Podcasts about kokius

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Literatūrologas Mantas Tamošaitis „Kalbos ryte“ pasakoja apie šiuolaikinių lietuvių autorių drąsą ir aukštos literatūrinės ambicijos būtinybę skaitytojui.Konkursą vadovauti M. K. Čiurlionio dailės muziejui laimėjo Virginija Vitkienė.Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje atgimsta Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką".Lietuvių kalbos institutui jau savaitė kaip vadovauja daktaras Darius Ivoška. Kokius iššūkius lietuvių kalbai mato naujasis institucijos vadovas?Vilniaus miesto savivaldybei likvidavus Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, Vinco Mykolaičio Putino, Vinco Krėvės ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir dabar veiks, kaip „Vilnius Unesco literatūros miestas“ padaliniai.Europos Sąjungos (ES) programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kartu su Lietuvos kultūros institutu rengia konferenciją „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Kokie iššūkiai kyla mažuosiuose Lietuvos miestuose veikiantiems knygynams?Ved. Marius Eidukonis

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris klausia, ką daryti jei iš anksčiau yra likę nepanaudotų vienkartinių transporto bilietų, įsigytų su studentiška nuolaida.Žemaitijos sostinė Telšiai garsėja meškų skulptūromis. Masčio ežero pakrantėje šį pavasarį pristatyta dar viena bronzinė meškutė - skirta skautams.Kokius verslus kuria į Lietuvą gyventi atsikraustę užsieniečiai? Siekiant padėti talentams atrasti naujas galimybes, užsieniečių relokacijos ir integracijos centre „International House Vilnius“ nuo šiol bus teikiamos nemokamos verslo ir finansų planavimo konsultacijos.Šiandien - žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės filmo apie prof. Vytautą Landsbergį „Pokalbininkė ir profesorius“ premjera. Dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę.Ved. Darius Matas

Kasmetinės atostogos – viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienam darbdaviui. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad dalis darbdavių nepakankamai dėmesio skiria atostogų planavimui, grafiko sudarymui, atostoginių mokėjimo tvarkai, o tai gali lemti ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir teisines bei finansines pasekmes. Kokius pagrindinius teisinius aspektus turėtų įvertinti darbdaviai, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą? Žinotinus dalykus darbdaviams ir darbuotojams komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Kai dėl sveikatos būklės žmogus nebegali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, teisinė sistema numato galimybę nustatyti asmeniui rūpybą. Rūpybos tikslas – užtikrinti, kad pažeidžiamas asmuo neliktų vienas. Ji nustatoma teismo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. O kokiais konkrečiais atvejais teismas priima sprendimą dėl rūpybos? Kuo rūpyba skiriasi nuo globos? Kokie kriterijai taikomi skiriant rūpintoją? Apie tai pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kroliene.Skaičiuojama, kad vien pernai Baltijos šalyse buvo sutarta dėl 220 įmonių susijungimo ir perleidimo sandorių. Specialistų pastebėjimu, sėkmingai paruošti įmonę pardavimui gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kiek ilgai visas šis procesas tęsis priklauso nuo to, kaip patys įmonės savininkai tam yra pasiruošę. Ką svarbiausia žinoti ruošiantis parduoti įmonę ? Pataria teisininkė, advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys” partnerė Oksana Kostogriz.Ved. Artūras Matusas

Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.Ved. Artūras Matusas

Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininkais arba šaukliais, o kartais patogiai įsitaisydavo jau egzistuojančioje valgykloje, parduotuvėje ar įstaigos biure. Naktinės šokių kultūros istoriją Lietuvoje tyrinėja ir apie ją pasakoja Kotryna Lingienė, dar žinoma kaip Daina Dubauskaitė, o Povilas Pauplys, žinomas kaip DJ Liūdesys, veda ekskursijas praeities klubinėtojų pramintais takais. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas su jais kalbamės apie elektroninės muzikos klubus Lietuvoje ir urbanistines erdves kurias užpildo naktinis miesto gyvenimas - interjerus, gatves ir kitas kerteles.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius pokalbyje su LKF viceprezidentu Rolandu Skaisgiriu. Jis šiuo metu atsakingas už jaunų krepšininkų meistriškumo kėlimą. Kokius pavyzdžius imsime iš užsienio? Kas keisis jau artimiausiu metu? Koks tas Buzelio tunyras? Sėdam „Prie aikštelės“. Temos:  LKF viceprezidentas jaunimo krepšiniui (0:00); Per maža valstybės parama tėvams ir tėvų išlaidos krepšiniui (4:08);  Sunku konkuruoti regionų jaunimo treneriams (11:04);  Kokių taisyklių pasiimsim iš užsienio pavyzdžių? (15:26);  Laikas imti Europos jaunimo krepšinį į savo rankas (26:15); Tėvai – bepročiai arba kaip tai pakeisti? (33:07); Mūsų ir amerikiečių kūnų skirtumai (44:18); Nauja jaunimo lyga ir Buzelio turnyras (48:01); Auksinė idėja – treniruotės, kaip išmokti kalbėtis (1:01:52); Reikia parsivežti idėjas iš sėkmingų krepšinio šalių (1:11:14).

Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.Dalis ekspertų kritiškai vertina idėją įvesti cukraus mokestį ir ragina valdančiuosius išvis nekeisti mokesčių sistemos.Per paskutinę rusų oro ataką, kuri buvo nukreipta į Ukrainos sostinę Kyjivą, paleistos bent 5-ios Iskander balistinės raketos. Skelbiama, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos numušė vieną. Daliai ekspertų kelia nerimą tokia statistika ir jie kelia klausimą, kodėl nepavyksta jas numušinėti taip sėkmingai, kaip tai pavykdavę anksčiau.Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija - atliepta į gyventojų prašymą. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai papasakojo, jog keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė: sutvarkė visus dokumentus, gyventojams tereikėjo sudėti parašus. Kelias įtrauktas į prioritetinių objektų sąrašą vos per du mėnesius nuo parašų surinkimo.Ved. Darius Matas

Claude pokalbių robotą kurianti Anthropic pasidalino smalsumą sužadinusiais moksliniais tyrimais apie dirbtinio intelekto mąstymo principus. Kokius vidinius procesus ir strategijas didieji kalbos modeliai naudoja spręsdami uždavinius? Kokias kalbas? Kiek jie planuoja į priekį? Ar pateikdami savo mąstymo paaiškinimus kartais nedumia akių? Gilinamės į kiek sudėtingesnius dirbtinio intelekto terminus ir kontekstus. Taip pat: kinišką dirbtinio intelekto agentą Manus dabar galima išbandyti per mobiliąją programėlę. Su iOS 18.4 programinės įrangos atnaujinimu Apple Intelligence pagaliau veikia ir Europoje. Praėjus pusei minutės po starto nukrito ir sudužo pirmoji iš Europos žemyno paleista orbitinė raketa.

