Gimtoji žemė

Kiaulių augintojai sako, kad dar tokios blogos situacijos nebuvo. 10 metų kiaulininkystės ūkiams nuostolių pridarantis afrikinis kiaulių maras vis dar nevaldomas. Dabar maro protrūkiai kartojasi net karantino zonoje.  Jų židiniais tampa maži, ne komerciniai, ūkiai, bet apribojimus patiria ir stambieji ūkiai, per metus užauginantys keliasdešimt tūkstančių kiaulių. Šiuo metu du ūkiai Kelmės ir Radviliškio rajonuose iš ūkio gyvų kiaulių išvežti į skerdyklas negali jau 55 dienas. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad ūkiams reikia ne užuojautos, o greitų sprendimų. Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime ŽŪM aptarta priemonė - maro zonose išskersti 430 biosaugos požiūriu rizikingiausių kiaulių ir kompensuoti jų vertę. Tačiau sprendimas taip ir nepradėtas įgyvendinti. Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neranda bendrų sprendimų ir kaltina viena kitą neveiklumu.Buvusi klaipėdietė Violeta Athorn dabar gyvena Drūkių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos r., ir mėgaujasi gausybės gyvūnų draugija. Pradžioje jai kompaniją palaikė avys, po to apsigyveno ir poniai, karališki balandžiai, bet kai prieš dvejus metus įsigijo triušius, šie tapo numylėtiniais. Tuomet ji nusprendė ir savo ūkį atverti šeimoms su vaikais. Taip ūkis gavo pavadinimą „Triušių namai“. O jame jau apsigyveno ir antys, vištos, gyvens ir žąsys.Ved. Kristina Toleikienė

Fizikė, pedagogė, o po to - ir gėlininkė. Gintarei Macijauskienei iš Inkaklių (Šilutės r.) gėlių auginimas, puokščių kompozicijos tapo prasmingesne ir įdomesne veikla nei pirmoji profesija. Sėklinių bulvių auginimo lyderio pozicijas laikančio kooperatyvo „Vfarm agro", įsikūrusioje Drevernoje (Klaipėdos r.), stiprybė - šeimos ūkiai, įmonės, leidžiančios diversifikuoti veiklą, išskaidyti rizikas ir nuosekliai siekti tikslo - pasiūlyti aukščiausios kokybės bulvių sodinukų. Naujausias iššūkis - bulvių veislės, tinkamos ekologiniam ūkininkavimui. Prancūzijoje, Bretanėje, veterinarai pradėjo masinę galvijų vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, nes šis regionas bene labiausiai paveiktas. „Verčiau skiepyčiau, nei rizikuočiau prarasti gyvūnus“, – sako avių augintoja Chrystelle Quointeau. Ved. Kristina Toleikienė

Naudą pajuto ne tik kooperatyvo nariai, bet pokyčiai stebimi visame sektoriuje. Projekto „Kaubojų klubo“ koordinatorius Evaldas Tamkutonis sako, kad pradėjus kooperatyvo „Pienas LT“ narių galvijų organizuotą pardavimą su profesionalų pagalba, pavyksta išsiderėti geresnes kainas ir sėkmingiau parduoti ūkininkų galvijus. Dabar mažieji ūkiai už parduodamą galviją gauna tą pačią kainą, kaip ir stambieji.Laukuose ne tik derliaus nuėmimas, bet ir naujo derliaus sėja. Atlikti bandymai patvirtino, kad pasirinkus sertifikuotą sėklą, derlius didėja taip, kad investicijos atsiperka, bet ūkininkai sėjai naudoja nemažai ir ūkinės sėklos.Nuo nelegalaus žuvų turgaus istorijos iki modernios akvakultūros. Tokią verslo koncepciją pasirinko dvejus metus Drevernoje (Klaipėdos r.) veikianti žuvų auginimo įmonė „Strykis“. Ji Lietuvoje vienintelė, auginanti žuvį Alpinį šalvį. Svarbiausia ūkio, kaip verslo, koncepcija - užauginti tik tiek žuvies, kiek pavyksta parduoti. Ūkyje žuvis ir perdirbama, gaminami produktai, teikiamos maitinimo, poilsio organizavimo paslaugos. Iš čia ir smagios pamario gyvenimą lydėjusios istorijos - apie nelegalų žuvų turgų.Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) vyksta baigiamieji naujų tvartų statybos darbai. Ūkyje jau veikia moderniausia melžimo karuselė, pajėgi aptarnauti 1 000 melžiamų karvių bandą. Pokyčius lėmė ir nelaimė. Prieš kelerius metus užsidegė daržinė, prikrauta paruoštų pašarų, tad nuspręsta jau naują daržinę statyti kuo toliau nuo tvartų, o atsilaisvinusioje daržinės vietoje statyti naują tvartą. „Lumpėnų Rambynas“ yra kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Įmonė iki šių metų pabaigos padvigubins perdirbamo pieno kiekius. Kooperatyvo pieno perdirbimo įmonės plėtrai užtikrinti reikia, kad ir kooperatyvo nariai tiektų daugiau žaliavinio pieno. Projektui įgyvendinti buvo gauta Europos Sąjungos parama.Jau antrus metus Antakalnio daržininkų (Vilniaus miestas) bendruomenė atvėrė savo gėlyną aplink gyvenantiems žmonėms bei pakvietė nusiskinti gėlių ir patiems sukurti mokytojai puokštę ar vasarinėmis gėlėmis papuošti savo namus, susipažinti su daržininkyste, augalais.Ventės rago ornitologijos stotyje laukiama svarbaus įvykio. Šiomis dienomis stoties vedėjas Vytautas Jusys uždės ant paukštelio kojos milijoninį žiedelį. Prie įspūdingo skaičiaus buvo priartėta greičiau nei tikėtasi. Į gaudyklių tinklus rudenį emigruoti turintys paukščiai ėmė įkliūti dar liepos pabaigoje, stebino ir jų gausa.Ved. Kristina Toleikienė

Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.Ved. Arneta Spaičė

Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas, pajutęs politikų norą jį pakeisti, nemato galimybių dirbti toliau šiuo politiniu laikotarpiu ir žada grįžti į savo ūkį. Interviu po to, kai Prezidentūroje apsilankė politikų siūlomas kitas kandidatas į ministrus, Ignas Hofmanas giria ministru siūlomą Andrių Palionį, bet savęs naujoje komandoje nemato.Vaikų dienos centras Širvintų rajone Vileikiškių kaime veikia jau 15 metų ir išlieka populiarus. Kasmet jį lanko dvi dešimtys vietos moksleivių, ateina ir jau mokyklą baigusių vaikai. Kuo patraukli centro veikla? Reportaže kalba patys vaikai, bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis ir dienos centro vadovė Irena Saulevičienė.Keramikos edukacijos - ne tik regionuose sparčiai pastaraisiais metais populiarėjanti veikla. Profesionalai teigia, kad molis sugeria neigiamas emocijas, skatina vaizduotę ir sustabdo laiką. Kodėl tai yra pasakoja Mažeikių krašte žinomas keramikas, Viekšnių meno mokyklos mokytojas metodininkas Vitalijus Baltutis.Ved. Arvydas Urba

Ilgalaikiai lietūs per javapjūtę daug kur skandino grūdinių kultūrų pasėlius. Tačiau ūkininkus gelbėjo javų kombainai su vikšrine važiuokle, kurie neklimpo ir nupjovė net balose mirkstančius javus. Tokios technikos ekspoatacija brangesnė, bet šiemet jie pasiteisino. Tai patvirtina Kauno rajono ūkininkai Romas Majauskas ir Leonas Rudinskas, laiku baigę javapjūtę ir dabar talkinantys kaimynams.Vaikystės svajonė skraidyti tapo realybe. Ūkininkas Virginijus Kazlauskas su šeima gyvenantis gimtinėje Žibikų kaime Mažeikių rajone, prieš porą metų igijo piloto licenziją, o pernai nusipirko ir nedidelį lėktuvėlį. Pievoje, šalia dirbamų laukų, netoli namų pastatė jam specialų angarą, o skraido dažniausia vakarais po darbų ir kai nurimsta vėjas.Lietuvos kaime pagaminta žemės ūkio technika užkariauja Europą ir ruošiasi į Aziją. Prancūzija, Vokietija, Italija, Slovakija, Portugalija, Olandija – šalys, kuriose jau dirbo arba dar dirbs pluoštinių kanapių pjaunamoji. Ją suprojektavo, pagamino ir kelionę, pagal užsienių šalių ūkininkų poreikius organizavo Kėdainių rajone įsikūrusi bendrovė „Laumetris“. Jos eksporto vadovas Taurius Putna pasakoja apie neįprastas technikos keliones ir pasirengimą pjaunamąją siųsti į Pakistaną.Ved. Arvydas Urba

Pusšimtį metų agronominio darbo patirtį turintis Širvintų rajono ūkininkas Liubomiras Vošteris neatmena tokios lietingos vasaros ir iki rugsėjo užsitęsiančios javapjūtės. Lauke dar likę kvietrugių, išguldyti linai, vėluos žiemkenčių sėja. Tačiau ūkininkas tikisi, kad vienų kultūrų menkesnį derlių kompensuos kitos, mat jis dar augina rapsų, spelta kviečių, žirnių, kmynų, judrų, belukščių avižų ir dalį derliau perdirba ūkyje. Racionaliai išnaudoja ir seną, malkomis kūrenamą grūdų džiovyklą – valomąją.Bendruomenės iniciatyva socialinės paslaugos senjorams teikiamos į namus. Jonavos rajono Panoterių apylinkių vyresnio amžiaus žmones namuose lanko socialinių paslaugų specialistės. Jos padeda tvarkytis, atveža maisto produktų, jei reikia lydi pas gydytojus, net į bažnyčią kartais nuveža. Bendruomenės pirmininkė Audronė Guobienė ir specialistės Livija Mačiuliene su Diana Kasparavičiene pasakoja apie veiklos ypatumus ir svarbą.Buvęs hobis tapo verslu. Taip nutiko Vilmai Žimailienei, profesionaliai žaidusiai krepšinį, gyvenančiai Raseiniuose. Nuo vaikystės mėgusi augalus dabar ji Žemygalos kaime, 50 arų plote augina pušų bonsus. Kuo ypatinga žemaūgių pušų priežiūra, kas augintojai labiausia teikia malonumą?Ved. Arvydas Urba

Nepaisant labai lietingos vasaros, Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas su sūnūmis dirbdami 1000 ha ūkyje, jau rugpjūčio viduryje baigė javapjūtę. Džiaugiasi geru derliumi ir ekstra klasės kviečiais, kuriuos laiku leido nukirsti tvarkinga melioracija. Ūkyje įrengta išmanioji melioracija, tobulinamos rinktuvų sistemos. Ūkininkas sako – atsiperka.Nedidelio ūkio šeimininkas Arūnas Balčius nuolatos dirba mechanizatoriumi žemės ūkio bendrovėje, o kartais tapo akvarele. Tapybos niekur nesimokė, bet įtaką turėjo piešimo pamokos vidurinėje mokykloje. „Pakabinti teptuką“ pavyksta ne visada, bet jo peizažai mėgstami vietinių, eksponuojami Jurbarko rajono Raudonės pilyje.Lašiniams sūdyti – šaltinio mineralinis vanduo. Tokią gamtos dovaną Ukmergės rajono Juozapavos gyventojai turėjo prieš šimtmetį. Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis pasakoja, kad druska anuomet buvo brangi, o šaltinio vanduo buvo labai druskingas. Dabar gamta pasikeitusi, bet dalis apylinkių šaltinių prižiūrimi ir prieinami visiems.Ved. Arvydas Urba

Vilniaus rajone, netoli Mickūnų kaimo prieš porą metų pradėtas kurti žirgynas. Gamtos prieglobstyje, vietoje plyno lauko dabar stūgso ir arklidės, treniruočių aikštė, hipodromas. Viskas apgalvota iki smulkmenų, tačiau jei tektų antrą kartą pereiti visą įveiktą kelią, nuo nulio kurti žirgyną - Lina Zapolska abejoja ar ryžtųsi.Sodų sklypai - puiki galimybė jauniems žmonėms pradėti ūkinikauti, tačiau sąlygos tam šiuo metu nepalankios. Apie tai - pokalbis su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininku Vytautu Buivydu.Kauno rajonas, Babtai - čia savo sodybos vartus atvykstantiems plačiai atveria, savomis žiniomis apie sodo augalus ir jų priežiūrą dalijasi patyrusi sodininkė Danutė Manarkienė. Pokalbis - apie tai kaip galima pergudrauti gamtą, kai planuojame būsimą vaisių derlių.

Viskas tik dėl pirkėjų, kad būtų šviežia, kokybiška. Iš skirtingų Lietuvos regionų į sostinės Tymo turgų atvykstantys ūkininkai ir gamintojai neriasi iš kailio. Jų kelionė į Vilnių prasideda dar naktį, ūkio laukuose ar šiltnamiuose, uogynuose renkant derlių. Po to kelionė, prekyvietės įsiruošimas. Po prekybos turgaus tenka susikrauti, grįžti namo ir vėl kibti į ūkio darbus. O derlių auginti šiemet iššūkių netrūko.Jei kurtis kaime, tai tik moliniame name ir su augalais apželdintu stogu. Apie draugišką aplinkai ir šeimos biudžetui namo statybą pasakoja Vilniaus universiteto docentas Ričardas Skorupskas.Gandrų išlydėjimo šventė tik rytoj, bet jų jau nėra Lietuvoje. Jaunikliai į kelionę susiruošė prieš kelias savaites. 38-erius metus išlydėjusi gandrus Šlėnavos (Kauno r.) gyventoja Genovaitė Simonavičienė sako, kad jie tapo jų šeimos nariais, jie padeda gandrų šeimynai maitinti jauniklius. Kitaip jie neišgyventų. Suskaičiavus gandrus, skaičiai liūdina – gandrų Lietuvoje mažėja.Ved. Kristina Toleikienė

Simas Bielinis net tada, kai niekas juo netikėjo, žinojo – turės ūkį. Nusipirkęs lopinėlį žemės Vilniaus rajone, iš draugų dovanų gavo septynias avis, kurios tapo ūkio pavadinimo įkvėpimu – „Sapnuok avį“. Dabar čia ne tik avys, bet ir galvijai, banguoja javai, o arklidėse nenustygsta 30 žirgų. Čia Kornelijos Bielinės iniciatyva organizuojamos ir vaikų stovyklos, keramikos dirbtuvės, vasaros šventės.Išsakoma daug kritikos dėl žemdirbiams siūlomų mokymų ir konsultacijų. Konsultacijos neprieinamos, abejojama dėl jų kokybės, o mokymai neatitinka ūkininkų lūkesčių, neatsižvelgiama į tikruosius ūkininkų poreikius. Apie tai kalba kooperatyvo „Pienas Lt“ vadovas Petras Viršilas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Nerijus Gricius, o į kritiką ir planuojamus pakeitimus atsako ŽUM atstovė Virginija Žostautienė.Prancūzijoje alinanti karščio banga kėsinasi į nokti baigiantį derlių. Skubama skinti uogas, riešutus, kad šie nesudžiūtų, kukurūzus stengiamasi drėkinti specialiomis sistemomis.Ved. Kristina Toleikienė.

„Maisto bankui“ ūkininkai paaukoja apie 700 tonų produktų. Per trejus metus aukojamų daržovių kiekis didėjo 2,5 karto, bet vis dar daug neparduotų ar prekybos centrams netinkamos prekinės išvaizdos daržovių pūdoma komposto duobėse, bet neaukojama. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, jog tai lemia, kad ūkininkai nežino, kaip gali aukoti stokojantiems, kiti – bijo, kad teks mokėti didesnius mokesčius, nors tai netiesa.Grybavimas – vieniems tai poilsio forma būnant miške, kitiems – galimybė apsirūpinti maistu, o gal siekis pasididžiuoti prieš kaimynus surastu itin dideliu ar retu grybu. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius sako, kad net ir miške derėtų laikytis tvarumo principų, tikrai nebūtina surinkti visus matomus grybus. Be to, tai daryti reikia atsakingai, žmonės neretai suklysta dėl renkamų grybų, o programėlės, leidžiančios atpažinti, ne visuomet pateikia tikslius rezultatus.Obenių medelyne Elektrėnų savivaldybėje darbuojasi visa Kriaučiūnų šeima. Medelyno įkūrėjai Jūratė ir Regimantas pasinėrę į rūpinimąsi mėgstamais augalais. Jūratės karalystė – rožynas, Regimanto – spygliuočiai. Dukrai Ievai atitenka visi medelyno komerciniai reikalai. Medelyno išskirtinumas – atsivežti ir išbandyti auginti vis įdomesnius ir egzotiškesnius augalus.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvoje sraigės ne tik renkamos ir eksportuojamos kaip žaliava, bet viename ūkyje ir sėkmingai auginamos bei perdirbamos ir patiekiamos vietos rinkai. Desertines „Aspersos“ veislės sraiges auginantis ūkis įsikūręs Pavuolio kaime, Kaišiadorių rajone. Sraigių derlius bus renkamas rugsėjo mėnesį, bet ūkyje daugiausia lankytojų vasarą. Čia smalsuolius traukia ūkininko Ernesto Vaičiūno rengiamos degustacijos – sraigių valgytojų ratas Lietuvoje plečiasi.Brožių kaime, Klaipėdos rajone, bendruomenės valgykloje ir daržovių perdirbimo ceche įdarbinta 16 žmonių. Su bendruomeniniu verslu sėkmingai bendradarbiauja vietos ūkininkai. Jie džiaugiasi galėdami už gerą kainą produkciją parduoti vietoje ir tuo, kad jų užaugintu derliumi aprūpinami senelių namai, mokykla, vaikų darželis ir net ligoninė. Už šį projektą Brožių bendruomenė įtraukta į išmaniųjų Europos kaimų žemėlapį, nes gerąja patirtimi jiems tenka dalytis ir su užsienio šalių bendruomenėmis.Lietuvoje įvyko skaniausio šių metų medaus rinkimai. Nugalėtojo laurai atiteko medui, kuriame dominavo rugiagėlės, antra vieta – medui, kuriame jautėsi poliflorinių pievų skonis, o trečioji vieta – medui, nustebinusiam Sosnovskio barščių žiedų skoniu. Publika skaniausiu medumi išrinko liepų žiedų medų.Ved. Kristina Toleikienė

