Podcasts about namai

Tvirtos, supratusios, patyrusios ir nesvyruojančios – tokias prieš 85 metus matė Lietuvos ūkininkes Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė Alena Devenienė.1992 metais atkurtos draugijos veikloje panoro dalyvauti 3 000 moterų, veikė 100 draugijos skyrių visoje Lietuvoje. Jubiliejiniais metais – nauji iššūkiai jau naujai Lietuvos moterų, gyvenančių kaime, kartai. Ar bus pratęsta draugijos veikla, kuri kaimo moterį matė kaip šeimos, sodybos ir gražios Lietuvos kūrėją. Apie istoriją ir ateities iššūkius pasakoja penktoji atkurtos Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.Namai iš kanapių spalių – Lietuvoje vis dar naujovė ir jų galėtume rasti tik vienetus.Tokių namų statyba susidomėjo viešosios įstaigos ,,Širdies sala“ bendruomenė.Anot įsteigėjo Gintaro Rūkštelės, kanapiniai namai turi daug privalumų – yra draugiški tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, nes yra kvėpuojantys, ekologiški.Tiesa, tokių namų statybos proveržį vis dar stabdo įvairūs reikalavimai. JAV kanapinių namų būtų galima rasti žymiai daugiau.„Aš išsaugojau jums tėviškę“ – taip sakydavo ūkininko Mindaugo Karklelio močiutė Lėnė Grygolaitytė, pasitikdama į Bitėnus užsukusius svečius iš Vokietijos, kažkada gyvenusius šiame krašte. Jie save laiko rytprūsiečiais. Neįtikėtina šeimos istorija ir kaip pavyko išgyventi tremtį, per teismą susigrąžinti sovietmečiu nusavintus namus, sugulė į knygą „Rojaus kelias“, kuri išversta į 17 pasaulio kalbų. Mindaugasdidžiuojasi, kad jis jau penktoji ūkininkaujanti karta Bitėnuose, o ūkininkauti ruošiasi ir sūnus – šeštoji karta. Ūkininkas vienas pirmųjų Lietuvoje ryžosi robotizuoti pieno fermą, dabar dar modernesnę, jau keturių robotų valdomą fermą statys kartu su sūnumi.Ved. Kristina Toleikienė

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi.Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius, pabrėžia gamtos mokyklų svarbą, tačiau pastebi, kad šios iniciatyvos dažnai yra labiau laisvalaikio dalis nei formalus mokymas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

92-iejų psichologijos profesorius ponas Wangas gimė rytinėje Kinijos dalyje, būdamas moksleiviu pabėgo nuo pilietinio karo į Taivaną, ir iki šiol ilgisi prarastos gimtinės. 24-erių aktyvistė Aurora laiko save taivaniete, organizuoja palaikymo Ukrainai mitingus ir kovoja už savo namų saugumą.Kodėl Taivanas, ta maža sala su lelijomis ir smilkalaiis kvepiančiomis šventyklomis, spalvinga sostine Taipėjumi, tapo tokia svarbi pasauliui? Ką galvoja paprasti salos gyventojai, tiesiog bandantys gyventi įprastus gyvenimus visoje šioje geopolitinėje įtampoje? Šis pasakojimas - bandymas tai suprasti.Autorė Ieva Balsiūnaitė

„Per viską kūrybinį procesą perlipau per save, išdrįsau atvirai pasakyti, kas yra mano viduje“, sako „thelastsunday“ projekto autorė Rugilė Norbutaitė. Styginių ir pučiamųjų tekstūros, į lietuviškus tekstus įvilkta elektronika – naujame vilniečių „Electric Shapes“ leidinyje „Namai“. Albumas apie paieškas ir ramybės jausmą, kuris aplanko, svetimumo jausmą, norą pritapti aplinkoje. Ved. Marius Andrijauskas

Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė JanulytėLygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Sauliaus Šaltenio noveles „Sveiki sulaukę šv. Velykų“, „Drugelis medinėm kojom“, „Mažoji Lietuva“, „Namai iš kedro, pašiūrė iš kiparisų“ skaito autorius.