Spaudos apžvalga.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Šiandien vyks nacionalinis forumas „Talentinga (ne)galia. Kokios galimybės skleistis?“. Nors šalyje yra apie 18 tūkstančių vaikų su negalia, daugeliui jų vis dar neužtikrinamos net bazinės paslaugos, jau nekalbant apie galimybes kurti ir tobulėti. Ką turime padaryti, kad kiekvienas vaikas – nepriklausomai nuo negalios – turėtų vienodas galimybes augti, mokytis ir kurti?Šiandien Bolonijoje baigiasi 62-oji tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai, leidybai bei knygų iliustracijos menui. Lietuvos kūrėjai šioje mugėje kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio. Kokia buvo Lietuvos delegacijos patirtis? Kokius įspūdžius, atradimus ir iššūkius parsiveža dalyviai?Vilniaus teatras „Lėlė“ šį savaitgalį kviečia į režisierės Justinos Jukonytės premjerą „Apie žmogų“. Interaktyvus spektaklis-žaidimas 1-5 metų vaikus kviečia pažinti save ir savo kūną, ieškoti atsakymų į didelį klausimą: kas aš esu?Švenčiant Vilniaus universiteto 446-ąjį gimtadienį, Vilniaus universiteto kultūros centras vilniečius ir miesto svečius pakvies į išskirtinį renginį – instaliaciją-performansą „U“, kuris trims vakarams transformuos VU Didįjį kiemą į unikalią meno ir mokslo sintezės erdvę.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pažintis su tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Gruodžio pradžioje advokato Rimanto Mockaus pavardė ne daug kam buvo žinoma ir girdėta. Tačiau paskutinę dieną jis tapo “Nemuno aušros” kandidatu į teisingumo ministrus ir jau šimtą dienų dirba Vyriausybėje. Rimantas Mockus pirmomis darbo dienomis turėjo aiškintis dėl savo praeities nuotykių, o dabar susidėliojo planus visai kadencijai. Vienas jų - už agresiją prieš Ukrainą patraukti atsakomybėn Vladimirą Putiną.Koks teisingumo ministras bus Rimantas Mockus? Kokius darbus jis žada?Ved. Liepa Želnienė

Kokius gaivalus išlaisvino Trumpo išrinkimas ir apie pavojingą religijos ir politikos sąjungąKai kurie iš tų, kurie kėlė karštas ovacijas Donaldui Trumpui atėjus į valdžią, po audringų jo kadencijos pradžios viražų pradeda susimąstyti, ką iš tiesų jie išprovokavo savo paramos balsais, teigia krikščioniško religijos ir visuomenės tyrimų centro vyresnysis bendradarbis Nickas Spenceris. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dirbtinis intelektas, tiesa, populizmas ir kitos temos – "Artumos" kovo mėnesio numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinių atgarsius "The New York Times" apžvelgia Giedrius Tamaševičius."Krikščioniškos minties puslapis": kun. Terry Martin ragina per Gavėnią išplėsti savo empatijos ribas."Tėvo Antano pasakojimai": jėzuitas Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė "Religija ir politika - pavojinga sąjunga".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Praėjusią savaitę prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?;Užsienio spaudos apžvalga;Baltijos šalių nacionaliniai operos ir baleto teatrai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Pokalbis su Latvijos nacionalinio operos ir baleto tarybos pirmininku Sandis Voldinis, Estijos nacionalinės operos generaliniu direktoriumi Ottas Maatenas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaline direktore Laima Vilimiene;Pristatoma nauja muzikologo, pianisto Dariaus Kučinsko knyga „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“;Vienam svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininkui, skulptoriui, architektui, poetui, inžinieriui Mikelandželui – 550 metų;Lietuvos leidėjų asociacija turi naują prezidentę Dovilę Zaidę. Pokalbis apie būsimus Lietuvos leidėjų asociacijos pokyčius ir veiklos kryptį su naująja prezidente Dovile Zaide;Kovo 14–16 d. Kuršių nerijoje vyks paukščių sutiktuvių savaitgalis, kviečiantis stebėti tūkstančius grįžtančių paukščių, dalyvauti edukacinėse veiklose bei klausytis gamtos ekspertų pasakojimų. Pokalbis su ornitologu Mariumi Karlonu.Ved. Donatas Šukelis

Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas

Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir analizuoja menininko vaidmenį kapitalizme.Lenino muziejus Suomijoje keičia savo pavadinimą ir koncepciją. Pasak muziejaus vadovo, atsinaujinimas įprasmina Suomijos užsienio politikos pokytį Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais.Režisierius, cirko prodiuseris Gildas Aleksa komentare svarsto, kokią galią politinių konfliktų kontekste turi kultūros atstovai: „Mes tiesioginės įtakos politiniams sprendimams šią akimirką neturime ir tas jausmas plėšo. Bet yra kitas pavojus, čia pat, mūsuose, kuriam užkirsti kelią galime pasisakymais, sustabdymais, išsišokimais, teigimais, neigimais ir gal netgi menu.“Zapyškyje, netoli šeimos sodybos, kurioje veikia kultūros erdvė „Senas kluonas“, fotomenininkas Rytis Šafranauskas aptiko apleistą namą, o jame – nepažįstamų žmonių fotografijas. Jos įkvėpė naują parodą.Ar tai, kad esi pripažintas vienu iš perspektyviausių Europos kino aktorių, ką nors keičia tavo karjeroje? Pokalbis su „European Shooting Stars“ programoje pastebėtu lietuviu Šarūnu Zenkevičiumi.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.Ved. Ignas Klėjus

