Gimtoji žemė

Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango trečdaliu, silkė – daugiau nei 70 procentų, o balta mišrainė tapo tikra aliejaus kainų įkaite. Vis dėlto, anot jos, gyventojams neprireikė atsisakyti įprastų šventinių produktų – pajamos augo sparčiau nei kainos.Lietuviai mėsos tradicijoms ištikimi, tačiau kartų skoniai – kitokie. Vyresniems būtini lašiniai ir sotesni gaminiai, o jaunimas mieliau renkasi liesesnes alternatyvas. Tai pastebi Dzūkijoje dirbantis mėsos produktų gamintojas Svajūnas Petkevičius.Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone siūlo išskirtinę galimybę. Dvaras kviečia tapti pieno ūkio valdytoju ir dalininku – kurti verslą kartu, remiantis tradicijomis, inovacijomis ir stipria bendruomene. Apie šį pasiūlymą sumaniam, drąsiam ir ambicingam jaunam ūkininkui pasakoja dvaro žemės ūkio veiklų administratorius Martynas Laukevičius.Tautodailininkės Agnės Trikšienės rankomis yra kuriami miniatiūriniai kaimeliai. Kūrėja juos vadina „Kaimelis Minis“. Juose įprasminti tėvų pasakojimai apie kaimą ir buitį, taip pat sudėtos akimirkos, pajaustos keliaujant po Lietuvos kaimelius ir muziejus. Kaip sako Agnė, didžiausias džiaugsmas, kai pabaigtame namelyje galima įžiebti šviesą.Ved. Kristina Toleikienė

Koks sunkus ūkininkavimas, geriausiai žino gyvulius auginantys ūkininkai. Ir šventinėmis dienomis turi rūpintis gyvuliais. Kalėdų senelis taip pat ūkininkauja, laiko net 150-ies  danielių bandą. Ryte rūpinsis ne tik savo globotiniais, bet ūkyje ir vaikų lauks. Ypač tų, kurie jau netiki Kalėdų seneliu. Po susitikimo su juo tikėjimą Kalėdų seneliu susigrąžina ir suaugusieji. Po Perlinių Danielių ūkį, esantį Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkoje, lydėjo ir jo įkūrimo istoriją bei apie gamtos ir gyvūnų terapiją pasakojo kininkas Karolis Kanapeckas. Kalėdų meduoliai, kvepiantys medumi, imbieru, kardamonu, cinamonu. Šiuos nuostabius kvapus geriausia patirti juos kepant, tad meduolių kepimo edukacijos tampa vis populiaresnės.Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvenanti Šiauliuose, kuria ir atlieka dainas žemaitiškai. Nors ne visi supranta jos dainų žodžius, priedainįapie „žiauriai gražią žiemą“ išmoko dainuoti visa Lietuva. Ji puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia jo simboliai? Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad Kūčių vakaro tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Šias šalis sieja bendra istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų, o jų kultūrinis paveldas – daugiakultūris, persipynęs su krikščioniškomis ir senosiomis siekia tradicijomis.Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnografė Asta Valiukevičienė ir Lietuvos etnografinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė, o edukatorė Diana Adomavičienė pasakoja apie kalėdaičių kepimo istoriją iš Kaišiadorių krašto.Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Pasitinkant Kalėdas ūkininkų nuotaikos niūrios. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, kad ūkininkai ruošiasi naujiems streikams.Praėjusį savaitgalį Lietuvos etnografiniame miestelyje atgijo tarpukario Lietuva – adventinis turgelis kvietė ne tik pasigrožėti, bet ir pasiruošti šventėms. Prekystaliai lūžo nuo silkės, meduolių, rūkytos žuvies ir lašinių – visko, kas būtina Kūčių ir Kalėdų stalui. Senoviniai kostiumai, muzika ir jauki atmosfera priminė, kad tradicijos gyvos ir šiandien.Iš svetur atkeliavęs aguonos grūdas prisijaukino lietuvius, tapo svarbiausių metų švenčių apeiginiu augalu, turinčiu gilią simbolinę prasmę.Ved. Kristina Toleikienė

Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo vaikystės, o sodų kūryba susidomėjo paskatinta vyro. Pokalbis apie sodų reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Panevėžio raj.Taujėnų dvaro ūkyje gyvena daug labai įvairių gyvūnų. Kiekvienam jų reikia priežiūros, dėmesio, kiekvienas turi savų įpročių, o nuotykiai - kasdien vis nauji. Apie juos pasakoja dvaro ūkio savininkė Monika Stackevičienė. Ukmergės raj.Ved. Arneta Spaičė

Vakar Briuselyje vyko 27 Europos šalių ūkininkų protestas. Ūkininkai protestavo prieš ES prekybos susitarimą su „Mercosur“, planuojamą žemės ūkio finansavimo mažinimą ir perteklinę reguliavimo bei biurokratijos naštą, kuri kelia grėsmę jų konkurencingumui ir išlikimui. Proteste Briuselyje dalyvavo apie 70 ūkininkų iš Lietuvos, jų palaikyti susirinko ir ūkininkai Vilniuje.Kiekviena kaimo bendruomenė įdomi darbais ir siekiais. Pavyzdžiui, Prienų rajono Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, gyvuojantis per 20 metų, įgyvendino daug projektų. Pagal vienus įsigytos įvairios siuvimo, mezgimo mašinos, kuriomis dabar laisvalaikiu darbuojasi centro moterys. Kiti orientuoti į kultūrinius projektus, net miuziklą pastatė, kuriame buvo užimta 100 žmonių.Nedidelė, šiuolaikiška, šeimos duonkepių tradicijas puoselėjanti kepykla „Joniškio duona“ jau 60 metų žmones traukia duonos, pyragų, plokštainių, sausainių ir kitų gaminių skoniais. Tai Čalnarų šeimos verslas. Pasak architektūrą į kepyklą iškeitusio dabartinio vadovo Simono Čalnaro, pradžią šiam verslui davė, jį plėtojo mama. Ir dabar ji nuolatinė patarėja, siūlanti naujas idėjas.Ved. Regina Montvilienė

Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus statomos naujos modernios pieno fermos, kur gyvuliai turės idealias laikymo ir priežiūros sąlygas“, – sako bendrovės vadovas Antanas Milašius.Dar mokydamasis mokykloje ir padėdamas tėvams nudirbti sunkius nemechanizuotus darbus fermoje Darius Viliušis svarstė, kaip palengvinti ūkininko dalią. Tai įgyvendino pamažu, perėmęs tėvų ūkį ir karvių bandą padidinęs nuo 20 iki 150. Dabar Šilalės rajone Upynos kaime esančioje fermoje pagrindiniai darbai mechanizuoti ir sustoti neketinama.Telšių rajone, Viešvėnuose, vietoje panaikinto pašto įsikūrė mažoji bendrija „Paštas kitaip“. Užsiimti socialine veikla ėmėsi buvusi vietos mokyklos mokytoja Birutė Pocienė. Taip buvusio pašto patalpose pastatyti masažo krėslai, darbuojasi kirpėja, manikiūro specialistė, įrengtos patalpos vaikų gimtadieniams, rengiamos parodos ir vaikų darbų parodėlės, edukacijos.Ved. Regina Montvilienė

Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.

Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje ir ūkio ceche.Klaipėdos rajone „Gerų minčių ūkyje“ auginamos avietės ir valgomieji sausmedžiai. Iš jų uogų gaminami pagardai, uogienės, džemai, padažai ir kt. Vaidos ir Manto Svidrų pagamintas avietinis pagardas su baziliku pripažintas nugalėtoju pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų, sertifikuotų ženklu „Kokybė“, grupėje.Įspūdingi šviestuvai, baldai, papuošalai iš elnio, briedžio, stirnino ragų puošia ne vienus namus. Jie gaminami bendrovėje „Medragė“, o kuria juos telšiškis Vygandas Šiuša. Ragus superka iš juos renkančių žmonių Lietuvoje ir Latvijoje.Ved. Regina Montvilienė

