Gimtoji žemė

Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos kriterijai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Vaida Gomuliauskienė teigia, kad apie tikruosius ūkininkavimo tikslus daug pasako ir tai, kaip ūkininkas pristato savo projektą jį gindamas.Lietuvos bitininkų sąjunga kviečia šalies bitininkus dalyvauti nacionalinėje atrankoje į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia 2025“. Projekto tikslas – atrinkti 10 išskirtinių lietuviško medaus pavyzdžių, kurie reprezentuotų mūsų šalies biologinę įvairovę, sezoniškumą ir gilias bitininkystės tradicijas.Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis jaunos šeimos Rūtos ir Irmanto Donelaičių pavyzdys. Sostinėje gyvenantys ir dirbantys Donelaičiai Kaišiadorių rajone dar plėtoja ir uogininkystės ūkį, augina šitakio grybus. Šeima atvirauja, kad svajoja persikelti gyventi į vienkiemį. Ji ne tik augina uogas, bet ir gamina bičių vaško žvakes, hidrolatus.Ved. Rūta Simanavičienė

Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos. Diskusijos apie ekologijos plėtrą metu buvo pasakytas teiginys, jog Lietuva yra vidutiniokė ekologinių ūkių plėtojimo prasme lyginant su kitomis šalimis. Ko stinga, pasidalins ekspertai.Durpės – neatsiejamas sodininkavimo resursas. Norint išgauti durpes, sausinamos pelkės. Kokios alternatyvos galimos durpei ir kaip atkurti jau nusausintas pelkes, kalbės Auginimo terpių gamintojų asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad vasara – maudynių metas, bet vandenyje tyko ir pavojai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kuo gali būti naudingos jas perdirbus? Apie tai plačiau kalbės Gamtos tyrimų centro mokslininkės.Ved. Rūta Simanavičienė

Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas už nykstančių veislių gyvulių laikymą ir mažinti administracinę naštą. Išsamiau – Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje populiarios ir paklausios magistrantūros studijų programos atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes absolventams. Kuo gali sudominti Agroekosistemų ir Žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programos?Ar sulaukus 95 metų amžiaus galima pirmą kartą leistis parašiutu ir planuoti naujus šuolius? Pasirodo galima ir tai įrodė VDU ŽŪA profesorius emeritas Vladas Vilimas, dar ir dabar užsiimantis moksliniu darbu. Kartu ruošiasi naujiems šuoliams.Ved. Regina Montvilienė

Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais išsiverčia. Ūkininkai įveikia ir kasmet žvėrių bei gervių daromus nuostolius. Pastangos ir rezultatai buvo įvertinti: pernai Metų ūkio konkurse rajone jie tapo nugalėtojais.Nedaug žmonių kaime sutiksi, kurie taip lengvai ir su humoru kalbėtų apie 170 galvijų auginimą, darbus fermoje. Toks yra Klaipėdos r. ūkininkas Tomas Lukošius. Gal gyvenimas Lietuvoje užgrūdino, gal patirtis darbuojantis Anglijoje ir Airijoje išmokė. Į darbą fermoje, gyvenimą kaime, į kurį atėjo, kaip pats sako, užkuriomis iš miesto, žiūri nesudėtingai, su lengva ironija.Klimato kaita ir vis dažnesnės gamtos stichijos skatina ūkininkus ieškoti naujų augalų ir gyvūnų veislių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Venesueloje kuriama nauja ekologiška bulvių rūšis, kuri turėtų padėti ne tik aplinkai, bet ir šalies ekonomikai. Tuo tarpu Prancūzijoje ūkininkas pasitelkia pažangias technologijas triušių gerovei užtikrinti.Ved. Regina Montvilienė

