Gimtoji žemė

Viena iš didesnio pieno primilžio sąlygų yra tinkamas pašaras. Didelę įtaką turi ir kukurūzų auginimas, tinkamas siloso paruošimas. Kaip sako vienos iš įmonių atstovas Danas Matulis, Lietuvoje dominuoja ankstyvos kukurūzų veislės, siekiama spėti užauginti derlių. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriaus Vytauto Liako teigimu, svarbiausias dalykas, norint gero kukurūzų derliaus – yra tinkamas sėjos laikas. Suklydus – rezultato nebebus.Tiek ūkininkaujant, tiek imtynių sporte reikia laikytis disciplinos. Geriausiu Vilkaviškio rajono jaunuoju ūkininku išrinktas Tomas Baracevičius sako, kad ūkininkavimas ir imtynės – suderinami dalykai. Šiltuoju metų laiku galima dirbti žemę, o žiemą – intensyviau sportuoti. Nuo mažens ūkio darbus matęs Tomas sako, kad tiki tuo, ką daro.Ved. R. Simanavičienė

Kauno mieste ir rajone bus ieškoma praktinių sprendimų trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai. Ūkininkai, įstaigų, asociacijų atstovai kviečiami spalio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete diskutuoti, kaip sėkmingai įgyvendinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą. Žemės ūkio ministro patarėjas Mantas Valukonis sako, kad jeigu bandymas pasiseks, bus siekiama ir daugiau savivaldybių įtraukti į trumpųjų maisto grandinių kūrimą. Kauno rajone ūkininkaujanti Jonata Pauraitė-Raudonė atvirauja, kad labai norėtų dalyvauti kuriant trumpąsias maisto grandines ir galėtų užauginti daug įvairių žalumynų, tačiau vis dar trūksta informacijos, koks yra produkcijos poreikis. Laikinoji Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorė Daiva Gramalienė sako, kad yra siekis vaikus maitinti vietos ūkių produkcija, tačiau susiduriama su sezoniškumo, produkcijos pristatymo iššūkiais.Ved. R. SimanavičienėVilniaus rajone vynuogyną „Geltoni botai“ puoselėjanti Ina Grecka sako, kad mažina kitų uogų auginimą ir visą dėmesį skiria vynuogėms. Moteris pabrėžia vynuogyno universalumą – tai ne tik produkcija, bet ir edukacinės patirtys. Kokių klaidų išvengti, norint auginti vynuoges, patars Ina, savo vynuogyne turinti aštuonias veisles.

Rugsėjo 25-ąją Kėdainių rajone apdovanojimuose „Pienės 2026“ pasveikinti labiausiai nusipelnę pieno gamintojai. Didžiausiu Lietuvos pieno gamintoju įmonių kategorijoje antrus metus iš eilės tapo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“. 2000 karvių fermos vadovė Digna Petkinytė sako, kad sėkmės formulė neegzistuoja – yra tik juodas darbas. 2025 metų efektyviausiu pieno gamintoju įmonių kategorijoje tapo Narauskų ūkis iš Lazdijų rajono. Šeimos ūkių kategorijoje lyderystę ir toliau išlaiko 1000 karvių laikanti Dalia Kairaitienė iš Kazlų Rūdos savivaldybės. Efektyviausio šeimos ūkio valdytoja šiais metais paskelbta Danguolė Kaveckienė iš Plungės rajono. Sparčiausiai Lietuvoje augusiu pieno gamintoju tapo Justinas Stonys iš Šilalės rajono. Apie tai, kas svarbiausia, siekiant ambicingų tikslų, papasakos kone visi pirmų vietų laimėtojai.Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama pasinaudoję Andrius Šilanskas Vilniaus rajone, Mickūnų kaime, įkūrė veiklą „AŠ Ūkis“. Ūkio darbai buvo ne svetimi nuo mažens, matė kaip bitininkauja senelis. Andrius bandė auginti ir triušius, bet pasikeitus aplinkybėms, gyvūnų teko atsisakyti ir dabar visas dėmesys skirtas natūralių daržovių auginimui ir bitininkystei. Andriaus bityno medus – 2025 m. nacionalinės atrankos nominantas. Jis įvertintas tarp stipriausių ir geriausių Lietuvoje.Ved. R. Simanavičienė

Nacionalinė mokėjimo agentūra, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas, laikinai liko be vadovybės. Dėl galimo NMA direktoriaus Fortunato Dirginčiaus padaryto tarnybinio nusižengimo jis laikinai nušalintas nuo pareigų. Taip pat laikinai nušalintas ir agentūros pavaduotas Tomas Orlickas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad esama situacija yra lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, agentūra rizikuoja netekti veiklos licencijos. Siekiant užkirsti kelią chaosui agentūroje, pirmadienį planuojamas susitikimas su agentūros darbuotojais. Laikinai vadovu paskirtas Žemės ūkio ministerijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Karolis Tvaskus.Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas, vertindamas susidariusią situaciją, sako, kad ūkininkai nusivylę, kai negali pasitikėti institucijomis, ypač tomis, kurios kontroliuoja juos pačius.15 metų Airijoje gyvenusi Alvydos ir Džo Molloy šeima nusprendė keltis gyventi į Lietuvą. Šeima įsikūrė Alvydos gimtajame krašte Plungės rajone, Kulių kaime. Iš Airijos jie grįžo ne tuščiomis – lapkritį į šeimos sodybą atkeliaus ir sufolko veislės avys. Patirties auginti avis šeima jau turi, nes ir gyvendami Airijoje jas laikė. Kaip seksis Plungės rajone, Vilkų kaime, auginti avis?Ved. R. Simanavičienė

Šešiolika metų restoranų versle dirbęs Karolis Mickūnas gyvenimą Vokietijoje iškeitė į senelių žemę Seredžiuje. Iš betoninių džiunglių, kaip pats sako, ištrūkęs jaunas vyras dabar savo ateitį sieja su ūkininkavimu ir galvijininkyste.Konfrontuojant Žemės ūkio tarybai ir Žemės ūkio rūmams, jaunieji ūkininkai nenori rinktis vienos iš žemdirbių organizacijų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, priklausanti Žemės ūkio rūmams, pateikė prašymą stoti ir į Žemės ūkio tarybą, siekdama, kad jaunųjų ūkininkų balsas būtų girdimas visuose žemdirbių organizacijose.Ekologiškų produktų reglamentavimas ir ženklinimas turi suteikti vartotojui garantiją ir pasitikėjimą tuo, ką jis perka. „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė sako, kad tam būtinas dialogas su vartotojais, o spalį vyksianti konferencija „EKOlink“ – ekologijos sektoriaus dovana vartotojams, norintiems daugiau žinoti ir sąmoningai rinktis.Ved. Kristina Toleikienė

