Podcasts about giedr

Ko dažnai nesuprantame apie kurčiųjų kultūrą? Vilniaus universiteto doktorantas Žygimantas Bučius.Ledų manufaktūra Zarasuose „Skonus“.Argentinoje gimęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis – kaip išmokus lietuvių kalbos pasikeitė gyvenimas ir kodėl nėra lengva ištarti žodį „labas“.Medinės architektūros ateitis – su Vilniuje esančio Medinės architektūros centro vadove Indre Užuotaite.Žolinės tradicijos ir renginiai Vilniuje ir Kaune.Ved. Giedrė Čiužaitė

Išleista poezijos apie kates rinktinė „Rafinuočiai: pirmi trys gyvenimai“. LRT radijo laidoje „10-12“ – knygos sudarytojas Dominykas Andriuškevičius bei dalį užsienio autorių eilėraščių rinktinei išvertę poetas Marius Burokas ir ambasadorius Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Andrius Krivas. Diplomatas sako, kad poezijos vertimai jam – alternatyvi realybė tai, su kuria tenka susidurti darbe.Ved. Giedrė Čiužaitė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuolat tikrina, ar žvejai mėgėjai Lietuvoje nebrakonieriauja. Birželio ir liepos mėnesiais nustatyta daugiau nei 20 atvejų, kai žvejai mėgėjai turėjo tinklų. Vienu iš atvejų gamtai padaryta žala siekia daugiau nei 6 tūkstančius eurų, o iš viso atimta 90 draudžiamų žvejybos įrankių ir 14 plaukiojimo priemonių.Išleista poezijos apie kates rinktinė „Rafinuočiai: pirmi trys gyvenimai“.Portalas LRT.LT neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse?Europos Sąjungos šalių piliečiai kviečiami dalyvauti formuojant ES politiką: jeigu surenka milijoną parašų po savo iniciatyva, jos kartais vadinamos ir internetinėmis peticijomis, gali paraginti Europos Komisiją pasiūlyti naują ES teisės aktą rūpimu klausimu. Kaip tokioms iniciatyvoms sekasi, ar pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų?Šiauliuose – nauja lauko galerija.Ved. Giedrė Čiužaitė

