Gimtoji žemė

Apie tai, kaip bendruomeniškumas virsta verslu, pasakoja Pačeriaukštės kaimo ir Bernatonių bendruomenių atstovės. Vilita Vasiliauskienė ir Stasė Jodinskienė atskleidžia, kaip kūrybiškos idėjos bei ryžtas padeda kurti sėkmingą veiklą net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.Panevėžio rajone restauruotas Jansonų šeimos vėjo malūnas saugo praeities istorijas. Stasė Jansonaitė-Miškinienė dalijasi prisiminimais apie statinį, kuris tapo ne tik šeimos, bet ir krašto simboliu.Ramus kelionės vingis palei Šventosios upę, lydimas Gražutės regioninio parko grupės patarėjo Leonas Sadausko pasakojimo. Jo dėka atsiskleidžia ne tik gamtos grožis, bet ir dar ne visiems žinomos Aukštaitijos paslaptys.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.Ved. Rūta Simanavičienė

Jaunojo ūkininko Laimono Zaveckio planus plėtoti avininkystės ūkį Plungės rajone žlugdo vilkų atakos. Šį sezoną ūkininkas neteko daugiau nei 30 avių, dalis jų buvo ėriukai. Ūkininkas sako, kad trūkta galimybių gauti paramą. Plungės r. sav. atstovė tikina, kad paramai trūksta lėšų, o Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad yra galimybių išspręsti problemą.Žemės ūkio ministerija siūlo dėl šalnų skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Šilutės rajone ūkininkaujantys, Albina ir Romas Undžiai, taip pat patyrė nuostolius dėl šalnų. Vaismedžius, uogas, daržoves auginantys ūkininkai sako, kad labiausiai nukentėjo kriaušių vaismedžiai.Apleistose dirbamose žemėse Italijos Lampedūzos saloje tikimasi atkurti anksčiau derėjusius pasėlius. Būrys savanorių sėja, sodina daržoves, tikėdamiesi, kad šios ne tik pridygs, bet prisidės prie vietinių veislių išsaugojimo, bendruomenės telkimo.Ved. Rūta Simanavičienė

Gimtoji žemė

Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik sugamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors turėtų būtivanduo iš jų išpumpuojamas. Dalyje pievų galima šienauti tik po rugpjūčio 15-osios,nes tenka saugoti čia perinčius retus paukščius.Lietuvoje deklaruojama, kad net 700 hektarų plote ūkininkaujama susiduriant sugamtinėmis kliūtimis. Nemuno žemupio ūkininkai bei Biržų ir Pasvalio rajoneūkininkaujantys aktyviose karstinių įgriuvų zonose gali pretenduoti į paramą. Ką jie turi žinoti?Aukštaitijos nacionaliniame parke duris atversiančioje Mėnulio laboratorijojemokslininkai ir moksleiviai augins bei tirs augalų galimybę išgyventi neįprastomissąlygomis, nes ateityje augalus augins ne ūkininkai, bet mokslininkai.Ved. Kristina Toleikienė