Bendrovės siekia ne tik pelningai, bet ir tvariai ūkininkauti.Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovės ceche „Žagarės pieninė“ visas 900 karvių pienas perdirbamas į įvairius maisto produktus. Tai leidžia gauti už pieną gerokai didesnę kainą, negu pardavus jį perdirbėjams. Bendrovės vadovas Arvydas Noreika teigia, kad ypač rūpinamasi gamybos tvarumu. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidento Petro Puskunigio, tvarumas aktualus ir kitoms pažangiai organizuojančioms gamybą.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad vienatvė yra tapusi pasauline problema. Ypač ji opi senstančiose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose su vienatve susiduria iki 40 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje padėtis dar prastesnė – tokio amžiaus vienišų žmonių yra maždaug pusė. Kas padėtų keisti situaciją? Tarptautinės socialinės akademijos direktorės Angelės Bajorienės pastabos.Gamta. Neįprasta žiemos pradžia trikdo ir žmones, ir gyvūnus. Kokias permainas augalijos ir gyvūnijos pasaulyje šiuo metu pastebi Panevėžio rajono gyventojas, fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža?Ved. Regina Montvilienė

Lapkričio mėnesį pradėjus Kėdainių rajone esančio unikalaus 120 hektarų Skinderiškio dendrologinio parko tvarkymą, kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, dėl, anot jų, blogai atliekamų darbų. Nesutaria ir specialistai. VDU žemės ūkio akademijos arboretumo vadovas Juozas Girinas tvirtina, kad panašu į ugdomuosius kirtimus įprastame miške, o ne profesionalų darbą dendrologiniame parke. Valstybinės miškų urėdijos skyriaus vadovas aiškina, kad viskas vyksta pagal paruoštą gamtvarkos planą ir parkas bus dar gražesnis.Valstybinę žėmės ūkio paskirties žemę nuomojantys žmonės gali ją ir įsigyti. Kaip sudaroma galinčių pirkti eilė, kas joje turi pirmenybę, ir kada nuomojama žemė susigrąžinama iš nuomininko pasakoja Daiva Mikalauskienė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja.Paskatinta vyro Eglė Galiauskaitė po 15 metų pertraukos grįžo gyventi į Lietuvą. Nė nemačiusi šeima nusipirko vienkiemį Panevėžio rajone ir dabar savomis rankomis sodybą renovuoja, o ši įkvėpė naują veiklos idėją - Popiečio arbatėles.Ved. Arneta Spaičė

Kone 5 metus įvairių sėklų aliejų spaudžia ūkininkė Modesta Dijokienė iš Radviliškio rajono, Daugėlaičių kaimo. Didžioji dalis sėklų yra užauginama šeimos ūkyje. Permainingi šio sezono orai turėjo įtakos ir aliejaus kiekiui. Moliūgų, saulėgrąžų, kanapių, rapsų, garstyčių aliejų spaudžianti Modesta sako, kad visgi populiariausias išlieka linų sėmenų aliejus.

Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.Ved. Arvydas Urba

Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba

Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant energetikai investicijos labai rizikingos. Vis tik šiemet Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė investavo 11 mln eurų, o Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė iš esmės fermas modernizavo prieš 6 metus. Kodėl būtinos investicijos, kur didžiausia rizika? Aptaria bendrovių vadovai Petras Puskunigis ir Andrejus Štombergas.Žemdirbių atstovai dalyvavo protesto akcijoje, kurią vakar surengė Žurnalistų profesionalų asociacija su Kultūros asamblėja. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į politikų siekį suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Tai palaikančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 130 000 žmonių. O vakar prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje, policijos duomenimis buvo apie 10 000. Tarp jų ir penki ūkininkai iš Raseinių, Mažeikių ir Anykščių rajonų.Šalia Druskininkų, Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – labai nedidelio, bet labai įvairaus ūkio šeimininkai ir savo veiklas derina prie metų laikų. Augina 100 veislių pomidorų, laiko dekoratyvinių paukščių, o dabar darbymetis ūkyje užaugintas ir šaldytas uogas paruošti prekybai, pačių įsirengtane cechelyje.Ved. Arvydas Urba

