Gimtoji žemė

Vytauto Dzingulevičiaus avių ir ožkų ūkis išskirtinis: dalis bandos ganosi Kauno miesto teritorijoje ir ožkų ir avių pienas perdirbimas, populiariausio produkto jogurto pirkėjai atvažiuoja į ūkininko namus. Šeimos ūkyje kartu su tėvais – apie 200 avių ir dvi dešimtys ožkų. Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad jei būtų pardavinėjęs pieną, o ne produktus iš pieno, ūkis jau būtų uždarytas.Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad nuo rugsėjo 16 d. pradėtos mokėti avansinės susietosios paramos už pienines karves išmokos pasieks 11 tūkstančių paramos gavėjų. Jau pirmosiomis dienomis bus išmokėta apie 30 mln. eurų. Tauragės rajone 120 karvių modernų pieno ūkį turintis Paulius Macas susietosios paramos mokėjimo tvarką vertina gerai ir mano, kad perdėtų reikalavimų galėtų nebūti ir kitų paramų teikimo tvarkose. Apie biurokratijos mažinimą ir apie avansinius mokėjimus kalba Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.Beveik prieš dvejus metus šalia VDU žemės ūkio akademijos centrinių rūmų buvo pasodintas ąžuolynas, skirtas akademijos įkūrimo šimtmečiui įamžinti. Anuomet akademijos bendruomenė, svečiai ir mecenatai pasodino 100 jaunų ąžuoliukų. Vietą ąžuolams sodinti rinko ir toliau ąžuolynu rūpinasi Juozas Girinas, žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vedėjas. Kaip šį rudenį auga ąžuoliukai?Ved. Arvydas Urba

Smarki liūtis, prieš savaitę užklupusi Klaipėdos rajoną, pridarė didelių bėdų braškes ir daržoves auginančiam ūkininkui Pauliui Preibiui. Iki šiol pusantro hektaro plote telkšo vanduo, į lauką neįmanoma įvažiuoti su jokia technika, po vandeniu atsidūrė braškės, o didžioji dalis moliūgų derliaus jau sugadinta. Ūkyje apsilankiusi Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkė Danutė Karčiauskienė teigia, kad dėl išskirtinės dirvožemio struktūros perteklinis vanduo nesusigeria, prarandamas derlius, žūsta augalai ir nyksta pats dirvožemis.Žemės ūkio technologijos ir inovacijos pristatomos kartu su pramogomis. VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kartu su akademijos Mokomuoju ūkiu organizuoja „Kukurūzų naktį”. 3 hektarų kukurūzų lauke, kurio forma primena Lietuvos žemėlapį, susitiks mokslas, verslas, praktika, o lankytojų lauks įvairios pramogos kukurūzų labirinte. Apie būsimą renginį pasakoja ūkio direktorius Vilius Venskutonis ir centro skyriaus vadovė Kristina Balnytė – Rusė.Lenkijos ūkininkai mažiau nukentėjo nuo rugpjūčio pabaigoje siautėjusios audros. Anot LRT radijo bendradarbio gyvenančio Vroclave Lauryno Vaičiūno, kaimynų ūkininkams daugiau žalos pridarė vidurvasario audra, dėl kurios grūdų derlius daug kur bus mažesnis trečdaliu. Ar numatytos kompensacijos ir kokios dabar lenkų ūkininkų nuotaikos?Ved. Arvydas Urba

Cukrinių runkelių auginimas, ilgai buvęs pelningu, jau ketvirtą sezoną žemdirbiams naudos duoda vis mažiau. O kitiems metams, nustačius 25 eur/toną supirkimo kainą, dalis ūkininkų atsisako sudaryti sutartis su fabriku ir runkelių neaugins. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė nepratęsė sutarties ir kitais metais žada nesėti įprastai 35 metus augintų 300 ha runkelių. Jotainių bendrovė pasirašė sutartį, bet tik 20 ha ir dėl to, kad „neiškristų iš sąrašo“. Kokių argumentų turi bendrovių vadovai Eimantas Čeponis ir Gytis Giedraitis, kaip padėtį komentuoja „Nordic sugar“ Kėdainiai žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris?Pluoštinės kanapės – vienas iš naudingiausių augalų tvariam žemės ūkiui, pasižymintis išskirtinėmis dirvožemio gerinimo savybėmis ir ekonomine nauda ūkiui. Dar didesnės naudos būtų turint vietos sąlygoms labiau pritaikytų veislių, tačiau lietuviškų nėra. Didžiosios Britanijos mokslininkai, pasitelkdami genų inžinerijos privalumus, jau atlieka praktinius bandymus su naujomis veislėmis. Ar galima kažką panašaus turėti ir Lietuvoje? Pasakoja Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir Žemdirbystės instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Andrius Aleliūnas.Ved. Arvydas Urba

Keliolikos metų ūkininkavimo patirtį turintis, iš tėvų perėmęs ir modernizavęs dabar jau 300 ha augalininkystės ūkio šeimininkas Vilius Sorokinas drąsiai sako: „kuo toliau, tuo blogiau, bet tempiam. O ką darysi?“. Ukmergės rajono ūkininkas, kalbintas prie kombaino vasarinių rapsų lauke, pateikia ir argumentų kodėl ūkininkauti vis sudėtingiau ir kas padeda išgyventi.Inovatyvi įranga iš esmės pakeičia pasterizavimo procesą ir išsaugo naudingas žaliavos savybes. Vakume, prie žemos temperatūros pagaminti pagardai ir užtepėlės iš topinambų, slyvų, paprikų, obuolių, sausmedžio uogų – nepamainomas funkcinis maistas. Apie VDU žemės ūkio akademijos Agroinovacijų centro įrangą ir gamybos technologiją pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė Elvyra Jarienė.Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta beveik 400 valstybės ir savivaldybių mokyklų, daugiausia kaimiškose vietovėse. Mažėja vaikų ir brangu išlaikyti mažesnes kaimo mokyklas. O ko netenkame, uždarant mokyklas? Į klausimą atsako beveik 50 metų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Prienų rajone Pakuonyje dirbusi Onutė Zmiejauskienė, su kolegėmis įkūrusi krašto istorijos muziejų ir iki šiol jame rengianti edukacijas.Ved. Arvydas Urba

Tik laiko klausimas – kiek dar galės vadintis miestiečiais – jauna programuotojų šeima, Ingrida ir Nerius Žarnauskai ieško sodybos kaime ir nori užsiauginti sau maisto. Programuotojai daržininkavimo patirtį kol kas kaupė balkone, bet sako, kad atėjo laikas kažkam didesnio, norisi ir kokią vištą ar ožką auginti. Nors šeimos idėja susilaukė didelio dėmesio ir palaikymo, visgi surasti sodybą, tinkamą gyvenimui visus metus, ne taip paprasta. Gal jūs tapsite jaunos šeimos svajonės išsipildymo dalimi? Plačiau apie tai laidoje „Gimtoji žemė“.