„Gimtoji žemė“. Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktusVytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pradėtas kurti naujas mokslinių tyrimų centras, skirtas agrobiotechnologijoms plėtoti. Klimato kaitos procesai, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir kitos problemos skatina remiantis agrotechnologijomis kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus, taikyti bioekonomikos naujoves. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.Dabar, kai dejuoja, savo bėdomis skundžiasi didesnių ūkių šeimininkai, įdomu išklausyti smulkaus pieno ūkio savininką, nesiskundžiantį gyvenimu. O paslaptis paprasta – Zarasų rajono Šaulių kaimo ūkininkų Lenos ir Pavelo Kolesnikovų šeima visą ūkyje primelžtą pieną parduoda tiesiogiai miestiečiams.Tarp miškų, Varėnos rajone, Krūminių kaime, gyvena graži šešis vaikus auginanti Tatjanos ir Gintaro Kniežų šeima. Įsikūrę jie pačių rankomis nulipdytų plytų name. Tik apsigyvenę miškuose, šalia pagrindinės veiklos, nusprendė sudaryti sąlygas pramogoms ne tik savo vaikams – kad jie turėtų ką veikti ir žiemą, ir vasarą. Tad dabar kelią į Krūminius randa ir vaikų grupės, ir šeimos su vaikais.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 9 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nederlingose Zarasų rajono žemėse ūkininkai, patikėję savo jėgomis, įkūrė sėkmingai veikiantį žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Čia per kelerius metus įdiegta trumpoji maisto grandinė. Išsamiau apie įgyvendintą kooperacijos idėją, iššūkius bei ateities viziją vadybininkas Remigijus Nauji-kas.Molėtų rajone dviejų hektarų sodininkystės – uogininkystės ūkį įkūręs Tadas Sugintas tvirtina, tokio kiekio šeimai pakanka. Čia augina 5 skirtingų veislių obelis, šilauoges, vyšnias, trešnes, slyvas, vynuoges. „Obuolyne“ pavadintame ūkyje organizuotas vaisių, uogų perdirbimas. Pasibaigus obuolių perdirbimo sezonui, imasi liofilizuoti įvairią savo ir kitų ūkininkų produkciją.Gamtininkas. Kokios permainos pastebimos beveik vidurvasario gamtos auga-lijoje ir gyvūnijoje? Pasakoja Panevėžio rajono Krekenavos apylinkių miškuo-se ir pievose besižvalgantis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva paminklą „Lietuvos žemdirbiams“ sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžė, kad per simbolius siekė atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą. Panevėžio rajonas – tradicinis žemdirbių kraštas, pernai čia buvo deklaruotas didžiausias šalyje žemės ūkio naudmenų plotas.Atsisakiusi galvijų, ėmė auginti vištas. Jolanta Pazniokaitė iš Ragelių kaimo Rokiškio rajone, sako, kad dabar vyras vos spėja kieme statyti namelius, o kieme laksto 15 skirtingų veislių vištų.Bebrusų bendruomenė Molėtų rajone ruošiasi tradiciniam keramikos simpoziumui “Jungtys”. Pokalbis apie atgyjantį kaimą, telkiančią kūrybą ir bendruomeninę veiklą su Meniško kaimo bendruomenės pirmininke Lina Dienine.

Po melioracijos įrenginių remonto susiurbus žemę liko duobė, kuri geologijos tarnybos sistemoje virto smegduobe. Taip ŽUB „Girsūdai“ dirbama žemė pateko į karstinių įgriuvų apsaugos teritoriją, kur ūkininkaujantiems taikomi apribojimai. Bendrovės vadovas Zenonas Zimkus ryžosi išsiaiškinti situaciją. Baigėsi tuo, kad Seimas priėmė įstatymo pakeitimus ir nuo liepos 1 dienos apribojimai mažinami. Karstinių įgriovų zonose derlių auginantiems leista tręšti skystomis trąšomis.Lietuvoje atkuriamos 18 rūšių žuvų populiacijos. Viena iš jų, dar menanti dinozaurų laikus, - aštriašnipis eršketas. Signalas, kad mokslininkų stebima žuvis atplaukė į Lietuvos vandenis, deja, atvedė į buvusio žvejo sodybą.Prieš šimtametį įkurta ūkininko sodyba Pagėgių savivaldybėje mena daug Mažosios Lietuvos istorijų. Čia atvykusieji pasirenka pono, valdininko ar būro pietus ir klausosi istorijų, kurias pasakoja Mociškių palivarko sodybos šeimininkas Sigitas Stonys.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkas iš Tauragės Eimantas Eigirdas imasi iniciatyvos ir kuria dar vieną jaunųjų ūkininkų organizaciją. Anot jo, jaunieji ūkininkai susiduria su problemomis, kurias norint išspręsti reikia griežtos rankos. Jau veikiančios organizacijos - Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos - vadovė Rūta Jurgaitė nesiima vertinti naujos organizacijos, kol nėra nuveiktas nė vienas darbas. Patirtis rodo, kad susidūrus su realybe, pažadus gali būti sunku įgyvendinti. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jeigu iniciatyva kyla iš pačių ūkininkų, tai signalizuoja, kad veikiančios organizacijos neatliepia dalies ūkininkų interesų.Vykstančioje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje ieškoma sprendimų, kaip pasauliui apsirūpinti maistu, kai patiriamos klimato kaitos pasekmės. Konferencijoje Lietuva pristato savo patirtį apie išmaniųjų technologijų naudojimą ūkiuose.Didžiosios Britanijos galvijų ūkis pasirinko unikalią veiklos kryptį – pardavus pienines karves, lankytojams dabar siūloma tik paglostyti šiuos gyvūnus. Surinkti pinigai skiriami ne tik ūkiui išlaikyti, bet ir gamtosaugos projektams remti.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.Dažnas ūkininkaujantis užsiima ne tik pagrindine veikla, bet ir turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą. Kai gyveno sostinėje, dabar Molėtų rajone ūkį turinti Olė Petrėnienė gamino dekoratyvias interjero lėles. Jų gamyba apima lipdymą iš molio, siuvimą, vėlimą ir mezgimą. Įvairių rankdarbių moteris išmoko vaikystėje iš mamos.Sandra Rimdeikienė po 9 metų plėtoto sulčių gamybos verslo šiandien ateitį sieja su darbu tėvų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje. Kėdainių rajone įsikūręs ūkis yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Išginę gyvulius į vasaros ganyklas ūkininkai rizikuoja gyvulius prarasti ne tik užpuolus vilkams, bet ir jiems prasmegus šlapynėse. Pavojingas pelkių vietas bandoma atitverti nuo gyvulių, bet nelaimių išvengti nepavyksta. Už dingusius be žinios gyvulius ūkininkė iš Kalvarijos savivaldybės Eglė Markevičiūtė kompensacijos nesitiki. Ūkininkams gauti išmoką už patirtus nuostolius Lietuvoje - labai sunku. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipia dėmesį, kad šlapynių priežiūra ūkininkams labai sudėtinga, reikalavimai pernelyg griežti, nėra atsižvelgiama į gamtines sąlygas ir kylančias rizikas.Henrikas Braškys yra nusipelnęs agronomas, per 30 metų vadovavęs Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovei, o dabar jos vairą patikėjęs sūnui. Tačiau iki šiol kiekvieną rytą jį galima pamatyti tarp rikiuojančių dienos darbus ir bendrovės laukuose, besidominčiu augalų būkle. Šiemet jis pastebi pokyčius, mažinsiančius javų ir ypač rapsų derlių.Pajūrio kopų augalai, saugoti kaip reti, taip įsigalėjo, kad dabar jau kelia rimtų gamtosaugos iššūkių ir glemžiasi vis didesnes teritorijas.Ved. Kristina Toleikienė

Daržovių, sodinukų, daigų augintojai vis dažniau kuria nuosavas internetines parduotuves, tačiau ne visos prekės spėja pasiekti skaitmeninę erdvę. Apie internetinių parduotuvių naudą bei kylančius papildomus iššūkius pasakoja ūkininkė iš Ukmergės rajono Janina Stancikaitė-Strikienė, medelyno „Sodo bitės “ įkūrėja Lina Bukauskienė.Panevėžio rajone esantis Alpakų ūkis ėmėsi unikalios veiklos - lankytojus kviečia į jogą su alpakomis. Idėja kilo ūkio įkūrėjai Renatai Meleškienei, tačiau įgyvendinti idėją prireikė 5 metų.Trakų rajone, Aukštadvario pašonėje šiuo metu žydi lietuviškos orchidėjos. Apie rūšį, kuri manyta buvo išnykusi, pasakoja Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjas Talvydas Špiliauskas.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Žemdirbių protestas Vilniuje prie parlamento, kai politikai balsavo dėl mokesčių reformos, buvo paveikus. Parlamentarai persigalvojo ir priėmė sprendimą sumažinti GPM žemdirbiams.Pasiektas kompromisas, ne viskas ko norėjo ūkininkai, bet dabar situacija tenkina – sako plenarinį posėdį stebėjęs, protesto organizatorius Audrius Vanagas. Kokios protesto dalyvių iš Telšių ir Prienų nuotaikos, ką mano kalbinti parlamentarai Kazys Starkevičius ir Kęstutis Mažeika, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir keli vilniečiai?Kiekvieno šeimos ūkio kūrimosi istorija savita, bet Akmenės rajone Gumbakių kaime gyvenančių Šiurkų – ypatinga. Andrius ir Mindaugas dabar valdo 800 ha ūkį, kaime į kurį prieš pusšimtį metų atsikraustė medicinos felčere dirbti jų mama Vitalija. Jau miręs Viktoras tėtis, dėjo pagrindus šeimos ūkiui, senelis tarnavo dragūnų pulke, išvadavusiam Vilnių, didelę įtaką būti ūkininku Andriui turėjo ir jo kriškto mama. Išlikę pastatai, istorinės nuotraukos ir daug prasmingų prisiminimų.Ved. Arvydas Urba

Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Kauno rajono ūkininkai moka ne tik gerai dirbti, bet ir sumaniai linksmintis. Į tradicinį vasaros sąskrydį, gražiame Dubysos slėnyje Baravų kaime, ūkininkai rinkosi su šeimomis. Visą pusdienį skambėjo muzika, buvo pramogų ir vaikams, ir suaugusiems. O kerzasvydžio varžyboms teisėjavo pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, nugalėtojams atvežęs savo ūkyje užaugintų braškių. Būta ir rimtų kalbų, aptarta ūkininkų vienybės svarba.Dirbtinis intektas pradedamas naudoti grūdų kokybei nustatyti. Jis leis automatizuoti grūdų priemaišų nustatymą iki šiol atliekamą rankiniu būdu. Kuo tai bus naudinga grūdų sektoriui? Technologijų įmonės specialistas Lukas Vaznelis ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė.Meninės kalvystės meistras Česlovas Pečetauskas – gerai žinomas ne tik Mažeikių rajono Viekšnių apylinkėse, Jis – tautodailės parodos Aukso vainiko laureatas, už kalviškąją kryždirbystę karūnuotas Lietuvos kalvių kalviu. Jo darbais papuošti Viekšniai, įvairūs kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Suomijoje, Graikijoje. Ketvirtos kartos giminėje kalvis, kaldamas pasagą, pasakoja, kodėl pradedant naują darbą visada, tarsi, mokosi amato iš naujo.Ved. Arvydas Urba

