Podcasts about klaip

Užsienio kultūros naujienos: septyni Sakartvelo piliečiai teisiami dėl retų rusiškos literatūros klasikos leidinių vagysčių iš Prancūzijos bibliotekų; į Vašingtono statybos projektus nukreiptas Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių parkų bilietų pardavimo pajamas; teatro apdovanojimai „Tony“. Plačiau – Ieva Radzevičiūtė.Ar galima važiuojant pro šalį aplankyti „Dingusį štetlą“ Šeduvoje? Ar būtina iš anksto registruotis? Muziejaus lankymo galimybes aiškinamės su muziejaus komunikacijos vadove Marija Dautartaite.Prieš trisdešimt metų Pažaislio vienuolyne nuskambėjo didingas klasikos kūrinys – Ludwigo van Beethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. Tokia buvo tradicinio Pažaislio muzikos festivalio pradžia, kurią prisiminsime su vienu iš festivalio įkūrėjų Justinu Krėpšta, o apie šių metų festivalį kalbėsime su kuratore Lina Krėpštaite.Klaipėdoje atidaryta VDA Klaipėdos fakulteto galerija DARŽAS. Naujojoje ekspozicinėje erdvėje – studentų baigiamųjų darbų paroda. Kaip išsiaiškino DARŽE apsilankiusi žurnalistė Agnė Bukartaitė, pirmiausia čia suteikiama galimybė iš arti susipažinti su nauja kūrėjų karta ir jos formuojamu šiuolaikinės kultūros lauku, taip pat galima pamatyti ir profesionalių menininkų kūrybą.Mažiems ir dideliems daug džiaugsmo savo eitynėmis ir koncertais parko rotondoje teikiantis Palangos orkestras pradeda „Orkestro vasaros“ sezoną. Plačiau – pokalbis su Palangos orkestro meno vadovu ir vyriausiasiu dirigentu Vygantu Rekašiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė antrojo etapo sričių projektų finansavimo rezultatus. Mažesnis institucijos finansavimas lėmė pokyčius ir LKT finansavime. Kokias tendencijas, skirstant finansavimą kultūros projektams pastebi tarybos vadovė Kristina Mažeikaite?Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Šiandien minime rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio 90-ąsias gimimo metines. Nors kilęs iš Žemaitijos, J. Aputis nuo 1972-ųjų savo dvasine tėvyne pasirinko etnografinį Zervynų kaimą. Rašytoją šiandien prisimename su literatūros kritiku, eseistu Valentinu Sventicku.Pranešta, kad dėl finansų taupymo duris užveria Vienos kamerinė opera. Kuo reikšminga ši institucija buvo operos pasaulyje pasakoja Klaipėdos muzikinio teatro solistė Viktorija Stanelytė-Bakan.Ved. Marius Eidukonis

Situacija blokuojamame Hormuzo sąsiauryje pateko į aklavietę, sako tarptautiniai ekspertai. Žinias apie besibaigiančias Irano ir JAV derybas lydi naujos žinios apie Irano sprogdinimą ir laivų apšaudymą. Degalai ir toliau brangsta, o ekonomistai perspėja dėl juodo scenarijaus, kai pradės trūkti naftos. Politologai netiki ilgalaikėmis paliaubomis. Bet yra ir situacijos laimėtojų – tarp jų ir Klaipėdos jūrų uostas, dėl Hormuzo sąsiaurio blokados sulaukiantis vis daugiau laivų.Ar Hormuzo sąsiaurio krizė jau aklavietėje?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Saulius Spurga, buvęs ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – agentų pažadai tėvams ir jaunimo problemos 14:25 – kuo skiriasi krepšinio mokyklos 23:40 – kaip NBA klubai priima žaidėjų artimuosius 28:10 – K.Jakučionio debiutas ir antras „langas“ 47:26 – dienas skaičiuojantis „Žalgiris“ 56:38 – aistros „Neptūno“ ir „Juventus“ poroje Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:13:07 – L.Grabauskas turi kitą darbą 1:18:15 – ką nori išlaikyti panevėžiečiai, kas galėtų likti ir kas atvykti 1:35:55 – gandai apie G.Petrauską vyr. trenerį 1:38:25 – „Neptūno“ sudėties dėlionė

Ir miestų, ir pajūrio paplūdimiai pradeda vasaros sezoną, juose vėl budi gelbėtojai.Vilniaus gyventojai kviečiami rūšiuoti maistinio aliejaus atliekas – mieste netrukus bus pastatyta beveik 200 specialių konteinerių.Švietimo ministerija sako, kad egzaminų sesija sudėliota taip, jog abiturientai, net ir, pvz., oro pavojui sutrikdžius vieną ar kitą egzaminą, spėtų, kaip įprasta, įstoti į aukštąsias mokyklas.Tyrimai rodo, kad kas antras Vilniaus vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis. Ar korepetitorių populiarumas tapo mados reikalu ir ar auga nepasitikėjimas mokyklomis?Ved. Edvardas Kubilius

00:00 – Europos taurė auga 10:00 – naujas „Žalgirio“ finansinis lygis 22:32 – N.Čanako išvarymas ir pusfinalio serija 35:32 – užtikrinta „Juventus“ pergalė Klaipėdoje 47:20 – G.Žibėno atleidimas 1:01:32 – kas taps nauju „Ryto“ šerifu

Trečdalis gyventojų mano, kad gydytojų trūkumą regionuose padėtų išspręsti prievolė jiems po studijų kurį laiką padirbėti mažesniuose miestuose. 4 iš 10 mano, kad padėtų papildomos finansinės paskatos. Tuo metu Seime bręsta idėja dalį gydytojų iš tiesų įpareigoti kurį laiką dirbti regionuose. Kiek tai realu?Aktualus klausimas. Per miško gaisrą Lazdijų rajone žuvo ugniagesys, pastaruoju metu degė ne viena pramonės įmonė. Kaip Jūs siūlote stiprinti priešgaisrinę saugą?Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai, kurie ilgokai buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų.Penki „Nemuno aušros“ politikai santaupų grynaisiais turi sukaupę daugiau nei milijoną eurų, grynųjų nevengia ir kitų partijų atstovai. Tai atskleidžia bendras 5 redakcijų žurnalistų tyrimas.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją. Radijo stočių vadovai sako, dabar įvesti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. Edvardas Kubilius

Po pastarųjų savaičių incidentų, kai Baltijos šalių oro erdvę kirto iš Baltarusijos įskridę dronai, Latvija ketina stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienyje su Baltarusija. Per ateinančias porą savaičių pasienio ruože ketinama dislokuoti mobilias kovos su bepiločiais karių grupes, tačiau kiek jų ketinama išdėstyti – neatskleidžiama. Taip pat Latvijos ginkluotosios pajėgos šį mėnesį pasienyje su Rusija pradėjo dislokuoti judėjimą stabdančias kliūtis, vadinamuosius drakono dantis.Parlamentarų, jų padėjėjų ir artimųjų turto deklaracijos liudija, kad nedidelė sauja politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Tai parodė penkių redakcijų žurnalistų analizė.Norvegija skelbia pradedanti derybas su Prancūzija dėl vadinamojo branduolinio skėčio apsaugos.Nepaisant dedamų pastangų, internetinis piratavimas išlieka aktualia problema.Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai. Ilgą laiką jie buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų, vėliau ieškota sprendimų, kaip išsaugoti atidengtus vertingais pripažintus senosios Klaipėdos pastatų fragmentus.Ved. Darius Matas

170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą, bet prasmingą darbą ir senelio įtaką pasirenkant žemdirbio dalią.Tauragės rajono ūkininkas, žinomas pluoštinių kanapių ekologinio ūkio šeimininkas, Gintautas Žebelys augina ir žemaitukų veislės žirgus. Prisipažįsta, kad žemaitukai jį užbūrė, vos pamatęs pas draugą užsimanė ir pats turėti. Dabar savų turi 6 ir džiaugiasi kiekvienu, ateina pas juos pašnekėti ir pailsėti.Klaipėdietis muzikantas Antanas Karbauskas su šeima prieš 12 metų pirko sodybą Rietavo savivaldybės Žadvainių gyvenvietėje ir kaip pats sako iškeitė miestą į kaimą. Prireikė dar ketverių metų, kol įkūrė sausmedžių ūkį. Pradėjo nuo 40 arų, o dabar jau yra 2 hektarai ir įranga, patirtis uogų derlių perdirbti ir rengti edukacijas. Turi ir patarimų, norintiems kurtis kaime.Ved. Arvydas Urba

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Šiandien kviečiame išgirsti Varnių klebono Andriejaus Sabaliausko istoriją.„Gerbiu šią šalį lyg būtų mano, labai myliu Lietuvą, bet esu ispanė ir nenoriu savęs pamesti“, – pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti ir kurianti atlikėja Sandra Carrillo.Klaipėdoje prasideda dešimtasis „TheAtrium“ festivalis.Panevėžio miesto teatrui „Menas“ vadovaus režisierius Julius Dautartas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui.Lietuvos kino centras ir Ukrainos valstybinė kino agentūra pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Kokios dvišalio bendradarbiavimo kryptys svarstomos?Visoje Lietuvoje vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, į savo poezijos festivalį pakvietė ir Ukmergė.Kauno miesto savivaldybės taryba Maironio premiją nutarė skirti poetui Gvidui Latakui.Ved. Marius Eidukonis

Kāpēc svarīgi aktualizēt jautājumu par vizuālo teātri? Par formu un veidu, kā skatītājs un teorētiķi uztver vizuālo teātri, Kultūras rondo pārrunājam ar Latvijas Leļļu teātra direktoru Mārtiņu Eihi un Latvijas Universitātes Literatūras, folkloras un mākslas institūta pētnieci un teātra kritiķi Kitiju Balcari. No 22. līdz 24. maijam pirmo reizi Latvijā norisināsies Baltijas Vizuālā teātra skate (BVTS), kas apvienos pēdējo gadu labākās vizuālā teātra izrādes Baltijā. Tas ir reģiona lielākais vizuālā teātra notikums un lieliska iespēja ne vien profesionāļiem veidot jaunus kontaktus un parādīt sevi starptautiskai auditorijai, bet arī skatītājiem – iepazīt, cik daudzveidīga var būt teātra valoda, kurā galvenā loma ir nevis tekstam, bet vizuālajai skatuves darbībai un asociatīvai domāšanai. Skate piedāvās rūpīgi veidotu inovatīvu un starpdisciplināru izrāžu izlasi no Latvijas, Lietuvas un Igaunijas. Šogad pirmo reizi programmā būs iekļauta arī pirmsfestivāla diena, kurā tiks prezentēta īpaša vizuālā teātra izrāžu izlase no Somijas. Skate piedāvās iestudējumus gan pašiem mazākajiem, gan pieaugušajiem, aicinot visu paaudžu skatītājus piedzīvot Baltijas labākās vizuālā teātra izrādes. Festivālā piedalās: Kauņas Valsts Leļļu teātris, Klaipēdas Leļļu teātris un Viļņas Leļļu teātris “Lelė” – pārstāvot Lietuvu; igauņi iepazīstinās ar VAT teātra un Igaunijas Jaunatnes teātra izrādēm un Somiju pārstāvēs “Babygonia” radošā komanda, Tehdas teātra un Grus Grus teātra kopprojekts. Latviju pārstāvēs Latvijas Leļļu teātris, Liepājas Leļļu teātris un KVADRIFRONS. Skates izrādes notiks trīs dažādās norises vietās – Latvijas Leļļu teātrī, Ģertrūdes ielas teātrī un Rīgas cirkā.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Širdyje žaliai balti parduotuvė

Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?MO muziejuje atidaryta melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.Lietuvos audiosensorinė biblioteka kviečia susipažinti su Lietuvos didmiesčiuose pradėtais vystyti išskirtiniais kvartalais, kurių šerdimi buvo Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniai-mokymo kombinatai.Kaip radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Savaitgalį prasidėjo 62-asis „Poezijos pavasaris“. Šių metų festivalio laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.Šį mėnesį sukanka 40 metų, kai buvo pristatytas grupės „Fojė“ kūrinys „Laužo šviesa“, o visuomenei šiandien Andrius Mamontovas pristato restauruotą dainą ir jos vaizdo klipą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjus 62-ajam „Poezijos pavasariui“ paskelbta geriausia vaikų poezijos knyga – ja tapo Jono Liniausko „Žvaigždžių garažas“.Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Klaipėdos šokių mokyklos CODA ugdytinė, vienuolikmetė Elzė Levickaitė – pasaulinio baleto konkurso „Youth America Grand Prix“ Amerikoje finalininkė.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Prancūzija pyksta ant Italijos, kad ši bando persivilioti jos milijonierius. Kai kurie prognozuoja, kad Italija gali tapti Europos Dubajumi. Kodėl?Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad nereikėtų švelninti sankcijų Baltarusijai. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo Jungtinių Valstijų verslo interesai. Neplanuotai sutikti gyventojai savo mintimis dalijasi LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas lankosi Jonavos rajone.Higienos institutas suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus lietuviai gyveno ilgiau, dažniau prevenciškai tikrinosi sveikatą, vaikų dantys sveikesni, tačiau esame tingūs ir per mažai judame. Visuomenės sveikatos biurai skatina gyventojus gyventi sveikiau, moko jaunimą sveikai maitintis ir judėti, tačiau geroms iniciatyvoms trūksta ne tik pinigų bet ir darbuotojų.Šis savaitgalis išsiskiria įvairių renginių gausa. Jau šiandien visoje Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į vasarą kelti bures kviečia Klaipėda, o visą savaitgalį susipažinti su išskirtine sostinės architektūra kviečia festivalis Open House Vilnius.Jau šį vakarą paaiškės, kas nugalės Austrijos sostinėje vienoje vykstančiame Eurovizijos dainų konkurse.Ved. Paulius Selezniovas

Finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūnai, atlikdami kratas, ketvirtadienį iš partijos „Nemuno aušra“ būstinės išsinešė kelias dėžes su dokumentais.„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad kratą pas jį namuose atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai paėmė du telefonus ir kompiuterius, skelbia portalas lrt.lt.LRT tyrimas rodo, kad buvęs kultūros ministras, „aušrietis“ Ignotas Adomavičius negali įrodyti makaronų fabriko įrangos įsigijimo. Sandorį jis bandė pagrįsti pateikdamas kitai įmonei išrašytą sąskaitą. Be to, Adomavičius iki šiol palaiko ryšius su prieštaringai vertinamu Klaipėdos verslininku, kurio verslo aplinkai yra iki šiol skolingas.Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Keliuose miesto rajonuose apgadinti gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, pranešama apie aukas.Ved. Madona Lučkaitė

Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atvyko į Kiniją, kurioje nesilankė beveik dešimtmetį. Dviejų galingiausių pasaulio valstybių lyderiai susitikime sieks savų tikslų.Visus įtarimus neigiantis buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas stojo prieš antikorupcijos teismą.Kultūros komitetas baigė svarstyti LRT įstatymą, projektas keliauja į Seimo salęJungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio kėdei braškant, karalius Karolis III savo kalboje teigia siūlysiantis vyriausybei gerinti santykius su Europos Sąjunga.Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos pasiekė Kauną.Robotas humanoidas, vedantis kūno kultūros pamoką. Tai - ne filmo scenarijus, o netolima ateitis, sako mokslininkai. Tačiau tuo pačiu ramina - pedagogų robotai tikrai nepakeis, bet gali tapti rimtais jų pagalbininkais. Klaipėdos universiteto STEAM centras įsigijo tris robotus humanoidus, kurie bus naudojami ne tik moksleivių edukacijoms, bet ir pritaikant juos tapti mokytojų asistentais.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas perspėja „kariaujančias šalis Europoje“Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į Pekiną. Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dviejų supergalių susitikime gali būti aptartas ne tik karas Irane, bet ir Ukrainoje, o Kinijos prezidentas gali siekti dešimtmečius nusistovėjusio Taivano status quo keitimo.Netyla diskusijos dėl viena po kitos įvykusių geležinkelio avarijų Lietuvoje. Kol vyksta incidento tyrimas, geležinkelio vadovai ir Vyriausybės atstovai Seime aiškinosi dėl incidentų.Seimo Kultūros komitetas svarsto LRT įstatymo pataisas, kurioms pastabų turi Venecijos komisija ir STT.Lietuva vėl pateko į Eurovizijos dainų konkurso finalą.Robotas humanoidas, vedantis kūno kultūros pamoką. Tai - ne filmo scenarijus, o netolima ateitis, sako mokslininkai. Tačiau tuo pačiu ramina - pedagogų robotai tikrai nepakeis, bet gali tapti rimtais jų pagalbininkais. Klaipėdos universiteto STEAM centras įsigijo tris robotus humanoidus, kurie bus naudojami ne tik moksleivių edukacijoms, bet ir pritaikant juos tapti mokytojų pagalbininkais.Ved. Andrius Kavaliauskas

Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako – grįžta trisdešimtmečiai, kupini naujų idėjų ne tik kurti verslus, bet ir taip stiprinti bendruomenę.Lietuvoje gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems. Didmiesčiuose skurstančiųjų mažėja, o regionuose daugėja. Skuodo ir Kelmės savivaldybėse skurdo riziką patiria per 40 procentų gyventojų. Už absoliučios skurdo ribos praėjusiais metais atsidūrė 7 procentai gyventojų, kaime jų net 12 procentų. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žmonės regionuose tiesiog neturi darbo.Buvusi gydytoja Zofija Tikuišienė iš Klaipėdo r. dabar žmones moko sveikatą stiprinti augalų pagalba ir svajoja, kad Lietuvoje atsiras Mėlynoji zona, skirta aktyviai gyvenantiems ilgaamžiams.Ved. Kristina Toleikienė

„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų uosto krovos įmonių ir geležinkelio. Mikrorajone, kuriame parkų nėra.Parko galimybę jie pamatė maždaug 5,5 ha plote, apaugusiame žole ir medžiais. Šis plotas priklauso uostui, jame planuota įrengti krovos aikštelę į uostą iš užsienio atplukdytiems automobiliams. Tačiau nei gyventojai, nei savivaldybė šiai veiklai nepritarė.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savivaldybės tarybos sprendimą apskundė teismui, o direkcijos valdytoja Susisiekimo ministerija kalba apie būtinybę įveiklinti valstybės žemę.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prisipažino paėmęs kyšį. Šiandien apie tai paskelbė naujienų portalas 15min. Portalo žiniomis narystę konservatorių partijoje sustabdęs ir iš Seimo pasitraukęs politikas pernai spalį iš grynaisiais gavo 20 tūkst. eurų. Šių pinigų per kratas teisėsauga nerado, Starkevičius pinigus pareigūnams atnešė pats. Įtariama, kad kyšį jam perdavė su buvusiu Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu Igoriu Kornijenka siejamas verslininkas Danielis Krinickis, teisiamas ir kitoje korupcijos byloje.Valdantieji pristabdė savo pačių paleistą buldozerį dėl LRT įstatymo pataisų. Seimo Kultūros komitetas nutarė išnagrinėti Venecijos komisijos išvadas ir tik tuomet baigti svarstyti tūkstantinių protestų ir tarptautinės kritikos sulaukusias pataisas.Lietuvos bankas siūlo smarkiai riboti investicinius gyvybės draudimus parduodančių agentų veiklą.Ukraina toliau sistemiškai atakuoja rusų naftos perdirbimo gamyklas, o šiąnakt apšaudyta viena didžiausių tokių gamyklų visoje šalyje, esanti netoli Uralo kalnų.Uosto direkcija teismui skundžia Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo politikai nepritarė uosto teritorijoje planuojamai ūkinei veiklai.Po nesėkmės, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Stambule ruošiasi antrajam Eurolygos atkrintamųjų mačui.Ved. Liepa Želnienė

Uosto direkcija teismui skundžia Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo politikai nepritarė uosto teritorijoje planuojamai ūkinei veiklai. Bendrovės planams priešinasi ne tik uostamiesčio politikai, bet ir gyventojai. Uosto direkcija tikina, kad tarybos sprendimas uždrausti veiklą yra neteisėtas ir nepagrįstas.Kol dalis buvusių antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių džiaugiasi atsiimtomis lėšomis, šalies savivaldybės primena, kad kreipdamiesi įvairių kompensacijų žmonės nepamirštų šių pinigų deklaruoti. Nes papildomos pajamos gali turėti įtakos ne tik kompensacijų dydžiui, bet ir ar apskritai žmonės jas gaus. Taip pat šeimos pajamos bus skaičiuojamos ir sprendžiant, ar vaikams nuo kitų mokslo metų bus skiriamas nemokamas maitinimas ugdymo įstaigose.Žurnalas „Reitingai” kaip ir kasmet sureitingavo švietimo įstaigas – geriausias mokyklas ir universitetus. Taip pat išanalizavo, kaip prie egzaminų pridėti 10 taškų pakeitė gimnazijų vietą geriausiųjų lentelėje ir kodėl mažėja nemokamai studijuojančiųjų universitetuose.Vos Lietuvos įmonės ir įstaigos, kurios privalo rengti viešuosius pirkimus, išmoko atpažinti itališkas finansinių garantijų klastotes, rinkoje atsirado naujos – japoniškos. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, šiuo metu jau dvi valstybės įstaigos ir bent viena savivaldybės įmonė yra gavusios Japonijos „Sumitomo Mitsui Trust“ banko Liuksemburgo filialo finansines garantijas, kurios greičiausiai yra suklastotos. Tokią garantiją pro akis ir vėl praleido Krašto apsaugos ministerijos Investicijų valdymo agentūra, kuri anksčiau buvo suklupusi ant labai panašios itališkos klastotės.Lietuvos pareigūnai išnarpliojo nusikaltėlių tinklą, kuris ne tik verbavo asmenis teroristinei veiklai, bet ir kėsinosi nužudyti mažiausiai du žmones. Iš viso nusikaltimais įtariami 13 įvairių šalių piliečių, taip pat ir lietuvis. O bylą tiriantis prokuroras sako, kad nusikalstamų veikų pobūdis ir siekiai atitinka Rusijos tikslus.Paaiškėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominantai. Į daugiausia statulėlių pretenduoja du filmai: Jurgio Matulevičiaus drama „Kinų jūra“ ir Karolio Kaupinio absurdo komedija „Badautojų namelis“.Ved. Liuda Kudinova

Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje išrinktos Tauragės metų knygos. Šiemet rinkimuose daugiausiai sulaukta tauragiškių sukurtų poezijos knygų.„Tuoj visus į chorą sustatau, nes taip aš jaučiu bendruomeniškumą per muziką“, – sako kompozitorė, pedagogė ir režisieriaus Valentino Masalskio bendražygė Klaipėdoje Nijolė Sinkevičiūtė.Į LRT kreipėsi klausytoja, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad mokyklose pernelyg įprasta dauginti pratybų sąsiuvinių, vadovėlių, užduočių rinkinių ar kitų leidyklų parengtų priemonių puslapius be autorių ir leidėjų sutikimo.Lietuvos radijo šimtmetis – tai gausybė istorijų, kuriose susitinka eterio balsai ir ištikimiausi jų sekėjai, išsaugoję nenutrūkstamą ryšį, perduodamą iš kartos į kartą. Apie radiją, tapusį neatsiejama vakaro ritualų dalimi, sujungusia vaikystės pasakas su dabartiniu anūkų džiaugsmu, sutiko papasakoti teatro studijos „Menas būti“ vadovė Vida Židonienė.Pristatyta naujausia Kauno kultūros lauko analizė, atskleidžianti, kaip mieste pasiskirsto renginiai, kokie jų sezoniškumo dėsningumai ir kaip keičiasi kultūrinis žemėlapis po „Kaunas 2022“. Nors matyti augantis operatorių skaičius ir pamažu plintanti veikla už miesto centro ribų, dalis tendencijų kelia ir klausimų – apie kultūros prieinamumą, struktūrą bei ateities kryptis.Ved. Justė Luščinskytė

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.  Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir  moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Daugiau nei 40-yje Lietuvos vietų vyksta nacionalinis miškasodis, skirtas Prezidento Valdo Adamkaus artėjančiam 100-mečiui.Kaip sekasi iniciatyvos „Mes darom“ dalyviams tvarkyti aplinką Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje?Pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas svarsto pakeisti savo poziciją Falklando salų atžvilgiu, Londonas pabrėžė, kad salų suverenitetas priklauso Britanijai.Tęsiantis diskusijoms dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų, Vilniaus Katedros aikštėje šiandien dar vienas protestas.Varėnos rajone surengta Bobausių šventė, kuria simboliškai pradėtas grybavimo sezonas.Vilniaus Lazdynų baseine tęsiasi Lietuvos plaukimo čempionatas.Ved. Madona Lučkaitė

Stāsta kultūrpētniece Ilva Erkmane; pārraides producente – Ilga Auguste Arhitekts Kārlis Reisons (1894–1981) ir latvietis, kurš nācis no Vidzemes piekrastes ciema Latvijā, laika posmā starp abiem Pasaules kariem strādājis Lietuvā, bet kara bēgļu gaitās nonācis Austrālijā, kur turpināja savu profesionālo darbību Adelaidē un kur arī noslēdzās viņa mūžs. Arhitekta Kārļa Reisona (Karolis Reisonas – lietuviski) mantojums Lietuvā īpaši ticis pētīts pēdējās desmitgades laikā, lai starpkaru perioda Kauņas modernā arhitektūra tiktu iekļauta UNESCO pasaules mantojuma sarakstā: septiņi šī laika posma objekti Kauņā ir uzcelti pēc K. Reisona projektiem, bet kopumā 14 no viņa projektētajām celtnēm Lietuvā ir iekļautas Lietuvas nekustamā kultūras mantojuma sarakstā. Taču viņa dzīves pirmsākums meklējams šeit, Katrīnbādē, Pabažu muižai piederošās Vidzemes piekrastes ciemā, šobrīd – Saulkrastu pilsētā. Ziņas par Kārļa Reisona dzimšanu atrodamas Pēterupes, tagadējās Saulkrastu pilsētas daļas, draudzes baznīcas grāmatā. Tur 1894.gadā dzimušo un kristīto saraksta ierakstā Nr. 26 lasām, ka Kārlis dzimis 14., pēc jaunā stila – 26. aprīlī, Pabažu "Inču" mājās jūrasbraucēja Sīmaņa Reisona un Mildas, dzimušas Zvaigznes, ģimenē un kristīts Pēterupes baznīcā 22. maijā. Pabažu muižas robežās esošās Katrīnbādes, kā tolaik sauca peldvietu Vidzemes piekrastē, "Inču" māju saimnieks, Kārļa tēvs Sīmanis Reisons bija triju burinieku īpašnieks, rosīgs Pēterupes zvejniecības biedrības loceklis, kas rūpējās gan par savas ģimenes, gan vietējo iedzīvotāju labklājību. Kad 1904.gadā Pabažu muižas robežās Vidzemes piekrastē jūrā tiek ievilkta turpat piekrastē uzbūvētā Sīmaņa Reisona trīsmastu barkentīna "Kaupo", Kārlis ir desmit gadus vecs. Tēvs viņu sūta mācīties Rīgas reālskolā, bet Kārļa māsas Annas skološanai uzaicinātajai mājskolotājai Olgai Veicmanei Sīmanis Reisons atvēl sev piederošās telpas skoliņas atvēršanai vietējiem bērniem. Uzņēmība un vēriens, tālredzība un atbildība, dāsnums, augstsirdība un mecenāta gars – tās ir īpašības, kuras no savas dzimtas dzīves ceļā pārmantojis Kārlis Reisons. Nav zināmi apstākļi, kāpēc 1920. gadā Pēterburgas civilo inženieru institūtu arhitektūras specialitātē absolvējušais un 1921. gadā Latvijā atgriezies jauneklis nonāk Lietuvā, Šauļos. Šauļos viņam pavērās plaši darba apvāršņi. No otras puses, šis periods bija diezgan grūts, jo Šauļi vēl nebija atguvušies pēc Pirmā pasaules kara un vairāk nekā puse pilsētas ēku bija iznīcinātas. Tajā laikā pilsēta tika paplašināta, tāpēc K. Reisonam bija jāstrādā arī pie teritoriālās plānošanas darbiem. Teritoriālās plānošanas rasējumi ir saglabājušies līdz pat mūsdienām. Meklējot palīdzību, K. Reisons izveidoja un vadīja rasēšanas biroju Šauļos, kur dažādos laikos strādāja līdz pat 50 mērniekiem. Šauļu mērs Jackus Sondeckis savos memuāros K. Reisonu raksturojis  kā vienu no labākajiem inženieriem Lietuvā, ļoti strādīgu cilvēku, kurš veltīja daudz enerģijas, lai palīdzētu Šauļiem atgūties no drupām. Kārlis Reisons Šauļos projektējis Sacelšanās dalībnieku pieminekli, vairākas greznas savrupmājas, kā piemēram, Venclausku ģimenes pili, kurā atrodas viena no Šauļu Aušras muzeja nodaļām, projektējis saldumu fabrikas "Birute" ēku, bet 1924. un 1927. gadā – saldumu fabrikas "Rūta" ēku, kurā mūsdienās atrodas Šokolādes muzejs. Būvniecības speciālistu nepieciešamība bija liela. Jūtot trūkumu pēc tiem, viņš rūpējās par viņu apmācību un izglītību, organizējot kursus būvmeistariem. Pēc K. Reisona iniciatīvas Šauļos tika nodibināta viena no pirmajām amatniecības skolām Lietuvā, un pirmo gadu viņš bija arī tās vadītājs. Zemes reformas laikā jaunajiem zemes īpašniekiem trūka zināšanu dzīvojamo un saimniecības ēku būvniecībā, un K. Reisons centās aizpildīt šo robu, 1926. gadā sarakstot grāmatu "Lauksaimniecības būvniecība" ("Žemes ūkio statyba"), bet 1928. gadā – "Māla būvniecība" ("Molio statyba"). Grāmatās sniegti daudzi noderīgi padomi, iekļauti tipveida projekti un pat būvniecības tāmes. 1930. gadā K. Reisons tika uzaicināts strādāt toreizējā Lietuvas galvaspilsētā Kauņā, kur viņš vadīja celtniecības nodaļu un projektēja daudzas par izcilām atzītas ēkas. Kopā ar arhitektu Vladimiru Dubenecki un Kazi Krikščiukaiti Kārlis Reisons projektēja jaunās Vītauta Dižā Kara muzeja ēkas ansambli, kura vertikāls akcents pāri muzeja dārzam slejas kariljona tornis un sasaucas ar Brīvības pieminekli, kura postamenta arhitektoniskās idejas autors ir Kārlis Reisons. Kā izcilas Kauņas arhitektūras pērles minamas arī K. Reisona projektētā Mazā Kristus Augšāmcelšanās baznīca, Evaņģēliskā reformātu baznīca, Kauņas priesteru semināra rektorāta ēka, Arhibīskapa metropoles pils, pils "Lietūkis", kura kalpoja kā Lauksaimnieku biedrības pulcēšanās vieta, bijusī Zemes bankas ēka, Lauksaimniecības kameras ēka, bet sadarbībā ar Vītautu Landsberģi-Žemkalni – "Pienocentras" ēka. Iespējams, ka viskrāšņākais viņa īstenotais projekts ir Augšāmcelšanās baznīca, kuras celtniecība tika pabeigta tikai pēc Lietuvas neatkarības atgūšanas. Kauņas ainava nav iedomājama bez viņa projektētās Kristus Augšāmcelšanās baznīcas zvanu torņa vertikāles, kas ir redzama no visām pilsētas apkaimēm. Tā ir Romas katoļu baznīca, kas 20. gadsimta starpkaru periodā tika celta kā tautas augšāmcelšanās simbols. Kad Lietuva atguva neatkarību, baznīca tika atdota draudzei. Ja K. Reisona daiļradē šis projekts būtu bijis vienīgais, viņa vārds tik un tā būtu saglabājies Kauņas un Lietuvas arhitektūras vēsturē. Cituviet Lietuvā viņš projektējis Užunvežu Sv. Jaunavas Marijas baznīcu, Tauraģes slimnīcu, Jurbarkas tuberkulozes slimnīcu, uzņēmuma "Maistas" saldētavas un organizācijas "Lietūkis" noliktavas Klaipēdā, komercskolu Pasvālē un Lauksaimniecības bankas ēku Biržos. Pēc padomju karaspēka okupācijas Lietuvā Otrā pasaules kara sākumā K. Reisons ar ģimeni devās uz Vāciju, bet atgriezies strādāja Paņevēžā, kļūstot pat par pilsētas mēru. 1944. gadā K. Reisons aizbēga uz Vāciju, bet 1949. gadā emigrēja uz Austrāliju. Par Kārļa Reisona Austrālijas perioda sākumu liecina pārvietoto personu saraksti, kurā līdztekus citiem kara bēgļiem iekļauta visa viņa ģimene: pats Kārlis, kas kā savu nodarbošanos norādījis inženiera profesiju, bet kā izcelsmes vietu Latviju un Rīgu, sieva Elena, sarakstā minēta kā Helena, 1931. gadā dzimusī meita Renata un 1934. gadā dzimušais dēls Irvis. Adelaidē Kārlis Reisons iesaistījās Austrālijas Lietuviešu nama pārprojektēšanā un pārbūvē kopienas vajadzībām, bet vēlāk, tautas brāļiem svešumā kļūstot turīgākiem, kļuva par daudzu  lietuviešu savrupmāju projektu autoru. Viņš turpināja  strādāt arhitektūras jomā arī Austrālijā un aizgāja mūžībā 1981. gadā Adelaidē. Kārļa Reisona bērni profesionālajā jomā sekoja tēva  pēdās, un meita Renata, arī arhitekte, pēc valsts neatkarības atjaunošanas viesojoties Lietuvā uzsvēra, ka tēvam par to bijis liels prieks. Dēls Irvis Reisons kļuva par inženieri un strādāja Melburnā, bet Renata profesionālo darbību, tāpat kā tēvs, turpināja Adelaidē. Nevar nepieminēt Kārļa Reisona pūliņus kļūt par pilntiesīgu Lietuvas pilsoni un šķēršļus būt atzītam tieši sava, lai arī brāļu tautas, un tomēr – šveštautieša statusa dēļ: lai pieminam kaut vai paša dibinātās Šauļu skolas direktora vietas zaudējumu. Savukārt konfesionālās piederības dēļ nācās lūgt Romas pāvesta atļauju jeb dispensu, lai varētu salaulāties ar līgavu Elenu Butnevičūti, kura bija Viļņā jurisprudenci studējusi lietuviete. Vairākkārtējie pūliņi iegūt Lietuvas pilsonību vainagojās ar Lietuvas pases saņemšanu tikai 1932. gadā, vienlaikus ar savu sievu. Arī konkursu par Kauņas Kristus Augšāmcelšanās baznīcas projektu pavadīja negācijas. Lai arī tolaik presē tika publicēts tikai uzvarējušā projekta autora uzvārds, neminot, ka viņš ir latviešu tautības, tomēr šis fakts vēlāk kļuva par diezgan sāpīgu arhitekta kritiķu argumentu, piemēram, tādu, ka svešzemnieka izstrādātā projekta izvēle "ievaino lietuviešu tautiskās ambīcijas". Kārļa Reisona nesavtība un augstsirdība, droši vien ar laiku – arī darba rezultātā sasniegts turīgums izpaudās faktā, ka, ņemot vērā to, ka Šauļu sacelšanās dalībnieku pieminekļa projekta īstenošanai tika vākti tautas ziedojumi, šo projektu viņš piedāvāja izstrādāt bez maksas. Arī Augšāmcelšanās baznīcas projekts tika pārprojektēts gan stilistiski, gan, ņemot vērā grunts problēmas izvēlētajā vietā, arī būvniecības sadārdzināšanās dēļ. Mūsdienās vairāki Lietuvas pētnieki ir ieguldījuši daudz pūļu, pētot Kārļa Reisona mantojumu Lietuvā. Par nopelniem Lietuvas labā Kārlis Reisons tika apbalvots ar IV pakāpes Ģedimina ordeni un III pakāpes Vītauta Dižā ordeni. Lietuvas pilsētās, kurās K.Reisons strādāja, viņa devums izcelts, atklājot piemiņas plāksnes, bet dokumentālo filmu ciklā "Pagaidu galvaspilsētas fenomens" kā viena no 17 filmām 2020. gadā uzņemta par K. Reisona devumu Kauņai. Mūsdienās tradicionāli Lietuvas valsts pasludināšanas gadadienu pasākumi 16. februārī un valsts Neatkarības atjaunošanas dienas svinības 11. martā risinās K. Reisona projektētā Vītauta Dižā Kara muzeja, tam piegulošā kariljona torņa, kā arī Brīvības pieminekļa pakājē. 2025. gada 16. novembrī no latvieša Kārļa Reisona projektētā kariljona torņa zvanu skaņās izskanēja latviešu komponista Emīla Dārziņa un viņa laikabiedra lietuvieša Mīkaloja Konstantīna Čurļoņa mūzika. Bet K. Reisona projektētā Kristus Augšāmcelšanās baznīca kā lietuviešu tautas svētvieta kalpo arī kā koncertzāle. No tās plašās jumta terases tālu pārredzama Kauņa, bet Vecgada vakarā baznīcas pakāje ir iemīļota Jaunā gada sagaidīšanas vieta.

Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose. Ekskursijų tikslas – stiprinti visuomenės pasirengimą veikti krizės metu bei padėti įgyti žinių, kaip elgtis skirtingų ekstremaliųjų situacijų metu bei kokius namų darbus su šeima svarbu atlikti jau dabar.   

Valdantiesiems ketinant iki gegužės vidurio priimti LRT įstatymo pakeitimus, prie Seimo vakar naktį pastatytas buldozeris. Taip žurnalistų bendruomenė nusprendė atkreipti dėmesį į valdžios skubėjimą politizuoti visuomeninį transliuotoją. Protestų „Šalin rankas“ organizatoriai kitą savaitę rengs dar vieną mitingą sostinės Katedros aikštėje.Teismui perduota su „Foxpay“ tyrimu susijusi baudžiamoji byla, kurioje keturi asmenys, tarp jų – Vilhelmas Germanas, Mindaugas Navickas kaltinami sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, pasisavinant beveik 24 mln. eurų.Klaipėdoje prasidėjo vasarą paplūdimiuose budėsiančių gelbėtojų atranka. Pirmoji kandidatų grupė išbandė savo jėgas bei plaukimo įgūdžius baseine. Anot uostamiesčio gelbėtojų vadovo, norinčių dirbti šį darbą - netrūksta. Į atrankas atvyksta kandidatai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių. Tačiau išbandymas baseine - tik būsimųjų gelbėtojų atrankų pradžia. Vėliau laukia ir mokymai paplūdimiuose bei išbandymai realiomis sąlygomis.Sulaukus daugiau šiltų dienų Lietuvoje pražydo sakuros. Pasigrožėti rausvais žiedais atėję žmonės sako, kad šis japoniškų vyšnių sužydėjimas oficialiai paskelbė pavasario pradžią. Prekybininkai sako, kad vis daugiau gyventojų sakuras augina ir savo kieme, o apželdinimo žinovai tikina, kad netrukus Lietuvos klimatas leis čia auginti dar daugiau šių spalvingų medelių rūšių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Metų prokuroru pripažintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas sako, kad jo darbe svarbu negalvoti apie buvusias bylas, tačiau prie vienos bylos, nagrinėtos prieš daugiau nei 20 metų, mintimis vis grįžta. Apie prokuroro darbą ir kaip jame neperdegti – pokalbis laidoje „10-12“ iš Klaipėdos.Ved. Paulius Selezniovas

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad pokalbis su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu buvo atviras ir nuoširdus. Tuo metu Trumpas toliau kritikuoja partnerius, kad jie jam neva nepadeda kariauti su Iranu, o Trumpo atstovė spaudai sako, kad Amerika gali svarstyti galimybę išstoti iš NATO. Kas toliau?Aktualus klausimas. Šie – pirmieji metai, kai žmonės galės deklaruoti savo investicines sąskaitas. Tokią sąskaitą galima turėti jau daugiau kaip metus, tikslas – investuoti ir užsidirbti. Ar turite investicinę sąskaitą ir ar žinote, kaip ją deklaruoti?Šiemet ketinama pasodinti apie 32 mln. medelių – dėl pabrangusių degalų miškasodis kainuos daugiau, vis sunkiau sekasi rasti darbininkų.Ką su Seime toliau svarstomu LRT įstatymu ketina daryti valdantieji, į protesto akciją vėl susirinkus tūkstančiams žmonių?Magistralėje netoli Klaipėdos, kur neseniai trys automobiliai pražudė kelią kirsti bandžiusią moterį, statoma tvora. Tuo metu Klaipėdos rajono valdžia tikina, kad šioje vietoje turėtų būti statomas tiltas.Ved. Edvardas Kubilius

Režisierius Joris Skudra pristato dokumentinį filmą apie Nigelą Hayesą-Davisą ir Eurolygą „Chasing Glory“. Prieš pasaulinę premjerą Miunchene – pokalbis su filmo kūrėju.Kultūrinius ryšius stiprina Klaipėdos ir Kauno valstybiniai muzikiniai teatrai. Gegužės pabaigoje Klaipėdos scenoje bus rodomi du Kauno muzikinio teatro spektakliai. Klaipėdoje taip pat laukiama svečių iš Estijos, o patys klaipėdiečiai ruošiasi gastrolėms Kaune ir Lenkijoje. Apie teatrinius mainus – ne tik spektakliais, bet ir žiūrovais – pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Pradedami tirti ankstyviausi Vilniaus arkikatedros mūrai. Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, projekto tyrimų grupės vadovas Rytis Jonaitis.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie staiga mirusią operos žvaigždę Rainelle Krause, jaunojo lietuvių dirigento Arijaus Šereckio debiutą ir išskirtinį Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal šv. Joną“ įrašą.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasiekus paliaubas Persijos įlankoje, „Orlen Lietuva“ mažina didmenines degalų kainas. Kada kuras atpigs degalinėse?Pieno gamintojų protestas prie Vyriausybės. Mažėjant supirkimo kainoms, pienas gyventojams dalijamas nemokamai.Nusivylimą NATO pabrėžiantis Trumpas svarsto nubausti kai kurias aljanso šalis.Magistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda stiprinamas eismo saugumas. Skaudžia nelaime, kurios metu trys automobiliai partrenkė ir pražudė kelią kirsti bandžiusią moterį, paženklintame eismo ruože netoli Klaipėdos statoma tvora.Ved. Andrius Kavaliauskas

Užsienio kultūros aktualijų apžvalga.„Metų knygos rinkimuose“ nominuotas Linos Simutytės romanas „Raudonasis albumas“ skaitytojus nukelia į pirmuosius nepriklausomybės metus, bet paliečia ir universalias temas.„Ąžuolų klubas“, subūręs buvusius „Ąžuoliuko“ choro narius, šiemet mini 30-metį. Jubiliejų lydės ir spektaklis – misterija „ĄK“, kurioje susitiks aktoriai, solistai ir chorinė bendruomenė.Kultūrinius ryšius stiprina Klaipėdos ir Kauno muzikiniai teatrai.Nors kūrėjų moterų ir vyrų skaičius yra panašus, kodėl sakoma, kad didžiosios scenos, didžiausi finansavimai ir svarbiausi įvertinimai vis dar dažniau atitenka vyrams?Ved. Justė Luščinskytė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pagal pateikto paliaubų susitarimo sąlygas sutiko dviem savaitėms sustabdyti Irano bombardavimą, jeigu Teheranas visiškai atidarys gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.Vilniuje, prie Seimo, vėl rengiama protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Organizatorių teigimu, parlamente svarstomi Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pakeitimai suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.Nors pastaruoju metu incidentų bei hibridinių atakų prieš infrastruktūrą Baltijos jūroje nebuvo užfiksuota, kariškiai teigia, kad grėsmės niekur nedingo. Anot Karinių jūrų pajėgų, budėjimas ir patruliavimas Baltijos jūroje vykdomas sustiprintu režimu - siekiama ne tik atpažinti galimas grėsmes ar Rusijos šešėlinio laivyno laivus, bet ir užkirsti kelią galimiems išpuoliams. Specialistai akcentuoja ir Klaipėdos uosto gynybos svarbą atėjus dienai X. Anot kariškių, uostas svarbus ne tik sklandžiam sąjungininkų atvykimui, bet ir civilių gyventojų evakuacijai.Ved. A. Kavaliauskas

Kasmet pradedama apie 300 ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio smurto, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai tik ledkalnio viršūnė.Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui atėjus į valdžią, didelė dalis šalies žiniasklaidos buvo paverstos Vyriausybei palankiais kanalais. Vienas nepriklausomas portalas spaudimą atlaikė beveik dešimtmetį. Kaip tai pavyko? Interviu su jame dirbusiu žurnalistu Andrašu Feldešu.Šiandien ketinama priimti sprendimą, kad degalų kainos degalinėse galėtų būti didinamos tik vieną kartą per dieną – 10 valandą ryto.Teismas įpareigojo pašalinti Salomėjos Nėries gatvės pavadinimą Klaipėdoje. Savivaldybė buvo įpareigota tai padaryti dar prieš 2 metus, bet pavadinimas iki šiol nebuvo pakeistas.Ved.Rūta Kupetytė

Nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Dalis teigia nenorintys ieškoti ligų, dalis sako neturintys laiko.Vokietijai priėmus Karo prievolės įstatymo pataisas, 17–45-erių metų amžiaus vyrai, norintys išvykti iš šalies ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, turės gauti Bundesvero leidimą.Teismas įpareigojo pašalinti Salomėjos Nėries gatvės pavadinimą Klaipėdoje. Nors tą padaryti savivaldybė buvo įpareigota prieš dvejus metus, pavadinimas iki šiol pakeistas nebuvo - tam nepritarė politikai. Panašu, kad keisti Nėries gatvės pavadinimo ir toliau neplanuojama - taryba nusprendė apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, tad sprendimo gali tekti laukti ir daugiau nei metuIki Lietuvos moksleivių dainų šventės liko 100 dienų. Liepos pradžioje Vilniuje laukiama per 20tūkstančių dalyvių.Ved. Darius Matas

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo memuaruose pripažino, kad 2021-aisiais, kai Rusija jau buvo sutelkusi savo armiją prie Ukrainos sienų ir ruošėsi pulti, siūlė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui idėją sukurti buferinę zoną iš Baltijos šalių ir Lenkijos ir išvesti sąjungininkų karius iš valstybių, kurios į NATO įstojo po 1997ųjų.Per keturias šios savaitės dienas pasieniečiai apgręžė ar atgrasė 117 neteisėtų migrantų. Tai yra beveik tiek pat, kiek jų iki tol šiemet buvo per tris mėnesius.Valstybės sienos apsaugos vadas Rustamas Liubajevas sako, kad skaičių augimą lemia ir oro, ir politinės priežastys, tačiau situacijos nedramatizuoja ir tikina, kad tarnybos visiškai pasirengusios su grėsmėmis susidoroti.Siekiant suvaldyti išaugusias degalų kainas, Seimas jau kitą savaitę turėtų spręsti dėl dyzelino akcizo sumažinimo. Tam šiandien pritarė Vyriausybė. Valdantieji tikisi, kad dyzelinas atpigs šešiais centais. Tuo metu reaguodamas į degalų kainų situaciją - prezidentas siūlo įvesti kasdienes kainų lubas.Pareigūnai sulaikė daugiau nei toną kokaino kontrabandos, kuri atplaukė per Klaipėdos jūrų uostą. Konteineriai su kokainu gabenti iš Centrinės Amerikos valstybių, Panamos ir Kosta Rikos. Kriminalistai sako, kad narkotikai buvo sandėliuojami Kaune ir ruošiami antrinei kontrabandai į Vakarų Europos šalis. Kontrabandininkai prisidengdami įsteigtų įmonių veikla, kokainą gabeno metaliniuose vamzdžiuose ir kondicionieriuose.Ar tikrai balti kiaušiniai labiau tinkami dažymui, nei rudi? Paplitusi nuomonė, kad lietuviai prieš Velykas dažniausiai renkasi kiaušinius būtent baltu lukštu, nors tautodailininkai sako, kad tinkamai paruošus, galima gražiai išmarginti bet kokius kiaušinius.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos bankas sako, kad dėl brangstančių degalų Lietuvos ekonomika augs lėčiau, o infliacija bus beveik dvigubai didesnė nei prognozuota. Naftos produktų verslininkai sako, kad kainų smūgį sumažintų dalinis akcizų grąžinimas vežėjams.Prezidentas Donaldas Trumpas iš Baltųjų rūmų kreipėsi į amerikiečius dėl karo su Iranu. Tiesiogiai transliuotoje kalboje jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artėja prie strateginių tikslų įgyvendinimo, tai yra Irano karinio potencialo sunaikinimo. Prezidentas taip pat nurodė, kad smūgiai prieš Iraną gali tęstis dar dvi tris savaites. Kalbėdamas apie benzino kainas, kurios pakilo ir Amerikoje, Trampas paragino šalis, gaunančias naftą per Hormuzo sąsiaurį, pačioms imtis veiksmų užtikrinant jo atvėrimą.Pasaulis su nerimu pasitiko Donaldo Trampo kalbą. Akcijų biržų įverčiai tiek Azijoje, tiek Europoje nėrė žemyn, tuo metu naftos kaina brango beveik 9 procentais. Azijoje, kur padėtis sunkiausia, Pietų Korėjos prezidentas pareiškė, kad ekonomika veikia karo meto sąlygomis. Tuo metu tarptautinės energetikso agentūros galva sako, kad kuro ir degalų stygius balandį bus gerokai sudėtingesnis nei kovą.Vyriausioji rinkimų komisija politinėms partijoms paskirstė šių metų pirmojo pusmečio dotacijas iš valstybės biudžeto. Dešimčiai partijų padalinta pustrečio milijono eurų. Nemuno aušrai nuspręsta dotacijos neskirti. Ji būtų siekusi beveik ketvirtadalį milijono eurų.Jonavoje ir Klaipėdoje surengtos didelio masto tarnybų pratybos. Azoto trąšų gamykloje „Achema“ imituotos kovinių dronų atakos, dėl kurių kilo gaisras, įvyko cheminė avarija.Ved. Madona Lučkaitė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – „Žalgirio“ pergalė Stambule 21:37 – atvyksta „Barcelona“ 26:23 – „Ryto“ pergalė ir laukianti su ERA 36:38 – žalgiriečių vargas Utenoje 41:56 – drama Klaipėdoje 49:28 – „Šiaulių“ lemiamas metimas Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 57:29 – pirmas klientas – D.Low 1:02:50 – lietuvių egzotinės patirtys Pietų Amerikoje 1:11:35 – H.Haddadi buvo arti LKL komandos 1:14:00 – Z.LeDay‘aus vilionės 1:15:55 – žuvies verslai ir specifinė rinka 1:21:55 – darbas su LKL klubais 1:26:25 – kaip pasidalinamas honoraras 1:27:54 – keturi klubai nori O.Pleikio, bet jis žiūri kitur 1:31:55 – NCAA lietuviai 1:40:40 – kompensacijos „Žalgiriui“ ir „Rytui“ už NCAA žaidėjus 1:44:28 – visi nori į NCAA 1:55:28 – ar klubai pyksta

Slovakijai atsisakius prieštaravimų, Europos Sąjunga šeštadienį balsavo už sankcijų rusijos asmenims ir subjektams pratęsimą dar pusei metų. Tuo metu Vengrijos premjeras kreipėsi į Europos komisiją reikalaudamas stabdyti sankcijas Rusijos energetikai visoje Europoje. Ar gali šis reikalavimas būti išpildytas?Rubrikoje „Aktualus klausimas“ siekiant paskatinti gimstamumą, siūloma leisti tėvams pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis iki vaikui sukaks 8. Ką manote jūs?Nuo metų pradžios Klaipėdos centre duris užvėrė mažiausiai penkios maitinimo įstaigos, dalis jų verslą perkėlė kitur. Verslininkai atviri - dirbti miesto širdyje darosi sudėtinga, nes žmonių srautai čia itin menki.Autostradoje kas dešimt kilometrų - po ženklą greitis 90 ir kalniukai, sako asociacija "Lietuvos keliai", ir duobės atsiranda ne po žiemos – o be tinkamų investicijų. Ar išties keliams Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio ir finansavimo?Londonas visame pasaulyje garsėja savo architektūra, muziejais ir miestietišku gyvenimo ritmu. Tačiau mažai kas žino, kad Londonas iš tikrųjų yra miškas.Ved. Liuda Kudinova

Klaipėdoje jau organizuojamas Krašto apsaugos savanorių organizuojamas bėgimas Kovo 11-ajai paminėti.Šiaulių rajono Švendrių kaime esančiame elnyne aptikta keliasdešimt žuvusių gyvūnų. Tarnybos aiškinasi, kas – ligos ar netinkama priežiūra pražudė 55 elnius. Ūkio šeimininkas turi savo versiją – kalba apie kerštą ir nuodus.Lietuva mini 36-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tokios datos verčia apmąstyti, ką per šiuos metus pasiekėme, kaip turėtume matuoti savo pažangą. Atsakymą į šį klausimą turi profesorius Zenonas Norkus, šiemet už tai pelnęs Lietuvos mokslo premiją.Kauno savivaldybė, patvirtinusi biudžetą, puspenkto milijono eurų nusprendė skirti apžvalgos ratui. Taip viliamasi į miestą pritraukti daugiau turistų. Miesto opozicija planus vertina kritiškai, sako, milijonus būtų galima išleisti daug vertingiau nei pramogoms.Vis dažniau pastebimi atvejai, kai bilietai į populiariausius Lietuvos teatrų spektaklius išperkami per keliasdešimt minučių, o netrukus jie pasirodo antrinėje rinkoje už gerokai didesnę kainą. Kiek pačios įstaigos gali ir turėtų kontroliuoti tokią situaciją?Pradedama paramos lėšų rinkimo kampanija kuriamam filmui apie istorinę Lietuvos asmenybę, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.Ved. Liuda Kudinova

Karas Artimuosiuose Rytuose plečiasi. Atakuojamos Amerikos karinės bazės Persijos įlankos regione. Izraelis sudavė smūgį Libanui, o Irano dronas pataikė į britų karinės bazės teritoriją Kipre.Konfliktas Artimuosiuose Rytuose paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje. Perspėjama, kad konfliktui užsitęsus, naftos kaina gali smarkiai pakilti.Kipro lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad turistai jau atšaukinėja keliones į Kiprą.Nors prognozuojamas potvynis dar neprasidėjo, specialistai teigia, kad tikėtis, jog jo pavyks išvengti dar tikrai negalima. Nacionalinio krizių valdymo centro ir atsakingų institucijų atstovai pasiruošimą potvyniui aptarė su Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovais.Traukiantis žiemai keliuose atsiveria duobės. Vairuotojai piktinasi dėl patirtų nuostolių, o kelininkai teigia, kad dėl itin šaltos žiemos duobių daugiau, nei įprastai.Sensacingai Islandijai pralaimėjusi Lietuvos krepšinio rinktinė, netrukus Klaipėdoje sieks revanšo.Ved. Andrius Kavaliauskas

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

Sukanka metai, kai Baltijos valstybių elektros tinklai prijungti prie Vakarų Europos tinklų ir visiškai atjungti nuo rusiško BRELL žiedo. Kuo Lietuvai naudinga tokia sinchronizacija?Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad daugiau nebereikia vėlinti amžiaus, nuo kurio žmonės išeina į pensiją. Tai rodo naujausia bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa.Klaipėdos valdžia vėl svarsto naujo tilto per Danės upės statybą. Nors apie tai kalbama jau daugiau kaip dešimtmetį, pastaruosius metus šie planai buvo užmiršti.Jau ketvirtą kartą prasideda paramos rinkimo Ukrainai akcija RADAROM!JAV vyksta precedento neturintys teismai prieš didžiausias socialinių tinklų bendroves pasaulyje. Jos kaltinamos tuo, kad sąmoningai kuria priklausomybę skatinančias platformas, kurios žaloja vaikus.

Šiemet sukanka 250 metų nuo Liudviko Rėzos gimimo. Tai viena svarbiausių Klaipėdos krašto kultūros figūrų. Vis dėlto, už Klaipėdos ribų Rėzos vardas dažnai lieka paraštėse – apie jį kalbama gerokai rečiau nei apie kitus XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjus. Kodėl taip nutiko ir ką iš tiesų Lietuvai davė Liudvikas Rėza?Vieniems ligoninėje likusiems vaikams su vienatve bei baime kovoti padedantys iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai skelbia, kad regionuose itin stinga žmonių, kurie galėtų tapti gydymo įstaigose esančių vaikų palaikymų bei pagalba. Savanorių – trūksta, o pagalbos poreikis – itin didelis. Kodėl taip yra?Žurnalistas ir knygų autorius Martynas Vainorius grįžta su antrąja knyga apie Klaipėdos krašto istoriją – „Tramvajaus mirtis ir kiti Klaipėdos tarpukario nutikimai“. Tai – jau antroji Martyno knyga apie Klaipėdos istoriją.Daugybė Lietuvos mokslininkų deda pastangas, kad lietuvių kalba būtų skaitmeninėje erdvėje. Kodėl tai svarbu? Kodėl kompiuteriai mokomi netgi atpažinti ir išreikšti lietuviams būdingas intonacijas, emocijas?Ved. Paulius Selezniovas

Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgai tvyrojusių šalčių jau šiandien kai kur sulauksime teigiamos temperatūros, gali palyti, atsiranda potvynių tikimybė. Kaip Lietuva ruošiasi galimiems potvyniams?Aktualus klausimas. Parduotuvėse vakarais galima vis dažniau rasti nukainotų maisto produktų – kai kurių kaina ir perpus mažesnė. Didieji prekybos tinklai sako, kad taip jie siekia kovoti su maisto švaistymu. Kaip vertinate ir kaip dažnai vakarais perkate smarkiai nukainotus maisto produktus?Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai piktinasi eismo organizavimo pokyčiais vienoje judriausių Jakų žiedinėje sankryžoje. Anot vairuotojų, žiede tarp eismo juostų įrengus bortelius ir apribojus galimybę judėti tarp juostų, sankryžoje formuojasi milžiniškos spūstys, kuriose tenka praleisti net po kelias valandas.Rusija išlieka didžiausia grėsme Europai, todėl būtina toliau didinti išlaidas gynybai; Ukraina Europos Sąjungos nare galėtų tapti 2030-aisiais; Baltarusija priversta būti Rusijos generalgubernija, todėl baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės. Tokie pareiškimai skambėjo vakar, kai Lietuvoje lankėsi Lenkijos ir Ukrainos prezidentai, minint 1863–1864 metų sukilimo metines.Tęsiame pažintį su Lietuvos sportininkais, dalyvausiančiais Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse. Pasakojimas apie 18-metę čiuožėją Medą Variakojytę.Daug žmonių vis dar metalines pakuotes meta ten, kur jos negali būti perdirbtos – į mišrių atliekų konteinerius. Kodėl vis dar klystame rūšiuodami ir kaip šią situaciją ketina spręsti atsakingos institucijos?Ved. Edvardas Kubilius

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Penktieji NARA bendruomenių įsiklausymai, įrašyti spalio 27 d. Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekoje. Kviestinis svečias – muzikantas Aironas Genutis iš Klaipėdos grupės „Amber Street“. Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support