Gimtoji žemė

Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms supirkimo kainoms išsilaikyti gali nebe visi ūkininkai, dalis jų svarsto atsisakyti ūkininkavimo.Vilniaus rajone esančioje „Provansalio dvaro“ sodyboje gyvybės netrūksta. Gyvena ir žirgai, laikomi Hailando veislės galvijai. Jie auginami ne tik maistui – tai daugiau sodybos puošmena. Savininkę stebina jaunųjų noras fotografuotis galvijų fone.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Egidijaus Vaitkevičiaus patirtį, kaip sekasi Prienų rajone plėtoti palangių ir lietvamzdžių lankstymo verslą.Ved. Rūta Simanavičienė

Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Simanavičienė

Itin šalta žiema privertė ūkininkus ieškoti būdų, kaip prekiauti produkcija net ir per didžiausius šalčius. Vieni ieškojo kūrybiškų sprendimų, o kiti nusprendė neprekiauti. Išgirsite, kokia situacija buvo didžiuosiuose sostinės turguose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė pabrėžė, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, maisto saugos reikalavimų laikytis būtina.Išmani vištidė leidžia miestiečiams derinti skirtingas veiklas: pagrindinius darbus, ūkininkavimą ir aktyvų sportą. Ūkio „Skonio spalvos“ įkūrėja Neringa Žemaitytė su šeima augina naminius paukščius, augina daržoves. Naujausiu ūkio iššūkiu taps braškių auginimas.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Viduržemio jūros klimato žydinčius augalus. Daugiau dėmesio skirsime citrinmedžiams, kaip juos galima užsiauginti namuose ir kuo jie naudingi. Sužinosite, kuo citrinos skiriasi nuo citronų.Ved. Rūta Simanavičienė

Pakruojo ūkininkas Albinas Navickas sako, kad valstybinė žemė ūkininkams tapo neįperkama, kai prie jos rinkos vertės papildomai priskaičiuojami dar 25 procentai kainos. Iš 12 dabar nuomojamų valstybinės žemės sklypų jis su sūnumi pajėgs išsipirkti tik du. Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad iki šios dienos yra gavusi 2 273 prašymus iš 839 asmenų iš viso įsigyti 1,46 tūkst. ha žemės ūkio paskirties sklypų, bet atmesta net trečdalis pateiktų prašymų. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Dudėnas sako, kad sulaukia ūkininkų nusiskundimų ir dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų valstybinės žemės įsigijimo procese ir mato taisytinų dalykų.Bitininkams – daugiau nei milijonas eurų paramos! Paraiškas jau galima teikti, o šių metų naujovė, sutrumpintas projektų kontrolės laikotarpis, turėtų pritraukti daugiau dalyvių. Tačiau sektoriaus atstovai pripažįsta, jog be valstybės pagalbos šiandien sudėtinga, o bitininkystės situacija Lietuvoje niūri.Ožkų pieno ūkio „Auksaragė“ savininkė Lina Palšytė sako, kad šią žiemą pirmą kartą per 16 ūkininkavimo metų ožkoms tvarte įjungė šildytuvus. O atsivestus mažylius saugant nuo šalčio tenka paimti nuo mamų ir apgyvendinti atskirai.Ved. Kristina Toleikienė

Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis keičia ir karvių elgesį – ekstremaliomis sąlygomis artintis prie ką tik atsivedusių karvių tampa pavojinga net patyrusiems ūkininkams. Apie šios žiemos iššūkius pasakoja ūkininkai Jurgita ir Vytautas Senvaičiai (Anykščių r.), Rūta Kanapeckienė (Zarasų r.) ir Justina Kaučikienė (Šiaulių r.).Jei mėgstate agurkus su medumi, verta žinoti, kad toks derinys minimas dar Lietuvos didikų virtuvės tradicijose. Pasakojama, jog panašus receptas buvo žinomas ir Jogailos dvare. Apie netikėtus agurkų panaudojimo būdus galima sužinoti Kėdainiuose įkurtame Agurkų muziejuje. Muziejų ryžosi įkurti Justina Kočetova, siekdama reabilituoti nuvertintą kėdainiškių agurkų augintojų įvaizdį. Ji pati stebina lankytojus kurdama neįprastus agurkų produktus: agurkų džemą, raugintų agurkų skonio šokoladą.Tiesiai už poliarinio rato, antrame pagal dydį Grenlandijos mieste Sisimiute, Palli Fleischer Lyberthas pardavė savo namą, kad galėtų pradėti ūkininkauti. Salotas jis augina nedidelėse vidaus patalpose ir pripažįsta, kad kai kam jo užmojis auginti žalumynus už poliarinio rato gali atrodyti kaip „beprotybė“. Nepaisant to, augalai jo ūkyje klesti.Ved. Kristina Toleikienė

