Gimtoji žemė

Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.Ved. Arvydas Urba

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis MažeikaŠilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.Ved. Arvydas Urba

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo aikštelę. Šių investicinių planų dabar nebūtų, jeigu ne įstojimas į kooperatyvą „Pienas LT“, suteikęs drąsos ir užtikrintumo.Vieną rytą nubudusi Giedrė Grigaitytė Indrašienė sužinojo, kad yra didelio bityno šeimininkė. Tėčio vardu pavadintą Gintauto Grigaičio bityną Giedrė puoselėja su savo šeima ir seserimis. Džiugina į edukacijas atvykstantys žmonės, netruksta turistų ir iš kruizinių laivų.Prancūzijoje daugiau kaip pusė iš kalėjimo išėjusių žmonių per penkerius metus vėl nusikalsta. Dažnai dėl to, kad neturi kur sugrįžti, nepavyksta rasti darbo ar bendruomenės, į kurią jie galėtų atsiremti. Ekologinis Ker Madeleine ūkis šią realybę keičia. Čia buvę kaliniai ar socialinių krizių patyrę žmonės gauna antrą šansą.Ved. Rūta Simanavičienė

Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, Vytenis Grigas tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti naują EK strategiją.Viržiai vis labiau dominuoja dekoratyvinių augalų rinkoje. Yra naujos veislės, kurios dekoratyvios išlieka iki pat pavasario. Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ puoselėja Sigita Kairienė sako, kad chrizantemų paklausa mažėja, o viržių auga.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kodėl į krūvą sugrėbti rudeniniai labai ne tik būstas gyvūnijai, bet ir naudinga trąša. Plačiau apie tai papasakos gamtininkas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius.Ved. Rūta Simanavičienė

Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti natūraliomis priemonėmis, pasakos mokslininkė. Taip pat bus aptartos paramos tiesioginių sėjamųjų įsigijimui galimybės. Bus ir įspūdžių iš lauko dienos.Jaunoji ūkininkė Klaudija Grigaliūnaitė šalia projektų administravimo ir mokytojavimo dar puoselėja ir avietyną Kaišiadorių rajone. Ūkyje vyksta ne tik uogų auginimas ir pardavimas, bet ir sodinukų prekyba. Didžiausias džiaugsmas – edukacijos su vaikais ir senjorais.Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite apie Gabrielos Zagorskos egzotinių augalų kolekciją. Moteris domisi alokazijų ir anturių auginimu.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, lapkričio 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.Ved. Kristina Toleikienė

Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.Ved. Kristina Toleikienė

Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. Ved. Kristina Toleikienė

2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui lėšos mažinamos, o ne didinamos. Tai smarkiai paveiks žemės ūkio vystymąsi. Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna sako, kad kai pinigų mažiau, svarbu, kad jos būtų naudojami kuo tikslingiau ir išskiria, jog prioritetu turi būti kooperacijos ir perdirbimo skatinimas.Akcinė bendrovė „Maisto arsenalas“ veiklą pradėjo kaip konservų gamybos paslaugų teikėja medžiotojams ir ūkininkams. Po to sukūrė ir gaminių liniją aukštos kokybės produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Norint didinti pirkėjų ratą, tenka juos įtikinti, kad konservai valgomi ne tik iš bėdos, bet tai gali būti ir itin kokybiško maisto gaminys. Apie tai pasakoja bendrovės vadovė Ieva Šipelienė. Lietuvos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Žemaitijoje. Dar neseniai ąžuolas buvo pamirštas pačios bendruomenės, o dabar gausiai lankomas. Skuodo r. Rūkų bendruomenės seniūnaitė Egida Skurdauskienė sako, jog jau turi planų, kaip ąžuolą reprezentuos visai Europai. „Lietuvos medžio“ konkurso vienas iš organizatorių Algis Davenis sako neabejojantis, kad žemaičiai sugebės įkvėpti visus žmones aktyviai dalyvauti Europos medžio rinkime ir balsuoti už Laukių ąžuolą.Ved. Kristina Toleikienė