Siūlymas svarstyti draudimus ant derlingos žemės statyti saulės elektrines Seime buvo atmestas kelis kartus. Sigutis Jundulas, Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad problema nebus sprendžiama, kol nesibaigs Europos Sąjungos finansavimas atsinaujinančių energetikos išteklių projektams remti. Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sako, kad bus ieškoma konsensuso.Šis pavasaris ūkininkams pateikė gausybę iššūkių. Ūkininkų Gvozdovič šeimai Vilniaus rajone teko atsėti visą lauką pupų, mat jas nulesė žąsys, o rapsus nukando šalnos. Po dešimtmečio darbo, šeima vis dar tikisi metų, kurie nenustebintų.Nemuno salos ir krantai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar peri, gyvena Mažosios žuvėdros. Apie jas pasakoja Panemunių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Tik dvi Europos Sąjungos valstybės Lietuva ir Danija yra įsivedusios Nacionaliniusreikalavimus augintojams, kurie stipriai apriboja augalų apsaugos priemoniųnaudojimą. Šiais reikalavimais Lietuva siekia saugoti gruntinius vandenis. Lietuvosdaržovių augintojų asociacija teigia, jog nėra įrodymų, kad gruntinio vandens kokybėgerėtų, nes vandens būklė nėra stebima. Ūkininkė Sandra Rimdeikienė sako, kad toksperteklinis ribojimas atsisuka ne tik prieš ūkininkus, bet ir visus Lietuvos žmones.Ūkininkams nepavyksta suvaldyti plintančių pasėlių ligų, puolančių kenkėjų,užauginti daržovių, uogų ar vaisių derliaus. Tad į prekybos lentynas atkeliaujaproduktai iš kaimyninių šalių, kuriuose augalų apsaugos priemonių naudojama kurkas daugiau.Į Martinaičių ūkį atvykusiųjų akį traukia atkurtas kelių šimtų metų senumo medinisdvaras. Retai kas atkreipia dėmesį į kuklesnį rąstinuką - buvusį kalvio namą. Pastatasne tik unikalus, bet galintis papasakoti kaimo kalvių gyvenimo ypatumus.Į gimtąjį Šilutės kraštą Agnė Višinskaitė sugrįžo iš Londono atsisakiusi labaiperspektyvios karjeros. Vandens, žuvų ir paukščių apsuptyje moteris ėmėsi vadovautimaitinimo, apgyvendinimo ir paslaugų kompleksui „Mėlynasis karpis“, siekia kurtiunikalią patirtį atvykstantiems į pamario kraštą.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Briuselyje antradienį prie ES Komisijos pastato vyko žemdirbių akcija. Kaip ir kitose ES šalyje, žemdirbių akcija vyko ir Vilniuje. Prie Vilniaus centre esančios EK atstovybės rinkosi ir ūkininkai iš labiausiai nuo Vilniaus nutolusių regionų. Didžiulį nerimą žemdirbių bendruomenei kelia siekis BŽŪP fondą sulieti į vieną nacionalinį fondą. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad tai ūkininkams sukeltų daug sunkumų, o EK atstovybės Vilniuje vadovas Marius Vaščega tikina, kad ūkininkų nerimas nėra pagrįstas, bet suprantamas.Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, keturiose Šakių rajono seniūnijose paskelbta stichinė sausra. Pasak ūkininkų, pastebima, kad lėčiau auga daržovės, uogos, tenka intensyviai laistyti, o tai turės įtakos ir produkcijos kainų augimui.Rubrikoje „Verslas kaime“ – apie jaunos šeimos siekį įveiklinti nenaudojamą žemės plotą. Net neragavę pasodino smidrus ir dabar džiaugiasi šiuo sprendimu. Šilutės rajono ūkininkė Jolita Pužienė sako, kad yra siekis smidrus auginti ekologiškai.Ved. Rūta Simanavičienė

Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.

Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.Šakių rajono Kidulių kaimo bibliotekininkė Marija Mikutaitė tikras pavyzdys to, kaip žmogus, atradęs savo pašaukimą, gali nuveikti labai daug. Moteris buria bendruomenę, praėjusiais metais Kidulių bibliotekoje atidaryta ir jaunimo erdvė, kurioje vaikai randa nuoširdų bendravimą. Vyresnio amžiaus žmonės domisi detektyvais ir kaip apsisaugoti nuo sukčių.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ minėsime Pasaulinę bičių dieną. Kaip galime padėti bitėms papasakos Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė Laima Blažytė-Čereškienė.Ved. Rūta Simanavičienė

Praėjusią savaitę Kauno rajone įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime aptartos svarbiausios žemdirbių problemos – mokesčių pakeitimai, žvėrių daroma žala, energetikos projektai bei biurokratijos našta. Diskusijose dalyvavo ir Žemės ūkio ministras, o svarbiausios išvados nugulė į rengiamą rezoliuciją.Buvęs treneris ir sporto pedagogas Paulius Baltrėnas niekada neieškojo greitų rezultatų – tiek sporte, tiek gyvenime tikėjo nuoseklaus darbo galia. Dar dirbdamas mokykloje, jis laisvalaikiu ėmėsi daiginti pomidorų, agurkų ir paprikų daigelius savo sodyboje Panevėžio rajone – iš pradžių smalsumo vedinas, o vėliau – su aiškesne vizija.Verta žinoti. Nors orchidėjos dažnai siejamos su egzotiniais kraštais ir šiltnamiais, gamtos gidas Saulius Pupininkas primena – jų galima išvysti ir Lietuvoje, visai šalia sostinės. Jau birželio mėnesį Vilniaus rajone, Neries regioninio parko teritorijoje, žydėti pradeda keletas natūraliai mūsų krašte augančių orchidėjų rūšių.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.Ved. Regina Montvilienė

Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini tuneliuose. Taip ne tik mėnesiu anksčiau negu iš laukų gali pateikti produkciją prekybos tinklams bei restoranams, bet ir apsaugo nuo pavasarinių šalnų. Deja, šiemet stiprios šalnos šparagams pakenkė net po dangomis.Kai tik orų sąlygos leidžia, žiemą minios žmonių suplaukia į Dusetas pasigrožėti gražiais žirgais ir šauniais jų vadeliotojais. Pastaraisiais metais nemažai žiūrovų susirenka stebėti varžybų pagal visus reikalavimus įrengtame Širvintų hipodrome. Tad kodėl sunkios mintys vargina žirginio sporto entuziastą, žymų Lietuvos vadeliotoją, daugkartinį varžybų nugalėtoją varėniškį Stasį Kėrį?Vištų nuoma JAV – populiarėjanti paslauga, suteikianti galimybę kiaušinius rinkti savo namų kieme. Nuomos laikotarpis trunka 5–6 mėnesius, o klientai gali rinktis 2 arba 4 dedančias vištas. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, galima vištas grąžinti arba jas įsigyti.Ved. Regina Montvilienė

Pavasarinės šalnos, o kai kur ir kruša, niokojo uogynus. Kur jų poveikis buvo didžiausias, šiemetinis uogų derlius bus žymiai mažesnis arba visai pražudytas. Išsamiau – Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas ir Alytaus rajono ūkininkė Vaiva Sakalauskienė.Asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvai, gaminantys, perdirbantys ar parduodantys savus kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, iki gegužės 23 dienos gali kreiptis paramos jiems populiarinti ir realizuoti. Žemės ūkio ministerija, siekdama didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, šiai priemonei skyrė 136 500 eurų. Išsamiau apie paramą – Žemės ūkio ministerijos pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Aurika Banienė ir Utenos rajono ūkininkas Mindaugas Kinderis.Kaimo turizmo sodybą lotynišku pavadinimu „Casa de Campo“ jaunasis ūkininkas Paulius Lukošius su šeima įkūrė Šilalės rajone, Pakarčemio kaime. Čia stovi trys įspūdingos palapinės, gyvenamasis namas, vištidė, o darže ekologiškai auginamos daržovės. Baldus gamino pats šeimininkas, o sodybai puošti idėjas rinkosi patys sendaikčių krautuvėlėse, taip pat parsivežė iš darbų Portugalijoje. Anot Pauliaus, svarbu nesustoti ir kaskart atvažiavus ką nors naudingo nuveikti.Ved. Regina Montvilienė