Ketvirtadienį Vilniuje susitiko žemės ūkio sektoriaus atstovai. Vyko pirmasis Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdis, kuriame tartasi, kaip paskirstyti 20 mln. eurų paramą, taip pat kalbėta apie mokymų svarbą norintiesiems pradėti ūkininkauti.Tą pačią dieną Seimui pateiktas projektas, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp projekto rengėjų – Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti Seimo nariai. Žemės ūkio ministras pristatys argumentus, kodėl palaiko šio įstatymo naikinimą. Į jo poziciją reaguos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas, ilgą laiką vadovavęs šiai organizacijai.Kita tema – apie jauną programuotojų šeimą, ieškančią išsinuomoti sodybą. Ir ne vakarėliams rengti, o ūkininkauti. Ingrida ir Nerijus Žarnauskai savo sumanymą vertina atsargiai ir supranta, kad sunkumų neišvengs, tačiau svajonės neatsisako. Jie nori pabandyti patys užsiauginti maisto ir pajusti, ką reiškia rūpintis sodyba. Gal šiai jaunai šeimai, ieškančiai sodybos nuomai, galite padėti ir jūs?Ved. R. Simanavičienė

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė, kad ūkininkams 2025 metais patyrusiems žalas dėl liūčių ir šalnų iš valstybės rezervo skiriama kiek daugiau nei 860 tūkstančių eurų. Žemės ūkio ministerijos duomenis, dėl liūčių labiausiai nukentėjo Biržų ir Šilutės rajonų ūkininkai. Kada galima tikėtis kompensacijų, komentuoja ŽŪM viceministrė Ligita Valalytė. Kaip vertina Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos veiksmus, siekiant suteikti ūkininkams operatyvią pagalbą, komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, vieno hektaro avietynas. 15 metų šias uogas auginantis Audrius Kučinskas sako, kad pirkėjams valgymui skinamos tik didelės ir gražios uogos. Itin svarbu skinti uogas, kai yra sausa, kitaip jos akimirksniu pradeda pelyti.Ved. R. Simanavičienė

Atviro ūkio idėja: nuo galimybės riešutauti iki nuomojamų lysvių miestiečiamsJaunojo ūkininko įsikūrimo programa leido išsipildyti šeimos svajonei. Vilniaus rajone Irena ir Arūnas Vanagai puoselėja ūkį „Lazdynų giraitė“. Ūkyje dera riešutmedžiai, bet yra ir vaismedžių sodas, dera uogakrūmiai. Netolimoje ateityje planuojama ir vištas auginti. Irena sako, jog ūkis kuriamas taip, kad į jį norėtųsi atvykti. Jame galima ne tik riešutauti, bet ir pakeliamą lysvę išsinuomoti.Naujasis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Paulius Astrauskas tikina, kad jauniesiems ūkininkams neretai kyla sunkumų dėl per didelės biurokratinės naštos. Šią problemą bus siekiama spręsti bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra. Pirmininkas skatina ūkininkus konsultuotis, jeigu kyla klausimų ar problemų.Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Dainius Česnavičius augina įvairias kultūras. Nemaža dalis jų skirta ir aliejui spausti. Šviežiai pagal užsakymą spaudžiamas aliejus išlaiko visas vertingas savybes.Ved. R. Simanavičienė

Naudojantis Lietuvos uostų infrastruktūra tranzitu gabenami rusiški grūdai. Kyla įtarimų, ar tarp jų negali būti vogtų ukrainietiškų grūdų. Siekdama išsiaiškinti jų kilmę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paėmė mėginius tyrimams.Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad net ir viena tona rusiškų grūdų, gabenamų per Lietuvos uostus, jau yra problema. Anot jo, tai neatitinka Lietuvos vertybinių nuostatų, o didesni rusiškų grūdų kiekiai gali turėti įtakos šalies ūkininkams realizuojant užaugintą derlių.Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas įvertinti galimybę nedelsiant pradėti visų – tiek maistinių, tiek pašarinių – iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų kilmės tyrimus.Ar tokį prašymą įmanoma įgyvendinti, komentuos VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė.Kita tema – apie ūkininkus, kurie geba ne tik dirbti laukus, bet ir įdomiai pasakoti apie savo darbus bei pomėgius. Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Dirmeikis, vos pasibaigus darbymetžiui, leidžiasi į keliones motociklu ir naujus nuotykius. Ūkio kasdienybė ir kelionių įspūdžiai nugula jo „YouTube“ kanale „Motofermeris“.Ved. R. Simanavičienė

Siekiant vartotojus paskatinti rinktis lietuviškus produktus, populiarinami nacionalinės kokybės produktai (NKP). Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Simona Marmienė, net 70 procentų asociacijos narių augina maistą pagal nacionalinės kokybės produktų reikalavimus. Tiesa, vartotojų rate dar trūksta supratimo, kas yra NKP.Ilgametes ūkininkavimo tradicijas Vilkaviškio rajone puoselėja Alvytės ir Eugenijaus Valuckų šeima. Aktyviai į ūkio darbus įsitraukė ir vaikai. Dukra Neringa Budrevičienė sako, kad kone 1000 hektarų ūkyje auginamos įvairios kultūros: tiek javai, tiek daržovės. Ką reiškia užauginti bulves pagal NKP reikalavimus ir koks kelias laukia nuo lauko iki stalo.Jurginai – ne vien grožis akims. Meksikoje, iš kur ir yra kilę jurginai, jų gumbai yra vartojami maistui kaip bulvės, gaminams ir į gilių kavą panašus gėrimas. Plačiau apie tai papasakos VU Botanikos sodo Žolinių ir dekoratyvinių augalų kolekcijos kuratorė Lidija Radevičiūtė.Ved. R. Simanavičienė

Ar galima suderinti mokslininkės karjerą ir svajonę apie nuosavą ūkį? Klaipėdos universiteto dėstytoja ir mokslų daktarė Elena Valionienė įsitikinusi, kad taip. Stemplių kaime, Šilutės rajone, ji mokosi ūkininkauti, augina ožkas, gamina sūrį ir kuria ateities planus. Tačiau didžiausia staigmena tapo visai ne ūkio darbai. Socialiniuose tinkluose paskelbusi apie pasivaikščiojimus su ožkomis, Elena sulaukė netikėtai didelio susidomėjimo.Telšių rajono Rudupiuose vietos bendruomenė ne tik tvarko aplinką, atgaivino buvusį mokyklos pastatą, bet ir saugo tai, kas perduodama iš kartos į kartą – Žemaitijos kulinarinį paveldą. Bendruomenės virtuvėje gimsta tradiciniai patiekalai, o bendrystė padeda įgyvendinti net ambicingiausius sumanymus.Ved. Kristina Toleikienė

Šilalės rajone ūkininkaujantys Jonas ir Egidijus Baubliai pasakoja savo ūkio istoriją. Nuo dviejų karvių ir trijų hektarų pradėtas ūkis šiandien išaugęs iki 400 mėsinių galvijų ir 400 hektarų..Lietuvoje jaunesnių nei 40 metų ūkininkų yra beveik du kartus mažiau nei vyresnių. Apie ūkių ir kartų kaitą kalba žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys. Kartu jis perduoda žinią ir pernykštės stichijos nuostolius patyrusiems ūkininkams – sprendimai dėl kompensacijų išmokėjimo numatomi kitą savaitę.Alinantys karščiai mokslininkus skatina ieškoti būdų, kaip pagelbėti ir žmonėms, ir nualintai žemei. Kazachstane pradėtas naujas mokslinis tyrimas, keičiant debesų struktūrą, kad šie iškristų lietumi.Ved. Kristina Toleikienė

Šilutės rajone, Usėnų seniūnijoje, su broliu ir tėvu ūkininkaujantis Aivaras Bardauskis sako, kad prie gamtos daromų nuostolių pripratę, bet šių metų atnešti nuostoliai – didžiausi. Paskandintas ne tik šių metų dar nenuimtas derlius, bet nuplautas ir jau pasėtas kitų metų derlius. Teks patiems susiremontuoti ir kelius.Pernai geriausiu Lietuvoje pripažintas Upytės tradicinių amatų centras ruošiasi tradicinių amatų ir folkloro šventei „Linų dienos“. Amatininkai į Panevėžio rajoną sugužės iš visos Lietuvos, o lankytojai bus kviečiami ne tik išmėginti amatus, beti padėti nuimti linų derlių. Apie rugsėjo 6 d. vyksiančią šventę ir linų svarbą Upytės kraštui pasakoja Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.Vėtra kratė ir nokstančius obuolius. Krituoliai tinka tik sultims spausti, tad jau 15 metų veikiančioje sulčių spaudykloje – darbymetis. Jos savininkas Gintautas Balnys sako, kad per dieną sulčių išspaudžiama apie vieną toną.Ved. Kristina Toleikienė

Gyvulininkystės sektorius pastaraisiais metais patyrė vienus didžiausių iššūkių, o šiemet prie jų prisidėjo ir stichinės nelaimės. Dalis gyvulininkystės ūkių nesulaukė tiesioginių išmokų avansų tuo metu, kai daugeliui jų tenka skaičiuoti audrų ir liūčių padarytus nuostolius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pripažįsta, kad mokant avansus kilo nesklandumų, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl to buvo išsakyta pastabų.Savaitgalį Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininku išrinktas Povilas Astrauskas teigia, kad tai, jog dalis gyvulininkystės ūkių negavo tiesioginių išmokų avansų, ūkininkų vertinama kaip diskriminacija. Pasak jo, kitų sektorių ūkiai, pavyzdžiui, gaugalininkyst4s, avansines išmokas jau gavo, o dalies gyvulininkystės ūkių jos dar nepasiekė.Prieš šešerius metus Telšių rajono Viešvėnų miestelyje uždaryta mokykla. Joje 28 metus dirbusi mokytoja Birutė Pocienė neteko darbo, tačiau ryžosi naujai veiklai. Sukūrusi socialinį verslą, ji vietos gyventojams teikia reikalingas paslaugas. Tai daro buvusiame pašto pastate, kurį atnaujinusi ne tik prikėlė naujam gyvenimui, bet ir papuošė miestelio centrą.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai sako, kad dienos X laukti neprireikė. Pakako vienos audros. Užlieti laukai ir išguldyti pasėliai tėra matomiausia stichijos pusė. Kur kas skaudesnę problemą atskleidė masiniai elektros tiekimo sutrikimai. Tūkstančiai elektros tinklo pažeidimų parodė, kaip stipriai šiuolaikinis ūkis priklauso nuo energijos. Sustojus elektrai stoja melžimo robotai, grūdų džiovyklos, ventiliacijos ir šaldymo sistemos. Statant modernius tvartus, grūdų džiovyklas ar kitą infrastruktūrą su parama, generatorių įsigijimas dažnai laikomas netinkama finansuoti išlaida, todėl ūkininkams tenka ieškoti nuosavų lėšų, kurių ne visi turi.Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis primena, kad rajono ūkininkų dar nepasiekė kompensacijos už praėjusių metų stichinio lietaus padarytą žalą, o šiemet ūkininkus pasivijo nauji nuostoliai. Ūkininkai Donatas Jaunius ir Gediminas Beniušis bando gelbėti dar likusį derlių. Jie ryžtasi važiuoti į vandens persunktus laukus, nors rizikuoja įklampinti ir sugadinti techniką. Nerimą jiems kelia ir tai, kad dėl didelės drėgmės grūdai gali būti superkami gerokai mažesne kaina arba jų išvis nepirks.Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad elektros infrastruktūrai padarytos žalos mastas buvo precedento neturintis, o tokios žalos nepadarytų net kariniai veiksmai. Ši audra tapo ne tik gamtos, bet ir valstybės bei žemės ūkio atsparumo išbandymu.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš dešimtmetį pradėjęs auginti nedidelį plotelį aviečių, Audrius Janulaitis dabar turi 100 hektarų uogininkystės ūkį. Augina tik tokias uogas, kurių derlių galima nuimti kombainais. Turi modernią įrangą uogoms plauti, rūšiuoti, šaldyti, laikyti. Trijose specialiuose šaldytuvuose telpa visas serbentų, agrastų, aviečių, vyšnių, medlievos derlius. Didžioji jo dalis eksportuojama į Lenkiją ir Skandinavijos šalis. Koks šių metų derlius?LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, sulaukęs ūkininkų skambučių dėl nenušienautų pievų stabdomų tiesioginių išmokų avansinio mokėjimo, kreipėsį į NMA ir ŽŪM. Anot ūkininko, padėtis pegerėjo, bet ūkininkai nepatenkinti agentūros patikrų tikslumu ir perdėtu dėmesiu mažiems pažeidimams. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė tvirtina, kad išmokos dėl menkų pažeidimų nestabdomos ir jau išmokėtos 91 % pareiškėjų.Viename kaime – dvi bendruomenės. Marijampolės rajone Valavičių kaime veikia Sūduvos ir Valavičių bendruomenės, įkurtos 2007 ir 2011 metais, abi turi savo būstines. Pirmininkės Daiva Krampienė ir Lina Tamošaitienė pasakoja apie veiklas ir dviejų bendruomenių didesnę naudą kaimui.Ved. Arvydas Urba

Rugojūčio 26 d. Vyriausybės posėdyje, dėl praėjusį šeštadienį stipriai siautusios audros padarinių visoje šalyje ir žemės ūkio sektoriuje, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Sprendimas priimtas pritarus Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro ekspertiniam vertinimui, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva. Ko gali tikėtis žemdirbiai? Komentuoja ministras Kęstutis Mažeika.Žemės ūkio ministerija pakeitė valdos ekonominio dydžio skaičiavimą avių ir ožkų ūkiuose. Ministerija teigia, kad tai padės tiksliau įvertinti bandos struktūrą, ūkininkams bus geresnės sąlygos dalyvauti įvairiose paramos projektuose. Avių augintojai jau ne vienerius metus prašė pakeisti skaičiavimo metodiką. Kodėl tik dabar atsižvelgta, kokią naudą mato patys avių augintojai? Kalba Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos narys, Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.Lietuvos Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir inovatorių asociacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Lenkijoje, kurioje daug dėmesio buvo skiriama gaminiams iš pluoštinių kanapių populiarinti. Renginys Europoje tradicinis, jau dvidešimt trečiasis, bet asociacija pirmą kartą jame turėjo savo stendą su lietuviškais gaminiais: nuo maisto produktų, kosmetikos iki statybinių medžiagų. Kaip mes atrodome tarptautiniame kontekste? Pasakoja asociacijos atstovė tarptautiniams ryšiams plėtoti Viltė Adomavičiūtė.Ved. Arvydas Urba

Praėjus trims dienoms po smarkios audros, siaubusios visą šalį, nemažai vakarų Lietuvos ūkininkų laukų vis dar apsemti. Pasėtų žiemkenčių plotai atrodo kaip košė, baigti kulti javų derliaus įvažiuoti negalima. Anot Mažeikių rajono ūkininko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, per 18 ūkininkvimo metų tokia padėtis pirmą kartą. Žemės ūkio kooperatyvo “Pieno puta“ direktorės Juratės Dovydėnienės teigimu, pusė kooperatyvo narių iki šiol dar be elektros. Ją žadama pajungti iki rugpjūčio 29d. Kol kas ūkininkai padeda vieni kitiems, kooperatyvas siunčia papildomus pienovežius, kuriais pienas vežiojamas į tuos ūkius, kur elektra yra, o pieno perdirbimo įmonės sutiko priimti neatvėsintą pieną.VDU ŽŪA mokslininkai padeda ūkininkams taikytis prie besikeičiančių klimato sąlygų. Akademijos bandymų stotyje 150 hektarų plote maždaug 3000 laukelių kasmet vyksta pusšimtis lauko bandymų, o pastaraisiais metais ypatingas dėmesys atsparesnių klimato kaitai, tausojančių dirvožemį, mažinačių auginimo kaštus kultūrų agrotechnologijų tyrimams. Apie kelis tyrimus išsamiau ir apie naujovę Lietuvoje – daugiamečius javus pasakoja 5 mokslininkai, kalbinti eksperimentiniuose laukeliuose.Ved. Arvydas Urba

Javapjūtę baigę ūkininkai jau pradėjo žiemkenčių sėją. Prienų rajono ūkininkas Aurimas Lapinskas, pasidžiaugęs laiku nuimtu javų derliumi, įsitikinęs, kad šiemet žieminių kultūrų sėja, kaip ivesticija į nežinomybę. Lemia geopolitinė situacija, kuri daro įtaką pasaulinėms grūdų kainoms, pabrangusios trąšos, kuras, padidėję grūdų džiovinimo – valymo kaštai. Anot ūkininko, tokia žemdirbio dalia, todėl vistiek sėja ir augins.Pirmasis Lietuvoje robotas, skirtas darbams soduose, bandomas VDU žemės ūkio akademijos inžinerijos fakultete. R200 – nedidelis, gali pavežti iki 240 kilogramų. Trys ašys, šeši autonomiški elektros varikliukai, portalinė pakaba stabilumui nelygiame reljefe daro robotą mobilų. Kaip robotas gali padėti sodininkams? Aiškina inžinerijos fakulteto mokslininkas Tadas Jomantas. O apie dronų panaudojimo žemės ūkyje naujoves pasakoja Agronomijos fakulteto doktorantas Mindaugas Dorelis.Rugpjūčio 24d. – gandrų išskridimo diena. Ar tikrai gandrai išskrenda pagal žmonių sumanytą kalendorių? Patirtimi pasidalina Kupiškio rajono Puožo kaimo ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. Mat jam patinka gandrai, jis stebi, domisi paukščiais, kurių apylinkėse peri kelios dešimtys. Anot ūkininko, dar prieš savaitę laukuose gandrų suskaičiavo 50, o vakar jie išskrido.Ved. Arvydas Urba

Kauno rajono ūkininkas Tomas Dirmeikis, atvairavęs savaeigį purkštuvą į jau nukultą kviečių lauką, pradės ruošti dirvą žiemkenčiams. Jis džiaugiasi, kad šeimos ūkyje javapjūtė baigta prieš pat smarkų lietų, kviečių ir rapsų derliai geri, o žieminių sėjai naudojama technika mažina išlaidas, tausoja aplinką ir spartina jau rudens meto darbus.Žinomas Vilkaviškio rajone medžio drožėjas Vytautas Juzumas garsėja ne tik savo kūriniais, bet ir ypatingais medienos pasirinkimo ir paruošimo būdais. Jis verda ruošinius katiluose, mirko tvenkinyje, ieško kelmų pelkėtose vietose. Ir turi savo mėgstamiausius medžius: karelinis beržas, ąžuolas, guoba. Kuo ypatinga jų mediena, kaip meistras išnaudoja gamtos dovanas?Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio sektoriuje darbingas laikas tiek ūkininkams, tiek politikams. Svarbiausius darbus aptarsime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.Kone 20 mln. eurų parama žemės ūkio sektoriui. 3 mln. eurų pienininkystės sektoriui. Likusi suma bus skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Numatoma minimali biurokratija.Naujausia informacija po susitikimo su Konkurencijos tarybos atstovais dėl grūdų džiovinimo įkainių ir grūdų kokybės nustatymo. Yra siekis akredituoti Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratoriją. Tai suteiktų daugiau pasitikėjimo.Siekis padidinti šalies ūkininkų konkurencingumą, artėjant prie tiesioginių ES išmokų vidurkio. Ministras sako, kad jo komanda padarys viską, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėtų visus reikalingus argumentus derantis dėl aukštesnių tiesioginių išmokų.Ambicija, kad visas viešasis sektorius būtų aprūpintas lietuvišku maistu. Pirmiausia tai numatyta išbandyti Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.Lengvatinėms paskoloms numatyti milijonai eurų, bet, kaip sako K. Mažeika, trūksta ir ūkininkų įsitraukimo tobulinant paskolų teikimo tvarką.Apie visa tai plačiau penktadienio laidoje „Gimtoji žemė“.Ved. Rūta Simanavičienė

Žemės ūkio ministerija siekia išgryninti tikruosius ūkininkus. Anksčiau galiojo tvarka, kad pareiškėjai, kurių bendra tiesioginių išmokų suma neviršija 2 tūkst. eurų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais. Rugpjūčio 18 d. vykusiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano stebėsenos komiteto posėdyje priimtas naujas nutarimas – griežtinti kontrolę. Jei išmokos viršys 1 000 Eur, daugės patikrų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas įžvelgia grėsmes, kad tai dar labiau pablogins jaunųjų ūkininkų įsikūrimą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika ramina, kad aktyviai ūkininkaujantiems nėra ko bijoti. Jaunasis ūkininkas Simas Jonušauskas, auginantis česnakus, sako, kad biurokratija jau ir dabar yra perdėta.Ūkininkavimas Evaldui Bendoraičiui iš Vilkaviškio rajono buvo visiškai nauja patirtis. Dabar vyras džiaugiasi laikydamas hailendų veislės galvijus. Sodyboje kartais vyksta ir edukacijos, jų metu galima paragauti įvairiausių jautienos patiekalų.Rubrika „Užsienio naujienos“. Pirėnų kalnuose esantis kaimelis jau beveik pusšimtį metų garsėja neįprastu renginiu. Praėjusią savaitę dėl geriausio kriuksėtojo titulo varžėsi Prancūzijos gyventojai.

Realizuojant derlių ūkininkams problemų kelia ir javų ligos. Viena jų yra fuzariozė, kuri itin paveikia augalus. Kaip sako VDU Žemės ūkio akademijos mokslų daktarė Sonata Kazlauskaitė, fusarium kilmės grybai gamina ir mikotoksinus, kurie pavojingi ir žmogui. Anot Ukmergės rajono ūkininko, agronomo Aivaro Diliūno, šį sezoną fuzariozė labiau paveikė vėlyvesnes javų veisles.Pasaulio galiūnų jaunimo čempionas, Lietuvos vardą ne kartą garsinęs Europos galiūnų varžybose, Lietuvos jaunimo čempionas Martynas Brusokas aktyviai nebesportuoja. Gyvena gimtajame Gavaltuvos kaime Marijampolės rajone ir vadovauja vietos bendruomenei. Prieš kelerius metus buvo sprendžiamas bendruomenės likimas, bet visgi imtasi iniciatyvos ir suburta jaunimo komanda. Artimiausia bendruomenės šventė – „Lik sveika, vasarėle“ šį šeštadienį.Rubrika „Verslas kaime“. Nuo teisinio darbo iki desertų gamybos. Net ir pati Diana Dirmeikienė sako, kad gyvenimo posūkis netikėtas, bet labai džiuginantis. Įvairiausius desertus Vilkaviškio rajone gaminanti Diana sako, kad užsakymų sulaukia net iš didžiųjų miestų. Moters saldžius gaminius yra pamėgę ne tik pirkėjai – gardumynų dar neatsivalgė ir šeima.Ved. Rūta Simanavičienė

Nemaža dalis šalies ūkininkų javapjūtės darbus jau baigė, pradedami sėjos darbai. Pakalbinti Vilkaviškio rajono ūkininkai džiaugiasi, kad javapjūtė nebuvo sudėtinga. Ūkininkai Marius Kavaliauskas, Andrius Dirmeikis ir Tomas Baracevičius sako, kad javapjūtė beveik baigta, prasideda sėja. Darbymečiu ūkininkams talkina išmani moderni technika, be jos darbai užtruktų kur kas ilgiau.Giedrė Adomaitytė yra unikalaus „Palaimos sodo“ įkūrėja. Jonavos rajone gyvenanti moteris ne tik kuria nuostabius želdynus, bet ir augina jurginus. Jie itin paklausūs gėlių salonuose. Rubrika „Gamtininko komentaras“. Ar jums teko girdėti apie širšuolus? Tai stambiausia Europoje paplitusi vapsva. Pasitaiko atveju, kad šios vapsvos įsikuria prie žmonių, o tai gali kelti baimę. Ar verta nerimauti?„Gimtoji žemė“ – antradienį, rugpjūčio 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Europos Parlamentas patvirtino naujus ekologinio reglamento pakeitimus. Vienas svarbiausių – griežtesni reikalavimai ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių. Anot VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės, pakeitimus labiausiai pajus vartotai. Pasitikėti ekologišku ženklinimu bus galima vis labiau.Lietuvoje intensyviai renkamas šaltalankių derlius. Kaip sako Lietuvos šaltalankių augintojus asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius, vietos po saule užteks visiems. Kuo daugiau bus augintojų, tuo sveikesni būsime.Rubrika „Verta žinoti“. Dviejų hektarų Vilmos Vebeliūnienės sodyboje „Saulėtos lankos“ lankytus žavi ne tik kvapų takas, bet ir galimybė prigulti čiobrelių lovoje.Ved. Rūta Simanavičienė

Iš Norvegijos į Lietuvą grįžti nusprendę Lina ir Mindaugas Vingiai parsivežė ir gražią idėją - Levandų sodą Šilutės rajone, kurio varteliai atviri smalsaujantiems, levandas ir levandinus pažinti norintiems.Turtinga Joniškėlio istorija pasitinka net iš toli atvykstančius. „Tik ne visas istorijas galima pasakoti tarmiškai“, - sako Joniškėlio bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis.Ekstremalėjantys orai keičia ūkininkaujančių kasdienybę: tai kas buvo įprasta prieš du dešimtmečius, dar po kelių metų gali atrodyti kaip sena istorija. Situaciją Europoje apžvelgia VH draudimo bendrovės atstovai Janusz Pavel ir Andreas Meyer.Ved. Arneta Spaičė

Čekanauskų šeimos sodybos vartai šią vasarą atsivėrė lankytojams. Savoms reikmėms auginami ožiukai, alpakos, avinėliai, vištos ir ponis domina tiek norinčiuosius nusifotografuoti, tiek norinčiuosius pabūti su gyvūnais – kaimynus ir mieste gyvenančius pažįstamus. Apie norą dalytis su kitais ir į savo kiemą įsileisti smalsuolius pasakoja sodybos šeimininkė Laura.Ūkių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau statistiškai tai užfiksuoti sunku, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas. Jam antrina ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, atkreipdamas dėmesį, kad pieną į šalį jau tenka įvežti.Europoje dėl karščių mažėja gaunamo pieno kiekis. Vieni ūkininkai bando galvijus vėsinti ir keisti pašarus, kiti juos tiesiog siunčia į skerdyklas, nes papildomų pašarų pirkti nebeapsimoka. Slovakijos, Austrijos ir Belgijos ūkininkų pasakojimai.Ved. Arneta Spaičė

Populiarėja praktika, kai augintojai kviečia pirkėjus patiems prisiskinti uogų. Ūkininkai sako, kad tokį sprendimą paskatino darbo jėgos trūkumas – sezoniniam darbui vis sunkiau rasti skynėjų. Sutaupyti pavyksta ir pirkėjams. Apie tai pasakoja ūkininkai Saulius Buda iš Panevėžio rajono ir Augustinas Pocevičius iš Širvintų rajono.Jautmalkės gamtos mokykloje nuo rugsėjo pamokų lauks ir mokytojai. Naują gamtos pažinimo programą Kelmės rajone pristato Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Maišyti prieskonius Rūta Vaišnoraitė pradėjo rūpindamasi tuo, ką valgo. Dabar ją veda smalsumas, kurio vedama klaipėdietė jau sukūrė daugiau nei 200 skirtingų prieskonių receptų.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią kompensacijos dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų bus pervedamos remiantis jau turimais duomenimis. Didžiausia finansinė pagalba numatyta smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o vidutinė išmoka gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų. Tikimasi, kad pirmosios paramos lėšos žemdirbius pasieks dar šiemet.Rosita Liubomirskienė taip susižavėjo bazilikais, kad dabar apie šiuos augalus Kėdainių rajone veda edukacijas, iš jų gamina pagardus, o šiltnamiuose augina daugiau nei 200 skirtingų veislių.Joniškėlyje, Pasvalio rajone žolininkė Adelė Karaliūnaitė įkūrė labirintą, kuriame karaliauja laukinė gamta. Tik kartas nuo karto lankytojų patogumui čia šienaujami takeliai, kuriais einant susipažįstama su laukiniais obuoliais, uogomis, žolynais.Ved. Arneta Spaičė

Ūkininkai sako, kad šiemet žieminių kultūrų derlius - kiek geresnis už vidutinį. Orai tokie permainingi, kad darbas bei uždarbis prilyginami ir pokerio žaidimui. Reportažas parengtas kalbinant Radviliškio, Panevėžio, Kelmės ir Mažeikių rajono ūkininkus.Senas kėdes paįstrietis Vytautas Gutauskas laisvalaikiu atnaujina ne tik atkurdamas senas, sulūžusias dalis, bet ir puošdamas jas arkliais. Apie neseniai atrastą pomėgį – pokalbis Panevėžio rajone.Vantų rišimo sezonas - dar nepasibaigęs. Apie tai pasakoja Profesionalių pirtininkų asociacijos pirmininkė Birutė Masiliauskienė.Ved. Arneta Spaičė

Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pasistatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pagauti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė

Gintarė ir Povilas Kaušpėdai iš Širvintų rajono prieš dešimtmetį pienininkystę iškeitė į veislinę galvijininkystę ir šiandien augina simentalių veislės galvijų bandą. Dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų ir pasaulinių įvykių ūkininkai nesiryžta dalyvauti paramos projektuose. Pasak jų, pasikeitus aplinkybėms įsipareigojimai niekur nedingsta, o visą riziką tenka prisiimti pačiam ūkininkui.Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje, šiandien (rugpjūčio 7 d.) vyks išskirtinis koncertas – klausytojai raginami į jį atsiirti valtimis, baidarėmis ar pripučiamais čiužiniais. Mintis saloje organizuoti koncertus kilo būreliui bendraminčių, o dabar bendram tikslui sutelkia visą bendruomenę. Apie tai pasakoja viena renginio idėjos autorių Justina Kočetova.Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pastatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pažinti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė

Jei gali būti lėtas turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtas verslas? Vietos autentiškumą formuoja ne tik gamta ar kultūros paveldas, bet ir išskirtiniai skoniai, galintys tapti svarbia kelionės tikslo dalimi. Tuo įsitikinusi Zarasų rajono, Salako seniūnijos gyventoja Loreta Abramavičienė, šeimos ledų manufaktūros „Skonūs“ įkūrėja. Nors „Skonūs“ yra žemaitiškas žodis, jo reikšmę nesunku suprasti ir kitų Lietuvos regionų gyventojams – tai tiesiog skanūs.Loreta sako, kad jos tikslas paprastas, tačiau ambicingas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių žmonės norėtų atvykti būtent į Zarasus. Pasirinkusi verslą auginti savu tempu, ji kuria ne tik produktą, bet ir patirtį, atspindinčią krašto savitumą, šeimos vertybes bei lėto gyvenimo filosofiją.Ved.Kristina Toleikienė.

„Nėra duomenų – nėra problemos“, – taip situaciją apibūdina mokslininkai, kalbėdami apie laukų ir pievų gyvūnų žūtį per šienapjūtę bei javapjūtę. Kol kitose Europos šalyse ieškoma būdų, kaip išgelbėti stirniukus, kiškius ir kitus laukinius gyvūnus nuo žemės ūkio technikos, Lietuvoje jų žūtis oficialiai beveik nefiksuojama. Todėl nežinoma nei problemos apimtis, nei galimi sprendimai. Kalba gamtosaugininkas ir tyrėjas Petras Adeikis, ornitologas Liutauras Raudonikis ir Žemės ūkio ministerijos atstovas Arūnas Šileika. Aplinkos ministerija šią situaciją komentuoti atsisakė, nors ji atsakinga už laukinių gyvūnų apsaugą.Sonatos Budrikienės kuriama „Sava sodyba – meilės alėja“ Zapyškio seniūnijoje (Kauno r.) kviečia patirti autentišką Lietuvos kaimą – tokį, kokį daugelis dar prisimena iš vaikystės vasarų pas močiutę. Čia nėra dirbtinių atrakcionų – svečius pasitinka senas vienkiemis, miško apsuptis, laukų tyla, basų kojų takai, o vakarais galima pasimėgauti nuostabiais saulėlydžiais, kai saulę išlydi pieva ir miškas.Karščio banga, užliejusi Europą, keičia ūkių kasdienybę. Lietuvoje dauguma jau darbuojasi laukuose, kombainai kulia javus, o štai Pietų Europoje tenka kovoti ir su kitais išbandymais: Italijoje vynuogių derlius – ankstesnis, Prancūziją niokoja gaisrai, Ispanijoje gyvuliams gresia karščio stresas.Ved. Kristina Toleikienė

Mindaugas ir Lina Balčiauskiai iš Šilutės rajono Gardamo seniūnijos augina limuzinų veislės galvijus ir džiaugiasi veislininkystės rezultatais. Žvelgdami į ūkyje augančius veršelius, ūkininkai jau mato perspektyvius būsimus veislinius bulius ir telyčaites. Reproduktoriai buliai sulaukia gerų įvertinimų ir greitai randa pirkėjus. Ūkininkai nevengia ir eksperimentų. Jie buvo išbandę pasaulyje itin vertinamą japonišką „Wagyu“ veislę, tačiau ši patirtis parodė Lietuvos rinkos ribas.Turistus į Dubingius (Molėtų r.) traukia Radvilų troškinys. Istorinio patiekalo receptą atkūrusi Laura Leškevičiūtė lankytojams siūlo paragauti didikų virtuvės skonio. Norinčiųjų tokios patirties netrūksta.VERSLAS. Jei gali būti lėtasis turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtasis verslas. Ledų manufaktūros „Skonus“ įkūrėjos Loretos Abramavičienės iš Zarasų rajono tikslas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių būtų verta atvažiuoti į Zarasus. Pasak L. Abramavičienės, vietos autentiškumą kuria ne tik gamta ar paveldas, bet ir unikalūs skoniai, tampantys kelionės tikslo dalimi.Ved. Kristina Toleikienė

UAB „Šamų ūkis“ (Molėtų r.) vadovas Darius Stankevičius teigia, kad žuvų auginimas Lietuvoje yra itin sudėtinga žemės ūkio ir verslo sritis. Viena pagrindinių kliūčių išlieka visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog ūkiuose užauginta žuvis yra menkesnės maistinės vertės. Kitas svarbus iššūkis – pasiūlyti tokius žuvies gaminius, kurie būtų patogūs vartoti, skanūs, aukštos kokybės ir kartu įperkami vartotojams. Tačiau pirkėjai ne visada yra pasirengę mokėti tikrąją kokybiškos produkcijos kainą, todėl gamintojams tenka ieškoti sprendimų, kaip suderinti aukštą kokybę, patrauklią kainą ir rinkos lūkesčius.Prienų rajone gyvenanti agronomė, pomidorų kolekcininkė Vilija Juškevičienė kasmet išbando apie 300 naujų, anksčiau neaugintų veislių, kruopščiai jas aprašo, o labiausiai patikusias pasižymi, kad verta auginti dar kartą. Patars, į ką ji atkreipia dėmesį veislės aprašyme, norint užauginti skanius pomidorus.GAMTA. Kai pievas keičia galinga technika, dalgis daugeliui atrodo tik muziejaus eksponatas. Tačiau gamtininkai ir ūkininkai primena, kad rankinis šienavimas padeda išsaugoti pievų augalus, vabzdžius ir paukščius. Apie šienavimo dalgiu tradicijas, jų naudą gamtai bei šienpjovių čempionato reikšmę pasakos Baltijos aplinkos forumo įkūrėjas Žymantas Morkvėnas ir čempiono titulą ginsiantis ūkininkas Arūnas Kakta iš Šilutės rajono.Ved. Kristina Toleikienė

„Keturi mėnesiai dugne“ – taip pieno kainų situaciją apibūdina ūkininkas Tomas Kazlauskas, ūkininkaujantis Laučių kaime, Šilutės rajone. Naujoje melžimo aikštelėje šiuo metu melžiama jau 350 karvių, o ateities planuose numatyta bandą padidinti dvigubai. Tačiau tam reikalingas naujas tvartas galvijams laikyti. „Tvartą pastatytume greičiau, nei gauname leidimą“, – sako ūkininkas, pabrėždamas, kad mažėjančių pieno supirkimo kainų sąlygomis plėtra tampa nebe pasirinkimu, o išlikimo klausimu.Žemės ūkio duomenų centro specialistė Irena Tiškevičienė patvirtina, kad šių metų birželį žalio pieno supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo metu pieno produktų kainos parduotuvių lentynose tokio kritimo nepatyrė, o ūkininkams tenkanti galutinės produkto kainos dalis išlieka mažiausia visoje tiekimo grandinėje.Ingrida ir Marijus Žukauskai gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau Lietuvoje, Molėtų rajone, yra įkūrę gyvūnų globos centrą. Kasmet čia prieglobstį, rūpestį ir galimybę pradėti naują gyvenimą gauna apie 500 kačių. Vasaros atostogų metu grįžę į Lietuvą jie imasi vieno svarbiausių darbų – ieško naujų namų priglobtiems kačiukams. Pasak jų, dauguma žmonių nori ryžų arba į veislinius panašių katinukų, o globos centre dažniausiai būna juodai baltų kačiukų. Deja, norinčių juos auginti atsiranda gerokai rečiau.Ved. Kristina Toleikienė

Vasara ūkininkams yra nuolatinių sprendimų priėmimo metas: kada geriausia kulti, kaip paruošti produkciją, kam parduoti ir kita. Tiesa, jau kelintus metus kyla ūkininkų pasipiktinimas dėl per aukštų grūdų džiovinimo įkainių. Argumentus dėsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas. Dėl šio klausimo žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, o ši situaciją perdavė Konkurencijos tarybai. ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys tikisi greitos Konkurencijos tarybos reakcijos. ŽŪK „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila tikina, kad grūdų džiovinimo įkainiai visgi skiriasi.Pastebėjęs problemą, kad pirkėjams sudėtinga įsigyti lietuviškos produkcijos iš ūkininkų vienoje vietoje, Žilvinas Gibėža nutarė įkurti platformą „ŪkisGo“. Dabar ši platforma vienija daugiau nei 80 šalies ūkininkų, gamintojų.Prienų rajono ūkininkas Valdas Bisikirskas turi savitą gyvenimo ir ūkininkavimo filosofiją. Net ir turėdamas didelę šeimą, penkis vaikus, augalininkystės ūkio šeimininkas nesiskundžia ir sako, kad visko užtenka, jeigu nesi godus. Neariminę technologiją taikantis ūkininkas ako, kad veikloje svarbiausia tinkama sėjomaina.Ved. Rūta Simanavičienė

Prienų rajono ūkininkas Ričardas Milišauskas, užsiimantis ir technikos remontu, pasidalijo jį ir kelis kitus rajono ūkininkus ištikusia problema. Birželį jis sužinojo, kad jo savadarbė priekaba – išregistruota. Prieš akis darbymetis, o derliaus vežti nebus su kuo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Asta Gluoksnienė sako, kad apie tokias rizikas Žemės ūkio skyrius ūkininkus informavo per vėlai. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė tikina, kad ūkininkai buvo informuoti ir ieškota išeičių. Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad įstatymo pakeitimai dėl savadarbių transporto priemonių įsigaliojo dar 2021 metais, tad visiems buvo laiko susipažinti su nauja tvarka.5 ha uogyną Alytaus rajone puoselėja Daiva ir Jonas Sakalauskai, auginantys braškes, šilauoges, medlievas, gervuoges ir kita. Ūkininkė Daiva sako, kad rizikų valdymas yra svarbi sąlyga, todėl renkamasi auginti kuo daugiau įvairių uogų.Rubrika „Užsienio naujienos“. Apie Ispanijoje gaisrų niokojamus ūkius mums papasakos Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, kaip jaunasis ūkininkas bendradarbiaujantis ir su kitų Europos šalių ūkininkais. Anot jo, gaisrų gesinimo efektyvumui trukdo per didelis biurokratizmas.Ved. Rūta Simanavičienė

Vizitas Vokietijoje ekologinio ūkio šeimininkei Kristinai Kazlauskaitei iš Kupiškio rajono buvo lemtingas. Po kelionės moteris nusprendė pabandyti auginti išskirtines karamelės veislės vištas. Jų ypatumas – ne tik deda kiaušinius, bet ir tinka mėsai. Palaikymą jaučianti ūkininkė Kristina sako, kad žmonės jau teiraujasi, kada galės paragauti naujos veislės vištų kiaušinių.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad žalias pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis. Kaip išvengti galimų rizikų, kalbės Gyvūninių produktų skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.„Verslas kaime“. Važiuodami pro Migonių kaimą Kupiškio rajone nesunkiai pastebėsite medaus krautuvėlę. Joje – medus ir kiti bičių produktai. Kaip sako bitininkė Renata Vilimienė, šį sezoną medaus kiekiai labai maži. Tačiau moteris pirkėjams siūlo šviežutėlį grikių medų.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo 2017 metų „Mėlynų uogų ūkį“ plėtoja Jakeliūnų šeima. Ūkio plotas 2 hektarai: vienas jų paskirtas sausmedžio uogoms, kitas šilauogėms. Nors didelei daliai augintojų šį sezoną šilauogių derlius labai kuklus, Dainius Jakeliūnas sako, kad jo ūkyje uogų gausu. Vyras pripažįsta, kad tai ir tinkamo genėjimo, ir ligų prevencijos rezultatas.Stasė Goštautienė iš Zarasų rajono ilgus dešimtmečius ne tik puoselėjo gėlininkystės ūkį, bet ir atvėrė Goštautų šeimos istorinę skrynią. Moteris namuose įkūrė Goštautų šeimos muziejų. Nepaprastai įdomios skirtingų laikmečių istorijos.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie šiuo metu garsiausias Lietuvos antis. Tai ūkininkės, sodininkės Audronės Žeimantaitės-Kedienės sodyboje gyvenančios bėgikės. Jos tvarką sodyboje daro iš esmės – šliužų ir sraigių nė kvapo. Audronė antis nuomoja – užtenka ne visiems.