Portalas LRT.lt neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse? Laidoje „10-12“ – turistų grupei atstovaujanti advokatė Marija Židonienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Paslaugų skyriaus vedėja Toma Žiurkutė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šią savaitę Lietuvoje matysime dalinį Saulės užtemimą. Ką dar įdomaus galima stebėti rugpjūčio danguje? LaidojeJau dešimt metų Lietuvoje skaičiuoja ir vis daugiau keliautojų sutraukia „Camino Lituano“.Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą. Siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šią savaitę Lietuvoje matysime dalinį saulės užtemimą. Apie tai, ką dar įdomaus galima stebėti rugpjūčio danguje, plačiau pasakoja astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Jau dešimt metų Lietuvoje skaičiuoja ir vis daugiau keliautojų patraukia „Camino Lituano“. Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės Šiaurės Lietuvoje iki Seinų Lenkijoje, tačiau sukurti ir papildomi maršrutai Žemaitijoje bei Aukštaitijoje. Išsamiau – vienas iš „Camino Lituano“ įkūrėjų Marius Minkevičius bei bendruomenės savanorės Monika Brėskytė ir Vakarė Jurkšaitytė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą, kuriuo siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles. Apie tai plačiau pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas Valerijus Rašomavičius.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Netrukus pasirodys trečioji menininkės, poetės Dovilės BagdOnaitės poezijos knyga „Lesbiariumas“. Pasak knygos redaktorės Giedrės Kazlauskaitės, „Lesbiariumas“ – panašiai kaip herbariumas ar bestiariumas, tik apie lesbiestes“. Tai jau ne pirma šią vasarą pasirodanti queer tapatybę apmąstanti poezijos rinktinė Lietuvoje, neseniai išleistas sociologo Artūro Tereškino eilėraščių rinkinys „Lipnūs kūnai“. Kuo skaitytojus nustebins Dovilės Bagdonaitės naujoji kūryba?Pietvakarių Prancūziją toliau kamuoja vieni didžiausių miškų gaisrų šalies istorijoje. Daugiau nei 200 tūkstančių žmonių Žirondos regione buvo priversti evakuotis ir palikti namus. Pasekmes jaučia ir kultūros sektorius – atšauktas Europos transliuotojų sąjungos rengiamas Euroradijo džiazo konkursas, turėjęs įvykti šįvakar kaip festivalio „Jazz in Marciac“ dalis. Pokalbis su festivalyje šiuo metu viešinčiu žurnalistu, džiazo kritiku Alex Dutilh.Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Prienuose dzūkus ir suvalkiečius per Nemuną jungia Greimų tiltas. Ir tai tik turtina kraštą.Daukšiagirės dvare vedamos istorinės pažintinės ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, edukacijos ir degustacijos. Ekonomikos mokslus iškeitusi į istorijos pažinimą, renginių organizavimą ir ekskursijų vedimą, Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė negali atsidžiaugti nauju posūkiu gyvenime. Petro Ūselio aukcione įsigyto dvaro istorija perpinta žinomomis Lietuvos asmenybėmis ir jų likimais. Todėl dukra Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė nuolat gilina žinias, ieško naujų šaltinių, įdomių ir retų faktų, kuriais dalijasi per ekskursijas. Ir nesigali pasirinkimu – ekonomikos mokslai iškeisti į istorijos tyrinėjimus.Bona Sforca, valakų reforma, Napoleono žygis, caro laikų traktas Sankt Peterburgas – Varšuvą, kanklės, knygnešiai, partizanai – viskas persipina įvairių epochų istorijos vingiuose ir atskleidžia unikalią istoriją. Ne veltui Skriaudžiai Kanklių metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Susitelkusi bendruomenė savo kaimo istoriją nusprendė atsispindėti renginiuose, kurie vyks iki metų pabaigos. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.Žemaitkiemio kaime susibūrė krašto bendruomenė, kuriai pirmininkauja Vaidas Kupstas. Noras diegti gyvenimo patikrintas vertybes vaikams, juos krikščioniškai ugdyti – vienija Žemaitkiemio krašto žmones. Buvusią kaimo mokyklą pritaikė bendruomenės poreikiams ir dabar ten švenčiama, stovyklaujama, edukuojama, perimasi pirtelėje. „Nuoširdi veikla kelia džiaugsmą: „Sau ir vaikams kuriame įdomesnį ir turiningesnį gyvenimą. Tam negaila laiko ir pinigų“, – sako Diana Kupstienė.Ožkos verčia šypsotis, kelia švelnumo bangą, atlaidumą, dažnai prajuokina. OžkaMalės natūraliame ūkyje vykdomos edukacijos vaikams. Dažnai renkasi ir suaugusieji. Kuprių kaime, Prienų rajone, savo ir šeimos džiaugsmui ožkų ūkį įkūrė Loreta Malyginienė. Palengva radosi ir kitų gyvūnų, kurie vaikams palieka neišdildomą įspūdį. Dažnas pirmą kartą pamato gyvūną, prisiliečia. Buvimas tarp gyvūnų ugdo empatiją, atjautą. Naudinga paragauti ir ožkų sūrio ar jogurto. Gal verta valgyti natūralius ožkų produktus?Jūrą į Nemuną iškeitė menininkai iš Šventosios. Sako, kad nereikia bijoti įgyvendinti savo svajonių. Kuo senjorus paviliojo Prienai? Petras ir Audronė Baronai.Prienų krašto identitetas atsispindi tradiciniame „Duonos ir ugnies“ festivalyje. Kaip gimsta naujos renginių temos? Renginių organizatorė ir kuratorė Zita Kuzminskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Leono atsakymas „trumpizmui“ ir vasara su Kierkegaardu„Roma išmoko priešintis bandymams suvaržyti Bažnyčios balsą pagal JAV ar Europos diktuojamus ideologinius reikalavimus. Šiandieninis Vatikanas, tiek geografijos, tiek moralės požiūriu, užima centrinę poziciją, leidžiančią suprasti naujas ginklavimosi varžybas ir bandymus kurti naujus karo naratyvus". Plačiau - vedamojo skiltyje.Užsienio spaudos apžvalga: apie netinkamų dalykų sudievinimą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ex cathedra“: popiežiaus Leono XIV-ojo laiškas 6-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga „Aš tavęs niekada nepamiršiu“ (Iz 49, 15).Iš „Mažosios studijos“ archyvų: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Vasara su Kierkegaardu“.Red. Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Mokslininkai ieško vyšninių musių. Kokius tyrimus su jomis atlieka ir kokius kovos su kenkėjais būdus siūlo?Kokios pagalbos trūksta seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms?Jau metus metus Lietuvoje veikia nemokama pagalbos linija „Caritas klauso“. Paskambinus numeriu 0 800 700 08 vyresni žmonės gali sulaukti emocinės paramos.Klimatologas apie įpusėjusią kalendorinę vasarą.Kas nutinka, kai vieno architekto kūryba tampa šešiolikos milijonų žmonių kelionės tikslu? Pasakojimas Antonio Gaudi mirties 100-mečiui.Ved. Giedrė Čiužaitė