Būtent nuo filosofijos, supratimo, kad reikia tausoti, praturtinti dirbamą žemę, auginti joje tik naudingą žmogaus sveikatai produkciją, prasidėjo Tauragės rajono Aukštupių kaimo ūkininkų Astos ir Jono Dragūnų kelias ekologinio, o vėliau ir biodinaminio ūkio link. Mišriame ūkyje dabar auginami mėsiniai limuzinų veislės galvijai ir grūdai. Biodinaminių ūkių plėtros galimybes aptaria Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.Per 20 metų Vilniaus rajone, Nemenčinėje, gyvuoja dienos užimtumo centras. Jį lanko asmenys su negalia. Čia 38 nuolatinius lankytojus rūpinamasi užimti įvairiomis naudingomis veiklomis. Išsamiau apie jas – šio centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ivona Urbanovič ir trys jį lankančios moterys.„Gamtininkas“. Miškuose ir laukuose daugėja žvėrių ir paukščių jauniklių, bet dėl pavasarinių šalnų šiemet ne tik gandrų palikuonių gali būti mažiau. Išsamiau – gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Kada ir kas gali deklaruoti valstybinę žemę? Įpusėjus pasėlių deklaravimui - pateikti reikiamus dokumentus dar nėra vėlu: kokių jų reikia ir į kokias institucijas kreiptis primena Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyr. specialistas Skirmantas Ramoška.Adomaičių šeimos istorija giliai šaknijasi Šilutės rajono žemėje, pasakoja Justė. Jos brolis Eimantas jų prosenelei priklausiusiame sklype, gal įkvėptas ir mamos, įkūrė medelyną. Šis išaugo į verslą, kuriame vos spėjama suktis, bet visus medelyno augalus Eimantas prižiūri pats ir net randa laiko eksperimentas.Verta žinoti. Degučių kaimo, Zarasų rajone pavadinimas, manoma, kilo nuo žodžio degutas. Gal kitados jis ir virtas, bet pastaruoju metu šis amatas buvo pamirštas. Jį gaivinti ėmėsi tautodailininkas Gediminas Kairys. Jis ir pasakoja, kaip iš beržo tošies išgaunama klampi, tamsi masė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Renata ir Mindaugas Vilimai, gyvenantys Kupiškio rajone Migonių kaime, daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris padėjo vaikus išauginti ir į mokslus išleisti. Bet dabar jau karvių neturi, nors Renata buvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė. Kas privertė darbščius ūkininkus parduoti karves ir kodėl jie, rimtai pradėję bitininkauti, mano, kad bites ganyti lengviau nei karves.Danijoje ir Švedijoje padirbėjęs Dainius Mikalaičiūnas dabar – šeimos 600 ha augalininkystės ūkio šeimininkas gimtinėje, Rokiškio rajone Vaitkūnų kaime. Jaunas vyras įsitikinęs, kad dideli grūdų ūkiai gamtosaugininkų peikiami be reikalo, dažniausia patarimų turi toli nuo realaus gyvenimo kaime esantys valdininkai. Neatsitiktinai dabar padaugėjo atsisakančių ūkininkauti.Ūkininkas Stanislovas Marcinkus – gerai žinomas Jurbarko rajone, o ypatingai Juodaičių krašte, savo gimtinėje. Ir ne dėl to, kad jis šalies artojų varžybų daugkartinis dalyvis ir čempionas, Lietuvai atstovavęs pasaulio ir europos čempionatuose Kenijoje ir Vokietijoje. Stanislovas jau 40 metų Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje eina zakristijono pareigas. Kam to reikia ir kodėl jis tarnystės bažnyčioje išmokė keturis savo vaikus?Ved. Arvydas Urba

Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.Ved. Arvydas Urba

Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.Ved. Arvydas Urba

Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus, problemas ir rezultatus. Kalbinti Anykščių, Kėdainių, Vilniaus rajonų ūkininkai irgi nearia, bet akcentuoja menką politikų supratimą, skatinant gamtą ir žemdirbio pajamas tausojančią technologiją.Ūkininkų šeimos hobis – traktorių jėgos varžybos. Birutė ir Vytautas Slažinskai, auginantys braškes ir avietes, randa laiko ir įvairiai technikai išbandyti, perkonstruoti, pritaikyti ne tik ūkio poreikiams, bet ir pomėgiui. Jie dabar rengiasi traktorių varžyboms Latvijoje.Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė pasakoja apie šiuo metų laiku perinčius kovus. Jie Salų dvaro parko senuose medžiuose susisukę lizdus, pavasariais visada triukšmingi, kartais dergia aplinką, bet ir labai naudingi gamtai.Ved. Arvydas Urba