Sugrįžusi gyventi į Lileikėnų kaimą Šilalės rajone, Agnė Riverė čia atrado ne tik namus, bet ir prasmingą veiklą. Su šeima ji įkūrė terapinį ūkį „Linksmų uodegyčių pieva“, o dirbdama bibliotekoje kasdien mato, kuo ši įstaiga svarbi vietos žmonėms. Apie gyvenimą kaime, bendruomenę, bibliotekos reikšmę ir gyvūnų kuriamą terapinį ryšį.Ved. Kristina Toleikienė

Invaziniai šliužai tampa vis didesne problema Lietuvos ūkiuose, o išbandyti jų naikinimo būdai ne visada duoda rezultatų. Padotnuvio kaime, Kėdainių rajone, ūkininkaujantis agronomas Edmundas Giknius rado būdą šliužų invazijai savo laukuose suvaldyti ir dabar siūlo šliužų naikinimo paslaugą kitiems ūkininkams.Šiaurės ir Baltijos šalių ūkininkai dirba panašiomis gamtinėmis ir besikeičiančio klimato sąlygomis, todėl panašūs ir ekologinės gamybos iššūkiai. Kaip juos spręsti ir kovoti su sukčiavimu, Suomijoje aptarė aštuonių šalių specialistai. Apie susitikimo aktualijas ir Lietuvos padėtį regione pasakoja „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.Ekologiškų uogų paklausa didelė, tačiau Švėkšnoje, Šilutės rajone, ūkininkaujanti Birutė Stonkutė sako, kad paukščiai gali sunaikinti didelę dalį derliaus ar net palikti be jo. Ūkininkė augina įvairias ekologiškas uogas, jas parduoda, o dalį perdirba į vyną.Ved. Kristina Toleikienė

Daugiau Lietuvos ūkiuose užaugintų, ypač ekologiškų, produktų viešajame maitinime galėtų būti naudinga gyventojų sveikatai, aplinkai, ekonomikai ir žemės ūkiui. Seimo Ekonomikos komiteto narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad tokį modelį taikančių šalių patirtis rodo, jog investicijų ir gaunamos naudos santykis gali siekti vieną su keturiais.Lietuvos ūkiai turi galimybių užauginti viešajam maitinimui reikalingos produkcijos, tačiau ūkininkams reikia aiškaus valstybės poreikio ir garantijų, kad ji bus nupirkta. Apie ūkininkų galimybes ir būtinas sąlygas kalba ekologinis ūkininkas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis.Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone, 50 arų plote Vida Raudienė ir Bronius Zakarinas augina daugiau kaip 3 tūkstančius jurginų kerų, apie 700 veislių. Artėjant žiedų skynimo metui, lauką užgriuvusi audra per vieną naktį galėjo sunaikinti visų metų darbą. Baimė netekti visko Vidą paskatino nepaisyti liūties ir vėjo, eiti į lauką ir gelbėti lūžtančius jurginus. Kaip pavyko juos išsaugoti ir kiek jėgų pareikalauja tokio masto gėlynas, pasakoja abu jo šeimininkai.Ved. Kristina Toleikienė

Pralaužus bebrų suardytą pylimą, vanduo užliejo pievas, o jose įstrigusius galvijus teko gelbėti. Šilutės rajono ūkininkė Raminta Bružaitė pasakoja, kaip netikėtai pakilęs vanduo apsėmė ganyklas ir privertė anksčiau laiko baigti ganiavą.Pylimai palikti be tinkamos priežiūros, juose veisiasi bebrai, o vandeniui prasiveržus nukenčia ūkininkai. Šilutės rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kalba apie nuolatinį lėšų trūkumą pylimams prižiūrėti ir sako, kad ūkininkų patirtų nuostolių atlyginti neplanuojama.O Šilalės rajone – šviesesnė kaimo kasdienybė. Bibliotekininkė Agnė Riverė pasakoja ne tik apie su šeima įkurtą terapinį ūkį „Linksmų uodegyčių pieva“, bet ir apie bibliotekos svarbą kaimo žmonėms bei savo sugrįžimą gyventi į kaimą.Ved. Kristina Toleikienė

Tai ne tik audimo edukacija, bet ir kelionė daugiau nei šimtą metų atgal į Žemaitijos kaimą. Telšių rajono Vembūtų kaime, autentiškoje klėtyje, tarp senųjų lino apdirbimo įrankių ir 1912 metais pagamintų audimo staklių, Virginija Dirvonskienė pasakoja ir rodo, kaip kadaise gimdavo audiniai. Čia atgyja ir kasdienis kaimo moterų gyvenimas, jų darbai, amatai bei iš kartos į kartą perduotos tradicijos.Ved. Kristina Toleikienė

Praėjusiais metais daugiau nei pusė bulvių derliaus liko dirvose, šiemet situacija kartojasi. Vienuose laukuose tyvuliuoja vanduo, į kitus plotus neįmanoma įvažiuoti. Pagėgių krašte ūkininkaujanti Šepučių šeima baiminasi, kad šis sezonas gali būti paskutinis. Tikėdamiesi nukasti bent dalį bulvių, ūkininkai įsigijo vikšrinį traktorių, kuris turėtų traukti klimpstantį kombainą. Pasėliai apdrausti, tačiau draudimo bendrovė jau antrus metus atsisako atlyginti nuostolius, nors ūkininkai įsitikinę, kad draudėsi ir nuo liūties padarytos žalos bei sunaikinto derliaus.Žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė sako, kad šiemet, pirminiais duomenimis, žemdirbių patirti nuostoliai yra gerokai didesni nei pernai. Praėjusių metų nuostoliams kompensuoti lėšų skirta iš nacionalinio biudžeto, nes tuometė Žemės ūkio ministerijos vadovybė į Europos Komisiją nesikreipė. Dėl šių metų nuostolių dabartinė ministerijos vadovybė ketina kreiptis kuo skubiau ir išnaudoti visas galimybes, kad ūkininkams būtų kompensuota kuo didesnė patirtų nuostolių dalis.Tai ne tik audimo edukacija, bet ir kelionė į daugiau nei šimtmečio senumo Žemaitijos kaimą. Autentiškoje klėtyje, tarp senųjų lino apdirbimo įrankių ir 1912 metais pagamintų audimo staklių, Virginija Dirvonskienė pasakoja ir rodo, kaip kadaise gimdavo audiniai. Gyva istorijos pamoka Telšių rajono Vembūtų kaime lankytojus supažindina su kaimo moterų gyvenimu, jų darbais, amatais ir tradicijomis, kurios ilgus metus buvo neatsiejama kasdienybės dalis.Ved. Kristina Toleikienė

