Gimtoji žemė

Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždėJaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.Ved. Regina Montvilienė

Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas. Patyręs ekologinio ūkio šeimininkas svarsto, kad kaina už ekologišką pieną taip pat turėtų būti didesnė. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Petkevičiaus komentaras apie ekologinių pieno ūkių situaciją šalyje .Senąsias duonos kepimo tradicijas saugo ir populiarina Kretingos rajono Darbėnų kaimo gyventoja Vida Viskontienė. Jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną. Moteris turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Dabar Vida Viskontienė darbo subtilybėmis ir sukaupta giminės bei kitų Žemaitijos moterų patirtimi per edukacijas dalijasi su kitais.Užsienis. Keičiantis klimatui šyla Juodosios jūros vanduo. Tai tampa rimtu išbandymu Bulgarijos midijų augintojams, norintiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų. Kokius sprendimus jiems tenka priimti?Ved. Regina Montvilienė

Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.Ved. Regina Montvilienė

Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti įvairiais mėsos gaminiais, įdarbinusi 12 žmonių. Galbūt sekasi todėl, kad kiaulių mėsą perdirbimui perka tik iš vietos įmonių, o gaminius noriai įsigyja vietos ir aplinkinių rajonų gyventojai.Vos 60 hektarų javų ir rapsų, dar avių būrelis – taip šiandien atrodo mišrus Prienų rajono Skriaudžių kaimo ūkininko Eimanto Kazakevičiaus ūkis. Darbšti ūkininko šeima išgyvena, bet didesnei plėtrai pinigų nepakanka. Tuo labiau, kad šiemet gamtos stichija niokojo rapsų laukus, gavo tik trečdalį planuoto derliaus. Nuo nepalankių sąlygų pasėliai ne kartą nukentėjo. Tad pasvarstę nusprendė ir kaimo turizmu užsiimti – vis papildomos pajamos.Prasidėjęs miškasodis – rūpestis ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkams, ir privačių miškų savininkams. Šeši milijonai medelių bus pasodinta valstybiniuose, o pusantro milijono – privačiuose miškuose. Išsamiau apie šiemetį miškasodį Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.Ved. Regina Montvilienė

Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimasPrienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik augina įvairias žuvis, bet gamina šviežius žuvų produktus, kuriuos daugiausia parduoda savo parduotuvėje Išlauže, galvoja įkurti žuvies patiekalų restoraną. Išsamiau – AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.Prieš 12 metų daigų auginimo idėja susižavėjusi JAV, Lietuvoje Indrė Benevičienė ją pavertė verslu „Žali žali“. Jos ūkyje Kauno rajone jau auginami saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, česnakų ir kitų augalų daigai, o sukauptomis žiniomis moteris noriai dalijasi su aplinkiniais.Dabar Kretingos žiemos sode pražydusią rausvąją jakubiniją Europoje pradėta auginti karalienės Viktorijos oranžerijoje, vėliau išplito kituose kraštuose. Šią gėlę, jos priežiūros ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.Ved. Arvydas Urba

Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba

Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.Ved. Arvydas Urba

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau siaučia dešimtmetį. Šiemet nustatyti  6 ligos židiniai ir visi jie kilo ne komerciniuose ūkiuose. Šiaulių apskrities Kelmės rajone ligos atvejai fiksuoti tris kartus, vienas paskui kitą, nors  buvo taikomi karantino apribojimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama užkardyti ligos plitimą, pirmą kartą kiaulių augintojams, nepaisiusiems biosaugos reikalavimų, davė nurodymą išskersti laikomas kiaules. Dėl karantino apribojimo didžiausius nuostolius patiria didieji kiaulių augintojai. Kasmet išmokama kompensacijų apie 1 milijonas eurų. Šiemet vienas kompleksas karantino apribojimus patyrė tris kartus, kitas - du. Tai nutiko pirmą kartą. Žemės ūkio ministerija teigia situaciją valdanti ir tikina nepritrūksianti lėšų kompensacijoms. Limitą gali didinti iki 1,8 milijono eurų.„Jie nebūčiau ūkininkė, būčiau žurnaliste“, – sako 8 hektarų daržovių ūkio savininkė Daina Janušaitienė. Šakių rajone ūkininkaujančiai ir Zanavykų turguje prekiaujančiai Dainai ne kartą teko atremti pirkėjų nepasitikėjimą, kad ji perpardavinėtoja, o ne ūkininkė. Tad Daina ryžosi savo facebook‘e talpinti trumpus pasakojimus, ką ir kaip ji augina ir kokius darbus dirba ūkyje. Po pasakojimo apie gerai užderėjusius česnakus ūkį aplankė vagys ir nurinko jų derlių.Ved. Kristina Toleikienė

Lilija Liutkevičienė iš Piliamonto kaimo, Kėdainių rajone, sūrius gaminti išmoko pati. Daug metų juos gamino iš savo laikomų karvių pieno, bet įsirengusi sūrių gamybos cechą nusprendė pirkti pieną iš kitų ūkininkų. Reikalavimų padvigubėjo, investicijų prireikė dar didesnių. Gauti paskolą buvo sudėtinga, teko užstatyti namus, o ją gavus, gražinti reikia greičiau, nei pavyksta uždirbti.Rytoj Kaune jau 17 kartą vyks paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Parodoje pristatomi Lietuvoje pagaminti produktai, tai yra svarbiausias parodos akcentas, pelnęs lankytojų simpatijas ir pasitikėjimą. Parodos aukso ir sidabro medaliams buvo pristatyta 70 gaminių. Komisijos narys, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagošinskas sako, kad yra tokių gamintojų, kurie konkursui pristatė po tris gaminius ir visi gaminiai buvo įvertinti auksu.Lietuvė Ligita Eitkevičienė, jau metus gyvenimą kurianti Italijoje, Toskanoje. Viena giliausių Italijos tradicijų - vynuogių auginimas ir vyno gamyba. Su šia kultūra ji siekia supažindinti ir lietuvius, bet renkasi juos lydėti tik į vynuogynus, kurių savininkais vis dar yra patys italai.Ved. Kristina Toleikienė

Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.Ved. Kristina Toleikienė

Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas“ derybas dėl būsimo derliaus pardavimo pradeda kone prieš metus. Kooperatyvo nariai bendrai parduoda 100 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarti dėl gerų kainų ir sąlygų reikia didelio atkaklumo.Elektrėnuose įsikūrusiame gėlių ūkyje paskutiniai šių metų sezono gėlių auginimo darbai - chrizantemų pražydinimas. Karališka chrizantema reikalauja karališko dėmesio. Kad džiugintų dideliu ir gražiu žiedu, tenka rankomis nuskinti dešimtį pumpurų ir palikti žydėjimui tik vieną. Apie tai pasakoja gėlių ūkio savininkė Rima Mikučionienė.GAMTA. Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio (Kauno r.) išmokti būti šalia gervių, kad jos nepastebėtų fotografo ir jam pavyktų jas įamžinti kvapą gniaužiančiose fotografijose.Ved. Kristina Toleikienė

Sėja vėluoja daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau prasčiausia situacija Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Tai kelia riziką derliui, ypač jei ruduo bus trumpas ir šaltas. Tačiau net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, ūkininkai nėra tikri ar pasėliai sėkmingai peržiemos.Veislinių gyvūnų parodos ir jų užkulisiai. Juos šiek tiek praskleisti sutiko Veislinių gyvūnų klubo atstovė Vilma Vilienė.Arūnas Ignatavičius prieš septynis metus Panevėžio rajone įkūrė danielių ūkį. Jį sužavėjo patys gyvūnai, lengva jų priežiūra ir galimybė įprasminti miško sodybos teritoriją.Ved. Arneta Spaičė

Europos Komisija (EK) paskelbė naujojo laikotarpio, nuo 2028 metų, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma yra kiek daugiau nei 4 milijardai eurų ir tai yra 20 - imčia procentų mažesnė suma, nei skirta dabartiniam septynių metų laikotarpiui. Buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas Ignas Hofmanas sako, kad tai neraminanti žinia ir tikina, kad yra neatsižvelgta į ES žemės ūkio ministrų prašymą, kad BŽŪP išliktų su savo atskiru finansavimu. Ekonomistas Marius Dubnikovas antrina, kad situacija yra bloga ir akcentuoja derybų svarbą. Be to, iškeliama mintis apie ūkininkavimą be finansavimo.Rubrika „Miestietis kaime“. Kaune gyvenanti kraštovaizdžio architektė Vilma Vebeliūnienė Kupiškio rajone, iš mamos paveldėtoje žemėje, puoselėja sodybą „Saulėtos lankos“. Lankytojams tai kaip aromaterapijos kelionė, nes kiekvieną augalą Vilma kviečia užuosti. Sodyboje daugiau nei 100 skirtingų augalų rūšių ir tikrai tikra poilsio oazė.Ved. Rūta Simanavičienė

Tiek ūkininkų, tiek vietos bendruomenių pasipiktinimą kelia derlingose žemėse vystomi dideli saulės parkai. Prieš juos statant stinga dialogo su vietos bendruomenėmis, neatliekami poveikio aplinkai vertinimai. Klaipėdos rajono sodų bendrijos atstovė tikina, kad dėl saulės parkų nukentėjo ne tik žmonių gyvenimo kokybė, bet ir gyvūnai, blaškydamiesi saulės kolektorių labirintuose. Šią situaciją kaip grėsmingą mato ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga. Savo argumentus pateikia ir Energetikos ministerijos atstovai.Eksperimentinio daržo kūrėja, keramikė Audronė Dačkutė iš Vilniaus domisi egzotinių augalų auginimu. Taip į jos kolekciją pateko ir vijoklinis augalas akebija, subrandinanti saldžius vaisius.Rubrika „Užsienio naujienos“. Bitininkai ir mokslininkai iš Lietuvos 2025 m. rugsėjo 22–27 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese „Apimondia” Kopenhagoje. Tai didžiausias pasaulinis bitininkystės renginys, kas dvejus metus suburiantis tūkstančius bitininkų, mokslininkų ir prekybininkų iš įvairių šalių. Kongrese akcentuota ir medaus klastojimo problema.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.Ved. Rūta Simanavičienė

Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai. Gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone ir Prienų rajone parodė galimus šios ligos atvejus. Jeigu ES referentinėje laboratorijoje bus patvirtinti ligos atvejai, tai bus pirmas šios ligos protrūkis Lietuvoje. Tyrimų rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.Vieno didžiausių aktinidijų ūkių Lietuvoje įkūrėjas Egidijus Marmakas sako, kad ši veikla patiems kantriausiems. Derliaus po pasodinimo gali tekti laukti ir 5 metus. Pats vyras džiaugiasi, kad pavyksta ne tik derliaus užsiauginti, bet ir perdirbimo galimybės plačios.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Rudenį derlių sandėliuoja ne tik ūkininkai. Ateities miškų sėklas į saugyklas kaupia ir miškininkai. Plačiau apie tai, kokių medžių sėklų turime, o kokių stinga, papasakos Valstybinės miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.Ved. Rūta Simanavičienė

Savaitgalį Kauno rajone, VDU Žemės ūkio akademijoje vyko specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Dalyvių įžvalgos, lankytojų pastebėjimai. Reportažas iš renginio vietos.Kauno rajone ūkininkas Vytautas su šeima augina deksterių veislės galvijus. Ūkininkauja jis bene visą gyvenimą, net dirbdamas seniūnu veiklos neatsisakė. Nenuleidžia rankų ir dabar: ūkyje – 7 galvijai, o rudenį vartus atveria Moliūgų kiemas.Prasidėjo gervių rudeninės migracijos laikas. Neretai jos pasistiprinti, pernakvoti sustoja Kelmės rajone plytinčiuose durpynuose. Apie gervių įpročius, jų stebėjimą ir sugyvenimą su ūkininkais – pokalbis su Tytuvėnų regioninio parko ekologe Deima Pranckūniene.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržoviųKelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose ir ceche. Nuimamas burokėlių, kopūstų derlius, fasuojama ir ruošiama išvežti į prekybos tinklus. Dalis daržovių perdirbama čia pat ceche. Ūkininkui apmaudu dėl po liūčių laukuose paskendusių ir supuvusių bulvių, kopūstų, morkų ir burokėlių (maždaug 30 ha).Dalį daržovių dėl šalnų, liūčių šiemet prarado ne tik kelmiškis ūkininkas, bet ir kiti ūkininkai, auginantys lauko daržoves. Nors laukuose liko dalis supuvusių bulvių, kopūstų, draudimas ūkininkams nepadeda. Kodėl? Aiškina Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.Verslas kaime. Prienų rajone Išlaužo miestelyje prieš 10 metų tėvų puoselėtą verslą perėmė dukros Agnės ir žento Manto Vilkų šeima. Savo verslą, pavadintą „Mėsos kraite“, pertvarkė, įrengė naujas patalpas, apsirūpino modernia įranga. Dabar Išlauže veikia jų gaminiais prekiaujanti parduotuvė, o 6 autoparduotuvės išvežioja produktus į kaimus.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 24 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“Ankstesniais metais vaismedžių šakos sviro nuo vaisių, o dabar šilališkis ūkininkas Albertas Uosis žvalgosi tuščiame sode. Pavasarinių šalnų neatlaikė atsparių veislių obelys, slyvos, kriaušės. Tačiau ūkininkas toliau planuoja darbus, tvarkosi sode.Nedidelė įmonė Prienų rajone, Pakuonyje, išbandė įvairias (tarp jų ir su žemės ūkiu susijusias) veiklas. Pagaliau rado ypač pasiteisinusią – gaminti fermentuotą gėrimą „Gėris“. Anot bendrovės „Salyklas“ vadovo Liudviko Milkinto, šis gėrimas pamažu įsitvirtina Lietuvos ir ypač užsienio rinkose. Pripažinimą jau pelnė Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse.Rugsėjo orai ir džiugina, ir stebina permainomis. Saulėtus orus staiga keičia lietūs ar net liūtys. Ir žmonės, ir gamta į tai reaguoja nevienodai. Gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža rugsėjo pabaigos permainomis augalijoje ir gyvūnijoje domėjosi Krekenavos apylinkėse.Ved. Regina Montvilienė

Dalia Kalendravičienė ūkininkauja Tauragės rajone, Dargaičių kaime. Pastaruosius aštuonerius metus ji pati gamina sūrius, pati juos parduoda, pati kuria ir naujus receptus. Moteris ūkininkauja tėvų sodyboje, šalia kurios ganosi dvylika karvių - po vieną kiekvienam mėnesiui, kaip pašnekovė juokauja.Radviliškio rajone lankytojų ir piligrimų laukianti sodyba „Molinė saulėgrąža“ garsėja ne tik išpuoselėtais gėlynais, žydinčiomis saulėgrąžomis, bet ir senovinių daiktų kolekcija. Dalis jos - senovinės molinės puodynės, apie kurias pasakoja sodybos savininkė Jūratė Karalienė.Uogos ir jų nauda organizmui. Apie tai pokalbis su Molėtų rajono ūkininku Gediminu Cijūnaičiu.Ved. Arneta Spaičė

Prasidėjus rudens mugių sodininkams sezonui, intensyvus metas ir medelynų šeimininkams. Joniškio rajono Linkaičių kaimo ūkininkas Rimantas Stankūnas 6 ha plote augina šimtus veislių ir tūkstančius įvairiausių sodinukų. Dalį jų jau kelioliką metų jis pristato ir į tradicinę respublikinę mugę „Lietuvos žiedai“ ir turi patarimų mėgėjams kaip geriau pasirinkti. Apie šių metų mugės ypatumus pasakoja organizatorė – Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistė Regina Juodkaitė.Sumanūs inžinieriai atgaivino unikalią techniką. 1925 metais pagamintas traktorius Fordson dabar gali vėl važiuoti. Išsaugota daug orginalių dalių, pritaikytos naujos ar rekonstruotos senos. Tuo labiausia pasirūpino du inžinieriai – Žemės ūkio akademijos auklėtiniai Kazimieras Čiurila ir Vygantas Stankevičius.Jauni ūkininkai Austėja Vaičiulytė ir Tomas Buividas, gyvenantys Pakruojo rajone Šukionyse, prieš trejus metus pradėjo auginti dekoratyvius moliūgus. Šiemet augino net 120 veislių, vienas už kitą gražesni: beveik juodas ir visiškai baltas, garbanoti, margi, įvairiausių dydžių. Kas labiausiai „veža“ auginat moliūgus?Ved. Arvydas Urba

Joniškio rajone Zakų šeimos ūkyje šiemet buvo pasodinta apie 100 ha bulvių, pusė viso daržininkystei skirto ploto. Lauke, dirbant bulvių kombainui, ir, sandėlyje ruošiant prekybai bulves, kalbinti Kęstutis Zakas ir jo sūnus Saulius teigia, kad apie 15 ha bulvių supuvo, o dar keli hektarai nuo drėgmės pažaliavo, tai irgi liks laukuose. Per du dešimtmečius šeimos ūkio patirties tokių nepalankių metų bulvėms nebuvo.Meilė augalams – pasiųsta iš aukščiau. Taip mano, Jonavos rajone Panoteriuose gyvenanti Aldona Rimdeikienė. Baldų gamybos specialistė, būdama užtarnautame poilsyje, pamėgo įvairius augalus: hortenzijas, svogūnus, česnakus, obelis, slyvas ir kriaušes. Moteris sako pailsinti dirbdama 20 arų sklypelyje ir dar spėja į Panoterių vokalinio ansamblio "Vosilkėliai" repeticijas.Lenkijos ūkininkai tarptautinės politikos pinklėse. Labiausia lenkams nepatinka ES ir MERCOSUR ( Pietu Amerikos valstybių prekybos sąjunga) pasirašyta sutartis, dėl kurios gali nukentėti jautieną ir paukštieną auginantys ūkininkai. Kitas iššūkis – Kinija žada leisti importuoti Lenkijoje užaugintą paukštieną. Ką lenkai ketina daryti? LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno komentaras.Ved. Arvydas Urba

Įprastai tik grūdines kultūras ir rapsus auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas šiemet pirmą kartą sėjo ir sojų pupeles. Eksperimentuoti 12 ha lauke jis ryžosi šiltėjant vasaroms ir dėl kenkėjų pasunkėjus auginti kitas ankštines kultūras. Jis džiaugiasi gera soju pasėlių būkle ir tikisi gero derliaus, kurįam jau turi pirkėjų.Joniškio rajone esančio didelio augalininkystės ūkio šeimininkas Alvydas Samaitis – “Notil”, neariminės žemdirbystės gerbėjas ir šiemet, tobulindamas technologiją, įsigijo javų grūdų šukuotuvę. Eksperimentas jau pasiteisino, nes derlius sudorotas greičiau, reikėjo mažiau kuro.Apie sojų auginimą pasakojęs Donatas Tumas, gretimai esančiame sėklinių žolių lauke atlieka dar vieną eksperimentą. Mat šiemet, nuėmus miglių sėklų derlių, gausiai atžėlė atolas. Ūkininkas, internete radęs įrengimą žolei pjauti ir į priekabą surinkti, techniką išsinuomojo ir tikisi tikamai nupjauti žolę, kad kitais metais miglė vėl gerai augtų sėklai.Norvegijoje sukaupta patirtis bus naudinga gimtinėje Pakruojo rajone. Saulius Lekas prieš keletą metų savo gimtuose Klovainiuse nusipirko apleistus buvusio vaikų darželio ( beje, kurį lankė vaikystėje pats) pastatus ir rekonstravęs pritaikė karkasinių namų gamybai. Pats darėsi įrangą, tvarkė aplinką, žolei „šienauti“ įsigijo keletą avių. Nors gamyba prasidės tik kitais metais, bet Saulius jau dabar džiaugiasi namuose susikūręs darbo vietą sau, sūnui, jei reikės priims ir daugiau žmonių.Ved. Arvydas Urba

Mažos grūdų supirkimo kainos ir brangios elevatorių paslaugos džiovinant grūdus, mažesniems ūkiams gali baigtis tragiškai. Taip mano Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė įsitikinusi, kad taip nebus, nes supirkėjai tariasi su žemdirbiais. O vienos grūdų supirkimo įmonės liepos mėnesio vidutinį atlyginimą 17440 eurų, aiškina, kad ji neturi elevatoriaus ir pati perka paslaugas.Vyresnio amžiaus gyventojams kaime dejuoti nereikia – įsitikinusi Širvintų rajono Vindeikių kaimo, kuriame geras pusšimtis gyventojų, seniūnaitė Viktorija Šuškienė ir jos kaimynė Galina Čeburienė. Kas lemia gerą nuotaiką, moterys pasakoja sodybos terasoje, prie rytinės arbatos.Ar gali būti avis sveika ir vilkas sotus? Paprastai atsakymo į retorinį klausimą nereikia, bet įdomu apie tai pasvarstyti su medžiotojais, artėjant vilkų medžioklės sezonui, žinant apie vilkų daromą žalą gyvulių augintojams. Kalba Pakruojo rajono Žeimelio medžiotojų klubo Glebava vadovas, ūkininkas Ričardas Bulis ir klubo narys, miškininkas Marius Slišajevas.Ved. Arvydas Urba

„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir jungiantis ją su Europos tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu. Šis maršrutas apima įvairias svarbias istorines, kultūrines ir dvasines vietas, o juo kasmet leidžiasi šimtai žmonių. Telšių rajone, Varnių apylinkėse besidriekiančioje atkarpoje nutarta įveiklinti kaimo vietovėse esančias bibliotekas. Apie tai - pokalbis su buvusiu Ožtakių bendruomenės pirmininku, Varnių regioninio parko patarėju Andriumi Bajorūnu.Panevėžio rajone, Bernatoniuose vyko 24-oji „Sūrio šventė“. Jam, iš vietos bendrovės parūpinto pieno, sūrius spaudžia vietos moterys. Kiek litrų pieno sunaudota šiais metais - pasakoja Bernatonių bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė ir kultūros įstaigos vadovė Giedrė Rameikienė.Tykiai pūpsantys namukai, paslaptingos langinės bei durelės, spalvingi takeliai ir vėjyje besisūpuojančios fėjos - pasaulis, kurį galima aptikti Radviliškio rajone, Beinoravos kaimo pašonėje. Šis pasakiškas pasaulis įkurdintas menininkės Monikos Blinkevičiūtės rūpesčiu, kelių berželių paunksmėje.Vilkaviškio rajone esantis Vištyčio ežeras - apipintas legendomis. Apie Vištyčio apylinkėms būdingus padavimus, krašto įdomybes pasakoja Vištyčio regioninio parko patarėjas Nerijus Paškauskas.Ved. Arneta Spaičė

Užmiestyje, Šilalės rajone, gyvenanti Daiva Rameikienė turi aistrą pomidorų auginimui. Moteris turi tūkstančio pomidorų sėklų kolekciją, o šiemet augino 130 veislinių pomidorų. Labiausiai Daiva mėgsta tamsius, daug antocianino turinčius pomidorus ir savo hobį jau vadina pomidorlige. Tiesa, šį sezoną neaplenkė ir tikros ligos – pomidorų maras.Kaprizinga javapjūtė šį sezoną pareikalavo neeilinių pastangų. Kupiškio rajono ūkininkui Almantui Bartaševičiui teko galvoti ne tik, kaip nuimti derlių, bet ir kaip į durpingą žemę įklimpusį kombainą ištraukti. Vyras pripažįsta, kad ūkininkavimas rizikinga veikla, bet per savo ūkininkavimo praktiką matė jau visko.Rubrikoje „Tarp miesto ir kaimo“ pokalbis su architekte Greta Trapikiene Vilniaus teritorijoje, šeimos sode puoselėjančia micro gėlių ūkį pavadinimu „Urban bloom“. Gėles moteris realizuoja tiesiogiai pirkėjams, puošia renginius.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo plyno lauko ūkininkauti pradėjęs Bronislavas Mataitis iš Radviliškio rajono sako, kad teko išbandyti įvairias ūkio šakas, trūko informacijos, bet dabar viskas kitaip. Vyras su sūnumi valdo augalininkystės ūkį, jau 4 metus taiko neariminę technologiją bei pabrėžia investicijų į ūkio svarbą. Vien šie metai parodė, kaip ūkininkams svarbu turėti savo džiovyklas, grūdų sandėliavimo bokštus.Gindvilių kaime Kupiškio rajone nėra tvorų ir karvių nelikę, nei arklio nesurasi, bet užtat gausu aktyvių žmonių, norinčių burtis į bendruomenę. Gidviliečiams svarbu ne tik šventes bendrai paminėti, bet ir rūpintis kaimo žmonių gerove. Bendruomenė pasistatė ir namuką su pavėsine, kur visuomet yra šurmulio – nuo jauniausių iki vyriausių.Rubrika „Užsienio naujienos“. Dronai naudojami ne tik ūkiams prižiūrėti, bet ir miškams atsėti: vietose, kurios sunkiai pasiekiamos, jais barstomos jau sudygusios augalų sėklos.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 11 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerijoje viceministrai susitiko su interesantais. Probleminius klausimus kėlė ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir žemės ūkio sektoriaus įmonių atstovai. Anot viceministro Andriaus Palionio, susitikimai naudingi, nes suteikia daugiau aiškumo nei bendraujant laiškais. Vieni konsultuojasi dėl paramos sąlygų, kiti sprendžia ūkių išlikimo klausimus.Siekdama kuo ilgiau džiaugtis gamtos grožiu, keramikė, sodininkė Diana Grochovska atrado savitą būdą. Moteris augalus merkia į porcelianą, tada juos išdega ir taip sukuriami išskirtiniai dirbiniai. Kaip sako menininkė, prireikė nemažai laiko atrasti, kokie augalai tam tinkamiausi.Rubrikoje „Verslas kaime“ žydinti Jolitos Janušonienės istorija. Buvusioje tėvų ūkio teritorijoje moteris įkūrė Žydintį lauką. Jame šiuo metu kariauja levandos, hortenzijos, kinrožės. Moteris sako vis dar negalinti atsigrožėti tuo, kas sukurta.Ved. Rūta Simanavičienė

Jau aštuonerius metus Vilniaus rajone šilauoges augina jauna šeima, Ieva Gintautaitė ir Saulius Girniukaitis. Ūkį „Šilauoga“ jie puoselėja kartu su profesionalų pagalba ir siekia įdiegti kuo daugiau darbą palengvinančių ir laiką taupančių technologijų. Viena jų – ūkyje laistymą galima paleisti tiesiog mobilia programėle.Įvairiausias kultūras: kviečius, miežius, rapsus, žirnius, pupas auginantis Kupiškio rajono ūkininkas Bronius Kaladė sako, kad javapjūtė buvo neeilinė, bet dar nebuvo tokių metų, kad nepavyktų iš laukų nuimti derliaus. Nedideliame šeimos ūkyje talkina žmona Asta ir sūnus Jonas.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aplinkos apsaugos departamentas vykdo kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Draudimas gaudyti lašišas ir šlakius galioja nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 dienos. Sugautas žuvis privaloma paleisti.Ved. Rūta Simanavičienė

„Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs nėra ir rinkoje“, - sako Instagram platformoje paskyros @spalvotasdaržas kūrėja Donata Jankauskienė. Ji čia dalijasi savomis patirtimis apie auginamus pomidorus, paprikas, arbūzus, jurginus. Pokalbis apie socialinių tinklų naudą šiuolaikiniams ūkininkams.Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ įkurti Socialinės globos namai pasitiko 5 metų jubiliejų. Šiuo metu čia gyvena 30 senolių, tačiau norinčiųjų įsilieti į jų gretas - rikiuojasi eilės. Pasakojimas apie bendruomeninio verslo sėkmę, naudą Pagramnčio gyventojams ir senolių kasdienį gyvenimą.Geltonžiedė sedula - itin sparčiai populiarėjanti uoga Lietuvoje, apie kurios naudingąsias savybes pasakoja ūkininkas iš Molėtų rajono Gediminas Cijūnaitis.Ved. Arneta Spaičė

Kiaulių augintojai sako, kad dar tokios blogos situacijos nebuvo. 10 metų kiaulininkystės ūkiams nuostolių pridarantis afrikinis kiaulių maras vis dar nevaldomas. Dabar maro protrūkiai kartojasi net karantino zonoje.  Jų židiniais tampa maži, ne komerciniai, ūkiai, bet apribojimus patiria ir stambieji ūkiai, per metus užauginantys keliasdešimt tūkstančių kiaulių. Šiuo metu du ūkiai Kelmės ir Radviliškio rajonuose iš ūkio gyvų kiaulių išvežti į skerdyklas negali jau 55 dienas. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad ūkiams reikia ne užuojautos, o greitų sprendimų. Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime ŽŪM aptarta priemonė - maro zonose išskersti 430 biosaugos požiūriu rizikingiausių kiaulių ir kompensuoti jų vertę. Tačiau sprendimas taip ir nepradėtas įgyvendinti. Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neranda bendrų sprendimų ir kaltina viena kitą neveiklumu.Buvusi klaipėdietė Violeta Athorn dabar gyvena Drūkių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos r., ir mėgaujasi gausybės gyvūnų draugija. Pradžioje jai kompaniją palaikė avys, po to apsigyveno ir poniai, karališki balandžiai, bet kai prieš dvejus metus įsigijo triušius, šie tapo numylėtiniais. Tuomet ji nusprendė ir savo ūkį atverti šeimoms su vaikais. Taip ūkis gavo pavadinimą „Triušių namai“. O jame jau apsigyveno ir antys, vištos, gyvens ir žąsys.Ved. Kristina Toleikienė

Fizikė, pedagogė, o po to - ir gėlininkė. Gintarei Macijauskienei iš Inkaklių (Šilutės r.) gėlių auginimas, puokščių kompozicijos tapo prasmingesne ir įdomesne veikla nei pirmoji profesija. Sėklinių bulvių auginimo lyderio pozicijas laikančio kooperatyvo „Vfarm agro", įsikūrusioje Drevernoje (Klaipėdos r.), stiprybė - šeimos ūkiai, įmonės, leidžiančios diversifikuoti veiklą, išskaidyti rizikas ir nuosekliai siekti tikslo - pasiūlyti aukščiausios kokybės bulvių sodinukų. Naujausias iššūkis - bulvių veislės, tinkamos ekologiniam ūkininkavimui. Prancūzijoje, Bretanėje, veterinarai pradėjo masinę galvijų vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, nes šis regionas bene labiausiai paveiktas. „Verčiau skiepyčiau, nei rizikuočiau prarasti gyvūnus“, – sako avių augintoja Chrystelle Quointeau. Ved. Kristina Toleikienė

Naudą pajuto ne tik kooperatyvo nariai, bet pokyčiai stebimi visame sektoriuje. Projekto „Kaubojų klubo“ koordinatorius Evaldas Tamkutonis sako, kad pradėjus kooperatyvo „Pienas LT“ narių galvijų organizuotą pardavimą su profesionalų pagalba, pavyksta išsiderėti geresnes kainas ir sėkmingiau parduoti ūkininkų galvijus. Dabar mažieji ūkiai už parduodamą galviją gauna tą pačią kainą, kaip ir stambieji.Laukuose ne tik derliaus nuėmimas, bet ir naujo derliaus sėja. Atlikti bandymai patvirtino, kad pasirinkus sertifikuotą sėklą, derlius didėja taip, kad investicijos atsiperka, bet ūkininkai sėjai naudoja nemažai ir ūkinės sėklos.Nuo nelegalaus žuvų turgaus istorijos iki modernios akvakultūros. Tokią verslo koncepciją pasirinko dvejus metus Drevernoje (Klaipėdos r.) veikianti žuvų auginimo įmonė „Strykis“. Ji Lietuvoje vienintelė, auginanti žuvį Alpinį šalvį. Svarbiausia ūkio, kaip verslo, koncepcija - užauginti tik tiek žuvies, kiek pavyksta parduoti. Ūkyje žuvis ir perdirbama, gaminami produktai, teikiamos maitinimo, poilsio organizavimo paslaugos. Iš čia ir smagios pamario gyvenimą lydėjusios istorijos - apie nelegalų žuvų turgų.Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) vyksta baigiamieji naujų tvartų statybos darbai. Ūkyje jau veikia moderniausia melžimo karuselė, pajėgi aptarnauti 1 000 melžiamų karvių bandą. Pokyčius lėmė ir nelaimė. Prieš kelerius metus užsidegė daržinė, prikrauta paruoštų pašarų, tad nuspręsta jau naują daržinę statyti kuo toliau nuo tvartų, o atsilaisvinusioje daržinės vietoje statyti naują tvartą. „Lumpėnų Rambynas“ yra kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Įmonė iki šių metų pabaigos padvigubins perdirbamo pieno kiekius. Kooperatyvo pieno perdirbimo įmonės plėtrai užtikrinti reikia, kad ir kooperatyvo nariai tiektų daugiau žaliavinio pieno. Projektui įgyvendinti buvo gauta Europos Sąjungos parama.Jau antrus metus Antakalnio daržininkų (Vilniaus miestas) bendruomenė atvėrė savo gėlyną aplink gyvenantiems žmonėms bei pakvietė nusiskinti gėlių ir patiems sukurti mokytojai puokštę ar vasarinėmis gėlėmis papuošti savo namus, susipažinti su daržininkyste, augalais.Ventės rago ornitologijos stotyje laukiama svarbaus įvykio. Šiomis dienomis stoties vedėjas Vytautas Jusys uždės ant paukštelio kojos milijoninį žiedelį. Prie įspūdingo skaičiaus buvo priartėta greičiau nei tikėtasi. Į gaudyklių tinklus rudenį emigruoti turintys paukščiai ėmė įkliūti dar liepos pabaigoje, stebino ir jų gausa.Ved. Kristina Toleikienė

Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.Ved. Arneta Spaičė

Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas, pajutęs politikų norą jį pakeisti, nemato galimybių dirbti toliau šiuo politiniu laikotarpiu ir žada grįžti į savo ūkį. Interviu po to, kai Prezidentūroje apsilankė politikų siūlomas kitas kandidatas į ministrus, Ignas Hofmanas giria ministru siūlomą Andrių Palionį, bet savęs naujoje komandoje nemato.Vaikų dienos centras Širvintų rajone Vileikiškių kaime veikia jau 15 metų ir išlieka populiarus. Kasmet jį lanko dvi dešimtys vietos moksleivių, ateina ir jau mokyklą baigusių vaikai. Kuo patraukli centro veikla? Reportaže kalba patys vaikai, bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis ir dienos centro vadovė Irena Saulevičienė.Keramikos edukacijos - ne tik regionuose sparčiai pastaraisiais metais populiarėjanti veikla. Profesionalai teigia, kad molis sugeria neigiamas emocijas, skatina vaizduotę ir sustabdo laiką. Kodėl tai yra pasakoja Mažeikių krašte žinomas keramikas, Viekšnių meno mokyklos mokytojas metodininkas Vitalijus Baltutis.Ved. Arvydas Urba

Ilgalaikiai lietūs per javapjūtę daug kur skandino grūdinių kultūrų pasėlius. Tačiau ūkininkus gelbėjo javų kombainai su vikšrine važiuokle, kurie neklimpo ir nupjovė net balose mirkstančius javus. Tokios technikos ekspoatacija brangesnė, bet šiemet jie pasiteisino. Tai patvirtina Kauno rajono ūkininkai Romas Majauskas ir Leonas Rudinskas, laiku baigę javapjūtę ir dabar talkinantys kaimynams.Vaikystės svajonė skraidyti tapo realybe. Ūkininkas Virginijus Kazlauskas su šeima gyvenantis gimtinėje Žibikų kaime Mažeikių rajone, prieš porą metų igijo piloto licenziją, o pernai nusipirko ir nedidelį lėktuvėlį. Pievoje, šalia dirbamų laukų, netoli namų pastatė jam specialų angarą, o skraido dažniausia vakarais po darbų ir kai nurimsta vėjas.Lietuvos kaime pagaminta žemės ūkio technika užkariauja Europą ir ruošiasi į Aziją. Prancūzija, Vokietija, Italija, Slovakija, Portugalija, Olandija – šalys, kuriose jau dirbo arba dar dirbs pluoštinių kanapių pjaunamoji. Ją suprojektavo, pagamino ir kelionę, pagal užsienių šalių ūkininkų poreikius organizavo Kėdainių rajone įsikūrusi bendrovė „Laumetris“. Jos eksporto vadovas Taurius Putna pasakoja apie neįprastas technikos keliones ir pasirengimą pjaunamąją siųsti į Pakistaną.Ved. Arvydas Urba