Gimtoji žemė

Čekanauskų šeimos sodybos vartai šią vasarą atsivėrė lankytojams. Savoms reikmėms auginami ožiukai, alpakos, avinėliai, vištos ir ponis domina tiek norinčiuosius nusifotografuoti, tiek norinčiuosius pabūti su gyvūnais – kaimynus ir mieste gyvenančius pažįstamus. Apie norą dalytis su kitais ir į savo kiemą įsileisti smalsuolius pasakoja sodybos šeimininkė Laura.Ūkių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau statistiškai tai užfiksuoti sunku, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas. Jam antrina ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, atkreipdamas dėmesį, kad pieną į šalį jau tenka įvežti.Europoje dėl karščių mažėja gaunamo pieno kiekis. Vieni ūkininkai bando galvijus vėsinti ir keisti pašarus, kiti juos tiesiog siunčia į skerdyklas, nes papildomų pašarų pirkti nebeapsimoka. Slovakijos, Austrijos ir Belgijos ūkininkų pasakojimai.Ved. Arneta Spaičė

Populiarėja praktika, kai augintojai kviečia pirkėjus patiems prisiskinti uogų. Ūkininkai sako, kad tokį sprendimą paskatino darbo jėgos trūkumas – sezoniniam darbui vis sunkiau rasti skynėjų. Sutaupyti pavyksta ir pirkėjams. Apie tai pasakoja ūkininkai Saulius Buda iš Panevėžio rajono ir Augustinas Pocevičius iš Širvintų rajono.Jautmalkės gamtos mokykloje nuo rugsėjo pamokų lauks ir mokytojai. Naują gamtos pažinimo programą Kelmės rajone pristato Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Maišyti prieskonius Rūta Vaišnoraitė pradėjo rūpindamasi tuo, ką valgo. Dabar ją veda smalsumas, kurio vedama klaipėdietė jau sukūrė daugiau nei 200 skirtingų prieskonių receptų.Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią kompensacijos dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų bus pervedamos remiantis jau turimais duomenimis. Didžiausia finansinė pagalba numatyta smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o vidutinė išmoka gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų. Tikimasi, kad pirmosios paramos lėšos žemdirbius pasieks dar šiemet.Rosita Liubomirskienė taip susižavėjo bazilikais, kad dabar apie šiuos augalus Kėdainių rajone veda edukacijas, iš jų gamina pagardus, o šiltnamiuose augina daugiau nei 200 skirtingų veislių.Joniškėlyje, Pasvalio rajone žolininkė Adelė Karaliūnaitė įkūrė labirintą, kuriame karaliauja laukinė gamta. Tik kartas nuo karto lankytojų patogumui čia šienaujami takeliai, kuriais einant susipažįstama su laukiniais obuoliais, uogomis, žolynais.Ved. Arneta Spaičė

Ūkininkai sako, kad šiemet žieminių kultūrų derlius - kiek geresnis už vidutinį. Orai tokie permainingi, kad darbas bei uždarbis prilyginami ir pokerio žaidimui. Reportažas parengtas kalbinant Radviliškio, Panevėžio, Kelmės ir Mažeikių rajono ūkininkus.Senas kėdes paįstrietis Vytautas Gutauskas laisvalaikiu atnaujina ne tik atkurdamas senas, sulūžusias dalis, bet ir puošdamas jas arkliais. Apie neseniai atrastą pomėgį – pokalbis Panevėžio rajone.Vantų rišimo sezonas - dar nepasibaigęs. Apie tai pasakoja Profesionalių pirtininkų asociacijos pirmininkė Birutė Masiliauskienė.Ved. Arneta Spaičė

Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pasistatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pagauti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė

Gintarė ir Povilas Kaušpėdai iš Širvintų rajono prieš dešimtmetį pienininkystę iškeitė į veislinę galvijininkystę ir šiandien augina simentalių veislės galvijų bandą. Dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų ir pasaulinių įvykių ūkininkai nesiryžta dalyvauti paramos projektuose. Pasak jų, pasikeitus aplinkybėms įsipareigojimai niekur nedingsta, o visą riziką tenka prisiimti pačiam ūkininkui.Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje, šiandien (rugpjūčio 7 d.) vyks išskirtinis koncertas – klausytojai raginami į jį atsiirti valtimis, baidarėmis ar pripučiamais čiužiniais. Mintis saloje organizuoti koncertus kilo būreliui bendraminčių, o dabar bendram tikslui sutelkia visą bendruomenę. Apie tai pasakoja viena renginio idėjos autorių Justina Kočetova.Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pastatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pažinti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė

Jei gali būti lėtas turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtas verslas? Vietos autentiškumą formuoja ne tik gamta ar kultūros paveldas, bet ir išskirtiniai skoniai, galintys tapti svarbia kelionės tikslo dalimi. Tuo įsitikinusi Zarasų rajono, Salako seniūnijos gyventoja Loreta Abramavičienė, šeimos ledų manufaktūros „Skonūs“ įkūrėja. Nors „Skonūs“ yra žemaitiškas žodis, jo reikšmę nesunku suprasti ir kitų Lietuvos regionų gyventojams – tai tiesiog skanūs.Loreta sako, kad jos tikslas paprastas, tačiau ambicingas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių žmonės norėtų atvykti būtent į Zarasus. Pasirinkusi verslą auginti savu tempu, ji kuria ne tik produktą, bet ir patirtį, atspindinčią krašto savitumą, šeimos vertybes bei lėto gyvenimo filosofiją.Ved.Kristina Toleikienė.

