Podcasts about aplinkos

Skaitmeninio perdegimo pinklės – kas tai ir kaip iš jų vaduotis? Apie tai pokalbis su skaitmeninės etikos centro eksperte, visuomenės sveikatos specialiste Vilma Jakienė ir technologijų apžvalgininku Luku Keraičiu.Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.Plungėje, kur dešimtus metus veikia simfoninis orkestras, šis kolektyvas yra užuovėja ir tiems, kurie dirba kitus darbus, arba dar tik mokosi, tačiau laisvalaikiu nori groti. Su orkestrą užauginusiais vadovais Ieva ir Pauliumi Lygnugariais pasikalbėjo Ieva Radzevičiūtė.Ved. Ignas Andriukevičius.

LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.

Gaisrai ir šiukšlės - žodžiai vis dažniau minimi viename sakinyje. Kiek tiek gaisrai iš tiesų kainuoja ir kaip juos iš tiesų sustabdyti? Pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto vadovu Alfredu Skinuliu.Taip pat laidoje - kiek dar gyventojų pinigines džiugins pingantys degalai? Komentuoja Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.Ir lažybos naujojo popiežiaus rinkimuose.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Pasak jo, tai padarius statybų procesas sutrumpėtų keturis kartus, o savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio sudėtingiems objektams. Kritikai abejoja idėja ir sako, kad tokiu būdu visa atsakomybė kristų architektams, o galbūt ir padaugėtų atvejų, kai vietoj individualių namų išdygsta daugiabučiai.Ar reikia atsisakyti statybos leidimų individualiems namams?Laidoje dalyvauja aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė, Lietuvos architektų sąjungos vadovas Gintaras Balčytis, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovė Gerda Mockevičė.

Minios žmonių plūsta į Vatikaną atsisveikinti su velioniu popiežiumi Pranciškumi.Rusija jaučia pranašumą politiniame fronte ir elgiasi taip, kaip jai elgtis leidžia Amerika. Taip kruviną ataką Kyjive vertina specialistai.Valstybės saugumo departamentas nurodė rekomendavęs neišduoti leidimo „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija, pažymėta grifu „visiškai slaptai“.Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje. Tačiau įstatymo pataisas kritikuoja ir gamtosaugininkai, ir miškų savininkai, ir verslas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 70 raketų ir 145 dronus, kurių pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. Čia žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.Aukų po namų griuvėsiais dar tebeieškoma, sako Ukrainos sostinėje esantis LRT RADIJO bendradarbis Eldoradas Butrimas.Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 600-ai tūkstančių Lietuvos gyventojų - keliasdešimt tūkstančių daugiau nei užpernai. Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje – skaičiai blogesni tik kaimyninėje Latvijoje ir Bulgarijoje. Seimas žada šioms problemoms spręsti planuoja peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje – teikia įstatymo pataisas, pagal kurias, anot ministro, miškai bus labiau saugomi, nei išnaudojami. Tačiau ministerijos siūlymais nėra patenkinti nei gamtosaugininkai, nei miškų savininkai, nei medienos pramonės atstovai.Kariuomenei minint Šuns dieną, kariai ir pareigūnai demonstruoja kaip geba įveikti užduotis su savo augintiniais. Jiems įteiktos specialios dovanos.Ved. Darius Matas

Dalis saulės elektrines įsirengusių žmonių noriai investuoja į elektros kaupiklius. Valstybė tokį norą remia. Ar verta tuo pasinaudoti? Kai kurie ekspertai sako, kad tikroji šio kaupiklio nauda paaiškės tik ateityje. Svečiai: „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliauskas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Grupė Seimo narių, „Nemuno aušros“ atstovų, įregistravo siūlymą leisti miškuose statyti nedidelius vasarnamius. Pasak idėjos autorių, poilsiui skirti nameliai galėtų skatinti ir turizmą. Tačiau kritikai sako, kad taip miškuose gali atsirasti gyvenamieji kvartalai, keliai ir tvoros.Ar reikia leisti statyti poilsinius namelius miškuose?Laidoje dalyvauja Seimo narys Martynas Gedvilas, Seimo narė Aistė Gedvilienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.Ved. Marius Jokūbaitis

Aktualus klausimas. Kaip vertinate siūlymą keisti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų švelniau bausti politikus už „čekiukų“ bylose nagrinėjamus nusikaltimus?Estija ir Lietuva – pirmosios NATO šalys, ketinančios gynybai skirti penkis procentus bendrojo vidaus produkto. Talinas neatmeta galimybės gynybai finansuoti įvesti ir specialų mokestį. Šalies parlamento pirmininkas Lauris Hussaras atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalys susiduria su panašiais saugumo iššūkiais – nuo galimų diversijų iki šnipinėjimo priešiškoms valstybėms.Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo griauti senus sovietinius daugiabučius ir keisti juos naujais. Projektą jau bandė įgyvendinti buvęs ministras, bet jam nepavyko. Dabar pareigas einantis naujas ministras imasi šios idėjos iš naujo, bet sako, kad naudos kitokias priemones.Į LRT girdi kreipėsi Radviliškio rajono Linkaičių kaimo gyventojai. Žmonės piktinasi, esą savivaldybė kėsinasi į jų turtą – prie daugiabučių prieš pusšimtį metų pastatytus sandėliukus.Ved. Rūta Kupetytė

„Alytaus naujienų“ žurnalistas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) ir paprašė pakomentuoti Alytaus miesto savivaldybės sprendimą dėl pliažo įrengimo prie Nemuno upės, netoli Antano Juozapavičiaus tilto.

Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.Ved. Regina Montvilienė

Aplinkos ministerija įtaria, kad užpernai rugsėjį Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) atliekant Nemuno valymo darbus Alytuje iš tiesų upė buvo gilinama.

Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Povilas Poderskis į Vyriausybės traukinį iššoko vienas paskutiniųjų. Iki šiol daugiau buvo kalbama apie tai, kas jį skyrė į šias pareigas, kokio automobilio ar telefono norėtų ministras nei apie jo darbus ir idėjas. Kokios tos naujojo aplinkos ministro idėjos? Povilas Poderskis sako, kad verslas ir aplinkosauga gali turėti bendrų tikslų. Kaip jis įsivaizduoja tokių skirtingų interesų derinimą?Ved. Agnė Skamarakaitė

Dalis žmonių skundžiasi, kad jiems neapsimoka savo automobiliu važinėti darbo reikalais, nes degalų visuomet išnaudoja gerokai daugiau nei darbdavys kompensuoja. Kokios jūsų patirtys – ar pavyksta atgauti visą sumą už sunaudotus degalus? Kaip jums sekasi derėtis su savo darbdaviu dėl automobilio nusidėvėjimo?Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti šiuos šliužus?Radviliškyje vaiko susilaukusi šeima iškart gaus vienkartinę rekordinio dydžio 1,5 tūkst. eurų išmoką. Tokias išmokas, tik gerokai mažesnes, naujagimiams skiria ir daugiau savivaldybių. Ar įvairios išmokos gali padidinti gimstamumą?Iš Kaišiadorių kilusi Rita Kulešovaitė nuo 18-os metų gyveno užsienyje. Dar įsikūrusi svetur Rita svajojo imtis miško namelių verslo, tačiau geriausios sąlygos verslui susiklostė būtent Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Brolis ir sesuo Valdas ir Aida Žigai ūkį Joniškio rajone paveldėjo iš tėvų, kurių ūkininkavimo pradžia buvo viena karvė. Dabar savo ūkyje melžia 100 karvių. Ūkininkai supranta, kad reikia ūkį modernizuoti, didinti bandą ir statyti naują fermą, bet nesiryžta to daryti. Viena priežasčių – didelė biurokratinė našta derinant fermos statybos projektus, o kita – nestabilios pieno supirkimo kainos.Keitėsi pagrindiniai tręšimo srutomis reikalavimai. Šaltuoju laikotarpiu – nuo lapkričio 15-osios iki kovo 20 dienos – ši veikla draudžiama, tad kaip tinkamai sandėliuoti natūralias trąšas ir nepažeisti aplinkosauginių reikalavimų? Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyr.specialistu Andriumi Jankausku.Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas ūkis Anglijoje ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.Ved. Kristina Toleikienė

Į Aplinkos ministrus partija „Nemuno aušra“ siūlo skirti buvusį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį. Tuo metu į Teisingumo ministrus siūlomas advokatas Rimantas Mockus.Paaiškėjus, kad šnipinėjimu įtariamas tremtinys Eduardas Manovas galėjo perdavinėti jautrią informaciją Rusijai, atsirado spėlionių, kad tikrasis Manovas mirė tremtyje. Institucijos teigia, kad pagal turimus dokumentus – įtariamasis ir ištremtasis Eduardas Manovas yra tas pats žmogus.Teismas nepaskelbė, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos Margaritos Drobiazko, teisėjų kolegija nutarė kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.Teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl mažametės pagrobimo Kaune šių metų sausį.Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo poetas, rašytojas Alvydas Šlepikas, režisierė Marija Kavtaradzė, menininkas Darius Žiūra, šokėja, choreografė Birūta Komskienė, tapytojas Arvydas Šaltenis ir menotyrininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Paskirtasis premjeras šiandien susitiko su galimais kandidatais vadovauti Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms. Aplinkos ministro kandidatūra kol kas neįvardijama. Gintautas Paluckas taip pat kalbėjosi ir su į Teisingumo ministrus siūlomu advokatu Rimantu Mockumi. Jis, Palucko vertinimu, yra tinkamas būti ministru.Teismui perduodama Rusijos šnipo byla kelia aistras. Prokurorai pranešė, kad Rusijai šnipinėjo tremtinys, konservatorių partijos narys Eduardas Manovas, tačiau pasigirdo spėlionių, kad tikrasis Manovas mirė tremtyje.Izraelio pajėgos surengė virtinę smūgių Sirijos teritorijoje. Atakuotos trys karinės aviacijos bazės visoje šalyje bei kariniai taikiniai sostinėje Damaske.Taivano gynybos ministerija praneša, kad Kinija regioniniuose vandenyse dislokavo didžiausią per beveik tris dešimtmečius karinį jūrų laivyną, kuris Taivanui kelia didesnę grėsmę. Iš viso Kinija prie Taivano krantų pastarosiomis dienomis atplukdė apie 90-mt karo laivų.Garsas turi sužadinti žiūrovo emocijas, sako garso režisieriai Markas Julanas ir Patruška Miežva. Holivudo veteranai dirbo su tokiais režisieriais kaip Martinas Skorsezė, Kventinas Tarantiinas, Džeimsas Kameronas, už darbus pelnė Oskarą ir ne kartą buvo nominuoti kitiems prestižiniams apdovanojimams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pernai 315 bitininkų iš 27 Europos šalių įsitraukė į aplinkos taršos tyrimą. Juo siekta įvertinti aplinkos užterštumą pesticidais, lakiaisiais organiniais junginiais, sunkiaisiais metalais ir mikroplastikais. Mat prie po teritoriją skraidančių bičių plaukelių prikimba viskas – ir gera, ir bloga.„Skraidant bitėms, mums nereikia brangios tyrimų įrangos tam, kad daugiau sužinotume apie mus supančią aplinką“, - gruodžio pradžioje, per tyrimų rezultatų pristatymą Europos parlamente pasakojo Suzanne Barry, 78 metų bitininkė iš Danijos.Į piliečių mokslo projektą įsijungė ir 10 bitininkų iš Lietuvos, jį koordinavo Gamtos tyrimų centro mokslininkė ir bitininkė Laima Blažytė-Čereškienė.Kaip buvo atliekamas tyrimas, kokie jo rezultatai ir ko tikisi bitininkai?Autorė Inga Janiulytė-TemporinL. Blažytės-Čereškienės archyvo nuotrauka

Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu.Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė. Karai daro milžinišką neigiamą poveikį klimatui.Sekite laidą ir atraskite stebuklus, kuriuos gamta siūlo net ir pilkiausiomis dienomis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Suomijos policija tiria incidentą, kai pirmadienio popietę buvo pažeistas šią šalį su Švediją jungiantis interneto kabelis. Kai kurie švedų pareigūnai įtaria, kad tai galėjo būti diversija.Prezidentas baigia susitikimų su kandidatais į ministrus maratoną.Ryte Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į Aplinkos ministrus Sigitu Podėnu.Seimas panaikino teisinę Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybę, kad teismas toliau galėtų nagrinėti jo baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.Seimas po pateikimo pritarė siūlymui iš aplinkosaugininkų atimti teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.Seimas svarsto didinti baudas už elektroninių cigarečių ar pildyklių pardavimą nepilnamečiams. Baudos už jų pardavimą, pirkimą ar perdavimą siektų daugiau nei 800 eurų.Prancūzijos vyriausybei gresia subyrėjimas po to, kai mažumos vyriausybę remiantys Nacionalinio sambūrio atstovai pareiškė rengiantys balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tokį balsavimą planuojama surengti rytoj, o ekspertai baiminasi, kad politinė krizė šalyje gali persimesti ir į finansų sektorių.Ved. Madona Lučkaitė

Pernai rudenį Alytaus rajono gyventojų sodybas pradėjo lankyti vienišas stumbras. Pranešimų apie prie galvijų kaimuose besisukiojantį laukinį gyvūną pasirodė ir aplinkiniuose Marijampolės, Lazdijų ir Prienų rajonuose. Vieni džiaugėsi gyvai pamatę įspūdingą Raudonosios knygos žvėrį, kiti sunerimę skambino specialistams, teiraudamiesi, kaip saugiai jį išprašyti iš kiemo.Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai teigia, kad visi bandymai stumbrą baidyti ir užmigdyti, siekiant perkelti į jam saugią aplinką, buvo nesėkmingi. Šį rudenį Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją su prašymu „kaip galima skubiau paimti šį pavojingą stumbrą“ iš gamtos. Kitaip tariant, sumedžioti. Pasak aplinkos viceministro Kęstučio Šetkaus, tai būtina padaryti, nes stumbras kelia pavojų žmonėms.Bet kiti Lietuvos gamtosaugos specialistai mano, kad šio savo bandos ieškančio stumbro elgesys nėra neįprastas, ypač galvijų rujos metu, o sprendimas jį sumedžioti – skubotas ir neatsakingas. Duomenų apie šio konkretaus stumbro padarytą žalą pasigenda ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, kurios teritorijoje šis stumbras taip pat lankėsi.Panašios nuomonės yra ir tą stumbrą iš arti dar pernai matęs Alytaus r. žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas. „Aš nemačiau, kad jis būtų agresyvus, jis, mano supratimu yra sveikas, gerai įmitęs gyvūnas, tai kam jį medžioti?“ – klausia jis.Pasak buvusio Pašilių stumbryno specialisto Ryto Papšio, tokių atvejų, kai teko ūkininkų galvijus lankantį stumbrą užmigdžius perkelti atgal į bandą, būta ir anksčiau.Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Naujausiais duomenimis, stumbrų skaičius laisvėje dabar siekia apie 300 individų.Kiek pagrįstas šis sprendimas ir ką tai sako apie mūsų santykį su laukine gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės valdomuose miškuose vykdomi sanitariniai atrankiniai kirtimai. Apie tai pasakoja Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Laima Mulmienė.

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas gilinasi į šio reiškinio priežastis: ar tai nepritekliaus šešėlis, adrenalino paieškos ar nebaudžiamumo jausmas? Išgirsite apie naujausias priemones, kurios padeda užkirsti kelią tokiosaugos ms veikoms, ir sužinosite, kokių rezultatų pavyksta pasiekti.Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis paakoja, kaip modernios kameros keičia gamtos tyrimus ir padeda suprasti mūsų aplinką: nuo vilkų iki juodųjų gandrų.Sužinosite, kaip prie Kuršių marių buvo pastebėtas drugelis„kolibris“ sfinksas, o Ventės rage sugauta unikali nykštukinė pečialinda. Taip pat kviečiame stebėti vandens telkinių pokyčius jūsų kiemuose – gal tai maža, bet svarbi dalis kovos su klimato kaita.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas svarbesnių uždavinių yra jau kelis dešimtmečius nykstančio žirgynui priklausančio Šilgalių dvaro atkūrimas. Aplinkiniai dvarai sunaikinti, o Trakėnų veislės žirgų istorija tampriai susijusi su Mažosios Lietuvos dvarų kultūra.Ala Zubkova iš Pabradės miestelio (Švenčionių r.) - šiandien nedidelio verslo savininkė. O viskas prasidėjo tik nuo vieno levandų krūmelio. Levandų auginimą papildė ir įvairių produktų gamyba. Idėjų daug, tad ko negali Ala iš levandų pagaminti pati, idėją pasiūlo kitiems gamintojams, o ji viską parduoda savo elektroninėje parduotuvėje.„Gamta“. Vykdomas ežerų įžuvinimas lydekaitėmis – taip pagerinant ekologinę vandens telkinių būklę. Plėšrūnės turi išgaudyti karpinių žuvų perteklių ežeruose, mat jų gausa lemia, kad įsigali augalai, sukeliantys dumblių žydėjimą. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos patarėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad šį rudenį į vandens telkinius bus paleista daugiau nei milijonas lydekaičių.Ved. Kristina Toleikienė

Inga Labutytė-Atkočatienė netrumpą laiką dirbo klimato ir aplinkosaugos srityje kaip komunikacijos specialistė ir žurnalistė. Ji sako, jog nusprendė neturėti vaikų ir dėl klimato krizės. „Planavau persvarstyti šį pasirinkimą tuomet, kai ims mažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet bėgant laikui supratau, kad kryptis nesikeičia“.Šiemet Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad apie tai svarsto maždaug dešimtadalis. 11 procentų apklaustųjų sakė, kad nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų, o 18-29 metų amžiaus grupėje taip teigė besijaučiantys 15 procentų gyventojų.Kauno kameriniame teatre jau trečius metus rodomas spektaklis „Kvėpavimas“, kaip pastebi jo režisierė Agnija Leonova, skatina į jaunų žmonių svarstymus įsijausti ir suprasti juos geriau.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija paros ribinę vertę. Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, veikiančiose arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru. Apie tai kalbame su Aplinkos apsaugos departamento Alytaus aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Juozu Žuvininku.

Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir užnešė melioracijos sistemų žiotis, pagraužė upelių krantus. Galimą žalą ūkinei veiklai įvardija ir rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė, bet Aplinkos apsaugos agentūra, interviu atsisakiusi, atsiuntė raštišką paaiškinimą, kad nėra sulaukusi jokių faktiniais įrodymais pagrįstų pastabų ar pretenzijų.Nerija ir Petras Kairiai ūkininkauja jau du dešimtmečius ir, pradėję nuo kelių karvučių, dabar turi beveik 200 mėsinių galvijų bandą. Šeimoje atskirus ūkius turi ir sūnus ir marti, bendras plotas 750 ha. Daug modernios technikos, naujų pastatų. Kas lėmė šeimos ūkio sėkmę, kaip veiklą stabdo biurokratinė naštą ir kokių linkėjimų patyrę ūkininkai turi būsimai valdžiai?Rugsėjo mėnesį Europoje siautusios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, kurių pasekmes iki šiol jaučia ir Austrijos žemdirbiai. Dalis jų laukų ir dabar po vandeniu, žuvo žiemkenčių pasėliai. Apie austrų ūkininkų nuotaikas ir svarstymus linkti ar ne žemės ūkyje pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė iš Linco.Ved. Arvydas Urba

Kadenciją baigiančios Vyriausybės sprendimą penkiskart išplėsti Punios šilo gamtinį rezervatą ekspertai vadino vienu svarbiausių aplinkosaugos įvykių Lietuvoje per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį. Dėl to jiems teko kovoti net teismuose.2022 m. šis rezervatas tapo pirmuoju Lietuvoje tokio dydžio gamtiniu rezervatu, kuriame saugomas miško masyvas. Dėl ribojamos ūkinės veiklos čia išliko pirmykščiams Europos miškams būdingų gamtinių elementų: auga šimtamečiai ąžuolai ir pušys, aptinkama į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių.Antrus metus šile bioįvairovės stebėseną atliekantys gamtininkai neseniai paskelbė čia aptikę ir 28 Lietuvai naujas vabalų rūšis. Pasak jų – tai įrodymas, kad sprendimas išplėsti rezervatą buvo pagrįstas.Bet Punios šilo apsaugai dar 2019 m. susivieniję visuomenininkai apgailestauja, kad šio vertingo miško apsauga išlieka, kaip jie sako, „skylėta“. Punios šilas nesaugomas kaip vientisas masyvas – apie penktadalyje teritorijos išskirti vadinamieji genetiniai draustiniai, kur vis dar leidžiami plynieji sanitariniai kirtimai.Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovai tikina, kad pagaliau baigta mokslinė studija, kurioje pateikiamos rekomendacijos kaip saugoti pušies ir eglės genetinius išteklius visame Punios šile. Tiesa įgyvendinti tuos siūlymus palikta jau kitai Vyriausybei.Autorė Vaida Pilibaitytė

Nauji mokslo metai šiemet prasidėjo melagingais pranešimais apie neva užminuotas mokyklas. Rusų kalba rašytus elektroninius laiškus gavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos mokymo įstaigos.Sostinėje, Gedimino prospektu trisdešimtą kartą studentų eisenoje žygiavo Vilniaus universiteto bendruomenė. Kasmet organizuojama eisena pažymi naujus mokslo metus bei pasitinka neseniai įstojusius pirmakursius.Izraelyje vykstant visuotiniam streikui, siekiant priversti vyriausybę susitarti dėl Gazos Ruože tebelaikomų įkaitų išlaisvinimo, visiškai arba iš dalies nedirbo dauguma įstaigų, įskaitant pagrindinį tarptautinį oro uostą.Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo pirmuosius regioninius rinkimus. Vokietijos kancleris ragina radikalų neprileisti prie valdžios.Naują tvarką parengusi Aplinkos ministerija siūlo, kad daugiabučių namų renovacija Lietuvoje būtų remiama ne tik subsidijomis, bet ir fiksuotu įkainiu už kvadratinį metrą. Specialistai įspėja, kad dėl to parama projektams sumažėtų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Ukraina dronais apšaudė Maskvą. Ar tai ką nors keis kare?Puolime Rusijos Kursko srityje dalyvaujantis Ukrainos karys teigia, kad viena iš sėkmingo puolimo priežasčių – netikėtumas. Kario interviu LRT žurnalistui Benui Gerdžiūnui.Švietimo mokslo ir sporto ministerija žada svarstyti, ar moksleiviams verta mokytis birželį.Lietuva kviečia Jungtines Valstijas prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione.Šiandien Vilniuje susitiko Baltijos šalių viešbučių ir restoranų asociacijų vadovai. Susitikime svarstyta ekonominė situacija šalyse ir spręsta, ar dėl mokesčių lengvatų nereikėtų kovoti protestuojant.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų nariai susitiko su Tauragės krašto gyventojais dėl naujojo karinio poligono statybų, kurioms ir toliau gana aktyviai priešinamasi. Žmonės sako bijantys triukšmo ir taršos. Poligonų statybos, jei tam pritartų Seimas, būtų pradėtos šį rudenį.Ved. Liepa Želnienė