Apsileidimu buvo įvertintas ūkininkės, mėsinių galvijų augintojos Vilmos Živatkauskienės noras ganyklose, esančiose upės slėnyje, išsaugoti savaime išaugusius medžius. Plotai su medžiais buvo pažymėti kaip apleistos pievos, todėl už juos nemokamos išmokos – tai skaudžiai atsiliepė ekologiniam ūkiui. Su panašiomis problemomis susidūrė ir kiti ūkininkai, kurie medžius ganyklose paliko kaip natūralų prieglobstį gyvuliams nuo saulės ar vėjo. „Ganyklos, apaugusios medžiais, – tai agromiškininkystė“, – sako Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapėnas. Pasak jo, ši praktika Lietuvoje primiršta, tačiau turėtų būti sugrąžinta ir remiama.Prieš imdamiesi ūkininkavimo, Aurelijus ir Aistė Kaškevičiai vertėsi automobilių salonų valymu, tačiau, Aurelijaus mamai padovanojus 13 mėsinių mišrūnių karvių, šeimos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jau kone dešimtmetį Utenos rajone ekologinį pieno ūkį puoselėjantys Kaškevičiai pripažįsta, kad pieno savikaina ne visuomet atsiperka, o krentančias pieno supirkimo kainas apibūdina paprastai: „Vargas dėl vargo.“VERSLAS. Lietuvos miesteliuose tradicines lietuviškų patiekalų kavines keičia greito maisto kioskai. Dotnuvoje (Kėdainių r.) priešais bažnyčią kebabų kioską atidariusi Neringa Vyšniauskienė sako, kad matydama augančią paklausą, ji jau planuoja dar vieną tokią maitinimo įstaigą ir kitame miestelyje.Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame mediniame name jau trejus metus kepa duoną, bandeles, beigelius ir riestainius.Atnaujintame maisto kainų stebėsenos portale produktukainos.lt visuomenė dabar gali matyti ne tik maisto produktų kainas, bet ir tai, kokia galutinės kainos dalis atitenka augintojui, gamintojui, prekybininkui ir valstybei. Kas gauna didžiausią dalį?Šiemet žiemą Lietuvoje formavo iš Arkties atslinkę ciklonai – jie atnešė ne tik arktinį speigą, bet ir neįprastai daug saulės. Sausis tapo išskirtinių šalčio ir saulėtų dienų rekordų mėnesiu. Apie tai pasakoja hidrometeorologė Gintarė Giliūtė.Ved. Kristina Toleikienė

Susigrąžinta senelių žemė tapo šeimos maitintoja ir kuriama ateitimi. Prieš trisdešimt penkerius metus Sadauskų šeima ryžosi pradėti ūkininkauti Antalkių kaime, Kauno rajone. Sėkmę šeima atrado kaimo turizme. Jų paslaugumu ir svetingumu žmonės noriai mėgaujasi net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Išsaugotas šeimos putinų sirupo receptas – kitą šeimos kartą atvedė į naujas veiklas.1918‑ųjų valstybės atkūrimas vargu ar būtų buvęs 5įmanomas be tuometės susipratusios valstietijos – kaimo žmonių, kurie suvokė valstybės reikšmę. Profesorius Liudas Mažylis, atradęs Vasario 16‑osios Akto originalą, pažymi, kad teigti, jog pats Aktas atspindi valstietišką pasaulėžiūrą, būtų neteisinga. Tai universalus dokumentas apie vertybes - laisvę, demokratiją ir orumą, kurios suformavo šiandienos lietuvį, kad ir kur jis gyventų ar kuo verstųsi.Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – istorinė moteris, liudijusi Lietuvos valstybės virsmą. Jos atminimas ir palikimas puoselėjamas Panevėžio rajone, jos gimtoje sodyboje Puziniškyje įkurtame muziejuje. Iki ten vis dar reikia dardėtižvyrkeliu, telefono ryšį pasiglemžia gamta, o dvarelio prieigose puoselėjami senieji amatai. Apie visa tai pasakoja muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė.Ved. Kristina Toleikienė

Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.

Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai trečiadienį susitiko su premjere Inga Ruginiene aptarti žemės ūkio klausimų, tarp kurių vienas svarbiausių – pieno gamintojų ir kooperatyvų problemos. Apie Žemės ūkio ministrui skirtus namų darbus, viltingą pokalbį ir lūkesčius valdžiai - kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė.Vis dažniau girdime istorijas, kaip ilgai gyvenę mieste žmonės išsikelia į kaimą. Taip nutiko ir Dainai Sadauskienei. Iš pradžių šimto hektarų sklypas Rokiškio rajone jai ir šeimai buvo savaitgalių rūpestis, pastaruosius penkerius metus - šią vietą ji vadina namais. Ūkyje auginami elniai bei galvijai, apie kuriuos dabar šeima veda ir edukacijas.Prancūzijos ūkiuose gausėja vilkų išpuolių. Pernai metais Aukštutinės Marnos regione buvo užfiksuota beveik du šimtai vilkų išpuolių, per kuriuos žuvo daugiau nei 800 gyvūnų. Prieš metus išpuolių buvo - 22-du ir 60 aukų. Ūkininkai viliasi, kad vyriausybė didins medžiojamų vilkų kvotas.Ved. Arneta Spaičė

Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.Ved. Arneta Spaičė

Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros pradžioje, bene didžiausias darbas - naujo lyderio paieškos.Savo prosenelių žemėje Simona Orlauskaitė Stundžė įkūrė „Raudonų vakarų“ žirgyną. Šiuo metu čia prižiūrima 11 žirgų, apie kurių fiziologiją, charakterius, priežiūrą pašnekovė mokėsi vedama nenumaldomo smalsumo. Pokalbis apie žirgyno ištakas ir gyvūnų priežiūrą žiemą.Vasarį elniai pradeda mesti ragus. Ne tik gamtoje, bet ir ūkiuose. Apie tauriųjų elnių priežiūrą ir jų nukritusių ragų pritaikymo galimybes pasakoja „Elnių SPA“ Širvintų rajone įkūrėjas Remigijus Garška.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos ūkininkų sąjunga išdalijo prestižinius apdovanojimus „Metų ūkis 2025“. Apdovanoti ir pagerbti 107 konkurso laimėtojai iš 36 savivaldybių. Laimėtojų įžvalgos ir emocijos iš Kėdainių arenoje vykusios šventės.Aukštaičiai nuo seno mėgavosi iš tradicinių kvietinių miltų gaminama ir verdama pieniška sriuba – zacirka. Įstricos kaimo bendruomenė gamina, verda, vaišina ir taip garsina ne tik kulinarinį paveldą, bet ir Panevėžio kraštą. Apie tai pasakoja Įstricos bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas ir jo žmona Nijolė.Žoliauti galima ir žiemą, sako žolininkė, natūralios kosmetikos gamintoja Kristina Šilinskienė-Naktižiedė. Ji ragina atkreipti dėmesį į baltoje sniego paklotėje styrančias šakeles, medžių pumpurus, pušų spyglius.Ved. Arneta Spaičė

Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi kaime, ūkininkauti ir dar gilintis į vilnos perdirbimą, vilnonių siūlų gamybą, drabužių iš vilnos kūrimą. Per 18 metų tapo tikri profesionalai, jų vilnoniais gaminiai domisi ne tik lietuviai, bet ir švedai. Populiarios ir edukacinės programos, kuriose demonstruojama prieš šimtmetį naudota vilnos karšimo įranga, pasakojama apie gaminių iš vilnos ypatumus.Lietuvos žemdirbiai jau ketvirti metai turi galimybę, naudodami modernias žemės dirbimo – sėjos technologijas, užrakinti anglį ir pardavinėti anglies taršos kreditus. Taip prisidėti prie ŠESD absorbcijos ir tuo pačiu papildyti savo biudžetą. Įvairių ekspertų skaičiavimais kasmet šalies ūkininkai gali papildomai gauti dešimtis milijonų eurų. Ar tai realu, kaip ūkininkai vertina kelių metų patirtį, kokių naujovių žada aglies taršos kreditų administratoriai? Pokalbis su įmonių grupė Dojus vadovu Donatu Dailide ir Kauno rajono ūkininku Romu Majausku.Ved. Arvydas Urba

Šią savaitę Radviliškio rajone, Šeduvoje sinoptikai fiksavo tris dešimtmečius Lietuvoje nebuvusį šaltį – 34,3 laipsnio. Ekstremalios sąlygos nesutrikdė ūkininkų veiklos, bet pridarė papildomų rūpesčių: teko apšiltinti melžimo robotus, užšalo veršelių girdyklos ir srutų šalinimo vamzdžiai, padvigubėjo biokuro naudojimas šiltnamiuose. Grūdų saugyklose pavojaus nėra, net tikimasi naudos, nes šaltis naikina patogenus grūduose. Apie ypatingas sąlygas pasakoja Radviliškio rajono ūkininkai: agurkų augintojas Andrius Kavaliauskas, veterinarijos gydytoja Rasa Bitainienė ir Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiūšė.Vaida Jateikė ir Gediminas Jateika įsikūrę Molėtų rajone Perkalių kaime, už 10 kilometrų turi 50 melžiamų karvių fermą, o gyvena vienkiemyje ant ežero kranto. Šeima į kaimą atsikraustė prieš 14 metų, ragavę gyvenimo ir darbų patirties Airijoje ir Anglijoje, gal todėl randa laiko savo pomėgiams, neužleidžia ūkio ir moka džiaugtis kasdiena. Kodėl Vaidai patinka forografija, o Gediminas negali be pirties malonumų?ES pasirašius prekybos sutartį su MERCOSUR- pietų Amerikos 5 šalių muitų sąjunga, didžiausias nepritarimas kilo iš Europos žemės ūkio sektoriaus. Lenkijos ūkininkai, bene, labiausia prieštarauja, jiems pritaria ir vietos politikai, lenkų europarlamentarai. Kodėl lenkai nepatenkinti ir ką ketina daryti? Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba

Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta patirtis. Kas buvo sunkiausia, kaip atrodo jau beveik baigta ferma ir kas lėmė, kad projektas vėluoja?Šią žiemą smarkiai prisnigus, o dabar ir šalant, kaimo gyventojams labai padėjo ūkininkai, su savo galinga technika valydami kelius, traukdami užpustytus automobilius. Jie ir dar nusiteikę gelbėti, nors dažnai rizikuoja sulaukti NMA ir VMI galimų patikrų ir netgi baudų. Pasirodo su europine parama įsigyti traktoriai ir kvotinis žaliasis dyzelinas gali būti naudojami tik žemės ūkio darbuose. Ką pataria agentūros ir inspekcijos specialistai, kodėl jais nelabai tiki ūkininkas?Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų registre praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo 651 alpaka. Šių dar vis retų gyvūnų augintojų buvo 50. Daugelis jų alpakas laiko edukacijoms rengti, sodyboms paįvairinti ir turi papildomų veiklų. Jurbarko rajone Skirsnemunėje gyvenantys Agnietė ir Mindaugas Pranckūnai dabar turi 30 alpakų ir bene vieninteliai šalyje verčiasi tik iš aplakų auginimo, vilnos panaudojimo, edukacijų ir prekybos mugėse.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir diskusija su ūkininkais. Gytis Narbutas, 6 metus sėjantis tiesiai į ražienas, problemų nemato ir plūgą laiko atgyvena. Minimaliąi žemę judinantis neariminės technologijos šalininkas Alfredas Bardauskas, sako, kad bus ūkininkų, kurie šiemet naudos plūgą. Instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė įsitikinusi, kad svyravimų tarp technologijos naudotojų bus, nes atsirado iššūkių – naujų piktžolių ir augalų kenkėjų.Ukmergės rajone netoli Valų kaimo vienkiemyje su žmona gyvenantis Mykolas Butkus įsikūręs šimtametėje sodyboje. Joje išlikęs ir 1932 metais statytas klojimas, kurį šeimininkas, dėl unikalios medinės konstrukcijos saugoja, bet ir naudoja kaip sandėlį, buities reikmenų muziejų.Jau antras mėnuo, kai žiema demonstruoja savo privalumus: privertė sniego, negaili šalčio, net plikledį prieš savaitę mus išbandyti pasiuntė. Nemenki žiemos išbandymai tenka ir paukščiams, kuriems norėdami padėti – palesinti, kartais kenkiame. Kokias klaidas darome? Aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė Gintarė Gražytė.Ved. Arvydas Urba

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių išmokų skyrimo tvarką? Kalba svarbiausių šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai Arūnas Svitojus, Jonas Vilionis ir Raimundas Juknevičius.Dusetų hipodrome praėjusį šeštadienį vyko žirgų lenktynės „Sartai 2026“. Ant kelias savaites lieto ledo tako hipodrome varžėsi dešimtys žirgų ir vadeliotojų, mugėje laukė amatininkų kūriniai, didžiojoje scenoje skambėjo liaudiška muzika. Daugiau nei 230 metų skaičiuojanti tradicija – gyva, tai paliudija ir reportažas iš unikalios šventės.Jau trečias mėnuo iš eilės mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos, tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kas lemia tokią padėtį? Aiškina Žemės ūkio duomenų centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.Ved. Arvydas Urba

Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai prekiaus vis tiek, o mokslininkai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti ūkio gyvūnais.Europos Komisija nustatė, kad net 53 % ES parduodamų produktų pakuotėse ar reklamose pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra neaiškūs arba klaidinantys. Tokia praktika vadinama žaliuoju smegenų plovimu. Siekiant tai sustabdyti, parengta ES Žaliųjų teiginių direktyva.Rubrikoje „Miestietis kaime“ apie kraštovaizdžio inžinieriaus sprendimą iš miesto persikelti į kaimą. Vilniaus rajone esančioje sodyboje „Miško sodas“ ne tik rankų darbo kūriniai, bet ir, anot Gyčio, gražiausia vištidė Lietuvoje. Prie jos ir suolelis, skirtas stebėti įdomų vištų gyvenimą.Ved. Rūta Simanavičienė

Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus reikia ir aprengti, kaip kad šalčio nemėgstančią ožkytę Spurgą. Tiesa, „Debesų ganykloje“ daugiausia veiksmo būna vasaros metu, kai vyksta edukacijos, vaikų gimtadieniai. Su nekantrumu naujo sezono laukia ir ūkio savininkė, nes sodyboje baigiamas įrenginėti švenčių pastatas.