Jonas Žotkevičius – ypatingas ūkininkas, gyvenantis Padubysio kaime Kauno rajone. Pradėjęs ūkininkauti nuo nulio per tris dešimtmečius sukūrė modernų 640 ha ūkį. Su žmona Roma kalbinti prieš šventes, neprisiminė ypatingų vardadienio šventimų, mat tą dieną labiau mėgsta pakeliauti. Tačiau abu labai didžiuojasi, kad anūkas Arnoldas perima ūkį ir per Jonines seneliui visada atveža dovaną – ąžuolo vainiką.Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenė siekia rekordo – ilgiausio Joninių vainiko Lietuvoje. Aktyviausi vietos gyventojai plušėjo visą savaitgalį ir pirmadienį, į vientisą ilgesnį nei 700 metrų kūrinį, sujungę tūkstančius laukų gėlių žiedų ir medžių šakelių. Kas paskatino Pumpėnų seniūnijos bendruomenių žmones siekti rekordo, kuo ypatingas buvo darbas?Fiksuoti gamtos grožį ir jos ypatumus patogiausia – fotografams. Akmenės ir Mažeikių krašto fotografų klubo „Lokys”, vienijančio tris dešimtis entuziastų, klubo pirmininkas Sigitas Kazlauskas pasakoja kodėl traukia apylinkių gamta, kaip surandami įdomiausi vaizdai.Ved. Arvydas Urba

Trumpiausia naktis metuose - apgaubta paslaptimi ir mistika. Apie tai byloja ir šiuo metu pievose saulei galvas lenkiantys žiedai: kokius žolynus dabar rinkti, kaip arbatos pasiruošti žiemos metui ir kuo išskirtinis šis birželis - pokalbis su žolininkėmis Janina Danyliene iš Vilniaus, Giedre Radzevičiūte iš Ukmergės rajono, Brigita Rušėnaite iš Utenos rajono.Vida Žilinskienė - kilusi, augusi ir visą gyvenimą nugyvenusi Salake, Zarasų rajone. Šiais metais moteris pasitiks 99 gimtadienį, bet vis dar veda ekskursijas savo įkurtame Jūrų muziejuje, o save pristato kaip kraštotyrininkę. Pokalbis apie Salako miestelio kismą ir gyvenimą miestelio centre be kaimynų.Tradicija Pasvalio rajone - bent kartą rudenį padirbėtiskinant obuolius. Apie sugyvenimą su gamta ir sezono diktuojamą darbuotojų skaičių Aukštikalnių soduose pasakoja Arvydas Paškevičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ketvirtadienį Vilniuje prie Seimo vyko žemdirbių protestas. Protestą organizavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikant Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio tarybai. Kritiškiausiai buvo pasisakoma dėl gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimo. Ūkininkų atstovai sako, kad mokesčių pakeitimai bus žalingi ne tik ūkininkams, bet ir pačiai valstybei. Proteste savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Andrius Vanagas, poziciją išsakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, artimiausius darbinius tikslus dėl mokesčių aptarė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Kodėl mato reikšmę dalyvauti proteste, dalijosi Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė Imhof.Kita tema taip pat apie mokesčius ir jų pakeitimo poveikį smulkiems šeimos ūkiams bei jauniesiems ūkininkams. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga bei Lietuvos šeimos ūkių sąjunga nesusijusios su ketvirtadienį Vilniuje vykusiu protestu. Sąjungų atstovai kritikuoja, kad proteste dalyvavo tik stambieji ūkininkai. Smulkūs šeimos ūkininkai sako, kad mokesčių pakeitimai turėtų didelės žalos, ir tikisi dėmesingesnių valdžios sprendimų.Ved. Rūta Simanavičienė

Skintų gėlių ūkyje ir retos gėlių veislės, kainuojančios šimtus eurųSkintų gėlių ūkį Šakių rajone puoselėja odontologas Remigijus Laurinčikas. Meilė gėlėms užgimė dar vaikystėje, o štai dabar vyras augina retų veislių jurginus, bijūnus ir kitas gėles. Kai kurių gėlių veislės kainuoja ir šimtus eurų, o, norint jas gauti, tenka vykti ir parodas užsienyje.Sodus ir uogininkystės ūkius plėtojantiems ūkininkams šis pavasaris buvo negailestingas. Šalnos pasiglemžė didelį dalį galimo derliaus. Radviliškio rajono ūkininkas atvirauja, kad uogininkyste užsiimti sunku ne tik dėl orų sąlygų, bet ir dėl klientų įnorių. Avietes realizuoti pastaraisiais metais sunku. Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad avietės išlieka populiariausių uogų trejetuke.Rubrika „Užsienio naujienos“. Tunise įrengtas pirmasis kupranugarių pieno pasterizavimo aparatas. Tikimasi, kad nauja veiklos kryptis ir produktų gamyba prisidės prie šalies ekonomikos augimo.Ved. Rūta Simanavičienė

Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliaiRadviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas yra išbandęs įvairių žemės dirbimo būdų, bet jau ilgą laiką savo dėmesį skiria „No-till“ žemės dirbimo būdui, kuris pateisina ne tik ūkininko lūkesčius, bet ir turi teigiamą poveikį dirvožemiui. Ūkininkas sako, kad „No-till“ taikymas reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Nors pats yra išbandęs kone 30 skirtingų kultūrų, rūpinasi mikroorganizmų gausa dirvožemyje, palaikančių valdžios sprendimų visgi pasigenda.Kelias ūkininkavimo kryptis derina Šakių rajono ūkininkas Paulius Merčaitis, su šeima puoselėjantis augalininkystės ūkį ir papildomai auginantis svogūnus. Ūkininkas džiaugiasi, kad jo auginami svogūnai rado savo rinką, jie išvežami į šiltnamius, kur vėliau auginami laiškai.Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su išskirtinių sūrių gamintoju iš Šiaulių rajono, Gruzdžių kaimo. Sūrinės „Mercio sūriai“ direktorius Vaidotas Vičas pasirinko gaminti gurmaniškus rankų darbo sūrius iš nepasterizuoto pieno. Tokių sūrių gamybai svarbus ne tik kokybiškas pienas, bet ir gaminimo laikas, derinamas su metų laikais ar net mėnulio fazėmis.Ved. Rūta Simanavičienė

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, kone visi įstoję į tvariąją inžineriją įsidarbina pagal specialybę. Tvariąją inžineriją pasirinkęs Arnas Katilius džiaugiasi savo pasirinkimu ir vienu spėja ne tik studijuoti, dirbti žemės ūkio verslo įmonėje, bet ir laisvalaikiu didžėjauja.Danguolė ir Saulius Naujokaičiai Šakių rajone puoselėja kone vieną didžiausių braškių ūkių. Atvirame grunte ir tuneliniuose šiltnamiuose augindami braške susiduria su aibe gamtos iššūkių, bet džiaugiasi galėdami gana anksti pirkėjus lepinti saldžiomis uogomisRubrikoje „Gamtininko komentaras“ gamtininkas Andrejus Gaidamavičius papasakos apie laumžirgių svarbą mūsų ekosistemoje ir kaip juos pritraukti į savo sodybas.Ved. Rūta Simanavičienė

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šilauoges ir braškes auginanti Molėtų rajono Gečionių kaimo ūkininkė Olė Petrėnienė jau dabar mato, kad įprasto jų derliaus šiemet nebus. Pasikartojančios šalnos visiškai nušaldė net plėvele apdengtas aktinidijas ir graikinius riešutmedžius. Pajuodavę jų lapai rodo, kad savų vaisių ir riešutų šiemet nevalgys.Populiarios antrosios pakopos studijų programos VDU Žemės ūkio akademijoje absoventams atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes. Išsamiau – Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Anželika Dautartė ir Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Jurgita Zaleckienė.Iš miesto į kaimą. Buvę miestiečiai Ingrida ir Robertas Dabužinskai nusprendė įsikurti Molėtų rajone, Juškelių kaime, Ingridos senelių sodyboje. Užuot turėję sodybą savaitgalio poilsiui, pamažu nusprendė įsikurti visam laikui. Taip iškilo gyvenamasis namas, sutvarkyti seni ūkiniai pastatai. Jie labai pravertė įkurdinant pirmuosius paukščius, avytes ir ožiukus. O dabar čia daugybė paukščių, triušių, avyčių, ožkelių, ponių, kitų gyvūnų. Visus juos pavadino „Mažųjų draugų“ ūkiu.Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo pareiškėjams, kurie pavėluotai – nuo birželio 14 iki 23 dienos pateiks paraiškas. Pagal ankstesnę tvarką tuo laikotarpiu pateikusiems paraiškas už kiekvieną pavėluotą dieną išmokos suma būtų mažinama 1 procentu. Išsamiau apie tokio sprendimo motyvus – Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė. Sprendimą vertina Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė.Didelis, labai įvairus, nuo produkcijos auginimo, perdirbimo iki pardavimo vartotojams Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio ūkis įgyvendintais užmojais stebina ne tik kaimynus. Ir kas kartą šalia įprastų veiklų aptiksi kai ką naujo: tai pasodintą ir plečiamą sodą, pradėtą vaisių perdirbimą, įveistą dekoratyvinių paukščių, triušių fermą. Į klausimą, ar nepavargsta nuo tokios įvairovės, gal jau žada kai ko atsisakyti, ūkininkas nedvejodamas atsakė, kad nieko nekeis.Vertinga prancūzų patirtis veislininkystėje sudomino lietuvius. Neseniai grupė veislininkystės ir gyvulininkystės specialistų dalyvavo konferencijoje Prancūzijoje, visą savaitę lankė fermerių ūkius, domėjosi jų patirtimi daugiausia veislininkystėje, sprendė, ką vertėtų pritaikyti Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose. Išsamiau – išvykoje dalyvavęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.Ved. Regina Montvilienė