Kodėl karštomis vasaros naktimis gerai išsimiegoti gali būti sudėtinga ir kaip sau padėti?Dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų trijų rajonų savivaldybėse paskelbta stichinė nelaimė. Kaip situaciją aiškina Aplinkos ministerija ir gamtininkai?Kol kai kurios populiarios šalys turistus jau veja lauk, Skandinavija jų sulaukia daugiau nei įprastai. Dabartinės turizmo tendencijos ir jų keliami iššūkiai – pokalbyje su ekspertais.Palangos kavinės skundžiasi, kad poilsiautojai savavališkai naudojasi jų tualetais, taip sudarydami eiles ir sukeldami problemų klientams.Ved. Karolina Panto

Dalis judėjimo negalią turinčių žmonių netenka teisės savo automobilius statyti žmonėms su negalia skirtose vietose.Kaip švęstos Joninės?Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet vien gegužę Lietuvoje nuskendo 16 žmonių. Šiltasis metų sezonas įsibėgėja, tad ir poilsiautojai vis dažniau renkasi laisvalaikį prie vandens telkinių. Kaip maudytis saugiai ir išvengti pavojų?Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Naujamiesčio gyventoja, teigdama jog jos bute iš čiaupo jau kelerius metus teka drumzlinas vanduo. Moteris skundžiasi, kad tarnybos į skundus nereaguoja.VMVT įspėja dėl prie Lietuvos artėjančio afrikinio kiaulių maro, o Aplinkos ministerija imasi iniciatyvos kovoti su invaziniais šliužais.Ved. Edvardas Kubilius

Kokios klimato kaitos prognozės ir scenarijai visai Lietuvai ir atskiriems jos regionams? Apie tai pasakoja Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.Pokalbis su Tomu Kačerausku apie jo knygą „Karo laiškai, 1 dalis“. Knygos dėmesio centre – LDK karas su Maskva XVII a.viduryje.Ką reikia žinoti perkant skrydžius per populiarias skrydžių užsakymo platformas? Pokalbyje dalyvauja „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.Keturiems Lietuvos restoranams – „Džiaugsmas“, „Demo“, „Pas mus restoranas“ ir „Ninteen18“ – suteiktos „Michelin“ žvaigždės. Pokalbis su dviejų iš jų šefais - „Pas mus restoranas“ šefė Vita Bartininkaitė ir restorano „Demo“ šefas Tadas Eidukevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien Seimui teiks siūlymą steigti Valstybės gynybos fondą. Kitąmet į fondą planuojama surinkti kone 300 milijonų eurų iš planuojamo pratęsti bankų solidarumo mokesčio, pakelto pelno mokesčio, taip pat didesnių akcizų degalams, alkoholiui ir tabakui bei įnašo iš draudimo sutarčių.Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia naujus paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią. Šį kartą tam skirta 40 milijonų eurų.Apklausa rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų nežino, ar jų vartojami papildai yra saugūs. Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad Lietuvoje patvirtintą produkciją vartojantys žmonės turėtų jaustis saugiai – Antidopingo agentūra atkreipia dėmesį, kad net ir patikrintuose papilduose gali būti, pavyzdžiui, sportininkams draudžiamų medžiagų.Į LRT girdi kreipėsi ne vienas klausytojas, kuris piktinasi, kad prieš metus turėjo pasikeisti savo asmens tapatybės kortelę dėl nesaugus lusto, o praėjus metams šie lustai vėl pripažinti nesaugiais, todėl juos vėl reikia keisti. Tuo metu migracijos departamentas pranešė, kad nuo 2022-ų metų rugsėjo iki 2023-iųjų gruodžio mėnesio gyventojams išduotos asmens tapatybės kortelės su pasenusiais lustais bus keičiamos nemokamai.Baigiantis mokslo metams tėvams atsiranda galvos skausmas, kuo vaikus užimti vasarą. Į LRT Girdi kreipėsi dviejų paauglių mama, kuri pasipiktino vasaros stovyklų kainomis, jos vienam vaikui siekia ir šešis šimtus eurų savaitei. Stovyklų organizatoriai tikina, kad kainos pakilo, nes pabrango vaikų maitinimas. Tema domisi žurnalistė Edita Vitė.Bitininkai suka pirmąjį medų. Derlius šiemet labai ankstyvas ir itin gausus. Bet pirkėjus džiuginančiomis žemomis kainomis bitininkai nepatenkinti, o dėl medaus pertekliaus rinkoje stringa supirkimas. Sektorius išgyvena krizę.Ved. Rūta Kupetytė

Gegužės pabaigoje Aplinkos ministerija ėmėsi skubos tvarka derinti Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą. Pasak Vyriausybės, keisti valstybės įmonės teisinę formą kaip „nepažangią“ rekomendavo Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, ir tai – dalis didesnės pertvarkos, kuri jau paveikė keliasdešimt valstybės įmonių.Tuo metu visuomenininkai baiminasi, kad ši pertvarka kelia grėsmę viešajam interesui ir įtvirtins komercinę Lietuvos miškų naudojimo paskirtį, todėl ragina ją stabdyti. „Klausimų vis užduodame, bet dialogo su visuomene nebuvo“, – pabrėžia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.„Tai nėra gamtinis klausimas“, – atsako šia pertvarka besirūpinantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis primena, kad šie pokyčiai numatyti dar ankstesnės vyriausybės ir tikina, kad akcinės bendrovės statusas leistų miškų valdymą skaidrinti ir depolitizuoti. Jam antrina ir premjerės patarėjas Dalius Krinickas, raminantis, kad visi viešajam interesui užtikrinti būtini saugikliai bus numatyti naujajame Miškų įstatyme. Bet šis iki šiol nepasiekė Seimo ir minėtų saugiklių jame dar nėra.O Seime opozicija registravo rezoliucijos projektą „Dėl tvarios miškų politikos“, kur irgi siūlo Vyriausybei atsisakyti planų VMU paversti akcine bendrove. „Tai gali būti pražūtinga Lietuvos miškams“, – sako rezoliucijos iniciatorius Tomas Tomilinas.Laidoje stengiamės išgirsti abiejų pusių argumentus dėl stringančios šalies valstybinių miškų valdymo pertvarkos.Autorė Vaida Pilibaitytė