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais.Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai?Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie vieną jų – vilką pasakojamokslininkė Renata Špinkytė – Bačkaitienė, sako, kad vilkų šeima – nepaprasta.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos nacionalinis paukštis - gandras, nacionalinis akmuo - titnagas. O koks yra Lietuvos nacionalinis žvėris? Tokio dar neišrinkome. Tad, laida „Gamta – visų namai“ imasi šios iniciatyvos. Koks turėtų būti nacionalinis žinduolis?Pavasaris. Pasiklausykite juodojo strazdo, kuris ryte tiesiog plėšo tylą ar pasigrožėkite žvirbliais, kurie renka šapus lizdui, dar galite pasveikinkite varnėnus, sutūpusius prie jūsų iškelto inkilo.Miškininkė Jolita Šliakienė pasakoja, kad nors dar nėra didžiosios šilumos - angys jau pabudo. Lietuvoje jos nyksta, tuo tarpu, Vengrijoje jos veisiamos, o išveisti, paauginti individai įkurdinami apsaugotuose plotuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Entomologė Radvilė Merkevičiūtė stebi, kaip pavasarį bunda vabzdžiai, nes po žiemos jų gyvenimas kitoks nei miegojusių žinduolių, varliagyvių ar roplių.Apie augalus, kurie skelbia pavasario pradžią pasakoja knygų apie augalus autorius, botanikos sodo savininkas Sigutis Obelevičius ir paaiškina, kurie jų yra vietiniai, kurie - svetimžemiai.Po poros dienų Šv. Kazimieras, taigi - Kovų arba Kovarnių diena. Tačiau nemažai laidos klausytojų džiaugiasi, kad gali ne tik jų klausytis, bet ir stebėti kaip jie tvarkosi savo lizdus ir peri kiaušinius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos– tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti.Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeiguvieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti.Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodinti medžių juostą ar medžių salą. Jo svajonė, kad kiekvienas šalies pilietis pasodintų po medelį ir jį augintų. Pastangos nedidelės, o nauda gamtai – neįkainojama.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, gyventojai, norėdami greičiau susigrąžinti žemę, privalo naudotis tarpininkų paslaugomis ir iš karto sklypą parduoti. Bet institucijos nieko padaryti negali – tarpininkai legalūs, o sklypus formuoja savivaldybės.Aktualus klausimas. Ar švenčiat Valentino dieną, o jei neturit su kuo, kiek šią dieną jaučiatės vieniši? Ar turit su kuo pabendraut?Artėja laikas, kai privalomai teks pasikeisti daugybę metų naudojamą visiems įprastą telefono numerio kodą. Kitaip tiesiog bus neįmanoma prisiskambinti. Plačiau – „Verslo laike“.Mobiliojo ryšio operatoriai jau kurį laiką blokuoja sukčių naudojamus telefono numerius. Kaip operatoriams sekasi tai daryti ir ar dėl to žmonės sulaukia mažiau sukčių skambučių bei žinučių?Klaipėdoje gyvuojantis Taško teatras pristato premjerą – dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas.Ved. Edvardas Kubilius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip per dvejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos pasikeitė ukrainiečių poezija?Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Praėjus beveik dešimtmečiui Kaunas vėl ruošiasi rekonstruoti Sąjungos aikštę, kurioje glūdi sovietmečiu nustelbta holokausto aukų istorija.Jau pora savaičių, kai Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūrai „GO Vilnius“ vadovauja Dovilė Aleksandravičienė.MO muziejus, verslo ir NVO organizacijos siūlo atsisakyti reikalavimo paramos teikimą įforminti notarine sutartimi, kai parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu.Kaip remdamasis muzika brazilų režisierius Fernando Meirelleso konstruoja filmą?Šv.Valentino dieną kviečiama dedikuoti vyresnio amžiaus žmonių meilei. Apie tai kalba projektas „Bučiniai metų neskaičiuoja“.Klaipėdoje gyvuojantis Taško teatras šiandien pristato premjerą - dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas.„Superkoloritas“ išleidžia nostalgija dvelkiantį vaizdo klipą „Patinki“.Ved. Marius Eidukonis

Pasaulinę radijo dieną – apie radijo misiją šiandien. Kodėl ir ekstremaliomis sąlygomis radijas išlieka svarbiausia medija visais atvejais? Taip pat prisiminsime, kaip buvo rengiamos laidos UNESCO, kurios dėka būtent ir švenčiame vasario 13-ąją.Klaipėdoje gyvuojantis „Taško teatras“ pristato premjerą - dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Džiazo muzikantas, saksofonininkas Kęstutis Vaiginis kartu su pianistu Joonu Haavisto išleido albumą „Moon Bridge“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Fernando Meirelleso filmų muziką.Pasaulinę radijo dieną rubrikoje „Be kaukių“ - LRT RADIJO laidų vedėja, žurnalistė, dr. Rūta Kupetytė.Ved. Gabija Narušytė

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose.Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris auga Jono Basanavičiaus tėviškėje. Kuo jis ypatingas, kas jį sodino, kiek jam metų? Šis kaštonas siūlomas rinkti metų medžiu.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornotologas Julius Morkūnas tiria jūrinių paukščių populiacijas. Jis pasakoja, kodėl kai paukščiai žiemą praleidžia priekrantėje. Štai antis nuodėgulė nardydama maitintis, žiemą į Baltijos jūrą panyra į 60 metrų gylį, taip vandenyje praleisdama 3-4 val. Kita problema – paukščiai dažnai žūna įsipainioję į žvejų tinklus.Ką stumbras veikia Žuvinte, pasakoja Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, taip pat, stebi, jog grįžta į Žuvintą žymėtosios žąsys. O jeigu vėl užgrius žiema? Kaip elgsis žąsys?Netrukus iš toliausiųjų savo žiemaviečių pakils gandrai. Kokius lizdus, kokius savo namus jie ras? Primename, kad jei gandralizdžiui ant elektros stulpo kyla grėsmė, pagalbą turi suteikti energetikai, o ant savo stogo, sodybos medžiuose esančius lizdus galime remontuoti, tvarkyti patyts.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kada vilkai pradeda maitintis naminiais gyvuliais ir kodėl? Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis aiškina, kaip jis skaičiuoja ir veda vilkų apskaitą, koks yra „probleminis“ vilkas, taip pat koks geriausias būdas sugyventi su vilkais?Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pasakoja, kurios žuvys šiuo metu aktyvios, o kurios prisnūdusios?Pusiaužiemio dieną Vilniuje buvo apniukę, vadinasi – Vilnijos krašte barsukas nematė saulės ir pranešė, kad žiema ilgai netruks, nuožmi nebus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dar jaunas stirninas atėjo prie žmonių ir nieko nebijo, niekur nekeliauja. Kas galėjo jam nutikti? Gali būti, kad tai yra ne laukinis žvėris, o žmonių užaugintas stirniukas. Jei jau suklydote paimdami iš gamtos mažą stiriuką, neleiskite jam grįžti į gamtą.Kuršių nerijos nacionalinio parko parko direktorė Lina Dikšaitė pasakoja, kaip žiemą atrodo Kuršių Nerija, kokie didžiausi darbai parko laukia šiemet ir ką pamatys naujo šią vasarą poilsiautojai?Kristina Rudokaite iš Anykščių krašto, kuri gyvena šalia barsukų, aiškina, ką per Pusiaužiemį sako barsukai, kas juos pažadina- ar tik maisto trūkumas, ir ar pabudę jie iš karto puola ėsti obuolius?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda.Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems vabzdžiams, sako Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė ir aiškina, kaip jie yra prisitaikę ir kodėl - neiššąla.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja, kaip augalai apsisaugo nuo šalčio ir kaip jį ištveria.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiais laikais jau suprantama, kad nebereikia papildomai šerti laukinių žvėrių. Tuo tarpu, biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip prieš daugybę metų „baltojo bado“ metu buvo šeriami miško žvėrys – maišai daržovių, grūdų, net šaldytų žuvų.Lietuvos atviro kraštovaizdžio paukščiai nyksta, nors ganymas galėtų išspręsti daugelio gamtos teritorijų tvarkymą, pastebi ornitologas Liutauras Raudonikis ir aiškina, kas yra kaimo kraštovaizdžio paukščių indeksas - tai metodika, kuri leidžia žinoti, kaip pasiskirstę laukiniai paukščiai šalyje, regione ar net rajone.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ornitologė Gintarė Grašytė pasakoja, kad plėšrieji paukščiai, kurie yra pažymėti siųstuvėliais, jau žiemoja Afrikoje. Tiesa, ne visi grįžta į Lietuvą, nes tūkstančiai jų žūsta pakeliui, grįždami namo.Tuo tarpu, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys stebėdamas paukščių migraciją, pastebi, kad šie metai paukščiams gimtinėje buvo sėkmingi, jie gausiai augino jauniklius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šventiniu laikotarpiu gyventojai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Svarbu tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti savo namus, nes vagys kasmet veikia vis aktyviau – tai rodo augantis bendras vagysčių skaičius. Svarbiausi priminimai, ką reikia padaryti, paliekant namus ilgesniam laikui.Šiais metais kalėdinis savaitgalis itin ilgas – laukia keturios laisvos dienos. Tačiau yra nemaža dalis dirbančiųjų, kuriems darbas nesustoja ir tenka dirbti, nepriklausomai, kokia tai diena. Kaip mokamas atlygis, dirbant švenčių dienomis? Ar pavyksta visiems susitarti su darbdaviais?Peršalimo ligų sezonas prasidėjęs, o švenčių metu sergamumas padidėja. Svarbu kreipti dėmesį į simptomus, pirmuosius ligos požymius, saugoti save ir artimuosius, kad po švenčių visi galėtų vėl grįžti į darbus.2023-iuosius pelnytai galima vadinti dirbtinio intelekto metais. Sparčiai išpopuliarėjęs kalbos robotas ChatGPT ir kiti turinio kūrimo įrankiai kelia susižavėjimą ir klausimus, kuriems atsakymai dar tik ieškomi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kiekviena šventė turi daugybę materialių gamtos dalykų: kalėdinė eglutė - iš miško, spanguolės kisieliui - iš pelkės, grybai virtiniams - iš girios, kitkas – iš sodo, daržo. Daugelis Kūčių vakarą susirinks prie bendro šeimos stalo ir tikrai, ne patiekalų gausa šį vakarą svarbi ant stalo – svarbiausia, su kokia nuotaika, ko palinkėsime vieni kitiems, apie ką galvosime, nutilę minutei.O kur linkėjimai, būrimai – pastebi tautodailininkė Marija Liugienė ir aiškina, kaip ten buvo su tuo ilgiausiu ar trumpiausiu iš po staltiesės ištrauktu šieno šiaudu?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas.Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zoologijos sode yra kampelis skirtas T.Ivanauskui, taip pat džiaugiasi, jog per mėnesį nuo sodo atidarymo vis dar susilaukia gausybės svečių, o lankomiausios yra žirafos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žvejai laukia, kol sustiprės ežerėlių ledas, nes ten, kur vandens telkiniai pratakūs, kur yra iš dugno kylančių srovių, ant ledo eiti nerekomenduojama. O ką šiomis dienomis gaudo žvejai, kas neršia, kaip žvejojamos stintos? Atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Ir dar - koks yra žvejų ir medžiotojų „svoris“ visuomenėje, ką žmonės labiau supranta, vertina – medžiotojus ar žvejus?UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Etnologė Marija Liugienė pasakoja, kokia buvo pradžia, t.y. ką jie simbolizuoja, ką daryti, kad sodų rišimo tradicija neišnyktų? Tiesa, dabar, po tokio pripažinimo, dėmesys bus didesnis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kvietkų medžiotojų būrelio narys Julius Daunys pasakoja, kaip jo draugas, žvejodamas ant Nemunėlio kranto, neseniai sulaukė viešnios - užsižiopsojusi meška pati išsigando sutikusi žmogų. Kas bėgo pirmas - žvejys ar meška? O šiaip, sakoma, jei sutikai mešką miške - garsiai rėk ar dainuok..VDU Miškų fakulteto Medžioklėtyros vadovas Artūras Kibiša sako, kad gamtoje esančių gyvūnų biologijos, ekologijos tyrimama anksčiau užteko žiūronų, daug ką galėjome sužinoti pagal pėdas ar kitas veiklos žymes. Šiandien tyrimams padeda prie gyvūnų pritaisyti siųstuvėliai.Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas aiškina, kodėl pelkių atkūrimas jau tampa ir mūsų politinių priemonių įgyvendinimo dalimi. Kada pamatysime, kas iš to gavosi, kaip atkurtos pelkės gyvenimas bus stebimas?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Prieš kelias dienas Lietuvoje kai kur pripustė keliolika centimetrų sniego, o netrukus jis ištirpo. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė vardija 4 faktorius, dėl kurių beveik neįmanoma prognozuoti artėjančių orų, ir pataria dažniau kelti akis į dangų – žiedai aplink mėnulį rodo, kad ateina orų permanos.Mokslininkas biologas, gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip Lietuvą atrado Viduržemio jūros pakrantės vabzdžiai, kodėl terminą „baltasis badas“ jau galime pamiršti bei pataria rašyti dienoraštį ir fiksuoti esamus orus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinio rinkinio kuratoriausRomas Ferenca pasakoja, kad aktyvios boružės yra invazinė rūšis, kuri skiriasi nuo įprastos boružės septyntaškės, raštų ir spalvų įvairove bei dydžiu.Gamtos fotografas Kęstutis Čepulėnas pristato savo knygą „Raiba tyla“ apie pelėdas, kurių Lietuvoje yra net 13 rūšių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po beveik dvejus metus trukusios renovacijos, savaitgalį atidaromas Lietuvos zoologijos sodas. Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Minime Šv.Huberto, Medžiotojų dieną. Biologas Eugenijus Tijušas lygina Lietuvos ir kitų šalių medžioklės ir švenčių tradicijas. Ornitologas, fotografas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl kaimynai lenkai briedžių nemedžioja, o džiaugasi jų artumu giriose.Džiaugsimės dar nenukritusiais lapais. Jie, nukritę po medžiais, saugos nuo šalčio jų šaknis, maitins dirvožemyje esančius sliekus, o žvėrims jie bus pagalbininkai, nes braškantys, čežantys lapai perspėja apie pavojus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ką šiandien rasime gamtoje? Jau matėme pirmąsias snaiges, kurios krito ir tirpo, tuo labiau nieko neišgąsdino – iki šiol dar svirpia žiogai giesmininkai, dar pranešama apie stebėtus nemiegančius žalčius ir angis.Biologas, herpetologas, taigi – roplių specialistas Gerardas Paškevičius sako, kad angis - vienintelė Lietuvoje nuodinga gyvatė, kuri kanda tik ekstremaliu atveju, nes nuodus – tausoja.Dubravos rezervatinė apyrubė, nuostabaus grožio aukštapelkė, šalia Kauno. Po šią vietovę vaikčiojome kartu su Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistu Tomu Valiausku, kuris pasakoja, kuo ypatinga ši vietovė ir kodėl svarbu kartais lankytis pelkėtose vietose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas aiškina, kodėl kukutis, žalvarnis yra tie retieji paukščiai, kurių populiacijos pas mus vos rusena. Sakoma, kad šių paukščių populiacijos sumenko tada, kai išnyko miškuose ganomos galvijų bandos. Ar tai galėjo turėti įtakos?Kuršių nerija gyva visą rudenį, tačiau joje kaip reta svarbu matyti orų permainas ir ypač – vėjo kryptį ir stiprumą. Pavyzdžiui, spalio pradžioje gervės intensyviai lėkė, o dabar pajūryje galima tikėtis alksninukų, zylių skridimo, naktimis – mažųjų apuokų. Tuo tarpu Žuvinte šį rudenį žąsų tiek, kad yra kuo stebėtis, sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiais laikais su vilku reikalų tiesiogiai turi labai maža visuomenės dalis – gyvulius auginantys ūkininkai, medžiotojai, mokslininkai. Miškininkas, biologas Andrejus Gaidamavičius, save vadinantis Labanoro vilku aiškina, kodėl sunkiai sugyvena žmogus ir vilkas. O medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad vilkas kaip ėdė mėsą ir toliau ją ės, tačiau tai nebūtinai turi būti avys ar veršeliai – gamtoje jiems maisto iki valios.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Arklių slėnyje, ypatingoje prieglaudoje, arkliai sulaukia užtarnautos padėkos. Arklių slėnio vadovė Olga Choroškova pasakoja, kodėl ir kada arkliai tampa nebereikalingi žmogui ir kodėl, atvykus į Arklių slėnį, negalėsite jodinėti jais. Arklių slėnis – pakeliui iš Vilniaus į Kernavę, už Dūkštų ąžuolyno.Šiandien kalbame apie gyvūnų ir žmonių santykius; jie tikrai nėra idealūs. Antra vertus – pasiekti, kad viskas būtų kitaip, galėsime tik mes patys.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“. Pr 18, 19

Gaja Guna Eklė. „Žmogus, pamiršęs, kur jo namai“ iš knygos „Keistuoliai“. Skaito Vaidotas Žitkus. Išleido leidykla „Nieko rimto“.

Lydia Devos. Pasaka „Dveji peliuko Džiugo namai“ iš knygos ,,Peliukas Džiugas, jo draugai ir kiti svarbūs dalykai“. Vertė Erika Sabaliauskaitė. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Jovita Mikštė – „Organizuoti namai“ įkūrėja bei profesionali namų organizatorė, kuri pradėjusi šią veiklą Didžiojoje Britanijoje, vieną dieną nusprendė – laikas šią verslo idėją parsivežti į gimtąją šalį! Be galo veikli, versli moteris savo verslą pradėjo nuo namų tvarkymo paslaugų, tačiau laikui bėgant pastebėjo, jog tvarkingus namus turėsime tuomet, kai jie bus tinkamai suorganizuoti, būtent taip atsirado nauja verslo atšaka. Pašnekovė pasakoja, nors namų organizavimas Europoje prasidėjo net prieš 10 metų, Lietuvoje, tai visiškai nauja praktika ir tokias namų paslaugas galime įsigyti tik dabar. Jovita atvirauja, lietuviai šias paslaugas neretai painioja su namų valymo darbais, tačiau vis dažniau atsiranda klientų, kurie nori jaukiai ir komfortiškai jaustis namuose, o tam reikia paprastų, bet labai veiksmingų sistemų. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas Jovitą paskatino grįžti į Lietuvą? Kaip pavyko rasti pirmus klientus? Kuo skiriasi namų tvarkymas bei namų tvarkos organizavimas? Kodėl pašnekovė vis dar jaučia didelę meilę gyvenimui svetur? Kokių taisyklių kiekviena lietuvė turėtų laikytis savo namuose? Kokias klaidas tvarkydamiesi namus dažniausiai daro žmonės? Kada turime atsisveikinti su tam tikrais virtuvėje esančiais daiktais? Ar dar vis įmanoma išpopuliarėti socialiniuose tinkluose? Koki žymi moteris paskatino Jovitą grįžti į Lietuvą? Kaip greitai atsipirko namų organizavimo mokymai, kurie kainavo net 8000 eur? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Išmanių daiktų gamintojai susivienijo ir pristatė naują daiktų interneto standartą pavadinimu Matter. Jis turėtų leisti lengviau susikalbėti skirtingų prekių ženklų daiktams. Mums tai proga pakalbėti apie išmanaus namo įsirengimo fundamentus – į ką atkreipti dėmesį, kas gali palengvinti gyvenimą ar sukelti galvos skausmą, kokie protokolai ar prietaisai egzistuoja ir kas yra įmanoma.