Interviu su Guoda Burokiene, kuri prieš mėnesį buvo išrinkta Europos kaimo plėtros organizacijos „PREPARE – Europos kaimo partnerystė“ prezidente. Pokalbis apie organizacijos plėtrą Europoje, naują finansavimo etapą ir kodėl lietuviai šios organizacijos veikimo jau nejaučia.Paulius Bružas ūkininkauja ir Panevėžio, ir Telšių rajonuose. Augina bulves, laukia braškių derliaus ir dar rūpinasi visus metus veikiančiu medelynu. Pokalbis apie regionų skirtumus, derantį derlių ir įkvėpimą ūkininkauti perimtą iš krikštatėvio dr. Algirdo Amšiejaus.Verta žinoti. Kodėl Nemuno Deltos apylinkės taip mėgstamos vandens paukščių ir kodėl pelkėse taip noriai kūrėsi žmonės? Atsakymus pateikia Nemuno Deltos regioninio parko lankytojų centro administratorė Žaneta Iršienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.Vedėja Kristina Toleikienė

Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų žemės, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, bandą didina iki 700 melžiamų karvių, stato naują melžimo aikštelę.Ūkį plėsti ir rinktis gyvulininkystę ūkininkų šeimai teko prisitaikant prie specifinių Šilutės krašto gamtinių sąlygų. Užliejamose pievose ir dirvose darbui reikalinga speciali ir galinga technika. Ji įsigyta dalyvaujant įvairiose paramos priemonėse, bet įrodyti jos būtinumą administruojantiems specialistams - ūkininkams sunkiausia užduotis. Itin modernią ūkio techniką dabar ūkyje vairuoja ir kitus darbus dirba 27 samdomi darbuotojai.Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo žmonių diena. Lietuvos profesiniųsąjungų konfederacijoje laikinai einantis pirmininko pareigas Audrius Gelžinis sako, kad agro ūkio sektorius neturi kolektyvinės sutarties. Žemės ūkio ministerija neatsiliepia į profsąjungos siūlymus dirbančiųjų sąlygas gerinti pasitelkiant gerąją užsienio šalių praktiką. O dirbantieji tiesiog per kantrūs ir mažai organizuoti ginant savo teises, tad proveržis vis dar neįvyksta.Užsienio šalių geroji praktika. Ūkininkai nori didesnio visuomenės supratingumo ir palaikymo. Prancūzijoje pirkėjai laukia eilėje, kad galėtų paremti pradedančiuosius ūkininkus ir pirkti jų produkciją bendruomenių sukurtoje krepšelių sistemoje.Ved. Kristina Toleikienė

