Gimtoji žemė

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.Ved. Arneta Spaičė

Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus derlių.Bitės Jungtinėse Valstijose sparčiai nyksta dėl ten sparčiai plintančių erkių. Su jomis iki šiol padėjo kovoti mokslo įstaigos, kurių veiklą JAV Kongresas planuoja nutraukti. Reportažas apie JAV ūkininkų baimes ir laukiančius pokyčius.Kelmės rajone, Kurtuvėnų regioninio parko širdyje, miškų apsuptyje įsikūrusi Jautmalkės gamtos mokykla. Apie čia laukiančias veiklas, gamtos pažinimo galimybes ir čia gyvenančias vištas pasakoja mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.Ved. Arneta Spaičė

Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.Ved. Arneta Spaičė

Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.Ved. Kristina Toleikienė

Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.Ved. Kristina Toleikienė

„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose.Vedėja – Kristina Toleikienė

Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe.Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją.Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono.Ved. Kristina Toleikienė

Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių įkūrėjas Eugenijus Šuldiakovas.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.

Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.Ved. Arvydas Urba

170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą, bet prasmingą darbą ir senelio įtaką pasirenkant žemdirbio dalią.Tauragės rajono ūkininkas, žinomas pluoštinių kanapių ekologinio ūkio šeimininkas, Gintautas Žebelys augina ir žemaitukų veislės žirgus. Prisipažįsta, kad žemaitukai jį užbūrė, vos pamatęs pas draugą užsimanė ir pats turėti. Dabar savų turi 6 ir džiaugiasi kiekvienu, ateina pas juos pašnekėti ir pailsėti.Klaipėdietis muzikantas Antanas Karbauskas su šeima prieš 12 metų pirko sodybą Rietavo savivaldybės Žadvainių gyvenvietėje ir kaip pats sako iškeitė miestą į kaimą. Prireikė dar ketverių metų, kol įkūrė sausmedžių ūkį. Pradėjo nuo 40 arų, o dabar jau yra 2 hektarai ir įranga, patirtis uogų derlių perdirbti ir rengti edukacijas. Turi ir patarimų, norintiems kurtis kaime.Ved. Arvydas Urba

Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reikia tiksliai skaičiuoti sąnaudas, matyti galimybes optimizuoti procesus ir norint išlikti nuolatos investuoti.Šalies kaimuose sparčiai mažėja gyventojų, bet pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių kraustosi gyventi kaimiškose vietovėse. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje prieš 25 metus gyveno 1700 žmonių, dabar jų liko apie tūkstantį. Tokią informaciją pateikęs seniūnas Antanas Zalepūgas pasakoja kas dabar vilioja žmones apsigyventi kaime.Mažeikių rajone šalia Sedos Vaduvos upės slėnyje trykštantis šaltinis – pavyzdys, kaip gamta susipynusi su legendomis, tautosaka ir istorija. Apie legendas ir tikrą istoriją pasakoja Sedos gyventoja Genoveita Gricienė.Ved. Arvydas Urba

Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akcentuoja atsistatydinęs pirmininkas Raimundas Juknevičius, o naujasis pirmininkas žada laikyti aukštai iškeltą Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliavą.Dabar metas kai Dubysos regioniniame parke ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti retus, į Lietuvos raudonają knygą įrašytus šiuo metu žydininčius augalus. Tai – trilapė bligna ir dygioji slyva. Kaip jie atrodo, kuo ypatingi? Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Vaidotas Greičius.Ved. Arvydas Urba

Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas, paskolos yra ūkių išgyvenimo sąlyga. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžia ir investicijų svarbą į aukštesnę pridėtinę vertę. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad susidomėjimas lengvatinėmis paskolomis – rekordinis.Užmegzti ryšį su žirgu ne taip paprasta. Kaip sako Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, esančio žirgyno „Gintarinė pasaga“ vadovė, veterinarė Digna Petkinytė, svarbu ne tik žirgo emocinė, fizinė būklė, bet ir žmogaus pasiruošimas.Rubrika „Miestietis kaime“. Vaiva Narušienė visada turėjo dvi svajones – gyventi arčiau gamtos ir įkurti baleto studiją. Abi jos išsipildė. Iš Kauno ji persikraustė į Kaišiadorių rajoną, o Rumšiškėse atidarė baleto mokyklą. Tiesa, Vaiva pripažįsta, kad pasirinkusi tautinių šokių kryptį sulauktų daugiau norinčiųjų ir pritariančiųjų jos veiklai.Ved. Rūta Simanavičienė

Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, tai lauktas sprendimas, dėl kurio teko pakovoti ne vienus metus. Kad jaunųjų ūkininkų veikla būtų sėkminga, reikalingos ir mentorystės programos, pasitikėjimas valdžios institucijomis. Siekdami vieni kitus suprasti geriau, šią savaitę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai susitiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistais.Kelis dešimtmečius sėkmingai gėlininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja Goštautų šeima. Daugiau nei 40 arų šiltnamyje šį pavasarį tyvuliuoja tikra margaspalvių žiedų jūra. Goštautai džiaugiasi, kad jų gėles vertina ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, pirkėjų netrūksta ir iš Latvijos.Ved. Rūta Simanavičienė

Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. specialistė Marija Selezniova.Šalies ūkiuose nestinga šiuolaikinės technikos, kurios galimybės stebina. Modernūs kombainai gali jau ne tik nukulti derlių, bet ir teikti duomenis apie jo kokybę. Plačiau apie inovacijas papasakos vienos iš žemės ūkio bendrovių pardavimų vadovas Remigijus Savickas.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pokalbį su „Gyvūnėlių ūkio“ šeimininke Grete Šiauliene iš Mažeikių rajono. Sodyboje veiksmo ir garsų netrūksta, bet Gretė džiaugiasi būdama tarp gyvūnų ir jais rūpindamasi. Gretė su vyru dar kerpa alpakas ir keliauja po Lietuvą.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gegužės 20 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas. Kodėl kartais reikia pagrįsti aukštą derlingumą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.15 hektarų smidrų ūkį Zarasų rajone plėtojanti Gagų šeima džiaugiasi radusi, kur realizuoti smidrus. Bendradarbiauja su žemės ūkio kooperatyvu „Suvalkijos daržovės“, taip smidrai atsiduria prekybos tinkluose.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kodėl gamtosaugai šalia Merkinės Pastraujo saloje pasitelkti herefordų veislės galvijai.Ved. Rūta Simanavičienė

Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus nepamesti kritinio mąstymo renkantis mokymus.Užusalių kaimo bendruomenė dėka jaunų iniciatyvių žmonių suburia vietos gyventojus įvairioms veikloms. Užusaliečiai sportiški žmonės, daugybė bendruomenės veiklų vyksta būtent gamtoje. Apie tai dalinsis bendruomenės pirmininkė Laurita Ribakovė ir Simona Vėlavičė.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių retų daugiamečių augalų į Vilniuje vykusią mugę atsivežė augintoja Daiva Gasiūnienė iš Šiaulių rajono.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, gegužės 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa pokalbiu su kraštovaizdžiu, o lipdymas – būdu išgirsti save.Ved. Kristina Toleikienė.

Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.Ved. Kristina Toleikienė.

Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti mėšlo tręšimo planų reikalavimus ūkininkams. Protesto organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad protestas tik atidedamas. Atšauktas bus tik tada, kai ministerijos pasirašys susitarimą, mat dėl jo ūkininkams teko ministerijų slenksčius minti net dvejus metus.„Šilinės keltininkas“ – Iveta ir Dariaus Balserių puoselėjamas bistro, gimęs iš noro atgaivinti tarpukario Lietuvos buitį, skonį ir šeimos tradicijas. Čia svečius pasitinka autentiški to laikmečio patiekalai, istorijos ir šiluma, o ore tvyro duonkepėje kepamo kugelio kvapas.Ved. Kristina Toleikienė

Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervežamus gyvūnus.Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos šalia šaltinio, miško upelių santakoje, Inkūnų kaimo bažnyčios kaimynystėje Renata Umbrasienė įkūrė jaukią poilsiui ir menams skirtą sodybą „Amatų kalnelis“.Agromiškininkystė priimama Europoje kaip nauja ūkininkavimo sistema, bet ji turi gilų paveldą. Tokį turime ir Lietuvoje, tik neatpažįstame, nors jis įkritęs mums giliai ir į atmintį, ir net į širdį. Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė pasakoja apie tai, kodėl Čekijoje auga ūkininkų susidomėjimas agromiškininkyste, o Didžiosios Britanijos miškuose vištų ūkių veikla sulaukė vieno didelio prekybos centro palaikymo.Ved. Kristina Toleikienė

Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį pirkėjų pasitikėjimą ūkininkais kaip gamintojais. Apie tai pasakoja ūkininkai Lina Stankaitytė ir Tomas Bagdonas, prekiaujantys Šilutės turgavietėje.Dronai skraido ir Lietuvoje. Valstybinei darbo inspekcijai dronai tapo tikrais pagalbininkai stebint ūkininkų laukuose vykstančius darbus. Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasisdarbo inspektorius Aidas Šiurkus teigia, kad pasitelkiant dronus pavyksta užkardyti darbo saugos, sveikatos pažeidimus ir kovoti su nelegaliu darbu žemės ūkyje.Šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir perdirbimo paslaugą atlieka tik viena įmonė Lietuvoje, Rietavo savivaldybėje įsikūrusi „Biovast“. Įmonei teko tvarkytis ir su pastaraisiais metais kilusio kiaulių maro, ir paukščių gripo gaišenomis bei utilizuoti likviduotus gyvūnus.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako – grįžta trisdešimtmečiai, kupini naujų idėjų ne tik kurti verslus, bet ir taip stiprinti bendruomenę.Lietuvoje gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems. Didmiesčiuose skurstančiųjų mažėja, o regionuose daugėja. Skuodo ir Kelmės savivaldybėse skurdo riziką patiria per 40 procentų gyventojų. Už absoliučios skurdo ribos praėjusiais metais atsidūrė 7 procentai gyventojų, kaime jų net 12 procentų. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žmonės regionuose tiesiog neturi darbo.Buvusi gydytoja Zofija Tikuišienė iš Klaipėdo r. dabar žmones moko sveikatą stiprinti augalų pagalba ir svajoja, kad Lietuvoje atsiras Mėlynoji zona, skirta aktyviai gyvenantiems ilgaamžiams.Ved. Kristina Toleikienė

Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną, įsirengė nedidelę sūrinę. Netrukus turės prekybos vietą Rietavo turguje. Išgyventi pieno kainų sunkmetį šį kartą lengviau, mat ir plėsdamasis dalį lėšų kaupė kaip rezervą kitai krizei išgyventi. O svarbiausiu pokyčiu ūkininkas įvardija sprendimą tapti pieno kooperatyvo nariu.Net kas trečiame aplinkosaugininkų patikrintame ūkininkų ūkyje netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos. Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. G. Griška sako, kad yra ūkių, kurie geriau moka baudas, nei tvarko mėšlą pagal nustatytus reikalavimus. Su tuo nesutinka Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tada Micikevičius. Anot jo, ūkininkai nepajėgia vykdyti visų jų veiklai keliamų reikalavimų.Suklypę, pavargę, smengantys, o jei ir paremontuoti, tai dažnai jau praradę savo gražumą ir autentiškumą. Taip dabar atrodo dauguma medinių statinių visoje Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė

Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina mažųjų gamintojų priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje, numatytos tikslinės investicijos, apie kurias pasakoja Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.Avių vilna ir įvairus jos panaudojimas – nuo jaukių suvenyrų iki patogių šlepečių. Kristina Milišiūnienė, ūkininkaujanti Biržų rajone, stengiasi priminti žmonėms apie avių vilnos teikiamą naudą ir labai įvairius panaudojimo būdus.Tailande vienas svarbiausių užauginamų žemės ūkio produktų – ryžiai. Įprastai per metus nuimami du derliai. Po jų likusios ražienos neretai padegamos, o tai sukelia daug nemalonumų ne tik vietos kaimų, bet ir miestų gyventojams. Siekiant mažinti pavasarinį smogą Tailande, ūkininkai raginami naudoti mikrobiologinius produktus.Ved. Arneta Spaičė

Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio negali būti“, - sako T. Grybas.Brangstančios trąšos - iššūkis ne tik žemdirbiams. Baiminamasi, kad jei nebus atvertas Hormūzo sąsiauris, pasaulyje gali pradėti stigti maisto.Ukmergės rajone, Dainavos kaime veikia bendruomenės „Savi namai“ Pasaulio instrumentų muziejus. Čia eksponatų - tūkstančiai, atkeliavę iš įvairių pasaulio valstybių. Edukacijas veda, instrumentais groti pamoko bendruomenės pirmininkas, kolekcininkas, muzikantas Stasys Ašmontas.Ved. Arneta Spaičė