„Nėra duomenų – nėra problemos“, – taip situaciją apibūdina mokslininkai, kalbėdami apie laukų ir pievų gyvūnų žūtį per šienapjūtę bei javapjūtę. Kol kitose Europos šalyse ieškoma būdų, kaip išgelbėti stirniukus, kiškius ir kitus laukinius gyvūnus nuo žemės ūkio technikos, Lietuvoje jų žūtis oficialiai beveik nefiksuojama. Todėl nežinoma nei problemos apimtis, nei galimi sprendimai. Kalba gamtosaugininkas ir tyrėjas Petras Adeikis, ornitologas Liutauras Raudonikis ir Žemės ūkio ministerijos atstovas Arūnas Šileika. Aplinkos ministerija šią situaciją komentuoti atsisakė, nors ji atsakinga už laukinių gyvūnų apsaugą.Sonatos Budrikienės kuriama „Sava sodyba – meilės alėja“ Zapyškio seniūnijoje (Kauno r.) kviečia patirti autentišką Lietuvos kaimą – tokį, kokį daugelis dar prisimena iš vaikystės vasarų pas močiutę. Čia nėra dirbtinių atrakcionų – svečius pasitinka senas vienkiemis, miško apsuptis, laukų tyla, basų kojų takai, o vakarais galima pasimėgauti nuostabiais saulėlydžiais, kai saulę išlydi pieva ir miškas.Karščio banga, užliejusi Europą, keičia ūkių kasdienybę. Lietuvoje dauguma jau darbuojasi laukuose, kombainai kulia javus, o štai Pietų Europoje tenka kovoti ir su kitais išbandymais: Italijoje vynuogių derlius – ankstesnis, Prancūziją niokoja gaisrai, Ispanijoje gyvuliams gresia karščio stresas.Ved. Kristina Toleikienė

Mindaugas ir Lina Balčiauskiai iš Šilutės rajono Gardamo seniūnijos augina limuzinų veislės galvijus ir džiaugiasi veislininkystės rezultatais. Žvelgdami į ūkyje augančius veršelius, ūkininkai jau mato perspektyvius būsimus veislinius bulius ir telyčaites. Reproduktoriai buliai sulaukia gerų įvertinimų ir greitai randa pirkėjus. Ūkininkai nevengia ir eksperimentų. Jie buvo išbandę pasaulyje itin vertinamą japonišką „Wagyu“ veislę, tačiau ši patirtis parodė Lietuvos rinkos ribas.Turistus į Dubingius (Molėtų r.) traukia Radvilų troškinys. Istorinio patiekalo receptą atkūrusi Laura Leškevičiūtė lankytojams siūlo paragauti didikų virtuvės skonio. Norinčiųjų tokios patirties netrūksta.VERSLAS. Jei gali būti lėtasis turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtasis verslas. Ledų manufaktūros „Skonus“ įkūrėjos Loretos Abramavičienės iš Zarasų rajono tikslas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių būtų verta atvažiuoti į Zarasus. Pasak L. Abramavičienės, vietos autentiškumą kuria ne tik gamta ar paveldas, bet ir unikalūs skoniai, tampantys kelionės tikslo dalimi.Ved. Kristina Toleikienė

UAB „Šamų ūkis“ (Molėtų r.) vadovas Darius Stankevičius teigia, kad žuvų auginimas Lietuvoje yra itin sudėtinga žemės ūkio ir verslo sritis. Viena pagrindinių kliūčių išlieka visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog ūkiuose užauginta žuvis yra menkesnės maistinės vertės. Kitas svarbus iššūkis – pasiūlyti tokius žuvies gaminius, kurie būtų patogūs vartoti, skanūs, aukštos kokybės ir kartu įperkami vartotojams. Tačiau pirkėjai ne visada yra pasirengę mokėti tikrąją kokybiškos produkcijos kainą, todėl gamintojams tenka ieškoti sprendimų, kaip suderinti aukštą kokybę, patrauklią kainą ir rinkos lūkesčius.Prienų rajone gyvenanti agronomė, pomidorų kolekcininkė Vilija Juškevičienė kasmet išbando apie 300 naujų, anksčiau neaugintų veislių, kruopščiai jas aprašo, o labiausiai patikusias pasižymi, kad verta auginti dar kartą. Patars, į ką ji atkreipia dėmesį veislės aprašyme, norint užauginti skanius pomidorus.GAMTA. Kai pievas keičia galinga technika, dalgis daugeliui atrodo tik muziejaus eksponatas. Tačiau gamtininkai ir ūkininkai primena, kad rankinis šienavimas padeda išsaugoti pievų augalus, vabzdžius ir paukščius. Apie šienavimo dalgiu tradicijas, jų naudą gamtai bei šienpjovių čempionato reikšmę pasakos Baltijos aplinkos forumo įkūrėjas Žymantas Morkvėnas ir čempiono titulą ginsiantis ūkininkas Arūnas Kakta iš Šilutės rajono.Ved. Kristina Toleikienė

„Keturi mėnesiai dugne“ – taip pieno kainų situaciją apibūdina ūkininkas Tomas Kazlauskas, ūkininkaujantis Laučių kaime, Šilutės rajone. Naujoje melžimo aikštelėje šiuo metu melžiama jau 350 karvių, o ateities planuose numatyta bandą padidinti dvigubai. Tačiau tam reikalingas naujas tvartas galvijams laikyti. „Tvartą pastatytume greičiau, nei gauname leidimą“, – sako ūkininkas, pabrėždamas, kad mažėjančių pieno supirkimo kainų sąlygomis plėtra tampa nebe pasirinkimu, o išlikimo klausimu.Žemės ūkio duomenų centro specialistė Irena Tiškevičienė patvirtina, kad šių metų birželį žalio pieno supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo metu pieno produktų kainos parduotuvių lentynose tokio kritimo nepatyrė, o ūkininkams tenkanti galutinės produkto kainos dalis išlieka mažiausia visoje tiekimo grandinėje.Ingrida ir Marijus Žukauskai gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau Lietuvoje, Molėtų rajone, yra įkūrę gyvūnų globos centrą. Kasmet čia prieglobstį, rūpestį ir galimybę pradėti naują gyvenimą gauna apie 500 kačių. Vasaros atostogų metu grįžę į Lietuvą jie imasi vieno svarbiausių darbų – ieško naujų namų priglobtiems kačiukams. Pasak jų, dauguma žmonių nori ryžų arba į veislinius panašių katinukų, o globos centre dažniausiai būna juodai baltų kačiukų. Deja, norinčių juos auginti atsiranda gerokai rečiau.Ved. Kristina Toleikienė

Vasara ūkininkams yra nuolatinių sprendimų priėmimo metas: kada geriausia kulti, kaip paruošti produkciją, kam parduoti ir kita. Tiesa, jau kelintus metus kyla ūkininkų pasipiktinimas dėl per aukštų grūdų džiovinimo įkainių. Argumentus dėsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas. Dėl šio klausimo žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, o ši situaciją perdavė Konkurencijos tarybai. ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys tikisi greitos Konkurencijos tarybos reakcijos. ŽŪK „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila tikina, kad grūdų džiovinimo įkainiai visgi skiriasi.Pastebėjęs problemą, kad pirkėjams sudėtinga įsigyti lietuviškos produkcijos iš ūkininkų vienoje vietoje, Žilvinas Gibėža nutarė įkurti platformą „ŪkisGo“. Dabar ši platforma vienija daugiau nei 80 šalies ūkininkų, gamintojų.Prienų rajono ūkininkas Valdas Bisikirskas turi savitą gyvenimo ir ūkininkavimo filosofiją. Net ir turėdamas didelę šeimą, penkis vaikus, augalininkystės ūkio šeimininkas nesiskundžia ir sako, kad visko užtenka, jeigu nesi godus. Neariminę technologiją taikantis ūkininkas ako, kad veikloje svarbiausia tinkama sėjomaina.Ved. Rūta Simanavičienė

Prienų rajono ūkininkas Ričardas Milišauskas, užsiimantis ir technikos remontu, pasidalijo jį ir kelis kitus rajono ūkininkus ištikusia problema. Birželį jis sužinojo, kad jo savadarbė priekaba – išregistruota. Prieš akis darbymetis, o derliaus vežti nebus su kuo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Asta Gluoksnienė sako, kad apie tokias rizikas Žemės ūkio skyrius ūkininkus informavo per vėlai. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė tikina, kad ūkininkai buvo informuoti ir ieškota išeičių. Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad įstatymo pakeitimai dėl savadarbių transporto priemonių įsigaliojo dar 2021 metais, tad visiems buvo laiko susipažinti su nauja tvarka.5 ha uogyną Alytaus rajone puoselėja Daiva ir Jonas Sakalauskai, auginantys braškes, šilauoges, medlievas, gervuoges ir kita. Ūkininkė Daiva sako, kad rizikų valdymas yra svarbi sąlyga, todėl renkamasi auginti kuo daugiau įvairių uogų.Rubrika „Užsienio naujienos“. Apie Ispanijoje gaisrų niokojamus ūkius mums papasakos Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, kaip jaunasis ūkininkas bendradarbiaujantis ir su kitų Europos šalių ūkininkais. Anot jo, gaisrų gesinimo efektyvumui trukdo per didelis biurokratizmas.Ved. Rūta Simanavičienė

Vizitas Vokietijoje ekologinio ūkio šeimininkei Kristinai Kazlauskaitei iš Kupiškio rajono buvo lemtingas. Po kelionės moteris nusprendė pabandyti auginti išskirtines karamelės veislės vištas. Jų ypatumas – ne tik deda kiaušinius, bet ir tinka mėsai. Palaikymą jaučianti ūkininkė Kristina sako, kad žmonės jau teiraujasi, kada galės paragauti naujos veislės vištų kiaušinių.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad žalias pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis. Kaip išvengti galimų rizikų, kalbės Gyvūninių produktų skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.„Verslas kaime“. Važiuodami pro Migonių kaimą Kupiškio rajone nesunkiai pastebėsite medaus krautuvėlę. Joje – medus ir kiti bičių produktai. Kaip sako bitininkė Renata Vilimienė, šį sezoną medaus kiekiai labai maži. Tačiau moteris pirkėjams siūlo šviežutėlį grikių medų.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo 2017 metų „Mėlynų uogų ūkį“ plėtoja Jakeliūnų šeima. Ūkio plotas 2 hektarai: vienas jų paskirtas sausmedžio uogoms, kitas šilauogėms. Nors didelei daliai augintojų šį sezoną šilauogių derlius labai kuklus, Dainius Jakeliūnas sako, kad jo ūkyje uogų gausu. Vyras pripažįsta, kad tai ir tinkamo genėjimo, ir ligų prevencijos rezultatas.Stasė Goštautienė iš Zarasų rajono ilgus dešimtmečius ne tik puoselėjo gėlininkystės ūkį, bet ir atvėrė Goštautų šeimos istorinę skrynią. Moteris namuose įkūrė Goštautų šeimos muziejų. Nepaprastai įdomios skirtingų laikmečių istorijos.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie šiuo metu garsiausias Lietuvos antis. Tai ūkininkės, sodininkės Audronės Žeimantaitės-Kedienės sodyboje gyvenančios bėgikės. Jos tvarką sodyboje daro iš esmės – šliužų ir sraigių nė kvapo. Audronė antis nuomoja – užtenka ne visiems.

Visi prisimename dar 2023 metais vykusią ūkininkų protesto akciją, kuomet dėl itin mažų pieno supirkimo kainų pieno gamintojai buvo nusprendę nebeparduoti pieno supirkėjams. Buvo du keliai, pilti pieną veltui arba atiduoti jį nemokamai žmonėms. Būtent pastarąjį kelią pasirinko jaunasis Prienų rajono ūkininkas Aivaras Jonutis. Užmezgęs ryšį su vartotojais ir įvertinęs natūralių pieno produktų poreikį, vyras su šeima nutarė leistis į perdirbimo kelionę. Viskas prasidėjo mažoje sūrinėje, kur jau prieš kelis metus buvo gausu įvairios produkcijos. Šiemet Paulinos ir Aivaro Jonučių ūkis vienai dienai virto tikru traukos centru. Į naujos sūrinės atidarymą rinkosi tiek žemės ūkio ekspertai, vietos valdžios žmonės, politikai. Ko galima pasimokyti iš jaunos šeimos ryžto?Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite naudingos informacijos apie tai, kaip auginti alyvmedžius. Neretai šis augalas primena atostogas ir šiltuosiuose kraštuose. Kaip pasirūpinti augalu, kad jis džiugintų ilgai, patars želdynų dizainerė Renata Stasiūnienė. Pirma taisyklė – neperlaistyti.

Vis dažniau ūkininkai renkasi auginti pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės, mat jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu, bet ir dėl pelningumo. Nors auginti jas Lietuvoje - dar iššūkis, neatsisakyti šių augalų ragina ir mokslo darbuotojai. Pokalbis su Mažeikių rajono ūkininku Eligijumi Pocevičiumi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ona Aužkalniene.Tautodailininkė Rasa Družienė Panevėžio rajone kuria išskirtinius šiaudinius sodus - lengvus, smulkius, iš pirmo žvilgsnio net trapius. Vidurvasaris jai ir kitiems sodų rišėjams - darbymetis laukuose. Pokalbis apie šiaudus ir jų pritaikymą kūryboje.Stojusi į akistatą su karantinu Regina Žemaitienė nusprendė Vilniaus rajone įsigyti sodybą, kurioje dabar veikia „Džiaugsmo dirbtuvės“. Čia moteris kepa meduolius – tokius, kokius kepdavo jos močiutė - savo žiniomis ir pavyzdžiu buria vietos bendruomenę.Ved. Arneta Spaičė

Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Lietuvoje. „Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus“, - sako „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.Kroatijoje bitininkai ūkininkams nuomoja ne bičių šeimas, bet pavienius vabzdžius. Pasakojimas, apie populiarėjantį vienišų bičių auginimą.Ved. Arneta Spaičė

Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys atviros ir kiekvienam pro šalį keliaujantiems – organizuojamos edukacijos, degustacijos, ekskursijos. Pokalbis su 4 bendruomenės nariais.Šeimos, gyvenančios Panevėžio rajone, pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: Mindaugas ir Asta Špokauskai rankomis kuria būgnus bei kviečia pažinti ne tik jų gaminimo subtilybes, bet ir teikiamas naudas.Ved. Arneta Spaičė

Gausėja į Lietuvos ūkius pasidarbuoti atvykstančių užsieniečių. Vieni tai daro savanorystės principu, kiti - ieškodami geresnio gyvenimo.Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“ tapo kone visos šeimos svajonių išsipildymu. Visus metus čia laukia edukacijos, senovinių daiktų ekspozicijos, o rugpjūtį viskas paskęs saulėgrąžų žieduose. Sodybos savininkė Elžbieta Karaliūtė sako, kad šiemet turėtų sužydėti daugiau nei 100 veislių.Sosnovskio barščiai ir jų plitimas:„Apleidus - suvaldyti beveik neįmanoma“, – sako Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas dr. Ričardas Skorupskas.Ved. Arneta Spaičė

Naujasis Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika užsimojo naikinti Maisto tarybą: „Nereikia saugoti to, kas ir taip neveikia“. Idėjai pritaria ir žemdirbiai.Reportažas iš Kėdainių rajono apie agurkų auginimą: tai daržininkų vis dar mėgstama daržovė, prisidedanti ir prie vietos identiteto kūrimo. Pokalbis su ūkininku Rolandu Andruliu ir pagardų kūrėja Justina Kočetova.Ved. Arneta Spaičė

Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne Kazlų -Rūdos savivaldybėje. Patyręs uogų augintojas aptaria ir kitus braškių ir šilauogių auginimo ypatumus šios vasaros permainingų orų sąlygomis.Vilkaviškio rajone Kiršų kaime iš molio ir šiaudų namą pasistatęs Andrius Milinkevičius kūrėsi iš senelių paveldėtoje žemėje. Etninės kultūros specialistas, 15 ha ūkininkas, dalį žemės skyrė pelkei atkurti. Pustrečio hektaro plote tyvuliuoja švendrais apaugęs prūdas, kuriame gausu žuvų, sugrįžę bebrai, ūdros, daug vandens paukščių, gausu vandens lelijų. Kaip pelkėje per pastarąjį dešimtmetį keičiasi bioįvairovė?Ignalinos rajono Mielagėnų Špitolėje kartais renkasi, repetuoja ir koncertuoja „Dainoriai“. Tai - vietos senjorų dainų ir muzikos mėgėjų kolektyvas. Su seniūnu Adu Trakymu aplankyta „Dainorių“ repeticija parodė kokia svarbi vietos gyventojams saviveikla, ką reiškia buvimas kartu. Kalbėję, groję ir dainave Ona, Stasė, Aldona, Alvydas, Mindaugas ir Romutis įsitikinę, kad tai padeda gyventi.Ved. Arvydas Urba

Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali labai sumažinti, ar visą palikti laukuose.Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019 metais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus. Kaip jie veikia dabar, kuo dar ypatinga Gudkaimio bendruomenė? Pokalbis su bendruomenės nariais, specialių namų gyventojais ir bendruomenės pirmininku Ramūnu Žemaičiu.Dvi savaites Ispanijoje tvyro 40 laipsnių karščiai. Net ir naktimis karščiai neatslūgsta, o tai labai vargina visus augalus, gyvulius, patiriančius temperatūrinį stresą. Apie rekordinių karščių pasekmes Ispanijos žemės ūkiui iš Barselonos apylinkių pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės rajonų ir Kazlų – Rūdos savivaldybės.Europos Komisija parengė projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti beveik 10 mln eurų. Kada bus parama? Komentuoja Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė su šeima prieš 10 metų iš ūkyje laikomų karvių pieno ėmėsi gaminti varškės sūrius. Dabar savo pieno neužtenka, perkama iš kitų ūkininkų, naujai pastatytose patalpose kasdien pagaminama beveik tūkstantis 20 pavadinimų sūrių, kurie tiekiami į 100 parduotuvių Lietuvoje, vežami ir į Daniją, Angliją, Vokietiją. Kokia sėkmingo verslo priežastis?Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai reikėtų, kad valstybė prisidėtų prie ekoproduktų populiarinimo, taip užtikrinant tvarią ūkių plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo komentarų atsisakė, nes specialistai labai užimti ir vyksta ministro komandos kaita.Alpakos Lietuvoje dažniausia laikomos dėl grožio, egzotikos, vilnos, o žinomas šalyje veislinių avių specialistas, veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys alpakas laiko sodybos žolei prižiūrėti. Jis džiaugiasi tvarkingu ir netriukšmingu alpakų gyvenimo būdu, nereiklumu ir kruopščiai „nušienaujama“ žole. Veterinarijos gydytojas juokauja, kad dabar Lietuvoje tinkamos sąlygos ir kupranugariams laikyti, tik reikia žinoti kaip juos prižiūrėti.Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tuo įsitikinusi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovė Aira Lažauninkiene. Jos sumanymu vaikai naudoja nemokamai pasiekiamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri bene labiausia padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu. Kaip vyksta pažinimas, kuo ypatinga būrelio vaikų prižiūrima afrikinė sraigė?Ved. Arvydas Urba

Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų, susigrąžinus tėvų ir senelių žemes. O sulaikyti kaime jaunimą be modernios technikos ir įrangos labai padeda prosenelių įkurtos sodybos, sodinti medžiai, atsakomybės jausmas, neleidžiantis griauti tai, ką kūrė seneliai ir tėvai.Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad cukraus kilogramas vartotojams per trejus metus atpigo beveik perpus. Tai – gera žinia pirkėjams, tačiau ūkininkams, auginantiems cukrinius runkelius, žinia bloga. Fabrikas numato mažinti cukraus gamybą 50 %, ūkininkai mažina pasėlių plotus, bet tikisi išsaugoti sektorių. Derybose tariamasi dėl strateginių sprendimų. Ar susitarta kas nors? Komentuoja ŽŪK "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" vadovas Mindaugas Garuckas ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.Kelias dešimtis medinių kaladžių, sutvirtintų moliu ir šiaudais į pusantro metro aukščio ir tiek pat pločio sieną, Andrius Milinkevičius vadina vabzdžių viešbučiu. Tokį statitinį surentęs Vilkaviškio rajone Kiršų kaime gyvenantis nedidelio ūkio šeimininkas, etnokukltūros specialistas džiaugiasi atkurta bioįvairove. Kuo dar ypatinga vabzdžių ir roplių buveinė, kaip ją galima pasistatyti savo sodyboje?Ved. Arvydas Urba

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Laidoje „Gimtoji žemė“ kalbamės su šios idėjos autore Violeta Shenk apie augantį autentiškų patirčių poreikį ir tai, kuo Lietuvos regionai gali nustebinti.Dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo atsakymus į įvairiausius klausimus, tačiau ar jis gali pakeisti žemės ūkio konsultantus? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis įsitikinęs, kad praktinė patirtis, gebėjimas įvertinti konkrečią situaciją ir sukauptos žinios išlieka didžiausiu konsultantų pranašumu.Renkantis šunį svarbu ne tik veislė, bet ir veisėjas. Veisėja ir šunų dresūros mokyklos įkūrėja Skaistė Skibiniauskaitė laidoje pasakoja, kaip atpažinti atsakingą veisėją ir kokį šunį verta rinktis gyvenantiems kaime ar vienkiemyje.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvoje ir toliau fiksuojami gyvūnų nepriežiūros bei žiauraus elgesio atvejai. Vienas naujausių – iš ūkininko konfiskuota nualinta ir serganti kumelė, kuriai nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. Siekdama užkirsti kelią gyvūnų kančioms, VMVT ragina žmones nelikti abejingus pastebėjus galimus pažeidimus. Svarbu nepraleisti progos padėti laiku – pranešti reikia ne tada, kai situacija tampa kritinė, o vos pastebėjus pirmuosius gyvūno nepriežiūros ar kančios ženklus.VšĮ „Arklių slėnis“ vadovė Olga Choroškova sako, kad iš šiuo metu organizacijos globojamų 49 gyvūnų tik vienas yra darbinis ūkio arklys. Dažniausiai čia patenka konfiskuoti poniai, jojimo žirgai ir asilai. Pasak jos, tai yra žmonių požiūrio į gyvūną kaip į daiktą pasekmė – gyvūnui neretai nesuteikiama tinkama priežiūra, o susirgęs, pasenęs ar tapęs nebereikalingas jis paliekamas likimo valiai.Prancūzijos ūkininkų patirtis rodo, kad stipriausia jų jėga – vienybė. Į asociacijas susibūrę žemdirbiai aktyviai gina savo interesus ir daro įtaką žemės ūkio politikos sprendimams. Pasak Alexandre'o Chedeville'io, tik veikdami kartu ūkininkai gali būti išgirsti ir veiksmingai atstovauti savo sektoriui.Ved. Kristina Toleikienė

Naugarduko gatvės turgus Vilniuje šiandien laikomas sėkmingu bendruomeniniu projektu. Pirkėjai čia produkciją įsigyja tiesiai iš ūkininkų, todėl gali sužinoti jos kilmę ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją augina bei gamina. Ūkininkams svarbu, kad prekiauti kviečiami tik augintojai ir gamintojai, todėl netenka konkuruoti su perpardavinėtojais. Tiesioginis ryšys tarp ūkininko ir pirkėjo tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Naugarduko gatvės turgus išaugo į populiarią sekmadienio prekybos ir susitikimų vietą.Sodininkų bendrijose vis dar yra šimtai apleistų ir neprivatizuotų žemės sklypų, kurių statusas neišspręstas jau ne vieną dešimtmetį. Aplinkos ministerija siūlo pokyčius, kurie leistų tokius sklypus efektyviau panaudoti, o gyventojams suteiktų paskutinę galimybę susitvarkyti nuosavybės dokumentus.Marius Navickas iš Dubingių sėkmingai derina ūkininkavimą ir turizmą. Perėmęs šeimos ūkį iš tėčio Algirdo, jis plukdo turistus laivu „Laumaris“ po Asvejos ežerą. Marius sako, kad pavargęs ūkininkauti tampa kapitonu, o pavargęs būti kapitonu grįžta prie ūkio darbų. Prie laivo vairo stoja ir jo tėtis, todėl šeimoje yra ir vyriausiasis, ir jaunesnysis kapitonai.Ved. Kristina Toleikienė

Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O aš, fotografuodama atlaidus ir bažnytines šventes, pirmiausia stengiuosi pamatyti žmogų, kuris ateina į bažnyčią“, – sako fotografė Vaiva Narušienė.Ved. Kristina Toleikienė.

Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis. Ūkininkas rengia edukacijas, organizuoja jautienos valgymo festivalį ir siekia, kad lietuviai ne tik dažniau rinktųsi jautieną, bet ir išmoktų atpažinti kokybišką jos skonį. Kol kas statistika kukli – per metus vienas Lietuvos gyventojas suvartoja vos 6 kilogramus jautienos, kai kiaulienos suvalgoma 52, o paukštienos – 37 kilogramai.Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė mėgėja Vaiva Narušienė fiksuoja žmones, kuriuos buria bažnyčia. Jos darbuose atsiskleidžia bendruomeniškumas, tarpusavio santykiai ir gyvas tikėjimas.Mėtų rūšių gausu, o vasara – geriausias metas mėgautis jų šviežia arbata, sako vaistinių augalų augintoja, agronomijos mokslų daktarė ir ūkininkė Ingrida Virbilienė. Ji pasakoja apie vasarą augančių vaistinių augalų naudą žmogaus sveikatai ir pataria, kuo verta papildyti kasdienį valgiaraštį.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.Ved. Kristina Toleikienė

Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.Ved. R. Simanavičienė

Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?Kauno rajono ūkininkas Jonas Bavaras prieš penkerius metus įsigijo pieno ūkį. Iš pradžių buvo vilties, kad ši ūkio šaka gali būti pelninga, tačiau pastarieji metai nieko gero nežada. Augalininkystės ūkyje šalia to dirbantis ir verslą Norvegijoje turintis Jonas sako, kad uždarbio už pieną užtenka tik paskoloms sumokėti. Ūkio atsisakyti nelengva – tai ir šeimos tradicijos.Rubrika „Užsienio naujienos“. Vasaros saulėgrįža žymi astronominę vasaros pradžią. Ji Europą užklupo beveik nepakeliama karščio banga. Prancūzijoje dėl jos žmonės bėga iš miestų į kaimus, o vynuogynuose ūkininkams tenka koreguoti darbo grafiką.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarką, pakomentuos ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.„Žydinčiame lauke“ Kupiškio rajone liepos 1 dieną vyks jau ketvirtoji Levandų žydėjimo šventė. Kaip pavyksta užauginti tokias levandas, kurios traukia ne tik bites, bet ir norinčius pasigrožėti žmones, papasakos Jolita Janušonienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip, nestokodama kūrybiškumo, Jurgita Marazienė pasitelkia gamtos turtus – vaistažoles, prieskoninius augalus, bičių produktus – ir kuria įvairiausius gaminius. Nuo arbatų, prieskonių iki smilkalų ar brandinto muilo.

Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.Pieno ūkį Biržų rajone įkūrusi ūkininkė Aušra Ratkevičienė pasakoja, kad pieno priduoti supirkimui neapsimoka, ji su šeima gamina sūrius, varškę, sviestą, taip pat apie tai veda edukacijas mugėse.Stumbrai ir jų įpročiai – juos pristato Krekenavos girininkijos stumbrininkas Eugenijus Družas ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.Ved. Arneta Spaičė

Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių teks atsisveikinti. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad nuostoliai šiuo metu skaičiuojami visoje Lietuvoje, bus tikimasi kompensacijų.Pokalbis su Pasvalio rajono žolininke Adele Karaliūnaite apie nykstančią gamtą, žmonių požiūrį į aplinką ir nepaliaujamą mokymąsi.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau ėmėsi kito eksperimento ir pasėjo linų sėmenims. Kas skatina ūkininką ieškoti pelningesnių augalų ir, nepaisant nesėkmių, toliau eksperimentuoti?Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui.Tikimasi sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai. Kaip?- aiškina ministerijos kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė. Žemdirbių nuomonės skiriasi: asociacijos Kooperacijos kelias vadovas Jonas Kuzminskas mano, kad numatyti tik kosmetiniai pakeitimai, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pataisos palegvins kooperatyvų veiklą ir gal paskatins plėtrą.Tauragės rajone esantis ūkis „Kanapės galia“ savo išskirtinumu žinomas ne tik rajone. Jo šeimininkas Gintautas Žebelys ekologiškai jau aštuonerius metus augina pluoštines kanapes ir gamina natūralius sertifikuotus ekologiškus produktus: arbatas, baltymus, spaudžia aliejų. Kaip tvarkosi neįprasto ekologinio ūkio šeimininkas ir kam jam Perkūno, Žemynos ir Medeinos medinės skulptūros?Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – penktadienį, birželio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, vienijantis 30 ūkininkų dirbančių 10 000 ha, ėmėsi ir pluoštinių kanapių perdirbimo. Inovatyvi įranga, moderni laboratorija leidžia gaminti ne tik pluoštinių kanapių, bet ir kitų augalų ekstraktus, kitokią produkciją, kurios 95% eksportuojama į Vakarų Europos šalis. Anot kooperatyvo direktoriaus Ričardo Barakūno, galimybių eksportui dabar bus daugiau, nes Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiandžios gaminti ir eksportuoti produktus pagal tų šalių reikalavimus. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė patvirtinta, kad po 8 mėnesių nesutarimų pavyko rasti bendrą sprendimą ir įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos 1d.Valstybei priklausančios bendrovės “Genetiniai ištekliai” Šeduvos avininkystės padalinyje laikomos Lietuvos juodgalvių avių geno fondas ir vietinių šiurkščiavilnių avių selekcinis branduolys. Iš bendrovės fermų įsigytos avys, tarsi, garantuoja ir ūkininkų, ir pavienių augintojų sėkmę. Tačiau, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys akcentuoja, kad patys augintojai turi rūpintis avių vakcinacija ir primena, kad vakcinų įsigijimas kompensuojamas.Birželio mėnesį dvi dešimtys Kupiškio rajono ūkininkų keturias dienas lankėsi Danijoje. Aplankytas žemės ūkio kooperatyvas, ūkininkų ūkiai ir daugelis dalykų kupiškėnus nustebino. Danijos ūkininkai žemės paveldėti negali, neturi žemės ūkio ministerijos. Kas dar stebino? Pasakoja LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius.Ved. Arvydas Urba

Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos gyvos ir jų laikomasi kasmet. Apie Joninių šventę ir kultūrinį gyvenimą Lomiuose pasakoja bendruomenės atstovai: kultūros renginių organizatorė Dalia Ramanauskienė, vietos gyventojas Jonas Elickas, ūkininkas Vaidotas Valinčius ir ilgametė bendruomenės pirmininkė, dabar muziejaus vadovė Elena Bazinienė.Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas Jonas Čapaitis – ketvirta žemdirbių karta giminėje. Pradžią padarė prosenelis, prieš šimtmetį važiavęs užsidirbti į Ameriką ir grįžęs pirko 35 ha žemės. Iki dabar ūkininkauja dėdės, pusbrolis, tėtis ir brolis, bet Jono vardas – vienintelis. Kaip jis švenčia vardadienį, ar netenka kartais ir padirbėti, kaip jis įsivaizduoja paparčio žiedą ir kodėl šį kartą švęs pajūryje su draugais iš Latvijos?Ved. Arvydas Urba

Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti savo versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais. Didžiulį dėmesį Rima skiria ryšiui su žirgu. Įsiklausymas yra svarbiausia sąlyga. Žirgų mylėtoja pripažįsta, kad ūkyje netrūksta ir nuotykių, kartais užsisvajojusius eržilus sunku motyvuoti ko nors naujo mokytis.

Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų. Vaidas Juška ūkininkauja savo prosenelio 1860 m. įsigytose žemėse. Vaidas – skulptorius, fotografas, studijavęs žemės ūkio mokslus, dirbęs ūkiuose Norvegijoje ir Danijoje su sūnumis muzikantais 100 ha. kuria harmoniją tarp žemės, augalų ir žmogaus. Raseinių rajone šalia Butkiškės kaimo Dubysos slėnyje laiko gyvulių, turi sodą, augina daržoves, prižiūri mišką ir teikia baidarių nuomos paslaugas turistams. Dalį derliaus perdirba ir rūpinasi, kad vartotojas atvyktų į ūkį, o ne produktus reikėtų pristatyti vartotojui.Šiomis birželio dienomis gamtoje tikras rojus: žaliuoja, žydi, kvepia, čiulba, o pavaikščioti po mišką ypatingu Akmenų rūžos pažintiniu taku dar ir naudinga. Mat gali pamatyti ir ledynmečio laikotarpio riedulius, sužinoti daugiau apie geomorfologiją, tyrinėti meniškus darbus iš akmenų. Išsamiau apie pažintinį taką pasakoja Vytautas Stonys, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Tytuvėnų regioninio parko patarėjas.Ved. Arvydas Urba