„Molinės Saulėgrąžos“ sodybos durys šiuo metu atviros ir per Lietuvą keliaujantiems piligrimams, ir smalsaujantiems lankytojams. Anot sodybos įkūrėjos, keramikės Jūratės Karalienės šiais metais viskas vėluoja dvi savaites: ir galvas jau sverenčios saulėgrąžos, kurių čia pusantro šimto skirtingų veislių, ir naujai pasodintos hortenzijos.Ukmergės rajone fotografas, menininkas Albinas Kuliešis savoje gimtinėje, prie Siesikų ežero įkūrė „Baltojo paukščio“ galeriją. Šeštadienį duris atvėrusioje naujoje lankytinoje vietoje pristatyta pirmoji ekspozicija „Šventės prie Siesikų ežero”. Pokalbis apie tėviškės gaivinimą, greta plytintį obelų sodą ir įamžintas buities akimirkas.Ieškoma būdų mažinti išlaidas augalininkystei, tad dažniau taikomas ekstensyvus dirvos dirbimas. Siekiant sumažinti energetikos ir darbo sąnaudas, mažinamas dirvos arimo gylis, arimas keičiamas purenimu arba visiškai atsisakoma pagrindinio žemės dirbimo, sėjama tiesiog į ražienas, o dabar pats metas sėti tarpinius pasėlius. Apie jų naudą dirvai, besiplečiantį pasirinkimų spektrą bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atliekamus tyrimus pokalbis su dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja Dr. Gražina Kadžiene.Ved. Arneta Spaičė

Rugpjūčio 15-ąją minime Žolinės šventę. Kviečiu ir jus šiandien skirti daugiau laiko gamtai ir naujiems patyrimams. Tikiuosi, kad visa ko įdomaus atrasite ir penktadienio laidoje „Gimtoji žemė“.Domėsimės VU Botanikos sodo Kairėnuose siūlomomis veiklomis per Žolinę. Renginyje „Žolinėk`25“ sukaupta išmintimi dalysis net 40 žolininkų iš visos Lietuvos. Atrasti gamtos lobynus kviečiami visi, net ir patys mažiausi.Taip pakeliausime ir po valdovišką Bonos Sforcos sodelį Vilniuje. Sužinosite, kokie augalai būtinai turėdavo derėti kilmingame sode.O apie tai, kaip edukacijos gali padėti pažinti gamtą, papasakos šilauogių ir levandų ūkį su šeima Trakų rajone puoselėjanti Kristina Żukowski.Ved. Rūta Simanavičienė

Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Šilutės rajoną ir puoselėja avininkystės ūkį. Pats su broliu pastatė modernią fermą, kurioje dabar gyvena apie 200 avių. Šiuo skaičiumi Laurynas neapsiriboja ir sako, kad yra siekis plėsti ūkį. Šalia ūkininkavimo jaunas žmogus dar randa laiko ir verslo srityje darbuotis. Kaip juokauja vyras, ko gero, yra darbo fanatikas, sėdėti be darbų tiesiog neįdomu.

Dėl didelių liūčių Vyriausybė šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų. Už ūkininkų patirtą žalą bus skiriama parama iš valstybės rezervo. Kaip sako Šiaulių rajono ūkininkė Giedrė Lunskytė, teko kulti ir sudygusį rapsą, bet svarbiausia šį sezoną pabaigti bent be skolų. Kalbės ir kiti ūkininkai bei ŽŪM viceministras Andrius Palionis.Iš Niujorko į Šilutės rajoną Šyšgirių kaime – toks jauno žmogaus pasirinkimas. Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Lietuvą kurti avininkystės ūkio ir turi ambicingų tikslų.Rubrika „Užsienio naujienos“. Ūkininkams darbymetis ir Lietuvoje, ir karo alinamose valstybėse. Ukrainos Rytuose fronto linija pasiglemžia jau subręsti spėjusius javus, o Gazoje ūkininkavimas - bene vienintelis būdas išgyventi.Ved. Rūta Simanavičienė

18 metų Kukurūzų kaimą šalia Vilniaus puoselėjantis Saulius Kaminskas sako, kad tai daugiau amatas nei verslas. Kone 2 hektarų plote vyras augina kukurūzus, vieni jų skirti valgymui, kiti pašariniai. Kukurūzų kaimo išskirtinumas jame esantis kukurūzų labirintas, kuris kasmet turi savo temą. 2025-ųjų tema – žvaigždynai, kodėl jie ir kaip pavyksta sukurti kukurūzų labirintą, apie visa tai plačiau papasakojo įkūrėjas Saulius Kaminskas ir Kukurūzų kaime besidarbuojanti Roma.Pasakoja Rūta Simanavičienė.

