Gimtoji žemė

Gabrielė Kuskytė, trečios kartos ūkininkaitė, dirba tėvų pieno ūkyje. Kartu su tėčiu valdo techniką, laukuose ruošia pašarus, bet ar liks ūkininkauti – nėra tikra. Ūkininkavimo mergina nesikrato, bet jau antri metai rūpinasi savo įkurta jojimo mokykla „Pagrynių ranča“. Žirgyne jau gyvena per 30 ponių ir žirgų, o norinčiųjų pramokti joti tik daugėja.Apželdindami savo sodybas lietuviai ne tik labai santūriai renkasi augalus, bet ir skiria jiems vietą. „Virblės“ medelyne pirkėjus konsultuojanti kraštovaizdžio dizainerė Daiva Radvilė sako, kad dažniausias pirkėjai nori įsigyti tik visžalių augalų patvoriams apželdinti.Užsienis. Šveicarijoje būtent mažųjų miestelių gyventojai yra pagrindiniai pirkėjai iš vietos ūkių. Apie tai pasakoja Ingrida Juodzevičienė, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Šveicarijoje. Ji įkūrė ir gamtinį ūkį Lietuvoje, Zarasų rajone, prie Žiego ežero, nes tiki, kad ir Lietuvoje visuomene ims vis labiau vertinti ūkininkų darbą.Ved. Kristina Toleikienė

Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats paprasčiausias modelis – ir pats populiariausias.Ekologinio ūkio šiltnamiuose – naujas eksperimentas: viename šiltnamyje auginti daug skirtingų daržovių ir salotų, kad savo nuolatiniam pirkėjui būtų galima pasiūlyti kuo didesnį daržovių asortimentą.Loreta ir Artūras Poškai, įsigiję seną sodybą Klaipėdos krašte, Rokuose, paveldėjo ir senus medžius. Tarp jų ir retai Lietuvoje sutinkamų kaštainių. Subrendę 50-mečiai kaštainiai nokina gausų derlių. Susižavėjusi medžių grožiu ir jų vaisių nauda pora pradėjo dauginti šiuos medžius. Anot jų, kiekviena šeima galėtų tokį medį turėti savo sode.Ved. Kristina Toleikienė

Artimiausių dienų orai lems, ar bus skelbiama dar viena ekstremalioji situacija šalyje. Naktinio lietaus skandintuose laukuose vyksta kova už grūdų, rapsų derliaus nuėmimą, jei lis, derlius gali ir likti laukuose. Šalyje jau paskelbta ekstremali situacija dėl pavasario šalnų pridarytų nuostolių. Atsistatydinusios vyriausybės žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ramina žemdirbius, kad už prarastą derlių kompensacijų sulauks.Ūkio „Avietinė“ įkūrėjai Rietavo savivaldybės Giliogirio kaime Marius ir Giedrė Mažonai iš pradžių augino tik avietes, bet suprato, kad klientams būtina pasiūlyti kuo įvairesnių uogų. Pasodino sausmedžių, šilauogių, gervuogių, braškių. Ryžosi išbandyti ir retesnių uogų auginimą. Ūkyje dera desertiniai šermukšniai, aronijos. Būtent įvairovė ir lemia tai, kad pritrūksta ne klientų, o pačių uogų. Bet yra ir kita medalio pusė. Auginant įvairiais rūšis – įvairūs ir iššūkiai.GAMTA. Ūkio „Gamtos svečiai“ įkūrėja Jolita Beliak sako nieko neauginanti, nes augina pati gamta. Iš gamtoje surinktų gėrybių ji kuria produktus, kurie ženklinami Saugomų teritorijų produkto ženklu. Atkuria labai seną sodybą. Joje rado vokiškai rašytą laišką ir susisiekė su Vokietijos ambasada Lietuvoje, nes sužinojo istoriją apie kaime žuvusį vokiečių kareivį.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuva išlieka grūdus eksportuojančia šalimi, o konkurencinė įtampa Europoje auga. Tam didelę įtaką turi ne tik Rusijoje, bet ir JAV nuimamas derlius. Šiųmetes pasaulines grūdų rinkos tendencijas komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.Tauragės rajone, Gaurės kaime šalia Dargaičių tvenkinio esančioje sodyboje ūkininkė Dalia augina 12 karvių. Iš jų pieno gamina sūrius, grietinę, varškę. Ūkyje darbuojasi viena pati, tad rūpesčių tiek, kad ir bumbėjimui laiko nelieka.Veisiejų regioninio parko pasididžiavimas – baliniai vėžliai. Į Raudonąją knygą įrašyta gyvūnų populiacija – atsigauna. Anot Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorės Miglės Kašelionytės, prie gamtos kismo prisideda ir ūkinė žmonių veikla.Ved. Arneta Spaičė

Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti galvijus, jų mėsą ir įvairius gaminius iš jos parduoti valgytojams.Retas ūkininkas pasakys, kad jo dienos darbai yra poilsis, malonumas, kūryba. Sunku patikėti, kad taip galvoja didelio, mišraus, daugiašakio ūkio, kuriame dirba per 100 darbuotojų, šeimininkas Audrius Banionis. Kaip jis organizuoja darbus, kokia būna jo diena ūkyje?Vienintelė šalyje egzotinių gyvūnų prieglauda įsikūrusi Prienų rajone, Dambravos kaime. Gyvuoja ji 5 metus. Čia šiuo metu laikomos dekoratyvinės žiurkės, triušiai, žiurkėnai, smiltpelės, šinšilos, papūgos ir kiti gyvūnai. Šios prieglaudos „EGZOTICSOS“ vadovė Rūta Jatkonienė sako, kad surenka šiuos gyvūnus iš visos Lietuvos, dovanoja naujiems šeimininkams, kurie ne tik nori, bet ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas specifiniams gyvūnams.Ved. Regina Montvilienė