Vytauto Dzingulevičiaus avių ir ožkų ūkis išskirtinis: dalis bandos ganosi Kauno miesto teritorijoje ir ožkų ir avių pienas perdirbimas, populiariausio produkto jogurto pirkėjai atvažiuoja į ūkininko namus. Šeimos ūkyje kartu su tėvais – apie 200 avių ir dvi dešimtys ožkų. Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad jei būtų pardavinėjęs pieną, o ne produktus iš pieno, ūkis jau būtų uždarytas.Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad nuo rugsėjo 16 d. pradėtos mokėti avansinės susietosios paramos už pienines karves išmokos pasieks 11 tūkstančių paramos gavėjų. Jau pirmosiomis dienomis bus išmokėta apie 30 mln. eurų. Tauragės rajone 120 karvių modernų pieno ūkį turintis Paulius Macas susietosios paramos mokėjimo tvarką vertina gerai ir mano, kad perdėtų reikalavimų galėtų nebūti ir kitų paramų teikimo tvarkose. Apie biurokratijos mažinimą ir apie avansinius mokėjimus kalba Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.Beveik prieš dvejus metus šalia VDU žemės ūkio akademijos centrinių rūmų buvo pasodintas ąžuolynas, skirtas akademijos įkūrimo šimtmečiui įamžinti. Anuomet akademijos bendruomenė, svečiai ir mecenatai pasodino 100 jaunų ąžuoliukų. Vietą ąžuolams sodinti rinko ir toliau ąžuolynu rūpinasi Juozas Girinas, žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vedėjas. Kaip šį rudenį auga ąžuoliukai?Ved. Arvydas Urba

Smarki liūtis, prieš savaitę užklupusi Klaipėdos rajoną, pridarė didelių bėdų braškes ir daržoves auginančiam ūkininkui Pauliui Preibiui. Iki šiol pusantro hektaro plote telkšo vanduo, į lauką neįmanoma įvažiuoti su jokia technika, po vandeniu atsidūrė braškės, o didžioji dalis moliūgų derliaus jau sugadinta. Ūkyje apsilankiusi Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkė Danutė Karčiauskienė teigia, kad dėl išskirtinės dirvožemio struktūros perteklinis vanduo nesusigeria, prarandamas derlius, žūsta augalai ir nyksta pats dirvožemis.Žemės ūkio technologijos ir inovacijos pristatomos kartu su pramogomis. VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kartu su akademijos Mokomuoju ūkiu organizuoja „Kukurūzų naktį”. 3 hektarų kukurūzų lauke, kurio forma primena Lietuvos žemėlapį, susitiks mokslas, verslas, praktika, o lankytojų lauks įvairios pramogos kukurūzų labirinte. Apie būsimą renginį pasakoja ūkio direktorius Vilius Venskutonis ir centro skyriaus vadovė Kristina Balnytė – Rusė.Lenkijos ūkininkai mažiau nukentėjo nuo rugpjūčio pabaigoje siautėjusios audros. Anot LRT radijo bendradarbio gyvenančio Vroclave Lauryno Vaičiūno, kaimynų ūkininkams daugiau žalos pridarė vidurvasario audra, dėl kurios grūdų derlius daug kur bus mažesnis trečdaliu. Ar numatytos kompensacijos ir kokios dabar lenkų ūkininkų nuotaikos?Ved. Arvydas Urba

Cukrinių runkelių auginimas, ilgai buvęs pelningu, jau ketvirtą sezoną žemdirbiams naudos duoda vis mažiau. O kitiems metams, nustačius 25 eur/toną supirkimo kainą, dalis ūkininkų atsisako sudaryti sutartis su fabriku ir runkelių neaugins. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė nepratęsė sutarties ir kitais metais žada nesėti įprastai 35 metus augintų 300 ha runkelių. Jotainių bendrovė pasirašė sutartį, bet tik 20 ha ir dėl to, kad „neiškristų iš sąrašo“. Kokių argumentų turi bendrovių vadovai Eimantas Čeponis ir Gytis Giedraitis, kaip padėtį komentuoja „Nordic sugar“ Kėdainiai žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris?Pluoštinės kanapės – vienas iš naudingiausių augalų tvariam žemės ūkiui, pasižymintis išskirtinėmis dirvožemio gerinimo savybėmis ir ekonomine nauda ūkiui. Dar didesnės naudos būtų turint vietos sąlygoms labiau pritaikytų veislių, tačiau lietuviškų nėra. Didžiosios Britanijos mokslininkai, pasitelkdami genų inžinerijos privalumus, jau atlieka praktinius bandymus su naujomis veislėmis. Ar galima kažką panašaus turėti ir Lietuvoje? Pasakoja Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir Žemdirbystės instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Andrius Aleliūnas.Ved. Arvydas Urba

Keliolikos metų ūkininkavimo patirtį turintis, iš tėvų perėmęs ir modernizavęs dabar jau 300 ha augalininkystės ūkio šeimininkas Vilius Sorokinas drąsiai sako: „kuo toliau, tuo blogiau, bet tempiam. O ką darysi?“. Ukmergės rajono ūkininkas, kalbintas prie kombaino vasarinių rapsų lauke, pateikia ir argumentų kodėl ūkininkauti vis sudėtingiau ir kas padeda išgyventi.Inovatyvi įranga iš esmės pakeičia pasterizavimo procesą ir išsaugo naudingas žaliavos savybes. Vakume, prie žemos temperatūros pagaminti pagardai ir užtepėlės iš topinambų, slyvų, paprikų, obuolių, sausmedžio uogų – nepamainomas funkcinis maistas. Apie VDU žemės ūkio akademijos Agroinovacijų centro įrangą ir gamybos technologiją pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė Elvyra Jarienė.Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta beveik 400 valstybės ir savivaldybių mokyklų, daugiausia kaimiškose vietovėse. Mažėja vaikų ir brangu išlaikyti mažesnes kaimo mokyklas. O ko netenkame, uždarant mokyklas? Į klausimą atsako beveik 50 metų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Prienų rajone Pakuonyje dirbusi Onutė Zmiejauskienė, su kolegėmis įkūrusi krašto istorijos muziejų ir iki šiol jame rengianti edukacijas.Ved. Arvydas Urba

Tik laiko klausimas – kiek dar galės vadintis miestiečiais – jauna programuotojų šeima, Ingrida ir Nerius Žarnauskai ieško sodybos kaime ir nori užsiauginti sau maisto. Programuotojai daržininkavimo patirtį kol kas kaupė balkone, bet sako, kad atėjo laikas kažkam didesnio, norisi ir kokią vištą ar ožką auginti. Nors šeimos idėja susilaukė didelio dėmesio ir palaikymo, visgi surasti sodybą, tinkamą gyvenimui visus metus, ne taip paprasta. Gal jūs tapsite jaunos šeimos svajonės išsipildymo dalimi? Plačiau apie tai laidoje „Gimtoji žemė“.

Ketvirtadienį Vilniuje susitiko žemės ūkio sektoriaus atstovai. Vyko pirmasis Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdis, kuriame tartasi, kaip paskirstyti 20 mln. eurų paramą, taip pat kalbėta apie mokymų svarbą norintiesiems pradėti ūkininkauti.Tą pačią dieną Seimui pateiktas projektas, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp projekto rengėjų – Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti Seimo nariai. Žemės ūkio ministras pristatys argumentus, kodėl palaiko šio įstatymo naikinimą. Į jo poziciją reaguos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas, ilgą laiką vadovavęs šiai organizacijai.Kita tema – apie jauną programuotojų šeimą, ieškančią išsinuomoti sodybą. Ir ne vakarėliams rengti, o ūkininkauti. Ingrida ir Nerijus Žarnauskai savo sumanymą vertina atsargiai ir supranta, kad sunkumų neišvengs, tačiau svajonės neatsisako. Jie nori pabandyti patys užsiauginti maisto ir pajusti, ką reiškia rūpintis sodyba. Gal šiai jaunai šeimai, ieškančiai sodybos nuomai, galite padėti ir jūs?Ved. R. Simanavičienė

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė, kad ūkininkams 2025 metais patyrusiems žalas dėl liūčių ir šalnų iš valstybės rezervo skiriama kiek daugiau nei 860 tūkstančių eurų. Žemės ūkio ministerijos duomenis, dėl liūčių labiausiai nukentėjo Biržų ir Šilutės rajonų ūkininkai. Kada galima tikėtis kompensacijų, komentuoja ŽŪM viceministrė Ligita Valalytė. Kaip vertina Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos veiksmus, siekiant suteikti ūkininkams operatyvią pagalbą, komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, vieno hektaro avietynas. 15 metų šias uogas auginantis Audrius Kučinskas sako, kad pirkėjams valgymui skinamos tik didelės ir gražios uogos. Itin svarbu skinti uogas, kai yra sausa, kitaip jos akimirksniu pradeda pelyti.Ved. R. Simanavičienė

Atviro ūkio idėja: nuo galimybės riešutauti iki nuomojamų lysvių miestiečiamsJaunojo ūkininko įsikūrimo programa leido išsipildyti šeimos svajonei. Vilniaus rajone Irena ir Arūnas Vanagai puoselėja ūkį „Lazdynų giraitė“. Ūkyje dera riešutmedžiai, bet yra ir vaismedžių sodas, dera uogakrūmiai. Netolimoje ateityje planuojama ir vištas auginti. Irena sako, jog ūkis kuriamas taip, kad į jį norėtųsi atvykti. Jame galima ne tik riešutauti, bet ir pakeliamą lysvę išsinuomoti.Naujasis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Paulius Astrauskas tikina, kad jauniesiems ūkininkams neretai kyla sunkumų dėl per didelės biurokratinės naštos. Šią problemą bus siekiama spręsti bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra. Pirmininkas skatina ūkininkus konsultuotis, jeigu kyla klausimų ar problemų.Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Dainius Česnavičius augina įvairias kultūras. Nemaža dalis jų skirta ir aliejui spausti. Šviežiai pagal užsakymą spaudžiamas aliejus išlaiko visas vertingas savybes.Ved. R. Simanavičienė

Naudojantis Lietuvos uostų infrastruktūra tranzitu gabenami rusiški grūdai. Kyla įtarimų, ar tarp jų negali būti vogtų ukrainietiškų grūdų. Siekdama išsiaiškinti jų kilmę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paėmė mėginius tyrimams.Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad net ir viena tona rusiškų grūdų, gabenamų per Lietuvos uostus, jau yra problema. Anot jo, tai neatitinka Lietuvos vertybinių nuostatų, o didesni rusiškų grūdų kiekiai gali turėti įtakos šalies ūkininkams realizuojant užaugintą derlių.Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas įvertinti galimybę nedelsiant pradėti visų – tiek maistinių, tiek pašarinių – iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų kilmės tyrimus.Ar tokį prašymą įmanoma įgyvendinti, komentuos VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė.Kita tema – apie ūkininkus, kurie geba ne tik dirbti laukus, bet ir įdomiai pasakoti apie savo darbus bei pomėgius. Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Dirmeikis, vos pasibaigus darbymetžiui, leidžiasi į keliones motociklu ir naujus nuotykius. Ūkio kasdienybė ir kelionių įspūdžiai nugula jo „YouTube“ kanale „Motofermeris“.Ved. R. Simanavičienė

Siekiant vartotojus paskatinti rinktis lietuviškus produktus, populiarinami nacionalinės kokybės produktai (NKP). Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Simona Marmienė, net 70 procentų asociacijos narių augina maistą pagal nacionalinės kokybės produktų reikalavimus. Tiesa, vartotojų rate dar trūksta supratimo, kas yra NKP.Ilgametes ūkininkavimo tradicijas Vilkaviškio rajone puoselėja Alvytės ir Eugenijaus Valuckų šeima. Aktyviai į ūkio darbus įsitraukė ir vaikai. Dukra Neringa Budrevičienė sako, kad kone 1000 hektarų ūkyje auginamos įvairios kultūros: tiek javai, tiek daržovės. Ką reiškia užauginti bulves pagal NKP reikalavimus ir koks kelias laukia nuo lauko iki stalo.Jurginai – ne vien grožis akims. Meksikoje, iš kur ir yra kilę jurginai, jų gumbai yra vartojami maistui kaip bulvės, gaminams ir į gilių kavą panašus gėrimas. Plačiau apie tai papasakos VU Botanikos sodo Žolinių ir dekoratyvinių augalų kolekcijos kuratorė Lidija Radevičiūtė.Ved. R. Simanavičienė

Ar galima suderinti mokslininkės karjerą ir svajonę apie nuosavą ūkį? Klaipėdos universiteto dėstytoja ir mokslų daktarė Elena Valionienė įsitikinusi, kad taip. Stemplių kaime, Šilutės rajone, ji mokosi ūkininkauti, augina ožkas, gamina sūrį ir kuria ateities planus. Tačiau didžiausia staigmena tapo visai ne ūkio darbai. Socialiniuose tinkluose paskelbusi apie pasivaikščiojimus su ožkomis, Elena sulaukė netikėtai didelio susidomėjimo.Telšių rajono Rudupiuose vietos bendruomenė ne tik tvarko aplinką, atgaivino buvusį mokyklos pastatą, bet ir saugo tai, kas perduodama iš kartos į kartą – Žemaitijos kulinarinį paveldą. Bendruomenės virtuvėje gimsta tradiciniai patiekalai, o bendrystė padeda įgyvendinti net ambicingiausius sumanymus.Ved. Kristina Toleikienė

Šilalės rajone ūkininkaujantys Jonas ir Egidijus Baubliai pasakoja savo ūkio istoriją. Nuo dviejų karvių ir trijų hektarų pradėtas ūkis šiandien išaugęs iki 400 mėsinių galvijų ir 400 hektarų..Lietuvoje jaunesnių nei 40 metų ūkininkų yra beveik du kartus mažiau nei vyresnių. Apie ūkių ir kartų kaitą kalba žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys. Kartu jis perduoda žinią ir pernykštės stichijos nuostolius patyrusiems ūkininkams – sprendimai dėl kompensacijų išmokėjimo numatomi kitą savaitę.Alinantys karščiai mokslininkus skatina ieškoti būdų, kaip pagelbėti ir žmonėms, ir nualintai žemei. Kazachstane pradėtas naujas mokslinis tyrimas, keičiant debesų struktūrą, kad šie iškristų lietumi.Ved. Kristina Toleikienė

Šilutės rajone, Usėnų seniūnijoje, su broliu ir tėvu ūkininkaujantis Aivaras Bardauskis sako, kad prie gamtos daromų nuostolių pripratę, bet šių metų atnešti nuostoliai – didžiausi. Paskandintas ne tik šių metų dar nenuimtas derlius, bet nuplautas ir jau pasėtas kitų metų derlius. Teks patiems susiremontuoti ir kelius.Pernai geriausiu Lietuvoje pripažintas Upytės tradicinių amatų centras ruošiasi tradicinių amatų ir folkloro šventei „Linų dienos“. Amatininkai į Panevėžio rajoną sugužės iš visos Lietuvos, o lankytojai bus kviečiami ne tik išmėginti amatus, beti padėti nuimti linų derlių. Apie rugsėjo 6 d. vyksiančią šventę ir linų svarbą Upytės kraštui pasakoja Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.Vėtra kratė ir nokstančius obuolius. Krituoliai tinka tik sultims spausti, tad jau 15 metų veikiančioje sulčių spaudykloje – darbymetis. Jos savininkas Gintautas Balnys sako, kad per dieną sulčių išspaudžiama apie vieną toną.Ved. Kristina Toleikienė

Gyvulininkystės sektorius pastaraisiais metais patyrė vienus didžiausių iššūkių, o šiemet prie jų prisidėjo ir stichinės nelaimės. Dalis gyvulininkystės ūkių nesulaukė tiesioginių išmokų avansų tuo metu, kai daugeliui jų tenka skaičiuoti audrų ir liūčių padarytus nuostolius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pripažįsta, kad mokant avansus kilo nesklandumų, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl to buvo išsakyta pastabų.Savaitgalį Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininku išrinktas Povilas Astrauskas teigia, kad tai, jog dalis gyvulininkystės ūkių negavo tiesioginių išmokų avansų, ūkininkų vertinama kaip diskriminacija. Pasak jo, kitų sektorių ūkiai, pavyzdžiui, gaugalininkyst4s, avansines išmokas jau gavo, o dalies gyvulininkystės ūkių jos dar nepasiekė.Prieš šešerius metus Telšių rajono Viešvėnų miestelyje uždaryta mokykla. Joje 28 metus dirbusi mokytoja Birutė Pocienė neteko darbo, tačiau ryžosi naujai veiklai. Sukūrusi socialinį verslą, ji vietos gyventojams teikia reikalingas paslaugas. Tai daro buvusiame pašto pastate, kurį atnaujinusi ne tik prikėlė naujam gyvenimui, bet ir papuošė miestelio centrą.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai sako, kad dienos X laukti neprireikė. Pakako vienos audros. Užlieti laukai ir išguldyti pasėliai tėra matomiausia stichijos pusė. Kur kas skaudesnę problemą atskleidė masiniai elektros tiekimo sutrikimai. Tūkstančiai elektros tinklo pažeidimų parodė, kaip stipriai šiuolaikinis ūkis priklauso nuo energijos. Sustojus elektrai stoja melžimo robotai, grūdų džiovyklos, ventiliacijos ir šaldymo sistemos. Statant modernius tvartus, grūdų džiovyklas ar kitą infrastruktūrą su parama, generatorių įsigijimas dažnai laikomas netinkama finansuoti išlaida, todėl ūkininkams tenka ieškoti nuosavų lėšų, kurių ne visi turi.Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis primena, kad rajono ūkininkų dar nepasiekė kompensacijos už praėjusių metų stichinio lietaus padarytą žalą, o šiemet ūkininkus pasivijo nauji nuostoliai. Ūkininkai Donatas Jaunius ir Gediminas Beniušis bando gelbėti dar likusį derlių. Jie ryžtasi važiuoti į vandens persunktus laukus, nors rizikuoja įklampinti ir sugadinti techniką. Nerimą jiems kelia ir tai, kad dėl didelės drėgmės grūdai gali būti superkami gerokai mažesne kaina arba jų išvis nepirks.Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad elektros infrastruktūrai padarytos žalos mastas buvo precedento neturintis, o tokios žalos nepadarytų net kariniai veiksmai. Ši audra tapo ne tik gamtos, bet ir valstybės bei žemės ūkio atsparumo išbandymu.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš dešimtmetį pradėjęs auginti nedidelį plotelį aviečių, Audrius Janulaitis dabar turi 100 hektarų uogininkystės ūkį. Augina tik tokias uogas, kurių derlių galima nuimti kombainais. Turi modernią įrangą uogoms plauti, rūšiuoti, šaldyti, laikyti. Trijose specialiuose šaldytuvuose telpa visas serbentų, agrastų, aviečių, vyšnių, medlievos derlius. Didžioji jo dalis eksportuojama į Lenkiją ir Skandinavijos šalis. Koks šių metų derlius?LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, sulaukęs ūkininkų skambučių dėl nenušienautų pievų stabdomų tiesioginių išmokų avansinio mokėjimo, kreipėsį į NMA ir ŽŪM. Anot ūkininko, padėtis pegerėjo, bet ūkininkai nepatenkinti agentūros patikrų tikslumu ir perdėtu dėmesiu mažiems pažeidimams. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė tvirtina, kad išmokos dėl menkų pažeidimų nestabdomos ir jau išmokėtos 91 % pareiškėjų.Viename kaime – dvi bendruomenės. Marijampolės rajone Valavičių kaime veikia Sūduvos ir Valavičių bendruomenės, įkurtos 2007 ir 2011 metais, abi turi savo būstines. Pirmininkės Daiva Krampienė ir Lina Tamošaitienė pasakoja apie veiklas ir dviejų bendruomenių didesnę naudą kaimui.Ved. Arvydas Urba

Rugojūčio 26 d. Vyriausybės posėdyje, dėl praėjusį šeštadienį stipriai siautusios audros padarinių visoje šalyje ir žemės ūkio sektoriuje, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Sprendimas priimtas pritarus Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro ekspertiniam vertinimui, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva. Ko gali tikėtis žemdirbiai? Komentuoja ministras Kęstutis Mažeika.Žemės ūkio ministerija pakeitė valdos ekonominio dydžio skaičiavimą avių ir ožkų ūkiuose. Ministerija teigia, kad tai padės tiksliau įvertinti bandos struktūrą, ūkininkams bus geresnės sąlygos dalyvauti įvairiose paramos projektuose. Avių augintojai jau ne vienerius metus prašė pakeisti skaičiavimo metodiką. Kodėl tik dabar atsižvelgta, kokią naudą mato patys avių augintojai? Kalba Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos narys, Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.Lietuvos Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir inovatorių asociacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Lenkijoje, kurioje daug dėmesio buvo skiriama gaminiams iš pluoštinių kanapių populiarinti. Renginys Europoje tradicinis, jau dvidešimt trečiasis, bet asociacija pirmą kartą jame turėjo savo stendą su lietuviškais gaminiais: nuo maisto produktų, kosmetikos iki statybinių medžiagų. Kaip mes atrodome tarptautiniame kontekste? Pasakoja asociacijos atstovė tarptautiniams ryšiams plėtoti Viltė Adomavičiūtė.Ved. Arvydas Urba

Praėjus trims dienoms po smarkios audros, siaubusios visą šalį, nemažai vakarų Lietuvos ūkininkų laukų vis dar apsemti. Pasėtų žiemkenčių plotai atrodo kaip košė, baigti kulti javų derliaus įvažiuoti negalima. Anot Mažeikių rajono ūkininko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, per 18 ūkininkvimo metų tokia padėtis pirmą kartą. Žemės ūkio kooperatyvo “Pieno puta“ direktorės Juratės Dovydėnienės teigimu, pusė kooperatyvo narių iki šiol dar be elektros. Ją žadama pajungti iki rugpjūčio 29d. Kol kas ūkininkai padeda vieni kitiems, kooperatyvas siunčia papildomus pienovežius, kuriais pienas vežiojamas į tuos ūkius, kur elektra yra, o pieno perdirbimo įmonės sutiko priimti neatvėsintą pieną.VDU ŽŪA mokslininkai padeda ūkininkams taikytis prie besikeičiančių klimato sąlygų. Akademijos bandymų stotyje 150 hektarų plote maždaug 3000 laukelių kasmet vyksta pusšimtis lauko bandymų, o pastaraisiais metais ypatingas dėmesys atsparesnių klimato kaitai, tausojančių dirvožemį, mažinačių auginimo kaštus kultūrų agrotechnologijų tyrimams. Apie kelis tyrimus išsamiau ir apie naujovę Lietuvoje – daugiamečius javus pasakoja 5 mokslininkai, kalbinti eksperimentiniuose laukeliuose.Ved. Arvydas Urba

Javapjūtę baigę ūkininkai jau pradėjo žiemkenčių sėją. Prienų rajono ūkininkas Aurimas Lapinskas, pasidžiaugęs laiku nuimtu javų derliumi, įsitikinęs, kad šiemet žieminių kultūrų sėja, kaip ivesticija į nežinomybę. Lemia geopolitinė situacija, kuri daro įtaką pasaulinėms grūdų kainoms, pabrangusios trąšos, kuras, padidėję grūdų džiovinimo – valymo kaštai. Anot ūkininko, tokia žemdirbio dalia, todėl vistiek sėja ir augins.Pirmasis Lietuvoje robotas, skirtas darbams soduose, bandomas VDU žemės ūkio akademijos inžinerijos fakultete. R200 – nedidelis, gali pavežti iki 240 kilogramų. Trys ašys, šeši autonomiški elektros varikliukai, portalinė pakaba stabilumui nelygiame reljefe daro robotą mobilų. Kaip robotas gali padėti sodininkams? Aiškina inžinerijos fakulteto mokslininkas Tadas Jomantas. O apie dronų panaudojimo žemės ūkyje naujoves pasakoja Agronomijos fakulteto doktorantas Mindaugas Dorelis.Rugpjūčio 24d. – gandrų išskridimo diena. Ar tikrai gandrai išskrenda pagal žmonių sumanytą kalendorių? Patirtimi pasidalina Kupiškio rajono Puožo kaimo ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. Mat jam patinka gandrai, jis stebi, domisi paukščiais, kurių apylinkėse peri kelios dešimtys. Anot ūkininko, dar prieš savaitę laukuose gandrų suskaičiavo 50, o vakar jie išskrido.Ved. Arvydas Urba

Kauno rajono ūkininkas Tomas Dirmeikis, atvairavęs savaeigį purkštuvą į jau nukultą kviečių lauką, pradės ruošti dirvą žiemkenčiams. Jis džiaugiasi, kad šeimos ūkyje javapjūtė baigta prieš pat smarkų lietų, kviečių ir rapsų derliai geri, o žieminių sėjai naudojama technika mažina išlaidas, tausoja aplinką ir spartina jau rudens meto darbus.Žinomas Vilkaviškio rajone medžio drožėjas Vytautas Juzumas garsėja ne tik savo kūriniais, bet ir ypatingais medienos pasirinkimo ir paruošimo būdais. Jis verda ruošinius katiluose, mirko tvenkinyje, ieško kelmų pelkėtose vietose. Ir turi savo mėgstamiausius medžius: karelinis beržas, ąžuolas, guoba. Kuo ypatinga jų mediena, kaip meistras išnaudoja gamtos dovanas?Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio sektoriuje darbingas laikas tiek ūkininkams, tiek politikams. Svarbiausius darbus aptarsime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.Kone 20 mln. eurų parama žemės ūkio sektoriui. 3 mln. eurų pienininkystės sektoriui. Likusi suma bus skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Numatoma minimali biurokratija.Naujausia informacija po susitikimo su Konkurencijos tarybos atstovais dėl grūdų džiovinimo įkainių ir grūdų kokybės nustatymo. Yra siekis akredituoti Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratoriją. Tai suteiktų daugiau pasitikėjimo.Siekis padidinti šalies ūkininkų konkurencingumą, artėjant prie tiesioginių ES išmokų vidurkio. Ministras sako, kad jo komanda padarys viską, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėtų visus reikalingus argumentus derantis dėl aukštesnių tiesioginių išmokų.Ambicija, kad visas viešasis sektorius būtų aprūpintas lietuvišku maistu. Pirmiausia tai numatyta išbandyti Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.Lengvatinėms paskoloms numatyti milijonai eurų, bet, kaip sako K. Mažeika, trūksta ir ūkininkų įsitraukimo tobulinant paskolų teikimo tvarką.Apie visa tai plačiau penktadienio laidoje „Gimtoji žemė“.Ved. Rūta Simanavičienė

Žemės ūkio ministerija siekia išgryninti tikruosius ūkininkus. Anksčiau galiojo tvarka, kad pareiškėjai, kurių bendra tiesioginių išmokų suma neviršija 2 tūkst. eurų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais. Rugpjūčio 18 d. vykusiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano stebėsenos komiteto posėdyje priimtas naujas nutarimas – griežtinti kontrolę. Jei išmokos viršys 1 000 Eur, daugės patikrų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas įžvelgia grėsmes, kad tai dar labiau pablogins jaunųjų ūkininkų įsikūrimą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika ramina, kad aktyviai ūkininkaujantiems nėra ko bijoti. Jaunasis ūkininkas Simas Jonušauskas, auginantis česnakus, sako, kad biurokratija jau ir dabar yra perdėta.Ūkininkavimas Evaldui Bendoraičiui iš Vilkaviškio rajono buvo visiškai nauja patirtis. Dabar vyras džiaugiasi laikydamas hailendų veislės galvijus. Sodyboje kartais vyksta ir edukacijos, jų metu galima paragauti įvairiausių jautienos patiekalų.Rubrika „Užsienio naujienos“. Pirėnų kalnuose esantis kaimelis jau beveik pusšimtį metų garsėja neįprastu renginiu. Praėjusią savaitę dėl geriausio kriuksėtojo titulo varžėsi Prancūzijos gyventojai.

Realizuojant derlių ūkininkams problemų kelia ir javų ligos. Viena jų yra fuzariozė, kuri itin paveikia augalus. Kaip sako VDU Žemės ūkio akademijos mokslų daktarė Sonata Kazlauskaitė, fusarium kilmės grybai gamina ir mikotoksinus, kurie pavojingi ir žmogui. Anot Ukmergės rajono ūkininko, agronomo Aivaro Diliūno, šį sezoną fuzariozė labiau paveikė vėlyvesnes javų veisles.Pasaulio galiūnų jaunimo čempionas, Lietuvos vardą ne kartą garsinęs Europos galiūnų varžybose, Lietuvos jaunimo čempionas Martynas Brusokas aktyviai nebesportuoja. Gyvena gimtajame Gavaltuvos kaime Marijampolės rajone ir vadovauja vietos bendruomenei. Prieš kelerius metus buvo sprendžiamas bendruomenės likimas, bet visgi imtasi iniciatyvos ir suburta jaunimo komanda. Artimiausia bendruomenės šventė – „Lik sveika, vasarėle“ šį šeštadienį.Rubrika „Verslas kaime“. Nuo teisinio darbo iki desertų gamybos. Net ir pati Diana Dirmeikienė sako, kad gyvenimo posūkis netikėtas, bet labai džiuginantis. Įvairiausius desertus Vilkaviškio rajone gaminanti Diana sako, kad užsakymų sulaukia net iš didžiųjų miestų. Moters saldžius gaminius yra pamėgę ne tik pirkėjai – gardumynų dar neatsivalgė ir šeima.Ved. Rūta Simanavičienė

Nemaža dalis šalies ūkininkų javapjūtės darbus jau baigė, pradedami sėjos darbai. Pakalbinti Vilkaviškio rajono ūkininkai džiaugiasi, kad javapjūtė nebuvo sudėtinga. Ūkininkai Marius Kavaliauskas, Andrius Dirmeikis ir Tomas Baracevičius sako, kad javapjūtė beveik baigta, prasideda sėja. Darbymečiu ūkininkams talkina išmani moderni technika, be jos darbai užtruktų kur kas ilgiau.Giedrė Adomaitytė yra unikalaus „Palaimos sodo“ įkūrėja. Jonavos rajone gyvenanti moteris ne tik kuria nuostabius želdynus, bet ir augina jurginus. Jie itin paklausūs gėlių salonuose. Rubrika „Gamtininko komentaras“. Ar jums teko girdėti apie širšuolus? Tai stambiausia Europoje paplitusi vapsva. Pasitaiko atveju, kad šios vapsvos įsikuria prie žmonių, o tai gali kelti baimę. Ar verta nerimauti?„Gimtoji žemė“ – antradienį, rugpjūčio 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Europos Parlamentas patvirtino naujus ekologinio reglamento pakeitimus. Vienas svarbiausių – griežtesni reikalavimai ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių. Anot VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės, pakeitimus labiausiai pajus vartotai. Pasitikėti ekologišku ženklinimu bus galima vis labiau.Lietuvoje intensyviai renkamas šaltalankių derlius. Kaip sako Lietuvos šaltalankių augintojus asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius, vietos po saule užteks visiems. Kuo daugiau bus augintojų, tuo sveikesni būsime.Rubrika „Verta žinoti“. Dviejų hektarų Vilmos Vebeliūnienės sodyboje „Saulėtos lankos“ lankytus žavi ne tik kvapų takas, bet ir galimybė prigulti čiobrelių lovoje.Ved. Rūta Simanavičienė

Iš Norvegijos į Lietuvą grįžti nusprendę Lina ir Mindaugas Vingiai parsivežė ir gražią idėją - Levandų sodą Šilutės rajone, kurio varteliai atviri smalsaujantiems, levandas ir levandinus pažinti norintiems.Turtinga Joniškėlio istorija pasitinka net iš toli atvykstančius. „Tik ne visas istorijas galima pasakoti tarmiškai“, - sako Joniškėlio bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis.Ekstremalėjantys orai keičia ūkininkaujančių kasdienybę: tai kas buvo įprasta prieš du dešimtmečius, dar po kelių metų gali atrodyti kaip sena istorija. Situaciją Europoje apžvelgia VH draudimo bendrovės atstovai Janusz Pavel ir Andreas Meyer.Ved. Arneta Spaičė

Čekanauskų šeimos sodybos vartai šią vasarą atsivėrė lankytojams. Savoms reikmėms auginami ožiukai, alpakos, avinėliai, vištos ir ponis domina tiek norinčiuosius nusifotografuoti, tiek norinčiuosius pabūti su gyvūnais – kaimynus ir mieste gyvenančius pažįstamus. Apie norą dalytis su kitais ir į savo kiemą įsileisti smalsuolius pasakoja sodybos šeimininkė Laura.Ūkių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau statistiškai tai užfiksuoti sunku, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas. Jam antrina ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, atkreipdamas dėmesį, kad pieną į šalį jau tenka įvežti.Europoje dėl karščių mažėja gaunamo pieno kiekis. Vieni ūkininkai bando galvijus vėsinti ir keisti pašarus, kiti juos tiesiog siunčia į skerdyklas, nes papildomų pašarų pirkti nebeapsimoka. Slovakijos, Austrijos ir Belgijos ūkininkų pasakojimai.Ved. Arneta Spaičė

Populiarėja praktika, kai augintojai kviečia pirkėjus patiems prisiskinti uogų. Ūkininkai sako, kad tokį sprendimą paskatino darbo jėgos trūkumas – sezoniniam darbui vis sunkiau rasti skynėjų. Sutaupyti pavyksta ir pirkėjams. Apie tai pasakoja ūkininkai Saulius Buda iš Panevėžio rajono ir Augustinas Pocevičius iš Širvintų rajono.Jautmalkės gamtos mokykloje nuo rugsėjo pamokų lauks ir mokytojai. Naują gamtos pažinimo programą Kelmės rajone pristato Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Maišyti prieskonius Rūta Vaišnoraitė pradėjo rūpindamasi tuo, ką valgo. Dabar ją veda smalsumas, kurio vedama klaipėdietė jau sukūrė daugiau nei 200 skirtingų prieskonių receptų.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią kompensacijos dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų bus pervedamos remiantis jau turimais duomenimis. Didžiausia finansinė pagalba numatyta smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o vidutinė išmoka gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų. Tikimasi, kad pirmosios paramos lėšos žemdirbius pasieks dar šiemet.Rosita Liubomirskienė taip susižavėjo bazilikais, kad dabar apie šiuos augalus Kėdainių rajone veda edukacijas, iš jų gamina pagardus, o šiltnamiuose augina daugiau nei 200 skirtingų veislių.Joniškėlyje, Pasvalio rajone žolininkė Adelė Karaliūnaitė įkūrė labirintą, kuriame karaliauja laukinė gamta. Tik kartas nuo karto lankytojų patogumui čia šienaujami takeliai, kuriais einant susipažįstama su laukiniais obuoliais, uogomis, žolynais.Ved. Arneta Spaičė

Ūkininkai sako, kad šiemet žieminių kultūrų derlius - kiek geresnis už vidutinį. Orai tokie permainingi, kad darbas bei uždarbis prilyginami ir pokerio žaidimui. Reportažas parengtas kalbinant Radviliškio, Panevėžio, Kelmės ir Mažeikių rajono ūkininkus.Senas kėdes paįstrietis Vytautas Gutauskas laisvalaikiu atnaujina ne tik atkurdamas senas, sulūžusias dalis, bet ir puošdamas jas arkliais. Apie neseniai atrastą pomėgį – pokalbis Panevėžio rajone.Vantų rišimo sezonas - dar nepasibaigęs. Apie tai pasakoja Profesionalių pirtininkų asociacijos pirmininkė Birutė Masiliauskienė.Ved. Arneta Spaičė