Gimtoji žemė

„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.Ved. Arneta Spaičė

Skuodo rajono Gonaičių kaime Druskinių šeimos ūkio pradžia – 1910 metai. Sodybą kūrė ir ūkininkauti pradėjo Gintauto senelis, darbus tęsė tėtis, o dabar jis su žmona Lina. Nedidelio ūkio šeimininkai turi 7 hektarus žemės, sodą, su laistymo įranga vieno hektaro braškyną, kuris ir išlaiko šeimą, Darbo daug, nuo pavasario iki rudens be laisvadienių, bet tvirtai ir su humoru, kuris nedingsta ir per darbymečius. Pokalbis su Lina ir Gintautu Druskiniais renkant akmenis nuo lauko, kur bus sodinami braškių daigai.Lietuvos dailininkų sąjungos narys, architektas, skulptorius, karikatūristas, poetas, pasakotojas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, gyvenantis Vilniuje, bet puošiantis uošviją. Mielagėnuose mediniai drožiniai puošia ne tik erdves prie bažnyčios. Miestelio seniūnas Adas Trakymas ir skulptorius pasakoja apie sumanymus ir jų svarbą vietos gyventojams.Kaišiadorių rajono savivaldybė už drąsią metų naujieną – „Siaubo mokyklą“ apdovanojo Daną Davidavičių ir Tautvydą Levicką, kurie jau neveikiančioje Zubiškių kaimo mokykloje įkūrė unikalią pramogų vietą. Kelionė po kūrybingai įrengtas erdvės nustebina net visko mačiusius.Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad lengvatinės paskolos žemės ūkiui bus pradėtos teikti nuo gegužės 4 d. Sąlygas paskoloms teikti labai kritikavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes anot pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jos neatitiko žemdirbių lūkesčių, numatyta mažai lėšų, o svarbiausia vėluoja pusmetį. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sako, kad sąlygose padaryti pakeitimai ir dabar turėtų atitikti žemdirbių lūkesčius.Rietavo savivaldybės Lėgų kaimo ūkininkas Ramūnas Jurkus laiko 90 melžiamų karvių ir per dieną primelžia apie 2 tonas pieno. Tačiau galą su galu vos suduria dėl nuolat didėjančių gamybos sąnaudų. Piktinasi netolygiu naudos iš pieno pasidalinimu tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Nors pats tęsia tėčio ūkyje pradėtus darbus, bet savo vaikams nelinki perimti pieno ūkį.Danijoje šiemet pradeda galioti Žalioji Trišalė sutartis, kuria siekiama beveik 400 tūkst. ha. paimti iš ūkininkų ir paversti miškais ar pievomis. Tam sukurta speciali nepriklausoma ministerija. Kodėl nesipiktina ūkininkai? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Ved. Arvydas Urba

Prancūzas Frederikas Jeffri, ūkininkaujantis Lietuvoje 26 metus ir padėjęs kurti kooperatyvą „Pieno gėlė“, įsitikinęs, kad dabar tarp pieno perdirbėjų ir ūkininkų kooperatyvų vyksta natūrali konkurencinė kova. Rietavo savivaldybės ūkininkas Jonas Kuzminskas, „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas mano, kad perdirbėjai nori sunaikinti kooperatyvus. Kodėl susibūrusiems žemdirbiams pieno sektoriuje svarbu išlikti, kodėl Prancūzams kooperacija įaugusi į kraują ir ko iš jų gali pasimokyti lietuviai?Vilniečių šeima populiarina atokų Adutiškio miestelį. Švenčionių rajono pakraštyje esančiame miestelyje jau lankėsi žmonės iš Brazilijos, Vakarų Europos šalių, atvažiuoja ir lietuviai, ieškantys ramaus gamtos kampelio, su kokybiškais patogumais, jaukioje sodyboje ant Kamajos kranto. Čia vilniečiai Violeta ir Valdas Skripkai, prieš keletą metų įsigiję buvusį, tris dešimtmečius nenaudojamą viešosios pirties pastatą, pertvarkė jį iš esmės. Dabar tai sodyba “Gluosnių pirtis”. Kuo ji ypatinga?Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ekspertai teigia, kad artėja didelės permainos ES žemės ūkio politikoje, nes EK pasiūlė bendrą finansavimą perleisti šalių narių vyriausybėms, skyrus 80 % buvusios paramos lėšų, nemažinant įsipareigojimų aplinkosaugai, nekalbant apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Anot LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, nepasitenkinimas ir siūlymai politikams išdėstyti trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių visuomeninių organizacijų deklaracijoje. Europarlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad deklaracija – lengva spaudimo priemonė, nes žemdirbiai moka protestuoti su traktoriais, gerokai patriukšmauti Briuselio centre. Anot politiko, būna atvejų, kai EK pareigūnai ir politikai po protestų kooreguoja savo siūlymus.Gyvulininkystė dabar išgyvena sunkmetį. Drastiškai mažėja pieno ūkių, net ir mėsinių galvijų augintojai sunkiai verčiasi. Plungės rajone Lazdenių kaime 150 limuzinų auginantis Rimvydas Šimkus rado sprendimą kaip išgyventi ir plėsti bandą. Jis šviežią mėsą parduoda tiesiai vartotojams, todėl pridėtinė vertė lieka ūkininkui.Gyvendamas unikaliame gamtos kampelyje bitininkas, inžinierius hidrotechnikas Albinas Maslauskas daug dėmesio skiria ir paukščiams. Jo padarytuose inkiluose senoje sodyboje peri varnėnai, kikiliai, liepsnelės ir net pelėdos su šikšnosparniais. Kaip dar jis rūpinasi gamta?Ved. Arvydas Urba

