Podcasts about klaip

Buvusios laivų remonto bendrovės teritorijoje išaugo modernus, multifunkcinis pastatų kompleksas „Memelio miestas“. Kokius tikslus kėlė šio projekto vystytojai, kaip atrodys dešinysis Danės upės krantas, kai projektas bus baigtas. Ką tai duos Klaipėdos miestui? „Memelio miestą“ vystančios UAB „Stemma Group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina ir architektas Arūnas Kilišauskas.Kuršių marios, Smiltynės paplūdimiai ir lėtas senamiesčio ritmas yra ne tik Klaipėdos savaitgalio ar atostogų planas, o kasdienio gyvenimo dalis. Kodėl Klaipėdoje gyventi gera – klausiame ketvirtį amžiaus Klaipėdoje gyvenančios muzikanto, muzikos pedagogo, muzikos terapijos praktiko Lino Švirino ir jaunosios kartos vizualiųjų menų kūrėjos, iliustratorės ir performansų autorės Urtės Jasenkos.Šiandien Klaipėdoje prasideda šeštasis muzikos festivalis, kurį rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ta proga radijo studijoje svečiuojasi teatro vadovė Goda Giedraitytė, kuri beveik dvejus metus stovi ant teatro kapitonės tiltelio. Kokią šio laivo kryptį yra numačiusi, ar pavyko įgyvendinti svajonę ir tapti muzikiniu regiono centru?Viena iš šių metų premjerų – šokio diptichas. Choreografas ir šokėjas Mercelis Leemannas, pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokius bei folklorines formacijas pasakos apie buvimo bendruomenėje prasmę, komunikavimą ir saugumo pojūtį. Pokalbis su šokio spektaklio „Decrescendo“ choreografu.Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas festivalis neatsitiktinai atidarymo vakarui pasirinko Jozefo Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Tai kūrinys, atspindi to laikotarpio dvasią ir suteikia galimybę žiūrovams išgirsti tą pačią muziką, kurios kažkada klausėsi karalienė.Klaipėdos muzikinio festivalio finalinis akcentas – nemokamas koncertas viename iš Klaipėdos universiteto kiemų. Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, išaugęs iš „Delta Air Lines“ reklaminės muzikos pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Apie šį kūrinį , apie orkestro situacija pokalbis su Klaipedos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuosju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Lietuviškai kino ekranuose prabylantys veikėjai – ne tik aktorių, bet ir audiovizualinių vertėjų darbas. Jei veikėjas nutilo, nutilti turi ir garsas. „Mes bandome apgauti Lietuvos žiūrovą, kad veikėjas kalba lietuviškai“, – sako VU Kauno fakulteto doc. dr. Jurgita Astrauskienė. Kiek į vieną subtitrų eilutę telpa simbolių, kas sugalvoja filmams pavadinimus bei kaip veikėja Moana tampa Vajana?Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas.Šiandien – Tarptautinė jaunimo diena, Jungtinių Tautų minima jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiemet jos tema – „Skirtingi kontekstai, bendri siekiai“. Jungtinės Tautos pažymi, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, jaunų žmonių siekiai iš esmės sutampa – tai orumas, kokybiškas išsilavinimas, prasmingas darbas ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus. Panašūs ir jiems nerimą keliantys veiksniai: klimato kaita, karai, ekonominis nesaugumas ir vienišumas. Ar jau galime kalbėti apie vieną, pasaulinę jaunimo kartą, kurią labiau jungia socialiniai tinklai ir bendros baimės, nei skiria valstybių sienos? Ir kur šiame žemėlapyje yra Lietuvos jaunimas – kuo jis gyvena, kas jam kelia nerimą, kiek yra socialiai ir politiškai aktyvus?Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile.Kodėl Klaipėdos krašte tiek daug raudonų plytų architektūros? Ką per šiuos pastatus galima papasakoti apie žmones, gyvenusius šiame krašte, jų kultūrą, religiją ar istorinius lūžius? Kodėl ši Lietuvos dalis šiandien atrodo kitaip nei likusi šalis – kodėl čia kitokia architektūra, religinis paveldas, kultūra ar žmonių tapatybė?Ved. Justė Krikščiūnė

Šią savaitę Juozo Miltinio dramos teatrui be paaiškinimo atšaukus visus suplanuotus spektaklio „Makbetas“ spektaklius rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasigirdo kalbos ir apie galimą psichologinį smurtą šiame teatre.Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Aglaja Ray persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“.„Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kas sukėlė japoniškos mačios arbatos trūkumą ir kaip išaugęs gėrimo populiarumas veikia arbatos ceremonijos tradicijas puoselėjančius mokytojus Japonijoje, apie jau 25 metus vienoje Vokietijos bažnyčioje be perstojo skambantį Johno Cage'o kūrinį, kuris šią savaitę pakeitė akordą, ir apie dirbtinio intelekto įrankį, galintį padėti susigrąžinti nacių pasisavintus meno kūrinius jų tikriesiems šeimininkams.Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Neseniai Lietuva sužinojo apie jos kuriamą girą „Spooky‘s Kiosk“, dėl kurios pateko į prestižinį, jaunuosius Europos verslininkus įvertinantį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą. O šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje.Amerikietis Davisas Freemanas laisvu nuo scenos menų laiku įgarsina animacinį filmą „Smurfai“. Visgi kūriniai, kuriuose menininkas kalba apie radikalią empatiją, supratimą, atgailą ir atvirumą, to laisvo laiko palieka ne tiek ir daug. Besibaigiančioje scenos menų šventėje „ConTempo“ Kaune jis surengė keturis pasirodymus ir meistriškumo dirbtuves.Objektų dizaineris Vytautas Gečas, svarstydamas apie tai, kiek dizainas gali veikti žmogaus poreikius, įpročius ir pasirinkimus, sako, jog dizaineris kuria šiandienai, bet galvoja apie rytojų, o vartotojas gyvena vakarykšte diena.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Sodros atstovai sako, kad pamažu daugėja gyventojų, kurie po pasitraukimo nusprendžia vėl kaupti antrojoje pensijų pakopoje.Klaipėdoje prasidėjo pirmąkart mieste organizuojamas Europos ORC jūrinio buriavimo čempionatas. Dalis potencialių dalyvių dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir Baltijos jūroje Rusijos keliamų GPS signalų trikdžių atvykti nesiryžo.Škotijos ir Italijos žiniasklaida trimituoja, kad geriausiu Lietuvos futbolininku Gvidu Gineičiu rimtai domisi škotų milžinas Glazgo „Celtic“ klubas. Skelbiama, kad jis Turino ekipos lietuvį galėtų įsigyti už rekordinę, maždaug 15 milijonų eurų siekiančią išpirką.Šilutės rajone, Rupkalvių pievose netrukus prasidės Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Penktą kartą jame rungsis greičiausi ir geriausi šienpjoviai, o niekada dalgio rankose nelaikiusieji šiame čempionate turės progą tą padaryti.Ved. Darius Matas

LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą, kurį turi Lietuva – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti bet kurį, užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Girdiškės bažnyčią, kuri yra išskirtinė ne tik savo pavadinimu, bet ir unikaliais ąžuoliniais altoriais, kurių daugiau visoje šalyje nėra. Kokias istorijas slepia ši bažnyčia ir ką apie Snieginės atlaidus prisimena Girdiškės gyventojai?Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 dienos mieste, kol dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.Rytoj, Antano Smetonos dvare vyks mokslinė konferencija „Antano Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“. Pokalbis Antano Smetonos asmenybę, kuri iki šių dienų kelia diskusijas.Švenčionių rajone, Ziboliškės kaime vyksta tarptautinis tapybos pleneras dedikuotas tapytojui Aleksandro Vozbino atminimui.Šį vakarą Anykščiuose rengiama jubiliejinė naktigonės šventė. Šiemet ji pirmą kartą vyks turėdama Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą – tai vienintelė Lietuvos šventė, kurioje jau 15 metų gyvai atkuriama senoji žirgų maudynių tradicija.Ved. Donatas Šukelis

Druskininkuose vyksta Dainavos krašto folkloro šventė, kurios pagrindinė tema – vanduo tautosakoje ir mitologijoje. Pokalbis apie vandenį ir jo svarbą lietuvių tradicijose bei papročiuose.Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 d. mieste dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, o vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.Vilniuje pirmą kartą vyksta pasaulyje žinomas gatvės meno festivalis „Meeting of Styles“, kuriame dalyvauja 43 menininkai iš 19 valstybių.LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti kiekvieną užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Šilalės rajone esančią Girdiškės bažnyčią ir jos medinį altorių, vienintelį tokį Lietuvoje.Ved. Donatas Šukelis

Apie istorinę Klaipėdos praeitį ir miesto formavimąsi pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Lietuvos ugniagesiai vyksta į Prancūziją, kur padės gesinti miškų gaisrus.Artėjant mokslo metams sveikatos specialistai ragina tėvus nedelsti ir užregistruoti savo vaikus sveikatai pasitikrinti. Ką būtina žinoti?Į LRT RADIJĄ paskambinusi Vida iš Klaipėdos klausia, koks likimas tų kapų, kurie pažymėti kaip neprižiūrimi.Socialiniuose tinkluose vienas ugniagesys pasakoja, kad labai ilgai važiavo į avarijos vietą automagistralėje netoli Ariogalos, kadangi dėl remonto aptvertose juostose vairuotojai nelabai turėjo kur pasitraukti. Ar tikrai dėl remonto specialiosioms tarnyboms sunkiau pasiekti kai kurias automagistralių vietas?Klaipėdos miesto poliklinikos darbuotojai piktinasi, kad gydymo įstaiga nesilaiko kolektyvinės sutarties reikalavimų ir nevykdo įsipareigojimų didinti medicinos personalo atlyginimus – dėl to dalis specialistų jau paliko darbą ir išėjo į kitas gydymo įstaigas, tad likusiems tenka dirbti didesniu krūviu nei įprastai.Ved. Edvardas Kubilius

Kuo Klaipėda gyvena šiandien ir kokią ją norime matyti ateityje? Laidoje – Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Klaipėdai – 774-eri. Ji buvo įkurta 1252-aisiais, kai Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį, aplink kurią ėmė formuotis miestas. Klaipėda – vienas seniausių miestų Lietuvoje.Karinės jūrų pajėgos - unikalus Lietuvos kariuomenės dalinys, veikiantis išskirtinai Klaipėdoje. Kokias užduotis jie atlieka ir kaip atrodo sprogmenų paieška bei išminavimas Baltijos jūroje?774-asis Klaipėdos gimtadienis - tai proga ne tik prisiminti miesto istoriją, bet ir pažvelgti į tai, kuo Klaipėda gyvena šiandien ir kokią ją norime matyti ateityje. Kaip keičiasi uostamiestis, kokie didžiausi iššūkiai laukia artimiausiais metais – nuo gyventojų skaičiaus iki investicijų, būsto, viešųjų erdvių ir jaunų žmonių pritraukimo? Apie tai šiandien kalbėsimės su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi.Lietuvoje veikia daugiau nei du tūkstančiai kaimo bendruomenių, vienijančių vietos gyventojus bendriems kaimų plėtros, socialiniams, verslo ir kultūriniams tikslams. Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019-aisiais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus.Ved. Paulius Selezniovas

Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį, Teatro aikštėje Klaipėdos universiteto rektoriui emeritui, akademikui profesoriui habilituotam daktarui Vladui Žulkui iškilmingai įteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Lietuvoje minima Romų genocido atminimo diena. Vilniuje, Panerių memoriale pagerbtos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocido aukos. Pokalbis studijoje su LRT Radijo kolega Daumantu Butkumi, dalyvavusiu minėjimo renginiuose.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.Ved. Donatas Šukelis

Pietryčių Lietuvoje vakar vėlų vakarą praslinkus audrai, ugniagesiai gelbėtojai daugiau nei tris dešimtis kartų vyko šalinti ant kelių užvirtusių medžių ir šakų.Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad viename Maskvos restorane nugriaudėjus sprogimui žuvo mažiausiai trys žmonės, taip pat yra sužeistųjų. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia susitaręs su Izraeliu atidėti žadėtus naujus smūgius prieš Iraną.Dalis gyventojų ragina Seimą peržiūrėti ir jei būtų poreikis keisti teisės aktus, pagal kuriuos nepilnamečiams numatoma baudžiamoji atsakomybė už smurtinius nusikaltimus.Didmiesčių gyventojai atėjus savaitgaliui, ypač šiltuoju metų laiku, stebi tendenciją, kai užsikemša iš miesto vedančios gatvės. Vilniuje – dažniausiai išvažiavimas pajūrio link, taip pat pro Kauną vedanti magistralė į Klaipėdą.Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gyventojus kviečia išsaugoti šeimos paveldą – iki spalio 31 d. pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms.Ved. Liuda Kudinova.

JAV Kongrese pajudėjo daugybę mėnesių dėl nesutarimų su Baltaisiais rūmais strigęs naujų sankcijų Rusijai paketas.Išskirtinis dviejų seserų, sergančių onkologine liga, interviu, kuriame jos pasakoja išsityrusios ir sužinojusios apie paveldimą polinkį sirgti vėžiu. Kiek medicina pažengusi tirti tokius atvejus? Pokalbis su gydytoja onkochirurge.Šalyje smarkiai prastėja užtvankų būklė, bet lėšų jų remontui trūkstaBesiruošdama artėjančiam Klaipėdos 775-ajam gimtadieniui, savivaldybė nusprendė įamžinti miesto įkūrėjus.Ved. Liuda Kudinova

Užsienio kultūros naujienose – apie į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus objektus, archeologinę klastotę Italijoje ir Nolano „Odisėjos“ poveikį žiūrovų skaitymo įpročiams bei kalbų mokymuisi. Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.Rokiškio valsčiuje, dailininko Justino Vienožinskio tėviškėje, dešimt dienų vyko Kauno meno mokyklos įkūrėjui dedikuotas pleneras „Pelėdų kalno paslaptys“, o šį trečiadienį „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaryta ir paroda. Pokalbis su jos kuratoriumi, Kauno kolegijos lektoriumi Arvydu Martinaičiu ir plenero dalyve Lilija Valatkiene.„Kai gimė festivalis „ConTempo“, turėjau labai aiškią svajonę – kad tai būtų tarptautinis festivalis, į kurį žmonės važiuotų ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių“, – sakė tradicinio scenos menų festivalio įkūrėja Gintarė Masteikaitė. Ar ši svajonė įgyvendinta ir kas laukia – pokalbis su „ConTempo“ vadove.Viena žymiausių katalonų rašytojų Eva Baltasar ką tik lietuviškai išleistame romane „Trys laukiniai kūnai" pasakoja apie keistas, netradicines moteris. Apie romanų triptiką su rašytoja kalbėjosi literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.Klaipėdoje pristatoma autentiškų Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda iš kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus kolekcijos. Parodos kuratorė pasakoja apie Lietuvos pranciškonų saugomą kolekciją ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno meno galeriją „Gallery 1252“. Taip pat kaukių reikšmes ir savo asmeninę kolekciją pristato architektai Vilija ir Algirdas Kaušpėdos.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.Besiruošdama Klaipėdos 775-ajam gimtadieniui, kuris bus kitąmet, savivaldybė nusprendė įamžinti miesto įkūrėjus: Livonijos ordino magistrą Eberhardtą von Seine ir Kuršo vyskupą Heinrichą von Lutzelburgą. Paskelbtas paminklo sukūrimo ir pastatymo projekto konkursas. Pokalbis apie šias dvi asmenybes ir jų įamžinimą.„Aš esu sugyvenamas žmogus, su visais gražiuoju visą gyvenimą esu, nepriekabiauju, neišsidirbinėju“, – savo charakterį sėkmingos karjeros paslaptimi įvardija dirigentas Juozas Domarkas. Šiandien maestro sukanka 90 metų. Iš Plungės kilęs dirigentas net 51 metus buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Pernai jis baigė ilgametę pedagoginę karjerą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įsteigė Dirigavimo katedrą ir jai vadovavo. Pokalbis su maestro.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi, kad nauji faktų apie šią rūšį, padės ją dar geriau pažinti ir apsaugoti.Šiemet ji tapo pirmąja lietuve, pelniusia UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Šis tarptautinis įvertinimas skiriamas už išskirtinius ekologijos ir darnių ekosistemų tyrimus, o Klaipėdos universiteto doktorantė apdovanota už darbus apie tai, kaip ruoniai po reabilitacijos adaptuojasi Baltijos jūroje.Tyrimo metu mokslininkai palydoviniais siųstuvais stebėjo 30 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre slaugytų pilkųjų ruonių jauniklių. Surinktų duomenų analizė parodė, kad didžioji dauguma paleistų gyvūnų sėkmingai prisitaiko ir apsigyvena tose vietose, kur veisiasi Baltijos jūros ruonių populiacijos.Be to, tyrimai taip pat atskleidė naujų faktų apie šią rūšį, kurie, kaip tikimasi, padės ją geriau pažinti ir apsaugoti.Aut. Vaida Pilibaitytė

Užsienio kultūros naujienose šį sykį apie Jungtinėje Karalystėje įsiplieskusią diskusiją, kodėl beveik visuose praėjusios savaitės bestseleriuose, labiausiai perkamų knygų siužetuose, neišvengiamai įvyksta bent vienos moters nužudymas; taip pat apie šių metų Europos kultūros sostinės Oulu projektą „Klimato laikrodis“ ir netikėtą kompaktinių plokštelių sugrįžimą.Per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto ir neatstatyto Širvintos miestelio atmintį išgelbėti nusprendžia Antanas Spranaitis. Jis važinėja iš gimtojo Kudirkos Naumiesčio į kitapus upės esančią Kaliningrado sritį, renka iš po griuvėsių pabėgėlių daiktus ir savo namuose įkuria „Širvintos kampelį“.Europai sulaukus atokvėpio nuo beprecedentės karščio bangos, žemyną toliau kamuoja ilga sausra. Karštis ir sausra ne tik išdegino derlių, išdžiovino laivybai tinkamas upes, bet ir kuria sąlygas itin smarkiems miškų gaisrams.Klaipėdoje tęsiasi 67-oji Jūros šventė. Didieji koncertai ir renginiai jau baigėsi, šiandien, sekmadienį, laukia baigiamieji programos akcentai ir renginiai. Ar daug darbo šį savaitgalį turėjo šventėje dirbę policijos pareigūnai bei gelbėtojai?Faustas ir Rojus Kondratavičiai – dvyniai iš Kauno rajono, brandos egzaminuose surinkę net 11 šimtukų. Vaikinai mano, kad didelė dalis gabumų – įgimta, tačiau ne ką mažiau svarbu nuoseklus mokymasis.Šiandien Rokiškio rajone, Jūžintuose, vyks išskirtinė ir istorinė ceremonija – bus perlaidoti penkiolikos sovietų represinių struktūrų nužudytų partizanų ir jų artimųjų palaikai. Tiek daug laisvės kovotojų vienu metu Lietuvoje iki šiol dar nebuvo laidojama. Dvylikos žmonių palaikai praėjusiais metais rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, prie buvusios NKVD būstinės, o šiemet toje pačioje vietoje aptikti dar trys.Ved. Paulius Selezniovas

Kaip susikurti tokį balkono sodą, kuris džiugins ištisus metus, papasakos želdynų dizainerė Renata Stasiūnienė.Klaipėdoje įsibėgėja didžiausias vasaros ir metų renginys – šiandien joje laukia daugybė jūrinių akcentų, didysis vakaro koncertas su pasaulinio lygio žvaigžde bei daugybė kitų renginių.Antradienį Skuode prasidėjo Europos motobolo čempionatas, kuriame varžosi penkių šalių pajėgiausios jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės. Renginys į Lietuvą grįžo po 30 metų pertraukos. Šiandien paaiškės ir čempionato nugalėtojai.Palangos vasaros skaitykloje pirmą kartą vyks naktinės ekskursijos, kviečiančios pažinti jau šešis dešimtmečius skaičiuojančią unikalią erdvę. Ekskursijų dalyviai turės galimybę nakties sutemoje ne tik patirti parodą, bet ir susipažinti su skaityklos istorija ir sužinoti, kaip bėgant dešimtmečiams pavyko išsaugoti nepakitusią pastato architektūrą ir skaityklos paskirtį bei kuo išskirtinė paveldosauginė pastato vertė.Ved. Paulius Selezniovas

Per du šimtai tūkstančių žmonių privesti evakuotis Ispanijoje ir Prancūzijoje, miškų gaisrams nevaldomai plintant įvairiuose regionuose.Kaip nuo lapkričio keisis telefonų pirkimo išsimokėtinai tvarka?Ant Žvėryno tilto Vilniuje vyks pilietinė akcija už Neries gamtinių pakrančių išsaugojimą.Klaipėdoje tęsiasi didžiausias vasaros renginys - Jūros šventė.Vilkija mini 600 metų sukaktį.Ved. Madona Lučkaitė

Klaipėdoje šiandien prasidėjo 67-oji Jūros šventė. Ji kviečia nerti į kiną, o uostamiestis trims dienoms taps didele filmavimo aikštele.Tris istorinius pastatus – Vinkšnupių dvarą su greta esančiu svirnu ir istoriją menantį Kalvarijos valsčiaus viršaičio namą – ryžosi naujam gyvenimui prikelti Rita Bieliauskaitė ir Nerijus Šnaras su bendraminčiais. Vilkaviškio rajone lankėsi kolega Andrius Baranovas.Liepos 25-ąją Vilkija minės 600 metų jubiliejų. Šventės ašimi taps specialiai sukurtas muzikinis spektaklis „Vilkijos legenda“.Ved. Marius Eidukonis

Trisdešimt lietuvių diasporos jaunuolių iš viso pasaulio devintus metus dalyvavo projekte „Bring Together Lithuania“. Kaip jiems sekasi puoselėti lietuvių kalbą ir susikalbėti atvykus į Lietuvą „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.Paskutinis metų ketvirtis bus gausus renginių skirtų knygoms. Greta pernai prasidėjusios Kauno knygų mugės, dar vieną knygų mugę gruodį planuojama organizuoti ir Klaipėdoje. Ar tokių renginių gausa ras savo lankytoją?Į tarptautinį „Meeting of Styles“ renginį Osle susirinkę menininkai miesto sienas pavertė galerija po atviru dangumi. Panašus renginys rugpjūtį pirmą kartą vyks ir Vilniuje.Šilutėje bus pasirašyta strateginės partnerystės sutartis, sujungianti aštuonias etnografinio Mažosios Lietuvos regiono savivaldybes bendram tikslui – kurti kultūros kelių tinklą ir stiprinti regiono kultūros, turizmo potencialą.Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejuje atidaroma Eglės Aukštakalnytės-Hansen fotografijų paroda „Orang'utan – Miško žmogus“. Pokalbis su parodos autore ir kuratoriumi Zigmu Kalesinsku.Ved. Marius Eidukonis

Baigiasi Pasaulio futbolo čempionatas. Finale šįvakar susikaus Ispanija ir Argentina, o bronzos medalius po fantastiškos kovos laimėjo Anglija, nugalėjusi Prancūziją.Rusija surengė raketų ataką Kyjive. Tuo metu Jungtinės Valstijos aštuntą dieną iš eilės smūgiavo taikiniams Irane.Sakartvelas siekia sugrąžinti kai kurias kviečių veisles, kurios sovietmečiu beveik išnyko.Radijo dokumentika – apie Liudą Augaitį, žmogų, kurio gyvenime susipina muzika, gamta, darbas ir bendrystė.Vienas žmogus gali labai daug, pvz., pamaitinti apie 100-tą į šventę atėjusių svečių. Būtent tokia yra Laima Malinauskienė iš Lazdijų rajono, daug savęs atiduodanti Stebulių kaimo bendruomenei. Laimos Malinauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Klaipėdos universiteto archeologų tyrimai Klaipėdos rajone, Kukuliškiuose, atskleidė, kad beveik prieš 3 tūkst. metų čia gyveno aktyvi jūrinė bendruomenė. Šių metų atradimai leidžia iš naujo įvertinti Lietuvos pajūrio vaidmenį bronzos amžiuje.Nors dalis gyventojų džiaugiasi radę daug ir gerų baravykų, Varėnos krašto grybautojų nuotaikos kiek kitokios – kol kas baravykų nedaug. Koks šis grybų sezonas?Ved. Edvardas Kubilius

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki intensyvūs menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Tai pirmasis tokio masto iš Lietuvos kilusios menininkės kūrybos pristatymas jos senelių gimtinėje.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi Danutė Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Klaipėdos rajone esančio Kukuliškių piliakalnio teritorijoje archeologiniai tyrimai vykdomi ne vienus metus. Šių metų radiniai suteikė naujų duomenų apie tai, kaip Lietuvos pajūryje buvo gyvenama prieš beveik tris tūkstančius metų. Surinkti duomenys taip pat liudija apie gintaro prekybos ryšius su tolimesniais kraštais. Ką naujausi Kukuliškių piliakalnio radiniai leidžia suprasti apie gyvenimą Lietuvos pajūryje prieš beveik tris tūkstančius metų?VDU Botanikos sode Kaune rengiama tradicinė „Kvapų naktis“. Šių metų renginio tema – balta. Lankytojams numatomos ekskursijos, paskaitos, edukacijos, teatro ir muzikos pasirodymai. Daug dėmesio bus skiriama tam, kaip augalus pažįstame per kvapą, skonį ir kitus pojūčius. Kaip augalai ir jų kvapai gali tapti kultūrinio renginio pagrindu ir padėti lankytojams gamtą patirti per meną, muziką bei istorijas?Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras tarptautiniame Valensijos pučiamųjų orkestrų konkurse Ispanijoje pelnė pirmąją vietą profesionalų kategorijoje. Nuo XIX amžiaus pabaigos rengiamas konkursas laikomas vienu seniausių ir reikšmingiausių pučiamųjų muzikos renginių pasaulyje. Jame profesionalūs ir mėgėjų orkestrai varžosi skirtingose kategorijose pagal sudėtį ir meistriškumo lygį.Ved. Justė Luščinskytė

Australija nusprendė drausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16-os metų vaikams. Panašios diskusijos įsibėgėja ir Europos Sąjungoje. ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad vaikams turi būti taikomi amžių atitinkantys ribojimai.Seime siūloma net dešimt kartų padidinti baudas už valstybės vėliavos neiškėlimą per valstybines šventes.Pusės kūno nevaldantis keliautojas, Lietuvos rekordininkas Gintautas Markevičius su vaikštyne ryžosi įveikti trisdešimt šešis kilometrus ir nueiti iš Klaipėdos į Pervalką.Antžeminiai robotai ir dronai Ukrainos fronte jau tapo kasdienybe. Tačiau Prancūzija ruošiasi kitam karo etapui. Jos kariuomenė testuoja „Pendragon“ – projektą, kuriame robotai ir dronai turėtų veikti kaip viena dirbtinio intelekto valdoma grupė.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas rengiasi balsuoti dėl Vyriausybės programos. Ją patvirtinus, darbą oficialiai pradės Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas.Telefoninių sukčių sostine tapo Ukrainos miestas Dnipras. Ten veikia dešimtys nelegalių skambučių centrų, kuriuose dirba tūkstančiai žmonių. Vienas toks sukčiavimo skambučių centras Ukrainoje likviduotas dalyvaujant Klaipėdos apskrities pareigūnams.Pusės kūno nevaldantis Lietuvos rekordininkas Gintautas Markevičius pasitinka naują iššūkį. Negalią turintis vyras, su vaikštyne ryžosi nueiti iš Klaipėdos į Pervalką.Anykščių rajone kaimo bendruomenė, sutvarkiusi apleistą teritoriją, išvežusi tonas šiukšlių ir vietą pavertusi traukos centru, už tai gali būti nubausta. Statybos inspekcija nurodė viską nugriauti, mat bendruomenė sukūrė poilsiavietę ant valstybinės žemės to nesuderinusi.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pernai Lietuvoje užfiksuota virš 15-os tūkstančių sukčiavimo atvejų, o gyventojai nusikaltėliams pervedė daugiau kaip 20 milijonų eurų. Nepaisant nuolatinių perspėjimų, nemažai Lietuvos gyventojų vis dar pasimauna ant telefoninių sukčių kabliuko.Šių metų vasarį, per bendrą Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos teisėsaugos operaciją, Ukrainos Dnipro mieste buvo likviduotas didelis sukčiavimo skambučių centras. Operacijos metu sulaikyta 11 asmenų, išardyta sukčiams skirta įranga. Vien iš Lietuvos ir Latvijos piliečių apgaule buvo išviliota daugiau nei 160 000 eurų. Tyrimą Lietuvoje atliko Klaipėdos apskrities, Kriminalinės policijos pareigūnai.Pokalbis su Klaipėdos policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos patarėjas Zigmas Turskis.

Darbą Kultūros ministerijoje baigia viceministras dr. Viktor Denisenko.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown.Penktadienį „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, gyvenančio Jungtinėse Amerikos valstijose, Kęstučio Zapkaus paroda „Tapyba ir piešiniai“. Pokalbis su Kęstučiu Zapkumi.Pasakojimas apie Petrą Biržį –„Pupų dėdę“, skirtas Lietuvos radijo 100-mečiui.Ved. Donatas Šukelis

Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama tapytojų grupės „Keturios“ paroda „kartu skirtingais keliais“.Olandijoje vykusiame 20-ajame tarptautiniame pučiamųjų instrumentų čempionate-festivalyje Panevėžio rajono varinių pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ tapo pasaulio čempionais.Liepos 11-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Tetenskas paminėjo savo 75-metų sukaktį.Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ą kartą rengiamas, Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?Šį mėnesį Klaipėdoje duris atvers nauja alternatyvi meno projektų erdvė „Energija“, kuri įsikurs bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijoje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

„Labai džiaugiamės švęsdami šimtmetį nuo tada, kai Lietuvoje buvo įsteigta Kauno bažnytinė provincija su arkivyskupo sostu Kaune, apėmusi sufraganines Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijas, taip pat Klaipėdos prelatūrą. Provincija įsteigta 1926 metų balandžio 4 dieną, kai anuomet buvo švenčiama mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo iškilmė, – tai buvo teisinga ir pelnyta. Sudėtingomis aplinkybėmis įsteigta, didelius sunkumus atlaikiusi, nenuilstamo ganytojų darbo palaikoma, bažnytinė provincija tegu mini šimtmečio sukaktį ir įgyja gražaus amžiaus atnešamą patyrimo dorybę.“ Taip rašė popiežius Leonas XIV laiške Šv. Sosto santykių su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sekretoriui arkivyskupui Paului Richardui Gallagheriui, kurį kaip ypatingąjį pasiuntinį delegavo į Lietuvos bažnytinės provincijos kanoninio įkūrimo šimtmečio jubiliejų. Minėjimo išvakarėse, birželio 26-ąją, garbusis svečias maloniai sutiko duoti interviu „Mažajai studijai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kyšininkavimo byloje įtariamas Seimo narys Saulius Skvernelis sako, kad apykojės uždėjimas jam yra neteisėtas, šį sprendimą apskundė teismui.Nusprendus į Kazokiškių sąvartyną vežti nerūšiuotas Vilniaus atliekas, Elektrėnų savivaldybė tam priešinasi, šaukiasi institucijų pagalbos ir prašo Vyriausybės visos šalies mastu paskelbti ekstremaliąją padėtį.Biologijos egzamino rezultatai šiemet yra prasčiausi šalies istorijoje. Šis egzaminas nėra privalomas, tad jį renkasi tie, kurie savo ateitį sieti su medicina, biotechnologijų mokslais. Tačiau iš beveik 10 tūkstančių kandidatų šiemet biologijos egzamino neišlaikė kas šeštas abiturientas, o šimtukus gavo vos 11 moksleivių.Poilsiautojai skundžiasi, kad tūkstančius poilsiautojų vasarą sutraukiančioje Palangoje nėra galimybės gauti skubios medicininės pagalbos vaikams. Su sveikatos problemomis susidūrę vaikai bei jų tėvai yra siunčiami į Klaipėdos vaikų ligoninę, tačiau poilsiautojai piktinasi, kad nepilnamečiai, atvežti į ligoninę, net nėra apžiūrimi ir neužtikrinama, kad jų gyvybei pavojus negresia.Ved. Liepa Želnienė

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.Ved. Justė Luščinskytė

Rytoj Priekulės meno ir kultūros centras pakvies į tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“.Nuo liepos 1-os iki 10-os dienos Veiviržėnuose Klaipėdos rajone vyksta kūrybinės dirbtuvės „Durys“, kuomet senos medinės durys virsta menininkų drobėmis.Latvijos sostinėje prasidėjo Rygos šiuolaikinio meno mugė Riga Contemporary. Kokį identitetą susikūrė vos antrą kartą vykstanti mugė ir kaip keičiasi Baltijos regiono meno mugių kraštovaizdis?Architekto, architektūros publicisto, urbanisto Audriaus Karaliaus šeima neseniai paskelbė parduodanti jo puoselėtą, 1890-aisiais statytą pastatą Kauno senamiestyje. Tai – tik vienas Karaliaus šeimos žingsnis tvarkant jo gausų palikimą.Šiandien prasideda Lietuvos moksleivių dainų šventė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Prezidentas susitiko su dar dviem socialdemokratų į ministrus siūlomais kandidatais. Apie jas ir pranešė šalies vadovas, paskirtasis premjeras dar nekomentavo savo siūlomos ministrų kabineto sudėties. Aplinkos ministrės kėdę matuojasi Ieva Andriulaitytė, finansų - Taurimas Valys.Aukščiausi šalies politikai nutarė išbraukti iš Konstitucijos nuostatą, kuri draudžia Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Prezidento teigimu, esant grėsmėms iš Rytų, Lietuva neturi likti pilkojoje NATO zonoje, į kurią negali įplaukti laivai ar įskristi lėktuvai su branduoliniu ginklu.Vokietijos prokurorai pareiškė, kad „Nord Stream“ diversiją sumanė Ukrainos valdžios institucijos.Vyriausioji rinkimų komisija mėnesiui atidėjo klausimo svarstymą, ar „Nemuno aušra“ ir jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą dėl 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų kampanijų finansavimo.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė stoja į kovą pasaulio čempionato atrankos rungtynėse. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai Klaipėdoje priima Didžiąją Britaniją, kurią išvykoje nugalėjo tik po stebuklingo Igno Sargiūno pasirodymo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Įvairios interaktyvios edukacijos ir garsiausių menininkų darbai: kaip šalies muziejai vilioja lankytojus vasarą?Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą?Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos.Pramoninė tarša Klaipėdoje daro poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyventojų emocinei sveikatai. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Klaipėdos gyventojų nurodė patiriantys miego sutrikimus, o pusė respondentų įvardijo stiprias emocijas, susijusias su nuolat patiriama tarša. Pasak tyrėjų, ilgalaikis gyvenimas taršos paveiktoje aplinkoje tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu.Žmonės garsinio turinio klausosi ne tik tiesiogiai – vis dažniau renkasi jiems patogų laiką, sugrįžta prie praleistų laidų, atranda tinklalaides, koncertus, pasakas ar archyvinius įrašus. Visa tai vienoje vietoje siūlo LRT radioteka, kurioje kiekvienas gali klausytis savo ritmu ir klausytojus kviečia šūkiu. „Čia visada klausykis bet kada“.Ved. Darius Matas.

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Kasmet į Lietuvos jūrų muziejų atgabenama vis daugiau nusilpusių, sužeistų ar sergančių ruoniukų, o po gydymo ir slaugos jie grąžinami į natūralią aplinką. Jų keliones ir išgyvenimą mokslininkai stebi pasitelkdami palydovinius siųstuvus.Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose vis dar dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – iki šiol trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Todėl Lietuvoje buvo sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – 10 tūkstančių valandų lietuvių kalbos įrašų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto ir kitų kalbos technologijų plėtrai.Pedagogų trūkumas Lietuvoje išlieka viena didžiausių švietimo sistemos problemų, tačiau programa „Renkuosi mokyti“ šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo – iš daugiau nei 300 kandidatų atrinkti 23 nauji dalyviai. Per 18 veiklos metų programa į mokyklas atvedė šimtus žmonių, pasirinkusių netikėtą profesinį posūkį. Kaip keitėsi pati programa ir žmonės, kurie pasirenka mokytojo kelią? Apie tai kalbėsimės su programos vadovu Artur Adam Markevič, būsima matematikos mokytoja Simona Damuliene ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Milda Šimoliūnaite, šiemet baigusia dvejų metų programą.

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Ką rodo mokslininkų stebėjimai?Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio naujienos: kodėl Lenkijos prezidentas iš Ukrainos prezidento atėmė apdovanojimą.Užsienio žiniasklaidos apžvalga.Rubrika „Praeiviai" apsilankė Druskininkuose.„Auga ir balkone“ papasakos apie žaliųjų erdvių svarbą miestuose ir apie tai, kaip auginti pelargonijas.Atsiradus dirbtiniam intelektui, interesantai skundais užvertė įvairias institucijas. Kai kurios prašo daugiau galimybių ir rankų tuos skundus nagrinėti ir atsakinėti gyventojams.Kiek žmonių pagalba padeda šiems Baltijos jūros pilkiesiems ruoniams grįžti į natūralią aplinką.Gamtos fotografo M. Čepulio komentaras.Įsibėgėjus kruiziniam sezonui, Klaipėda pritrūko gidų, kurie galėtų užimti atplaukiančius svečius.Ved. Liuda Kudinova

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – agentų pažadai tėvams ir jaunimo problemos 14:25 – kuo skiriasi krepšinio mokyklos 23:40 – kaip NBA klubai priima žaidėjų artimuosius 28:10 – K.Jakučionio debiutas ir antras „langas“ 47:26 – dienas skaičiuojantis „Žalgiris“ 56:38 – aistros „Neptūno“ ir „Juventus“ poroje Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:13:07 – L.Grabauskas turi kitą darbą 1:18:15 – ką nori išlaikyti panevėžiečiai, kas galėtų likti ir kas atvykti 1:35:55 – gandai apie G.Petrauską vyr. trenerį 1:38:25 – „Neptūno“ sudėties dėlionė

Ir miestų, ir pajūrio paplūdimiai pradeda vasaros sezoną, juose vėl budi gelbėtojai.Vilniaus gyventojai kviečiami rūšiuoti maistinio aliejaus atliekas – mieste netrukus bus pastatyta beveik 200 specialių konteinerių.Švietimo ministerija sako, kad egzaminų sesija sudėliota taip, jog abiturientai, net ir, pvz., oro pavojui sutrikdžius vieną ar kitą egzaminą, spėtų, kaip įprasta, įstoti į aukštąsias mokyklas.Tyrimai rodo, kad kas antras Vilniaus vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis. Ar korepetitorių populiarumas tapo mados reikalu ir ar auga nepasitikėjimas mokyklomis?Ved. Edvardas Kubilius

00:00 – Europos taurė auga 10:00 – naujas „Žalgirio“ finansinis lygis 22:32 – N.Čanako išvarymas ir pusfinalio serija 35:32 – užtikrinta „Juventus“ pergalė Klaipėdoje 47:20 – G.Žibėno atleidimas 1:01:32 – kas taps nauju „Ryto“ šerifu

Trečdalis gyventojų mano, kad gydytojų trūkumą regionuose padėtų išspręsti prievolė jiems po studijų kurį laiką padirbėti mažesniuose miestuose. 4 iš 10 mano, kad padėtų papildomos finansinės paskatos. Tuo metu Seime bręsta idėja dalį gydytojų iš tiesų įpareigoti kurį laiką dirbti regionuose. Kiek tai realu?Aktualus klausimas. Per miško gaisrą Lazdijų rajone žuvo ugniagesys, pastaruoju metu degė ne viena pramonės įmonė. Kaip Jūs siūlote stiprinti priešgaisrinę saugą?Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai, kurie ilgokai buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų.Penki „Nemuno aušros“ politikai santaupų grynaisiais turi sukaupę daugiau nei milijoną eurų, grynųjų nevengia ir kitų partijų atstovai. Tai atskleidžia bendras 5 redakcijų žurnalistų tyrimas.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją. Radijo stočių vadovai sako, dabar įvesti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. Edvardas Kubilius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Prancūzija pyksta ant Italijos, kad ši bando persivilioti jos milijonierius. Kai kurie prognozuoja, kad Italija gali tapti Europos Dubajumi. Kodėl?Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad nereikėtų švelninti sankcijų Baltarusijai. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo Jungtinių Valstijų verslo interesai. Neplanuotai sutikti gyventojai savo mintimis dalijasi LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas lankosi Jonavos rajone.Higienos institutas suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus lietuviai gyveno ilgiau, dažniau prevenciškai tikrinosi sveikatą, vaikų dantys sveikesni, tačiau esame tingūs ir per mažai judame. Visuomenės sveikatos biurai skatina gyventojus gyventi sveikiau, moko jaunimą sveikai maitintis ir judėti, tačiau geroms iniciatyvoms trūksta ne tik pinigų bet ir darbuotojų.Šis savaitgalis išsiskiria įvairių renginių gausa. Jau šiandien visoje Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į vasarą kelti bures kviečia Klaipėda, o visą savaitgalį susipažinti su išskirtine sostinės architektūra kviečia festivalis Open House Vilnius.Jau šį vakarą paaiškės, kas nugalės Austrijos sostinėje vienoje vykstančiame Eurovizijos dainų konkurse.Ved. Paulius Selezniovas

Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atvyko į Kiniją, kurioje nesilankė beveik dešimtmetį. Dviejų galingiausių pasaulio valstybių lyderiai susitikime sieks savų tikslų.Visus įtarimus neigiantis buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas stojo prieš antikorupcijos teismą.Kultūros komitetas baigė svarstyti LRT įstatymą, projektas keliauja į Seimo salęJungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio kėdei braškant, karalius Karolis III savo kalboje teigia siūlysiantis vyriausybei gerinti santykius su Europos Sąjunga.Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos pasiekė Kauną.Robotas humanoidas, vedantis kūno kultūros pamoką. Tai - ne filmo scenarijus, o netolima ateitis, sako mokslininkai. Tačiau tuo pačiu ramina - pedagogų robotai tikrai nepakeis, bet gali tapti rimtais jų pagalbininkais. Klaipėdos universiteto STEAM centras įsigijo tris robotus humanoidus, kurie bus naudojami ne tik moksleivių edukacijoms, bet ir pritaikant juos tapti mokytojų asistentais.Ved. Liepa Želnienė

„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų uosto krovos įmonių ir geležinkelio. Mikrorajone, kuriame parkų nėra.Parko galimybę jie pamatė maždaug 5,5 ha plote, apaugusiame žole ir medžiais. Šis plotas priklauso uostui, jame planuota įrengti krovos aikštelę į uostą iš užsienio atplukdytiems automobiliams. Tačiau nei gyventojai, nei savivaldybė šiai veiklai nepritarė.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savivaldybės tarybos sprendimą apskundė teismui, o direkcijos valdytoja Susisiekimo ministerija kalba apie būtinybę įveiklinti valstybės žemę.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Uosto direkcija teismui skundžia Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo politikai nepritarė uosto teritorijoje planuojamai ūkinei veiklai. Bendrovės planams priešinasi ne tik uostamiesčio politikai, bet ir gyventojai. Uosto direkcija tikina, kad tarybos sprendimas uždrausti veiklą yra neteisėtas ir nepagrįstas.Kol dalis buvusių antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių džiaugiasi atsiimtomis lėšomis, šalies savivaldybės primena, kad kreipdamiesi įvairių kompensacijų žmonės nepamirštų šių pinigų deklaruoti. Nes papildomos pajamos gali turėti įtakos ne tik kompensacijų dydžiui, bet ir ar apskritai žmonės jas gaus. Taip pat šeimos pajamos bus skaičiuojamos ir sprendžiant, ar vaikams nuo kitų mokslo metų bus skiriamas nemokamas maitinimas ugdymo įstaigose.Žurnalas „Reitingai” kaip ir kasmet sureitingavo švietimo įstaigas – geriausias mokyklas ir universitetus. Taip pat išanalizavo, kaip prie egzaminų pridėti 10 taškų pakeitė gimnazijų vietą geriausiųjų lentelėje ir kodėl mažėja nemokamai studijuojančiųjų universitetuose.Vos Lietuvos įmonės ir įstaigos, kurios privalo rengti viešuosius pirkimus, išmoko atpažinti itališkas finansinių garantijų klastotes, rinkoje atsirado naujos – japoniškos. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, šiuo metu jau dvi valstybės įstaigos ir bent viena savivaldybės įmonė yra gavusios Japonijos „Sumitomo Mitsui Trust“ banko Liuksemburgo filialo finansines garantijas, kurios greičiausiai yra suklastotos. Tokią garantiją pro akis ir vėl praleido Krašto apsaugos ministerijos Investicijų valdymo agentūra, kuri anksčiau buvo suklupusi ant labai panašios itališkos klastotės.Lietuvos pareigūnai išnarpliojo nusikaltėlių tinklą, kuris ne tik verbavo asmenis teroristinei veiklai, bet ir kėsinosi nužudyti mažiausiai du žmones. Iš viso nusikaltimais įtariami 13 įvairių šalių piliečių, taip pat ir lietuvis. O bylą tiriantis prokuroras sako, kad nusikalstamų veikų pobūdis ir siekiai atitinka Rusijos tikslus.Paaiškėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominantai. Į daugiausia statulėlių pretenduoja du filmai: Jurgio Matulevičiaus drama „Kinų jūra“ ir Karolio Kaupinio absurdo komedija „Badautojų namelis“.Ved. Liuda Kudinova

Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prisipažino paėmęs kyšį. Šiandien apie tai paskelbė naujienų portalas 15min. Portalo žiniomis narystę konservatorių partijoje sustabdęs ir iš Seimo pasitraukęs politikas pernai spalį iš grynaisiais gavo 20 tūkst. eurų. Šių pinigų per kratas teisėsauga nerado, Starkevičius pinigus pareigūnams atnešė pats. Įtariama, kad kyšį jam perdavė su buvusiu Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu Igoriu Kornijenka siejamas verslininkas Danielis Krinickis, teisiamas ir kitoje korupcijos byloje.Valdantieji pristabdė savo pačių paleistą buldozerį dėl LRT įstatymo pataisų. Seimo Kultūros komitetas nutarė išnagrinėti Venecijos komisijos išvadas ir tik tuomet baigti svarstyti tūkstantinių protestų ir tarptautinės kritikos sulaukusias pataisas.Lietuvos bankas siūlo smarkiai riboti investicinius gyvybės draudimus parduodančių agentų veiklą.Ukraina toliau sistemiškai atakuoja rusų naftos perdirbimo gamyklas, o šiąnakt apšaudyta viena didžiausių tokių gamyklų visoje šalyje, esanti netoli Uralo kalnų.Uosto direkcija teismui skundžia Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo politikai nepritarė uosto teritorijoje planuojamai ūkinei veiklai.Po nesėkmės, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Stambule ruošiasi antrajam Eurolygos atkrintamųjų mačui.Ved. Liepa Želnienė

Metų prokuroru pripažintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas sako, kad jo darbe svarbu negalvoti apie buvusias bylas, tačiau prie vienos bylos, nagrinėtos prieš daugiau nei 20 metų, mintimis vis grįžta. Apie prokuroro darbą ir kaip jame neperdegti – pokalbis laidoje „10-12“ iš Klaipėdos.Ved. Paulius Selezniovas