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ekologinės gamybos plotai išaugo beveik septynis kartus. 2025-ieji išsiskiria kaip vienas ryškiausių augimo šuolių per visą laikotarpį. Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė kone 10 proc. nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Kas lėmė tokį augimą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė, savo įžvalgomis dalinsis ir ūkininkai.Pagrindinius darbus Laimutės ir Mindaugo Jakaičių šeima derina su ūkininkavimu. Elektrėnų savivaldybėje esančiame ūkyje šeima laiko bites, augina moliūgus ir šitaki grybus. Produkciją realizuoja ir savitarnos kioskelyje. Džiaugiasi, kad didžioji dalis žmonių – sąžiningi.Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors klimato pokyčiai kelia savų iššūkių, dėl kurių apelsinų derlius šiemet kiek menkesnis, Pakistano ūkininkai ieško naujų būdų kaip pasiekti kitus pirkėjus. Apelsinų augintojas Sabir Shah ėmė kurti trumpus vaizdo įrašus apie jo ūkyje augančius vaisius. Klientai dabar plūsta ir iš užsienio.Ved. Rūta Simanavičienė

Numatant ateityje mažėsiantį paramos krepšelį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerija vis didesnį dėmesį skiria kooperacijai. Išskirtinis dėmesys – pripažintiems kooperatyvams, tokių Lietuvoje yra 56, dominuoja augalininkystė. Kokią pripažinto kooperatyvo naudą mato, kalbės ir „Neries vingio ūkis“ kooperatyvo atstovai, ūkininkai Jolita ir Mindaugas Gumbiai.Šeimos verslu gali tapti ir „Debesų ganykla“. Evelina Danauskė papasakos, kaip jos edukaciniame ūkyje sugyvena žirgai, triušiai ir ožkytės. Žiema tikrai atšiauri, tad „Debesų ganyklos“ augintiniams reikia daugiau dėmesio. Ožkytės turi ir rūbelius, kad nesušaltų.Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais. Vilija Rutkauskienė sudomina ne tik išskirtiniais pasakojimais, bet ir vietiniu maistu iš molinės krosnies.

Siekiant apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos ir rinkos svyravimų padarinių, yra siūloma kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiai priemonei numatyta pusantro milijono eurų. Kol kas nuo paraiškų teikimo pradžios negauta nei viena paraiška. Kodėl paramos priemonė nepopuliari?„Sofos ūkininkai“ – toks yra ūkininkės, ekonomistės Eglės Mikolaitytės šeimos ūkio pavadinimas. Nuo sofos pakilusi šeima nusprendė ūkininkauti. Veikla išsiskiria produkcijos įvairove – nuo cukinijų žiedų iki rožinių pupelių ar spalvotų morkų.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kaip žvarbią žiemą pasirūpinti paklydusiais augintiniais.Ved. Rūta Simanavičienė

2026- uosius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Tarptautiniais ūkininkių metais. Kone 9 dešimtmečius moterys ūkininkės vienijasi ir Lietuvoje. Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė, sako, kad didžiausias iššūkis prikviesti jaunosios kartos ūkininkes. Apie pasaulines tendencijas ir moterų svarbą žemės ūkio sektoriuje kalba ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotoja Vida Mieliauskaitė- Dabkienė.Drąsus moters ūkininkės pavyzdys yra Roberta Ruffino. Gyvenusi įvairiose pasaulio šalyse moteris visgi nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti čia šeimos ūkį. Elektrėnų savivaldybėje įkurtame „Strėvos ūkyje“ moteris su šeima augina bulves, uogas ir naminius paukščius.Rubrikoje „Verta žinoti“ aktuali informacija apie tai, kaip galima gauti paramą, norint sumažinti invazinių rūšių populiaciją savo gyvenamoje vietovėje.Ved. Rūta Simanavičienė

Pievagrybių, kreivabūdžių ir šitakių grybų auginimas Lietuvoje yra skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis. Šią veiklos sritį neretai pasirenka ir jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti įsikūrimo paramą. Vis dėlto dalis jų vėliau grybų auginimo atsisako - ši ūkio šaka pasirodo kur kas sudėtingesnė, nei atrodo pradžioje.Kavarskas (Anykščių r.) turi miesto statusą ir bendruomenė deda pastangas išlaikyti kuo daugiau viešųjų paslaugų. Vis dar veikia pašto skyrius, kuris itin svarbus vyresnio amžiaus gyventojams. Veikia ir vaikų darželis, tačiau kasmet registruojami tik keli naujagimiai. Tokia situacija - ryškus demografinės krizės Lietuvoje atspindys.Ligita Eitkevičienė niekada neplanavo emigracijos. Tačiau viename savo ankstesnių eilėraščių apie emigrantą Romoje, nerandantį rūgštynių, ji tarsi išpranašavo savo pačios likimą.Ved. Kristina Toleikienė