Radviliškio rajone Baltrūnų šeima puoselėja mišrų ūkį. Ūkio įkūrėja Virginija Baltrūnienė su vyru Mečislovu tęsia pienininkystės ūkio darbus, o sūnus Darius su žmona puoselėja augalininkystės ūkį. Skirtingų kartų įgūdžiai labai praverčia stiprinant ūkį. Vieni stebi gamtos debesis, kiti valdo debesis internetinėje sistemoje. Taip ir dera laiko patikrinta praktika ir naujausių technologijų taikymas.Pusšimčio hektarų salotų ūkyje daugiausia auginama aisberg, romaninių, lolo biondo ir roso salotų, taip pat salierų stiebų. Per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų, nuimami trys derliai ir per savaitę realizuojama apie 50 t žalumynų. Raseinių rajono Plikių kaime esančio Vaido Nagreckio ūkis dar ypatingas ir tuo, kad jame dirba salotų daigų priežiūros robotas, pavaduojantis dvi dešimtys žmonių.Rubrikoje „Verslas kaime“ pasakojimas iš Kukurūzų kaimo esančio prie pat Vilniaus. Jį jau 18 metų puoselėja Saulius Kaminskas. Žmonės kviečiami pasivaikščioti ir po kukurūzų labirintą, kurio tema šiemet - žvaigždynai.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų duomenimis, Lietuvoje auga susidomėjimas alternatyvių kultūrų auginimu, tokių kaip soja ar lęšiai. Vienintelė problema – supirkimo galimybių stoka. ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė teigia, kad ūkininkų iniciatyva auginti skatina sudaryti sąlygas ir naujoms kultūroms supirkti. Jeigu bus derliaus, šiemet pirmą kartą planuojama supirkti soją.„Palaimos ūkį“ Trakų rajone puoselėjantys Elena ir Igoris Rancevai savo šio sezono derlių jau pardavė. Šeima augina braškes, bulves, šitakio grybus, turi bičių. Ūkininkavimą su kitais darbais derinanti šeima sako, kad jų tikslas yra auginti ankstyvas kultūras ir jas iškart realizuoti, nes kol kas dar nėra sandėliavimo galimybių.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ girdėsite apie išskirtinį „Sengirės fondo“ projektą „Senamiškio rezidencijos“. Rugpjūčio mėnesį vyksiančios kampanijos tikslas – išpirkti fondo mokslininkų komandos atrinktus miško sklypus, kuriuose augs būsimos sengirės.Ved. Rūta Simanavičienė

Vilniaus rajone, Sudervėje Viktoras ir Julija įkūrė alpakų ūkį. Šeima prieš keletą metų nusprendė persikelti gyventi į gamtą, mat vienas jų vaikų turi autizmo spektro požymių. Sūnaus diagnozė buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta įkurti ūkį ir ne įprastą, o alpakų.Pušalote pernai įkurta pirmoji Pasvalio rajone muzikos mokykla. Populiarumas buvo toks didelis, kad šiais metais nuspręsta paslaugų spektrą plėsti dar labiau ir įkurti dailės mokyklą. Tai proga žinias gilinti ir savą laiką įprasminti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie tai pokalbis su Pušaloto seniūnijos seniūne Inga Jankauskaite-Ališauske.Žolininkei Giedrei Radzevičiūtei vasara - pats darbymetis, tačiau greta įprastų darbų, ji jau ruošiasi ir rudens iššūkiams - išleisti savą knygą. Pokalbis apie būsimą kūrinį, pokyčius žolynų laukuose bei vaistažolių darželiuose ir Ukmergės rajono žolynų ypatybes.Ved. Arneta Spaičė

Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo operacijomis, o kombainus iš laukų tenka išsikasti net ekskavatoriais. Nacionalinis krizių valdymo centras jau pateikė Vyriausybei siūlymą – ekstremaliąją situaciją skelbti visos šalies mastu. Nuo ekstremalaus ir katastrofiško lietaus nukentėjo net 18 rajonų, šeši iš jų – Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Šilutės – jau paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybės mastu.Medelyno savininkai Gintaras ir Vilma Adomavičiai taip pavargo važinėti po turgus ir muges, kad nusprendė įkurti parką, į kurį augalų įsigyti atvyktų patys pirkėjai. Kuriamas parkas virto „Hortenzijų rojumi“ ir lankytojų lauks antrą sezoną tarp Švėkšnos miestelio ir Inkaklių kaimo Šilutės rajone.Didžiojoje Lietuvoje – rūtos, o Mažojoje – mirtos. Etnografas Helmutas Lotužis iš Priekulės (Klaipėdos r.) savo sodyboje augina tuos augalus, kuriuos augino dar jo močiutė, o kitose sodybose šių augalų jau neberasi.Ved. Kristina Toleikienė

Gabrielė Kuskytė, trečios kartos ūkininkaitė, dirba tėvų pieno ūkyje. Kartu su tėčiu valdo techniką, laukuose ruošia pašarus, bet ar liks ūkininkauti – nėra tikra. Ūkininkavimo mergina nesikrato, bet jau antri metai rūpinasi savo įkurta jojimo mokykla „Pagrynių ranča“. Žirgyne jau gyvena per 30 ponių ir žirgų, o norinčiųjų pramokti joti tik daugėja.Apželdindami savo sodybas lietuviai ne tik labai santūriai renkasi augalus, bet ir skiria jiems vietą. „Virblės“ medelyne pirkėjus konsultuojanti kraštovaizdžio dizainerė Daiva Radvilė sako, kad dažniausias pirkėjai nori įsigyti tik visžalių augalų patvoriams apželdinti.Užsienis. Šveicarijoje būtent mažųjų miestelių gyventojai yra pagrindiniai pirkėjai iš vietos ūkių. Apie tai pasakoja Ingrida Juodzevičienė, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Šveicarijoje. Ji įkūrė ir gamtinį ūkį Lietuvoje, Zarasų rajone, prie Žiego ežero, nes tiki, kad ir Lietuvoje visuomene ims vis labiau vertinti ūkininkų darbą.Ved. Kristina Toleikienė

Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats paprasčiausias modelis – ir pats populiariausias.Ekologinio ūkio šiltnamiuose – naujas eksperimentas: viename šiltnamyje auginti daug skirtingų daržovių ir salotų, kad savo nuolatiniam pirkėjui būtų galima pasiūlyti kuo didesnį daržovių asortimentą.Loreta ir Artūras Poškai, įsigiję seną sodybą Klaipėdos krašte, Rokuose, paveldėjo ir senus medžius. Tarp jų ir retai Lietuvoje sutinkamų kaštainių. Subrendę 50-mečiai kaštainiai nokina gausų derlių. Susižavėjusi medžių grožiu ir jų vaisių nauda pora pradėjo dauginti šiuos medžius. Anot jų, kiekviena šeima galėtų tokį medį turėti savo sode.Ved. Kristina Toleikienė