Praėjusį lapkritį turėjusios įsigalioti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos neveikia iki šiol, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi savo atskirą nuomonę ir stabdo poįstatyminių aktų rengimą. Seimo kaimo reikalų komitetas jau antrą kartą, atlikdamas parlamentinę kontrolę, ragina departamentą klausytis Seimo teisininkų aiškinimo, bet padėtis nesikeičia. Anot komiteto pirmininko Bronio Ropės, reikia iš naujo taisyti įstatymą arba perdirbėjai turi kreiptis į teismą. Nesutarimas aptartas ir Vyriausybės valandoje Seime, informuota premjerė, bet departamento skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis nuomonės nekeičia.Švenčionių rajone Medinos kaime gyvenantis miškininkas Eimutis Valiukas domisi krašto istorija, rengia ekskursijas po apylinkes, kur vyko pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Turi nemažą žemėje rastų įvairių karą primenančių daiktų kolekciją ir pats rekonstruoja, siekda-mas išlaikyti autentiškumą, šimtametį namą. Turėti savo namą miške – jo vaikystės svajonė.Didžiausia Lietuvoje medinė bažnyčia yra Tveruose. Verta daugiau žinoti apie unikalų Rietavo savivaldybės miestelyje išsaugotą pastatą, jame esančius vargonus ir retą instrumentą kleketą. Išsamiai pasakoja vietos gyventojas, miestelio gidas Kazys Praeras.Ved. Arvydas Urba

Balandžio 24-osios penktadienio laidoje girdėsite pasakojimą, skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti. Mažeikių rajone, Židikų kaime, gyvenanti 92 metų Zofija Žypraitė-Šličienė atsimena, kad pirmasis radijo aparatas namuose atsirado, kai jai buvo ketveri. Jis buvo nupirktas už grūdus, įsigyjant antrą teko ir kiaulę parduoti. Chemijos ir biologijos mokytoja dirbusi Zofija dėl netinkamų darbo sąlygų prarado balsą, todėl mokytojauti nebegalėjo, tad ėmėsi ūkio darbų. Daug visko gyvenime matyta, nelengvų sprendimų būta, bet dabar ilgaamžė pašnekovė Zofija gyvena apsupta vaikų, anūkų ir net 12 proanūkių, pasakoja jiems savo atsiminimus. Kaip radijo svarbą skirtingais dešimtmečiais vertina Zofija ir koks trijų skirtingų kartų požiūris į radiją, išgirsite penktadienio „Gimtojoje žemėje“.Ved. R. Simanavičienė

Po kiek daugiau nei dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo užkardyta Lietuvoje veikusi ir Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžeto lėšas neteisėtai pasisavinusi apsimestinių jaunųjų ūkininkų grupė, kuri, klastodama dokumentus, apgaule padarė turtinę žalą, siekiančią daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad dėl to nereikia griežtinti reikalavimų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžia šios situacijos moralinę žalą jaunųjų ūkininkų bendruomenei.Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Dažniausiai produkciją pristato savo ūkyje per edukacijas.Rubrika „Užsienio naujienos“. Lietuvos mėsos ir kiaušinių produktų eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Singapūro rinka – baigiamos derinti paskutinės būsimos prekybos detalės. Ypatingas dėmesys išskirtinės kokybės produkcijai.Ved. Rūta Simanavičienė