Mozūriškių kaime, Prienų rajone, ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai neseniai statytoje fermoje augina per 100 karvių, kurias melžia du robotai. Pasak šeimininkų, kad patalpos ir robotų pajėgumai būtų išnaudojami geriau, ateityje karvių banda bus didinama iki 140 iš ūkyje užaugintų telyčių. Įžvalgomis apie permainas pieno ūkyje dalijasi Prienų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.Labai reta, įspūdinga dydžiu ir grožiu medžioklės trofėjų kolekcija yra Šakių rajone, Lukšių miestelyje, Julijos ir Juozo Dainelių sodyboje. Anot šeimininko medžiotojo Juozo, žvėris įvairiose šalyse sumedžiojo jis pats, iš jų pagamintos iškamšos, išdirbti kailiai, surinkta daugybė įvairių žvėrių ragų. Tarp įspūdingiausių – didžiulių meškų, snieginių avinų, krokodilų, elnių iškamšos.Užsienis. Pasifloros, gvajavos, kertuočiai ar kiviai – klimato kaita skatina Albanijos ūkininkus pradėti auginti egzotinius vaisius ir parduoti juos čia pat, Europoje. Nors kylanti temperatūra ir darbuotojų trūkumas pakenkė šios šalies žemės ūkiui, žemdirbiai ieško būdų prisitaikyti, spręsti kylančias problemas.Ved. Regina Montvilienė

Rasa ir Andrius Prusakovai, Kaišiadorių rajone, Bačkonyse, ekologiškai auginantys daržoves, ėmėsi socialinės akcijos. Ūkio socialiniuose tinkluose rodo kasdienius ekologinio ūkio darbus, kad pirkėjai suprastų, kaip auginamos ekologiškos daržovės. Kiti tikrai augina švariai, bet bijo biurokratinių iššūkių siekiant sertifikato. Tokiems ūkininkams jie pasiruošę teikti konsultacijas ir pasidalyti savo patirtimi. O pirkėjus ragina nesikuklinti ir paprašyti parodyti sertifikatą.Uždvario kaime Klaipėdos rajone įsikūrę buvę miestiečiai Milda ir Marius Mockai, auginantys keturis vaikus, pasirinko skirtingas veiklas. Milda turi šunų veislyną, o Marius užsiima bitininkyste. Kaip istorikas, Marius kaupia literatūrą apie bitininkavimą Lietuvoje nuo senų laikų, o savo sukauptomis žiniomis dalijasi su kitais vietos bendruomenės žmonėmis, net svajoja ateityje įkurti muziejų.Šeimos verslas – šakočių kepimas. Jis pradėtas visai neseniai šalia Prienų, soduose. Pasak šakočius kepančios Birutės Damynienės, šio užsiėmimo paslapčių mokėsi iš uošvio, kuris visą gyvenimą kepė šakočius. O jų trijų asmenų šeima kūrėsi, namus ir kepyklą su nauja, modernia įranga statė plynoje vietoje.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 30 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ

Bendrovė „Linas Agro“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė ūkininkams patiems fiksuoti MATIF grūdų supirkimo kainas. Naujovę pristato bendrovės Grūdų prekybos Baltijos šalims vadovas Svajūnas Banelis, vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas.Pieno ūkį vadina hobiu, bet liko jam ištikimi. Prieš 35 metus nuo dviejų karvių savo pieno ūkį pradėjo Zarasų rajono Antažiegės kaimo ūkininkai Giedrė ir Stasys Brogos. Per tuos metus visaip buvo: didėjo ir traukėsi karvių skaičius, bet visai atsisakyti neketino. Ir dabar, nors amžius ir sveikata jau ragintų pailsėti, jie taip nemano.Gamta. Molinių namų savininkai raginami priglausti bites vienišes ir sukurti ekologinę nišą, mat ši vabzdžių rūšis labai svarbi aplinkai. Pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas dr. Ričardas Skorupskas.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad grybų miškuose netrūksta. Marcinkonių kultūros centro vadovė Rimutė Avižinienė - apie grybavimo tadicijas bei jų gajumą Varėnos apylinkėse.Piktžolės ne visada priešės. Jas pažinodamas gali teisingai pasirinkti sklypą soodui, daržui ar uogynui sodinti. Jos geros indikatorės apie dirvos būklę ir drėgnumą.Šienaujamos pelkės - komposto ištekliai. Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendinami projektai, kai pelkių augalai verčiami kompostu. Apie tai - pokalbis su kompostavimo specialistu Andriumi Juknevičiumi.Ved. Arneta Spaičė

Klaipėdietis, IT specialistas Mindaugas Ruslys ryžosi eksperimentui ir savaitei atvyko į pieno ūkį atlikti ūkio darbininko darbus. Dabar jis įsitikinęs, kad kiekvienam miestiečiui praverstų ūkinio darbo patirtis. Iš bendradarbiavimo su ūkininku gimė ir idėja sukurti programėlę, kurioje miestiečiai galėtų užsisakyti produktų tiesiai iš ūkininkų.Glifosatą naudoti augalų naikinimui leidžiama, informacija, kad jis Europos Sąjungoje bus uždraustas nuo 2029 metų, nėra teisinga. Tačiau ar jo daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra teisingai įvertintas diskusijoje, atsakys skirtingų sričių ekspertai.Vasarojančiose pievose - augalų žydėjimas, žolynų vešėjimas. Floristė Asta Piliutikienė, kurianti lauko gėlių puokštes, sako, kad geriausia floristė - pati gamta. Tereikia eiti į pievą ir susiskinti puokštę.Ved. Kristina Toleikienė

Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Sulaukęs žmonių palaikymo A. Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį. Ryžosi didinti bandą, stoti į kooperatyvą ir gaminti sūrius.Išpuoselėti miestelių gėlų darželiai – tikra vasaros puošmena. Priekulėje, Klaipėdos rajone, prie 1921 metais statyto ir valstybės saugomo kaip architektūros paveldo pastato žydi ypatingi gėlynai. Čia gyvenančios Vida Zalagenienė ir Ada Butkienė, pasitardamos ir naujų idėjų genamos, užaugina tokias gėles, kad ne tik praeinantys pro šalį sustoja, bet specialiai užsuka pasigrožėti vasaros augalų žydėjimu.Šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje vis daugiau žmonių ieško ramybės, tylos ir buvimo gamtoje. Tačiau ar galite įsivaizduoti atostogas, už kurias ne tik sumokate kelis šimtus eurų, bet ir ganote avis? Tokias atostogas pasirinko viena suomių šeima. O jų teko laukti net kelis mėnesius, nes norinčių tokių atostogų yra daug.Ved. Kristina Toleikienė

Europos Komisija nuo 2028 metų drastiškai mažina lėšas visoms sritimis, didės tik gynybos biudžetas. Europos kaimų asociacijos prezidentė Guoda Burokienė sako, kad didžiausias iššūkis teks Žemės ūkiui – nurėžta daugiausia (net trečdalis) lėšų. Į tai Europos žemdirbiai atsakė protestu. Briuselyje protestavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas tvirtina, kad žemdirbiai nesutiks su tokiu biudžetu, gins savo ir visų europiečių interesus. Apsirūpinimas maistu yra Europos autonomiškumo ir saugumo garantas.Kiek kainuoja įkurti naują ūkį? Tautvydas ir Jurgita Grikavičiai paskaičiavo, kad ekologiniam mišriam uogų ir daržovių ūkiui kurti Širvintų rajone jiems reikės ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų. Ūkininkai pasinaudojo ir jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, bet norint įkurti ūkį neturint žemės, paramos lėšų suma labai menka. Jie liks dirbti ir samdomus darbus, planuoja, kad tik po 10 metų šeima galės išgyventi iš ūkyje uždirbamų pajamų.„Virblės medelyno“ Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, įkūrėja Jolanta Paliliūnienė džiaugiasi, kad jos pomėgis tapo šeimos verslu. Savaitgalį medelynas surengė Žinių dieną apie žolynus ir želdynus Klaipėdos krašte, kad atkreiptų dėmesį į krašto savitumą.Ved. Kristina Toleikienė

Klaipėdiečiai Rasa ir Arvydas Karpavičiai vasaras leidžia buvusioje močiutės sodyboje Patverės kaime (Rietavo savivaldybė). Pasistatė vasaros namelį, o aplink sodybą 2 hektarų plote įveisė sausmedžių uogyną ir pavadino jį pirmagimio vardu - Hario uoga. Sezoninio ūkio įkūrėjus džiugina, kad sausmedžių uogos tampa vis populiaresnės, bet vargina tai, jog derlių nuo 6 krūmelių tenka rinkti rankomis.Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako, kad patirtis po pandemijos, Rusijai užpuolus Ukrainą, parodė, jog nesame saugūs maisto apsirūpino klausimu. Trūktų būtiniausių maisto produktų, tad žemdirbiai pateikė pasiūlymą žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbia sritimi valstybės nacionaliniam saugumui.Vyriausybė pripažino, Seimas rudenį svarstys Vyriausybės pateiktą projektą pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia šaka ir kurti šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Krizės atveju turi būti užtikrinamas maisto įperkamumas visiems šalies gyventojams.Pievų priežiūrai ir atkūrimui Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras ir ūkininkas Ričardas Skorupskas siūlo pasitelkti Škudes. Jo ūkyje darbuojasi 25 avys, dar viena atokia banda teikia paslaugą Neries regioniniame parke. Nušienauja piliakalnius ir atkuria pievas.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Vitalija Grigaravičienė su vyru Gintaru Vilniaus rajone jau bene tris dešimtmečius augina gėles, ir ne tik. Jų šiltnamyje jau prieš kelias savaites tarsi nupieštos pūpsojo sirpstančios vynuogės. Moteris pasakoja, kad norėdama pažinti šiuos augalus, prieš kelis metus su dukra atostogoms vyko į Prancūziją, dirbti vynuogyne.Glifosatai, šnekamojoje kalboje daug kam geriau žinomi roundapų pavadinimu, skirti naudoti daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui. Genovaitė Sakalauskienė Ukmergės rajone nuo pat veiklos pradžios ūkininkauja ekologiškai, tačiau jai teko susipažinti ir perprasti šio herbicido veikimą, naudojimo pasekmes.Smegduobės būdingos tik vienam šiaurės Lietuvos regionui, tačiau net ir čia žmonės su jomis gali elgtis skirtingai: vienose vietose jos turi būti paliktos tokios, kokios yra, o kitur - gali būti užverstos žemėmis. Šį kartą apie šiuos skirtumus ir pačių smegduobių susidarymo priežastis.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje tėra apie 500 pieno ūkių, kurie neparduoda pieno supirkėjams, jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda pieno produktus. Šilutės rajono ūkininkei Daivai Dlugoborskienei išsaugoti pieno ūkį padėjo sūnaus pasiryžimas ūkininkauti. Taip nuspręsta ir investuoti – statyti sūrinę. Sūriai parduodami iškart.Ukmergės rajono Medinių kaime, Tuomų ūkyje, gyvena avys, alpakos, triušiai, poniai ir ožkos. Ūkis atviras šeimoms su vaikais, norintiems pažinti ūkio gyvūnus. Lankytojų ypač padaugėja, kai ūkyje sulaukiama mažylių. Ūkio šeimininkai prašo pagalbos sugalvojant vardą ypatingai ožkytei.Rubrika „Miestietis kaime“. „Veterinaro kabinete višta tampa egzotiniu paukščiu“, – sako Živilė Sakalė, naminius paukščius auginanti Vilniaus rajone, o patirtimi ir įžvalgomis besidalijanti socialiniuose tinkluose. Iš miesto į sodybą rajone persikėlusi gyventi jos šeima kiemo neįsivaizdavo be vištų.Ved. Rūta Simanavičienė

Ekologiškų mikrožalumynų auginimą jau 9 metus su komanda puoselėja virtuvės šefas, ūkininkas Donatas Šatkauskas. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23 skirtingi mikrožalumynai, tarp jų ir valgomos gėlės. Donatas pripažįsta, kad mikrožalumynų auginimas yra daugiau nei tik verlsas, tai savotiškas hobis, kur nuolat gimsta idėjos.Pirminiai pasėlių deklaravimo rezultatai nuteikia viltingai. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad, nors bendras pareiškėjų skaičius toliau mažėja, tačiau deklaruotas žemės plotas išlieka stabilus ir net nežymiai didėja, o ypač džiugina spartus ekologinio ūkininkavimo ir tvarių agrarinės aplinkosaugos praktikų augimas. Tiesa, netrūksta kritikos dėl ekologinių ūkių rėmimo, apie tai pasisakys Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius.Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Dekoratyvinių paršelių mada virto rimta ekologine ir gyvūnų gerovės problema. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač Australijoje, susižavi idėja auginti „miniatiūrinius“ arba „dekoratyvinius“ paršelius kaip naminius gyvūnus.Ved. Rūta Simanavičienė

Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos kriterijai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Vaida Gomuliauskienė teigia, kad apie tikruosius ūkininkavimo tikslus daug pasako ir tai, kaip ūkininkas pristato savo projektą jį gindamas.Lietuvos bitininkų sąjunga kviečia šalies bitininkus dalyvauti nacionalinėje atrankoje į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia 2025“. Projekto tikslas – atrinkti 10 išskirtinių lietuviško medaus pavyzdžių, kurie reprezentuotų mūsų šalies biologinę įvairovę, sezoniškumą ir gilias bitininkystės tradicijas.Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis jaunos šeimos Rūtos ir Irmanto Donelaičių pavyzdys. Sostinėje gyvenantys ir dirbantys Donelaičiai Kaišiadorių rajone dar plėtoja ir uogininkystės ūkį, augina šitakio grybus. Šeima atvirauja, kad svajoja persikelti gyventi į vienkiemį. Ji ne tik augina uogas, bet ir gamina bičių vaško žvakes, hidrolatus.Ved. Rūta Simanavičienė

Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos. Diskusijos apie ekologijos plėtrą metu buvo pasakytas teiginys, jog Lietuva yra vidutiniokė ekologinių ūkių plėtojimo prasme lyginant su kitomis šalimis. Ko stinga, pasidalins ekspertai.Durpės – neatsiejamas sodininkavimo resursas. Norint išgauti durpes, sausinamos pelkės. Kokios alternatyvos galimos durpei ir kaip atkurti jau nusausintas pelkes, kalbės Auginimo terpių gamintojų asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad vasara – maudynių metas, bet vandenyje tyko ir pavojai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kuo gali būti naudingos jas perdirbus? Apie tai plačiau kalbės Gamtos tyrimų centro mokslininkės.Ved. Rūta Simanavičienė

Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas už nykstančių veislių gyvulių laikymą ir mažinti administracinę naštą. Išsamiau – Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje populiarios ir paklausios magistrantūros studijų programos atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes absolventams. Kuo gali sudominti Agroekosistemų ir Žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programos?Ar sulaukus 95 metų amžiaus galima pirmą kartą leistis parašiutu ir planuoti naujus šuolius? Pasirodo galima ir tai įrodė VDU ŽŪA profesorius emeritas Vladas Vilimas, dar ir dabar užsiimantis moksliniu darbu. Kartu ruošiasi naujiems šuoliams.Ved. Regina Montvilienė

Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais išsiverčia. Ūkininkai įveikia ir kasmet žvėrių bei gervių daromus nuostolius. Pastangos ir rezultatai buvo įvertinti: pernai Metų ūkio konkurse rajone jie tapo nugalėtojais.Nedaug žmonių kaime sutiksi, kurie taip lengvai ir su humoru kalbėtų apie 170 galvijų auginimą, darbus fermoje. Toks yra Klaipėdos r. ūkininkas Tomas Lukošius. Gal gyvenimas Lietuvoje užgrūdino, gal patirtis darbuojantis Anglijoje ir Airijoje išmokė. Į darbą fermoje, gyvenimą kaime, į kurį atėjo, kaip pats sako, užkuriomis iš miesto, žiūri nesudėtingai, su lengva ironija.Klimato kaita ir vis dažnesnės gamtos stichijos skatina ūkininkus ieškoti naujų augalų ir gyvūnų veislių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Venesueloje kuriama nauja ekologiška bulvių rūšis, kuri turėtų padėti ne tik aplinkai, bet ir šalies ekonomikai. Tuo tarpu Prancūzijoje ūkininkas pasitelkia pažangias technologijas triušių gerovei užtikrinti.Ved. Regina Montvilienė