Nelengvai atėjo pripažinimas pieno gamintojų kooperatyvui „Lietuviškas pienas“. Anot jo vadovės Aistės Sabaliauskaitės, kelias, kol jis oficialiai pripažintas, buvo ilgas ir vingiuotas. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas tvirtina, kad jų asociacijoje yra tik pripažinti kooperatyvai. To siekiant reikia atitikti būtinus reikalavimus.Kudirkos Naumiestyje gyvenantis Jonas Valaitis įkūręs garsųjį Bulvės muziejų, kuriame nestinga lankytojų visus metus. Jis 30 metų paskyręs bulvininkystei. Ir dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, savo sklype išbando 30 bulvių veislių. Sumanus ūkininkavimas leido šį sudėtingą pavasarį jas apsaugoti nuo šalnų ir jau gegužės pabaigoje kasti, ragauti pirmąsias bulves.Šimtametės plytų gamybos tradicijos Krūminių kaime. Jas Varėnos rajono miškuose puoselėja buvęs vilnietis, režisierius, o dabar nagingas amatininkas Gintaras Knieža. Jis lietuvišką molį ir senovės amatininkų patirtį taiko įvairių amžių produktams kurti. Taip įgyvendintos idėjos tapo verslu.Ved. Regina Montvilienė

Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje šiemet anksti pavyko nupjauti žolę ir paruošti kokybišką šienainį būsimam gyvulių žiemojimui. Pasak technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, jei orai nesutrukdys, šį sezoną bendrovės žemdirbiai dar tikisi nuimti keturis žolės derlius.Miškų ir upių apsuptyje penkių kaimų gyventojus vienija Valkininkų kaimo bendruomenė. Iki šiol rekonstruoti, įrengti bendruomenės pastatai, tvarkyta ir skulptūromis puošta aplinka. O kur dar šventės, išsaugotos kaimų istorijos ir kita. Visu tuo rūpinasi kitus naujoms veikloms burianti, energinga bendruomenės pirmininkė Danutė Blažulionienė.Gamtininkas. Į viešąją įstaigą „Gerumo ąžuolas“ susibūrę įvairių profesijų žmonės. Jos viceprezidentas, Šakių rajono gyventojas Juozas Dainelis į įvairiomis progomis rengiamas ąžuolų sodinimo šventes sukviečia ir valdžios atstovus, ir šeimas su vaikais. Taip skirtingose vietovėse pasodinta per 20 tūkstančių ąžuolų, švarintos Ūlos, Merkio ir kitų upių pakrantės.Ved. Regina Montvilienė

Prieš 8 metus Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone savo ūkio pašonėje įkūrė aeroklubą, o dabar savęs jau nevadina nei pilotu, nei ūkininku: „Dokumentų tiek, kad vos spėju suktis, o likusį laiką tenka pjauti žolę pakilimo take“. Ir nors kasdien darbas veja darbą, lengvesnių metų jis nesitiki: grūdų kaina tarptautinėse biržose tokia pati kaip 2005 metais.Anykščių rajone Arklio muziejuje vyko šventė „Bėk bėk, Žirgelį“. Tradiciškai, renginio ašimi tapo žirgas ir jo santykis su žmogumi. Apie tradicijas bei žirgą dabartinio gyvenimo ritmo kontekste kalbėjomės su Arklio muziejaus vadovu Mindaugu Karčemarsku.Rokiškio rajone, Laibgaliuose vyko vištų bėgimo varžybos, parodoje pristatytos įvairios naminių paukščių veislės. Pakalbinti organizatoriai ir varžybų laimėtojai.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Akmenės rajono ūkininkas Andrius Šiurkus kartu su broliu Mindaugu tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje ir laiko elnių ir muflonų bandas. Tuo užsiimti juos paskatino tėtis, kai jau per sunku buvo laikyti karves, paprašęs kokių nors augintinių šeimos ūkyje turėti. Dabar 6 ha voljeruose ganosi arti šimto tauriųjų elnių ir muflonų. Andrius įsitikinęs, kad tradicinis žemės ūkis keičiasi, nes jau yra ūkininkų, laikančių tūkstančius elnių ar stirnų.VDU žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Viskas tik prasideda“. Jo esmė – skatinamosios stipendijos būsimiems studentams. Anot akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, visa parama studentui per mėnesį gali siekti 1000 eurų. Apie birželio pradžioje pasibaigusio pirmojo etapo rezultatus ir projekto svarbą kalba ir UAB „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė.Gražus bendruomenės ir ūkininko bendradarbiavimo pavyzdys. Kėdainių rajone Ažytėnuose į miestelio kapinaites per Ažytės upelį buvo pastatytas naujas, meniškai apipavidalintas ir gyvenimo ratu pavadintas tiltas. Apie statybas ir naudą visiems pasakoja bendruomenės pirmininkė, dienos centro socialinė pedagogė Daiva Sondienė ir ūkininkas Šarūnas Šiūšė.Ved. Arvydas Urba