Artimiausių dienų orai lems, ar bus skelbiama dar viena ekstremalioji situacija šalyje. Naktinio lietaus skandintuose laukuose vyksta kova už grūdų, rapsų derliaus nuėmimą, jei lis, derlius gali ir likti laukuose. Šalyje jau paskelbta ekstremali situacija dėl pavasario šalnų pridarytų nuostolių. Atsistatydinusios vyriausybės žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ramina žemdirbius, kad už prarastą derlių kompensacijų sulauks.Ūkio „Avietinė“ įkūrėjai Rietavo savivaldybės Giliogirio kaime Marius ir Giedrė Mažonai iš pradžių augino tik avietes, bet suprato, kad klientams būtina pasiūlyti kuo įvairesnių uogų. Pasodino sausmedžių, šilauogių, gervuogių, braškių. Ryžosi išbandyti ir retesnių uogų auginimą. Ūkyje dera desertiniai šermukšniai, aronijos. Būtent įvairovė ir lemia tai, kad pritrūksta ne klientų, o pačių uogų. Bet yra ir kita medalio pusė. Auginant įvairiais rūšis – įvairūs ir iššūkiai.GAMTA. Ūkio „Gamtos svečiai“ įkūrėja Jolita Beliak sako nieko neauginanti, nes augina pati gamta. Iš gamtoje surinktų gėrybių ji kuria produktus, kurie ženklinami Saugomų teritorijų produkto ženklu. Atkuria labai seną sodybą. Joje rado vokiškai rašytą laišką ir susisiekė su Vokietijos ambasada Lietuvoje, nes sužinojo istoriją apie kaime žuvusį vokiečių kareivį.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuva išlieka grūdus eksportuojančia šalimi, o konkurencinė įtampa Europoje auga. Tam didelę įtaką turi ne tik Rusijoje, bet ir JAV nuimamas derlius. Šiųmetes pasaulines grūdų rinkos tendencijas komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.Tauragės rajone, Gaurės kaime šalia Dargaičių tvenkinio esančioje sodyboje ūkininkė Dalia augina 12 karvių. Iš jų pieno gamina sūrius, grietinę, varškę. Ūkyje darbuojasi viena pati, tad rūpesčių tiek, kad ir bumbėjimui laiko nelieka.Veisiejų regioninio parko pasididžiavimas – baliniai vėžliai. Į Raudonąją knygą įrašyta gyvūnų populiacija – atsigauna. Anot Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorės Miglės Kašelionytės, prie gamtos kismo prisideda ir ūkinė žmonių veikla.Ved. Arneta Spaičė

Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti galvijus, jų mėsą ir įvairius gaminius iš jos parduoti valgytojams.Retas ūkininkas pasakys, kad jo dienos darbai yra poilsis, malonumas, kūryba. Sunku patikėti, kad taip galvoja didelio, mišraus, daugiašakio ūkio, kuriame dirba per 100 darbuotojų, šeimininkas Audrius Banionis. Kaip jis organizuoja darbus, kokia būna jo diena ūkyje?Vienintelė šalyje egzotinių gyvūnų prieglauda įsikūrusi Prienų rajone, Dambravos kaime. Gyvuoja ji 5 metus. Čia šiuo metu laikomos dekoratyvinės žiurkės, triušiai, žiurkėnai, smiltpelės, šinšilos, papūgos ir kiti gyvūnai. Šios prieglaudos „EGZOTICSOS“ vadovė Rūta Jatkonienė sako, kad surenka šiuos gyvūnus iš visos Lietuvos, dovanoja naujiems šeimininkams, kurie ne tik nori, bet ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas specifiniams gyvūnams.Ved. Regina Montvilienė

Mozūriškių kaime, Prienų rajone, ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai neseniai statytoje fermoje augina per 100 karvių, kurias melžia du robotai. Pasak šeimininkų, kad patalpos ir robotų pajėgumai būtų išnaudojami geriau, ateityje karvių banda bus didinama iki 140 iš ūkyje užaugintų telyčių. Įžvalgomis apie permainas pieno ūkyje dalijasi Prienų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.Labai reta, įspūdinga dydžiu ir grožiu medžioklės trofėjų kolekcija yra Šakių rajone, Lukšių miestelyje, Julijos ir Juozo Dainelių sodyboje. Anot šeimininko medžiotojo Juozo, žvėris įvairiose šalyse sumedžiojo jis pats, iš jų pagamintos iškamšos, išdirbti kailiai, surinkta daugybė įvairių žvėrių ragų. Tarp įspūdingiausių – didžiulių meškų, snieginių avinų, krokodilų, elnių iškamšos.Užsienis. Pasifloros, gvajavos, kertuočiai ar kiviai – klimato kaita skatina Albanijos ūkininkus pradėti auginti egzotinius vaisius ir parduoti juos čia pat, Europoje. Nors kylanti temperatūra ir darbuotojų trūkumas pakenkė šios šalies žemės ūkiui, žemdirbiai ieško būdų prisitaikyti, spręsti kylančias problemas.Ved. Regina Montvilienė

Rasa ir Andrius Prusakovai, Kaišiadorių rajone, Bačkonyse, ekologiškai auginantys daržoves, ėmėsi socialinės akcijos. Ūkio socialiniuose tinkluose rodo kasdienius ekologinio ūkio darbus, kad pirkėjai suprastų, kaip auginamos ekologiškos daržovės. Kiti tikrai augina švariai, bet bijo biurokratinių iššūkių siekiant sertifikato. Tokiems ūkininkams jie pasiruošę teikti konsultacijas ir pasidalyti savo patirtimi. O pirkėjus ragina nesikuklinti ir paprašyti parodyti sertifikatą.Uždvario kaime Klaipėdos rajone įsikūrę buvę miestiečiai Milda ir Marius Mockai, auginantys keturis vaikus, pasirinko skirtingas veiklas. Milda turi šunų veislyną, o Marius užsiima bitininkyste. Kaip istorikas, Marius kaupia literatūrą apie bitininkavimą Lietuvoje nuo senų laikų, o savo sukauptomis žiniomis dalijasi su kitais vietos bendruomenės žmonėmis, net svajoja ateityje įkurti muziejų.Šeimos verslas – šakočių kepimas. Jis pradėtas visai neseniai šalia Prienų, soduose. Pasak šakočius kepančios Birutės Damynienės, šio užsiėmimo paslapčių mokėsi iš uošvio, kuris visą gyvenimą kepė šakočius. O jų trijų asmenų šeima kūrėsi, namus ir kepyklą su nauja, modernia įranga statė plynoje vietoje.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 30 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ

Bendrovė „Linas Agro“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė ūkininkams patiems fiksuoti MATIF grūdų supirkimo kainas. Naujovę pristato bendrovės Grūdų prekybos Baltijos šalims vadovas Svajūnas Banelis, vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas.Pieno ūkį vadina hobiu, bet liko jam ištikimi. Prieš 35 metus nuo dviejų karvių savo pieno ūkį pradėjo Zarasų rajono Antažiegės kaimo ūkininkai Giedrė ir Stasys Brogos. Per tuos metus visaip buvo: didėjo ir traukėsi karvių skaičius, bet visai atsisakyti neketino. Ir dabar, nors amžius ir sveikata jau ragintų pailsėti, jie taip nemano.Gamta. Molinių namų savininkai raginami priglausti bites vienišes ir sukurti ekologinę nišą, mat ši vabzdžių rūšis labai svarbi aplinkai. Pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas dr. Ričardas Skorupskas.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad grybų miškuose netrūksta. Marcinkonių kultūros centro vadovė Rimutė Avižinienė - apie grybavimo tadicijas bei jų gajumą Varėnos apylinkėse.Piktžolės ne visada priešės. Jas pažinodamas gali teisingai pasirinkti sklypą soodui, daržui ar uogynui sodinti. Jos geros indikatorės apie dirvos būklę ir drėgnumą.Šienaujamos pelkės - komposto ištekliai. Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendinami projektai, kai pelkių augalai verčiami kompostu. Apie tai - pokalbis su kompostavimo specialistu Andriumi Juknevičiumi.Ved. Arneta Spaičė

Klaipėdietis, IT specialistas Mindaugas Ruslys ryžosi eksperimentui ir savaitei atvyko į pieno ūkį atlikti ūkio darbininko darbus. Dabar jis įsitikinęs, kad kiekvienam miestiečiui praverstų ūkinio darbo patirtis. Iš bendradarbiavimo su ūkininku gimė ir idėja sukurti programėlę, kurioje miestiečiai galėtų užsisakyti produktų tiesiai iš ūkininkų.Glifosatą naudoti augalų naikinimui leidžiama, informacija, kad jis Europos Sąjungoje bus uždraustas nuo 2029 metų, nėra teisinga. Tačiau ar jo daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra teisingai įvertintas diskusijoje, atsakys skirtingų sričių ekspertai.Vasarojančiose pievose - augalų žydėjimas, žolynų vešėjimas. Floristė Asta Piliutikienė, kurianti lauko gėlių puokštes, sako, kad geriausia floristė - pati gamta. Tereikia eiti į pievą ir susiskinti puokštę.Ved. Kristina Toleikienė

Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Sulaukęs žmonių palaikymo A. Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį. Ryžosi didinti bandą, stoti į kooperatyvą ir gaminti sūrius.Išpuoselėti miestelių gėlų darželiai – tikra vasaros puošmena. Priekulėje, Klaipėdos rajone, prie 1921 metais statyto ir valstybės saugomo kaip architektūros paveldo pastato žydi ypatingi gėlynai. Čia gyvenančios Vida Zalagenienė ir Ada Butkienė, pasitardamos ir naujų idėjų genamos, užaugina tokias gėles, kad ne tik praeinantys pro šalį sustoja, bet specialiai užsuka pasigrožėti vasaros augalų žydėjimu.Šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje vis daugiau žmonių ieško ramybės, tylos ir buvimo gamtoje. Tačiau ar galite įsivaizduoti atostogas, už kurias ne tik sumokate kelis šimtus eurų, bet ir ganote avis? Tokias atostogas pasirinko viena suomių šeima. O jų teko laukti net kelis mėnesius, nes norinčių tokių atostogų yra daug.Ved. Kristina Toleikienė

Europos Komisija nuo 2028 metų drastiškai mažina lėšas visoms sritimis, didės tik gynybos biudžetas. Europos kaimų asociacijos prezidentė Guoda Burokienė sako, kad didžiausias iššūkis teks Žemės ūkiui – nurėžta daugiausia (net trečdalis) lėšų. Į tai Europos žemdirbiai atsakė protestu. Briuselyje protestavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas tvirtina, kad žemdirbiai nesutiks su tokiu biudžetu, gins savo ir visų europiečių interesus. Apsirūpinimas maistu yra Europos autonomiškumo ir saugumo garantas.Kiek kainuoja įkurti naują ūkį? Tautvydas ir Jurgita Grikavičiai paskaičiavo, kad ekologiniam mišriam uogų ir daržovių ūkiui kurti Širvintų rajone jiems reikės ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų. Ūkininkai pasinaudojo ir jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, bet norint įkurti ūkį neturint žemės, paramos lėšų suma labai menka. Jie liks dirbti ir samdomus darbus, planuoja, kad tik po 10 metų šeima galės išgyventi iš ūkyje uždirbamų pajamų.„Virblės medelyno“ Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, įkūrėja Jolanta Paliliūnienė džiaugiasi, kad jos pomėgis tapo šeimos verslu. Savaitgalį medelynas surengė Žinių dieną apie žolynus ir želdynus Klaipėdos krašte, kad atkreiptų dėmesį į krašto savitumą.Ved. Kristina Toleikienė