Augalininkystės ūkių šeimininkų, stokodami apyvartinių lėšų, sudaro sutartis su trąšų, augalų apsaugos produktų, kitų žaliavų reikalingų ūkinei veiklai vystyti, tiekėjais, kurie sutinka laukti kol bus nuimtas derlius ir tada vadinamą „prekinį kreditą“ užskaito. Tuomet nereikia kreiptis į banką, kuris be užstato paskolų neteikia, nėra biurokratinių rūpesčių, tačiau kelis kartus brangiau nei paskolą duotų bankas. Pastaraisiais metais atpigus grūdams, pabrangus energetikai ir trąšoms, daugėja atvejų, kai ūkininkams derliaus neužtenka, tada jiems gręsia bankrotai. Ar yra kokia išeitis? Aptaria žemės ūkio finansų analitikas Ignas Jankauskas, Nacionalinio plėtros banko specialistė Giedrė Gečiauskienė ir ūkininkas Karolis.Gyvenantys kaime dabar dažnai dirba mieste. Kodėl jauni žmonės renkasi važinėti į miestą, kaip tokį jų pasirinkimą vertina artimieji? Pokalbis su Kalvarijos savivaldybės Būdviečių kaime gyvenančia šeima Airidu, Giedre ir Irena.Baliniai vėžliai - reta, nykstanti ir saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje didžiausia jų populiacija yra Metelių regioninio parko teritorijoje. Kuo ypatingi baliniai vėžliai ir ką jie dabar veikia? Aiškina parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Ved. Arvydas Urba

Išdalyti „Geriausio ūkininko čempionato“ apdovanojimai. Pokalbis su vertinimo komisijos nariais ir „Publikos simpatijų“ nominaciją atsiėmusiu ūkininku Mindaugu Kinderiu.28 kaimai – tiek šiemet Pasvalio rajone aplankys iniciatyva „Būk geresnis“ ir „Off-road Club Pasvalys“ komanda. Gruodžio 12 ir 13 dienomis iš kaimo į kaimą važiuos dešimt lemputėmis papuoštų visureigių, vieno jų traukiamos milžiniškos rogės, o visus pasitiks kalėdiškai nusiteikusios vietos bendruomenės.Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė – apie namuose gaminamą arbatą ir su sodininkyste susijusius netolimos ateities planus.Ved. Arneta Spaičė

Agroverslas – verslo šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą. Būtent šia sritimi aktyviai domisi jauni žmonės. Kaip teigia Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė, studentai drąsiai kuria savo verslus: steigia ūkius, atidaro kepyklas. Tiesa, didžioji dauguma idėjų yra apie siekį gaminti sveiką, subalansuotą maistą.Šis sezonas aliejaus spaudimui nebuvo palankus. Nerafinuotą, šalto spaudimo aliejų spaudžianti Modesta Dijokienė sako, kad permainingi vasaros orai turėjo įtakos aliejaus kiekiui. Didžioji dalis sėklų, iš kurių yra spaudžiamas aliejus, yra užauginamos šeimos ūkyje Radviliškio rajone. Populiariausiu aliejumi išlieka linų semenų aliejus.Rūta ir Artūras Kabašinskai miestiečiai savo gyvenimo svajonę išpildę kaime, Kauno rajone. Šeima puoselėja ūkį „Šiaudinė ožka“. Laiko pienines avis ir ožkas, gamina pačius įvairiausius sūrius. Ūkininkai sutinka, kad, pažiūrėjus iš šalies, jų gyvenimas kaime gali atrodyti idiliškas, tačiau realybė kitokia – jokių atostogų, vien darbai ūkyje. Nepaisant to, šeima nesigaili pasirinkusi ši kelią.Ved. Rūta Simanavičienė