Šeimos ūkį Birutė ir Vladimiras Kobcevai kūrė porą dešimtmečių. Telšių rajone Dirmeikių kaime dirbta nelengvai, nes pradėta nuo nulio, o dabar yra 300 hektarų ir 150 galvijų. Svarbiausia, kaip sako Birutė, užauginti sūnūs perima veiklą ir vienas ūkininkas jau “iškeptas”, o kitas dar mokosi ūkininkavimo. Apie šeimos ūkį, prioritetus ir ryžtą likti kaime kalba ir šeimos ūkio vairą perimantis, agronomijos mokslus baigęs “iškeptas” ūkininkas Mantas.Dryžius ir Tigris- asilas ir žemaitukų veislės arklys gražiai sutaria, būdami voljere, ūkininko Antano Bezaro sodyboje. Šiaulių rajone netoli Kuršėnų įsikūrusio ūkininko biografija ypatinga: gimęs tremtyje, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, ūkininkavo ir politiku gerą dešimtmetį buvo. Ta proga draugai jam ir asilą padovanojo. Kam jam asilas dabar, kaip atrodo žemės ūkis, pasitraukus iš aktyvios politikos?Lenkijos ūkininkų gyvulius irgi puola vilkai. Kaip sako LRT radijo bendradarbis iš Vroclavo Laurynas Vaičiūnas, pernai fiksuota 2000 atvejų. Lenkijos ūkininkai nepatenkinti, nes vyriausybės politika ne mažinti vilkų populiaciją, o mokėti kompensacijas už vilkų padarytą žalą.Ved. Arvydas Urba

Birželio 4-5 dienomis Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai lankosi Europos Parlamente. Jau buvo susitikę su Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadove, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomiką ir našumą. Kuo naudingi tokie susitikimai, kokią svarbi žinia šalies žemės ūkiui? Iš Briuselio pasakoja Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Radviliškio rajone Mandeikių kaime gyvenanti Birutė Slažinskienė kartu su vyru užsiima uogų auginimu. Laiko ir dekoratyvinių paukščių: dengtame voljere gerai jaučiasi antys bėgikės, stručiai, povai, fazanai, balandžiai. Kam uogų augintojams išskirtiniai paukščiai?Daugiau kaip 30 metų Levutė ir Vilmantas Navickai turi nedidelę ūkinių – buities prekių parduotuvę Tryškių miestelio centre. Abu save laiko labiau ūkininkais, nei prekybininkai, mat turi ir kelis hektarųs žemės. Kuo ypatinga šeimos parduotuvė, kaip keičiasi prekybos mažuose miesteliuose tradicijos?Ved. Arvydas Urba

Apie tai, kaip bendruomeniškumas virsta verslu, pasakoja Pačeriaukštės kaimo ir Bernatonių bendruomenių atstovės. Vilita Vasiliauskienė ir Stasė Jodinskienė atskleidžia, kaip kūrybiškos idėjos bei ryžtas padeda kurti sėkmingą veiklą net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.Panevėžio rajone restauruotas Jansonų šeimos vėjo malūnas saugo praeities istorijas. Stasė Jansonaitė-Miškinienė dalijasi prisiminimais apie statinį, kuris tapo ne tik šeimos, bet ir krašto simboliu.Ramus kelionės vingis palei Šventosios upę, lydimas Gražutės regioninio parko grupės patarėjo Leonas Sadausko pasakojimo. Jo dėka atsiskleidžia ne tik gamtos grožis, bet ir dar ne visiems žinomos Aukštaitijos paslaptys.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.Ved. Rūta Simanavičienė

Jaunojo ūkininko Laimono Zaveckio planus plėtoti avininkystės ūkį Plungės rajone žlugdo vilkų atakos. Šį sezoną ūkininkas neteko daugiau nei 30 avių, dalis jų buvo ėriukai. Ūkininkas sako, kad trūkta galimybių gauti paramą. Plungės r. sav. atstovė tikina, kad paramai trūksta lėšų, o Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad yra galimybių išspręsti problemą.Žemės ūkio ministerija siūlo dėl šalnų skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Šilutės rajone ūkininkaujantys, Albina ir Romas Undžiai, taip pat patyrė nuostolius dėl šalnų. Vaismedžius, uogas, daržoves auginantys ūkininkai sako, kad labiausiai nukentėjo kriaušių vaismedžiai.Apleistose dirbamose žemėse Italijos Lampedūzos saloje tikimasi atkurti anksčiau derėjusius pasėlius. Būrys savanorių sėja, sodina daržoves, tikėdamiesi, kad šios ne tik pridygs, bet prisidės prie vietinių veislių išsaugojimo, bendruomenės telkimo.Ved. Rūta Simanavičienė