„Gimtoji žemė“. Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktusVytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pradėtas kurti naujas mokslinių tyrimų centras, skirtas agrobiotechnologijoms plėtoti. Klimato kaitos procesai, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir kitos problemos skatina remiantis agrotechnologijomis kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus, taikyti bioekonomikos naujoves. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.Dabar, kai dejuoja, savo bėdomis skundžiasi didesnių ūkių šeimininkai, įdomu išklausyti smulkaus pieno ūkio savininką, nesiskundžiantį gyvenimu. O paslaptis paprasta – Zarasų rajono Šaulių kaimo ūkininkų Lenos ir Pavelo Kolesnikovų šeima visą ūkyje primelžtą pieną parduoda tiesiogiai miestiečiams.Tarp miškų, Varėnos rajone, Krūminių kaime, gyvena graži šešis vaikus auginanti Tatjanos ir Gintaro Kniežų šeima. Įsikūrę jie pačių rankomis nulipdytų plytų name. Tik apsigyvenę miškuose, šalia pagrindinės veiklos, nusprendė sudaryti sąlygas pramogoms ne tik savo vaikams – kad jie turėtų ką veikti ir žiemą, ir vasarą. Tad dabar kelią į Krūminius randa ir vaikų grupės, ir šeimos su vaikais.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 9 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nederlingose Zarasų rajono žemėse ūkininkai, patikėję savo jėgomis, įkūrė sėkmingai veikiantį žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Čia per kelerius metus įdiegta trumpoji maisto grandinė. Išsamiau apie įgyvendintą kooperacijos idėją, iššūkius bei ateities viziją vadybininkas Remigijus Nauji-kas.Molėtų rajone dviejų hektarų sodininkystės – uogininkystės ūkį įkūręs Tadas Sugintas tvirtina, tokio kiekio šeimai pakanka. Čia augina 5 skirtingų veislių obelis, šilauoges, vyšnias, trešnes, slyvas, vynuoges. „Obuolyne“ pavadintame ūkyje organizuotas vaisių, uogų perdirbimas. Pasibaigus obuolių perdirbimo sezonui, imasi liofilizuoti įvairią savo ir kitų ūkininkų produkciją.Gamtininkas. Kokios permainos pastebimos beveik vidurvasario gamtos auga-lijoje ir gyvūnijoje? Pasakoja Panevėžio rajono Krekenavos apylinkių miškuo-se ir pievose besižvalgantis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva paminklą „Lietuvos žemdirbiams“ sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžė, kad per simbolius siekė atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą. Panevėžio rajonas – tradicinis žemdirbių kraštas, pernai čia buvo deklaruotas didžiausias šalyje žemės ūkio naudmenų plotas.Atsisakiusi galvijų, ėmė auginti vištas. Jolanta Pazniokaitė iš Ragelių kaimo Rokiškio rajone, sako, kad dabar vyras vos spėja kieme statyti namelius, o kieme laksto 15 skirtingų veislių vištų.Bebrusų bendruomenė Molėtų rajone ruošiasi tradiciniam keramikos simpoziumui “Jungtys”. Pokalbis apie atgyjantį kaimą, telkiančią kūrybą ir bendruomeninę veiklą su Meniško kaimo bendruomenės pirmininke Lina Dienine.

Po melioracijos įrenginių remonto susiurbus žemę liko duobė, kuri geologijos tarnybos sistemoje virto smegduobe. Taip ŽUB „Girsūdai“ dirbama žemė pateko į karstinių įgriuvų apsaugos teritoriją, kur ūkininkaujantiems taikomi apribojimai. Bendrovės vadovas Zenonas Zimkus ryžosi išsiaiškinti situaciją. Baigėsi tuo, kad Seimas priėmė įstatymo pakeitimus ir nuo liepos 1 dienos apribojimai mažinami. Karstinių įgriovų zonose derlių auginantiems leista tręšti skystomis trąšomis.Lietuvoje atkuriamos 18 rūšių žuvų populiacijos. Viena iš jų, dar menanti dinozaurų laikus, - aštriašnipis eršketas. Signalas, kad mokslininkų stebima žuvis atplaukė į Lietuvos vandenis, deja, atvedė į buvusio žvejo sodybą.Prieš šimtametį įkurta ūkininko sodyba Pagėgių savivaldybėje mena daug Mažosios Lietuvos istorijų. Čia atvykusieji pasirenka pono, valdininko ar būro pietus ir klausosi istorijų, kurias pasakoja Mociškių palivarko sodybos šeimininkas Sigitas Stonys.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkas iš Tauragės Eimantas Eigirdas imasi iniciatyvos ir kuria dar vieną jaunųjų ūkininkų organizaciją. Anot jo, jaunieji ūkininkai susiduria su problemomis, kurias norint išspręsti reikia griežtos rankos. Jau veikiančios organizacijos - Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos - vadovė Rūta Jurgaitė nesiima vertinti naujos organizacijos, kol nėra nuveiktas nė vienas darbas. Patirtis rodo, kad susidūrus su realybe, pažadus gali būti sunku įgyvendinti. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jeigu iniciatyva kyla iš pačių ūkininkų, tai signalizuoja, kad veikiančios organizacijos neatliepia dalies ūkininkų interesų.Vykstančioje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje ieškoma sprendimų, kaip pasauliui apsirūpinti maistu, kai patiriamos klimato kaitos pasekmės. Konferencijoje Lietuva pristato savo patirtį apie išmaniųjų technologijų naudojimą ūkiuose.Didžiosios Britanijos galvijų ūkis pasirinko unikalią veiklos kryptį – pardavus pienines karves, lankytojams dabar siūloma tik paglostyti šiuos gyvūnus. Surinkti pinigai skiriami ne tik ūkiui išlaikyti, bet ir gamtosaugos projektams remti.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.Dažnas ūkininkaujantis užsiima ne tik pagrindine veikla, bet ir turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą. Kai gyveno sostinėje, dabar Molėtų rajone ūkį turinti Olė Petrėnienė gamino dekoratyvias interjero lėles. Jų gamyba apima lipdymą iš molio, siuvimą, vėlimą ir mezgimą. Įvairių rankdarbių moteris išmoko vaikystėje iš mamos.Sandra Rimdeikienė po 9 metų plėtoto sulčių gamybos verslo šiandien ateitį sieja su darbu tėvų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje. Kėdainių rajone įsikūręs ūkis yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Išginę gyvulius į vasaros ganyklas ūkininkai rizikuoja gyvulius prarasti ne tik užpuolus vilkams, bet ir jiems prasmegus šlapynėse. Pavojingas pelkių vietas bandoma atitverti nuo gyvulių, bet nelaimių išvengti nepavyksta. Už dingusius be žinios gyvulius ūkininkė iš Kalvarijos savivaldybės Eglė Markevičiūtė kompensacijos nesitiki. Ūkininkams gauti išmoką už patirtus nuostolius Lietuvoje - labai sunku. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipia dėmesį, kad šlapynių priežiūra ūkininkams labai sudėtinga, reikalavimai pernelyg griežti, nėra atsižvelgiama į gamtines sąlygas ir kylančias rizikas.Henrikas Braškys yra nusipelnęs agronomas, per 30 metų vadovavęs Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovei, o dabar jos vairą patikėjęs sūnui. Tačiau iki šiol kiekvieną rytą jį galima pamatyti tarp rikiuojančių dienos darbus ir bendrovės laukuose, besidominčiu augalų būkle. Šiemet jis pastebi pokyčius, mažinsiančius javų ir ypač rapsų derlių.Pajūrio kopų augalai, saugoti kaip reti, taip įsigalėjo, kad dabar jau kelia rimtų gamtosaugos iššūkių ir glemžiasi vis didesnes teritorijas.Ved. Kristina Toleikienė

