kodėl žmogus nori atsikratyti baimės visiems laikams?Kas yra baimė? Kodėl vieni dreba iš baimės nuolatos, o kiti tik retsykiais tokią emociją išgyvena? Ar baimė gali būti naudinga? O kada baimė tampa pražūtinga? Ar galima baimės atsikratyti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Išmintis galvoje, o ne barzdoje“- skamba patarlė. Ar sutinkate, jog bėgant metams žmogus tampa vis išmintingesnis? O gal teko sutikti išmintingą jaunuolį? O kaip su posakiu: „Žilė galvon, velnias uodegon?“Ką apie išmintį byloja psichologai? Kaip atpažinti išmintingą žmogų? Kodėl svarbu išmintį puoselėti? Ir kaip tai daryti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta BačiulytėKą išgyvena besiskirianti pora? Kaip jaučiasi jų vaikai? Ar skyrybos gali būti draugiškos?

Geležinis kumštis aksominėje pirštinėje, arba kaip tėvai slopina vaikų brandą ir savarankiškumą ir kaip iš šios manipuliacijos išsivaduoti.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kas dažniausiai sužadina Jūsų pyktį? Ar dažnai kankinatės apimti nevaldomo pykčio? Ar Jus vadina artimieji pikčiurna? O gal šalia esantis žmogus nuolat bamba, burnoja ir mosikuoja kumščiais?Kodėl vieni kuo ramiausiai reaguoja į tą pačią situaciją, o kiti dūsta iš įsiūčio? Kokios pykčio priežastys ir ar įmanoma jį valdyti? O gal galima gyventi visai be pykčio?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pastebėjote, vieni žmonės sunkiausioje situacijoje tik stiprėja, o kiti pabūgsta net vėjo dvelksmo? Vieniems gyvenimas atrodo nepakeliamas, jie gūžiasi ir nieko nesiekia, o kiti ir po daugelio nesėkmingų bandymų išdrįsta judėti į priekį.Pakalbėkime apie išmoktą bejėgiškumą. Kas tai? Kokios išmokto bejėgiškumo priežastys? Kuo pasižymi bejėgystės užvaldytas žmogus? Ar įmanoma išsivaduoti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Kam aš toks reikalingas?“ – svarsto esamų ar menamų trūkumų varginamas žmogus. „ Ar verta man įsimylėti?“ – galvoja kitas. Pažįstama? Šie paprasti kasdieniški pasvarstymai, deja, iliustruoja vartotojišką santykį su kitais ir savimi.Kaip ir kada artimiausi santykiai tampa prekiniais? Kas yra vartotojų visuomenė ir kuo ji pasižymi? Kodėl „tu – man, aš – tau“ principas griauna asmenybę? Ar įmanoma išvengti daiktinių santykių su žmonėmis?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Sakoma: „Žodis – ne žvirblis, išsprūdo – nepagausi!“ Tačiau dažnai žodžius laidome nesvarstydami kaip jie atsiliepia kitų širdyse. Ir netgi didžiuojamės, jog viską sakome tiesmukai, drąsiai reikšdami savo nuomonę.Ar tikrai žodžio laisvė yra beribė? Ar visada nuoširdus atvirumas yra pageidautinas? Kam reikalinga savicenzūra? Kodėl svarbu ją ugdyti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta BačiulytėKaip atskirti protingą riziką nuo kvailystės? Kaip siekis rizikuoti susijęs su puikybe ir saviverte? Ir kiekgi tos rizikos mūsų gyvenime reikia?

Pradėkime naujus metus laimingi, palikę negandas praeityje!Tik kaip tapti laimingais? Ar laimė yra duotybė? Ar ji priklauso nuo pinigų kiekio, sėkmės? Ar gali tęstis amžinai? O gal daug malonumo ir yra laimė? Kaip laimę suprantate Jūs? O ką apie laimę žino ją tyrinėjantys mokslininkai?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Neįtikėtina, tačiau psichologų kabinetus šventiniu laikotarpiu užplūsta besipykstančios šeimos ar išgyvenantys stresą pavieniai piliečiai.Šventės šurmulys neretai taip išsekina ir sukelia po amžių dulkėmis tunojusius konfliktus, kad švęsti nebelieka nei noro, nei jėgų. O dar tas sunkus karantino laikotarpis, kai net ir nebežinai kaip švęsti?Susitikime Kalėdų rytą ir pasišnekučiuokime šventimą! Kuo svarbios mums Kalėdos? Ko tikimės per šventes? Ir kaip švęsti džiugiai ir taikoje nepaisant nieko?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Apie ką negalime kalbėti, apie tai reikia tylėti,“– teigė Ludwig‘as Wittgenstein‘as. Išmintingiausi atsakymai gimsta tyloje. Siela gyja tyloje.Kodėl šiuolaikinis žmogus paskęsta garsų, vaizdų, informacijos triukšme? Kaip išsivaduoti iš ardančio asmens gyvenimą triukšmo? Kaip atrasti tylą? Savyje, gamtoje, kitame.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Netikime viruso egzistavimu, bet tikime panacėja nuo visų ligų. Leidžiamės apmulkinami prekeivių ar amžinos jaunystės idėjos skleidėjų. Universitetų diplomai nesaugo nuo naivaus tikėjimo zodiako ženklais ar sąmokslo teorijomis.Kodėl tikime nebūtais dalykais, bet dažnai ignoruojame tiesą? Panagrinėkime keistą įtaigumo fenomeną! Ir kaip išvengti lengvatikystės spąstų?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kadaise mūsų protėviai siekė išgyventi visais įmanomais būdais. Dabar kaip maras plečiasi lėtinių savižudybių įvairovė. Žmonija keistais, dažnai nesąmoningais būdais smerkia save miriop.Ar nuolatinis darbas gali tapti lėtinės savižudybės forma? Kokį santykį kuriame su savo darbu? Ar neišstumiame savęs kaip asmens į gyvenimo paraščius tapdami tik funkcija ar įrankiu? Kodėl didžiuodamiesi vadiname save darboholikais, bet nedrįstame pripažinti, jog esame taip pat priklausomi, kaip ir alkoholikai?Kaip prasmingai dirbti neprarandant savęs, santykių ir gyvenimo?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Dažnai žmonės pasakoja, kad darbas jiems neteikia malonumo, atsibodo, neįdomu. Pakeitus darbą situacija kartojasi. Tokie žmonės nekalba apie idėjas ir idealus. Bet juk vaikystėje daugelis turėjo aiškių svajonių. Tad kodėl svajonės dingsta ir lieka tik pinigų siekimas?Dar vienas į akis krentantis dalykas – paauglių noras tik pramogauti, o jų realius materialius įgeidžius turi pildyti tėvai. Kodėl paauglių tokios vertybės?Laidoje ieškoma atsakymo, kaip atrasti gilesnius žmogiškus klodus, kaip nepamiršti vertybių ir bendrauti su bendraminčiais, panašių vertybių ir siekių žmonėmis.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Marias laiko praleidžiame blaškydamiesi po internetą: facebook’e, instagram’e, įvairiausiuose portaluose ir tinklapiuose. Džiūgaujame, kad galime semtis išminties ir informacijos nemokamai, nepagalvodami, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, ir kad socialiniai tinklai, kaip koks voras, naudojasi mumis, apsupdami informaciniais burbulais, gundydami reclama, piršdami požiūrį ir net melagienas.Kaip išsaugoti sveiką protą socialiniuose tinkluose? Kaip netapti nuo jų priklausomais?Laidos svečias – teisininkas Justinas Leita.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Moteris-mergaitė įtikėjusi, jog negali išgyventi nuožmiame pasaulyje be stipraus, ryžtingo, apsaugančio ją nuo negandų vyro. Moteris, kuri ieško tėčio, globėjo ir nesvarbu kiek jai metų.Kodėl emancipacijos laikais moterys vis ieško vyro užuovėjos? Kaip nutinka, kad kai kurios moterys taip ir neužauga? O gal naudinga laikytis pasenusių stereotipų? Kokie vyrai mielai „įsidukrina“ savo partneres?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Oi, esu per storas ar stora“, „mano pilvas atsikišęs“, „vyrams patinka tik ilgakojės, o mano kojos per trumpos”, – taip ir visaip kitaip kritikuojame savo kūną. Nuo mūsų neatsilieka sveikos gyvensenos ar sveikatos specialistai. Gydytojai su priekaištu veiduose įsakmiai liepia „numesti 5 kilogramus”, „mažiau valgyti”, „pabadauti” ir pan.Kodėl mums neįtinka mūsų kūnas, anot airių kunigo, filosofo ir poeto John’o O’Donohue, vieninteliai sielos namai?Kodėl beviltiškai stengiamės kontroliuoti ir keisti tai, kas nuo mūsų neretai nepriklauso?O gal nemylimas kūnas tėra tik nelaimingo gyvenimo ženklas?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kai emocijos užvaldo, prarandame tikrovės jausmą. Viskas tampa balta arba juoda, gera arba bloga. Alpstame iš meilės arba juodai nekenčiame, kas nors mums ypatingai patinka arba negalime ko nors ištverti nė sekundės. Tad nuolat didžiuliu greičiu važinėjame amerikietiškais kalneliais, kurie sekina. Sekina emocijų užvaldytąjį, jėgas atima šalia jo esantiems.Kodėl nėra sveika atsiduoti emocijoms? Kaip jas valdyti, neprarandant jų teikiamų spalvų?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Suprantame, kad ne vien duona ir pragomis esame gyvi. Kartais viduje gimsta ilgesys kažko – neaiškaus, neapčiuopiamo. Vartotojiško laikmečio esame išmokyti, jog viską galima nusipirkti, paieškojus interneto platybėse surasti. Tad ieškome rakto į vidinio ilgesio išrišimą seminaruose, įvairiausiose religinėse praktikose, literatūroje, kvėpavimo ar meditacijos būreliuose.O pasirodo, jog tas kažko neapčiuopiamo ilgesys kviečia pažvelgti į savo vidų, gelmes, kurių neretai nesitikėjome turintys, nes tapome pernelyg išoriniai žmonės. Tad kas yra dvasingumas ir kur jo buveinė?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė