Podcasts about gamtosaugos

Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog asociacija siekia atstatyti teisybę, kad kvitų sistema naudotųsi tik sodininkai ir daržininkai, bet nori dar didesnės lengvatos. kad padieniai darbininkai ūkių daržuose ar soduose gali dirbti daugiau dienų, o dabar leidžiama dirbti tik 60 dienų.Žemės ūkio ministerija primena, kad tai lengvata ūkiams, nes už paslaugas teikiančius žmones ūkiai nemoka socialinių įmokų, todėl nukenčia padienius darbus dirbančiųjų interesai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasisako už šio sistemos peržiūrėjimą, nes dabartinė kvitų sistema veikia kaip skurdo spąstai.Ūkininkė Marijona Lukoševičienė 20 metų ji puoselėjo ekologinį ūkį, bet teko įsiklausyti į ūkio perėmėjo sūnaus norus, kad dirbti reikia ne tik iš idėjos, bet ir ūkininkauti ekonomiškiau. Per 20 metų ekologiškai užaugintoms daržovėms ir rugiams rinkos neatsirado. Dirbančiuosius iš pašaukimo keičia karta, kuri į ūkį žiūri lyg į verslą - turi būti ir ekonominė nauda.Gamta. Lietuvos gamtai labai reikia pievų. Tad Baltijos aplinkos forumas kviečia žemės savininkus, kurie turi sunkiai prieinamų ir nenaudojamų pievų, ar ūkininkus, kurie norėtų atkurti jau suartas pievas, dalyvauti projekte ir atkurti Europos svarbos pievų buveines kartu su gamtosaugininkų pagalba. Gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo projektą pristato Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Domas Uogintas.Ved. Kriistina ToleikienėVed. Kristina Toleikienė

Laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redaktorius Augustas Uktveris sako, kad svarbiausia laikraštyje atskleisti mąstymus apie gamtą, ekologiją, žmonijos ateitį.Prasidėjo liepa, tačiau gamtoje nėra vasaros ramybės, veikiau didysis rūpesčių metas, prasidėjęs gegužės gale.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Baltijos aplinkos forumo“ vadovas Žymantas Morkvėnas – aplinkosaugininkas, kurio organizacijos pagrindinis biuras yra Vilniuje, ir ūkininkas, laikantis galvijų etnografiniame Musteikos kaime Varėnos rajone. Nuo vaikystės įspūdžių įsilipus į ąžuolą, jaunystės nuotykių reklamuojant batų tepalą iki darbų gamtosaugos srityje bei autentiškos dzūkiškos pirkios atkūrimo – pokalbyje išgirsite daug Žymanto patirties. Taip pat šienavimo dalgiu garsą, kurio tikriausiai ne vienas esate pasiilgę. Musteikoje lankėsi Giedrė Čiužaitė.

Naujausia informacija apie koronaviruso situaciją Lietuvoje: padėtis „Klaipėdos hospise“, Nemenčinėje.Pandemijos metu žmones patiria žalą, bet draudikai sako, kad tai nedraudiminis įvykis, todėl negalima apsidrausti. Vis dėlto, išimčių yra. Kokios jos?Žmonių elgesys, palaisvėjus karantino sąlygoms.Kokių tarptautinių įvykių ir naujienų galime tikėtis šią savaitę? Ką daryti, jei gamtoje pastebite nelegalų sąvartyną? Gamtosaugos organizacijos sako, kad tokų pranešimų gaunama vis daugiau.Renginių organizatoriai sako, kad šio sektoriaus verslo problemos per daug ignoruojamos.Kol pasaulis kovoja su pandemija, Baltarusijoje, Astravo atominėje elektrinėje, vykdomi galutiniai agregatų bandymai, po kurių bus paleistas pirmasis reaktorius. Psichologinė rubrika: atsiradęs karantino nuovargis ir sumažėjęs žmonių atsargumas. Kokius sprendimus, tęsiantis pandemijai, priima Lenkija?Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. Orų apžvalga. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Orai. Spaudos apžvalga. Čiuožyklos po atviru dangumi šventiniu laikotarpiu labai populiarėja. Kultūros renginiai. Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga. Gamtosaugos temos, jų vertybinis suvokimas skiriasi skirtingais laikotarpiais, skirtingų kartų ar išsilavinimo žmonių. Taigi, kaip ir kodėl keičiasi gamtosaugos vertybės laikui bėgant? Lietuvos, kaip patrauklios turistinės šalies žinomumas auga kaip ant mielių, vien užsienio šalių turistų sulaukta daugiau nei du su puse milijono. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Aplinkos ministerija šiemet padidino vilkų sumedžiojimo limitą beveik dvigubai – iki 110. Medžiotojų sąjungos „Gamta“ duomenimis, per pirmąsias vilkų medžioklės sezono dienas jau nušauta 12 vilkų. Specialistai tikina, kad tai rodo, jog šių plėšrūnų daugėja. Skaičiuojant pagal naują metodiką, teigiama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Tiesa, statistika rodo, kad, lyginant su praėjusiais metais, žalos ūkininkams jie padarė mažiau. Gamtosaugos organizacijos apgailestauja, kad visuomenė vis dar menkai supranta, kodėl vilką reikia saugoti, sugyventi su juo, o ne medžioti. Jie sako esą nusivylę Aplinkos ministerija dėl to, kad ši užuot principingai atstovavusi gyvosios gamtos interesams, stoja ūkininkų pusėn. Tuo metu medžiotojai guodžiasi, kad plėšrūnų sumedžiojimo kvotos dar per mažos ir dėl to nukenčia jų laimikiai.Tiek Aplinkos ministerijos specialistai, tiek akademikai paklausti apie tai, ką dėl vilkų apsaugos padarė visuomenės švietimo srityje, tik skėsčioja rankomis. Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija pagaliau pažadėjo skirti finansų ne tik kompensacijoms už vilkų padarytą žalą, bet ir priemonėms apsisaugoti nuo vilkų. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Aplinkos ministerija šiemet padidino vilkų sumedžiojimo limitą beveik dvigubai – iki 110. Medžiotojų sąjungos „Gamta“ duomenimis, per pirmąsias vilkų medžioklės sezono dienas jau nušauta 12 vilkų. Specialistai tikina, kad tai rodo, jog šių plėšrūnų daugėja. Skaičiuojant pagal naują metodiką, teigiama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Tiesa, statistika rodo, kad, lyginant su praėjusiais metais, žalos ūkininkams jie padarė mažiau. Gamtosaugos organizacijos apgailestauja, kad visuomenė vis dar menkai supranta, kodėl vilką reikia saugoti, sugyventi su juo, o ne medžioti. Jie sako esą nusivylę Aplinkos ministerija dėl to, kad ši užuot principingai atstovavusi gyvosios gamtos interesams, stoja ūkininkų pusėn. Tuo metu medžiotojai guodžiasi, kad plėšrūnų sumedžiojimo kvotos dar per mažos ir dėl to nukenčia jų laimikiai.Tiek Aplinkos ministerijos specialistai, tiek akademikai paklausti apie tai, ką dėl vilkų apsaugos padarė visuomenės švietimo srityje, tik skėsčioja rankomis. Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija pagaliau pažadėjo skirti finansų ne tik kompensacijoms už vilkų padarytą žalą, bet ir priemonėms apsisaugoti nuo vilkų. Autorė Vaida Pilibaitytė.