„Su gamta nepakovosi, gali tik prisitaikyti“, – sako Nemuno žemupyje, Pagėgių savivaldybėje, ūkininkaujantis Tomas Ambroza, valdantis vidutinį pieno ūkį. Iš 400 hektarų turimos žemės,  pusė jų – užliejamos pievos. Tiek šios pievos, tiek dirbama žemė šiemet skęsta. Kukurūzų derlius nuimamas tiesiog vandenyje. Norint įveikti gamtos iššūkius ūkininkui reikia galingesnės technikos, tačiau tokią techniką įsigyti paramos lėšomis vidutiniam ūkiui neįmanoma. Stambaus pieno ūkio savininkui Tomui Kazlauskui iš Šilutės rajono pavyko gauti paramą įsigyti našesnės technikos, bet įrodinėti, kodėl jam reikia tokios technikos, paramos skirstytojams teko labai ilgai. Ir turint techniką šių metų iššūkius įveikti sunku. Šienaujant užliejamose vietose teko gelbėti visą techniką ir darbus nutraukti. Dabar baiminamasi tokios pat situacijos permirkusiuose kukurūzų laukuose. 30 metų kepa daugiau nei 100 skirtingų gardumynų, bet tik šiemet ryžosi dalyvauti Lietuvos gamintojus pristatančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ir parodos medalių konkurse. Tradicinis „Lapė kepė“ šimtalapis su aguonomis buvo įvertintas auksiniu medaliu. Apie tai pasakoja šeimos verslą puoselėjantys Renata ir Artūras Venckai iš Alytaus.„Verta žinoti“. Jei jūsų žemės ūkio paskirties sklype, kur nors pamiškėje, buvusioje ganykloje ar dirvonuojančioje žemėje, pridygo savaiminių berželių, ąžuoliukų, klevų, galite gauti paramą ir imtis auginti mišką.  Iki kitų metų kovo mėnesio Aplinkos projektų valdymo agentūra renka paraiškas ir moka dotacijas.Ved. Kristina Toleikienė

Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždėJaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.Ved. Regina Montvilienė

Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas. Patyręs ekologinio ūkio šeimininkas svarsto, kad kaina už ekologišką pieną taip pat turėtų būti didesnė. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Petkevičiaus komentaras apie ekologinių pieno ūkių situaciją šalyje .Senąsias duonos kepimo tradicijas saugo ir populiarina Kretingos rajono Darbėnų kaimo gyventoja Vida Viskontienė. Jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną. Moteris turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Dabar Vida Viskontienė darbo subtilybėmis ir sukaupta giminės bei kitų Žemaitijos moterų patirtimi per edukacijas dalijasi su kitais.Užsienis. Keičiantis klimatui šyla Juodosios jūros vanduo. Tai tampa rimtu išbandymu Bulgarijos midijų augintojams, norintiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų. Kokius sprendimus jiems tenka priimti?Ved. Regina Montvilienė

Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.Ved. Regina Montvilienė

Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti įvairiais mėsos gaminiais, įdarbinusi 12 žmonių. Galbūt sekasi todėl, kad kiaulių mėsą perdirbimui perka tik iš vietos įmonių, o gaminius noriai įsigyja vietos ir aplinkinių rajonų gyventojai.Vos 60 hektarų javų ir rapsų, dar avių būrelis – taip šiandien atrodo mišrus Prienų rajono Skriaudžių kaimo ūkininko Eimanto Kazakevičiaus ūkis. Darbšti ūkininko šeima išgyvena, bet didesnei plėtrai pinigų nepakanka. Tuo labiau, kad šiemet gamtos stichija niokojo rapsų laukus, gavo tik trečdalį planuoto derliaus. Nuo nepalankių sąlygų pasėliai ne kartą nukentėjo. Tad pasvarstę nusprendė ir kaimo turizmu užsiimti – vis papildomos pajamos.Prasidėjęs miškasodis – rūpestis ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkams, ir privačių miškų savininkams. Šeši milijonai medelių bus pasodinta valstybiniuose, o pusantro milijono – privačiuose miškuose. Išsamiau apie šiemetį miškasodį Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.Ved. Regina Montvilienė

Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimasPrienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik augina įvairias žuvis, bet gamina šviežius žuvų produktus, kuriuos daugiausia parduoda savo parduotuvėje Išlauže, galvoja įkurti žuvies patiekalų restoraną. Išsamiau – AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.Prieš 12 metų daigų auginimo idėja susižavėjusi JAV, Lietuvoje Indrė Benevičienė ją pavertė verslu „Žali žali“. Jos ūkyje Kauno rajone jau auginami saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, česnakų ir kitų augalų daigai, o sukauptomis žiniomis moteris noriai dalijasi su aplinkiniais.Dabar Kretingos žiemos sode pražydusią rausvąją jakubiniją Europoje pradėta auginti karalienės Viktorijos oranžerijoje, vėliau išplito kituose kraštuose. Šią gėlę, jos priežiūros ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.Ved. Arvydas Urba

Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba

Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.Ved. Arvydas Urba

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau siaučia dešimtmetį. Šiemet nustatyti  6 ligos židiniai ir visi jie kilo ne komerciniuose ūkiuose. Šiaulių apskrities Kelmės rajone ligos atvejai fiksuoti tris kartus, vienas paskui kitą, nors  buvo taikomi karantino apribojimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama užkardyti ligos plitimą, pirmą kartą kiaulių augintojams, nepaisiusiems biosaugos reikalavimų, davė nurodymą išskersti laikomas kiaules. Dėl karantino apribojimo didžiausius nuostolius patiria didieji kiaulių augintojai. Kasmet išmokama kompensacijų apie 1 milijonas eurų. Šiemet vienas kompleksas karantino apribojimus patyrė tris kartus, kitas - du. Tai nutiko pirmą kartą. Žemės ūkio ministerija teigia situaciją valdanti ir tikina nepritrūksianti lėšų kompensacijoms. Limitą gali didinti iki 1,8 milijono eurų.„Jie nebūčiau ūkininkė, būčiau žurnaliste“, – sako 8 hektarų daržovių ūkio savininkė Daina Janušaitienė. Šakių rajone ūkininkaujančiai ir Zanavykų turguje prekiaujančiai Dainai ne kartą teko atremti pirkėjų nepasitikėjimą, kad ji perpardavinėtoja, o ne ūkininkė. Tad Daina ryžosi savo facebook‘e talpinti trumpus pasakojimus, ką ir kaip ji augina ir kokius darbus dirba ūkyje. Po pasakojimo apie gerai užderėjusius česnakus ūkį aplankė vagys ir nurinko jų derlių.Ved. Kristina Toleikienė

Lilija Liutkevičienė iš Piliamonto kaimo, Kėdainių rajone, sūrius gaminti išmoko pati. Daug metų juos gamino iš savo laikomų karvių pieno, bet įsirengusi sūrių gamybos cechą nusprendė pirkti pieną iš kitų ūkininkų. Reikalavimų padvigubėjo, investicijų prireikė dar didesnių. Gauti paskolą buvo sudėtinga, teko užstatyti namus, o ją gavus, gražinti reikia greičiau, nei pavyksta uždirbti.Rytoj Kaune jau 17 kartą vyks paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Parodoje pristatomi Lietuvoje pagaminti produktai, tai yra svarbiausias parodos akcentas, pelnęs lankytojų simpatijas ir pasitikėjimą. Parodos aukso ir sidabro medaliams buvo pristatyta 70 gaminių. Komisijos narys, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagošinskas sako, kad yra tokių gamintojų, kurie konkursui pristatė po tris gaminius ir visi gaminiai buvo įvertinti auksu.Lietuvė Ligita Eitkevičienė, jau metus gyvenimą kurianti Italijoje, Toskanoje. Viena giliausių Italijos tradicijų - vynuogių auginimas ir vyno gamyba. Su šia kultūra ji siekia supažindinti ir lietuvius, bet renkasi juos lydėti tik į vynuogynus, kurių savininkais vis dar yra patys italai.Ved. Kristina Toleikienė

Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.Ved. Kristina Toleikienė

Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas“ derybas dėl būsimo derliaus pardavimo pradeda kone prieš metus. Kooperatyvo nariai bendrai parduoda 100 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarti dėl gerų kainų ir sąlygų reikia didelio atkaklumo.Elektrėnuose įsikūrusiame gėlių ūkyje paskutiniai šių metų sezono gėlių auginimo darbai - chrizantemų pražydinimas. Karališka chrizantema reikalauja karališko dėmesio. Kad džiugintų dideliu ir gražiu žiedu, tenka rankomis nuskinti dešimtį pumpurų ir palikti žydėjimui tik vieną. Apie tai pasakoja gėlių ūkio savininkė Rima Mikučionienė.GAMTA. Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio (Kauno r.) išmokti būti šalia gervių, kad jos nepastebėtų fotografo ir jam pavyktų jas įamžinti kvapą gniaužiančiose fotografijose.Ved. Kristina Toleikienė

Sėja vėluoja daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau prasčiausia situacija Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Tai kelia riziką derliui, ypač jei ruduo bus trumpas ir šaltas. Tačiau net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, ūkininkai nėra tikri ar pasėliai sėkmingai peržiemos.Veislinių gyvūnų parodos ir jų užkulisiai. Juos šiek tiek praskleisti sutiko Veislinių gyvūnų klubo atstovė Vilma Vilienė.Arūnas Ignatavičius prieš septynis metus Panevėžio rajone įkūrė danielių ūkį. Jį sužavėjo patys gyvūnai, lengva jų priežiūra ir galimybė įprasminti miško sodybos teritoriją.Ved. Arneta Spaičė

Europos Komisija (EK) paskelbė naujojo laikotarpio, nuo 2028 metų, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma yra kiek daugiau nei 4 milijardai eurų ir tai yra 20 - imčia procentų mažesnė suma, nei skirta dabartiniam septynių metų laikotarpiui. Buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas Ignas Hofmanas sako, kad tai neraminanti žinia ir tikina, kad yra neatsižvelgta į ES žemės ūkio ministrų prašymą, kad BŽŪP išliktų su savo atskiru finansavimu. Ekonomistas Marius Dubnikovas antrina, kad situacija yra bloga ir akcentuoja derybų svarbą. Be to, iškeliama mintis apie ūkininkavimą be finansavimo.Rubrika „Miestietis kaime“. Kaune gyvenanti kraštovaizdžio architektė Vilma Vebeliūnienė Kupiškio rajone, iš mamos paveldėtoje žemėje, puoselėja sodybą „Saulėtos lankos“. Lankytojams tai kaip aromaterapijos kelionė, nes kiekvieną augalą Vilma kviečia užuosti. Sodyboje daugiau nei 100 skirtingų augalų rūšių ir tikrai tikra poilsio oazė.Ved. Rūta Simanavičienė

Tiek ūkininkų, tiek vietos bendruomenių pasipiktinimą kelia derlingose žemėse vystomi dideli saulės parkai. Prieš juos statant stinga dialogo su vietos bendruomenėmis, neatliekami poveikio aplinkai vertinimai. Klaipėdos rajono sodų bendrijos atstovė tikina, kad dėl saulės parkų nukentėjo ne tik žmonių gyvenimo kokybė, bet ir gyvūnai, blaškydamiesi saulės kolektorių labirintuose. Šią situaciją kaip grėsmingą mato ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga. Savo argumentus pateikia ir Energetikos ministerijos atstovai.Eksperimentinio daržo kūrėja, keramikė Audronė Dačkutė iš Vilniaus domisi egzotinių augalų auginimu. Taip į jos kolekciją pateko ir vijoklinis augalas akebija, subrandinanti saldžius vaisius.Rubrika „Užsienio naujienos“. Bitininkai ir mokslininkai iš Lietuvos 2025 m. rugsėjo 22–27 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese „Apimondia” Kopenhagoje. Tai didžiausias pasaulinis bitininkystės renginys, kas dvejus metus suburiantis tūkstančius bitininkų, mokslininkų ir prekybininkų iš įvairių šalių. Kongrese akcentuota ir medaus klastojimo problema.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.Ved. Rūta Simanavičienė

Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai. Gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone ir Prienų rajone parodė galimus šios ligos atvejus. Jeigu ES referentinėje laboratorijoje bus patvirtinti ligos atvejai, tai bus pirmas šios ligos protrūkis Lietuvoje. Tyrimų rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.Vieno didžiausių aktinidijų ūkių Lietuvoje įkūrėjas Egidijus Marmakas sako, kad ši veikla patiems kantriausiems. Derliaus po pasodinimo gali tekti laukti ir 5 metus. Pats vyras džiaugiasi, kad pavyksta ne tik derliaus užsiauginti, bet ir perdirbimo galimybės plačios.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Rudenį derlių sandėliuoja ne tik ūkininkai. Ateities miškų sėklas į saugyklas kaupia ir miškininkai. Plačiau apie tai, kokių medžių sėklų turime, o kokių stinga, papasakos Valstybinės miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.Ved. Rūta Simanavičienė

Savaitgalį Kauno rajone, VDU Žemės ūkio akademijoje vyko specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Dalyvių įžvalgos, lankytojų pastebėjimai. Reportažas iš renginio vietos.Kauno rajone ūkininkas Vytautas su šeima augina deksterių veislės galvijus. Ūkininkauja jis bene visą gyvenimą, net dirbdamas seniūnu veiklos neatsisakė. Nenuleidžia rankų ir dabar: ūkyje – 7 galvijai, o rudenį vartus atveria Moliūgų kiemas.Prasidėjo gervių rudeninės migracijos laikas. Neretai jos pasistiprinti, pernakvoti sustoja Kelmės rajone plytinčiuose durpynuose. Apie gervių įpročius, jų stebėjimą ir sugyvenimą su ūkininkais – pokalbis su Tytuvėnų regioninio parko ekologe Deima Pranckūniene.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržoviųKelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose ir ceche. Nuimamas burokėlių, kopūstų derlius, fasuojama ir ruošiama išvežti į prekybos tinklus. Dalis daržovių perdirbama čia pat ceche. Ūkininkui apmaudu dėl po liūčių laukuose paskendusių ir supuvusių bulvių, kopūstų, morkų ir burokėlių (maždaug 30 ha).Dalį daržovių dėl šalnų, liūčių šiemet prarado ne tik kelmiškis ūkininkas, bet ir kiti ūkininkai, auginantys lauko daržoves. Nors laukuose liko dalis supuvusių bulvių, kopūstų, draudimas ūkininkams nepadeda. Kodėl? Aiškina Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.Verslas kaime. Prienų rajone Išlaužo miestelyje prieš 10 metų tėvų puoselėtą verslą perėmė dukros Agnės ir žento Manto Vilkų šeima. Savo verslą, pavadintą „Mėsos kraite“, pertvarkė, įrengė naujas patalpas, apsirūpino modernia įranga. Dabar Išlauže veikia jų gaminiais prekiaujanti parduotuvė, o 6 autoparduotuvės išvežioja produktus į kaimus.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 24 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“Ankstesniais metais vaismedžių šakos sviro nuo vaisių, o dabar šilališkis ūkininkas Albertas Uosis žvalgosi tuščiame sode. Pavasarinių šalnų neatlaikė atsparių veislių obelys, slyvos, kriaušės. Tačiau ūkininkas toliau planuoja darbus, tvarkosi sode.Nedidelė įmonė Prienų rajone, Pakuonyje, išbandė įvairias (tarp jų ir su žemės ūkiu susijusias) veiklas. Pagaliau rado ypač pasiteisinusią – gaminti fermentuotą gėrimą „Gėris“. Anot bendrovės „Salyklas“ vadovo Liudviko Milkinto, šis gėrimas pamažu įsitvirtina Lietuvos ir ypač užsienio rinkose. Pripažinimą jau pelnė Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse.Rugsėjo orai ir džiugina, ir stebina permainomis. Saulėtus orus staiga keičia lietūs ar net liūtys. Ir žmonės, ir gamta į tai reaguoja nevienodai. Gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža rugsėjo pabaigos permainomis augalijoje ir gyvūnijoje domėjosi Krekenavos apylinkėse.Ved. Regina Montvilienė

Dalia Kalendravičienė ūkininkauja Tauragės rajone, Dargaičių kaime. Pastaruosius aštuonerius metus ji pati gamina sūrius, pati juos parduoda, pati kuria ir naujus receptus. Moteris ūkininkauja tėvų sodyboje, šalia kurios ganosi dvylika karvių - po vieną kiekvienam mėnesiui, kaip pašnekovė juokauja.Radviliškio rajone lankytojų ir piligrimų laukianti sodyba „Molinė saulėgrąža“ garsėja ne tik išpuoselėtais gėlynais, žydinčiomis saulėgrąžomis, bet ir senovinių daiktų kolekcija. Dalis jos - senovinės molinės puodynės, apie kurias pasakoja sodybos savininkė Jūratė Karalienė.Uogos ir jų nauda organizmui. Apie tai pokalbis su Molėtų rajono ūkininku Gediminu Cijūnaičiu.Ved. Arneta Spaičė

Prasidėjus rudens mugių sodininkams sezonui, intensyvus metas ir medelynų šeimininkams. Joniškio rajono Linkaičių kaimo ūkininkas Rimantas Stankūnas 6 ha plote augina šimtus veislių ir tūkstančius įvairiausių sodinukų. Dalį jų jau kelioliką metų jis pristato ir į tradicinę respublikinę mugę „Lietuvos žiedai“ ir turi patarimų mėgėjams kaip geriau pasirinkti. Apie šių metų mugės ypatumus pasakoja organizatorė – Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistė Regina Juodkaitė.Sumanūs inžinieriai atgaivino unikalią techniką. 1925 metais pagamintas traktorius Fordson dabar gali vėl važiuoti. Išsaugota daug orginalių dalių, pritaikytos naujos ar rekonstruotos senos. Tuo labiausia pasirūpino du inžinieriai – Žemės ūkio akademijos auklėtiniai Kazimieras Čiurila ir Vygantas Stankevičius.Jauni ūkininkai Austėja Vaičiulytė ir Tomas Buividas, gyvenantys Pakruojo rajone Šukionyse, prieš trejus metus pradėjo auginti dekoratyvius moliūgus. Šiemet augino net 120 veislių, vienas už kitą gražesni: beveik juodas ir visiškai baltas, garbanoti, margi, įvairiausių dydžių. Kas labiausiai „veža“ auginat moliūgus?Ved. Arvydas Urba

Joniškio rajone Zakų šeimos ūkyje šiemet buvo pasodinta apie 100 ha bulvių, pusė viso daržininkystei skirto ploto. Lauke, dirbant bulvių kombainui, ir, sandėlyje ruošiant prekybai bulves, kalbinti Kęstutis Zakas ir jo sūnus Saulius teigia, kad apie 15 ha bulvių supuvo, o dar keli hektarai nuo drėgmės pažaliavo, tai irgi liks laukuose. Per du dešimtmečius šeimos ūkio patirties tokių nepalankių metų bulvėms nebuvo.Meilė augalams – pasiųsta iš aukščiau. Taip mano, Jonavos rajone Panoteriuose gyvenanti Aldona Rimdeikienė. Baldų gamybos specialistė, būdama užtarnautame poilsyje, pamėgo įvairius augalus: hortenzijas, svogūnus, česnakus, obelis, slyvas ir kriaušes. Moteris sako pailsinti dirbdama 20 arų sklypelyje ir dar spėja į Panoterių vokalinio ansamblio "Vosilkėliai" repeticijas.Lenkijos ūkininkai tarptautinės politikos pinklėse. Labiausia lenkams nepatinka ES ir MERCOSUR ( Pietu Amerikos valstybių prekybos sąjunga) pasirašyta sutartis, dėl kurios gali nukentėti jautieną ir paukštieną auginantys ūkininkai. Kitas iššūkis – Kinija žada leisti importuoti Lenkijoje užaugintą paukštieną. Ką lenkai ketina daryti? LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno komentaras.Ved. Arvydas Urba