Policija tęsia tyrimą dėl internete platinamų kvaišalų. Vakar pranešta apie suimtą asmenį, kuris užsiėmė tokia veikla ir iš jos galėjo gauti apie pusę milijono eurų. Manoma, kad įtariamasis yra sukūręs kurį laiką programėlėje „Telegram“ veikusį kanalą, per kurį neteisėtai platinti įvairių rūšių kvaišalai visą parą skirtinguose Lietuvos miestuose.Lietuvoje susirgusiųjų erkiniu encefalitu kasmet vis daugėja. Pernai Lietuvoje užfiksuota penkiasdešimt aštuoniais procentais daugiau erkinio encefalito atvejų nei užpernai. Šiemet, pasak specialistų, galime tikėtis dar didesnio skaičiaus. Tiesa pasiskiepijusių skaičius vis dar išlieka mažas – maždaug vienuolika procentų.Prasidėjus lubinų žydėjimo sezonui, Aplinkos ministerija primena, kad juos ne tik galima, bet ir reikia skinti. Mėlynai, balkšvai ar rausvai žydintys augalai yra invazinė rūšis, į Lietuvą atkeliavusi daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir po truputį naikinanti lietuviškų pievų įvairovę.Verslo laike – apie investicinę sąskaitą. Seimas svarstys, ar įteisinti tokią. Bet ar jos tikrai reikia Lietuvos gyventojams?Norvegija nuo šiandienos nebeįsileis į šalį Rusijos piliečių, norinčių atvykti turistiniais ar kitais nebūtinais tikslais. Į šalį galės įvažiuoti tik tie Rusijos piliečiai, kurie lanko Norvegijoje gyvenančius artimus giminaičius, taip pat rusai, kurie dirbs ar studijuos Norvegijoje ar kitose Šengeno šalyse.Pereitą šeštadienį dvi Rusijos raketos pataikė į statybinių medžiagų supermarketą Charkive ir pražudė virš 20 pirkėjų bei pardavėjų. Šis okupantų nusikaltimas sukėlė šoką mieste, nes iki tol Rusijos kariai į supermarketus dienos metu nešaudė.Ar įmanoma pasakoti istorijas apie rajoną, kurio nėra? Istorijas apie tikslių geografinių ribų neturintį Vilniaus „Krasnuchos” rajoną pasakoja naujoji Vilniaus muziejaus paroda „Krasnucha. Rajonas kurio nėra?", kviečianti, pažinti, atrasti ir keisti požiūrį į šį rajoną.Ved. Rūta Kupetytė

Sovietmečiu durpės buvo labai dažnai naudojamos kolūkiuose: kaip kuras, kraikas gyvuliams ir netgi pieno šaldymui, nes jos gerai izoliuoja šilumą. Dėl to Lietuvoje ne viena aukštapelkė buvo nusausinta ir paversta durpiniu karjeru. Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje durpių tiek nebereikėjo, tad daugelis karjerų buvo apleisti ir virto dykromis, apaugo miškais. Apie kažkada šiose vietose veikusius durpių karjerus primena sausinimo grioviai.Pelkių atkūrimu užsiimančio Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo specialistai kartu su kolegomis mokslininkais ir ekologais parengė galimybių studiją, kurioje analizuoja, ką daryti su tokiais mišku apaugusiais pažeistais durpynais: https://am.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/UeLJMXgcIl8.pdfJoje prieita prie išvados, jog gaisrų prevencijai, klimato kaitai, vandens kokybei ir biologinei įvairovei naudingiausia būtų atkurti pelkinę ekosistemą. O tai reiškia - iškirsti dalį miško, užtvenkti sausinimo kanalus ir atlikti dar eilę darbų, kurie padėtų sulaikyti vandenį pelkėje.Atkurti pelkes yra brangu ir sudėtinga, tai ne visada įmanoma dėl rizikos užlieti aplinkines teritorijas. Kokiu keliu planuoja eiti Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų urėdija?Autorė Inga Janiulytė-TemporinLeono Jarašiaus nuotraukoje - Sacharos pelkė Rokiškio rajone prieš atkūrimą

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.„Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“Autorė Vaida Pilibaitytė

Policija aiškinasi, kas ir kodėl Vilniuje užpuolė buvusį Rusijos opozicionieriaus bendražygį, buvusį Navalno štabo vadovą Leonidą Volkovą.Dalis savivaldybių, siekdamos pritraukti trūkstamų policijos pareigūnų, jiems skiria įvairias skatinamąsias išmokas. Ar jos veikia ir ar tokia praktika apskritai teisinga?Aktualus klausimas. Aplinkos ministerija siūlo griauti senus prastos būklės sovietinius daugiabučius. Kaip jūs tai vertinate?Kitąmet būsto paskolos norintys žmonės jau turėtų rinktis iš dviejų variantų, kokias palūkanas mokėti – kintamas ar fiksuotas. Apie tai – „Verslo laike“.Ką daryti su Lietuvoje esančiais trečiųjų šalių darbuotojais, kurių – vis daugėja? Ar reikėtų kaip nors padėti kavinėms, kurioms, nustojus galioti pridėtinės vertės mokesčių lengvatai, darosi vis sunkiau išsilaikyti? Ir koks Civilinės sąjungos įstatymo likimas? Pokalbis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.Ved. Edvardas Kubilius

Baltarusijos kalėjime mirė Lietuvos pilietis, jis buvo sulaikytas gruodžio 31 d. Lietuva Baltarusijai dėl šios situacijos pareiškė griežtą protestą. Ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Baltarusijoje Asta Andrijauskienė sako, kad apie jo mirtį sužinota bandant išsiaiškinti sulaikymo aplinkybes ir suteikti konsulinę pagalbą.Aplinkos ministras neketina atsistatydinti dėl užpernai plynai iškirsto savo senelio miško. Atsakydamas į Seimo narių klausimus Simonas Gentvilas tikino nusišalinęs nuo susitikimų su Aplinkos apsaugos departamentu, kuris šiuo metu tiria galimus pažeidimus kertant tiesioginio departamento viršininko - ministro - mišką.Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiandien pateikė konkrečių siūlymų, kaip paspartinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą. Tarp teikiamų siūlymų – įstatymų pakeitimai, kurie leistų mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus, lengvinti karinės įrangos testavimo sąlygas.Seimas nepradėjo svarstymų, ar nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą – klausimo pateikimas buvo atidėtas ketvirtadieniui.Pernai vaiko teisių gynėjai sulaukė beveik šešiasdešimt tūkstančių pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų – ketvirtadaliu daugiau nei užpernai. Vaiko teisių gynėjai į pranešimus reagavo kas devynias minutes, o smurtą kasdien patyrė devyni vaikai. Kaip skelbia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, daugiau pranešimų gauta iš mokytojų bei medikų.Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose šiandien priims Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską.Paryžiuje, netoli buvusios Lietuvos ambasados, atidaromas Lietuvos sodo skveras. Tai Lietuvos sezono Prancūzijoje programos dalis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lenkijos ūkininkai neatmeta, kad po derybų su šalies ministru pirmininku būtų nutrauktas suplanuotas protestas prie Lietuvos sienos.Vyriausybei nusprendus nuo kovo uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus. Šiąnakt vidurnaktį jie bus uždaryti. Pasienyje su Baltarusija liks veikti du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Pernai vasarą Lietuva uždarė dar du – Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktus.Projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus atveju. Tai šiandien paskelbė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, priedangose turės tilpti 60 procentų pastatų lankytojų ar gyventojų.Separatistinis Padniestrės regionas vakar kreipėsi į Rusiją prašydamas apsaugos nuo neva Moldovos spaudimo. Maskva atsakė, kad tai vienas jos prioritetų. Kaip toliau čia gali klostytis įvykiai?Seimo narys Justas Džiugelis suspenduoja savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir traukiasi iš frakcijos. Tokį sprendimą priėmė iniciatyvai „Skaidrinam“ neseniai paskelbus apie jo išlaidas parlamentaro ataskaitai platinti.Darbėnų bendruomenė priešinasi planams Auksūdžio kaime statyti vandenilio ir metanolio gamyklą. Šiandien keliasdešimt darbėniškių surengė piketą prie Kretingos rajono savivaldybės bei reikalavo, kad Taryba priimtų sprendimą nepritarti tokios gamyklos atsiradimui rajone. Tačiau Tarybos priimtas sprendimas sulaukti poveikio aplinkai vertinimo išvadų gyventojų lūkesčių nepateisino.Rokiškio rajono savivaldybė, skirdama finansinę paramą gydytojams pritraukti, užpildė visas trūkstamas specialistų vietas ligoninėje. Tačiau regione itin trūksta šeimos gydytojų. Savivaldybė žada juos prisivilioti, skirdama išmokas, siekiančias 50 tūkstančių eurų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ryto garsai. Pamario savivaldybių atstovai: gyventojams dėl potvynio pagalbos neprireikė, padėtis kontroliuojamaTęsiasi potvynis Pamaryje, užliejantis žmonių namus, kelius, kapines. Ką reikėtų daryti, siekiant sumažinti potvynių žalą?Aktualus klausimas. Premjerė Ingrida Šimonytė partijų vadovus, verslo ir profsąjungų atstovus kviečia tartis, kaip stabiliai finansuoti gynybą. Iš kur siūlytumėte paimti pinigų gynybai – įvesti naują gynybos mokestį, didinti kurį nors visiems taikomą mokestį, pvz., PVM, ar apmokestinti tik dalį visuomenės, pvz., pelningą verslą?Pasikeitus valdžiai Lenkijoje, vadovauti Mažeikių naftos perdirbimo įmonei paskirtas naujas direktorius. Kaip keisis šios, daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokančios, įmonės ateitis Europai ketinant visiškai atsisakyti iškastinio kuro? Naujojo ORLEN LIETUVA vadovo Radoslavo Mištalevskio interviu – „Verslo laike“.Seimo Užsienio reikalų komitetas aiškinsis, kodėl stringa ambasadorių skyrimas. Kodėl Lietuva jau 5 mėnesius neturi ambasadoriaus Lenkijoje?Dalis gyventojų siekia, kad būtų atšaukta automobilių taršos tikrinimo tvarka, pagal kurią aplinkosaugininkai gali stabdyti automobilius ir už taršos pažeidimus skirti nuobaudas. Aplinkos ministro teigimu, ji reikalinga, siekiant sumažinti taršą, kuri visuose didmiesčiuose viršija normas.Ved. Edvardas Kubilius

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su geriausios disertacijos autoriumi Donatu Kriaučiūnu, kuris analizuoja, kaip biodujų naudojimas varikliuose gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų traktorių Vilniuje pritraukė ne tik politikų, bet ir visuomenės dėmesį. Kiek Lietuvos protestai tampa kūrybiški? Ar tai padeda lengviau pasiekti savo tikslus?Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.Reportažas iš edukacinio Žibutės pievų ūkio Ukmergės rajone.

Šiemet Kauno rajone, prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pradėjo veikti Laukinių gyvūnų globos centras. Jame dirba 13 žmonių, jie teikia medicininę pagalbą sužeistiems ir nusilpusiems laukiniams gyvūnams, laikiną globą iš žmonių ir zoologijos sodų paimtiems gyvūnams. Iki šiol šią paslaugą valstybei dažniausiai teikdavo privati gyvūnų prieglauda.Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Aplinkos ministeriją, pasak jų, valstybei trūksta politikos priemonių, kurios užtikrintų, kad mažiau laukinių gyvūnų patektų į šiuos centrus.Taip pat išlieka klausimas, kur keliaus gamtoje nelaisvėje prieš tai laikyti ar dėl patirtų sužalojimų gamtoje negalintys gyventi gyvūnai, jei šis centras – tik laikina stotelė? Kodėl žiūrime į užsienį ir nekuriame infrastruktūros čia, Lietuvos zoologijos sode?Autorė Inga Janiulytė-TemporinAliaus Koroliovo/LSMU nuotrauka