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Su knygų apžvalga „Netiesioginė kalbos šviesa“ eteryje debiutuoja poetas Mantas Balakauskas.Kaip po kultūros biudžeto apkarpymų gyvena Berlyno meno pasaulis? Apie vieną „Roberto Wilsono kalibro“ režisieriaus darbą, aktualizuojantį karo Ukrainoje temą, pasakoja scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Ko nežinome apie Motiejų Valančių? Kretingos dvaro muziejuje pirmą sykį galite pamatyti vyskupo batelį ir šilkinę kojinę.Gedimino miesto mokykloje siekdami Lietuvos rekordo, mokiniai per 30 minučių kūrė eilėraščius be išankstinio pasirengimo, įkvėpti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo.Šiandien prieš 10 metų Klaipėdos kultūros fabrike duris atvėrė kino klubas „8½“. Kokius iššūkius per dešimtmetį kino klubui teko įveikti, ir ar pavyko Klaipėdoje užauginti arthauzinio kino mylėtojų bendruomenę?Antrus metus iš eilės Lietuva pateko į European Shooting Stars programą, kur šįkart mūsų valstybę atstovauti buvo atrinktas Šarūnas Zenkevičius.Pirmąjį pavasario šeštadienį, Kaunas tradiciškai pasitiks jau 23-iąjį Frankofonijos mėnesį. Kaip prancūzų kultūra ir meilė Lietuvai atsiskleis Kaune?Ved. Justė Luščinskytė

Ar įmanoma pamilti savo ligą ar negalią? Ar tikrai, kai myli žmogų, pamilsti ir jo negalią? Kokius iššūkius tenka įveikti, norint neužsiskleisti savyje ir leisti sužydėti meilei? Laidoje savo istoriją pasakoja Karolina Arčvadzaitė ir Jonas Valiukevičius.Kad serga išsėtine skleroze, Karolina sužinojo, kai jai buvo penkiolika metų, o Jonas su cerebriniu paralyžiumi draugauja nuo vaikystės. Praėjusi įvairius gyvenimo etapus, pora šiandien mėgaujasi gyvenimu, vienas kitu ir sako: „Patikėkite, meilė daro stebuklus! Nors mylėti nėra lengva, nekovokite su savo liga ar negalia, susidraugaukite su ja. Ir pasitikėkite savimi – kiekvieną gali aplankyti meilė!”Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkė prof. Daiva Sinkevičiūtė pasakos apie tai, kokius vardus lietuviai mėgsta suteikti savo vaikams ir kaip savo vaikus vadina emigrantai iš Lietuvos, gyvenantys kitose kultūrose.Ved. Darius Matas

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.Ved. Aurimas Švedas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kaip švedų rašytoja Lina Nordquist vaizduoja moterų istoriją, tamsumas ir likimo jėgą?Kokius filmus lydėjo sėkmė 82-uosiuose „Auksiniuose gaubliuose“?Savaitgalį įteikti LRT metų apdovanojimai. Metų kraštiečių titulas atiteko Pumpėnų bendruomenei Pasvalio rajone. Metų kultūros reiškinys – Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“.Kaip atrodo fotografų diena dabar vykstančiame Dakaro ralyje?Lietuvos kultūros taryba nuo 2025 m. trims metams perima Baltijos kultūros fondo kuravimą.2025-aisiais Lietuvos nacionalinis muziejus mini savo 170 metų jubiliejų.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisAP Photo/Chris Pizzello

Jau planuojate atostogas? Kokius namų darbus reikia padaryti žmonėms, turintiems negalią, jei planuose kelionė į Graikiją – ne tik senovinių griuvėsių ir gražių salų šalį, bet ir Vakarų civilizacijos lopšį bei mitologijos, šimtmečius žavinčios žmoniją, gimtinę? Ar Akropolis, kiti istoriniai bei kultūriniai objektai prieinami visiems? Kaip priima žmones su negalia aplinkiniai šioje šalyje?Pokalbis su socialinio verslo „Unikalus šokis“ įkūrėja ir vadove, organizacijos „Unikalus gyvenimas“ direktore, „Lietuvos galia“ bei „Poveikio akademijos“ laimėtoja Rita Juškyte ir kelionių vadove Graikijoje Laura Kaikaryte-Moysidou.„Labai džiugu, kad Akropolis yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau rasti liftą tikrai buvo iššūkių“, - pasakoja Rita, kuriai neseniai su kolega, turinčiu judėjimo ir regos negalią, teko lankytis Atėnuose. „Tokia jau yra graikiška kultūra, kad neretai būna neaišku, kas už ką atsakingas“, - sako kelionių vadovė Graikijoje Laura ir pataria žmonėms su negalia, jų artimiesiems kelionei ruoštis iš anksto.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Annie Ernaux (gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Ji 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių.Ką mums dar reikėtų žinoti apie prancūzų rašytoją, kuriai 2022-ųjų spalį buvo įteikta Nobelio literatūros premija?Leidykla „Gallimard“ 2011-aisiais išleistą Annie Ernaux kūrinių rinkinį įvardino žodžiai - ecrire la vie. Ar šie žodžiai padeda atrakinti rašytojos kūrybą ir jos knygą „Metai“?O kaip būtų galima apibūdinti A. Ernaux rašymo stilių?A. Ernaux „Metuose“ mums pasakoja apie savo gyvenimą Normandijoje, darbininkų šeimoje, studijas Ruano ir Bordo universitetuose, mokytojavimą, šeimą, du vaikus, tarpasmeninių santykių krizę. Kartu „Metai“ yra XX a. II pusės (o tiksliau - 1941–2006 metų) Prancūzijos ir Europos istorijos sintezė.Kokius svarbiausius dalykus pavyksta nuveikti A. Ernaux „Metuose“ ieškant asmeninės ir universalios perspektyvos dermės?Kokiam žanrui reikėtų priskirti šį romaną?Kodėl rašytoja „Metuose“ kalba trečiuoju asmeniu? Ir kodėl ji nuolat aprašo, kaip ji – romano protagonistė – metams bėgant keičiasi nuotraukose?Kiek tiesos yra vieno recenzento žodžiuose, jog „Metai“ yra XXI amžiuje gyvenančiam žmogui skirta „Prarasto laiko beieškant“ versija?Pokalbis su romano „Metai“ vertėja iš prancūzų kalbos Greta Štikelyte, literatūrologe prof. Dalia Satkauskyte, kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistu Valdu Puteikiu.Ved. Aurimas Švedas

Kokius slaptus kodus slepia Lietuvos švietimo rezultatai? Ką mums pasako TIMSS – tarptautinis mokinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimas? Ar Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bei valstybiniai brandos egzaminai (VBE) tikrai atskleidžia, ką iš tiesų moka mūsų vaikai?Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių matematikos ir gamtos mokslų žinios pralenkia ne tik iki šiol švietimo autoritetu laikytos Suomijos ar kaimyninės Estijos moksleivių pasiekimus, o ir prisivijo tokias šalis, kaip Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija, Hong Kongas, Japonija, kurių moksleiviai mokosi be atvangos ir yra nepralenkiami moksle.Ar įvairių nacionalinių patikrinimų duomenys tiksliai atspindi realybę? Ar tikrai mokome to, ko reikia gyvenimui? O gal vis dar bėgame nuo realybės? Kur slypi atsakymas – inovacijose, motyvacijoje ar sistemos revoliucijoje?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo 2025 metų sausio 1 d. Lietuvos apylinkių teismų reforma įneš pokyčių teismuose – apylinkių teismų rūmų skaičius sumažės nuo 43-ų iki 27-ių, tačiau rūmų pastatai išliks ir toliau ten bus nagrinėjamos bylos. Pokyčiai sulaukė nemažai klausimų ir dėmesio regionuose, tad su Teisėjų tarybos nariu, Šiaulių apylinkės teismo pirmininku Ernestu Šukiu aiškinamėskokie pasikeitimai vyks Šiaulių, Panevėžio, Telšių apylinkių teismuose ir kaip bus toliau organizuojamas darbas.Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti beveik 82 tūkstančiai pirkimo-pardavimo sandorių. Akivaizdu, kad tūkstančiai žmonių susiduria su įvairiais nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, įskaitant ir mokesčius, kurie gali reikšmingai paveikti gautą pelną. Kokius mokesčius teks susimokėti, o kokių galima išvengti, pardavus nekilnojamąjį turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokato padėjėja Monika Barisaitė.Pastebima, kad metų sandūroje suaktyvėja įmonių steigimas – kuriamos naujos arba perkamos jau veikiančios bendrovės. O kas geriau: steigti naują ar nusipirkti jau įsteigtą įmonę? Specialistai sako, kad ir vienas, ir kitas variantas gali būti naudingas, tik reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti kai kuriuos aspektus. Pataria įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas.Ved. Artūras Matusas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis spaudoje.Iš kur kilo ir ką reiškia lietuviški mėnvardžiai bei kodėl jie dažnai neatspindi gamtos reiškinių?Kokius muzikinius slaptažodžius naudoja režisierius Stenlis Kubrickas savo filme „Plačiai užmerktos akys“.Kuo ypatingas Vilmos Samulionytės fotografijų ciklas „60 monumentų”, pasakojantis santuokų rūmų istoriją?Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka išleido pasakų rinkinį lengvai suprantama kalba.Visagino kultūros centro vadovo postą laikinai užims Jurgita Skiotytė. Kokius tikslus šiame poste ji sau kelia?Vilniuje pirmą kartą atidaroma Andriaus Mamontovo fotografijų paroda „Sluoksniai“.Ved. Marius Eidukonis

Kokius svarbiausius darbus per ateinančius ketverius metus numato įvykdyti Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė? Ko Vyriausybė į savo programą neįtraukia ir kodėl? Kaip opozicija vertina valdančiųjų tikslus?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Jūratė Zailskienė, Agnė Širinskienė, Tomas Tomilinas, Simonas Gentvilas ir Mindaugas Lingė.Ved. Liepa Želnienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Sakartvele po Vyriausybės sprendimo stabdyti dėl šalies prisijungimo prie ES kilo masiniai protestai.„Europa Cinemas“ apdovanojimuose „Skalvijos“ kino centro komandai buvo įteiktas apdovanojimas už edukacinę veiklą.Kokia Anykščių kultūrinio gyvenimo kokybė?Pradedama leisti XX amžiaus moderniosios lietuvių poezijos rinktinių serija. Kokius eilėraščius atrinko ir į pirmąsias rinktines sudėjo jų sudarytojai Martynas Pumputis ir Linas Daugėla?Panevėžyje gruodžio 2-3 dienomis vyksta konferencija „Biržiškos skaitymai'24: kultūra ir piliečių mokslas”.Ved. Marius Eidukonis

