Gimtoji žemė

Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris savo ūkyje veda avių ganymo edukacijas - jos skirtos ne tik pramogai, bet ir padedant šunims iškrauti energiją.

Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės. Tėvams ūkyje padedanti Ugnė su šeima ketina plėsti aštriųjų pipirų produkcijos liniją.Ved. Rūta Simanavičienė

Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius. Prie ūkio augimo prisideda ir dukra Ugnė su vyru.Siekiant mažinti apleistų žemių plotus šalyje, savivaldybėms bus skiriamos lėšos melioracijų įrenginiams rekonstruoti. Šiai priemonei 2025-2027 metų laikotarpyje numatyta skirti daugiau nei vieną milijoną eurų. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktorė Aura Šalugienė, ši priemonė leis iš esmės spręsti problemą. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis negaili kritikos šiai priemonei.Avių ganymo edukacijos ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Birštono savivaldybėje avininkystės ūkį turinti Audronė Naruševičė sako, kad aviganiai puikiausiai tinka ganyti ne tik avininkystės, bet ir galvijininkystės ūkiuose.Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir atvers galimybes ūkininkams. Anot VDU ŽŪA docentės Jūratės Aleinikovienės, direktyvoje numatomi išsamesni dirvožemio tyrimai.Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė, bet ir grožio salonas. Jau 15 metų bibliotekoje dirbanti Živilė Vyšniauskienė džiaugiasi stipria bendruomene.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ pasakojimas iš VU Botanikos sode Kairėnuose vykusių mokinių floristikos festivalio „Dūzgiam Kalėdas sode“. Konkursas leidžia vaikams plačiau pažinti gamtą, biologinę įvairovę.Ved. Rūta Simanavičienė

Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“Ved. Arneta Spaičė

Esu kaip ta samdoma ūkio merga ūkio merga, - taip apie save linksmai sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone gyvenanti Krokų lankos kaimynystėje. Karvių melžimas ir darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi poilsiavietę, bityną, lipdomolinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus, bei rengia pirties seansus moterims, mat yra ir pirtininkė.

2023 metais po diskusijų buvo prieita išvados, kad rinkliava turi būti skaičiuojama žmogui arba pagal realų išvežamų komunalinių atliekų kiekį, o ne nuo eksploatuojamų patalpų kvadratūros. Tai buvo įteisinta ir Vyriausybės nutarime, bet dalyje savivaldybių fiksuota rinkliavos dalis ir toliau skaičiuojama gamybinėms patalpoms. Kiaulininkystės kompleksus valdančios įmonės „Vyturys“ direktoriaus pavaduotoja Raimonda Skaburskienė sako, kad Klaipėdos rajone už komunalinių atliekų išvežimą įmonė moka 300 eurų, o Raseiniuose - net 4 tūkst. eurų. Šią situaciją Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas vadina pasipinigavimu ir naštos perkėlimu ant verslo pečių.Jausdama didėjantį poreikį natūraliems produktams įmonė „Aromama“ ėmėsi ruošti natūralias žolelių arbatas nuo peršalimo ar nemigos. Viena jų naujausia - nuo kosulio, pavadinta „Krankliu“.  Sulaukė ir įvertinimo.Esu ūkio merga, - taip apie save sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone. Darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi bityną, lipdo molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus bei rengia pirties seansus moterims, mat išmoko ir pirtininkės amato.Ved. Kristina Toleikienė

Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunkuužsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.

Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui skatinti. Nepakanka lėšų svarbioms progoms vykdyti - melioracijos įrenginių priežiūra, dirvų kalkinimui, gaišenų utilizavimui. Svarbiausiu siūlymu komiteto nariai nurodo finansavimo šaltinį - laisvos žemės pardavimą. 80 procentų gautų pajamų turėtų atitekti gynybos, 20 procentų žemės ūkio programoms vystyti. Gynybos biudžetas neturėtų didėti, tad dabar jam numatytos lėšos galėtų būti paskirstytos ir kitiems sektoriams. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą, žemės pardavimas turėtų užlopyti ne tik kitų, bet ir 2027 bei 2028 metų biudžetų skyles.Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.Pastaraisiais dešimtmečiais avių vilna nesukuria pridėtinės vertės, ji tapo problema: niekam nereikalinga, sunkiai utilizuojama. Kroatijoje viena moteris ėmėsi iniciatyvos ją perdirbti ir gaminti trąšas ūkiams.Ved. Kristina Toleikienė

Derlingose Nemuno užliejamose pievose gananti savo veislinių šarolė gyvulių bandą ūkininkė Laura Mišeikie nė savo ūkį vadina nykštukiniu. Nausėdų kaime, Pagėgių savivaldybėje, buvusioje senoje raudonplytėje mokykloje ji iš pradžių planavo imtis kaimo turizmo veiklos. Planus pakeitė viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten paragavusi jautienos, persigalvojo ir ėmėsi ekologinio ūkininkavimo. Aktyviai įsitraukė ir į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veiklą. Nors mėsinių galvijų auginimo šaka - viena jauniausių Lietuvos žemės ūkyje, anot ūkininkės, jau galima džiaugtis gerais pasiekimais.Jei turite žemės plotą, kuris nėra tinkamas ūkininkauti, verta apsvarstyti: gal imtis agro miškininkytės veiklos. Ilzenbergo dvare, prasto dirvožemio plote, nuspręsta pasodinti tuopų plantaciją ir taip sugeneruoti ūkiui pajamas iš biomasės auginimo. Įgyvendinti ir dar du įdomūs agro miškininkytės sprendiniai. Visų jų esmė, kad būtų generuojama nauda gamtai ir ūkiui.Juodupės kaimelyje, Rokiškio rajone , Laimutės Sadauskienės kepykla šį mėnesį pažymėjo 30 metų veiklos sukaktį. Kepama duona, sausainiai, bandelės, bet labiausiai kepyklą garsina šakočiai. Ne kartą parodų medaliais įvertintas tradicinis ant atviros ugnies kepamas šakotis, bet didėjant konkurencijai ir pirkėjų įnoriams, tenka suktis, kaip tradicinį skanumyną padaryti išskirtiniu. Iš skirtingų miltų keptų šakočių rinkinys sužavėjo ir pirkėjus, ir sulaukė apdovanojimo parodoje "Rinkis prekę lietuvišką".Ved. Kristina Toleikienė

Daugiau nei 30 metų karpius auginančios bendrovės „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas sako, kad žuvies prekybos bumo prieš Kalėdas įmonė jau nepatiria. Norint išgyventi tenka auginti ne tik karpius, bet irkitų rūšių žuvies ir pirkėjams siūlyti įvairius žuvies gaminius. Bendro matymo nėra, kiekvienas už save. Taip būtų galima įvertinti Žemės ūkio ministerijos skelbtų viešųjų konsultacijų dėl sutartinių santykių tobulinimo pieno sektoriuje rezultatus. Smulkieji ir vidutiniai pienogamintojai nori pieno gamybos kaštus atitinkančių kainų, o perdirbėjai siūlo kainų kritimo nuostolius valdyti per rizikos fondą. Nors interesai ir labai skiriasi, bet susitarimą tikimasi pasiekti per ateinančius metus.Naujausios ataskaitos rodo Lietuvoje gerokai pablogėjusią natūralių buveinių būklę. Vertinimai vykdomi kas šešerius metus. Iš 54 saugomų buveinių palankios būklės liko vos 4, o buvo 12. Blogos būklės dabar yra net 32, kai buvo 21 natūrali buveinė. Kas lemia tokius neigiamus pokyčius?Ved. Kristina Toleikienė

Penktadienį vykusiame kultūros proteste dalyvavo ir ūkininkai. Jie, kaip piliečiai, sako palaikantys protestuojančius prieš nelogiškus, be diskusijų priimtus sprendimus.Kupiškio rajone, Skapiškyje atgimė Tauro legenda. Prisiminti seniausius Lietuvoje rastus tauro ragus ir puoselėti gimtąjį kraštą ėmėsi vietos kultūros įstaigos vadovė Vilma Tumonienė, Skapiškio bibliotekininkė Roma Bugailiškienė ir kiti neabejingi žmonės.Metas kasti krienus: jų auginimo paslaptys ir gardžiausi paruošimo receptai.Ved. Arneta Spaičė

Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatųŠią savaitę vykusiame Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikime su ūkininkais buvo išsakytos rizikos dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol bus keičiamas finansavimo šaltinis, bei susijusios su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais. Atsižvelgusi į tai, Žemės ūkio ministerija inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus. Išsamiau – žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.Pašarai – ne tik kupranugariams. Joniškyje įsikūrusi bendrovė „Golden fields factory LT“ gamina pašarus kupranugariams, karvėms, ožkoms, avims, žirgams. Kokybiški pašarai eksportuojami į Jordaniją, Saudo Arabiją, Kuveitą, Katarą, Japoniją, tariamasi dėl eksporto į Pietų Korėją. Paklausa kitose rinkose skatina plėsti gamybą. Išsamiau – bendrovės generalinis direktorius Modestas Paliulis.Skeptikams, teigiantiems, kad miestiečiai kaime negali užsiimti žemės ūkiu ir mažame plote auginti produkciją, ją perdirbti ir patys parduoti, atsako konkretūs pavyzdžiai. Netikintys gali patys apsilankyti Kaišiadorių rajono ūkyje, pavadintame „Uogelė“. Būtent uogininkystės verslu 1,3 hektarų plote užsiima buvę kauniečiai Daiva ir Arūnas Kuliešiai ir noriai su kitais dalijasi savo patirtimi.Ved. Regina Montvilienė

Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.Ved. Regina Montvilienė

Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują veislę aptaria LSMU Gyvūnų veisimo katedros docentas Evaldas Šlyžius.Prienų rajono Veiverių krašto bendruomenė įgyvendino nemažai įvairių projektų: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, ligoninėje liftas žmonėms su negalia, remontuoti Šaulių namai, rengiamos šventės ir kita. Įsigytas ir bendruomenės narių poreikiams naudojamas liofilizavimo aparatas, mokomasi sveikiau gyventi.Verslas kaime. Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenančių Astos ir Ramūno Katinų ūkio pagrindinė veikla – natūralaus ir sveikatai naudingo aliejaus spaudimas iš riešutų ir sėklų. Dabar 21 rūšies aliejus spaudžia ir sėkmingai parduoda.Ved. Regina Montvilienė

Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.Ved. Arneta Spaičė

Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.Ved. Arvydas Urba

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis MažeikaŠilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.Ved. Arvydas Urba

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo aikštelę. Šių investicinių planų dabar nebūtų, jeigu ne įstojimas į kooperatyvą „Pienas LT“, suteikęs drąsos ir užtikrintumo.Vieną rytą nubudusi Giedrė Grigaitytė Indrašienė sužinojo, kad yra didelio bityno šeimininkė. Tėčio vardu pavadintą Gintauto Grigaičio bityną Giedrė puoselėja su savo šeima ir seserimis. Džiugina į edukacijas atvykstantys žmonės, netruksta turistų ir iš kruizinių laivų.Prancūzijoje daugiau kaip pusė iš kalėjimo išėjusių žmonių per penkerius metus vėl nusikalsta. Dažnai dėl to, kad neturi kur sugrįžti, nepavyksta rasti darbo ar bendruomenės, į kurią jie galėtų atsiremti. Ekologinis Ker Madeleine ūkis šią realybę keičia. Čia buvę kaliniai ar socialinių krizių patyrę žmonės gauna antrą šansą.Ved. Rūta Simanavičienė

Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, Vytenis Grigas tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti naują EK strategiją.Viržiai vis labiau dominuoja dekoratyvinių augalų rinkoje. Yra naujos veislės, kurios dekoratyvios išlieka iki pat pavasario. Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ puoselėja Sigita Kairienė sako, kad chrizantemų paklausa mažėja, o viržių auga.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kodėl į krūvą sugrėbti rudeniniai labai ne tik būstas gyvūnijai, bet ir naudinga trąša. Plačiau apie tai papasakos gamtininkas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius.Ved. Rūta Simanavičienė

Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti natūraliomis priemonėmis, pasakos mokslininkė. Taip pat bus aptartos paramos tiesioginių sėjamųjų įsigijimui galimybės. Bus ir įspūdžių iš lauko dienos.Jaunoji ūkininkė Klaudija Grigaliūnaitė šalia projektų administravimo ir mokytojavimo dar puoselėja ir avietyną Kaišiadorių rajone. Ūkyje vyksta ne tik uogų auginimas ir pardavimas, bet ir sodinukų prekyba. Didžiausias džiaugsmas – edukacijos su vaikais ir senjorais.Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite apie Gabrielos Zagorskos egzotinių augalų kolekciją. Moteris domisi alokazijų ir anturių auginimu.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, lapkričio 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.Ved. Kristina Toleikienė

Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.Ved. Kristina Toleikienė

Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. Ved. Kristina Toleikienė

2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui lėšos mažinamos, o ne didinamos. Tai smarkiai paveiks žemės ūkio vystymąsi. Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna sako, kad kai pinigų mažiau, svarbu, kad jos būtų naudojami kuo tikslingiau ir išskiria, jog prioritetu turi būti kooperacijos ir perdirbimo skatinimas.Akcinė bendrovė „Maisto arsenalas“ veiklą pradėjo kaip konservų gamybos paslaugų teikėja medžiotojams ir ūkininkams. Po to sukūrė ir gaminių liniją aukštos kokybės produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Norint didinti pirkėjų ratą, tenka juos įtikinti, kad konservai valgomi ne tik iš bėdos, bet tai gali būti ir itin kokybiško maisto gaminys. Apie tai pasakoja bendrovės vadovė Ieva Šipelienė. Lietuvos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Žemaitijoje. Dar neseniai ąžuolas buvo pamirštas pačios bendruomenės, o dabar gausiai lankomas. Skuodo r. Rūkų bendruomenės seniūnaitė Egida Skurdauskienė sako, jog jau turi planų, kaip ąžuolą reprezentuos visai Europai. „Lietuvos medžio“ konkurso vienas iš organizatorių Algis Davenis sako neabejojantis, kad žemaičiai sugebės įkvėpti visus žmones aktyviai dalyvauti Europos medžio rinkime ir balsuoti už Laukių ąžuolą.Ved. Kristina Toleikienė

„Su gamta nepakovosi, gali tik prisitaikyti“, – sako Nemuno žemupyje, Pagėgių savivaldybėje, ūkininkaujantis Tomas Ambroza, valdantis vidutinį pieno ūkį. Iš 400 hektarų turimos žemės,  pusė jų – užliejamos pievos. Tiek šios pievos, tiek dirbama žemė šiemet skęsta. Kukurūzų derlius nuimamas tiesiog vandenyje. Norint įveikti gamtos iššūkius ūkininkui reikia galingesnės technikos, tačiau tokią techniką įsigyti paramos lėšomis vidutiniam ūkiui neįmanoma. Stambaus pieno ūkio savininkui Tomui Kazlauskui iš Šilutės rajono pavyko gauti paramą įsigyti našesnės technikos, bet įrodinėti, kodėl jam reikia tokios technikos, paramos skirstytojams teko labai ilgai. Ir turint techniką šių metų iššūkius įveikti sunku. Šienaujant užliejamose vietose teko gelbėti visą techniką ir darbus nutraukti. Dabar baiminamasi tokios pat situacijos permirkusiuose kukurūzų laukuose. 30 metų kepa daugiau nei 100 skirtingų gardumynų, bet tik šiemet ryžosi dalyvauti Lietuvos gamintojus pristatančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ir parodos medalių konkurse. Tradicinis „Lapė kepė“ šimtalapis su aguonomis buvo įvertintas auksiniu medaliu. Apie tai pasakoja šeimos verslą puoselėjantys Renata ir Artūras Venckai iš Alytaus.„Verta žinoti“. Jei jūsų žemės ūkio paskirties sklype, kur nors pamiškėje, buvusioje ganykloje ar dirvonuojančioje žemėje, pridygo savaiminių berželių, ąžuoliukų, klevų, galite gauti paramą ir imtis auginti mišką.  Iki kitų metų kovo mėnesio Aplinkos projektų valdymo agentūra renka paraiškas ir moka dotacijas.Ved. Kristina Toleikienė

Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždėJaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.Ved. Regina Montvilienė

Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas. Patyręs ekologinio ūkio šeimininkas svarsto, kad kaina už ekologišką pieną taip pat turėtų būti didesnė. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Petkevičiaus komentaras apie ekologinių pieno ūkių situaciją šalyje .Senąsias duonos kepimo tradicijas saugo ir populiarina Kretingos rajono Darbėnų kaimo gyventoja Vida Viskontienė. Jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną. Moteris turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Dabar Vida Viskontienė darbo subtilybėmis ir sukaupta giminės bei kitų Žemaitijos moterų patirtimi per edukacijas dalijasi su kitais.Užsienis. Keičiantis klimatui šyla Juodosios jūros vanduo. Tai tampa rimtu išbandymu Bulgarijos midijų augintojams, norintiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų. Kokius sprendimus jiems tenka priimti?Ved. Regina Montvilienė

Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.Ved. Regina Montvilienė

Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti įvairiais mėsos gaminiais, įdarbinusi 12 žmonių. Galbūt sekasi todėl, kad kiaulių mėsą perdirbimui perka tik iš vietos įmonių, o gaminius noriai įsigyja vietos ir aplinkinių rajonų gyventojai.Vos 60 hektarų javų ir rapsų, dar avių būrelis – taip šiandien atrodo mišrus Prienų rajono Skriaudžių kaimo ūkininko Eimanto Kazakevičiaus ūkis. Darbšti ūkininko šeima išgyvena, bet didesnei plėtrai pinigų nepakanka. Tuo labiau, kad šiemet gamtos stichija niokojo rapsų laukus, gavo tik trečdalį planuoto derliaus. Nuo nepalankių sąlygų pasėliai ne kartą nukentėjo. Tad pasvarstę nusprendė ir kaimo turizmu užsiimti – vis papildomos pajamos.Prasidėjęs miškasodis – rūpestis ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkams, ir privačių miškų savininkams. Šeši milijonai medelių bus pasodinta valstybiniuose, o pusantro milijono – privačiuose miškuose. Išsamiau apie šiemetį miškasodį Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.Ved. Regina Montvilienė

Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimasPrienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik augina įvairias žuvis, bet gamina šviežius žuvų produktus, kuriuos daugiausia parduoda savo parduotuvėje Išlauže, galvoja įkurti žuvies patiekalų restoraną. Išsamiau – AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.Prieš 12 metų daigų auginimo idėja susižavėjusi JAV, Lietuvoje Indrė Benevičienė ją pavertė verslu „Žali žali“. Jos ūkyje Kauno rajone jau auginami saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, česnakų ir kitų augalų daigai, o sukauptomis žiniomis moteris noriai dalijasi su aplinkiniais.Dabar Kretingos žiemos sode pražydusią rausvąją jakubiniją Europoje pradėta auginti karalienės Viktorijos oranžerijoje, vėliau išplito kituose kraštuose. Šią gėlę, jos priežiūros ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.Ved. Arvydas Urba

Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba

Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.Ved. Arvydas Urba

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba