Podcasts about giedr

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pirmą kartą išvydę šią Tarpukario mokslų šventovę nustemba, ne iškart supranta, kad žiūri į mokyklą. Abejingų jos istorijai nelieka, nes ji vienintelė tokia Lietuvoje.Tai pasakojimas apie unikalią mokyklą ir apie didelę vieno žmogaus svajonę savo gimtinei padovanoti mokyklą. Kai Laurynas Radziukynas buvo mažas, į mokyklą ėjo nelabai turėdamas kuo apsiauti. Kaip susiklostė jo gyvenimo kelias, kad vėliau jis galėjo nusipirkti ne tik batus, bet ir per Atlantą perplukdyti ir pastatyti mokyklą.Ši laida yra mokymų ir mentorystės programos “LRT RADIJO AKADEMIJOS 2024-ieji” tęsinys.Autorius Giedrius BernatavičiusRedaktorė Vita LičytėMontažo režisierius Pijus JuškaArchyvinių laikraščių ištraukas įgarsino Adomas Šimkus ir Giedrė ČiužaitėNuotraukos autorius Giedrius Bernatavičius

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi, kai kalbame apie mūsų mentalitetą ir gyvenimo būdą?Interviu su aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais ir stebėtojais – specialioje transliacijoje iš Vilniaus universiteto bibliotekos.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi versle? Nuo pirmų žingsnių rinkos ekonomikoje iki tarptautinių įmonių, sprendimų per ekonomines krizes ir naujų darbo kultūros standartų. Ko pasiekta ir ką verslas planuoja toliau?Interviu su įvairių kartų verslininkais ir ekspertais - specialioje transliacijoje iš pirmojo Lietuvos vienaragio - įmonės „Vinted“ - biuro Vilniuje.Ved. Darius Matas, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi mokslo srityje? Nuo lazerių, genų žirklių iki investicijų į gynybos pramonę: kokias galimybes mūsų šalis jau išnaudojo ir kokių iššūkių kyla norint siekti daugiau?Interviu su įvairių kartų mokslininkais, verslo atstovais – tiesiogiai iš didžiausios mokslinių tyrimų organizacijos Baltijos šalyse – Fizinių ir technologijos mokslų centro.Ved. Giedrė Čiužaitė

Tarptautinę gido dieną – žvilgsnis į šios profesijos subtilybes, kasdienybę ir poreikį šiandien.Dirigentės Giedrės Šlekytės batutai paklūsta vis daugiau pasaulio orkestrų: nuo Linco, Londono iki Dalaso ar Tokijo, tačiau nepaprastai ji laukia debiuto ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniuje.Didžiausioje Šiaurės Amerikos liaudies muzikos konferencijoje „Folk Alliance International“ dalyvauja muzikantė, dainų autorė, kompozitorė, poetė Jausmė.Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos šeimyninė grupė „DeBarge“ iš Mičigano švelniais balsais ir užburiančiomis melodijomis sudomino daugybę klausytojų. Nors populiariosios muzikos kolektyvo skambesiai sklido toli, net ir didžiausia šlovė ne visada apsaugo nuo gyvenimo išbandymų.Apie šokio akimirkos fiksavimą fotoaparatu, prieš kamerą atsiveriantį žmogų ir kūrybinius atradimus darbo procese – pokalbis su fotografe Vaiva Abromaityte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi sveikatos srityje? Nuo medicinos inovacijų iki pirmosios pagalbos prieinamumo: pokalbiai apie pasiekimus ir problemas su skirtingų kartų medikais.Speciali transliacija iš Santaros klinikų, interviu iš Kauno klinikų ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Katalikiškos humanitarinės pagalbos organizacijos nuogąstauja dėl Trumpo administracijos įsakymo įšaldyti tarptautinės plėtros pagalbą.Kas negerai su pasauliu, kad iškilo precedento neturintis pavojus mūsų valstybingumui, – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.„Trys dienos naktyje“ - naują knygą, pasakojančią piktnaudžiavimo aukų istorijas ir iki šiol nematytu kampu tyrinėjančią šią Bažnyčios ir visuomenės problemą, pristato „Magnificat leidinių" vadovė Veronika Kimbrytė ir knygos vertėjas Povilas Aleksandravičius.„Krikščioniškos minties puslapis“: Peter Meilaender „Krikščionys patriotai“.„Tėvo Antano pasakojimai": Vasario 16-oji.Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Pietinia kronikas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad gynybai reikalingus milijardus turime rasti bet kokia kaina. Pasak Kaminskaitės – Salters, D. Trumpas su savo politika atsirinkinėja, kas yra priešai, o kas draugai.Ved. Deividas Jursevičius

LRT GIRDI: apie iššūkius, kurių Lietuvoje kyla norintiems laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą.Meteorologas Gytis Valaika, kuris socialiniuose tinkluose administruoja populiariausius lietuviškus puslapius apie orus ir klimatą.Aplinkosaugininkai sako, kad kai kuriuose Lietuvos miškuose siekiant biologinės įvairovės būtų reikalinga mums neįprasta gamtotvarkos priemonė: kontroliuojamas miško paklotės deginimas. Tokie siūlymai vertinami prieštaringai.Reportažas iš ožkų ūkio Vilniaus rajone, Keturiasdešimties totorių kaime.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Kalėdos – pats intensyviausias laikas nevyriausybinėms organizacijoms. Dalis jų vien per gruodį sulaukia 50-70 proc. visos paramos.Vienas dažniausių paramos būdų – pagalba daiktais. Tačiau ne visuomet ji būna naudinga, kartais – ir apsunkinanti organizacijų veiklą. „Dažnai pasitaiko, kad žmonės neša vargiai bepanaudojamus, senus, suplyšusius drabužius ir daiktus, dėl to organizacijos dažnai atsisako juos rinkti“, - sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė Milda Vibrantytė.„Ne daikto žmogui reikia, jam reikia pagalbos, palydėjimo, tačiau tai yra žmogiškas ryšys, čia jau sunku“, - svarsto filantropijos ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė.Kada parama daiktais padeda, o kada tampa našta? Kaip užtikrinti, kad pagalba būtų vertinga ir padėtų nevyriausybinėms organizacijoms siekti savo tikslų?Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Dadme un buen guionista, un buen presupuesto y moveré el mundo. Por eso hoy nos hace ilusión que el nuevo Premio El Ojo Crítico de Cine sea para un guionista, uno que sin que nadie lo supiera, seguramente, se ha encargado de casi todo lo bueno de este año de cine. Ha sido guionista de 'La casa en llamas', de la serie 'Querer', de 'La virgen roja'... Pero son solo algunas de las películas en las que ha participado Eduard Solà.La realidad es que la mayoría de denuncias por explotación sexual a menores tuteladas han sido archivadas o están pendientes de juicio. Por eso son importantes películas como 'Las chicas de la estación', lo nuevo de Juana Macías. Hablamos con la directora. Se cumplen 30 años del lanzamiento de 'Manolito gafotas', el personaje de Elvira Lindo se ha convertido en uno de los más importantes de la literatura infantil en España y repasamos este tiempo con Susana Santaolalla.Viene nuestro crítico de cómics, Javi Alonso, para llevarnos 40 años atrás, a Lituania, porque treae 'La Lata de Guisantes', con guión de GiedRé y dibujo de Holly R.Escuchar audio

Luksnėnų soduose skinami ir renkami paskutiniai šiemetinio derliaus obuoliai. Jis gausesnis, obuoliai gražesni negu pernai. Dėl krituolių varžosi Lietuvos ir Lenkijos perdirbėjai. Pasak bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorės Gitanos Jonuškaitės, perdirbti skirtų obuolių kaina dukart aukštesnė už pernykštę. Šiuo metu bendrovės saugyklų šaldytuvuose iki pat viršaus prikrauta didžiulių dėžių su parduoti skirtais obuoliais.Šilauogių ir aviečių auginimo ūkis Plungės rajone, Kadaičių kaime, žavi savo priežiūra. Lygiomis eilėmis pasodinti, tvarkingais, nušienautais tarpueiliais išrikiuoti šilauogių sodinukai duoda gerą derlių. Šilauogės užima 2 hektarus, o mažesniame plote auginamos avietės. Ūkio šeimininkai Giedrė ir Tomas Sabaliauskai sako, kad tokio ploto pakanka prižiūrėti šeimai, daugiau prižiūrėti būtų per sunku.„Bobutės Jolės“ kepykla yra mažas namudinis verslas, užgimęs pandemijos įkarštyje. Jolanta Jurkuvėnienė niekada nemėgo sukiotis virtuvėje, bet pandemijos pasėta nežinomybė privertė ieškoti naujų užsiėmimų. O kepyklėlės verslas ėmė ir prigijo. Dabar artėjant savaitgaliui pagal užsakymus kepa sviestines bandeles su karamele, uogiene, obuoliene.Ved. Regina Montvilienė

Vilniuje duris atvėrė unikalus klausymosi baras „Adata bar“, įkvėptas džiazo klausymo barų tradicijos iš Japonijos, vadinamos „Jazz Kissa“. Apie šią vietą pasakoja jos bendraįkūrėjas Šarūnas Sviridenka.Nuogas žmogaus kūnas mene vaizduojamas nuo seniausių laikų, tačiau dar ir šiandien apie akto žanrą kalbėti vengiama. Grupė įvairių sričių menininkų šią vasarą susibūrė į kūrybinę akto žanrui skirtą stovyklą „Kena Art Camp“, o stovykloje sukurti darbai pristatyti naujoje parodoje. Su menininkais susitiko ir juos pakalbino kolega Donatas Šukelis.Rytoj Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma Vilniaus dailės akademijos profesorės Giedrės Mickūnaitės monografija „Maniera Greca in Europe's Catholic East. On Identities of Images in Lithuania and Poland“. Apie monografiją pasakoja prof. Giedrė Mickūnaitė.Spalio 25 d. festivalio „Gaida“ koncerte bus galima išgirsti Jonnio Greenwoodo siuitą Paulo Thomaso Andersono filmui „Bus kraujo“. Labiau žinomas kaip grupės „Radiohead“ narys, Greenwoodas po kelių dešimtmečių kine vis labiau atpažįstamas kaip vienas įdomiausių šiandienos kino muzikos kūrėjų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas rubrikoje „Įgarsintas vaizdas“.„Mano tyrimas – apie nereikalingus žmones“, – pasakoja istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė. Ką tik išleista jos disertacijos pagrindu parašyta knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“, kurioje aptariama paliktų vaikų situacija sovietų okupacijos metais. Apie sistemos požiūrį į paliktuosius, vis dar stigmatizuotą žvilgsnį į socialinės tvarkos neatitinkančius žmones ir iššūkius vykdant tyrimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Ironiška, bet ne per seniausiai popiežius Pranciškus išsakė tokią mintį, kuriai pirmieji pultų pritarti aršiausi jo kritikai iš kraštutinės katalikiškos dešinės. Popiežius, reaguodamas į kritiką dėl jo pasisakymo moterų klausimu Belgijoje, pasipiktino, kad jo mintis buvo pavadinta „konservatyvaus“ mentaliteto atspindžiu. „Jei šioms moterims tai atrodo konservatyvu, [tada] aš esu Carlo Gardelis“, - sakė jis, turėdamas omenyje garsųjį prancūzų ir argentiniečių tango muzikantą, o argentiniečių žargonu tai reiškia, kad toks pasakymas jam atrodo absurdiškas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Spalis Katalikų Bažnyčioje - misijų mėnuo. Apie misijų temai skirtą spalio „Artumos“ numerį kalbės žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Daugelio katalikų pamėgto norvegų vyskupo Eriko Vardeno mintys apie laikui nepavaldų krikščionybės revoliucingumą - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.„Ganytojo kvapas“: popiežius Pranciškus šių metų laiške, skirtame pasaulinei misijų dienai, misiją vadina nenuilstamu ėjimu ir kvietimu Viešpaties pokylį. Tas kvietimas skirtas visiems žmonėms – nepriklausomai nuo jų socialinės ar moralinės būklės. Kaip ir Evangelijoje Jėzus labiausiai troško eiti pas tas avis, kurios labiausiai nuklydusios nuo jo ir kaimenės. Laidoje išgirsite ištraukas iš šio popiežiaus laiško.„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie Dievą visame kame. Misijų sekmadienio leitmotyvą savotiškai atliepia ir tėvo Antano Saulaičio pokalbis su Julium Sasnausku apie tai, kaip gyvenimo įvykiuose, ne tik palaiminguose, bet ir skaudžiuose, įžvelgti Dievo veikimą. Ypač kai sunku rasti atsakymą tiems, kurių artimuosius, o ypač jaunus žmones, paauglius, pasiglemžia visa praryjantys upės vandenys. Apie tai - poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Rudens vakarai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

La saison actuelle, tout comme celles à venir, sera caractérisée par des jalons importants pour la mezzo tuniso-canadienne Rihab Chaieb, ce qui comprend notamment son rôle-titre dans Carmen au Festival de Glyndebourne, son rôle de Claire dans Melancholia avec le Kungliga Operan, son rôle de Dorabella dans Così fan tutte tutte à la Seiji Ozawa Music Academy, en plus de ses apparitions auprès du Los Angeles Philharmonic, de la Compagnie nationale d'opéra du Canada et de l'Orchestre symphonique de Québec, ainsi que son retour au Metropolitan Opera et à la Bayerische Staatsoper.Rihab Chaieb a fait ses débuts à la Bayerische Staatsoper lors de la saison de 2022-2023, où elle a ébloui l'audience dans son rôle de Fenena dans Nabucco, sous la direction de Daniele Rustioni, puis au Los Angeles Opera dans le rôle de Cherubino dans Le nozze di Figaro de James Gray, sous la direction de James Conlon. Elle a ensuite repris son interprétation exceptionnelle de Carmen à la Compagnie nationale d'opéra du Canada et au Calgary Opera, avant de retourner au Grand Théâtre de Genève où elle a été mise en vedette dans son rôle de La mère Meryem lors la première mondiale du Voyage vers l'espoir de Jost.Sur les scènes de concert, elle est apparue aux côtés du Philharmonia Baroque Orchestra dans une prestation de Messiah de Handel, elle a également partagé la scène du Vancouver Symphony Orchestra pour présenter Les nuits d'été de Berlioz sous la direction d'Otto Tausk, puis elle a fait son premier spectacle auprès du Manitoba Chamber Orchestra dans le rôle de Ruggiero dans Alcina de Handel.Rihab Chaieb a marqué la saison 2021-2022 en faisant son entrée au Washington National Opera dans le rôle de Dorabella dans Così fan tutte, puis au Palm Beach Opera dans le rôle titre de Carmen. Elle a joué pour la première fois le rôle de Penelope dans Il ritorno d'Ulisse in patria en tournée et pour un enregistrement avec l'Ensemble I Gemelli, avant de retourner à l'Opéra National de Montpellier pour jouer Maddalena dans Rigoletto, puis au Metropolitan Opera pour incarner Nefertiti dans la production d'Akhnaten de Philip Glass mis en scène par Phelim McDermott et sous la direction Karen Kamensek.Elle a récemment connu de nombreux succès, notamment en faisant ses débuts au Houston Grand Opera lors de la première mondiale de The Phoenix de Tarik O'Regan, puis au Cincinnati Opera dans le rôle de Rosina dans Il barbiere di Siviglia, ainsi qu'à l'Opéra de Montpellier dans Fantasio d'Offenbach, au Teatro Santiago de Chile en incarnant Dorabella, à l'Opera Ballet Vlaanderen Kasturbai dans Satyagraha de Philip Glass, et enfin à l'Oper Köln dans le rôle de Carmen dans une production de Lydia Steier.Elle a joué le rôle de Charlotte dans Werther pour la première fois à l'Opera Vlaanderen sous la direction de Giedrė Šlekytė et elle a ouvert la saison au Muziektheater dans le rôle de Lola dans Cavalleria Rusticana de Robert Carsen sous la direction de Lorenzo Viotti. Sur les scènes de concert, Rihab Chaieb s'est produite avec l'Orchestre symphonique de Montréal dans un programme de Rossini sous la direction de Kent Nagano, ainsi que dans Lieder eines fahrenden Gesellen de Mahle sous la direction de Johannes Debus. Elle a également interprété Messiah de Handel sous la direction de Gustavo Gimeno avec le Toronto Symphony Orchestra. Elle a aussi chanté Three-Cornered Hat de Manuel de Falla avec le Vancouver Symphony Orchestra et le Bournemouth Symphony Orchestra sous la direction de Carlos Miguel Prieto.Instagram :https://www.instagram.com/laprescriptiondrfred/?hl=frFacebook :https://www.facebook.com/people/La-prescription-avec-Dr-Fred-Lambert/100078674880976/ Hébergé par Acast. Visitez acast.com/privacy pour plus d'informations.

Vienas iš akustinių Giedrės ir Andrejaus Polevikovo koncertų nugulė vinilo plokštelėje „Akustiškai VOL. I“. „Klausytojai galės parsinešti visą koncertinį jausmą namo, tiek mano balsą, tiek Andrejaus fortepijono garsus. Akustiniai koncertai labai pasiteisino, šios dainos, lyginant su pop elektroninės muzikos versijomis, išryškina visai kitas dainos prasmes, geriau girdisi tekstas. Aš žinau, kad žmonėms šito albumo reikėjo“, – apie gerbėjams prie prasidedančio koncertinio turo skirtą dovaną kalba Giedrė Kilčiauskienė. Pirmąją albumo dalį pristatanti atlikėja nežada sustoti: „Tas VOL. 1 diktuoja, kad visai gali būti, jog bus VOL. 2, VOL. 3, VOL. 5“, – pasakoja Giedrė. Ved. Marius Andrijauskas

Tarptautinės Vilniaus konferencijos temoms skirta laida. Globali investavimo aplinka, karo kontekstas ir Lietuvos galimybės pritraukti investuotojų. Kaip verslo lyderiai ir inovatoriai mato geopolitinius iššūkius, kokia saugumo kaina?Pirmoji laidos valanda – tiesiogiai iš Vilniaus konferencijos Nacionaliniame dramos teatre. Dalyvauja: investavimo Rytų Europoje ekspertas James Oates „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme” vadovė Monika Paulė, įmonių konsultantas Elias van Herwaarden.Diskusiją tęsiame su klausytojais ir ekspertais. Dalyvauja: Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidiumo narys Giedrius Valuckas.Ved. Marius Jokūbaitis ir Darius Matas, vert. Jolanta Lukošienė, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuva toliau rengia įvairias stovyklas nuo karo kenčiantiems ukrainiečių vaikams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ šią vasarą į stovyklas ketina pakviesti apie 500 ukrainiečių vaikų. Dar 22 moksleiviai iš rusų okupuoto Severodonecko poilsiauja Vilkaviškyje. Kiek tokios stovyklos padeda atsigauti ukrainiečių vaikams?„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dirbsiu socialinėje srityje“, – sako Giedrė Šedbarienė, su vyru Juliumi Šakiuose bandžiusi kurti verslus, kurie palaipsniui tapo socialine įstaiga – čia nepasiturintieji nemokamai gali gauti pavalgyti, gali būti pavežti į gydymo įstaigą, kapines, gali susiburti ir pabendrauti. Pokalbis su kitiems padedančia Giedre Šedbariene.Žmonės vasarą pastebi gatvėje uždarbiaujančius vaikus, kurie groja, pučia burbulus, rodo įvairius triukus. Ar gali nepilnamečiai uždarbiauti gatvėje?Verslininkai sako, kad šiemet miško uogų derlius prastas, o grybų – geras. Tačiau didžiausia problema – trūksta grybautojų, todėl daug grybų kasmet ir lieka miške.Ved. Edvardas Kubilius

Mokslo rubrika. Lietuvos aukštąsias mokyklas vis dažniau renkasi užsienio studentai. Kokiomis priemonėmis juos vilioja universitetai? Kaip mokslus ir gyvenimą Lietuvoje vertina studentai?Dantis valytis elektriniu šepetėliu, užsisakyti, kad maisto prekes atneštų kurjeris – daliai žmonių tai yra būtinybė, ne prabanga. Knygų vertėjas Matas Geležauskas susiduria su kasdienybe, kurioje buitis tampa gana dideliu iššūkiu. Lietui plaunant Vilniaus universiteto kiemelius, Matas pasakoja apie gyvenimą su cerebriniu paralyžiumi, vertėjo profesijos pasirinkimą ir filologijos studijas. Mato istorija domisi Anastasija Marčenkaitė.Kurios organizacijos yra skaidrios, atskaitingos ir atsakingai elgiasi su aukotojų pinigais? Filantropijos ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė sukūrė paramos gavėjų vertinimo įrankį ir pagal 17 kriterijų įvertino TOP20 didžiausius šiųmetinės 1,2% GPM paramos gavėjus.Turkijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo siekiama atsikratyti milijonų benamių šunų. Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi. Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas. Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.Ved. Darius Matas

Rubrikoje „4 milijonai“ – keliautojai Andrius ir Silvija, save vadinantys klajokliais. Jau kurį laiką pora gyvena skirtingose pasaulio vietose: nuo Vokietijos ar Italijos, iki Tailando, Nepalo ar Zanzibaro.Živilės Kropaitės ir Giedrės Čiužaitės rengiama tinklalaidė "Stipresni už Sibirą" šį kartą - apie grįžimo iš tremties procesą. Mokslininkai sako, kad jis dar per mažai tyrinėtas.Bitininkai jau ima pirmąjį pavasarinį medaus derlių ir mano, kad šis sezonas bus gausus medumi.Būdai, kaip vėsintis kaitriomis dienomis ir kaip namuose nesijausti lyg šiltnamyje, neturint oro kondicionieriaus.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Sakartvele ir toliau nerimsta protestai. Šalies parlamentui priėmus vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, sostinės Tbilisio gatvėse besiburiantys kartvelai reikalauja valdančiųjų nustoti gręžiotis į rytus ir kurti vakarietišką demokratiją. Pokalbis su Sakartvele gyvenančia lietuve, dalyvaujančia protestuose.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės tinklalaidė „Stipresni už Sibirą“ šį kartą - apie sovietų represijas patyrusių žmonių santykį su gamta.Ar parduotuvėje rinkdamiesi prekes, kreipiate dėmesį į jų pakuotę? Ar tikrai pakuotė iš popieriaus – visada tvaresnis pasirinkimas? Apie pakuočių „žalumo“ tendencijas ir vis dar kylančius iššūkius, diskusija su klausytojais ir ekspertais.Vilniuje Verkių parke archeologai aptiko 13-14-to amžių moterų kapus. Specialistų teigimu, nauji archeologiniai radiniai gali atskleisti daugiau detalių apie krikščioniškąją Lietuvos istoriją. Justės Urbonaitės pasakojimas.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

durée : 00:03:46 - La chanson de GiedRé - par : Giédré - On vit tous dans la terreur de perdre notre emploi, et GiédRé le chante très bien. En effet, il arrive que des décisions juridiques ne soient pas respectées par le service public... ce qui peut parfois finir aux prud'hommes.

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Lina Malakauskaite, dešimt metų gyvenusia Rygoje. Buvusi pilotė pakeitė darbą ir apsigyveno lietuviškame pajūryje.Kiek vėliau kolegių Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės tinklalaidė „Stipresni už Sibirą“.Antrą laidos valandą – apie keturių dienų darbo savaitę. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad daugėja užklausų dėl tokio darbo laiko planavimo. Ar tai tikrai suteiktų daugiau poilsio?Paskutinį laidos pusvalandį - apie sveiką judesį. Kaip pradėti judėti, kaip būti fiziškai aktyviems - patarimais pasidalins kūno kultūros treneris.Ved. Urtė Korsakovaitė

Giedrė Kaukaitė. „Mano Eldoradas“. Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė. Knygos ištraukas skaito aktorė Asta Preidytė.

Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė. Knygos ištraukas skaito aktorė Asta Preidytė.

Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

durée : 00:03:04 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - Pour GiedRé, la belle vie, c'est fini, il faut faire des économies. L'heure n'est plus à l'insouciance, il faut réduire les finances. Mais où aller chercher l'argent ? Peut-être dans le compte en banque de Bernard Arnault. Allez, Bernard, lâche quelques billets, s'il te plaît !

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Kaip atrodo lietuvių gyvenimas Rusijoje?Už kokias veiklas, nuosavybės turėjimą, giminystės ryšius Lietuvos žmonės buvo tremiami ir kalinami lageriuose? Ko apie tremtis iki šiol nežinome? Domėsis Živilė Kropaitė ir Giedrė Čiužaitė.Šylantis oras ir bundanti gamta – vieniems džiaugsmas, o kitiems – vargas. Alergiški žmonės jau pradeda jausti pirmuosius šienligės simptomus.Sudarytas pirmasis Lietuvoje enciklopedinis žinynas „Lietuvių tautinių instrumentų puoselėtojai“. Kas gi jie tokie?Ved. Paulius Selezniovas

„Šunys Lietuvoje tryliktame aštuolioliktame amžiuje“ – taip vadinasi Giedrės Piličiauskienės, Povilo Blaževičiaus ir Tomos Zarankaitės Margienės knyga, kur jie tirdami jų kaulus, plytose ir kituose molio dirbiniuose aptiktus pėdsakus ir pasitelkę istorinius duomenis mokslininkai pasakoja, kaip atrodė Lietuvoje auginti šunys, kuo jie mito, nuo kokių ligų kentėjo, kam buvo naudojami.„Kaip jautiesi? Taip paklausus savo bendraamžių mokykloje teigiamų, pozityvių atsakymų vos vienas kitas. Bet, turbūt, nekeista, ar ne? Tai ir yra šių laikų mokymosi įstaigų problema. Visiems „rūpi“, kad išlaikyčiau matematikos egzaminą, „rūpi“, kad mokėčiau ląstelės sandarą, bet niekam nerūpi ir niekas negali paklausti toli gražu ne retorinio klausimo: „Kaip jautiesi?“- taip sako vienuoliktokė iš Radviliškio, kurios kalba šiemet laimėjo Šauksminko konkursą.Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.Portale LRT.lt vėl startuoja tarptautinis projektas „Europa kalbasi“, kurio metu skaitytojai kviečiami susitikti virtualaus pokalbio su atsitiktinai atrinktu žmogumi iš kitos Europos valstybės. Vadinamasis „politikos tinderis“ kviečia diskutuoti su labiausiai skirtingų pažiūrų Europos gyventojais.

Psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė gamtos ir miško terapijos užsiėmimus veda nuo 2019-ųjų. Ji sako, kad ši praktika padeda pasinerti į tam tikrą tyrinėjančią būseną, būdingą vaikams, taip pailsinti protą. Tuo metu vaikų gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė pastebi, kad vaikams buvimas gamtoje visų pirma svarbus dėl to, jog atitraukia juos nuo ekranų ir mažina žalingą ekranų poveikį. Abi jos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų „Miško terapija“ lektorės.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

durée : 00:02:58 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - GiedRé voulait chanter une petite chanson pour les enfants, car c'est sa passion, pour leur faire découvrir un endroit dont on parle moins que le Puy du Fou ou le Parc Astérix, ce qu'elle trouve fort dommage : Gaza.

durée : 00:03:09 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - Le Grand dimanche Soir s'achève toujours en chanson. Cette fois, c'est au piano et sans Frédéric Fromet, car c'est le retour de GiédRé ! Elle est une deuxième fois maman : félicitations... et bon courage, vu la berceuse que cela lui inspire. Une comptine enfantine dédiée à tous les jeunes parents.

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

durée : 00:03:11 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - S'exprimer librement sans peur du jugement : est-ce seulement possible ? GieDré nous le chante au piano, entre sujets qui fâchent et ceux sur lesquels il y a vraiment beaucoup de chose à dire.

durée : 00:03:31 - La chronique de Thomas VDB - par : Thomas VDB - Aujourd'hui, Thomas VDB et GiedRé nous expliquent comment s'adapter à un thème imposé.

durée : 00:04:31 - La chanson de GiedRé - par : Giédré - Aujourd'hui, GiedRé nous chante une chanson sur la musique !

durée : 00:03:50 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - Aujourd'hui, GiedRé nous chante une chanson sur la fête des mères et la maternité plus largement.

durée : 00:03:22 - La chanson de GiedRé - par : Giédré - Aujourd'hui, GiedRé nous parle des questions sans réponse.

durée : 00:04:22 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - Aujourd'hui GiedRé nous chante que le monde est palpitant, il s'y passe toujours des choses !

durée : 00:04:24 - La chanson de GiedRé - par : Giédré - Une chanson de GiedRé sur les haters.

durée : 00:04:10 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - Aujourd'hui, GiedRé chante un petit air pour aider les enfants à relativiser.

durée : 00:04:06 - La chanson de GiedRé - par : Giédré - Une chanson de GiedRé pour les petites filles.

durée : 00:04:41 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - Une chanson de GiedRé sur les haters.

durée : 00:04:24 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - .

durée : 00:04:23 - La chanson de GiedRé - par : GiedRé - GiedRé nous chante la Corrida...