Šarolė galvijų ūkį su šeima Kaišiadorių rajone plėtoja Gytis Sadauskas. Didžiulį dėmesį gyvūnų saugos standartams ir subalansuotų pašarų gamybai skiriantis ūkininkas sako, kad įdėtos pastangos atsiperka. Geriausias įvertinimas Gyčiui yra, kai žmonės sugrįžta į ūkį nusipirkti daugiau gyvulių. Nors grynaveisliai galvijai brangesni, pirkėjų netrūksta.Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė, „Slow food“ judėjimo Lietuvoje skatintoja, ūkininkė Henrieta Miliauskienė Kauno rajone, Kuro kaime, gyvena pagal senąsias kaimo tradicijas. Moteris sako, kad šiais laikais požiūris į kaimą yra pakitęs. Anksčiau kaimas reiškė darbą, o dabar pramogas.Kolumbijoje ūkininkai retai kada ryžtasi auginti bulves, mat jų derlių smarkiai veikia sausros bei gausūs lietūs. Vietos mokslininkai ėmė kurti naujas veisles, pasitelkdami senąjį genofondą. Tikimasi taip sukurti be tik klimato pokyčiams atsparias, bet ir išvaizdžias bulves.Ved. Rūta Simanavičienė

Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris savo ūkyje veda avių ganymo edukacijas - jos skirtos ne tik pramogai, bet ir padedant šunims iškrauti energiją.

Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės. Tėvams ūkyje padedanti Ugnė su šeima ketina plėsti aštriųjų pipirų produkcijos liniją.Ved. Rūta Simanavičienė

Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius. Prie ūkio augimo prisideda ir dukra Ugnė su vyru.Siekiant mažinti apleistų žemių plotus šalyje, savivaldybėms bus skiriamos lėšos melioracijų įrenginiams rekonstruoti. Šiai priemonei 2025-2027 metų laikotarpyje numatyta skirti daugiau nei vieną milijoną eurų. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktorė Aura Šalugienė, ši priemonė leis iš esmės spręsti problemą. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis negaili kritikos šiai priemonei.Avių ganymo edukacijos ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Birštono savivaldybėje avininkystės ūkį turinti Audronė Naruševičė sako, kad aviganiai puikiausiai tinka ganyti ne tik avininkystės, bet ir galvijininkystės ūkiuose.Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir atvers galimybes ūkininkams. Anot VDU ŽŪA docentės Jūratės Aleinikovienės, direktyvoje numatomi išsamesni dirvožemio tyrimai.Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė, bet ir grožio salonas. Jau 15 metų bibliotekoje dirbanti Živilė Vyšniauskienė džiaugiasi stipria bendruomene.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ pasakojimas iš VU Botanikos sode Kairėnuose vykusių mokinių floristikos festivalio „Dūzgiam Kalėdas sode“. Konkursas leidžia vaikams plačiau pažinti gamtą, biologinę įvairovę.Ved. Rūta Simanavičienė

Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“Ved. Arneta Spaičė

Esu kaip ta samdoma ūkio merga ūkio merga, - taip apie save linksmai sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone gyvenanti Krokų lankos kaimynystėje. Karvių melžimas ir darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi poilsiavietę, bityną, lipdomolinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus, bei rengia pirties seansus moterims, mat yra ir pirtininkė.

2023 metais po diskusijų buvo prieita išvados, kad rinkliava turi būti skaičiuojama žmogui arba pagal realų išvežamų komunalinių atliekų kiekį, o ne nuo eksploatuojamų patalpų kvadratūros. Tai buvo įteisinta ir Vyriausybės nutarime, bet dalyje savivaldybių fiksuota rinkliavos dalis ir toliau skaičiuojama gamybinėms patalpoms. Kiaulininkystės kompleksus valdančios įmonės „Vyturys“ direktoriaus pavaduotoja Raimonda Skaburskienė sako, kad Klaipėdos rajone už komunalinių atliekų išvežimą įmonė moka 300 eurų, o Raseiniuose - net 4 tūkst. eurų. Šią situaciją Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas vadina pasipinigavimu ir naštos perkėlimu ant verslo pečių.Jausdama didėjantį poreikį natūraliems produktams įmonė „Aromama“ ėmėsi ruošti natūralias žolelių arbatas nuo peršalimo ar nemigos. Viena jų naujausia - nuo kosulio, pavadinta „Krankliu“.  Sulaukė ir įvertinimo.Esu ūkio merga, - taip apie save sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone. Darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi bityną, lipdo molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus bei rengia pirties seansus moterims, mat išmoko ir pirtininkės amato.Ved. Kristina Toleikienė

Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunkuužsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.

Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui skatinti. Nepakanka lėšų svarbioms progoms vykdyti - melioracijos įrenginių priežiūra, dirvų kalkinimui, gaišenų utilizavimui. Svarbiausiu siūlymu komiteto nariai nurodo finansavimo šaltinį - laisvos žemės pardavimą. 80 procentų gautų pajamų turėtų atitekti gynybos, 20 procentų žemės ūkio programoms vystyti. Gynybos biudžetas neturėtų didėti, tad dabar jam numatytos lėšos galėtų būti paskirstytos ir kitiems sektoriams. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą, žemės pardavimas turėtų užlopyti ne tik kitų, bet ir 2027 bei 2028 metų biudžetų skyles.Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.Pastaraisiais dešimtmečiais avių vilna nesukuria pridėtinės vertės, ji tapo problema: niekam nereikalinga, sunkiai utilizuojama. Kroatijoje viena moteris ėmėsi iniciatyvos ją perdirbti ir gaminti trąšas ūkiams.Ved. Kristina Toleikienė

Derlingose Nemuno užliejamose pievose gananti savo veislinių šarolė gyvulių bandą ūkininkė Laura Mišeikie nė savo ūkį vadina nykštukiniu. Nausėdų kaime, Pagėgių savivaldybėje, buvusioje senoje raudonplytėje mokykloje ji iš pradžių planavo imtis kaimo turizmo veiklos. Planus pakeitė viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten paragavusi jautienos, persigalvojo ir ėmėsi ekologinio ūkininkavimo. Aktyviai įsitraukė ir į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veiklą. Nors mėsinių galvijų auginimo šaka - viena jauniausių Lietuvos žemės ūkyje, anot ūkininkės, jau galima džiaugtis gerais pasiekimais.Jei turite žemės plotą, kuris nėra tinkamas ūkininkauti, verta apsvarstyti: gal imtis agro miškininkytės veiklos. Ilzenbergo dvare, prasto dirvožemio plote, nuspręsta pasodinti tuopų plantaciją ir taip sugeneruoti ūkiui pajamas iš biomasės auginimo. Įgyvendinti ir dar du įdomūs agro miškininkytės sprendiniai. Visų jų esmė, kad būtų generuojama nauda gamtai ir ūkiui.Juodupės kaimelyje, Rokiškio rajone , Laimutės Sadauskienės kepykla šį mėnesį pažymėjo 30 metų veiklos sukaktį. Kepama duona, sausainiai, bandelės, bet labiausiai kepyklą garsina šakočiai. Ne kartą parodų medaliais įvertintas tradicinis ant atviros ugnies kepamas šakotis, bet didėjant konkurencijai ir pirkėjų įnoriams, tenka suktis, kaip tradicinį skanumyną padaryti išskirtiniu. Iš skirtingų miltų keptų šakočių rinkinys sužavėjo ir pirkėjus, ir sulaukė apdovanojimo parodoje "Rinkis prekę lietuvišką".Ved. Kristina Toleikienė

