Gimtoji žemė

Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia. Jie atsisako pirkti smulkiųjų ūkių pieną, o iš tų, kurių dar perka, moka itin mažą kainą. Dėl to smulkieji ūkiai nepajėgia atlaikyti konkurencijos ir yra išstumiami iš rinkos. Per pastaruosius penkerius metus pieno ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus – nuo 16 tūkstančių 2021 metais iki 9,5 tūkstančio šiemet. Vien per šiuos metus iš pienininkystės pasitraukė apie 2 tūkstančius ūkių. Tuo pat metu karvių skaičius sumažėjo gerokai lėčiau – nuo 205 tūkstančių iki 188 tūkstančių. Tai rodo, kad pieno gamyba koncentruojasi stambesniuose ūkiuose – jie plečiasi ir perima rinką.Kaip batsiuvys be batų - dažnai palydime posakiu, kai žmogui nelieka pačiam laiko pasirūpinti savimi. Elektrėnų savivaldybėje šeimos įkurtame Obenių medelyne rožėmis besirūpinanti Jūratė Kriaučiūnienė yra išimtis. Ji puoselėja ir puikų rožyną savo sodyboje.Lietuvos etnografijos muziejaus paveldo specialistė, architektė dr. Rasa Bertašiūtė sako, kad šiuolaikinėje kaimo ir miestelio architektūroje įsivyravo egoizmas.Ved. Kristina Toleikienė

Rima Siniauskienė iš Antalkių kaimo, Kauno rajone, tebelaiko tris karves. Taip ji gyvena nuo vaikystės – kaip gyveno tėvai ir seneliai. Gyvulių priežiūra, rytiniai ir vakariniai melžimai, pieno produktai šeimai – tai jos kasdieniai darbai. Dar neseniai toks gyvenimo būdas kaime buvo savaime suprantamas. Šiandien situacija pasikeitė – karvė maitintoja pamažu virsta egzotika Lietuvos kaime.Daktarė Jurgita Autukaitė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, yra vienintelė veterinarijos gydytoja, kuri Lietuvoje specializavosi gydyti alpakas. Jų augintojų daugėja, bet retas kuris supranta, kaip teks rūpintis šiais mielais gyvūnais.Europiečių atostogų poreikiai sparčiai keičiasi. Perkaitę ir pervargę žmonės ieško atgaivos gamtoje ir svajoja apie atostogas kaime pas močiutę - su knyga rankose, natūralų maistą ir ramybę, pasivaikščiojimus po miškus. Europos kaimo turizmo federacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad Lietuvos kaimo turizmas puikiai gali atliepti perkaitusio ir pervargusio europiečio poreikius.Ved. Kristina Toleikienė

Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar jais prekiauti turgavietėse. Miegoti tenka vos po keturias valandas, bet nuovargį išblaško avių ir ožkų jaunikliai. Tad rytais jie atranda jėgų ūkio darbams.Vakar Lietuvos kaimo turizmo asociacija oficialiai atidarė naują kaimo turizmo sezoną. Asociacijos vadovė Monika Sadauskaitė Pocė palinkėjo, kad kaimo turizmo sezonas niekada nesibaigtų, mat kaimo turizmas renkasi naują kryptį – Gamtos terapiją. Ji žmonėms reikalinga visų metų laikais.Kybartuose, Vikaviškio rajone, jei 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu “Gardulis”. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas kaip pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.Ved. Kristina Toleikienė

Pavasaris – sėjos metas. Sėjai naudojami beicuoti grūdai, kurie jokiu būdu negali patekti tarp maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia sulaukianti pranešimų apie įtarimus apie supirkėjams pristatomus užterštus grūdus. Ar pasitvirtino tokie faktai, atsakys šios tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.Šiemet vėliau pavasario sezonas prasideda ir medelynuose. Po šios žiemos tenka skaičiuoti ir nuostolius. Labai nukentėjo spygliuočiai, o kodėl taip nutiko, pasakoja dešimt metų Elektrėnų savivaldybėje veikiančio „Obenių medelyno“ vadovė Ieva Kriaučiūnaitė.„Prilėtink. Kelyje varlės“. Šį ženklą Kaišiadorių rajono Guronių kaime pastatė Vaiva Naruševičienė, jau aštuonerius metus išdrįsusi gelbėti varliagyvius nuo žūties ant kelio. Orams šylant netrukus prasidės varliagyvių migracija ir reikės savanorių, pasiryžusių rupūžes perkelti iš vienos kelio pusės į kitą, pagalbos. Tikimasi vėl išgelbėti kelis tūkstančius rupūžių.Ved. Kristina Toleikienė

Pavasario šalnos – dažniausia derliaus praradimo priežastis, tad ūkininkai pirmąsias uogas ir daržoves renkasi auginti šiltnamiuose. Taip ne tik saugiau, bet ir galimybė dar anksčiau užauginti pirmąjį derlių. Molėtų rajone dengtose dirvose jau skinantis užaugintus šparagus Simonas Klimavičius ketina imtis eksperimentuoti ir juos auginti šiltnamyje, o pirmuosius rinkti dar mėnesiu anksčiau.Balandžio 13-ąją prasidėjęs žemės ūkio naudmenų deklaravimas turėtų vykti skandžiai, įsitikinusi Žemės ūkio ministerijos atstovė Jolanta Ašmonienė. Finansinis laikotarpis persiritęs į antra pusę, programos ūkininkams žinomos, naujovių nėra daug, o ir jos susijusios su palengvinimais. Kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengiamos ir nuotolinės konsultacijos.Žaliuojantis ir uogas nokinantis stogas, kuris vasarą veikia kaip natūralus kondicionierius, o žiemą kaip patalai, vis dar apipintas nepagrįstomis baimėmis dėl drėgmės. Kokia tokių stogų nauda, pasakoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doc. dr. Ričardas Skorupskas.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos pieno gamintojus vienijanti asociacija ketvirtadienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje pieną dalino nemokamai – taip buvo siekiama parodyti, kokią mažą dalį galutinės jo kainos gauna pieno gamintojai. Ūkininkai sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes supirkimo kaina du ar tris kartus mažesnė nei savikaina. Politikai protestuojančius ramino greitų sprendimų pažadais.Feta - sūris, naudojamas salotose, kepiniuose ir net desertiniuose užkandžiuose. Plačiai naudojamas tradicinėje graikų virtuvėje, jau spėjo išplisti ir kitos valstybėse. Deja, dėl nemalonumų žemės ūkyje šiemet graikijos sūrininkai, manoma, pagains gerokai mažiau šio produkto.Praėjusią savaitę Panevėžyje buvo minimas publicistės, rašytojos, visuomenės bei politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo jubiliejus. Puziniškio dvaras - vieta, kurioje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį. Dabar čia veikia muziejus, kuriame susipina istorija ir edukacinė veikla.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvoje tikimasi pradėti auginti naują grūdų rūšį – kernzą. Skirtingai nuo paprastų kviečių, Kernza nereikalauja kasmetinio atsodinimo, mažina dirvožemio eroziją dėl gilių šaknų ir gerina dirvožemio sveikatą. Idėja per Skandinaviją iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavo į Lietuvos bandymų laukus. Ši vasara bus ketvirta, kai stebimas šio daugiamečio augalo augimas. Apie tai pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos mokslo darbuotojos Z. Kriaučiūnienė, R. Čepulienė, N. Vaitkevičienė.Ketvirtadienio dieną ūkininkai planuoja praeiviams išdalinti 50 tūkst. litrų pieno. Taip siekiama parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Anot kooperatyvo „Pieno puta“ direktorės Jūratės Dovydėnienės, taip norima paspartinti sprendimų priėmimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į kilusias problemas. Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono Aurimas Gelbūda sako, kad labiausiai gąsdina nežinomybė.Ved. Arneta Spaičė

Nauji sprendimai ūkiams, siekiantiems produkciją tiekti iš gamybos vietos tiesiai ant klientų stalo. Kai kurie maisto produktai itin jautrūs temperatūrų skirtumams, juos gabenti reikia atitinkamame transporte. Šią paslaugą ėmė teikti DPD Fresh, o neseniai susikūręs internetinis turgelis „ŪkisGO“ smulkiems ūkininkams padeda rasti savą pirkėją interneto platybėse.Jurio ir Kristinos Milišiūnų ūkis kurtis ėmė kartu laisva Lietuva. Per daugiau nei tris dešimtmečius jų avių banda išsiplėtė nuo keturių iki kelių šimtų. Iš mažai kur dabar naudojamos vilnos pora ėmė statyti jurtas, kurių dabar sodybos kieme – šešios.Panevėžio rajone, Ramygaloje Laima Kiškienė greta keramikos studijos „Savos erdvės“ įkūrė ir desertinę. Pokalbis apie naują veiklos kryptį, įkvėpimus ir bandymus įtikti vietos pirkėjams.Ved. Arneta Spaičė

Pristatytas naujas ūkininkų klubas „AgroRegen“, vienijantis regeneracinės žemdirbystes praktikus ir mokslininkus. Apie šio klubo ištakas bei užmojus – pokalbis su trimis klubo steigėjais.Raugintų produktų sezonas eina į pabaigą ir prasidedantį šviežių daržovių metas. Apie raugiamas egzotines ir įprastas daržoves pasakoja ūkio „Raugiam viską“ kūrėja Dalia Abukauskienė. Ji atskleidžia ir kokias daržoves šiais metais planuoja auginti.Įsibėgėja sodo darbai. Nuo ko pradėti ir kaip neužbėgti darbams už akių pasakoja medelyno „MamaFlora“ apželdinimo specialistė Alina Rokienė.Ved. Arneta Spaičė

Pasiruošimas Velykoms. Ką ruošdami šventinį stalą iš ūkininkų perka žmonės? Reportažas iš Panevėžio ūkininkų turgaus.Edita Prikockienė augo Radviliškio rajone, kaime, kur iš mamos, močiutės stengėsi perimti kuo daugiau žinių apie amatus. Ypač – apie margučių marginimą vašku. Ko nespėjo sužinoti, vėliau mokėsi pati ir dabar jau du dešimtmečius kuria spalvingus, gamtos ir baltiškais raštais puoštus margučius. Savas žinias jau spėjo perduoti ir dviem sūnums.Nykštukiniai triušiai – kuo jie skiriasi nuo įprastų triušių pasakoja Greta Avižinaitė-Lubienė. Jos Vilniaus rajone auginami triušiai yra atvykę iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų Lietuvos veisėjų.Ved. Arneta Spaičė

Nedidelio šeimos ūkio šeimininkas randa laiko ir drožybai. Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir tvartukas avims. Sauliaus sumeistruoti garažiukai mašinoms ir smulkiai ūkio technikai laikyti, o žąsims laikyti – užtvarai, dar keli hektarai pievų ir dirbamos žemės atokiau nuo sodybos. O prie įvažiavimo į namus medinis katinukas, sraigė ir daugybė ruošinių kitiems drožiniams.Jau penkiolika metų Saulius surado savo pomėgį, savarankiškai mokydamasis drožybos. Drožyba neabejotinai patinka ir namiškiams. Keletą didesnių sodybą puošiančių medinių skulptūrų mūsų klausytojai gali pamatyti laidos feisbuke.Ved. Arvydas Urba.

Švenčionių rajone Adutiškyje esantis Pupkevičių bitininkystės ūkis – išskirtinis. Ne tik tuo, kad turi 1700 bičių avilių, bet ir medaus homogenizavimo įranga. Ji leidžia suvienodinti medaus savybes tarptautinei prekybai šimtais ir tūkstančiais tonų. Kanada, Meksika, Argentina, Vietnamas ir daugelis Europos šalių veža medų į Pupkevičių ūkį, o po homogenizavimo, jis eksportuojamas į dar daugiau šalių. Apie tarptautinės veiklos ypatumus ir šių metų bičių aktyvumą pasakoja ūkio šeimininkas Aleksandras Pupkevičius.Humoras padeda gyventi, taip sako Stasys Judka iš Kaišiadorių rajono Dainavos kaimo. Pats pasistatęs ir įsirengęs remonto dirbtuves, sukonstravęs ne vieną traktorių, stebina kaimynus. O klausiantiems kas padėjo statybose, ar prie technikos, jis sumanė atsakyti pajuokaudamas. Ant dirbtuvių pastato pritvirtino iškabą firma “Tep Lep”, kurios viršininkas Stasys.Molėtų rajone Laičių kaime gyvenanti Vida Plieskienė užaugino 8 vaikus: 6 dukras ir du sūnus. Sugebėjo baigti mokslus Vilniaus kooperatiniame technikume, dar kolūkių laikais su vyru Vytautu turėjo savo ūkelį ir daug dirbo, gyveno kukliame bute. Dabar jau, įsukūriusi erdviame name, vyras deja, iškeliavęs anapilin, dalis vaikų gyvena užsienyje, bet lanko kartu su anūkais, o dukra Vilma su šeima pasistatė namus tame pačiame kaime. Pokalbis su mama ir dukra apie gyvenimiškos energijos paprastas paslaptis.Ved. Arvydas Urba

Artėjant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui kiekvieną pavasarį kooreguojamos įvairios tvarkos. Šį kart žemdirbiams sąlygos, atitikti gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei, lengvinamos. Kaip palengvinta, ar tuo patenkinti patys ūkininkai? Aiškina Žemės ūkio ministerijos specialistas Gediminas Dūdėnas. Vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir Sauliaus sumeistruotų pastatų. Beveik kiekvienas papuoštas įvairiais drožiniais. Saulius pats išmoko drožti ir dabar laisvesniu nuo ūkiškų darbų laiku drožia ne tik savo malonumui, bet turi ir užsakymų.Šią savaitę Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, Europos Komisija sulaukė daug pastabų. Akcentuota, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms ir biurokratija neturi branginti maisto produktų. Ministrai atkreipė dėmesį, kad šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas mano, kad galiojančiame dokumente yra painiavos, nes anglis prilyginta anglies dioksidui.Ved. Arvydas Urba

Vaizdingo kraštovaizdžio sodyboje, Širvintų rajone, su šeima gyvenanti Živilė Verikienė sako, kad išsipildė svajonė gyventi arčiau gamtos. Moteris mokytojavimą derina su šeimos verslu – aliejaus spaudykla. Kaip sako Živilė, pirkėjus pasiekia tik šviežiausias aliejus, nes jis yra šalto spaudimo, nefiltruotas. Živilės vyras Liudvikas ūkininkauja, augina įvairias kultūras. Aliejus yra spaudžiamas tiek iš savų, tiek iš kituose ūkiuose auginamų sėklų. Ieškant naujų skonių ir kvapų, versle nuolatos vyksta ir eksperimentai. Šalia aliejaus spaudimo šeima dar gamina ir hidrolatus.

Dėl sudėtingos geopolitinės padėties, brangstant kurui ir trąšoms, daugeliui ūkininkų pavasario darbymečiui reikia lengvatinių paskolų. Tik dabar rengiamą tvarką žadama tvirtinti balandžio mėnesį, o paskolos bus pasiekiamos geriausiu atveju vasaros pradžioje. Lėtą biurokratų darbą kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė Regina Mininienė aiškina kokios paskolos bus teikiamos ir kodėl pasirengimas užtruko.VDU žemės ūkio akademijos studijų programa Tvarioji inžinerija - vienintelė Lietuvoje. Pirmoji laida bus tik kitais metais, bet studentai jau dabar turi galimybę įsidarbinti, o baigus mokslus jų pageidauja daugelis agroverslo įmonių. Trečiakursio studento Arno Katiliaus patirtis ir bendrovės „Dojus agro“ direktorės Dianos Tatarūnaitės Zubenienės komentarai.„Laimybė“ – Aistės ir Edmundo Leonaičių šeimos ūkis, kuriame veikla orientuota ne į kiekybę, o į kokybę ir į naujų receptų ir neįprastų produktų gamybą. Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone įsikūrusi šeima šiemet pristato beržų sulos sirupą ir su jalapenu daromus įvairius pagardus.Ved. Arvydas Urba

Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais organizuojami įvairūs mokymai. Šiemet už ilgametę visuomeninę veiklą, vadovaujant jaunimo savanoriškajai tarnybai, Vytautas apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.Auksarankis, tai – žmogus, sugebantis kurti rankomis: mąstant, racionaliai ir kantriai dirbant. Toks yra Stasys Judka, gyvenantis Kaišiadorių rajone Dainavos kaime. Pernai rudenį jis baigė ūkininkauti, bet ir toliau konstruoja traktorius ir kabinas jiems, remontuoja įvairiausią technika ir tam turi įsirengęs puikias dirbtuves, apsirūpinęs įranga. Kas skatina kūrybą?Rytų Lietuvoje vėliausiai šalyje ištirpsta sniegas, ilgiausia ledas laiko sukaustęs vandens telkinius. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška sako, kad žiema čia trunka 4–5 mėnesius. Kodėl taip yra?Ved. Arvydas Urba

Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai patvirtina trisdešimtmečiai ūkininkai mažeikiškis Mantas Lalas ir tauragiškis Paulius Macas, o taip pat trisdešimtmetė Monika Tarvydytė, vadovaujanti technikos pardavimo bendrovei „Ivabaltė“, tarsi garantuoja tradicinės parodos tęstinumą. Apie pirmasias parodas prisiminimais dalinasi bendrovių „Rovaltra“, „Lytagra“, „Laumetris“ vadovai, parodų organizatoriai ir medžio drožėjas Vitalius Striuogaitis, nepraleidęs nė vienos parodos.Vis labiau pavasarėjant, gėlių mėgėjams jau norisi puošti savo kiemus ir sodybas. Patyręs gėlių ūkio iš Švenčionių rajono šeimininkas Ruslanas Sivojus atkreipia dėmesį, kad daigams auginti šiemet reikėjo daugiau šildyti šiltnamius, bet gėlių asortimentas nesumažėjo. Pataria visiems neskubėti nešti gėlių į lauką, atidžiau klausyti specialistų patarimų ir gėlėmis šiuo metų laiku rūpintis kaip mažais vaikais.Ved. Arvydas Urba

Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip dalijosi Kraštų kaimo gyventojai, bibliobusas dabar yra kone vienintelis traukos centras, kur galima ne tik knygas pasiimti, bet ir pabendrauti su kaimynais. Be to, bibliobusas yra pritaikytas negalią turintiems asmenims. Įvairių veiklų numatyta ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Plačiau apie viską, pirmiausia, pasakojo bibliobuso projekto vadovė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.Ved. Rūta Simanavičienė

Siekdama užkirsti kelią išmokų medžiotojams, Žemės ūkio ministerija nutarė susietosios paramos nebeskirti cukinijų, ropių ir ridikų augintojams. Moliūgų auginimas taip pat išliks po padidinamuoju stiklu. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad pokyčiai teigiami, tik nežinia, ar jų pakaks, jei norima galutinai užkirsti kelią fiktyviems augintojams. Reikia skirti dėmesį pajamoms, gautoms iš parduotos produkcijos.Pasvalio rajone su žmona ūkininkaujantis Regimantas Krikščiūnas sako, kad žemės ūkio darbai jam pažįstami nuo pat mažens. Atspirties tašku kurti ūkį tapo galimybė pasinaudoti jaunojo ūkininko parama, o dabar vyras su šeima dirba apie 400 hektarų žemės.Rubrika „Užsienio naujienos“. Ukrainoje šiemet gali brangti grikiai, nes ūkininkai jų pasėjo gerokai mažiau nei pernai. Per pastaruosius metus grikių derlius smarkiai sumažėjo ir dabar nepakanka šalies poreikiams patenkinti. Skaičiuojama, kad rinkoje trūksta apie 30–35 tūkst. tonų grikių, todėl tikėtina, kad grikių kainos kils.Ved. Rūta Simanavičienė

Nors kuriant kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ pirminis siekis buvo strategija nuo lauko iki stalo, visgi grūdų perdirbimas vis dar yra siekiamybė. Kaip sako kooperatyvo direktorius Aldas Gedvila, įsilieti į globalią rinką nėra taip paprasta, bet pabrėžia, kad kooperacijos nauda ūkininkui reikšminga dėl kokybės valdymo. Būtent nestabili grūdų supirkimo rinka paskatino jauną ūkininką Mindaugą Rapkevičių tapti kooperatyvo nariu, kuriam dabar ir pirmininkauja.Vilniuje gyvenusi Živilė Verikienė visuomet svajojo gyventi kaime. Svajonė išsipildė sukūrus šeimą. Dabar Živilė ir Liudvikas Verikai gyvena nuostabioje sodyboje Širvintų rajone ir turi šalto spaudimo aliejaus spaudyklą ir dar gamina hidrolatus.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip Kipre pamatytos jurtos virto Simonos Vasiliauskaitės šeimos verslo idėja „Vasarojus“ vaizdingose Birštono apylinkėse. Lankytojai kviečiami apsigyventi jurtose ar kupoluose su visai patogumais, o svarbiausia – gamtos ramybėje.Ved. Rūta Simanavičienė

Didžiausia pieno gamintoja Lietuvoje laikoma žemės ūkio bendrovė „Vaškai“ glaudžiai susijusi ir su biometano dujų gamykla, kuriai vadovauja Darius Linkevičius. Kaip sako ŽŪB „Vaškai“ direktorius Gintaras Linkevičius, mintis statyti biometano dujų gamyklą augo palaipsniui ir artimiausiu metu planuojama paleisti penktąjį reaktorių. Verslininkas sako, kad milijoninės investicijos atsiperka jau dabar.Kaune gyvenusi Giedrė Kasparevičiūtė pasakoja, kad visuomet mylėjo gyvūnus, bet gal būtų sunkiai patikėjusi, kad kada turės mini zoologijos sodą. Visgi svajonei buvo lemta išsipildyti. Dabar Giedrė su šeima puoselėja sodybą „Deer house“ Širvintų rajone ir turi mini zoologijos sodą. Kaip pati juokauja, trūksta tik liūto.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie mikrobiologijos svarbą ir kokie naujausi atradimai leis ateityje žmonėms valgyti sveiką maistą. Plačiau apie tai papasakos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro daktarė Neringa Rasiukevičiūtė.Ved. Rūta Simanavičienė

Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats atstatymas, bet tai, kad trūksta medžiagų tai padaryti. Situaciją vertins ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos atstovas.Birštono apylinkėse prie Nemuno įsikūrusioje „Panemunio sodyboje“ su šeima šeimininkauja Kristina Dargenienė. Nors rūpinantis sodyba reikia įdėti daug darbo, tačiau žmonės išvyksta pailsėję ir tai didžiausias komplimentas šeimininkams.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kodėl perkant maisto produktus per socialinius tinklus reikėtų būti atsargesniems.Ved. Rūta Simanavičienė

Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožiomoteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skareliųrišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Ved. Kristina Toleikienė

Lina Vaičekauskienė į Pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją iškeisti gyvenimą sostinėje į Ventės kaimo (Šilutės r.) ramybę.

Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro Tabero tikslas – plėsti asortimentą. Dabar klientai gali išsirinkti net iš 30 žuvų rūšių. Tai daroma ir atsižvelgiant į klientų poreikius, ir dėl stiprios konkurencijos su kitais ūkiais.Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Dirbdama Švėkšnos muziejuje ji ketina sugrąžinti miestelio istorijai įdomią asmenybę – Zofiją. „Mados ikona, ypatingo grožio moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Lina Vaičekauskienė į pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją gyvenimą sostinėje iškeisti į Ventės kaimo ramybę.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.Ved. Kristina Toleikienė

Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė įspėja, kad pasakos skirtos ne vaikams, bet suaugusiesiems — kai kurie siužetai ir pamokymai gali būti jiems per žiaurūs.Ved. Kristina Toleikienė

Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.Ved. Kristina Toleikienė.

Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, šiemet jų vėl nebus.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama, kad pieno nebereikia ir nutraukiamos sutartys. Tiesa, kol kas dar neteko išpilti nė vieno pienovežio, nes už sumažintą kainą pienas - perkamas.Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, jų šiemet vėl nebus.Šilutės rajono savivaldybė sako, kad potvyniai įprastas reiškinys pamaryje, bet šiemet tikrai buvo ruoštasi labiau, mat baimintasi katastrofinio potvynio.Ved. Kristina Toleikienė

„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.Ved. Kristina Toliekienė.

Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė pasakoja ir apie savą pomėgį, virtusį verslu – kurti minkštus žaislus vaikams.Iš Šiaulių į Kražius, Kelmės rajoną persikėlę gyventi menininkai Diana ir Gintautas Stunguriai vietinėje seniūnijoje įkūrė Mažąją galeriją: „Siena negali būti tuščia. Eini iš seniūno sutvarkęs reikalus, pakeli galvą – matai paveikslus. Kaip kitaip kaimo žmogų pakviesti meno pažiūrėti?“Kodėl arkliai žvengia, o ne skleidžia kokį kitokį garsą? Paaiškėjo, kad jų žvengimas - unikalus gyvūnijos pasaulyje. Tai patyrinėti nusprendę Danijos mokslininkai tikina įminę šią paslaptį.

Ūkininkas Kazimieras Venckus Vilkaviškio rajone ūkininkauja su dviem savo sūnumis. Pusantro tūkstančio hektarų ūkį jie valdo visi trys, Kazimieras – dažnas patarėjas, kurį užgrūdino 34 metai patirties. Siekiant užtikrinti spartesnę kartų kaitą, Žemės ūkio ministerija parengė siūlymą leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams.Pakruojo rajone įsikūręs žirgynas „Margas ponis“ – užuovėja ir žirgams, ir juos prižiūrintiems. Ir nors žirgynas vadinasi „Margas ponis“ - atvykstančius pasitiks ir žąsys, ir ožkos, ir vištos, ir katinai. Apie spalvingą „Margo ponio“ gyvenimą pasakoja žirgyno įkūrėja Apolonija Vaitkevičienė.Sraigės – ir delikatesas, ir pašarai gyvuliams, ir grožio paslaptis. Dramblio Kaulo Krante sraigių auginimo paslapčių vieni ūkininkai moko kitus ir tai populiarėjanti ūkininkavimo atšaka.Ved. Arneta Spaičė

Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios popietę, megzta ir nerta trispalvė Gija apjuos Kupiškio centrinę aikštę.Pasvalio rajone puoselėjamos senųjų pirštinių mezgimo tradicijos. Kiekvieną trečiadienio vakarą Valakėlių kultūros namuose darbuotis virbalais renkasi keliolika moterų. Anot mezgimo vakarų sumanytojos Linos Bartašienės, čia pasisemiama ne tik žinių apie senuosius amatus, bet ir bendrystės.Lietuvai atgavus nepriklausomybę autobusų stotelė Sidabravo gyvenvietėje buvo paversta išskirtinio dizaino parduotuve, kurioje visus tuos metus darbuojasi pardavėja Aušra. Pokalbis apie parduotuvę ir aplink ją verdantį gyvenimą.Ved. Arneta Spaičė

Šakių rajone ūkininkaujantys Mockaičiai jau nepamena metų, kad jų pieno ūkis veiktų pelningai. Išlaidų skirtumą dažniausiai padengia uždarbis iš augalininkystės. Tikimasi, kad jau už dviejų savaičių pavasarinę sesiją pradedantį Seimą pasieks ilgai rengtas Pieno įstatymas, kuris padėtų spręsti įsisenėjusias problemas.Dažnas kaimo bibliotekininkas knygas žmonėms pristato į namus. O štai Kražių seniūnijoje Kelmės rajone Renata Norvaišienė, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos vedėja, dar prižiūri ir atokesnėse gyvenvietėse veikiančias knygų skryneles.Šiaulių mieste antrą pavasarį iš eilės išsirito trys didieji apuokai. Mažylius ir jų tėvus stebi Ekosistemų apsaugos centras.Ved. Arneta Spaičė

Reportažas iš savaitgalį sostinėje vykusios Kaziuko mugės, kurioje domėtasi lankytojų nuomone apie šiųmetes kainas ir prekiaujančiųjų įžvalgomis.Olandijoje perkami tulpių svogūnėliai – rezervuojami dar pavasarį. Kodėl per pastaruosius metus gerokai šoktelėjo tulpių svogūnėlių kainos – pasakoja ūkininkė Aurelija Vaičaitienė, Radviliškio raj.Ved. Arneta Spaičė

Ūkininkai Kristina ir Rokas Janickai Kaišiadorių rajone Gabriliavos kaime laiko 140 mėsinių galvijų ir 350 avių. Ir ketina plėsti bandas. Trisdešimtmečiai, padedami Kristinos tėčio, jau turi nemenkos patirties, daug dirba, sumaniai pritaiko naujoves ir spėja visur: vaikus auginti, pakeliauti, kultūrinius renginius aplankyti. Kas labiausia lemia jų pasirinkimą užsiimti gyvulininkyste?Daugėja ūkiškų veiklų, kur žmogų ir įprastą techniką gali pakeisti dronai. Bendrovės Agrodronas, vienos pirmųjų Baltijos regione pradėjusios tiekti žemdirbiams dronus, vadovas Mindaugas Dorelis įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo naudotojo fantazijos. Biržų rajono ūkininkas Žilvinas Jasinevičius tai tik patvirtina, nes prižiūrėti 400 ha uogyną dabar lengviau. Ne tik ūkininkai galės geriau įvaldyti dronus, kai Kauno technologijų mokymo centre pradėjo veikti uždara dronų skraidymo praktinio mokymo bazė. Jos direktorius Paulius Čepas pristato mokymų ypatumus.Molėtų rajone Duobinių kaime vietos gyventojas Dalius Kontrimavičius prieš metus įrengė šaudyklą. Joje lankosi ne tik profesionalai iš krašto apsaugos, medžiotojai, bet ir visi, norintys išmokti valdyti ginklą. Kaip kilo toks neįprastas sumanymas, kuriam gauta ES parama alternatyviai veiklai kaime kurti?Ved. Arvydas Urba

Kaišiadorių rajone Dabravolės kaime, senelių tradicijas ūkininkauti tęsiančiam Dainiui Graželiui neramu, nes šalia pradėti aukštapelkės atkūrimo darbai. Anot ūkininko ir jo žmonos Jūratės, su vietiniais nenoriai kalbama, nepaaiškinama, kas daroma, kas pelkę prižiūrės pasibaigus projektui. Taip kyla abejonės dėl ūkio išlikimo, sūnaus- jaunojo ūkininko perspektyvos. Padėtį komentuoja projekto vykdytojai – Valstybinės miškų urėdijos specialistė Ugnė Užtupienė ir Všį Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.Tvari tekstilė iš pluoštinių kanapių pramoninių atliekų. Jos kūrimu užsiima tarptautinė Švedijos, Lenkijos ir Letuvos, mokslininkų komanda. Joje ir KTU profesorė Daiva Mikučionienė, teigianti, kad sumažinus atliekas, atsiras galimybė daugiau auginti pluoštinių kanapių, o tekstilės, kuri pakeis sintetines medžiagas, galima tikėtis jau greitai.Ispanijos ūkininkai jau ima pirmąjį derlių, džiaugiasi dėl gausaus lietaus žiemą, bet Andalūzijos regione dėl stipraus vėjo ir liūčių citrusinių vaisių augintojai patyrė didžiulių nuostolių. Kuo dar ypatingas šis pavasaris ispanams? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos, formuojasi jų deficitas. Anot ūkininko, šalies žemdirbiams kasmet tai kainuos 60 – 110 mln eurų. Briuselio sumanymas painus, jam nepasiruošta tvirtina europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. O kokios galimybės kooreguoti nuo metų pradžios įsigaliojusį CBAM? Kokių priemonių imasi šalies vyriausybė? aiškina Žemės ūkio ministars Andrius Palionis.VDU žemės ūkio akademijos dėstytojai, docentė Simona Paulikienė ir asistentas Tomas Ūksas įvairiose šalies mokyklose susitinka su baigiamųjų klasių moksleiviais. Per metus jie aplankė tris dešimtis mokyklų, o vienas paskutinių susitikimų buvo Trakų rajone Paluknio Medeinos gimnazijoje. Susitikimą vertino praktines išmanaus konstravimo užduotis atliekantys moksleiviai ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.Ved. Arvydas Urba

Seimo kaimo reikalų komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo, įpareigojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą laikytis įstatymo. Parlamentaras Viktoras Pranckietis sako, kad toks atvejis pirmas jo praktikoje. Departamento atstovas aiškina, kad jie turi turi savo atskirą nuomonę ir įstatymą laiko taisytinu. O pluoštinių kanapių perdirbėjai, dar rudenį sulaukę įstatymo leidžiančio produkcijos eksportą, negali įvykdyti susitarimo su užsakovais iš Japonijos ir Australijos.Molėtų rajone Laičių kaime jau dešimtmetį stovi moliniai, apskritos formos su šiaudiniais stogais keli namukai. Juose įsikūręs ir erdves renginiams įrengęs Liudas Vasiliauskas prisistato saviugdos treneriu, padedančiu atkurti žmogiškus resursus. Patirties įgavęs Pietų Amerikoje jis organizuoja ir tarptautinius seminarus.Ledonešio belaukiant įtampa atslūgo. Kaišiadorių rajone Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bortkūnas 20 metų gyvena ant Neries kranto, senelių žemėje, kur išlikusi ir šimtametė pirtelė. Šiemet prognozių būta baisių, bet ledai tirpsta lėtai, ledonešis tikimasi bus įprastas, nors nuostolių ūkiui bus.Ved. Arvydas Urba

Janinos ir Vyto Stasiulevičių ūkis pernai Kaišiadorių rajone pripažintas geriausiu. Jie tvarkosi 100 ha ūkyje, o sūnus Linas turi 250 ha ūkį ir patenkintas mamos ir tėčio pasiekimu. Lygiuojasi į juos ir kartu su tėčiu tariasi dėl įvairių technologinių sprendimų, bendrų pirkimų ir efektyvesnio technikos panaudojimo. Prisipažįsta, kad net ir mąsto panašiai, o tai užtikrina šeimos ūkio ateitį.Molėtų rajono Dapkūniškių kaimo bendruomenė jau 15 metų rėmėjų pagalba kartą per mėnesį organizuoja nemokamus pietus sunkiau gyvenantiems apylinkių senjorams. Jau tradicija tapo po pietų susitikimai su įdomiais kraštiečiais, vietos politikais ir ūkininkais. Apie renginio naudą bendruomenei ir senjorams pasakoja pietų organizatorės Valė ir Vida, vertina senjorė Stasė, o apibendrina bendruomenės pirmininkė Marija Ažubaliene.Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis sukrusti turėtų sodininkai, mat dėl užsitęsusios žiemos ir gausaus sniego soduose smarkiai pasidarbavo kiškiai ir stirtos. Kaip dar apsaugoti nepagraužtus vaismedžius, ko neskubėti daryti ir kodėl dar kartą reikia balinti medelius pasakoja biomedicinos mokslų daktaras, privataus medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas.Ved. Arvydas Urba