Klaipėdiečiai Rasa ir Arvydas Karpavičiai vasaras leidžia buvusioje močiutės sodyboje Patverės kaime (Rietavo savivaldybė). Pasistatė vasaros namelį, o aplink sodybą 2 hektarų plote įveisė sausmedžių uogyną ir pavadino jį pirmagimio vardu - Hario uoga. Sezoninio ūkio įkūrėjus džiugina, kad sausmedžių uogos tampa vis populiaresnės, bet vargina tai, jog derlių nuo 6 krūmelių tenka rinkti rankomis.Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako, kad patirtis po pandemijos, Rusijai užpuolus Ukrainą, parodė, jog nesame saugūs maisto apsirūpino klausimu. Trūktų būtiniausių maisto produktų, tad žemdirbiai pateikė pasiūlymą žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbia sritimi valstybės nacionaliniam saugumui.Vyriausybė pripažino, Seimas rudenį svarstys Vyriausybės pateiktą projektą pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia šaka ir kurti šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Krizės atveju turi būti užtikrinamas maisto įperkamumas visiems šalies gyventojams.Pievų priežiūrai ir atkūrimui Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras ir ūkininkas Ričardas Skorupskas siūlo pasitelkti Škudes. Jo ūkyje darbuojasi 25 avys, dar viena atokia banda teikia paslaugą Neries regioniniame parke. Nušienauja piliakalnius ir atkuria pievas.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Vitalija Grigaravičienė su vyru Gintaru Vilniaus rajone jau bene tris dešimtmečius augina gėles, ir ne tik. Jų šiltnamyje jau prieš kelias savaites tarsi nupieštos pūpsojo sirpstančios vynuogės. Moteris pasakoja, kad norėdama pažinti šiuos augalus, prieš kelis metus su dukra atostogoms vyko į Prancūziją, dirbti vynuogyne.Glifosatai, šnekamojoje kalboje daug kam geriau žinomi roundapų pavadinimu, skirti naudoti daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui. Genovaitė Sakalauskienė Ukmergės rajone nuo pat veiklos pradžios ūkininkauja ekologiškai, tačiau jai teko susipažinti ir perprasti šio herbicido veikimą, naudojimo pasekmes.Smegduobės būdingos tik vienam šiaurės Lietuvos regionui, tačiau net ir čia žmonės su jomis gali elgtis skirtingai: vienose vietose jos turi būti paliktos tokios, kokios yra, o kitur - gali būti užverstos žemėmis. Šį kartą apie šiuos skirtumus ir pačių smegduobių susidarymo priežastis.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje tėra apie 500 pieno ūkių, kurie neparduoda pieno supirkėjams, jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda pieno produktus. Šilutės rajono ūkininkei Daivai Dlugoborskienei išsaugoti pieno ūkį padėjo sūnaus pasiryžimas ūkininkauti. Taip nuspręsta ir investuoti – statyti sūrinę. Sūriai parduodami iškart.Ukmergės rajono Medinių kaime, Tuomų ūkyje, gyvena avys, alpakos, triušiai, poniai ir ožkos. Ūkis atviras šeimoms su vaikais, norintiems pažinti ūkio gyvūnus. Lankytojų ypač padaugėja, kai ūkyje sulaukiama mažylių. Ūkio šeimininkai prašo pagalbos sugalvojant vardą ypatingai ožkytei.Rubrika „Miestietis kaime“. „Veterinaro kabinete višta tampa egzotiniu paukščiu“, – sako Živilė Sakalė, naminius paukščius auginanti Vilniaus rajone, o patirtimi ir įžvalgomis besidalijanti socialiniuose tinkluose. Iš miesto į sodybą rajone persikėlusi gyventi jos šeima kiemo neįsivaizdavo be vištų.Ved. Rūta Simanavičienė

Ekologiškų mikrožalumynų auginimą jau 9 metus su komanda puoselėja virtuvės šefas, ūkininkas Donatas Šatkauskas. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23 skirtingi mikrožalumynai, tarp jų ir valgomos gėlės. Donatas pripažįsta, kad mikrožalumynų auginimas yra daugiau nei tik verlsas, tai savotiškas hobis, kur nuolat gimsta idėjos.Pirminiai pasėlių deklaravimo rezultatai nuteikia viltingai. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad, nors bendras pareiškėjų skaičius toliau mažėja, tačiau deklaruotas žemės plotas išlieka stabilus ir net nežymiai didėja, o ypač džiugina spartus ekologinio ūkininkavimo ir tvarių agrarinės aplinkosaugos praktikų augimas. Tiesa, netrūksta kritikos dėl ekologinių ūkių rėmimo, apie tai pasisakys Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius.Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Dekoratyvinių paršelių mada virto rimta ekologine ir gyvūnų gerovės problema. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač Australijoje, susižavi idėja auginti „miniatiūrinius“ arba „dekoratyvinius“ paršelius kaip naminius gyvūnus.Ved. Rūta Simanavičienė

Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos kriterijai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Vaida Gomuliauskienė teigia, kad apie tikruosius ūkininkavimo tikslus daug pasako ir tai, kaip ūkininkas pristato savo projektą jį gindamas.Lietuvos bitininkų sąjunga kviečia šalies bitininkus dalyvauti nacionalinėje atrankoje į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia 2025“. Projekto tikslas – atrinkti 10 išskirtinių lietuviško medaus pavyzdžių, kurie reprezentuotų mūsų šalies biologinę įvairovę, sezoniškumą ir gilias bitininkystės tradicijas.Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis jaunos šeimos Rūtos ir Irmanto Donelaičių pavyzdys. Sostinėje gyvenantys ir dirbantys Donelaičiai Kaišiadorių rajone dar plėtoja ir uogininkystės ūkį, augina šitakio grybus. Šeima atvirauja, kad svajoja persikelti gyventi į vienkiemį. Ji ne tik augina uogas, bet ir gamina bičių vaško žvakes, hidrolatus.Ved. Rūta Simanavičienė

Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos. Diskusijos apie ekologijos plėtrą metu buvo pasakytas teiginys, jog Lietuva yra vidutiniokė ekologinių ūkių plėtojimo prasme lyginant su kitomis šalimis. Ko stinga, pasidalins ekspertai.Durpės – neatsiejamas sodininkavimo resursas. Norint išgauti durpes, sausinamos pelkės. Kokios alternatyvos galimos durpei ir kaip atkurti jau nusausintas pelkes, kalbės Auginimo terpių gamintojų asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad vasara – maudynių metas, bet vandenyje tyko ir pavojai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kuo gali būti naudingos jas perdirbus? Apie tai plačiau kalbės Gamtos tyrimų centro mokslininkės.Ved. Rūta Simanavičienė

Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.Ved. Arneta Spaičė