Balandžio viduryje prasidėjęs pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas įsibėgėja lėtai. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijoje per pirmas dvi savaites dokumentus pateikė tik 20 ūkininkų iš 350 deklaravusiųjų pernai. Seniūnijos specialistė Vida Venslovienė mano, kad ūkininkai suskubs įprastai gegužės pabaigoje, kai baigs sėją ir bus aiškūs pasėlių plotai. Tačiau šiemet savaite sutrumpintą deklaracijų teikimo laikotarpįreikėtų pakoreguoti.Alvydas Čižius vaikystės vasaras leisdavo pas senelį kaime ir labai mėgo senelio keptą ruginę duoną. Dabar pats kepa rupią ruginę duoną ir parduoda ją sostinės turguose. Duona tapo tikra jų šeimos maitintoja, mat abu atsisakė samdomų darbų ir ėmėsi nedidelio duonkepių verslo Elektrėnuose.Verslo planas Gamtiniam ūkiui. Ryžtis rinktis gamtinį ūkininkavimą gali tik patys ištvermingiausi. Įkurti ūkį reikės daugiau investicijų, ūkininkauti teks be paramos, teks susidurti su gamtos nenuspėjamumu, susitaikyti, kad dalį derliaus teks atiduoti kenkėjams, o sunkiausia užduotis - rasti pirkėjų. Lietuvoje norinčių mokėti didesnę kainą už daržoves nėra daug.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog asociacija siekia atstatyti teisybę, kad kvitų sistema naudotųsi tik sodininkai ir daržininkai, bet nori dar didesnės lengvatos. kad padieniai darbininkai ūkių daržuose ar soduose gali dirbti daugiau dienų, o dabar leidžiama dirbti tik 60 dienų.Žemės ūkio ministerija primena, kad tai lengvata ūkiams, nes už paslaugas teikiančius žmones ūkiai nemoka socialinių įmokų, todėl nukenčia padienius darbus dirbančiųjų interesai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasisako už šio sistemos peržiūrėjimą, nes dabartinė kvitų sistema veikia kaip skurdo spąstai.Ūkininkė Marijona Lukoševičienė 20 metų ji puoselėjo ekologinį ūkį, bet teko įsiklausyti į ūkio perėmėjo sūnaus norus, kad dirbti reikia ne tik iš idėjos, bet ir ūkininkauti ekonomiškiau. Per 20 metų ekologiškai užaugintoms daržovėms ir rugiams rinkos neatsirado. Dirbančiuosius iš pašaukimo keičia karta, kuri į ūkį žiūri lyg į verslą - turi būti ir ekonominė nauda.Gamta. Lietuvos gamtai labai reikia pievų. Tad Baltijos aplinkos forumas kviečia žemės savininkus, kurie turi sunkiai prieinamų ir nenaudojamų pievų, ar ūkininkus, kurie norėtų atkurti jau suartas pievas, dalyvauti projekte ir atkurti Europos svarbos pievų buveines kartu su gamtosaugininkų pagalba. Gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo projektą pristato Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Domas Uogintas.Ved. Kriistina ToleikienėVed. Kristina Toleikienė

Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič ramina, kad šie pokyčiai padės tikslingiau naudoti skiriamą paramą ir pasieks didesnį skaičių žmonių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad situaciją sunkina vyriausybės sprendimas, riboti galimybes žmonėms gyventi sodų bendrijose.Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone laiko veislines karves ir žirgus. Tik dėl jų jis augina grūdus, šienauja žolę savo laukuose. Pokalbis apie veisiamus jojamuosius Hanoverių veislės žirgus ir Prancūzijos Šarolė galvijus.Verta žinoti. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje naujovė, skatinanti bendruomeniškumą ir tvarumą. Čia atvertas Daigėlynas – augalų ir sėklų mainytuvė - prisidedanti prie sodininkavimo miesto erdvėse.

Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.Ved. Rūta Simanavičienė

Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.Ved. Rūta Simanavičienė

Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe‘as Hansenas. Jis kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge ir tai įvardija kaip savo stiprybę, dirbant ūkininkams aktualiais klausimais.Norkų šeima Šiaulių rajone jau trisdešimtmetį puoselėja braškyną. Per tiek metų išmokta daug pamokų, o ryžtas auginti saldžiąsias uogas neblėsta. Kaip sako tėvų ūkyje pasirinkusi darbuotis Rimantė Norkutė, jeigu pavasarinės šalnos nepakoreguos planų, tai gegužės viduryje jau bus galima skanauti pirmąsias uogas.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie sumanymą šalia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ plėtoti ir žirgyną „Gintarinė pasaga“. Apie žirgų ypatybes ir veiklos puoselėjimą papasakos bendrovės „Vaškai“ darbuotoja, fermos ir žirgyno vadovė Digna Petkinytė.Ved. Rūta Simanavičienė

Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina mėgstamiausias lietuvių daržoves: bulves, morkas, agurkus, kopūstus ir kita bei jas perdirba. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžia investavimo į technologijas svarbą.10 metų seniausią Spelta kviečių veislę auginantis biodinaminio ūkio savininkas Arūnas Martinėlis iš Levandiškio kaimo, Širvintų rajone, įsirengė ir malūną. Iš Spelta miltų galima iškepti ekologiškas bei visavertę maistinę vertę turinčias bandeles, blynus, duoną.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Kuo laumžirgiai svarbūs stebint klimato kaitos procesus papasakos aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius.Ved. Rūta Simanavičienė

Apie Velykinių margučių spalvas ir skutinėjimo raštus, medinius margučius ir kūrybinį kelią pasakoja Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Šilutės rajono.Velykų ir Atvelykio tradicijos Tauragės rajone - išskirtinės. Apie jas pasakoja medžio meistras Raimundas Stanionis ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.Apie atsinaujinančias, naujam gyvenimui keliamas atokesniuose regionuose esančias, kiek pamirštas vietas. Šį kartą - apie Švenčionėlių geležinkelio stotį ir ten neseniai duris atvėrusią kavinę. Kas ten buvę anksčiau ir ko tikimasi dabar - prisimena vietos gyventoja Teresė Tumalovičiūtė-Giles bei dalinasi kavinės savininkas Nerijus Budraitis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė

Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.Ved. Regina Montvilienė

Jaunasis Klaipėdos rajono Peskojų kaimo ūkininkas Algirdas Skroblys didžiuojasi, kad ūkininkauja žemėse, kurias iki jo arė, gyvulius ganė penkių giminės kartų žemdirbiai. Jaunas žmogus ūkininkauja nuo 18 metų, baigė Veterinarijos akademiją, dabar vienas prižiūri 165 galvijus. Jie daugiausia mišrūnai, bet yra ir dalis grynaveislių limuzinų. Ateityje žada auginti tik limuzinų veislės galvijus. Ūkininkui apmaudu, kad dėl galvijų supirkimo kainų skirtumo tenka užaugintus parduoti lenkams, o kokybiška mėsa nepatenka ant lietuvių stalo.Esame visokių, net egzotiškų uogų ragavę ir Lietuvoje bandome auginti. Tačiau apie mūsų krašte auginamus ir derančius amelankius dar mažai kas girdėję ar jų uogų ragavę. Tuo tarpu Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas pats juos augina, populiarina, net vadinamas amelankių ambasadoriumi. Tad kuo ypatingos šios uogos, ar sunku jas užauginti?Senojoje Varėnoje pirčių gamybą įmonėje „Edjusta“ prieš 15 metų organizavo buvę bendramoksliai, o dabar bendrasavininkiai Edvinas Zelionka ir Justas Sinkevičius. Dviese pradėjo, o dabar pirtis, kubilus ir kitą produkciją gamina 35 darbuotojai. Ir apie plėtrą galvoja. Jos labai įvairios, – pagal pirčių mėgėjų poreikius. Ir jų dizainas skiriasi. Dėl kokybės ir kainos labai pirtis pamėgo užsieniečiai. Dabar net 90 procentų pirčių parduoda į Prancūziją, Vokietiją, Suomiją, Lenkiją, net Japoniją ir kitas šalis.Ved. Regina Montvilienė

Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos, chemikalai ir kt. verčia daugiau skaičiuoti ir taupyti“, – svarsto Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stasys Kėrys. Nuotaikas kitose šalies bendrovėse aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.Žemės ūkyje prasideda darbymetis, darbams atlikti reikia ir daugiau darbuotojų. Ūkiuose trumpam galima dirbti ir pagal sezonines darbo sutartis, ir teikiant paslaugas ūkininkams, miškininkams, bendrovėms vykdant individualią veiklą ar pagal paslaugų teikimo kvitus. Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica įspėja, darbo santykiai turi būti įforminti tinkamai. Pasiteisinimo, kad dirbu tik vieną dieną, ar noriu pabandyti ūkio darbus – nėra. Gresia administracinė atsakomybė darbdaviui arba paslaugas teikusiam asmeniui.Didžiausias Europoje japoniškas sodas prieš 17 metų įkurtas Kretingos rajone. Mažučių kaime. Jį pradėjo ir dabar kasmet atvyksta toliau puoselėti, įgyvendinti naujų sumanymų 50 metų patirtį turintis meistras iš Japonijos Hajime Watanabe. Iki šiol 16-os hektarų plote ne tik akmenų rate išdėlioti akmenys, iškasti tvenkiniai, supiltos kalvos, pasodinta per 500 sakurų, spygliuočių ir lapuočių medžių, per 1000 bonzų ir kitų grožybių. Japoniško sodo tradicija čia toliau kuriamas grožis, įspūdingas visais metų laikais. Pavasarį jis suspindi sakurų žydėjimu, o rudenį – įvairiaspalviu lapų grožiu. Pasakoja japoniško sodo prižiūrėtoja Gražina Maštaraitė.Ved. Regina Montvilienė

Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė suvažiavimą, į kurį buvo kviečiami šalies ūkininkai. Pagrindiniai suvažiavimo klausimai susiję su globaliais ir lokaliais sprendimais, kurie užtikrintų darnų vystymąsi, su situacija Lietuvos žemės ūkyje, Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiu planu ir opiausiomis žemės ūkio sektoriaus problemomis. Suvažiavimą vainikavo rezoliucijos priėmimas.Verta žinoti. Inovacija sodui – vilnos mulčias. Daugiafunkcės biotekstilės naudas apžvelgia kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius.

Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų visuomeninių organizacijų atstovai, apie 500 iš visų rajonų. Kalbinti Nerijus Gricius ir Eimantas Pranauskas teigia, kad nusiteikę taikiai ir tikisi korekcijų strateginiame žemės ūkio plane, kurios skatintų draugišką aplinkai gamybą, mažintų biurokratinę naštą ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.Pramonės inžinieriai, dirbę ir gyvenę Šiauliuose, Stefa ir Antanas Birvydai Kelmės rajone sukūrė unikalų dekoratyvinių spygliuočių medelyną. Tam prireikė trijų dešimtmečių, bet dabar 10 ha sodyboje Molinės vienkiemyje beveik pusę ploto užima tūkstančiai labai įvairių įprastų ir retų spygliuočių. Šeimininkai, studijavę daugybę literatūros apie dendrologiją, landšaftą, augalų apsaugą, dabar gali visiems patarti kaip apželdinti savo sodybas.Verbų tokių kaip Vilniaus krašte niekur daugiau nėra, tačiau unikalią tradiciją puoselėjančiųjų gretos retėja. Apie tradicines Vilniaus krašto verbas, būdingus augalus bei spalvas, pastangas žinias perduoti jaunajai kartai pasakoja Vladislava iš Nemenčinės.Ved. Arvydas Urba

Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.Ved. Arvydas Urba

Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?Ved. Arvydas Urba

Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori modernizuoti gamybos, nes neapsimoka ir mano, kad išliks tik daugiau kaip 100 karvių turintys ūkiai.Medaus edukacija populiarina Kelmės rajono Liolių bendruomenę. Į svečius atvažiuoja ir kitų rajonų bendruomenės, įvairios kompanijos, pavieniai žmonės. O labiausia organizatorius – bendruomenės pirmininkę Dianą Strelkauskienę, bibliotekininkę Silvą Pakatilienę ir bitininką Feliksą Ramanauską džiugina vaikų ir jaunimo aktyvus dalyvavimas renginiuose.Angelo ir Velnio akmenys, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, stūkso Valatkonių miške netoli Baisogalos. Surasti juos miške padeda specialios nuorodos, o prie akmenų padarytuose informaciniuose stenduose – akmenų istorijos, liaudies sukurti padavimai. Daugiausia jų žino ir papasakoti gali Regina Vaitkevičienė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri domisi krašto istorija ir Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė.Ved. Arvydas Urba

Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.Ved. Arneta Matuzevičiūtė