Daugiau nei 30 metų karpius auginančios bendrovės „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas sako, kad žuvies prekybos bumo prieš Kalėdas įmonė jau nepatiria. Norint išgyventi tenka auginti ne tik karpius, bet irkitų rūšių žuvies ir pirkėjams siūlyti įvairius žuvies gaminius. Bendro matymo nėra, kiekvienas už save. Taip būtų galima įvertinti Žemės ūkio ministerijos skelbtų viešųjų konsultacijų dėl sutartinių santykių tobulinimo pieno sektoriuje rezultatus. Smulkieji ir vidutiniai pienogamintojai nori pieno gamybos kaštus atitinkančių kainų, o perdirbėjai siūlo kainų kritimo nuostolius valdyti per rizikos fondą. Nors interesai ir labai skiriasi, bet susitarimą tikimasi pasiekti per ateinančius metus.Naujausios ataskaitos rodo Lietuvoje gerokai pablogėjusią natūralių buveinių būklę. Vertinimai vykdomi kas šešerius metus. Iš 54 saugomų buveinių palankios būklės liko vos 4, o buvo 12. Blogos būklės dabar yra net 32, kai buvo 21 natūrali buveinė. Kas lemia tokius neigiamus pokyčius?Ved. Kristina Toleikienė

Penktadienį vykusiame kultūros proteste dalyvavo ir ūkininkai. Jie, kaip piliečiai, sako palaikantys protestuojančius prieš nelogiškus, be diskusijų priimtus sprendimus.Kupiškio rajone, Skapiškyje atgimė Tauro legenda. Prisiminti seniausius Lietuvoje rastus tauro ragus ir puoselėti gimtąjį kraštą ėmėsi vietos kultūros įstaigos vadovė Vilma Tumonienė, Skapiškio bibliotekininkė Roma Bugailiškienė ir kiti neabejingi žmonės.Metas kasti krienus: jų auginimo paslaptys ir gardžiausi paruošimo receptai.Ved. Arneta Spaičė

Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatųŠią savaitę vykusiame Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikime su ūkininkais buvo išsakytos rizikos dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol bus keičiamas finansavimo šaltinis, bei susijusios su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais. Atsižvelgusi į tai, Žemės ūkio ministerija inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus. Išsamiau – žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.Pašarai – ne tik kupranugariams. Joniškyje įsikūrusi bendrovė „Golden fields factory LT“ gamina pašarus kupranugariams, karvėms, ožkoms, avims, žirgams. Kokybiški pašarai eksportuojami į Jordaniją, Saudo Arabiją, Kuveitą, Katarą, Japoniją, tariamasi dėl eksporto į Pietų Korėją. Paklausa kitose rinkose skatina plėsti gamybą. Išsamiau – bendrovės generalinis direktorius Modestas Paliulis.Skeptikams, teigiantiems, kad miestiečiai kaime negali užsiimti žemės ūkiu ir mažame plote auginti produkciją, ją perdirbti ir patys parduoti, atsako konkretūs pavyzdžiai. Netikintys gali patys apsilankyti Kaišiadorių rajono ūkyje, pavadintame „Uogelė“. Būtent uogininkystės verslu 1,3 hektarų plote užsiima buvę kauniečiai Daiva ir Arūnas Kuliešiai ir noriai su kitais dalijasi savo patirtimi.Ved. Regina Montvilienė

Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.Ved. Regina Montvilienė

Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują veislę aptaria LSMU Gyvūnų veisimo katedros docentas Evaldas Šlyžius.Prienų rajono Veiverių krašto bendruomenė įgyvendino nemažai įvairių projektų: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, ligoninėje liftas žmonėms su negalia, remontuoti Šaulių namai, rengiamos šventės ir kita. Įsigytas ir bendruomenės narių poreikiams naudojamas liofilizavimo aparatas, mokomasi sveikiau gyventi.Verslas kaime. Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenančių Astos ir Ramūno Katinų ūkio pagrindinė veikla – natūralaus ir sveikatai naudingo aliejaus spaudimas iš riešutų ir sėklų. Dabar 21 rūšies aliejus spaudžia ir sėkmingai parduoda.Ved. Regina Montvilienė

Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.Ved. Arneta Spaičė

Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.Ved. Arvydas Urba

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis MažeikaŠilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.Ved. Arvydas Urba

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.