Daržovių, sodinukų, daigų augintojai vis dažniau kuria nuosavas internetines parduotuves, tačiau ne visos prekės spėja pasiekti skaitmeninę erdvę. Apie internetinių parduotuvių naudą bei kylančius papildomus iššūkius pasakoja ūkininkė iš Ukmergės rajono Janina Stancikaitė-Strikienė, medelyno „Sodo bitės “ įkūrėja Lina Bukauskienė.Panevėžio rajone esantis Alpakų ūkis ėmėsi unikalios veiklos - lankytojus kviečia į jogą su alpakomis. Idėja kilo ūkio įkūrėjai Renatai Meleškienei, tačiau įgyvendinti idėją prireikė 5 metų.Trakų rajone, Aukštadvario pašonėje šiuo metu žydi lietuviškos orchidėjos. Apie rūšį, kuri manyta buvo išnykusi, pasakoja Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjas Talvydas Špiliauskas.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Žemdirbių protestas Vilniuje prie parlamento, kai politikai balsavo dėl mokesčių reformos, buvo paveikus. Parlamentarai persigalvojo ir priėmė sprendimą sumažinti GPM žemdirbiams.Pasiektas kompromisas, ne viskas ko norėjo ūkininkai, bet dabar situacija tenkina – sako plenarinį posėdį stebėjęs, protesto organizatorius Audrius Vanagas. Kokios protesto dalyvių iš Telšių ir Prienų nuotaikos, ką mano kalbinti parlamentarai Kazys Starkevičius ir Kęstutis Mažeika, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir keli vilniečiai?Kiekvieno šeimos ūkio kūrimosi istorija savita, bet Akmenės rajone Gumbakių kaime gyvenančių Šiurkų – ypatinga. Andrius ir Mindaugas dabar valdo 800 ha ūkį, kaime į kurį prieš pusšimtį metų atsikraustė medicinos felčere dirbti jų mama Vitalija. Jau miręs Viktoras tėtis, dėjo pagrindus šeimos ūkiui, senelis tarnavo dragūnų pulke, išvadavusiam Vilnių, didelę įtaką būti ūkininku Andriui turėjo ir jo kriškto mama. Išlikę pastatai, istorinės nuotraukos ir daug prasmingų prisiminimų.Ved. Arvydas Urba

Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Kauno rajono ūkininkai moka ne tik gerai dirbti, bet ir sumaniai linksmintis. Į tradicinį vasaros sąskrydį, gražiame Dubysos slėnyje Baravų kaime, ūkininkai rinkosi su šeimomis. Visą pusdienį skambėjo muzika, buvo pramogų ir vaikams, ir suaugusiems. O kerzasvydžio varžyboms teisėjavo pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, nugalėtojams atvežęs savo ūkyje užaugintų braškių. Būta ir rimtų kalbų, aptarta ūkininkų vienybės svarba.Dirbtinis intektas pradedamas naudoti grūdų kokybei nustatyti. Jis leis automatizuoti grūdų priemaišų nustatymą iki šiol atliekamą rankiniu būdu. Kuo tai bus naudinga grūdų sektoriui? Technologijų įmonės specialistas Lukas Vaznelis ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė.Meninės kalvystės meistras Česlovas Pečetauskas – gerai žinomas ne tik Mažeikių rajono Viekšnių apylinkėse, Jis – tautodailės parodos Aukso vainiko laureatas, už kalviškąją kryždirbystę karūnuotas Lietuvos kalvių kalviu. Jo darbais papuošti Viekšniai, įvairūs kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Suomijoje, Graikijoje. Ketvirtos kartos giminėje kalvis, kaldamas pasagą, pasakoja, kodėl pradedant naują darbą visada, tarsi, mokosi amato iš naujo.Ved. Arvydas Urba

Jonas Žotkevičius – ypatingas ūkininkas, gyvenantis Padubysio kaime Kauno rajone. Pradėjęs ūkininkauti nuo nulio per tris dešimtmečius sukūrė modernų 640 ha ūkį. Su žmona Roma kalbinti prieš šventes, neprisiminė ypatingų vardadienio šventimų, mat tą dieną labiau mėgsta pakeliauti. Tačiau abu labai didžiuojasi, kad anūkas Arnoldas perima ūkį ir per Jonines seneliui visada atveža dovaną – ąžuolo vainiką.Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenė siekia rekordo – ilgiausio Joninių vainiko Lietuvoje. Aktyviausi vietos gyventojai plušėjo visą savaitgalį ir pirmadienį, į vientisą ilgesnį nei 700 metrų kūrinį, sujungę tūkstančius laukų gėlių žiedų ir medžių šakelių. Kas paskatino Pumpėnų seniūnijos bendruomenių žmones siekti rekordo, kuo ypatingas buvo darbas?Fiksuoti gamtos grožį ir jos ypatumus patogiausia – fotografams. Akmenės ir Mažeikių krašto fotografų klubo „Lokys”, vienijančio tris dešimtis entuziastų, klubo pirmininkas Sigitas Kazlauskas pasakoja kodėl traukia apylinkių gamta, kaip surandami įdomiausi vaizdai.Ved. Arvydas Urba

Trumpiausia naktis metuose - apgaubta paslaptimi ir mistika. Apie tai byloja ir šiuo metu pievose saulei galvas lenkiantys žiedai: kokius žolynus dabar rinkti, kaip arbatos pasiruošti žiemos metui ir kuo išskirtinis šis birželis - pokalbis su žolininkėmis Janina Danyliene iš Vilniaus, Giedre Radzevičiūte iš Ukmergės rajono, Brigita Rušėnaite iš Utenos rajono.Vida Žilinskienė - kilusi, augusi ir visą gyvenimą nugyvenusi Salake, Zarasų rajone. Šiais metais moteris pasitiks 99 gimtadienį, bet vis dar veda ekskursijas savo įkurtame Jūrų muziejuje, o save pristato kaip kraštotyrininkę. Pokalbis apie Salako miestelio kismą ir gyvenimą miestelio centre be kaimynų.Tradicija Pasvalio rajone - bent kartą rudenį padirbėtiskinant obuolius. Apie sugyvenimą su gamta ir sezono diktuojamą darbuotojų skaičių Aukštikalnių soduose pasakoja Arvydas Paškevičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ketvirtadienį Vilniuje prie Seimo vyko žemdirbių protestas. Protestą organizavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikant Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio tarybai. Kritiškiausiai buvo pasisakoma dėl gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimo. Ūkininkų atstovai sako, kad mokesčių pakeitimai bus žalingi ne tik ūkininkams, bet ir pačiai valstybei. Proteste savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Andrius Vanagas, poziciją išsakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, artimiausius darbinius tikslus dėl mokesčių aptarė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Kodėl mato reikšmę dalyvauti proteste, dalijosi Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė Imhof.Kita tema taip pat apie mokesčius ir jų pakeitimo poveikį smulkiems šeimos ūkiams bei jauniesiems ūkininkams. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga bei Lietuvos šeimos ūkių sąjunga nesusijusios su ketvirtadienį Vilniuje vykusiu protestu. Sąjungų atstovai kritikuoja, kad proteste dalyvavo tik stambieji ūkininkai. Smulkūs šeimos ūkininkai sako, kad mokesčių pakeitimai turėtų didelės žalos, ir tikisi dėmesingesnių valdžios sprendimų.Ved. Rūta Simanavičienė

Skintų gėlių ūkyje ir retos gėlių veislės, kainuojančios šimtus eurųSkintų gėlių ūkį Šakių rajone puoselėja odontologas Remigijus Laurinčikas. Meilė gėlėms užgimė dar vaikystėje, o štai dabar vyras augina retų veislių jurginus, bijūnus ir kitas gėles. Kai kurių gėlių veislės kainuoja ir šimtus eurų, o, norint jas gauti, tenka vykti ir parodas užsienyje.Sodus ir uogininkystės ūkius plėtojantiems ūkininkams šis pavasaris buvo negailestingas. Šalnos pasiglemžė didelį dalį galimo derliaus. Radviliškio rajono ūkininkas atvirauja, kad uogininkyste užsiimti sunku ne tik dėl orų sąlygų, bet ir dėl klientų įnorių. Avietes realizuoti pastaraisiais metais sunku. Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad avietės išlieka populiariausių uogų trejetuke.Rubrika „Užsienio naujienos“. Tunise įrengtas pirmasis kupranugarių pieno pasterizavimo aparatas. Tikimasi, kad nauja veiklos kryptis ir produktų gamyba prisidės prie šalies ekonomikos augimo.Ved. Rūta Simanavičienė

Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliaiRadviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas yra išbandęs įvairių žemės dirbimo būdų, bet jau ilgą laiką savo dėmesį skiria „No-till“ žemės dirbimo būdui, kuris pateisina ne tik ūkininko lūkesčius, bet ir turi teigiamą poveikį dirvožemiui. Ūkininkas sako, kad „No-till“ taikymas reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Nors pats yra išbandęs kone 30 skirtingų kultūrų, rūpinasi mikroorganizmų gausa dirvožemyje, palaikančių valdžios sprendimų visgi pasigenda.Kelias ūkininkavimo kryptis derina Šakių rajono ūkininkas Paulius Merčaitis, su šeima puoselėjantis augalininkystės ūkį ir papildomai auginantis svogūnus. Ūkininkas džiaugiasi, kad jo auginami svogūnai rado savo rinką, jie išvežami į šiltnamius, kur vėliau auginami laiškai.Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su išskirtinių sūrių gamintoju iš Šiaulių rajono, Gruzdžių kaimo. Sūrinės „Mercio sūriai“ direktorius Vaidotas Vičas pasirinko gaminti gurmaniškus rankų darbo sūrius iš nepasterizuoto pieno. Tokių sūrių gamybai svarbus ne tik kokybiškas pienas, bet ir gaminimo laikas, derinamas su metų laikais ar net mėnulio fazėmis.Ved. Rūta Simanavičienė

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, kone visi įstoję į tvariąją inžineriją įsidarbina pagal specialybę. Tvariąją inžineriją pasirinkęs Arnas Katilius džiaugiasi savo pasirinkimu ir vienu spėja ne tik studijuoti, dirbti žemės ūkio verslo įmonėje, bet ir laisvalaikiu didžėjauja.Danguolė ir Saulius Naujokaičiai Šakių rajone puoselėja kone vieną didžiausių braškių ūkių. Atvirame grunte ir tuneliniuose šiltnamiuose augindami braške susiduria su aibe gamtos iššūkių, bet džiaugiasi galėdami gana anksti pirkėjus lepinti saldžiomis uogomisRubrikoje „Gamtininko komentaras“ gamtininkas Andrejus Gaidamavičius papasakos apie laumžirgių svarbą mūsų ekosistemoje ir kaip juos pritraukti į savo sodybas.Ved. Rūta Simanavičienė

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šilauoges ir braškes auginanti Molėtų rajono Gečionių kaimo ūkininkė Olė Petrėnienė jau dabar mato, kad įprasto jų derliaus šiemet nebus. Pasikartojančios šalnos visiškai nušaldė net plėvele apdengtas aktinidijas ir graikinius riešutmedžius. Pajuodavę jų lapai rodo, kad savų vaisių ir riešutų šiemet nevalgys.Populiarios antrosios pakopos studijų programos VDU Žemės ūkio akademijoje absoventams atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes. Išsamiau – Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Anželika Dautartė ir Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Jurgita Zaleckienė.Iš miesto į kaimą. Buvę miestiečiai Ingrida ir Robertas Dabužinskai nusprendė įsikurti Molėtų rajone, Juškelių kaime, Ingridos senelių sodyboje. Užuot turėję sodybą savaitgalio poilsiui, pamažu nusprendė įsikurti visam laikui. Taip iškilo gyvenamasis namas, sutvarkyti seni ūkiniai pastatai. Jie labai pravertė įkurdinant pirmuosius paukščius, avytes ir ožiukus. O dabar čia daugybė paukščių, triušių, avyčių, ožkelių, ponių, kitų gyvūnų. Visus juos pavadino „Mažųjų draugų“ ūkiu.Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo pareiškėjams, kurie pavėluotai – nuo birželio 14 iki 23 dienos pateiks paraiškas. Pagal ankstesnę tvarką tuo laikotarpiu pateikusiems paraiškas už kiekvieną pavėluotą dieną išmokos suma būtų mažinama 1 procentu. Išsamiau apie tokio sprendimo motyvus – Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė. Sprendimą vertina Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė.Didelis, labai įvairus, nuo produkcijos auginimo, perdirbimo iki pardavimo vartotojams Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio ūkis įgyvendintais užmojais stebina ne tik kaimynus. Ir kas kartą šalia įprastų veiklų aptiksi kai ką naujo: tai pasodintą ir plečiamą sodą, pradėtą vaisių perdirbimą, įveistą dekoratyvinių paukščių, triušių fermą. Į klausimą, ar nepavargsta nuo tokios įvairovės, gal jau žada kai ko atsisakyti, ūkininkas nedvejodamas atsakė, kad nieko nekeis.Vertinga prancūzų patirtis veislininkystėje sudomino lietuvius. Neseniai grupė veislininkystės ir gyvulininkystės specialistų dalyvavo konferencijoje Prancūzijoje, visą savaitę lankė fermerių ūkius, domėjosi jų patirtimi daugiausia veislininkystėje, sprendė, ką vertėtų pritaikyti Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose. Išsamiau – išvykoje dalyvavęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.Ved. Regina Montvilienė

Nelengvai atėjo pripažinimas pieno gamintojų kooperatyvui „Lietuviškas pienas“. Anot jo vadovės Aistės Sabaliauskaitės, kelias, kol jis oficialiai pripažintas, buvo ilgas ir vingiuotas. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas tvirtina, kad jų asociacijoje yra tik pripažinti kooperatyvai. To siekiant reikia atitikti būtinus reikalavimus.Kudirkos Naumiestyje gyvenantis Jonas Valaitis įkūręs garsųjį Bulvės muziejų, kuriame nestinga lankytojų visus metus. Jis 30 metų paskyręs bulvininkystei. Ir dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, savo sklype išbando 30 bulvių veislių. Sumanus ūkininkavimas leido šį sudėtingą pavasarį jas apsaugoti nuo šalnų ir jau gegužės pabaigoje kasti, ragauti pirmąsias bulves.Šimtametės plytų gamybos tradicijos Krūminių kaime. Jas Varėnos rajono miškuose puoselėja buvęs vilnietis, režisierius, o dabar nagingas amatininkas Gintaras Knieža. Jis lietuvišką molį ir senovės amatininkų patirtį taiko įvairių amžių produktams kurti. Taip įgyvendintos idėjos tapo verslu.Ved. Regina Montvilienė