Ar žmogaus ryšys su vieta gali apspręsti jo gyvenimo kelią? Kaip „Anykščių faktorius“ įtakojo menotyrininko, fotografo, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomo Ivanausko apsisprendimą susieti savo gyvenimą su kultūra ir menu?Kodėl menotyrininkas, tyrinėjęs Anykščių krašto reprezentacija fotografijoje 1900–1940 metais, pats nusipirko pirmąjį fotoaparatą ir ėmė fotografuoti teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo bei jo trupės darbo užkulisius? Koks buvo šio veiksmo tikslas? „Daryti meną“ ar palikti ateities kartoms šaltinį apie išskirtinių dalykų teatre gimimo procesą?Kas yra svarbiausia kultūros atašė darbe? Kaip įmanoma kalbėtis su laike ir erdvėje nuo mūsų nutolusiais Kitais? Kaip ir ką reikia sakyti, kokius dalykus pabrėžti siekiant pristatyti Lietuvos istoriją bei kultūrą Kinijoje ir Pietų Korėjoje?Ką ir kiek gali nuveikti vienas žmogus, norėdamas priminti ir suaktualinti iškilių Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmonių atminimą XXI visuomenės akivaizdoje?Kokius sau uždavinius kelia dabar kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele dirbantis T.Ivanauskas?Pokalbis su menotyrininku, fotografu, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomu Ivanausku.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras buvo pakviestas prisijungti prie organizacijos „Mitos21“, kuri vienija stipriausius Europos teatrus. Apie šią organizaciją ir tai, ką prisijungimas prie jos gali pasiūlyti teatrui, pasakoja viena iš LNDT meno vadovių, režisierė Eglė Švedkauskaitė.„Apie meną galima kalbėti įvairiai, o šitos įvairovės Lietuvoje man šiek tiek trūksta“, – sako knygą „Ką veikti muziejuje“ parašiusi meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. Šia knyga autorė tarsi drąsina į muziejus ir galerijas žengti tuos, kurie dar nėra tapę nuolatiniais jų lankytojais, ir siūlo pagrindus meno pažinimui. Pokalbis su knygos „Ką veikti muziejuje“ autore.Vaikštinėdami Paryžiuje, o ir kituose didesniuose Prancūzijos miestuose, kur ne kur – metro stotyse, gatvėse ar šiaip stenduose – galime pamatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje plakatą. Jame – juodu latekso rūbu apsirengęs šokantis vaikinas ryškiai rausvais ilgais besiplaikstančiais plaukais. Tai – jaunosios kartos choreografas ir šokėjas Dovydas Strimaitis. Su juo Prancūzijoje susitiko ir apie Lietuvos sezoną pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Clinto Mansello garso takelis šiuolaikinėms, steroidinėms „Telmai ir Luisai“ filme „Meilė, melas, kraujas“: Režisierė Rose Glass 90-ųjų elektroninės muzikos ritmu žvelgia į moterų meilę, ritmingai besipriešinančią vyriško pasaulio taisyklėms ir, pasitelkdama ironiją, siūlo iškeisti niūrią tikrovę į magišką realizmą. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Ką toks pripažinimas atneša? Kuo išsiskiria šiandienė Lietuvos renginių rinka? Kokius pokalbius Aurimas laiko nusisekusiais? Ir kodėl taip mėgsta Nilsą Frahmą? Atsakymai į šiuos ir daug kitų klausimų – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Martynas Kandzeras, investuotojas, Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) steigėjas ir valdybos narys. Kodėl dalis startuolių nesulaukia sėkmės rinkoje? Jie skiria daug laiko ir pinigų produktams sukurti, tačiau niekas jų neperka. Investuotojai sako, kad jaunieji verslų kūrėjai, neretai, patenka į spąstus: jie taip įsimyli savo idėją, kad pamiršta, kam ji skirta. Tokiems startuoliams nesvarbu, ar produktas tikrai atliepia vartotojų poreikius, ar jis sprendžia konkrečią problemą. O juk tai – mąstymo klaida, nes didžiausias investuotojas yra startuolio klientas. Kokius namų darbus turėtų atlikti jaunieji verslų kūrėjai ir kodėl investicijos negali būti vienintelis startuolių tikslas? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 3-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:04 – Kaip atsiranda meilė produktui ir kur čia slypi paradoksas? „Kurdamas produktą, turi jį besąlygiškai mylėti, tačiau nepamiršti, kad jis skirtas ne tau“. 0:04:15 – Kaip atsitapatinti nuo savo kuriamo produkto? „Būtina atskirti, kur yra tavo nuomonė, o kur - faktas“. 0:05:11 – Kaip pasitikrinti, ar tavo kuriamas produktas turės vietą rinkoje? „Klausk kliento, kuris tavęs nepažįsta“. 0:08:34 – Kodėl daugelis startuolių steigėjų savo idėją pirmiausiai neša investuotojui? „Tikrasis investuotojas – jūsų klientas“. 0:10:39 – Kokias klaidas daro investicijų sulaukę startuoliai? „Didžiausias darbas prasideda gavus investiciją“. 0:13:22 – Apie tarnystės reikšmę startuolio rezultatui. „Klientas, darbuotojas, investuotojas: svarbu atliepti kiekvieno jų poreikį ir kurti jiems vertę“. 0:16:11 – Kokį klausimą turėtų sau užduoti žmogus, norintis steigti startuolį? 0:17:45 – Martyno Kandzero rekomendacija. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žinių apie masinius atleidimus. Kaip tai paaiškinti – kokios to priežastys ir kokias masiniai atleidimai gali turėti pasekmes ekonomikai ir mums visiems?Šiomis dienomis, kai lankome artimųjų kapus, prisimename gražiausiais praleistas akimirkas su tais, kurių jau nebėra tarpo mūsų – į kapines galima pažvelgti dar ir kitaip, juk kapinės pasakoja istoriją - gidai ir kviečia ja domėtis.Rubrika ,,Auga ir balkone“ šeštadienio rytais tęsiasi ir lapkričio mėnesį. Šio ryto pašnekovė interjero ir eksterjero architektė Gitana Valavičiūtė turi savitą požiūrį į sodininkavimą balkone ir skatina žmones nesusitelkti vien į daržovių auginimą.Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Kiekvienais metais JAV esanti Arizonos dykuma pasiglemžia šimtus migrantų. Nelegaliai iš Meksikos į Ameriką bandantys patekti migrantai dėl visą vasarą besilaikančios 50 laipsnių temperatūros neretai miršta vienoje didžiausių ir karščiausių dykumų Šiaurės Amerikoje. Migrantams gelbėti bando savanoriai.Karybos ekspertai teigia, kad dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių vengia atlikti privalomąją karo tarnybą, naudojasi įvairiais būdais jos išvengti.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 10-metį Kanadoje gyvenusi ir ten šeimą sukūrusi Monika Allard grįžo ir jau trejus metus gyvena gimtojoje Palangoje.Auginti ekologišką maistą pasirinkęs Andrius Prusakovas iš Kaišiadorių rajono nori, kad žmonės kuo labiau domėtųsi maistu, kurį valgo.Helovinas: ar vakarietiška tradicija vis labiau prigyja į Vakarus orientuotoje Lietuvoje?Aštraus maisto nauda ir/ar žala. Kodėl aštrumą toleruojame skirtingai ir ar verta prie jo pratintis?Kasdien į Žemę nukrenta apie 100 tonų kosminės medžiagos. Laimei, ši masė pasiskirsto tarp daugybės mažų akmenėlių, užuot susikoncentravusi į vieną didelį meteoritą. Kokius procesus stebi kosmosą tyrinėjantys mokslininkai?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema spaudoje.Pasaulio kultūros naujienos.Kuo pasižymi tvarumo dirbtuvės? Ir kaip tvarumą Lietuvoje vertina šia sritimi besidomintys?Šiaulių „Aušros“ muziejaus saugyklas papildė nauji muziejiniai eksponatai. Kokius eksponatus įsigijo muziejus ir kuo jie ypatingi Šiaulių ir Lietuvos istorijai?„Vilnius Jazz“ apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos džiazui įteiktas laisvosios improvizacijos ir džiazo muzikos puoselėtojui Arnui Mikalkėnui.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete veiklą pradeda Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras.Kokią sovietmečiu statytų daugiabučių ateitį mato Europos architektų bendruomenė?Trečią kartą vyks festivalis „Jauno džiazo dienos“.Paryžiuje apsibaigė tarptautinė meno mugė „Art Basel“Ved. Marius EidukonisNuotr. Dainiaus Čėplos nuotr.

Pradėjęs veikti nuolatinio globotojo institutas atvėrė galimybes kuo daugiau vaikų augti šeimose. Šeimos priima į savo namus ypatingą vaiką, pavyzdžiui, turintį sveikatos sunkumų, anksčiau išgyvenusį jautrią globos ar įvaikinimo patirtį. Kaip sekasi tokioms šeimoms?Europos kosmoso agentūrai pradėjus pirmąją Žemės gynybos misiją, siekiama išsiaiškinti, kaip nukreipti asteroidus, kurie kelia grėsmę mūsų planetai.Daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Jungtinės Tautos dar prieš penkerius metus parengė negaliai jautrios kalbos gaires. Jos buvo išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ pažintis su balkonus žmonėms padedančia apželdinti Livija Kiršaite. Projekto ,,Žalias balkonas“ sumanytoja sako, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija balkone laikyti daiktus, o ne susikurti patrauklią žaliąja erdvę. Kokius augalus rinktis pradedančiajam augintojui ir kaip paruošti balkono augalus žiemai, patars Livija Kiršaitė. Rubriką veda Rūta Simanavičienė.Po kraštutinės dešinės jėgų pergalės Austrijos rinkimuose, kyla didelė grėsmė, kad naujoji vyriausybė bus itin skeptiškai nusiteikusi paramos Ukrainai klausimais.Trisdešimt penktą kartą vyksta fantastikos festivalis „Lituanicon“ ir šįkart jo dėmesio centre - folkloras.Ved. Urtė Korsakovaitė

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – Menų agentūros „Artscape“ vadovė Aistė Ulubey. Organizacija dirba su į Lietuvą atvykusiais migrantais, prieglobsčio prašytojais ir gavėjais, tautinių mažumų atstovais, vykdo kultūrinę - edukacinę veiklą pabėgėlių centruose, įgyvendindami meninius projektus, skatinančius pabėgėlių integraciją ir visuomenės supratimo didinimą migracijos temomis.„Visi norime didžiuotis savo sportininkais, jų pasiekiamomis pergalėmis, tačiau, kad atrastume tuos talentus, reikia kuo daugiau sportuojančių žmonių“, - taip sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis pasaulio ir Europos čempionas Mindaugas Bilius, kurio teigimu, vis dar trūksta sporto prieinamumo regionuose. Kaip būtų galima pakeisti esamą situaciją?Šiemet Lietuvos automobilių rinka atsigauna, į šalį įvežama ir įregistruojama daugiau automobilių nei praėjusiais metais. Kokius automobilius dažniausiai renkasi lietuviai?Kaišiadorių rajono Darsūniškio klebonui Petrui Linkevičiui bendrauti su parapijos gyventojais padeda muzika. Parapijiečiai žino, kad jis turi specialią muzikinę priekabą. Dažniausiai klebonas groja akordeonu ar fortepijonu, turi šių instrumentų kolekcijas. Kolega Arvydas Urba lankėsi Darsūniškyje ir bažnyčioje klebono klausinėjo apie muzikavimą bei vietos gyventojų nuotaikas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

BN pokalbių laidoje pas Luką Katilių apsilankė Vilniaus „Ryto“ kapitonas Margiris Normantas, papasakojęs apie savo kontrakto situaciją, LKL titulo šventę sostinėje, asmeninį iškilimą ir regėtą karjeros pabaigą, „Ryto“ komplektacijos darbus bei Lietuvos rinktinę. Tinklalaidės partneriai: – Maretti Bruschette gaminamos tradiciniu bruschetta stiliumi, puikiai iškeptos, tiksliai supjaustytos ir gausiai pagardintos. Dalyvaukite žaidime podkasto komentaruose ir laimėkite dėžę Maretti Bruschette užkandžių! Maretti Bruschette užkandžių ieškokite maisto prekių parduotuvėse.  Temos: Tik dabar atėjęs suvokimas: „Rytas“ – čempionai (0:00); Bandymas pakartoti Wade'ą ir šventė arenoje (01:47); Ar „Rytui“ reikėjo priprasti prie „Twinsbet“ arenos? (03:09); Šventė ir žinutė iš Arvydo Macijausko (04:40); Legendų įtaka ir renkame geriausią skanduotę (6:45); Kas lemia nusivylimus KMT ir ČL (12:05); Prisitaikymas prie Fosterio ir Margo įžaidėjas (16:55); Apie Buvą ir Fosterį (24:05); Kokius dalykus tvarko „Ryto“ kapitonas? (25:58); Santykis su žiniasklaida ir nenoras prisišnekėti (29:30); Normanto psichavimai (32:10); Regėta karjeros pabaiga (33:42); Motyvuoti „Ryto“ legionieriai (37:18); Įspūdinga Radzevičiaus istorija ir Echodo ašaros (39:20); Žibėno stilius ir Paryžių primenantis krepšinis (43:50); Du „Ryto“ naujokai – į Normanto poziciją bei apie Tubelį ir Ulecką (47:58); Ar liksi „Ryte“, Margiri? (55:10); Susidomėjimas iš kitų komandų (57:08); Normanto trauma, sulaikiusi nuo Lietuvos rinktinės (01:01:55); Sutapusios auros su JV, kambariokas Sabonis ir Edwardso frazė (01:04:15); Apie fūlę ir pasikalbėjimus prie sūrelių (01:11:35).