Gimtoji žemė

Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik sugamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors turėtų būtivanduo iš jų išpumpuojamas. Dalyje pievų galima šienauti tik po rugpjūčio 15-osios,nes tenka saugoti čia perinčius retus paukščius.Lietuvoje deklaruojama, kad net 700 hektarų plote ūkininkaujama susiduriant sugamtinėmis kliūtimis. Nemuno žemupio ūkininkai bei Biržų ir Pasvalio rajoneūkininkaujantys aktyviose karstinių įgriuvų zonose gali pretenduoti į paramą. Ką jie turi žinoti?Aukštaitijos nacionaliniame parke duris atversiančioje Mėnulio laboratorijojemokslininkai ir moksleiviai augins bei tirs augalų galimybę išgyventi neįprastomissąlygomis, nes ateityje augalus augins ne ūkininkai, bet mokslininkai.Ved. Kristina Toleikienė

Siūlymas svarstyti draudimus ant derlingos žemės statyti saulės elektrines Seime buvo atmestas kelis kartus. Sigutis Jundulas, Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad problema nebus sprendžiama, kol nesibaigs Europos Sąjungos finansavimas atsinaujinančių energetikos išteklių projektams remti. Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sako, kad bus ieškoma konsensuso.Šis pavasaris ūkininkams pateikė gausybę iššūkių. Ūkininkų Gvozdovič šeimai Vilniaus rajone teko atsėti visą lauką pupų, mat jas nulesė žąsys, o rapsus nukando šalnos. Po dešimtmečio darbo, šeima vis dar tikisi metų, kurie nenustebintų.Nemuno salos ir krantai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar peri, gyvena Mažosios žuvėdros. Apie jas pasakoja Panemunių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Tik dvi Europos Sąjungos valstybės Lietuva ir Danija yra įsivedusios Nacionaliniusreikalavimus augintojams, kurie stipriai apriboja augalų apsaugos priemoniųnaudojimą. Šiais reikalavimais Lietuva siekia saugoti gruntinius vandenis. Lietuvosdaržovių augintojų asociacija teigia, jog nėra įrodymų, kad gruntinio vandens kokybėgerėtų, nes vandens būklė nėra stebima. Ūkininkė Sandra Rimdeikienė sako, kad toksperteklinis ribojimas atsisuka ne tik prieš ūkininkus, bet ir visus Lietuvos žmones.Ūkininkams nepavyksta suvaldyti plintančių pasėlių ligų, puolančių kenkėjų,užauginti daržovių, uogų ar vaisių derliaus. Tad į prekybos lentynas atkeliaujaproduktai iš kaimyninių šalių, kuriuose augalų apsaugos priemonių naudojama kurkas daugiau.Į Martinaičių ūkį atvykusiųjų akį traukia atkurtas kelių šimtų metų senumo medinisdvaras. Retai kas atkreipia dėmesį į kuklesnį rąstinuką - buvusį kalvio namą. Pastatasne tik unikalus, bet galintis papasakoti kaimo kalvių gyvenimo ypatumus.Į gimtąjį Šilutės kraštą Agnė Višinskaitė sugrįžo iš Londono atsisakiusi labaiperspektyvios karjeros. Vandens, žuvų ir paukščių apsuptyje moteris ėmėsi vadovautimaitinimo, apgyvendinimo ir paslaugų kompleksui „Mėlynasis karpis“, siekia kurtiunikalią patirtį atvykstantiems į pamario kraštą.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Briuselyje antradienį prie ES Komisijos pastato vyko žemdirbių akcija. Kaip ir kitose ES šalyje, žemdirbių akcija vyko ir Vilniuje. Prie Vilniaus centre esančios EK atstovybės rinkosi ir ūkininkai iš labiausiai nuo Vilniaus nutolusių regionų. Didžiulį nerimą žemdirbių bendruomenei kelia siekis BŽŪP fondą sulieti į vieną nacionalinį fondą. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad tai ūkininkams sukeltų daug sunkumų, o EK atstovybės Vilniuje vadovas Marius Vaščega tikina, kad ūkininkų nerimas nėra pagrįstas, bet suprantamas.Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, keturiose Šakių rajono seniūnijose paskelbta stichinė sausra. Pasak ūkininkų, pastebima, kad lėčiau auga daržovės, uogos, tenka intensyviai laistyti, o tai turės įtakos ir produkcijos kainų augimui.Rubrikoje „Verslas kaime“ – apie jaunos šeimos siekį įveiklinti nenaudojamą žemės plotą. Net neragavę pasodino smidrus ir dabar džiaugiasi šiuo sprendimu. Šilutės rajono ūkininkė Jolita Pužienė sako, kad yra siekis smidrus auginti ekologiškai.Ved. Rūta Simanavičienė

Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.

Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.Šakių rajono Kidulių kaimo bibliotekininkė Marija Mikutaitė tikras pavyzdys to, kaip žmogus, atradęs savo pašaukimą, gali nuveikti labai daug. Moteris buria bendruomenę, praėjusiais metais Kidulių bibliotekoje atidaryta ir jaunimo erdvė, kurioje vaikai randa nuoširdų bendravimą. Vyresnio amžiaus žmonės domisi detektyvais ir kaip apsisaugoti nuo sukčių.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ minėsime Pasaulinę bičių dieną. Kaip galime padėti bitėms papasakos Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė Laima Blažytė-Čereškienė.Ved. Rūta Simanavičienė