Įvairias ūkininkavimo kryptis išbandęs ūkininkas Vidas Ditkevičius iš Kaišiadorių rajono teigia, kad angusų veislės galvijų auginimas yra išsipildžiusi jo, kaip ūkininko, svajonė ir mato tokio ūkininkavimo perspektyvą.Bloga melioruotos žemės būklė – mažesnis derlius, didesni nuostoliai. Žemės ūkio duomenų centras išbandė naujausią metodą melioruotos žemės būklei vertinti. Bandomajam projektui pasirinktas Raseinių rajonas, kuriame dirbamos žemės našumo balai vieni aukščiausių Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad šiame rajone blogos būklės plotai didesni, nei buvo nustačiusi pati savivaldybė.Berlyne vykstanti „Žalioji savaitė“ šiemet – 100-oji. Parodoje apsilankę ūkininkai iš Kupiškio rajono džiaugiasi galėję susitikti su žemės ūkio ministru ir aptarti aktualius klausimus, pasivaišinti didžiausiu išvirtu cepelinu. Susitikimuose su kitų šalių ūkininkais, kaip sako ūkininkas Z. Aleksandravičius, tvyrojo didelis susirūpinimas, kad jų interesai bus paaukoti dėl MERCOSUR susitarimų ir ūkininkai praras savo ūkius.Ved. Kristina Toleikienė

Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ per 17 gyvavimo metų subūrė keturių rajonų augalininkystės ūkių šeimininkus. 117 ūkininkų suvienijęs kooperatyvas skatina juos pelningai ir tvariai ūkininkauti. Pasak kooperatyvo generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, tariantis, diskutuojant, įsiklausant į daugelio narių nuomonę randami geriausi sprendimai. Jai pritaria kooperatyvo veikloje nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų dalyvaujanti ūkininkė Dangira Jakubkienė. O darbų ir rūpesčių kooperatyve nestinga ištisus metus.Advokatas Mindaugas Civilka, vertindamas „siaubo fermos“ istoriją, sako, kad negalima peržengti ribos ir savo iniciatyva daryti pažeidimo ar nusikaltimo tyrimo ir juo labiau paskelbti, kad asmuo yra kaltas ar ne. Tai jau linčo teismas.Sniegu apkloti sodai atrodo panirę į ramų žiemos poilsį, tačiau manyti, kad šiuo metu jiems nereikia jokio dėmesio – klaidinga. Metas pasitikrinti, ar sodui nekenkia graužikai – ragina Kauno kolegijos sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su mėšlu.Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, tai nėra istorija apie vieną „užsipultą“ ūkį – tai platesnės sistemos problema. Viešinti vaizdai, anot jos, ūkininkų nešokiravo, nes prirakinti, judėti negalintys ir mėšle gulintys gyvuliai laikomi įprasta praktika. Ji mano, kad būtina tobulinti įstatymus, kad gyvūnai fermose nepatirtų kančių.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis patvirtina, kad ūkyje, nustatyta gyvulių priežiūros pažeidimų, tačiau svarbiausia – tiek VMVT, tiek policija nenustatė žiauraus elgesio su gyvuliais. G. Gvazdaitis neigia bet kokią galimybę, kad pienas su mėšlu galėtų patekti vartotojams – nesvarbu, iš kokio ūkio jis būtų.Ved. Kristina Toleikienė

Apie lūšių populiaciją Lietuvoje, jos stebėseną Lenkijoje ir nuostolių kompensacijas ūkininkams pokalbis su gamtininku Petru Adeikiu.„Golden Parazyth“ grupės lyderis Giedrius Širka miestą išmainė į vienkiemį Utenos rajone ir šio sprendimo dar nė karto nepasigailėjo. Pokalbis apie kaimo darbus ir kaip jie suderinami su atsakomybėmis mieste.Karpinių meistrė Joana Imbrasienė - apie savus vienumos atradimus, karpinius ir antram gyenimui keliamą Giedraičių dvaro, molėtų rajone, pastatą.Ved. Arneta Spaičė

Radviliškio rajone šiomis dienomis Žydrūno Lauručio laukuose darbuojasi kombainai - kuliamas rudenį nenuimtas kukurūzų derlius: „Tikriausiai esame pirmi šiais metais pradėję imti derlių“.Ūkininkai Prancūzijoje nepaliauja protestuoti. Naujienos iš šios šalies ir Dainiaus Arlausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nario, dalyvavusio proteste gruodžio viduryje įžvalgos: “Iš prancūzų galime pasimokyti, kaip protestuoti ir protestus organizuoti”.Šokolado kainos – mažiausios per pastaruosius trejus metus. Tai lėmė gausus kakavos pupelių derlius Afrikos žemyne. Tačiau kakavmedžių plantacijos mažėja, senesnius medžius pasiglemžia ligos. Spėjama, kad ilgainiui šokoladas taps prabangos preke.Ved. Arneta Spaičė