Nemokama emocinės pagalbos linija „Caritas klauso“ per metus sulaukė daugiau nei 3 tūkstančių skambučių. Skambinti numeriu 0 800 700 08 kviečiami vieniši vyresnio amžiaus žmonės. Organizacija laukia ir prisijungiančių savanorių. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „Caritas klauso“ koordinatorė Erika Panova-Polikevičienė ir savanorė iš Panevėžio Gabija Skyrienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

durée : 00:06:16 - par : Bertrand Dicale - Pendant tout l'été, nous écoutons dans cette chronique la révolution de la nouvelle chanson au féminin, avec tout ce que disent enfin les artistes, ces dernières années – aujourd'hui, "À poil", de GiedRé. Vous aimez ce podcast ? Pour écouter tous les épisodes sans limite, rendez-vous sur Radio France

Gamtosaugininkai sako, kad kontroliuojamas miško paklotės deginimas ir kiti žemyninių kopų atvėrimo būdai Dzūkijos saugomose teritorijose duoda gerų rezultatų: čia palaipsniui didėja biologinė įvairovė.Kompozitoriaus Tito Petrikio kurtas garso takelis „Finaliniai kerai“ Eglės Vertelytės filmui „Gardutė“ pateko į muzikos apdovanojimų InterContinental 2026 finalą.Knygos „Pykstu, vadinasi, esu” autorė muzikologė Ingrida Alonderė sako, kad pykti yra būtina.Vakar pasibaigusios Lietuvos Moksleivių dainų šventės skaičiai ir pamokos.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kompozitoriaus Tito Petrikio kurtas garso takelis „Finaliniai kerai“ Eglės Vertelytės filmui „Gardutė“ pateko į muzikos apdovanojimų InterContinental 2026 finalą. Kaip kuriama muzika kinui?Ved. Giedrė Čiužaitė

Knygos „Pykstu, vadinasi, esu” autorė muzikologė Ingrida Alonderė sako, kad pykti yra būtina. „Pyktį nešiojamės tarsi nematomą kuprinę, kad ir kur eitume“, – teigia ji.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Vanduo karo ugnyje“, arba Kaip karas Ukrainoje atsiliepia aplinkai ir būsimoms kartoms. „Mažosios studijos“ viešnios – Ukrainos „Carito“ iniciatyvos „WASH in War“ koordinatorės Olga Sydii ir Uljana Krys, atlydėjusios į Vilnių įspūdingą fotoparodą.Užsienio spaudos apžvalga „Vienos ekskomunikos neužteko“ – apie Pijaus X brolijos laukiantį naują atskyrimą nuo Bažnyčios (parengė Giedrius Tamaševičius.Kunigas Mozė Mitkevičius apie nuodėmių sąrašus apaštalo Pauliaus laiškuose.Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Apie spektaklį“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

FM99 eteryje su dainininke Giedre kalbame apie dainą „Jokiam žemėlapio kampe“, jai sukurtą ypatingai jautrų vaizdo klipą, laukiančius vasaros susitikimus su klausytojais ir artimiausiu metu vyksiančius koncertus Varėnoje bei Alytuje!

„Filmo „Ir velnias dėvi Prada 2“ pasaulinėje premjeroje aktorė Meryl Streep įsijautė į savo herojės velnišką įvaizdį: ji dėvėjo tamsius akinius, ilgas juodas pirštines ir plazdančią raudoną odinę peleriną iš šių metų „Givenchy“ žiemos kolekcijos. Tačiau aktorės garderobas tėra trumputė daug ilgesnės istorijos akimirka – istorijos, kurioje krikščionybė ir mada nuo seno yra persipynusios, kartais kaip priešai, kartais kaip bendradarbiai." Plačiau - vedamojo skiltyje.Trondheimo vyskupas Erikas Vardenas apie intelektualizmo stoką šiuolaikinėje Bažnyčioje: „Dauguma žmonių nori mylėti Viešpatį visu savo protu, ir tas protas turi būti maitinamas“.Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: ko tikimasi iš netrukus pasirodysiančios pirmosios popiežiaus Leono XIV enciklikos? (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties skiltis“: Peggy Rosenthal „Jėzus Esantysis“.Kun. Mozė Mitkevičius apie pirmąsias apaštalo Pauliaus Sekmines.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sumaištis“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Likus mėnesiui iki LRT RADIJO 100-mečio, kalbiname tuos radijo žmones, kurie dabartiniams žurnalistams, skirtingu laiku atėjusiems į radiją, tapo autoritetais. Audra Girijotė (radijo klausytojams žinoma ir kaip Čepkauskaitė) – laidų „Kino meka“, „Žmonės ir idėjos“, rubrikos „Naujienų žemėlapis“ autorė, daugybę kolegų įkvėpusi domėtis žmogaus teisių temomis ir ieškoti savito stiliaus.Rašytojos Žemaitės populiarumas.Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl? Ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė

„Velykų laikotarpis atnešė gerų žinių katalikybei: duomenis, rodančius staigų atsivertimų skaičiaus augimą, tad ši naujiena patraukė pasaulietinių žiniasklaidos priemonių dėmesį visame pasaulyje. Bet kaip vertinti šį reiškinį? Juk neginčytina, kad dabar į Bažnyčią įstojančių suaugusiųjų skaičius negali kompensuoti dešimtmečius kone visur vykusio narių mažėjimo. Gali būti, jog tai reiškia visai ką kita: kad baigėsi masinės katalikybės „sociologija“, o susiskaidžiusiame, ritualus praradusiame pasaulyje vadinamasis katalikiškas „pavidalas“ vėl tapo patrauklus." Plačiau - vedamojo skiltyje.Pirmą gegužės sekmadienį minime Motinos dieną, o visas gegužės mėnuo Katalikų Bažnyčioje yra pašvęstas Mergelės Marijos garbei. Šio mėnesio "Magnificat" maldyną pristatys leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o dar vieną svarbią šio mėnesio pradžios datą – Gegužės 3-ąją – savo komentare aptars politologas, VU TSPMI dėstytojas Mariuszas Antonowiczius.„Krikščioniškos minties puslapis": Charlene Spretnak „Mergelė Marija ir modernybė".Kun Mozė Mitkevičius apie apaštalo Pauliaus Velykų teologiją.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Teatras teatre".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pasak draudikų, pavasarį užfiksuojama daugiausiai dviratininkų ir paspirtukininkų klaidų keliuose.LRT GIRDI. Kokios statybų ir remonto atliekų surinkimo tvarkos reikia Lietuvoje, kad kuo mažiau taršių medžiagų būtų išmetama pamiškėse?Molėtų rajone nufotografuotas beveik 20-ties metų sulaukęs juodasis gandras. Kiek gyvena paukščiai ir kaip visi galime padėti mokslininkams stebėti jų įpročius?Ved. Giedrė Čiužaitė

Velykinė savaitgalio programa: pokalbis telefonu iš Zaporižios su apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje, arkivyskupu Visvaldu Kulboku apie penktą kartą sutinkamas Velykas karo daužomoje šalyje; LVK pirmininko, Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo velykiniai linkėjimai.Augmino Petronio komentaras: kaip šių dienų jauni žmonės rengiasi sutikti Kristaus Prisikėlimo šventę.„Krikščioniškos minties puslapis“: Trondheimo vyskupo Eriko Vardeno velykinė meditacija apie meilę, sprogdinančią mirtį.Iš „Mažosios studijos“ archyvų: pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu apie Velykas.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Filmai ir tikrovė“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pirmadienį Kultūros ministerijoje pristatyti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programos sudarymo principai. Pusantrų metų truksiančiam projektui iš viso numatyta 2,2 mln. eurų.Plungėje vyko XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas, kuriame dalyvavo 37 orkestrai iš visos Lietuvos. Visi čempionato dalyviai buvo suskirstyti į 5 kategorijas.Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių knyga „Marialė", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Ved. Marius Eidukonis

Pasvalyje savaitgalį vyko VI-asis nacionalinis akordeonistų konkursas. Už nuopelnus akordeono menui Lietuvoje apdovanota mokytoja Marytė Markevičienė.Kauno Ąžuolyno bibliotekoje prasidėjo lėtos kultūros renginių ciklas ciklas „Kvėpuojanti biblioteka“.Kauno rajono muziejaus vadovu nuo kovo 16-osios jau nebėra Zigmas Kalesinskas. Kas lėmė tokius staigius muziejaus vadovybės pokyčius?Pasibaigusiame „Kino pavasaryje“ išdalinti apdovanojimai geriausiems. Taip pat įteiktas ir Jaunojo kino kūrėjo prizas. Šiemet jis atiteko garso režisierei Ivetai Macevičiūtei.Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių knyga „Marialė", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Ved. Marius Eidukonis

Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, karas iš esmės pakeitė Katalikų Bažnyčios misiją: parapijos virto prieglaudomis, kunigai – kapelionais, o labdara – kasdieniu išgyvenimu. „Viskas pasikeitė. Šalis niekada nebebus tokia, kokia buvo iki 2022 m. vasario 24 d.“, – sakė Kyjivo-Žitomiro vyskupas pagalbininkas Oleksandras Jazloveckis, Ukrainos Caritas-Spes vadovas. Ukrainai skaičiuojant penktuosius karo metus, ganytojai sako, jog konfliktas grąžino Bažnyčią prie jos pagrindinės tapatybės.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Christopho Schoenborno ir Doris Wagner knygą „Kaltė ir atsakomybė“ apie piktnaudžiavimą Bažnyčioje pristato vertėjas Antanas Gailius.Spaudos apžvalga: Vokietijoje išrinktas naujas katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ex cathedra“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį.Kun. Mozė Mitkevičius apie Gavėnią (2 dalis).Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Knygų mugė“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.Gyvūnų gerovės klausimai vėl dėmesio centre. Neseniai Seime vykusioje diskusijoje plačiai kalbėta apie nevienodas gyvūnų dauginimo ir priežiūros sąlygas Lietuvoje. Viena iš problemų - kad norint įsigyti naminį gyvūną, ne visada aišku, kas juos pardavinėja legaliai. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad dabartinė gyvūnų veisimo kontrolės sistema – neefektyvi.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ieško būdų, kaip didinti vakcinų prieinamumą, padaryti jas pigesnes. Vienas tokių būdų – valgomos arba geriamos vakcinos. Tokios vakcinos greitu metu gali pasiekti ir mus.Nuo 11:05 val. – transliacija iš Vilniaus Knygų mugės. Giedrės Čiužaitės pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn, kurių romanai kasmet patenka į skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose penketukus.Giedrės Čiužaitės pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nouvelle semaine, nouveau sketch. GiedRé transforme ses messages en chansons... et ça pique un peu !

Šios žiemos sąlygos tinkamos įvairiose Lietuvos vietose įrengti lygumų slidinėjimo trasas. Vilniečiai džiaugiasi nemokamomis trasomis Vingio parke, prie kurių priežiūros prisideda savivaldybė. Tiesa, slidinėjimo entuziastai apgailestauja, kad dalis aplinkinių slidinėjimui paruoštas trasas gadina. LRT GIRDI klausytojas rašo apie atvejį, kai į slidžių trasą Vilniuje įvažiavo ir joje užklimpo automobilis. Laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos narys Petras Andrašiūnas, kuris prisideda prie trasų Vilniuje ruošimo.Ved. Giedrė Čiužaitė

Istorikė, verslininkė, kavų be kofeino populiarintoja Viktorija Gorbatenko sako, kad šiuolaikiniam žmogui yra ko pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos. Tarkime, jų meniu nebuvo tiek daug angliavandenių ir mokėta maistą derinti. Pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ko galima pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos?Lygumų slidinėjimo kultūra Lietuvoje.Kodėl, pasak tyrimų, mums naudinga kasdien pasikalbėti su nepažįstamaisiais, puoselėti ne tik ilgalaikius ryšius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Kalėdos dažnai prasideda ne nuo stalo ar dovanų, o nuo mūsų pačių – nuo to, kaip nusiteikiame, sutinkame šią dieną. Apie švenčių reikšmę žmogui, simboliką ir ritualų svarbą pasikalbėsime su Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.Kiek daug žinoma apie tai, kuo maitinosi Europiečiai viduramžiais? Nauja tyrimų metodika praplėtė šias žinias. Pirmą kartą pasaulyje mokslininkai viduramžių žmonių dantų akmenyse identifikavo soroms būdingas biomolekules.Keliaujantys traukiniais jau pusmetį gali išgirsti frazę „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė“. Neretai, traukinio palydovai perduoda ir keleivių susidomėjimą – išgirdę, kad traukinį valdo moteris, jie su šypsena palydovų klausia, ar tikrai gerai išgirdo. Traukinio mašinistė Giedrė Ruzgaitė – LRT radijo eteryje.Panevėžyje du gerus dešimtmečius gyvena amerikietis stiklo menininkas Markas Ekstrandas. Savo stiklo studiją jis atvėręs ir vaikų globos namų auklėtiniams.Kuo ypatingi žmonės, liekantys gyventi kaime? Atsakymų ieško kolega Arvydas Urba, Rokiškio rajone, Salose susitikęs su kunigu Egidijumi Vijeikiu, aplinkosaugininke Laima Dabregaite ir matematikos mokytoja ilgus metus dirbusia Zita Jončiene.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Sporto entuziastė Raimonda Petrošienė drauge su sūnumi, karo akademijos studentu Gustu, ruošiasi žygiui į aukščiausią Afrikos kalną Kilimandžarą. Tai ne tik asmeninis iššūkis, bet ir siekis atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę, žiauraus elgesio su gyvūnais problemas Lietuvoje.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė šį kartą domisi, kaip požiūris į mirtį, laidojimo tradicijos gali keistis ateityje.Vis daugiau žmonių svarsto apie vaikų globą ar įvaikinimą. Apklausa rodo, kad apie tai svarstė 4 iš 10 gyventojų, kai prieš dvejus metus šis skaičius buvo dvigubai mažesnis. Trys ketvirtadaliai globą vertina teigiamai. Ar tai gali reikšti, kad daugiau vaikų gyvens namuose, o ne globos įstaigose?Siekiant apsaugoti miesto želdinius nuo žiemos poveikio, Vilniuje įrengti daugiau kaip 33 km apsauginių tvorelių. Tokiu būdu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas medžiams ir krūmams sėkmingai peržiemoti sudėtingomis klimato sąlygomis bei išsaugoti miesto žaliąją infrastruktūrą.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis švenčia 85-ių metų jubiliejų. Tai seniausias ir vienas profesionaliausių tautinio meno ansamblių Lietuvoje. Lapkričio 28 dieną įvyks finalinis koncertas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamoje tinklalaidėje “Prieš atsisveikinant” - apie medikų bendravimą su sunkiai sergančiais, mirštančiais pacientais ir jų artimaisiais.Pirmasis automobilis – vienas reikšmingiausių gyvenimo pirkinių jaunam žmogui. Dažnai tai dovana, kurią tėvai įteikia abiturientams ar ką tik vairavimo teises įgijusiems vaikams. Pasak ekspertų, emocinis sprendimas neturėtų užgožti racionalių kriterijų – svarbiausi išlieka saugumas, ekonomiškumas, patikimumas ir priežiūros paprastumas.Šiandien prasideda ArtTech forumas, kuriame savo patirtimi apie meną ir technologijas dalysis ir kūrybininkas Martynas Birškys. Jis pernai prisidėjo prie projekto “Petros eni”. Tai paroda, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves Vatikane. Ar su projekto įgyvendinimu baigiasi ir kūrybininko darbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksforde disertaciją apgynęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Tikriausiai dauguma esame girdėję posakį: „Jei neužuodi savo kvepalų, vadinasi, jie tau tinka“. Kvepalai – ne tik įvaizdžio detalė, bet ir būdas pasakyti pasauliui, kas mes esame – tarsi nematomas parašas, lydintis mus kiekvieną dieną. Tačiau kvapo suvokimas – labai asmeniškas dalykas: vieni savo aromatą jaučia visą dieną, o kiti po kelių minučių įsitikinę, kad kvapas dingo. Kodėl taip nutinka?„Mokytojo išpažintis“ – tai tikrais įvykiais paremtas, šmaikštus ir skaudžiai juokingas pasakojimas apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą. Per savo naivumą ir jautrumą mokytojas kasdien patenka į absurdo teatro scenos vertas situacijas, o vakarais lieja širdį savo supratingajai žmonai Birutei. Visus šiuos ir dar krūvą kitų klausimų su dosniu juodojo humoro prieskoniu gvildena Algis Bitautas, istorijos mokytojas ir švietimo influenceris ir knygų mylėtoja Giedrė – sutuoktiniai, kurie vis dar tiki, kad Sistemą galima pagydyti.

Pijus Labutis laimėjo prestižinį „Hanoi Open Pool Championship“ ir tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, triumfavusiu tokio lygio pasauliniame turnyre.Stipriai pablogėjus artimųjų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje, neišvengiamai susiduriame su sprendimu, kur jiems būtų geriausia: namuose ar įstaigoje. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė tinklalaidėje "Prieš atsisveikinant" domisi šia tema plačiau.Šviesos terapija: kaip žmogų veikia šviesos trūkumas ir ar tinkamai naudojama dirbtinė šviesa gali padėti psichikos sveikatai?LRT KLASIKA pristato premjerą – keturių dalių garso esė „Jūra“, pasakojančią apie žmogaus ir jūros santykį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip sėkmingai suderinti du, atrodytų, visiškai skirtingus darbus? Gydytoja gastroenterologė Diana Žukauskienė po darbo medicinos klinikoje tampa programuotoja.Ištrauka iš Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamos tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Kaip Lietuvoje suprantama, kas yra ori mirtis ligoninėje.LRT Girdi. Rūkymas prie viešojo naudojimo pastatų durų: etikos ar taisyklių nesilaikymo klausimas?Žvilgsnio sekimo tyrimas matematikos pamokose – KTU doktorantė aiškinasi, kas lemia mokymosi sėkmę.90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba atspindi tautos mąstyseną ir vertybių sistemą. Mokslininkė mano, kad lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras šiemet pažymi reikšmingą sukaktį – terapijos centro veiklos dešimtmetį.LRT RADIJO eteryje - nauja tinklalaidė „Prieš atsisveikinant“. Dešimt savaičių ketvirtadieniais Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė ieškos atsakymų į svarbius klausimus apie artimųjų palydėjimą Lietuvoje ir mūsų santykį su mirtimi. Šiandien išgirsite pirmąją laidos dalį.Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija pristato savo narių parengtą elektroninį leidinį „PAVELDĖJIMAS“, kuriame glaustai ir paprastai pateikiami atsakymai į aktualiausius, dažniausiai praktikoje iškylančius paveldėjimo teisės klausimus, aptariamos tam tikros dažniausiai pasitaikančios situacijos.Klaipėdos universitetas šiemet mini 35-metį.Ved. Paulius Selezniovas

Angelų sargų, arba policijos dieną domimės, kokias studijų programas reikia baigti, jei nori dirbti Lietuvos policijoje.Baimės išbandyti klausos aparatus: ar pagrįstos?Obelų veislės: kaip atpažinti, kas auga tavo sode, jei pats vaismedžių nesodinai.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką daryti, jei savo sode nori pasisodinti lygiai tokią obelį, kokia augo senelių sode, bet nežinai, kokia buvo jos veislė? Kodėl lyg ir tie patys obuoliai neretai vadinami skirtingai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Spalio gale Lietuvos kino žiūrovų laukia premjera – Giedrės Žickytės filmas „Irena“ apie neeilinę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Ved. Rūta Kupetytė

Kas nutinka, kai labai ilgą laiką vartojame itin stiprius nuskausminamuosius ir kaip keičiasi gyvenimo kokybė jų atsisakius. Atsakymo į šį klausimą ieškojo visai neseniai disertaciją „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus” apsigynusi Gabiją Laubner Sakalauskienė, kurią, matyt, ne vienas klausytojas pažįsta kaip Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoją.Laidos viešnia – kino kūrėja Giedrė Žickytė. Kalbėsimės apie jos naują filmą „Irena“ – neeilinę asmenybę, teatrologę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Kaip atpažinti, kad Jumis domisi priešiškos žvalgybos tarnybos? Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai gali būti sudėtinga. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą ir sukelti įtarimų, kad galbūt susidūrėte su priešiškos valstybės žvalgyba. Kokie šie požymiai ir kaip dažnai Lietuvos gyventojus bandoma verbuoti?

Palūšę, vienos gatvės kaimą, galima pervažiuoti per 40 sekundžių. Tačiau turistams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio tikrai turi ką pasiūlyti, kuo nustebinti. Vietos bendruomenė – stipri ir aktyvi, kaime dera tradicijos ir inovacijos, supa kerinti gamta ir gausa paslaugų.Apie Palūšę – Ieva Šimkutė iš Ignalinos rajono turizmo informacinio centro, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai Sigutė Mudinienė, Giedrė Šukytė, Linas Stanaitis, sodų iš augalų kūrėja Inga Šidlauskienė, turistinės kultūrinės erdvės „Žvejo krantas“ vadovas Linas Perveneckas, tarptautinio festivalio „Water Music Lietuva“ vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis ir „Aukštaitijos laivai“ savininkas Rimvydas Grušnius.Ved. Jolanta Jurkūnienė