„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.Ved. Ignas Klėjus

Lietuvoje bene dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis, tačiau nepaisant to - devyni iš dešimties šalies vairuotojų yra jį linkę viršyti, rodo apklausa. Kodėl? Kokios to pasekmės pačiam vairuotojui ir kitiems kelyje, ir kokių priemonių ketinama imtis, kad visi eismo dalyviai keliuose būtų saugūs?Jubiliejinei Dainų šventei vis labiau artėjant – keliasdešimt tūkstančių dalyvių susitiks 100io renginiui birželio pabaigoje, na o Lietuvos regionai ją jau pasitinka savosiomis: šventės preliudijos ir Utenoje.Kaišiadoryse įsibėgėja didysis Lietuvos kultūros sostinės festivalis „Kas čia daros“. Festivalio renginių programoje nuo šakočių čempionato iki kardilių varžytuvių. Planuojama pasiekti ir kelių rekordų. Kokie jie?Vos pradėjęs veikti, naujasis Google dirbtinio intelekto paieškos asistentas pateikė šūsnį klaidingų ir net komiškų atsakymų. Ekspertai sako, kad kol kas vadinamąsias haliucinacijas patiria visi dirbtinio intelekto modeliai, tačiau jie sparčiai tobulėja.Disko metikas Andrius Gudžius „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ pasakoja, kaip jam pavyko ištverti skaudžias nesėkmes ir traumas. Kokius tikslus sau ir kitiems kelia Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?Ved. Gabija Narušytė

Lietuvių kurta skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką ir Dubliną bei tapo dideliu traukos centru. Tiesa, dėl netinkamo elgesio šiuo metu ji neprieinama. Kaip mokslininkai kūrė šią technologiją?Būdama 31 metų, palikusi įsibėgėjančią karjerą ir mėgstamas veiklas, knygos autorė Raminta Bekešiūtė išėjo atiduoti duoklės Tėvynei. Devynis mėnesius kaip savanorė atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Savo džiaugsmus ir nuoskaudas, patirtis ir baimes sudėjo į dienoraštį, o vėliau ir į knygą.Kokius namų darbus reikia padaryti prieš atostogas ir kodėl verta skaityti kelionių sutartis?Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų – tokį kelią nuėjo Aurelija ir Tomas Varnai. Jism pradėjus auginti gurmaniškus grybus, kilo sunkumų juos parduodant. Šeima rado sprendimą – ėmėsi funkcinių grybų maisto papildų gamybos. Tikisi, kad jais sudomins ir kitų šalių pirkėjus.

Besilaukiančioms, ką tik pagimdžiusioms arba auginančioms vaikus iki dvejų metų moterims ir šeimoms ir bus prieinama kvalifikuotų specialistų pagalba bei konsultacijos savo namuose.Prancūzijoje įsibėgėja Kanų kino festivalis, kuris traukia kino gurmanus atrasti savo kiną, kurio ne tik programos aptarinėjamos visuose žemynuose,o savo spindesiu ir turiniu ir žavi, ir provokuoja.Toliau tęsiam pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Varėnos rajono Matuizų kaime šiuo metu repetuoja trys kolektyvai – mėgėjų teatras „Giraitė“, folkloro ansamblis „Verbena“ ir liaudiškų šokių grupė „Aglaitė“. „Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė.Eglės Ostvalds gyvenime pirma atsirado sūrinė, o tuomet sugalvota, ką reiks ir pagal kokius receptus gaminti. Kokius iššūkius tenka spręsti kasdienėj veikloj ir kas labiausiai įkvepia ir džiugina, Eglė pasakojo Viktorijai Urbonaitei.Ved. Gabija Narušytė

Rusijos prezidentas Putinas paskelbė atleidžiantis gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir į jo vietą skiriantis vicepremjero pareigas ėjusį mažai žinomą ekonomistą Andrejų Belousovą. Kas tai per asmenybė ir kaip tai gali keisti karo eigą?Antrą kartą nepavykus įteisinti pilietybės išsaugojimo referendumu, jo iniciatorė parlamentarė D.Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.Eglės Ostvalds gyvenime pirma atsirado sūrinė, o tuomet sugalvota, ką reiks ir pagal kokius receptus gaminti. Kokius iššūkius tenka spręsti kasdienėj veikloj ir kas labiausiai įkvepia ir džiugina? - rubrikoje „Verslas iš širdies".Antrajame Prezidento rinkimų ture susirungs dabartinis Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Kokių strategijų gali imtis kandidatai bandydami pritraukti daugiau rinkėjų į savo pusę?Kare su Ukrainą užpuolusia Rusija Kijevui didžiausią biudžeto dalį aukoja trys nedidelės Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija. Iš mūsų šalių į Ukrainą yra siunčiama ne tik didžiulė oficiali parama, bet ją veža ir nepelno organizacijos, renkančios privačias aukas. Lietuvos nepelno organizacijos skundžiasi, kad tautiečiai pavargo nuo karo ir aukojimo, todėl lėšų surenka vis mažiau. Estijoje irgi susiduriama su panašia problema, tačiau ten veikia ir kelios organizacijos, kurios pinigų Ukrainai surenka vis daugiau. Kaip joms taip pavyksta padaryti?Ved. Rūta Kupetytė