Ganymas gali būti naudingas ir pačiai gamtai. Apie tai pasakoja tyrimus neseniai atlikusio Baltijos Aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė, įžvalgomis dalijasi Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.Taujėnų dvare - karaliauja povai. Net ir šaltuoju sezonu, jei tik patys nori, yra išleidžiami pasivaikščioti po erdvų kiemą. Apie šiuos paukščius, jų plunksnų panaudojimą pasakoja Monika Stackevičienė.Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė prieš trejus metus Diliauskų kaime įkūrė skalbyklą. Greta bendruomenės namų, moduliniame namelyje nepaliaujamai sukasi skalbyklių būgnai, o klientai - ne tik pavieniai kaimo gyvenotjai, bet ir miesto įmonės. Pasakoja Atžalyno bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė.Ved. Arneta Spaičė

Praėjo 35-eri metai nuo žvarbaus sausio įvykių prie Lietuvos televizijos bokšto, Seimo, LRT pastatų. Tą naktį žmonės telkėsi ne tik sostinėje, bet ir prie regionuose svarbių komunikacijos taškų. Apie 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Panevėžio centrinio pašto ir mokinių paliktus archyvus Sausio 13-osios progimnazijoje Vilniuje.Mindaugas Korsakas su šeima Širvintų rajone prieš 15 metų įkūrė Vikingų kaimą. Čia atvykusius suaugusius ir moksleivius supažindina su baltišku gyvenimo būdu, tradicijomis, papročiais, patiekalais. Pokalbis apie jaunajai kartai perduodamas žinias ir netikusias „žoliapjoves“ - škudes.Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasakoja apie Nuodingus augalus: difenbachiją ir raibąjį krotoną.Ved. Arneta Spaičė

Agrarinės aplinkosaugos spartuolės, kuriose pernai buvo deklaruotas didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas su ekologinių sistemų priemonėmis, buvo Šilalės rajone esanti Upynos seniūnija, taip pat Panevėžio rajono Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijos. Apie ūkininkų pasirinkimus ūkininkauti ekologiškai ir užkrečiantį pavyzdį – pokalbis su seniūnijų atstovais.Audronė Loreta Kazlauskienė iš Ukmergės rajono baltą sūrį vadina „sūrių mama“. Anot jos, turėdamas tokį sūrį niekada neliksi alkanas. Moteris dalijasi savo ūkininkavimo istorija bei gardžiausiais receptais.Pasvalio rajone gaivinamas pramoninis paveldas. Net keli objektai šiuo metu keliami antram gyvenimui, o sunykę – atkuriami pasitelkiant naujas technologijas. Pasakoja istorikas, kultūros paveldo specialistas Gražvydas Balčiūnaitis ir Pasvalio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Jolita Šležaitė.Ved. Arneta Spaičė

Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra ūkininkas ne iš pašaukimo, o į mišrų ūkelį kartais atiduoda savo miestietišką atlyginimą. Kodėl užsiima tokia veikla ir kodėl šeima gerai jaučiasi kaime, nors gyvenę ir mieste?Nuo pat įsikūrimo pradžios nedidelė Telšių medžio apdirbimo įmonė „Urtnojus“ gamina baldus, duris, laiptus, interjero detales. Per daugiau kaip dešimtmetį įmonė įrodė savo patikimumą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Pasak įmonės vadovo Gintaro Mitkaus, tai lemia darbuotojų patirtis, gaminių iš medžio kokybė.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salėje jau 14 metų renkasi iš vietos gyventojų sudaryta teatro trupė. Iš viso yra devyni aktoriai- skirtingų profesijų, išsilavinimo, gyvenimo patirties, amžiaus, bet mėgstantys teatrą ir randantys laiko tarp visų ūkio darbų patys vaidinti. Kam to reikia kaimo žmogui, kuo įvairūs vaidmenys ir vaidyba gali būti naudinga? Pokalbis su Sandra Valkonienė, Daiva Jastrimskienė ir Angelė Laukionienė, laisvalaikio salės vedėja ir teatro vadove.Ved. Arvydas Urba

Jurbarko rajone Paulių kaime gyvenantys Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo 2005 metais nuo 2 hektarų. Už savo pinigus pirko daugiau žemės, technikos, po metų gavo ES paramą, pasinaudojo tėvų patirtimi ir dabar jau turi moderų augalininkystės ūkį, dirba 600 hektarų. Šeimoje – trys dukros: jauniausiai Rugilei vos pustrečių metukų, o dvidešimtmetės Gabija ir Ausmėja - jau tikros pagalbininkės prie darbų. Kaip ir mama vairuoja traktorius, gali savarankiškai valdyti modernią grūdų saugyklą. Kuo užsiėmę ūkininkai žiemą, kaip skirstosi darbus, kad liktų laiko ir šeimai?Tautodailininkas sukūrė pragaro mašiną. Antanas Česnulis, vienas geriausių Dzūkijos skulptorių, Naujasodės kaime įkūręs unikalų medinių skulptrūrų parką, praėjusią vasarą iš įvairių nereikalingų metalinių daiktų ir net mechanizmų sukonstravo įrengimą, pavadinęs jį pragaro mašina. Kam menininkui toks kūrinys, ar velniai dar neprašė atiduoti mašiną?Šią savaitę Trys Karaliai, tarsi, uždarė šventinį laikotarpį. Turėtų būti nupuoštos eglutės, uždarytos mugės, bet Austrijoje šventiniai renginiai, kurie šiemet buvo naudingi ir vietos ūkininkams, dar tęsiasi. Apie panašias ir kitokias tradicijas iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.Ved. Arvydas Urba

Nuo metų pradžios kasdien sningant šiaurės vakarų Lietuvoje susiformavo pusmetrio sniego danga. Vakar Plungės rajone paskelbta ekstremali situacija. Tris dešimtmečius Plungės rajone Gintališkės kaime ūkininkaujantis Marijus Kaktys tokio gausaus sniego nepamena, tačiau veiklos pieno ūkyje sniegas netrikdo. Galinga technika leidžia susitvarkyti patiems ir padėti kaimynams. Apie iššūkius, susijusius pieno išvežimu iš ūkių Žemaitijos regione, pasakoja ŽŪK „Pienas LT“ logistikos vadovė Jovita Daugalaitė.Tik baigęs mokyklą ūkininkauti pradėjo Lazdijų rajono Avižienių kaime gyvenantis Justinas Dzemyda. Pradžioje tėvai jį bandė atkalbėti, bet praėjus 8 metams to jau nedaro, nes mato rezultatus. Vaikinas augina 50 mėsinių galvijų, dirba 100 hektarų, pats įrenginėja šalto tipo tvartą galvijams. Ar nesumažėjo entuziazmo po sudėtingų žemdirbiams metų, kuo užsiima gyvulininkystės ūkio šeimininkas žiemos metą?Šakių rajono savivaldybės iniciatyva Lukšių seniūnijoje pernai pradėti ir šiemet iki birželio pradžios turi būti baigti tiesti dviračių takai. Jie bus sujungti su jau padarytais ir tiks prie numatomo visų takų – kelių dešimčių kilometrų tinklo Šakių rajone Lukšių - Gelgaudiškio apylinkėse, Panemunių regioniniame parke. Apie jau padarytus ir dar numatomus darbus pasakoja rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius.Ved. Arvydas Urba

Dešimt metų Skandinavijoje išdirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą, Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių. Šią veiklą šeima derina ir su pagrindiniais darbais, Dovilė yra Žemaičių Kalvarijos seniūnė.

Artimiausiais metais numatomą mažinti paramą žemės ūkio gamybai bent iš dalies galėtų kompensuoti neužsimantiems gamyba, vadinamiems sofos ūkininkams, skiriamos tiesoginės išmokos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis prieš keletą metų sofininkų buvo apie 16 000 ir jiems kasmet atitenka kelios dešimtys milijonų eurų. Ar ketina imtis veiksmų mūsų politikai? Pokalbis su Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku valstiečiu Broniu Rope, jo pavaduotoju socialdemokratu Matu Skamaraku ir konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.Šakių rajono Kidulių seniūnijos Kaimelio kaimo bendruomenė atgaivino senas tradicijas ir kuria naujas, padedančias tvirčiau jaustis dabar gyvenantiems kaime. Kaimelio šimtmečio proga gyventojai parkelyje pastatė kaimo ribą žymintį akmenį, kiekviena šeima pasodino po ąžuoliuką, talkomis suformuotas lašo formos pylimas, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Nemuno slėnį. Kažkada buvusi bendrai ganomų karvių atvedimo ir pasiėmimo vieta dabar tapo visų mėgstama laisvalaikio ir šventėms paminėti vieta. Apie istoriją ir dabartį pasakoja bendruomenės aktyvas Darius Ufartas, jo mama Džiuljeta Ufartienė, seniūnaitis Leonidas Mazuras ir Vidmantas Juškevičius.Ved. Arvydas Urba

Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.Ved. Arvydas Urba

Naujųjų metų pradžioje įprasta kartu su žemės ūkio ministru apžvelgti, kokie buvo praėję metai ir kas laukia naujais, 2026- ais metais. Kartu su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarėme svarbiausias temas: vėluojantį paramos lėšų išmokėjimą, žemdirbių protestus, Mercosur susitarimą, žemės ūkiui skirtą finansavimą bei kitus klausimus. Žemės ūkio ministras tikina, kad žymus lėšų mažėjimas žemės ūkiui neturės didelės neigiamos įtakos.