Podcasts about visuomen

Prancūzija pyksta ant Italijos, kad ši bando persivilioti jos milijonierius. Kai kurie prognozuoja, kad Italija gali tapti Europos Dubajumi. Kodėl?Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad nereikėtų švelninti sankcijų Baltarusijai. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo Jungtinių Valstijų verslo interesai. Neplanuotai sutikti gyventojai savo mintimis dalijasi LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas lankosi Jonavos rajone.Higienos institutas suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus lietuviai gyveno ilgiau, dažniau prevenciškai tikrinosi sveikatą, vaikų dantys sveikesni, tačiau esame tingūs ir per mažai judame. Visuomenės sveikatos biurai skatina gyventojus gyventi sveikiau, moko jaunimą sveikai maitintis ir judėti, tačiau geroms iniciatyvoms trūksta ne tik pinigų bet ir darbuotojų.Šis savaitgalis išsiskiria įvairių renginių gausa. Jau šiandien visoje Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į vasarą kelti bures kviečia Klaipėda, o visą savaitgalį susipažinti su išskirtine sostinės architektūra kviečia festivalis Open House Vilnius.Jau šį vakarą paaiškės, kas nugalės Austrijos sostinėje vienoje vykstančiame Eurovizijos dainų konkurse.Ved. Paulius Selezniovas

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis

Diskusija apie tai, kiek teatras turėtų būti atviras vaikams ir kiek atsakomybės tenka suaugusiesiems – tiek juos atsivedantiems, tiek sėdintiems šalia. Ar spektaklių etiketas šiandien vis dar galioja, ar jį keičia noras dalyvauti bet kokia kaina? Kur baigiasi teisė ateiti ir prasideda atsakomybė netrukdyti kitiems? Kaip turėtų elgtis bendruomenė, tėvai ir renginių organizatoriai?Varėnos rajone šiuo metu galima susipažinti su praėjusiais metais vykusios ekspedicijos rezultatais. Septynių menininkių, tyrinėjusių vietos kulinarinį paveldą, patirtys ir pastebėjimai pristatomi parodoje „Poryc valgyc dyrbc valgyc“. Iš Marcinkonių pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šiandien Menų spaustuvėje – Lietuvoje retai sutinkamo žanro, bufonados, premjera „Nulis“. Apie aktorės Gabrielės Penčylaitės monospektaklį, kuriame iš benamio perspektyvos nuskamba mūsų visuomenės kritika, pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atomazgą skandalingosios dirigentės Beatricės Venezi istorijoje, kitąmet artėjantį Elbės filharmonijos jubiliejų ir finansines pasekmes „Metropolitan Opera“ kompanijai po to, kai Saudo Arabija atšaukė teatrui skirtą 200 milijonų dolerių paramą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.  Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir  moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Naujausias Pilietinės galios indeksas rodo, kad Lietuvos visuomenė po krizių laikotarpio atsitiesia – žmonės labiau tiki, kad gali daryti įtaką sprendimams, yra labiau nusiteikę veikti.Artėjant parlamento rinkimams Vengrijoje, šalyje toliau tęsiasi audringa rinkimų kampanija. Pagrindinės politinės partijos rinkėjus bando pasiekti įvairiausiais būdais, įskaitant ir plakatus Vengrijos gatvėse.Nuo rugsėjo mokyklose galės būti steigiamos specialios sportininkų klasės, skirtos intensyviai sportuojantiems mokiniams, kad jie lengviau derintų treniruotes ir mokslus. Tikimasi, kad tai padės jaunimui planuoti ir sportinę, ir akademinę ateitį.Šilalėje vystytojai stato naują daugiabučių namų kvartalą. Rajono valdžia sako, kad tai - istorinis įvykis, mat tokių statybų čia nebuvo keletą dešimtmečių.Ved. Rūta Kupetytė

Socialiniai darbuotojai sako, kad visuomenė susiskaldžiusi, žmonėms vis sunkiau susikalbėti ir bet koks pokalbis apie politines aktualijas gali virsti konfliktu. Pasak socialinių darbuotojų, tokio pobūdžio konfliktai jau tampa jų kasdienio darbo dalimi.Aktualus klausimas. Atkeliavus pavasariui daugiabučių gyventojai gražina savo aplinką. Tačiau tarnybos primena, kad darželių vien pasodinti neužtenka – juos reikia ir prižiūrėti. Kaip jūs gražinate savo daugiabučio aplinką? Ar pavyksta ją prižiūrėti?Karas Irane pabrangino energijos išteklius. Tarp kurių – ir dujos. Kiek už dujas nuo liepos mokės buitiniai vartotojai Lietuvoje?Vyriausybė svarstys įstatymo projektus, kurie leis Kapčiamiestyje steigti karinį poligoną ir numatys kompensacijas gyventojams, kurių turtas bus paimtas valstybės reikmėms. Ar pavyksta įtikinti Kapčiamiesčio žmones pritarti poligonui?Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia dažnai susiduriantys su dezinformacija – tai parodė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atliktas tyrimas.Politinės, ekonominės ir humanitarinės krizės krečiama Kuba vėl atsidūrė Jungtinių Valstijų prezidento akiratyje. Donaldas Trampas kartoja, kad nori salą perimti ir esą jam bus garbė tai padaryti.Ved. Edvardas Kubilius

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto istrijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“, - taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama apie tai, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Ryški šviesa klasėje, vietos trūkumas persirengimo kambaryje ar net kvepalų kvapas kai kuriems vaikams gali kelti didelį diskomfortą.Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa.

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Susiskaldymas ir poliarizacija – jau tapo nuolat viešojoje erdvėje minimomis temomis. Galima sakyti - madingomis temomis. Yra madinga ir patogu sakyti, kad mums trūksta vienybės – kas gi nenorėtų, kad būtume vieningesni? Bet apie šią temą galima užduoti ir klausimų, taip sakant, iš esmės: ar poliarizacija ir susiskaldymas nėra tiesiog neišvengiama pasekmė to, kad žmonės gali turėti skirtingas nuomones ir laisvai reikšti savo įsitikinimus? Ar vienybės trūkumas visada yra blogas dalykas? Ar bet kuris žmogus, kuris išdrįsta garsiai pasakyti tiesą, nesulauks priekaištų, jog skatina susiskaldymą?Apie susiskaldymą ir poliarizaciją Augminas Petronis kalbina Vilniaus universiteto profesorių filosofą Naglį Kardelį.

Čekijoje vyko tarptautinis simpoziumas, kuriame kūrėjai ir kultūros vadybininkai dalinosi savo patirtimi, apie kultūros sklaidą regionuose.MO muziejuje atverta didžioji paroda „Amžinai laikina“, kurioje šiuolaikinis menas susitinka su senosios dailės kūriniais.Panevėžio Lėlių vežimo teatras pradeda įsikurti Santuokų rūmuose. Kokiomis sąlygomis dabar tenka darbuotis teatro kolektyvui?Socialdemokratai nusprendė perimti Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“, bet išlaikyti koaliciją su šiuo koalicijos partneriu. Nepaisant socialdemokratų sprendimų, rytoj renkasi tarpsektorinė kultūros asamblėja, o prie Prezidentūros tęsiasi ir akcija „Aš (at)stovėsiu iki galo. O tu?“.Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta litvakų kilmės britų menininkės Dorothy Bohm darbų paroda „Regėtas pasaulis“.Praėjusią savaitę Latvijos Respublikos Saeimas priėmė įstatymą , suteikiantį Latvijos Dievturių sandraugai oficialų ilgalaikės tradicinės religijos statusąDomanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Byung-Chul Han. „Nuovargio visuomenė“. Vertė Tomas Sodeika, išleido leidykla „kitos knygos“.Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. MišeLio FukO aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Vienas skaitomiausių šiuolaikinių mąstytojų savo darbuose kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja šiuolaikinę „perdegimo“ kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime savęs, ką darome ne taip. Kita pašnekovė - pradinių klasių mokytoja šiaulietė Daiva Žičkienė pasakoja, kad sunkų darbą atperka vaikų meilė ir noras bendrauti. Ji primena visiems: „Raskime kokybiško laiko savo vaikams“. O mokytojos keliu Daiva pasuko, kai nerado, kas mokytų jos autistišką sūnų.Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Apie kasdieninį darbą ir meilę mokiniams, apie nesibaigiančias reformas, nuolatinį mokymąsi ir apie tai, kokie svarbūs kiekvieno mūsų pasirinkimai – pokalbis laidoje, skirtoje Mokytojo dienai.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Pokalbį su Milita Žičkute -Lindžiene įrašėme Lietuvoje renkant naują vyriausybę, kitaip tariant, žmones, kurie bus atsakingi už svarbiausias mūsų valstybės sritis. Visuomenė pagrįstai viliasi, jog paskirti ministrai puikiai išmano būsimą darbo lauką, jei ryžtasi prisiimti tokią didelę atsakomybę, kaip ir juos tvirtinantis prezidentas. Bažnyčios gyvenime taip pat vyksta rinkimai: tiek pašvęstųjų, tiek ir pasauliečių organizacijose, ieškant darbininkų Kristaus vynuogynui, idant Geroji Naujiena pasiektų visus, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties, tautybės ar kitų skirtumų. Naujajai Lietuvos Caritas vadovei Militai Žičkutei-Lindžienei reikėjo drąsos ir tikėjimo prisiimti atsakomybę už 332 darbuotojus, virš 4,5 tūkst. savanorių, kurie rūpinasi vaikų dienos centrais ir pagalba šeimoms, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, ieškoti žmonių, padedančių patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes, jaunimo, kuris mažintų technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padeda grįžti į visuomenę.Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų jaučia nerimą dėl „Zapad“ pratybų, rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tuo metu 4 iš 10 gyventojų sako, kad Baltarusijos ir Rusijos pratybos jiems nekelia nerimo.Išsamiau šia tema – pokalbis su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi, gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.

Kampanija „Kartu. Lengviau“ siekia ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį skurdą, bet ir drąsinti žmones nebijoti prašyti pagalbos. Kartais net trumpa žinutė ar pasidalintas turinys gali paskatinti pokytį.Visuomenė raginama dalyvauti nemokamuose pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymuose.Ekspertai įspėja – kasmet darbo rinkoje vis daugiau darbuotojų bus vyresnio amžiaus, tad verslui teks prisitaikyti, jei nori turėti pakankamai darbuotojų.Ved. Rūta Kupetytė

Socialdemokratai įtikino „valstiečius“ dirbti kartu ir taip užsitikrino reikiamą balsų skaičių patvirtinti premjerei. Partneriams daroma įvairių nuolaidų, tačiau kol kas neaišku, kaip bus pasidalinta ministerijomis ir kas joms vadovaus. O prie Prezidentūros ir Seimo buriasi piliečiai, nepritariantys tokios sudėties koalicijai.Ar skandalų purtomi valdantieji susigrąžins visuomenės pasitikėjimą?Laidoje dalyvauja politologė, kairiųjų aljanso kairiųjų aljanso KArtu atstovė Jolanta Bielskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komunikacijos specialistas Aidas Petrošius.Ved. Jurga Tvaskienė.

Klimato kaitos rubrika. Ar pirktumėte drabužį su dėme? Ar bandote iš suteptų drabužių dėmes pašalinti, o gal iš karto išmetate? Menininkė Milda Paukštė domisi dėmės reiškiniu. Ji savo magistro darbe išanalizavo kelis šimtus „Vinted“ skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti dėmėtų drabužių.Edvinas Liepinis pasiklydusių augintinių ieško termovizoriniais dronais, sako taip jau radęs dešimtis dingusių gyvūnų.Daugėja išlaikančiųjų vairavimo egzaminus. „Regitros“ duomenimis šių metų pirmą pusmetį praktikos egzaminus išlaikė 32 proc.laikiusiųjų.LRT kampanijos „Ko nesakyti“ tikslas - atskleisti stereotipus, su kuriais susiduria įvairios grupės. Viena iš tokių grupių - achondroplazija sergantys žmonės. Visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas, kai po LRT siužeto apie juos pasirodė tinklalaidė „Koks skirtumas“, kurioje Dominykas Klajumas su kitais komikais juokėsi iš žemaūgių žmonių. Skelbta, kad praėjusią savaitę policija dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltarusijos opozicijos atstovo Siarhejaus Cichanouskio pasisakymai, kad nepavykus nuversti A. Lukašenkos režimo iš šalies išvykę baltarusiai galėtų kurti autonomiją turinčias „salas“ kitose šalyse, sukėlė nemenką ažiotažą Lietuvoje. Pats Cichanouskis tikino buvęs ne taip suprastas, sako, kad omenyje turėjęs baltarusių verslo centrų steigimą.Laidoje dalyvauja Baltarusijoje gimęs Lietuvos pilietis Borisas Abramovas, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, Svetlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka, Seimo narys Ruslanas Baranovas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Daugiau šia tema – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ vakar paskelbus, jog Gintautui Paluckui jau ei-nant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti įmonė gavo lengvatinę 200 tūkstančių eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE, pats premjeras teigia nedaręs jokios įtakos ILTE dėl paskolos jo įmonei ir prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados dėl jo interesų. Iš pereigų ministras pirmininkas nesitrauks.Šiemet Rusijoje išleista Lietuvos istorijos knyga apmokėta iš Kremliaus režimo valdomo Užsienyje gyvenančių tėvynainių paramos ir teisių apsaugos, arba Pravfondo. Kaip išsiaiškino LRT tyrimų skyrius, „Lietuvos istorijos“ autoriai planavo leisti vadovėlį Lietuvos rusakalbiam jaunimui. Esą galima auditorija – pusė milijono žmonių, o leidinio tikslas – neigti Lietuvos valstybingumą. Tie patys autoriai jau yra išleidę Ukrainos istorijos knygą, tokią pat planuojama ir apie Latviją.Jungtinių Valstijų Tarptautinės prekybos teismas pripažino prezidento Donaldo Trumpo muitus neteisėtais, todėl negalinčiais įsigalioti.Šešėlinės ekonomikos dalis gali sudaryti virš 7 milijardų, virš 900 milijonų eurų kasmet nepasiekia Lietuvos biudžeto vien dėl nesurenkamo PVM. Visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tokią padėtį ir prisiminti, kad šešėlinėje ekonomikoje besisukančios lėšos – tai neišnaudojamos galimybės stiprinti šalies gynybą ir saugumąValstybės duomenų agentūros skaičiavimais, legalaus alkoholio ir tabako gaminių pernai suvartota mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau daugėjo su alkoholio vartojimu susijusių diagnozių.Ved.Darius Matas

Plačiai nuskambėjus žiniai, kad amerikiečių bendrovė atkūrė išnykusią vilkų rūšį, mokslininkai diskutuoja, ką ateityje gali suteikti tokie eksperimentai. Įmonė teigia, kad tai padės apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau dalis ekspertų sako – yra dar labai daug klausimų.Vis labiau pavasarėjant, į LRT Radijo eterį sugrįžta rubrika „Auga ir balkone“. Joje visi, neabejingi auginimo patirčiai, ras naudingų patarimų, kaip mažose erdvėse susikurti sodą ar jaukią žaliąją erdvę. Savo patirtimi dalinsis ne tik pradedantieji, bet ir jau ne vienerius metus sodus balkone puoselėjantys žmonės. Na, o pirmasis naujo sezono rubrikos „Auga ir balkone“ pokalbis apie tulpių sodą balkone, kurį sukūrė vilnietė Loreta Mitkutė.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis Mindaugas, kuris pasakoja, jog prieš Šventas Velykas kelis kartus registravosi maisto paketų gavimui iš „Maisto banko“, tačiau kaskart nuvykęs sužinodavo, kad maisto – nebėra, tad jam tekdavo dar kartą registruotis ir atvykti kitą dieną. Savo laimę vyras bandė tris kartus, tačiau maisto paketo taip ir negavo.Šiemet Juodkrantės kormoranų kolonijoje ornitologai dėčių nešaldys: nuspręsta suskaičiuoti, kokio dydžio ši kolonija likusi. Neringiškiai sako, kad pusiasalyje šių paukščių skaičius privalo būti valdomas.Visuomenės sveikatos specialistai skundžiasi, kad valdžia jiems it pamotė – verčia įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau moka kiek daugiau nei minimumą. Mokyklose ar darželiuose dirbantys sveikatos specialistai piktinasi, kad dešimtis metų išdirbę yra genami iš darbo, nes esą nesugeba be aukštojo išsilavinimo dirbti. Kodėl?Ved. Paulius Selezniovas

JAV ragina atšaukti Vokietijos vidaus žvalgybos sprendimą pripažinti politinę partiją „Alternatyva Vokietijai“ dešiniųjų ekstremistine grupe.Per masinę Rusijos ataką prieš Charkivą sužeista mažiausiai pusšimtis žmonių.Lietuvos Eurovizijos delegacija išlydėta į Šveicariją.Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį moterys, auginančios du ar tris vaikus, bus atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio.Invaziniai augalai Lietuvoje kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei.Visuomenės sveikatos specialistai skundžiasi, kad valdžia juos verčia įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau moka vos daugiau nei minimumą.Ved. Madona Lučkaitė

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuva svarsto pirkti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.Vašingtonas ir Kyjivas pasirašė naują susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį Jungtinės Valstijos investuos į Ukrainos retųjų žemių elementų ir kitus telkinius.Prezidentas Donaldas Trampas pranešė, kad po informacijos nutekinimo pokalbių grupėje skandalo nušalintas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maikas Volcas taps nauju JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.Netrukus Lietuvoje startuos unikali ekspedicija. Penkių žmonių komanda, tarp jų keturi lietuviai ir vienas latvis, per tris savaites pačių sukonstruotu plaustu iš rąstų upėmis bandys įveikti 555 kilometrus. Taip vyrai siekia atkreipti dėmesį į jau beveik išnykusį sielininkystės amatą.Kaip rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa, 61 proc. respondentų pritaria, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai. Visuomenės diskusijų akiratyje atsidūrė birželis. Ar šį vasaros mėnesį vaikai turėtų būti ugdomi mokytojų, ar jų užimtumu ir lavinimu turėtų užsiimti tėvai ir globėjai?Ved. Andrius Kavaliauskas

Rados Žmogaus teisių ir diskriminacijos prevencijos komiteto pirmininkė Nelli Yakovleva sako, kad per karą Ukrainoje toliau auga smurto artimoje aplinkoje skaičiai. Pasak politikės, labai trūksta teigiamų naujienų ir tai vargina visuomenę vis labiau. Nelli Yakovleva teigia suprantanti, kad nuo karo pavargo ir pasaulis, bet dėl to tragedijų ir okupantų nusikaltimų nemažėja.Ved. Deividas Jursevičius

Mikčiojantys žmonės dažnai jaučia nerimą kalbėti. Patirtys ir efektyviausia pagalba.Nešiojamas laikrodis: kas padaro jį brangiu? Kaip dažnai tai yra ne tik priemonė laikui sekti, bet stiliaus dalis, prabangos prekė ar net investicija?Pseudopagalba arba pagalbos imitacija organizacijose ir visuomenėje. Kaip šis reiškinys susikuria, kokias pasekmes lemia, kodėl jis yra plačiau įsišaknijęs mūsų visuomenėje.Pagėgių savivaldybėje Rukų kaime gyvenanti Lina Grublienė turi nedidelę sūrinę. Sako, kad jos nebūtų įkūrusi, jei ne pieno supirkimo krizė, tačiau talentą gaminti pieno produktus turėjo ir anksčiau.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos kariuomenė mini 106-ąsias atkūrimo metines. Šia proga suekspertais ir LRT RADIJO bendradarbiais užsienyje kalbėsime, kaip skatinti pilietiškumą ir visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą.Vilniuje pirmąkart vyksta renginys „Turime tau darbą!“ – tai mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių. Kaip veikia tokia darbo paieška?Tuo metu Telšiai bando pritraukti trūkstamų specialistų į Žemaitiją, skirdami solidžią finansinę paramą. Per kelerius metus ja jau pasinaudojo keliasdešimt policininkų, medikų, mokytojų. Visgi, nors šiuo metu specialistų trūksta mažiau, bijoma, kad ateityje pinigai gali nebepadėti.Eteryje šio sezono paskutinė rubrika „Auga ir balkone". Pokalbis su jau 4 metus sodą balkone puoselėjančia Kamile Jasiūnaite iš Vilniaus, kuri sako, kad po įvairių bandymų ji visgi pasirinko auginti gėles, o ne daugiamečius augalus, nes pastarieji neatlaikydavo žiemų.Ved. Karolina Panto

Filosofo Byjan-Čul Han knyga „Nuovargio visuomenė“. Vertė Tomas Sodeika, išleido leidykla „kitos knygos“.Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. Michelio Fuko aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Vienas skaitomiausių šiuolaikinių mąstytojų savo darbuose kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja šiuolaikinę „perdegimo“ kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe socialiniuose tinkluose.Daugiau nei pusę savo laiko šioje Žemėje gyvenanti su cukriniu diabetu, Aistė pripažįsta, kad labai ilgai diabetą norėjo atskirti nuo savęs, tačiau suprato, kad sveikata yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, jog ji turi rūpėti mums patiems, o ne kažkam kitam.Pokalbis su tinklaraščio „Mission Diabetes“ kūrėja Aiste Bikauske apie gyvenimą su liga, motyvaciją keistis ir edukacijos naštą.Ved. Ignas Klėjus

Energetikos ministras sako, kad Vyriausybės patvirtintai ambicingai energetinės nepriklausomybės strategijai gali sutrukdyti visuomenė. Ministras atkreipia dėmesį, kad, statant naujus vėjo parkus, kitus energiją gaminančius objektus, būtina kalbėtis su žmonėmis. Taigi ką daryti, kad visuomenė neprieštarautų naujai statomoms vėjo jėgainėms ar kitoms gamykloms?Aktualus klausimas. Siekdama didinti fizinį aktyvumą ir norėdama vaikams padėti patekti į profesionalų sportą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo bendrojo ugdymo mokyklose steigti atskiras klases tokiems vaikams. Kaip tai vertinate?Apklausa rodo, kad šią vasarą norėtų dirbti daugiau nei 1400 moksleivių – dvigubai daugiau nei pernai. Be kita ko, ir darbdaviai vis labiau nori įsidarbinti jaunuolius. Apie tai „Verslo laike“.Kaip krizei ar karui ruošiasi įvairios Lietuvos gydymo įstaigos?Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VU TSPMI doktorante Neringa Mataityte apie emocijų vaidmenį tarptautinėse klimato kaitos derybose.Su kokiomis problemomis susiduria ukrainiečiai dokumentuodami Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus? Apie tai pasakoja Ukrainos pilietinio tinklo OPORA valdybos pirmininkė Olha Aivazovska.Taktinė medicina – kiek lietuviai domisi ir ką reikėtų apie ją žinoti? Pokalbyje dalyvauja Locked N‘Loaded mokymų vadovas Povilas Rubinas.Lietuvoje pirmą kartą vykdomas pasaulinis su demencija susijusių nuostatų tyrimas. „Reikia, kad žmonės suprastų, kad nesmerktų to, ko nesupranta. Mes bijome atvirai prisipažinti, kad yra visokių ligų pasaulyje, išmokti bendruomeniškai gyventi.“ – sako Vida Stokienė, globojanti vyrą, kuris serga Alzheimerio liga. Pokalbyje dalyvauja Vida Stokienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje “ prezidentė Ieva Petkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Įvyko trečiasis politinių partijų ir socialinių partnerių susitikimas ieškant sutarimo, kaip padidinti gynybos finansavimą. Tačiau ir vėl išsiskirstyta be rezultatų, nors Krašto apsaugos ministras pristatė konkretesnį planą, kas būtų perkama.Siūloma panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dažniau nei kartą per ketvirtį vykstantiems į savo šalis. Tokiam NSGK siūlymui dar turės pritarti Seimas.Ukrainos Černihivo miestą sukrėtė didžiausia Rusijos ataka šiais metais - naujausiais duomenimis, po apšaudymų žuvo mažiausiai 16-a žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šaliai jau nebepakanka oro gynybos raketų šalies miestams apsaugoti.Paaiškėjus, kad didžioji dalis senjorų nežino, kaip elgtis ekstremalios situacijos atveju, vidaus reikalų ministerija organizuos civilinės saugos mokymus vyresnio amžiaus žmonėms. Senjorų organizacijų atstovai teigia, kad ministerija tokių veiksmų ėmėsi pavėluotai, o dėl informacijos saugumo klausimais trūkumo senjorai nukentėjo psichologiškai.Visuomenės sveikatos specialistai kartu su teismo medicinos ekspertais ir kalėjimuose dirbančiais medikais prie Sveikatos apsaugos ministeriją reikalaudami didinti jiems atlyginimus, gerinti darbo sąlygas ir apsaugoti nuo bedarbystės vyresnio amžiaus medikus. Akcijos dalyviai teigia, kad jie jaučiasi pamiršti ir niekam nereikalingi.Ved. L. Želnienė.

Pradėjęs eiti Krašto apsaugos ministro pareigas, Laurynas Kasčiūnas žadėjo pirmiausia imtis komendantūrų steigimo savivaldybėse. Šiandien projektas pristatytas visuomenei. LRT radijo kalbinti gyventojai sakė, kad apie komendantūras yra mažai girdėję, kiti apskritai nežino nieko, dar dalis norėtų prisijungti. Kaip jos veiks ir kokios bus jų funkcijos savivaldybėse?Ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas atšaukiamas iš pareigų, BNS ir Delfi žiniomis jį svarstoma skirti ambasadoriumi Lenkijoje.Prezidento posto siekia vienas milijonierius, o mažiausiai turto deklaruojantis kandidatas sumoka bene daugiausiai mokesčių. Likus mėnesiui iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kandidatų į Prezidentus duomenis, tarp jų - turto ir pajamų deklaracijas.Jungtinės Valstijos perspėja Izraelį, kad Iranas gali imtis puolamųjų veiksmų jau šį savaitgalį ir nurodė diplomatams atšaukti numatytus susitikimus regione dėl padidėjusios grėsmės. Teheranas žada surengti atsaką į Izraelio smūgį šalies konsulatui Damaske praėjusią savaitę, kuris pražudė 7 karininkus. Tai kelia nerimą dėl konflikto išplitimo regione.Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas sako siūlysiantis Parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija. Tokiu atveju būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse atliktas tyrimas parodė kad 61 proc. moterų nori mokytis kaip aktyviai panaudoti dirbtinį intelektą, tačiau trūksta mokymų.Grupė jaunuolių vakar Stokholomo priemiestyje vaiko akivaizdoje nušovė jo tėvą. Visuomenė šokiruota. Pastaruoju metu šioje šalyje labai padaugėjo gaujų smurto atvejų joms kovojant dėl narkotikų rinkos.Klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus ruošiasi irkline valtimi įveikti Ramųjį vandenyną. Maždaug dvylikos tūkstančių kilometrų kelionę klaipėdietis rugsėjį pradės Jungtinėse Amerikos Valstijose, o finišuoti turėtų Australijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Policija aktyviai ieško Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų, pats sužalotas politikas žada tęsti veiklą.Valstybės saugumo departamentas sako, kad šis išpuolis greičiausiai yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija, kurios tikslas – stabdyti Rusijos opozicijos projektų, susijusių su artėjančiais nedemokratiniais Rusijos prezidento rinkimais, įgyvendinimą.Lietuvos politikai ir apžvalgininkai tikina, kad kartu tai ir ataka prieš Lietuvą.Rusijos politinis aktyvistas, Lietuvoje gyvenantis „Laisvosios Rusijos forumo“ valdybos narys Danilas Konstantinovas sako, kad po Volkovo užpuolimo jaučiasi nesaugus. Anot jo, Rusijos saugumo tarnybos persekioja kitaminčius visame pasaulyje ir tai daro tiek gatvėje, tiek jų namuose.Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė siūlymui diplomatą Eitvydą Bajarūną atšaukti iš Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Šio komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis LRT radijui sako, kad sėkmingai vyksta ir trylikos naujų ambasadorių skyrimo procedūra. Visgi ambasadorių Lenkijoje Lietuva turės tik vasarą, o komiteto pirmininkas neatsisako minties taisyti diplomatų skyrimo taisykles, kad ateityje nesusipratimų būtų išvengta.Desovietizacijos komisija šiandien toliau svarstė, kokie gatvių pavadinimai propaguoja totalitarizmą ir turėtų būti pakeisti. Visuomenėje netyla diskusijos ir dėl ankstesnių sprendimų, kad Salomėjos Nėries gatvių turi nelikti septyniose savivaldybėse.Ved. Liepa Želnienė

Ukrainiečiams šiandien bus perduoti pirmieji už akcijoje Radarom suaukotus pinigus nupirkti saugaus kario rinkiniai.Su Rusija besiribojančiame Charkivo regione Ukrainoje jau antrą savaitę darbuojasi keturi Lietuvos medikai. Lietuviai gydytojai lanko žmones tokiose vietovėse, į kurias bijo važiuoti kitų šalių medikai. Hoptivkos kaimas nuo Rusijos pasienio yra nutolęs vos 3 kilometrus, jame likę 60 gyventojų.Seimas svarsto, ar leisti bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Pasak kultūros ministro, šiuo metu įstatymai tokios galimybės nenumato, o nebereikalingas knygas bibliotekoms tampa paprasčiau išmesti nei ieškoti naujo savininko. Visuomenės dėmesio prieš porą metų buvo sulaukusi situacija, kai prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrabučio kieme statybiniame konteineryje rasta išmesta daugybė senovinių knygų. Ar reikėtų leisti bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas?Rita Juškytė įkvepia žmones su negalia ne tik šokti vežimėlyje, rasti savyje pasitikėjimo ir drąsos, bet ir toliau aktyviai gyventi, dirbti ir jaustis reikalingais. Apie tai – „Versle iš širdies”.„Turiu abejonių, ar Europa gali apsiginti pati, be JAV“, - Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Šios diskusijos kilo dėl JAV pozicijos ir ryžto ginti Europą po lapkritį vyksiančių rinkimų. Ar įmanoma Europai gintis be Jungtinių Valstijų?Valstybės grėsmių ataskaitose minima pedagogė E.Kanaitė iki šiol neatleista iš Vilniaus darželio „Svaja“ direktoriaus pavaduotojų, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau oficialiai būdama nedarbinga ji dalyvauja pasitarimuose dėl tautinių mažumų mokyklų likimo. „Sodros” atstovė sako, kad turint nedarbingumą dirbti griežtai draudžiama, šį atvejį ketinama tirti, jeigu faktai pasitvirtins, Kanaitė gali netekti nedarbingumo išmokų.

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Pernai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, uostamiestyje perlaidoti 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimui vadovavusio Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Kas tas Jonas Polovinskas-Budrys, kokia jo svarba Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai?Mokslininkai jau senokai skelbia, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yra laikytinos nykstančioms ir ką mes galime padaryti?Visuomenė kuo toliau, tuo labiau padeda policijai. Tuo džiaugiamės. – taip po laimingai pasibaigusios devynmetės mergaitės istorijos Kaune kalbėjo Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys. Tačiau visuomenė susitelkia ne tik ieškant dingusių žmonių, bet ir padedant pareigūnams išaiškinti kitas nusikalstamas veikas.Šimtas šeši kilometrai pėsčiomis minint vasario 16-ąją ir švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo sukaktį. Tokiam iššūkiui tautiečius kviečia šiuo metu Suomijoje gyvenanti ir dirbanti Monika Kiiejevaitė.Ved. Paulius Selezniovas

Ketvirtas mėnuo mokiniai turėtų mokytis pagal atnaujintas mokymosi programas. Tačiau vis trūksta vadovėlių, kiti skundžiasi, kad, pvz., devintokai mokosi pagal 10 klasės programą. Ministerijos atstovai teigia, kad ministerija vadovėlių neleidžia, o rūpinasi pakankamu finansavimu jiems įsigyti.Atgautą olimpinę bronzą prisimenanti Austra Skujytė sako nesuprantanti, kaip pergalėmis gali džiaugtis tie, kurie jas pasiekia nelegaliomis priemonėmis. Lengvaatletė pasakoja apie sunkius dvejus metus po Londono olimpinių žaidynių ir apie visuomet ja tikėjusį trenerį, kuris olimpinės bronzos taip ir nesulaukė.Sapnus lydi daug mitų – vieni į juos nekreipia dėmesio, kiti bando juos paaiškinti ir susieti su realybe. Ką žino bei kaip sapnus aiškina mokslas?Visuomenė kviečiama dalintis šventine magija ir rašyti kalėdinius laiškus senjorams visoje Lietuvoje.Ved. Gabija Narušytė

Naujausiame BN pokalbių epizode žurnalistas Lukas Katilius kalbėjosi su Donatu Motiejūnu. „Monaco“ centras papasakojo apie darbą su Saša Obradovičiumi, Kemba Walkeriu. Taip pat jis aptarė Kauno „Žalgirio“ reikalus, užstodamas visuomenėje kritikuojamus Kazį Maksvytį ir Edgarą Ulanovą. Kalbėdamas apie kitą vasarą jis sakė, kad prisijungs prie Lietuvos rinktinės, jei bus kviečiamas. BN Pokalbius pristato „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų.   Temos: Motiejūnas – naujas Eurolygos „blogiukas“ (0:00); Susiformavęs „Monaco“ branduolys (2:43); Visada atleidinėjamas Saša Obradovičius (5:28); Sezono rungtynės Belgrade (8:15); Koks yra Kemba Walkeris? (9:49); Su „Žalgiriu“ viskas bus gerai (12:29); Visuomenės kritika Maksvyčiui ir Ulanovui (14:45); Karjeros pabaiga ir ar sugrįš į „Žalgirį“ (18:29); Ar vyks į olimpinę atranką? (22:47);

Kai prieš penkiolika metų Vilniaus žydė Amit Goldman ėjo Gedimino prospektu su drauge, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje juos pasitiko energingu „shalom“. Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė. Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/amit-goldman  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara