Podcasts about namai

Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų?Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė?Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite.Ved. Aurimas Švedas

Dažnai galvojame, kad ligoninė – tai vieta, kur tiesiog gydoma. Tačiau iš tikrųjų didžiosiose universitetinėse ligoninėse vyksta kur kas daugiau – čia gimsta ir nauji gydymo būdai. Viena tokių vietų Lietuvoje – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Apie tai, kaip mokslas tampa kasdienio gydymo dalimi, kaip atsiranda medicinos inovacijos ir kokį vaidmenį čia vaidina pacientai kalbamės su Santaros klinikų direktoriumi akademinei veiklai Justu Nugaru.Tarpukario Kaunas – tai ne tik modernizmo architektūra ar laikinosios sostinės statusas. Tai ir labai gyvas, kasdienis žmonių gyvenimas, atsiskleidžiantis jų namuose. Būtent į šią intymią erdvę kviečia istorikės Ingrida Jakubavičienė knyga „Namai“. Knygoje atveriamos daugiau nei penkiasdešimties Kauno namų istorijos – nuo prabangių salonų iki kuklių tarnaičių kambarėlių. Čia pasakojama ne tik apie architektūrą ar interjerą, bet ir apie žmonių santykius, emocijas, kasdienius rūpesčius bei džiaugsmus.Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą.

Istorikės Ingridos Jakubavičienės knygoje „Namai“ atveriamos daugiau nei penkiasdešimties tarpukario Kauno namų istorijos – nuo prabangių salonų iki kuklių tarnaičių kambarėlių. Istorikė sako, kad tuo laiku Kaune kilo daug naujų būstų – jie ir projektuoti architektų, ir statyti stichiškai.Ved. Rūta Kupetytė

„Labai dažnai architektai sukuria tikrai blogus, negražius pastatus, jie neturėtų egzistuoti“, – sako architektas Andrius Ropolas.Viktorijos Vitkauskaitės knyga „Namai ir likimai“, kviečianti leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ – varžosi negrožinių knygų kategorijoje.Seimas imasi svarstyti Kultūros politikos pagrindų įstatymo pataisas, kurios numato naują kryptį – skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą. Iniciatyvos autoriai teigia, kad kultūra gali prisidėti sprendžiant demografinius iššūkius ir formuojant visuomenės vertybines nuostatas. Tačiau viešojoje erdvėje tai kelia klausimų, ar toks valstybės vaidmuo neprieštarauja kultūros įvairovės, kūrybos laisvės ir visų šeimos formų lygybės principams. Kokią įtaką tokios pataisos galėtų turėti kultūros laukui ir jo dalyviams?Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune pristatoma lenkų menininkės Annos Szprynger paroda „Aidas“, kurioje eksponuojami jos kelionės Čiurlionio pėdsakais įkvėpti fotografijos, piešinių ir tapybos darbai.Lietuvos nacionalinis muziejus pristato sutelktinio rėmimo platformą, kurioje sudaroma galimybė tiesiogiai prisidėti prie muziejaus įgyvendinamų iniciatyvų. Šia iniciatyva siekiama stiprinti visuomenės ryšį su muziejumi ir sudaryti galimybes kiekvienam tapti aktyviu kultūros paveldo išsaugojimo bei naujų idėjų įgyvendinimo dalyviu.Ved. Justė Luščinskytė

Viktorijos Vitkauskaitės knyga „Namai ir likimai“, kviečianti leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ – varžosi negrožinių knygų kategorijoje.Pristatytas Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje.Tarpuniversitetinė ekspertų grupė parengė LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją.Ved. Donatas Šukelis

Kas iš tiesų kuria namų patirtį – kvadratiniai metrai, šviesa pro langą, baldai ir daiktai, o gal santykiai su žmonėmis, su kuriais dalijamės kasdienybe?Italų filosofas Emanuele Coccia knygoje „Namų filosofija. Namystės erdvė ir laimė“ siūlo pažvelgti į namus kaip į daug daugiau nei fizinę aplinką. Pasak jo, namai yra psichinė ir moralinė erdvė – vieta, kurioje formuojasi mūsų tapatybė, santykiai su kitais ir net laimės jausmas. Namai nėra tik pastatas ar interjeras: tai nuolat kuriamas ryšys tarp žmonių, daiktų ir prisiminimų.Laidoje kalbamės apie tai, kaip namai veikia mūsų gyvenimą, kodėl žmonėms reikalinga namystės patirtis ir ar įmanoma sukurti erdvę, kurioje galėtume būti iš tikrųjų laimingi.Apie knygos idėjas, namų filosofiją ir kasdienio gyvenimo erdves diskutuoja knygos vertėja, publicistė Toma Gudelytė ir filosofas Viktoras Bachmetjevas.Ved. Matas Šiupšinskas

Paskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, improvizavo, eksperimentavo ir taip kūrė naują Lietuvos priemiesčių veidą. Nuo pilaičių ir „dvarų“ iki postmodernistinių eksperimentų – šio laikotarpio architektūra šiandien dažnai vertinama ironiškai, kartais vadinama „kolūkiniu baroku“, tačiau iš tiesų ji pasakoja daug gilesnę istoriją. Šiandien laidoje „Žmogus ir miestas“ bandysime pažvelgti į devintojo dešimtmečio individualius namus kaip į svarbų kultūros fenomeną ir ateities paveldą. Laidos svečias – muziejininkas, architektūros istorikas Nojus Kiznis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Dešimt metų Skandinavijoje išdirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą, Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių. Šią veiklą šeima derina ir su pagrindiniais darbais, Dovilė yra Žemaičių Kalvarijos seniūnė.

Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti?Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir laimę nešančios šukės. Šią savaitę Niujorko „Performos“ bienalėje veikiantį Lietuvos paviljoną be sienų galima apibūdinti maždaug taip.Šį savaitgalį baigiasi vienas iš vos keleto Lietuvoje šiuolaikinį cirką pristatančių festivalių „Cirkuliacija“. Jis suorganizavo susitikimą su viena garsiausių Europos cirko režisierių, šiuolaikinio cirko Švedijoje pradininke Tilde Bjorfors. Anot specialistės, Lietuvos cirkas dabar yra panašiame raidos etape kaip prieš maždaug 30 metų buvo Švedija.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip prasmingą mintį savyje talpinančios tatuiruotės padeda ukrainietėms susidoroti su netekties skausmu dėl kare žuvusių artimųjų, naujas Los Andžele duris atveriantis Džordžo Lukaso muziejus bei pokštą Nacionaliniame Kardifo meno muziejuje iškrėtęs konceptualus menininkas.„Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis.„Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva,“ – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla, skaičiusi pranešimą šią savaitę vykusiame Baleto simpoziume.Ne kaunietė, ne istorikė, ne rašytoja, bet išleido knygą apie tarpukario Kauno modernistinius namus ir jų gyventojus. Tokia mįsle galima pradėti žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalės Viktorijos Vitkauskaitės pristatymą. „Namai ir likimai“ gimė neplanuotai, sako šiemet meno istorijos doktorantūros studijas Kaune pradėjusi vilnietė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lydia Devos. „Dveji peliuko Džiugo namai“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimanė Bulbenkaitė komentare klausia, kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo spalio bus pradėta Druskininkuose esančių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų - muziejaus rekonstrukcija. Ar prastos būklės muziejus tinkamai reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir kodėl nespėta muziejaus rekonstruoti iki jubiliejinių Čiurlionio metų? Pokalbis su Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai dr. Virginija Vitkiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir menotyrininke bei gide po Druskininkus Aušra Česnulevičiene.„Lietuvoje bendruomeniškumas yra stipresnis“, – sako Kaune gimusi architektė Vytautė Tabbenor. Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, ji su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore.Vilniuje tryliktus metus vyksta klasikinės muzikos festivalis „Vivace Vilnius“, daug dėmesio skiriantis jaunų muzikantų meistriškumui kelti. Pokalbis su festivalio organizatore Egle Jarkova ir pianiste Liepa Elžbieta Dvarionaite.Ved. Donatas Šukelis

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Norėčiau būti Karenina“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Norėčiau būti Karenina“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Ilga kaip šimtmečiai diena“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Pekeleivė“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Pekeleivė“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Suvyniok ugnį į popierių“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Suvyniok ugnį į popierių“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Nekalčiausia archeologija“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Nekalčiausia archeologija“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Žmogus, pilnas skersvėjų“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kalinauskaitės istorijose kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Novelę „Žmogus, pilnas skersvėjų“ skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Užsienio spaudos apžvalga.Po „Pietinia kronikas“ sėkmės daugiau mažiau visi žino Pietinį Šiaulių rajoną. O kuo išsiskiria Rėkyva ir jos kultūrinis gyvenimas?Vilniaus mažasis teatras publikai pristato ilgai lauktą Oskaro Koršunovo premjerą „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.Kas yra įsimintiniausi pastarųjų metų šiuolaikinio šokio šokėjai, choreografai ir reiškiniai? Šiuolaikinio šokio įvairovę, galią ir poveikį visuomenei atskleidžiančius darbus išskyrė Šiuolaikinio šokio asociacija.Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuke varžosi Rūtos Vitkauskaitės Koncertas smuikui su orkestru.Naujuoju Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininku tapo dizaineris, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka šiandien mini 100-metį.Ved. Indrė KaminckaitėRolando Parafinavičiaus nuotr.

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 197 gaisrų ir atliko 84 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus buvo traumuotas.

Apie ugniagesių darbų pasakoja Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aidas Pileckas.

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Ką daryti, kad miegas su partneriu netrukdytų tinkamam poilsiui ir kada verta galvoti apie miego skyrybas? Apie tai naujame „Miego DNR“ pasakoja miegą nagrinėjanti neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Kaip mus veikia gerumas? Kaip jis keičia tuos, kurie daro gerą ir tuo, kurie gerumo sulaukia?Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į šeimos aplinkai artimesnius šeiminius namus – butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų. Globos specialistų teigimu, pagrindiniu tikslu išlieka, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus.Prasidėjus prekybai pirotechnikos gaminiais, policijos pareigūnai fiksuoja nelegaliai tokia veikla užsiimančius asmenis. Fiksuojami ir neatsakingi nepilnamečių veiksmai su fejerverkai – liejasi skundai, kad petardos mėtomos žmonėms po kojomis, į butų balkonus. Kaip tinkamai naudotis pirotechnikos gaminiais bei kaip vykdoma jų prekybos kontrolė?Ved. Paulius Selezniovas

Tvirtos, supratusios, patyrusios ir nesvyruojančios – tokias prieš 85 metus matė Lietuvos ūkininkes Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė Alena Devenienė.1992 metais atkurtos draugijos veikloje panoro dalyvauti 3 000 moterų, veikė 100 draugijos skyrių visoje Lietuvoje. Jubiliejiniais metais – nauji iššūkiai jau naujai Lietuvos moterų, gyvenančių kaime, kartai. Ar bus pratęsta draugijos veikla, kuri kaimo moterį matė kaip šeimos, sodybos ir gražios Lietuvos kūrėją. Apie istoriją ir ateities iššūkius pasakoja penktoji atkurtos Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.Namai iš kanapių spalių – Lietuvoje vis dar naujovė ir jų galėtume rasti tik vienetus.Tokių namų statyba susidomėjo viešosios įstaigos ,,Širdies sala“ bendruomenė.Anot įsteigėjo Gintaro Rūkštelės, kanapiniai namai turi daug privalumų – yra draugiški tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, nes yra kvėpuojantys, ekologiški.Tiesa, tokių namų statybos proveržį vis dar stabdo įvairūs reikalavimai. JAV kanapinių namų būtų galima rasti žymiai daugiau.„Aš išsaugojau jums tėviškę“ – taip sakydavo ūkininko Mindaugo Karklelio močiutė Lėnė Grygolaitytė, pasitikdama į Bitėnus užsukusius svečius iš Vokietijos, kažkada gyvenusius šiame krašte. Jie save laiko rytprūsiečiais. Neįtikėtina šeimos istorija ir kaip pavyko išgyventi tremtį, per teismą susigrąžinti sovietmečiu nusavintus namus, sugulė į knygą „Rojaus kelias“, kuri išversta į 17 pasaulio kalbų. Mindaugasdidžiuojasi, kad jis jau penktoji ūkininkaujanti karta Bitėnuose, o ūkininkauti ruošiasi ir sūnus – šeštoji karta. Ūkininkas vienas pirmųjų Lietuvoje ryžosi robotizuoti pieno fermą, dabar dar modernesnę, jau keturių robotų valdomą fermą statys kartu su sūnumi.Ved. Kristina Toleikienė

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi.Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius, pabrėžia gamtos mokyklų svarbą, tačiau pastebi, kad šios iniciatyvos dažnai yra labiau laisvalaikio dalis nei formalus mokymas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Sauliaus Šaltenio noveles „Sveiki sulaukę šv. Velykų“, „Drugelis medinėm kojom“, „Mažoji Lietuva“, „Namai iš kedro, pašiūrė iš kiparisų“ skaito autorius.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, gyventojai, norėdami greičiau susigrąžinti žemę, privalo naudotis tarpininkų paslaugomis ir iš karto sklypą parduoti. Bet institucijos nieko padaryti negali – tarpininkai legalūs, o sklypus formuoja savivaldybės.Aktualus klausimas. Ar švenčiat Valentino dieną, o jei neturit su kuo, kiek šią dieną jaučiatės vieniši? Ar turit su kuo pabendraut?Artėja laikas, kai privalomai teks pasikeisti daugybę metų naudojamą visiems įprastą telefono numerio kodą. Kitaip tiesiog bus neįmanoma prisiskambinti. Plačiau – „Verslo laike“.Mobiliojo ryšio operatoriai jau kurį laiką blokuoja sukčių naudojamus telefono numerius. Kaip operatoriams sekasi tai daryti ir ar dėl to žmonės sulaukia mažiau sukčių skambučių bei žinučių?Klaipėdoje gyvuojantis Taško teatras pristato premjerą – dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas.Ved. Edvardas Kubilius

Šventiniu laikotarpiu gyventojai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Svarbu tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti savo namus, nes vagys kasmet veikia vis aktyviau – tai rodo augantis bendras vagysčių skaičius. Svarbiausi priminimai, ką reikia padaryti, paliekant namus ilgesniam laikui.Šiais metais kalėdinis savaitgalis itin ilgas – laukia keturios laisvos dienos. Tačiau yra nemaža dalis dirbančiųjų, kuriems darbas nesustoja ir tenka dirbti, nepriklausomai, kokia tai diena. Kaip mokamas atlygis, dirbant švenčių dienomis? Ar pavyksta visiems susitarti su darbdaviais?Peršalimo ligų sezonas prasidėjęs, o švenčių metu sergamumas padidėja. Svarbu kreipti dėmesį į simptomus, pirmuosius ligos požymius, saugoti save ir artimuosius, kad po švenčių visi galėtų vėl grįžti į darbus.2023-iuosius pelnytai galima vadinti dirbtinio intelekto metais. Sparčiai išpopuliarėjęs kalbos robotas ChatGPT ir kiti turinio kūrimo įrankiai kelia susižavėjimą ir klausimus, kuriems atsakymai dar tik ieškomi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Gaja Guna Eklė. „Žmogus, pamiršęs, kur jo namai“ iš knygos „Keistuoliai“. Skaito Vaidotas Žitkus. Išleido leidykla „Nieko rimto“.

Lydia Devos. Pasaka „Dveji peliuko Džiugo namai“ iš knygos ,,Peliukas Džiugas, jo draugai ir kiti svarbūs dalykai“. Vertė Erika Sabaliauskaitė. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Jovita Mikštė – „Organizuoti namai“ įkūrėja bei profesionali namų organizatorė, kuri pradėjusi šią veiklą Didžiojoje Britanijoje, vieną dieną nusprendė – laikas šią verslo idėją parsivežti į gimtąją šalį! Be galo veikli, versli moteris savo verslą pradėjo nuo namų tvarkymo paslaugų, tačiau laikui bėgant pastebėjo, jog tvarkingus namus turėsime tuomet, kai jie bus tinkamai suorganizuoti, būtent taip atsirado nauja verslo atšaka. Pašnekovė pasakoja, nors namų organizavimas Europoje prasidėjo net prieš 10 metų, Lietuvoje, tai visiškai nauja praktika ir tokias namų paslaugas galime įsigyti tik dabar. Jovita atvirauja, lietuviai šias paslaugas neretai painioja su namų valymo darbais, tačiau vis dažniau atsiranda klientų, kurie nori jaukiai ir komfortiškai jaustis namuose, o tam reikia paprastų, bet labai veiksmingų sistemų. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas Jovitą paskatino grįžti į Lietuvą? Kaip pavyko rasti pirmus klientus? Kuo skiriasi namų tvarkymas bei namų tvarkos organizavimas? Kodėl pašnekovė vis dar jaučia didelę meilę gyvenimui svetur? Kokių taisyklių kiekviena lietuvė turėtų laikytis savo namuose? Kokias klaidas tvarkydamiesi namus dažniausiai daro žmonės? Kada turime atsisveikinti su tam tikrais virtuvėje esančiais daiktais? Ar dar vis įmanoma išpopuliarėti socialiniuose tinkluose? Koki žymi moteris paskatino Jovitą grįžti į Lietuvą? Kaip greitai atsipirko namų organizavimo mokymai, kurie kainavo net 8000 eur? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Išmanių daiktų gamintojai susivienijo ir pristatė naują daiktų interneto standartą pavadinimu Matter. Jis turėtų leisti lengviau susikalbėti skirtingų prekių ženklų daiktams. Mums tai proga pakalbėti apie išmanaus namo įsirengimo fundamentus – į ką atkreipti dėmesį, kas gali palengvinti gyvenimą ar sukelti galvos skausmą, kokie protokolai ar prietaisai egzistuoja ir kas yra įmanoma.

Amerikiečių rašytojo Deniso Johnsono apsakymas „Beverlio namai” iš knygos „Jėzaus sūnus”. Skaito aktorius Simonas Mozūra.