Keli tūkstančiai ūkininkų ir miškininkų, dar nuo vakar į sostinę atvykę traktoriais ir miškavežiais surengė protestą prie Vyriausybės. Nuo scenos skambėjo reikalavimai atsisakyti grąžinti lengvatą degalams, atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą bet pagrindinis protestuotojų pyktis liejosi dėl natūralių pievų.Raguodami į dalies ūkininkų reikalavimus protestavo ir aplinkosaugos specialistai bei aktyvistai. Jų teigimu, šios akcijos tikslas – atkreipti tiek ūkininkų, tiek valdančiųjų dėmesį į tai, kad ieškant bendrų kompromisų, rastas sprendimas taip pat būtų palankus ir gamtai.Turkijos parlamentas užtikrinta dauguma pritarė Švedijos narystei NATO, taip užbaigdamas daugiau nei metus trukusį delsimą. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Redžepas Tajypas Erdoanas, tačiau tikimasi, jog tai neužtruks. Paskutinė narystės nepatvirtinusi narė lieka Vengrija, kuri kvietė Švedijos delegaciją derybų į Budapeštą, tačiau gavo neigiamą atsakymą iš Stokholmo.Tebeieškant būdų, kaip išspręsti nepilnamečių rūkymo ir narkotikų vartojimo problemą, jaunuoliai randa naujų būdų, kaip svaigintis. Vienas tokių – vadiinamasis snusas – tai maži pagalvėlės formos tabako maišeliai, kišami po lūpa prie dantenų. Pasak Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento, platinti šį tabako gaminį Lietuvoje draudžiama, tačiau į šalį įsivežti ir savo reikmėms turėti nedidelį kiekį – galima.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas šiandien šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, kur bus svarstomi svarbiausi su valstybės gynimu susiję klausimai. Tuo metu LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 70 procentų Lietuvos gyventojų nepritartų visuotiniam moterų ir vyrų kariniam šaukimui.Šalies žemdirbiai pradeda kelių dienų protesto akciją Vilniuje. Žemės ūkio technikos kolonomis miesto centre protestuotojai sieks atkreipti valdžios dėmesį į, jų teigimu, įsisenėjusias ir niekaip nesprendžiamas problemas, tokias kaip daugiamečių pievų atstatymo tvarka, kuro akcizo didinimas ar saugomų teritorijų plėtra.Aplinkos apsaugos departamentas prašo teismo priverstine tvarka iš Trakų rajono savivaldybės administracijos išieškoti beveik 40 tūkstančių eurų už gamtai padarytą žalą. Žala padaryta, kai savivaldybės administracija išdavė neteisėtą leidimą kirsti medžius saugomoje teritorijoje. Tuo metu Trakų rajono savivaldybės administracijai vadovavo Darius Kvedaravičius. Jis šiuo metu vadovauja Trakų nacionaliniam parkui.Ved. Rūta Kupetytė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai kokią įtaką klimato kaita gali turėti mūsų sveikatai? Apie tai svarsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr.Vidmantas Vaičiulis.Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Kaip ruošiamasi 100-metį šiais metais minėsiančiai Dainų šventei? Studijoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Regionų kultūros skyriaus vedėja Ieva Krivickaitė.Čiagimis – vietinis, čia gimęs žmogus. Blaiventis – blėsuoti, tik tik degti. Poetė Jurgita Jasponytė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi retesniais lietuviškais žodžiais ir jų reikšmėmis. Kodėl svarbu neužmiršti tokių žodžių?Ved. Agnė Skamarakaitė

15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – svečias iš Ekvadoro Mantas Tamulionis, dirbantis „Universidad Catolica“ klube vartininkų treneriu. Apie ekvadorietišką futbolą, gyvenimą, darbą su Gertmonu ir Čeburinu bei kitus niuansus – itin atviras pokalbis, siurbiant matę. Kompaniją palaikė 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas. 00:00 Intro ir ramios Naujųjų šventės 03:15 Ar Mantas jau pusiau ekvadorietis? 05:00 Interviu Ekvadore ir ar įmanoma ispanų kalbą išmokti per „Dualingo“? 11:10 Ką mes čia siurbiam visi trys? 14:14 Kaip Mantas ėmėsi vartininkų trenerio duonos? 16:27 Labai sunkus darbas su Gertmonu 20:10 Anksčiau planuotas išvažiavimas iš „Žalgirio“ ir pinigai 24:41 Vartininkai Ekvadore. Daro, ką sakai, bet niekad nežinai, ką galvoja 28:27 Keičiasi treneris, Mantas lieka. Kaip taip nutiko? 35:22 Ekvadoro čempionato sistema, įdomybės ir palyginimas su A lyga 40:40 Karščiausias derbis 42:21 Biudžetai ir kosminiai atlyginimai žaidėjams 46:27 Gyvenimas Kite, privalumai ir buto nuomos kainos 50:58 Saugumas, išardytas trenerio automobilis, nužudytas kandidatas į prezidentus 55:39 Pirmi metai su Gertmonu ir kalbėjimas skirtingom kalbom 1:00:33 Kitoks vartininkų žaidimas Ekvadore 1:02:48 Nikolajaus istorija 1:04:40 Darbas su Čeburinu, istorijos, konfliktai ir prietarai 1:08:12 Ar nutolo žmonės ir Lietuvos futbolas? Plius nauja sutartis 1:10:43 Ambrazevičiaus nerišlus klausimas 1:13:10 Starkaus klausimas apie „Prelegentus“ 1:14:17 Ar tinkamai Vareika vartininkus treniravo? 1:15:21 Obuolininkai 1:16:45 Aplinkos kritika dėl kalbos mokėjimo 1:18:50 Gertmono kosminis 2022 sezonas ir mažas susidomėjimas 1:20:14 Širvys į „Maribor“, žalia kedų spalva ir Paulauskas link Ukrainos 1:27:00 Pabaiga ir artimiausi planai