BN pokalbių naujausiame epizode Vilniaus „Wolves“ įkūrėjas ir vienas iš investuotojų Gediminas Žiemelis kalbėjo apie klubo ateitį Eurolygoje, skandalingus pasisakymus feisbuke, „Wolves“ nemėgiamumą, trenerių kaitą, priešpriešą su „Rytu“, naujausią vilkų rėmėją, kitus investuotojus bei vis dar gyvą planą pirkti NBA komandą. Atsinaujinusi BasketNews.lt vasaros krepšinio stovykla sugrįžta dvyliktajam sezonui! 2024 metų vasarą 10-15 metų krepšininkus ir krepšininkes kviesime sportuoti – „Karpynės” kaimo turizmo sodyboje. REGISTRUOKITĖS: https://www.stovykla.basketnews.lt/ Temos: Kiek krepšinio yra Žiemelio dienoje? (0:00); Ką per dvejus metus pasiekė „Wolves“ (3:36); Kokius sprendimus klube priima Žiemelis? (6:26); Kurtinaičio ir Kemzūros atleidimai (14:05); Kaip su tuo „mega“ žaidėju? (19:23); Zavacko perėjimas į vilkus (27:19); „Wolves“ startavo pačiu blogiausiu laiku (30:06); „Ryto“ ir „Wolves“ priešprieša (31:30); „Wolves“ ir Eurolyga (35:59); Apie tai, kas nepatiko Eurolygai (44:18); Neigiamą įvaizdį kuriantys pasisakymai (52:49); Londonas ir neturėję į viešumą patekti ilgalaikiai planai (57:49); Kiek „Wolves“ akcijų valdo Žiemelis? (1:05:01); Valančiūno ir Guogos investicijos į „Wolves“ (1:10:15); Požiūris į Vilniaus savivaldybės paramą ir nacionalinis stadionas (1:12:49); Generalinis rėmėjas „Twinsbet“ – kaip tai suprasti? (1:18:08); Planai pirkti NBA komandą (1:25:50); Žiemelio perspektyva: tęs ar trauksis? (1:29:42).

Seimas imasi svarstyti siūlymo iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį vaisiams, uogoms ir daržovėms. Netrukus ketinama pasiūlyti papildomai apmokestinti sveikatai nepalankius produktus. Ar Jūs valgytumėte daugiau vaisių, uogų ir daržovių, jei jos būtų pigesnės?Geležinkelio pervažoje Vilniuje išbandoma nauja technologija, kuri padės išvengti eismo įvykių. Kas yra saugi pervaža? Ar per kiekvieną iš jų važiuodami jaučiatės saugūs?„Keliauk Lietuvoje“ ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra sudariusi 16 pažintinių takų sąrašą. Kokius pažintinius takus jau esate išbandę ir kokius šiemet ketinate išbandyti?Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kas yra žalieji pastatai. Apie juos pasakoja Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.kari„Turėjome garbę ginti Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę nuo 1990 metų. Suprantam, kad gali tekti ginti ir vėl. Atsižvelgiant į suprastėjusią saugumo situaciją regione bei kylantį grėsmių lygį, su dideliu susirūpinimu stebime Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Kariuomenės vadovybės neatsakingumą ir veikimą, nepilnai įvertinant, dalinai ignoruojant akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius, bei jų poreikį modernaus karo atveju“, taip kreipimesi į šalies vadovybę rašo Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą. Studijoje 2 iš jų - Jonas Užusienis ir Saulius Guzevičius.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi vaikų priežiūros ir užimtumo tema. Bendruomenių darželiai, kurių daugiausia galima pamatyti Šiaurės Amerikoje, veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruomenės, kurios samdo darbuotojus, tačiau įsitraukia ir pačios. Toks darželis – pigesnis, nes vaikų priežiūra ar kitais darbais užsiima ir čia savanoriaujantys tėvai. TOkiu darželio modeliu pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ką žinome apie savo protėvių kasdienį gyvenimą? Kokius būstus statė? Ką ir kaip valgė? Kaip augino vaikus? Kaip jautėsi? Į šiuos klausimus bando atsakyti Zigmo Vitkaus knyga „Lietuvos kasdiena. Nuo akmens amžiaus iki šių dienų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atleido iš pareigų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą V. Zalužną, tai pranešta vakar. Vadovauti kariuomenei šalies lyderis paskyrė Ukrainos sausumos pajėgų vadą generolą pulkininką O. Syrskį.Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas T.Carlsonas dviejų valandų ir septynių minučių interviu su V. Putinu įrašė vasario 6 d., o paskelbtas tik šią naktį. Tai pirmas Putino interviu su Vakarų žiniasklaidos veikėju nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Kuriame šalies mieste duobės keliuose sukelia daugiausiai bėdų skaičiuoja draudikai, o kokia Jūsų patirtis? Kokius nepatogumus patiriate dėl duobėtų kelių?Dėl didėjančio į Lietuvą vykstančių baltarusių srauto ketinama iki 50 procentų sumažinti leidimų vykdyti keleivių pervežimą šia kryptimi. Bet ar dėl to nepadaugės nelegalių vežėjų? Apie tai pokalbis „Verslo laike”.Šiandien Seime rengiama konferencija „Lietuva Ukrainai“, kurioje bus aptariama humanitarinė bei karinė parama, taip pat parama sugriautos šalies atstatymui ir Ukrainos euroatlantinei integracijai. Bus kalbama ne tik apie Lietuvos dvišalę paramą, bet ir apie mūsų galimybes bei pastangas telkti didesnę tarptautinę paramą Ukrainai. Kokia realybė ir kokius sprendimus būtina priimti neatidėliotinai?Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją temdo keturios baudžiamosios bylos. Buvusio prezidento advokatai tikino, kad buvęs prezidentas Trumpas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šią savaitę Apygardos teisėjai paskelbė, kad imunitetas galioja tik prezidento pareigas einančiam asmeniui. Daugiau apie Trumpo bylas rubrikoje “Naujienų žemėlapis”.Ved. Gabija Narušytė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Kamile Giržade. Ji keliauja po pasaulį ir nuotoliu dirba Lietuvoje.Pokalbis apie kompiuterinį dezinformacijos žaidimą vaikams. Kaip juos išmokyti atpažinti dezinformaciją?Diskusija apie rūkalus. Nuo kitų metų rūkalų nebus galima išdėstyti matomose parduotuvių vitrinose. Kokius sprendimus sugalvojo prekybos tinklai.Reportažas iš Zarasų rajono, kur močiutės dovanotoje žemėje jauna šeima augina daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė