Gimtoji žemė

Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats atstatymas, bet tai, kad trūksta medžiagų tai padaryti. Situaciją vertins ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos atstovas.Birštono apylinkėse prie Nemuno įsikūrusioje „Panemunio sodyboje“ su šeima šeimininkauja Kristina Dargenienė. Nors rūpinantis sodyba reikia įdėti daug darbo, tačiau žmonės išvyksta pailsėję ir tai didžiausias komplimentas šeimininkams.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kodėl perkant maisto produktus per socialinius tinklus reikėtų būti atsargesniems.Ved. Rūta Simanavičienė

Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožiomoteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skareliųrišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Ved. Kristina Toleikienė

Lina Vaičekauskienė į Pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją iškeisti gyvenimą sostinėje į Ventės kaimo (Šilutės r.) ramybę.

Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro Tabero tikslas – plėsti asortimentą. Dabar klientai gali išsirinkti net iš 30 žuvų rūšių. Tai daroma ir atsižvelgiant į klientų poreikius, ir dėl stiprios konkurencijos su kitais ūkiais.Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Dirbdama Švėkšnos muziejuje ji ketina sugrąžinti miestelio istorijai įdomią asmenybę – Zofiją. „Mados ikona, ypatingo grožio moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Lina Vaičekauskienė į pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją gyvenimą sostinėje iškeisti į Ventės kaimo ramybę.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.Ved. Kristina Toleikienė

Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė įspėja, kad pasakos skirtos ne vaikams, bet suaugusiesiems — kai kurie siužetai ir pamokymai gali būti jiems per žiaurūs.Ved. Kristina Toleikienė

Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.Ved. Kristina Toleikienė.

Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, šiemet jų vėl nebus.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama, kad pieno nebereikia ir nutraukiamos sutartys. Tiesa, kol kas dar neteko išpilti nė vieno pienovežio, nes už sumažintą kainą pienas - perkamas.Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, jų šiemet vėl nebus.Šilutės rajono savivaldybė sako, kad potvyniai įprastas reiškinys pamaryje, bet šiemet tikrai buvo ruoštasi labiau, mat baimintasi katastrofinio potvynio.Ved. Kristina Toleikienė

„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.Ved. Kristina Toliekienė.

Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė pasakoja ir apie savą pomėgį, virtusį verslu – kurti minkštus žaislus vaikams.Iš Šiaulių į Kražius, Kelmės rajoną persikėlę gyventi menininkai Diana ir Gintautas Stunguriai vietinėje seniūnijoje įkūrė Mažąją galeriją: „Siena negali būti tuščia. Eini iš seniūno sutvarkęs reikalus, pakeli galvą – matai paveikslus. Kaip kitaip kaimo žmogų pakviesti meno pažiūrėti?“Kodėl arkliai žvengia, o ne skleidžia kokį kitokį garsą? Paaiškėjo, kad jų žvengimas - unikalus gyvūnijos pasaulyje. Tai patyrinėti nusprendę Danijos mokslininkai tikina įminę šią paslaptį.

Ūkininkas Kazimieras Venckus Vilkaviškio rajone ūkininkauja su dviem savo sūnumis. Pusantro tūkstančio hektarų ūkį jie valdo visi trys, Kazimieras – dažnas patarėjas, kurį užgrūdino 34 metai patirties. Siekiant užtikrinti spartesnę kartų kaitą, Žemės ūkio ministerija parengė siūlymą leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams.Pakruojo rajone įsikūręs žirgynas „Margas ponis“ – užuovėja ir žirgams, ir juos prižiūrintiems. Ir nors žirgynas vadinasi „Margas ponis“ - atvykstančius pasitiks ir žąsys, ir ožkos, ir vištos, ir katinai. Apie spalvingą „Margo ponio“ gyvenimą pasakoja žirgyno įkūrėja Apolonija Vaitkevičienė.Sraigės – ir delikatesas, ir pašarai gyvuliams, ir grožio paslaptis. Dramblio Kaulo Krante sraigių auginimo paslapčių vieni ūkininkai moko kitus ir tai populiarėjanti ūkininkavimo atšaka.Ved. Arneta Spaičė

Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios popietę, megzta ir nerta trispalvė Gija apjuos Kupiškio centrinę aikštę.Pasvalio rajone puoselėjamos senųjų pirštinių mezgimo tradicijos. Kiekvieną trečiadienio vakarą Valakėlių kultūros namuose darbuotis virbalais renkasi keliolika moterų. Anot mezgimo vakarų sumanytojos Linos Bartašienės, čia pasisemiama ne tik žinių apie senuosius amatus, bet ir bendrystės.Lietuvai atgavus nepriklausomybę autobusų stotelė Sidabravo gyvenvietėje buvo paversta išskirtinio dizaino parduotuve, kurioje visus tuos metus darbuojasi pardavėja Aušra. Pokalbis apie parduotuvę ir aplink ją verdantį gyvenimą.Ved. Arneta Spaičė

Šakių rajone ūkininkaujantys Mockaičiai jau nepamena metų, kad jų pieno ūkis veiktų pelningai. Išlaidų skirtumą dažniausiai padengia uždarbis iš augalininkystės. Tikimasi, kad jau už dviejų savaičių pavasarinę sesiją pradedantį Seimą pasieks ilgai rengtas Pieno įstatymas, kuris padėtų spręsti įsisenėjusias problemas.Dažnas kaimo bibliotekininkas knygas žmonėms pristato į namus. O štai Kražių seniūnijoje Kelmės rajone Renata Norvaišienė, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos vedėja, dar prižiūri ir atokesnėse gyvenvietėse veikiančias knygų skryneles.Šiaulių mieste antrą pavasarį iš eilės išsirito trys didieji apuokai. Mažylius ir jų tėvus stebi Ekosistemų apsaugos centras.Ved. Arneta Spaičė

Reportažas iš savaitgalį sostinėje vykusios Kaziuko mugės, kurioje domėtasi lankytojų nuomone apie šiųmetes kainas ir prekiaujančiųjų įžvalgomis.Olandijoje perkami tulpių svogūnėliai – rezervuojami dar pavasarį. Kodėl per pastaruosius metus gerokai šoktelėjo tulpių svogūnėlių kainos – pasakoja ūkininkė Aurelija Vaičaitienė, Radviliškio raj.Ved. Arneta Spaičė

Ūkininkai Kristina ir Rokas Janickai Kaišiadorių rajone Gabriliavos kaime laiko 140 mėsinių galvijų ir 350 avių. Ir ketina plėsti bandas. Trisdešimtmečiai, padedami Kristinos tėčio, jau turi nemenkos patirties, daug dirba, sumaniai pritaiko naujoves ir spėja visur: vaikus auginti, pakeliauti, kultūrinius renginius aplankyti. Kas labiausia lemia jų pasirinkimą užsiimti gyvulininkyste?Daugėja ūkiškų veiklų, kur žmogų ir įprastą techniką gali pakeisti dronai. Bendrovės Agrodronas, vienos pirmųjų Baltijos regione pradėjusios tiekti žemdirbiams dronus, vadovas Mindaugas Dorelis įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo naudotojo fantazijos. Biržų rajono ūkininkas Žilvinas Jasinevičius tai tik patvirtina, nes prižiūrėti 400 ha uogyną dabar lengviau. Ne tik ūkininkai galės geriau įvaldyti dronus, kai Kauno technologijų mokymo centre pradėjo veikti uždara dronų skraidymo praktinio mokymo bazė. Jos direktorius Paulius Čepas pristato mokymų ypatumus.Molėtų rajone Duobinių kaime vietos gyventojas Dalius Kontrimavičius prieš metus įrengė šaudyklą. Joje lankosi ne tik profesionalai iš krašto apsaugos, medžiotojai, bet ir visi, norintys išmokti valdyti ginklą. Kaip kilo toks neįprastas sumanymas, kuriam gauta ES parama alternatyviai veiklai kaime kurti?Ved. Arvydas Urba

Kaišiadorių rajone Dabravolės kaime, senelių tradicijas ūkininkauti tęsiančiam Dainiui Graželiui neramu, nes šalia pradėti aukštapelkės atkūrimo darbai. Anot ūkininko ir jo žmonos Jūratės, su vietiniais nenoriai kalbama, nepaaiškinama, kas daroma, kas pelkę prižiūrės pasibaigus projektui. Taip kyla abejonės dėl ūkio išlikimo, sūnaus- jaunojo ūkininko perspektyvos. Padėtį komentuoja projekto vykdytojai – Valstybinės miškų urėdijos specialistė Ugnė Užtupienė ir Všį Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.Tvari tekstilė iš pluoštinių kanapių pramoninių atliekų. Jos kūrimu užsiima tarptautinė Švedijos, Lenkijos ir Letuvos, mokslininkų komanda. Joje ir KTU profesorė Daiva Mikučionienė, teigianti, kad sumažinus atliekas, atsiras galimybė daugiau auginti pluoštinių kanapių, o tekstilės, kuri pakeis sintetines medžiagas, galima tikėtis jau greitai.Ispanijos ūkininkai jau ima pirmąjį derlių, džiaugiasi dėl gausaus lietaus žiemą, bet Andalūzijos regione dėl stipraus vėjo ir liūčių citrusinių vaisių augintojai patyrė didžiulių nuostolių. Kuo dar ypatingas šis pavasaris ispanams? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos, formuojasi jų deficitas. Anot ūkininko, šalies žemdirbiams kasmet tai kainuos 60 – 110 mln eurų. Briuselio sumanymas painus, jam nepasiruošta tvirtina europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. O kokios galimybės kooreguoti nuo metų pradžios įsigaliojusį CBAM? Kokių priemonių imasi šalies vyriausybė? aiškina Žemės ūkio ministars Andrius Palionis.VDU žemės ūkio akademijos dėstytojai, docentė Simona Paulikienė ir asistentas Tomas Ūksas įvairiose šalies mokyklose susitinka su baigiamųjų klasių moksleiviais. Per metus jie aplankė tris dešimtis mokyklų, o vienas paskutinių susitikimų buvo Trakų rajone Paluknio Medeinos gimnazijoje. Susitikimą vertino praktines išmanaus konstravimo užduotis atliekantys moksleiviai ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.Ved. Arvydas Urba

Seimo kaimo reikalų komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo, įpareigojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą laikytis įstatymo. Parlamentaras Viktoras Pranckietis sako, kad toks atvejis pirmas jo praktikoje. Departamento atstovas aiškina, kad jie turi turi savo atskirą nuomonę ir įstatymą laiko taisytinu. O pluoštinių kanapių perdirbėjai, dar rudenį sulaukę įstatymo leidžiančio produkcijos eksportą, negali įvykdyti susitarimo su užsakovais iš Japonijos ir Australijos.Molėtų rajone Laičių kaime jau dešimtmetį stovi moliniai, apskritos formos su šiaudiniais stogais keli namukai. Juose įsikūręs ir erdves renginiams įrengęs Liudas Vasiliauskas prisistato saviugdos treneriu, padedančiu atkurti žmogiškus resursus. Patirties įgavęs Pietų Amerikoje jis organizuoja ir tarptautinius seminarus.Ledonešio belaukiant įtampa atslūgo. Kaišiadorių rajone Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bortkūnas 20 metų gyvena ant Neries kranto, senelių žemėje, kur išlikusi ir šimtametė pirtelė. Šiemet prognozių būta baisių, bet ledai tirpsta lėtai, ledonešis tikimasi bus įprastas, nors nuostolių ūkiui bus.Ved. Arvydas Urba

Janinos ir Vyto Stasiulevičių ūkis pernai Kaišiadorių rajone pripažintas geriausiu. Jie tvarkosi 100 ha ūkyje, o sūnus Linas turi 250 ha ūkį ir patenkintas mamos ir tėčio pasiekimu. Lygiuojasi į juos ir kartu su tėčiu tariasi dėl įvairių technologinių sprendimų, bendrų pirkimų ir efektyvesnio technikos panaudojimo. Prisipažįsta, kad net ir mąsto panašiai, o tai užtikrina šeimos ūkio ateitį.Molėtų rajono Dapkūniškių kaimo bendruomenė jau 15 metų rėmėjų pagalba kartą per mėnesį organizuoja nemokamus pietus sunkiau gyvenantiems apylinkių senjorams. Jau tradicija tapo po pietų susitikimai su įdomiais kraštiečiais, vietos politikais ir ūkininkais. Apie renginio naudą bendruomenei ir senjorams pasakoja pietų organizatorės Valė ir Vida, vertina senjorė Stasė, o apibendrina bendruomenės pirmininkė Marija Ažubaliene.Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis sukrusti turėtų sodininkai, mat dėl užsitęsusios žiemos ir gausaus sniego soduose smarkiai pasidarbavo kiškiai ir stirtos. Kaip dar apsaugoti nepagraužtus vaismedžius, ko neskubėti daryti ir kodėl dar kartą reikia balinti medelius pasakoja biomedicinos mokslų daktaras, privataus medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas.Ved. Arvydas Urba

Pirmininkavimas Žemės ūkio rūmams pirmą kartą patikėtas moteriaiMinint Žemės ūkio rūmų veiklos šimtmetį ir Tarptautinius ūkininkių metus, priimtas ryškus pokytis. Nuo šiol Žemės ūkio rūmams pirmininkaus įvairialypę darbinę patirtį sukaupusi Algimanta Pabedinskienė. Veiklos prioritetai atskleisti ir formuojant naują komandą. Esminis dėmesys numatomas atstovavimui jaunimui ir regioniniam balansui organizacijoje. Pirmas darbas – susitikti su bendruomene ir išsiaiškinti lūkesčius.Priimtiniausia ūkio šaka ilgametis Širvintų rajono ūkininkas Virginijus Kiecorius laiko augalininkystę. Jei gamta neiškrečia pokštų, galima ir uždirbti, tačiau šiemet ūkį gelbėjo tai, kad pasėliai buvo apdrausti.Rubrika „Miestietis kaime“. Vaikystėje ūkininkavimas kėlė blogas emocijas, bet dabar Irmos Astramskienės šeimai tai svajonės išsipildymas. Šeima Varėnos rajone rado išskirtinę sodybą, nusprendė kurti „Merkio ūkį“, augina įvairias daržoves, laiko vištas.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ankstesniais laikais potvyniai būdavo įprasta situacija artėjant pavasariui. Visgi, šią žiemą gausiai prisnigus, potvynis gali būti didesnis, todėl svarbu jam pasiruošti iš anksto. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai įvardija, kad dažniausia klaida potvynio metu – likimo valiai palikti gyvūnai.Širvintų rajone 500 ha augalininkystės ūkį puoselėjantis ūkininkas Donatas Ručinskas tikina, kad dirba ne dėl apdovanojimų ar įvertinimų, didžiausia motyvacija dabar yra bankiniai įsipareigojimai. Ateityje vyras ketina mažinti ūkį.Rubrika „Užsienio naujienos“. Domėsimės, kokios ekologiškų produktų naujovės buvo pristatytos parodoje BIOFACH 2026, vykusioje Vokietijoje.Ved. Rūta Simanavičienė

Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms supirkimo kainoms išsilaikyti gali nebe visi ūkininkai, dalis jų svarsto atsisakyti ūkininkavimo.Vilniaus rajone esančioje „Provansalio dvaro“ sodyboje gyvybės netrūksta. Gyvena ir žirgai, laikomi Hailando veislės galvijai. Jie auginami ne tik maistui – tai daugiau sodybos puošmena. Savininkę stebina jaunųjų noras fotografuotis galvijų fone.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Egidijaus Vaitkevičiaus patirtį, kaip sekasi Prienų rajone plėtoti palangių ir lietvamzdžių lankstymo verslą.Ved. Rūta Simanavičienė

Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Simanavičienė

Itin šalta žiema privertė ūkininkus ieškoti būdų, kaip prekiauti produkcija net ir per didžiausius šalčius. Vieni ieškojo kūrybiškų sprendimų, o kiti nusprendė neprekiauti. Išgirsite, kokia situacija buvo didžiuosiuose sostinės turguose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė pabrėžė, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, maisto saugos reikalavimų laikytis būtina.Išmani vištidė leidžia miestiečiams derinti skirtingas veiklas: pagrindinius darbus, ūkininkavimą ir aktyvų sportą. Ūkio „Skonio spalvos“ įkūrėja Neringa Žemaitytė su šeima augina naminius paukščius, augina daržoves. Naujausiu ūkio iššūkiu taps braškių auginimas.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Viduržemio jūros klimato žydinčius augalus. Daugiau dėmesio skirsime citrinmedžiams, kaip juos galima užsiauginti namuose ir kuo jie naudingi. Sužinosite, kuo citrinos skiriasi nuo citronų.Ved. Rūta Simanavičienė

Pakruojo ūkininkas Albinas Navickas sako, kad valstybinė žemė ūkininkams tapo neįperkama, kai prie jos rinkos vertės papildomai priskaičiuojami dar 25 procentai kainos. Iš 12 dabar nuomojamų valstybinės žemės sklypų jis su sūnumi pajėgs išsipirkti tik du. Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad iki šios dienos yra gavusi 2 273 prašymus iš 839 asmenų iš viso įsigyti 1,46 tūkst. ha žemės ūkio paskirties sklypų, bet atmesta net trečdalis pateiktų prašymų. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Dudėnas sako, kad sulaukia ūkininkų nusiskundimų ir dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų valstybinės žemės įsigijimo procese ir mato taisytinų dalykų.Bitininkams – daugiau nei milijonas eurų paramos! Paraiškas jau galima teikti, o šių metų naujovė, sutrumpintas projektų kontrolės laikotarpis, turėtų pritraukti daugiau dalyvių. Tačiau sektoriaus atstovai pripažįsta, jog be valstybės pagalbos šiandien sudėtinga, o bitininkystės situacija Lietuvoje niūri.Ožkų pieno ūkio „Auksaragė“ savininkė Lina Palšytė sako, kad šią žiemą pirmą kartą per 16 ūkininkavimo metų ožkoms tvarte įjungė šildytuvus. O atsivestus mažylius saugant nuo šalčio tenka paimti nuo mamų ir apgyvendinti atskirai.Ved. Kristina Toleikienė

Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis keičia ir karvių elgesį – ekstremaliomis sąlygomis artintis prie ką tik atsivedusių karvių tampa pavojinga net patyrusiems ūkininkams. Apie šios žiemos iššūkius pasakoja ūkininkai Jurgita ir Vytautas Senvaičiai (Anykščių r.), Rūta Kanapeckienė (Zarasų r.) ir Justina Kaučikienė (Šiaulių r.).Jei mėgstate agurkus su medumi, verta žinoti, kad toks derinys minimas dar Lietuvos didikų virtuvės tradicijose. Pasakojama, jog panašus receptas buvo žinomas ir Jogailos dvare. Apie netikėtus agurkų panaudojimo būdus galima sužinoti Kėdainiuose įkurtame Agurkų muziejuje. Muziejų ryžosi įkurti Justina Kočetova, siekdama reabilituoti nuvertintą kėdainiškių agurkų augintojų įvaizdį. Ji pati stebina lankytojus kurdama neįprastus agurkų produktus: agurkų džemą, raugintų agurkų skonio šokoladą.Tiesiai už poliarinio rato, antrame pagal dydį Grenlandijos mieste Sisimiute, Palli Fleischer Lyberthas pardavė savo namą, kad galėtų pradėti ūkininkauti. Salotas jis augina nedidelėse vidaus patalpose ir pripažįsta, kad kai kam jo užmojis auginti žalumynus už poliarinio rato gali atrodyti kaip „beprotybė“. Nepaisant to, augalai jo ūkyje klesti.Ved. Kristina Toleikienė

Apsileidimu buvo įvertintas ūkininkės, mėsinių galvijų augintojos Vilmos Živatkauskienės noras ganyklose, esančiose upės slėnyje, išsaugoti savaime išaugusius medžius. Plotai su medžiais buvo pažymėti kaip apleistos pievos, todėl už juos nemokamos išmokos – tai skaudžiai atsiliepė ekologiniam ūkiui. Su panašiomis problemomis susidūrė ir kiti ūkininkai, kurie medžius ganyklose paliko kaip natūralų prieglobstį gyvuliams nuo saulės ar vėjo. „Ganyklos, apaugusios medžiais, – tai agromiškininkystė“, – sako Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapėnas. Pasak jo, ši praktika Lietuvoje primiršta, tačiau turėtų būti sugrąžinta ir remiama.Prieš imdamiesi ūkininkavimo, Aurelijus ir Aistė Kaškevičiai vertėsi automobilių salonų valymu, tačiau, Aurelijaus mamai padovanojus 13 mėsinių mišrūnių karvių, šeimos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jau kone dešimtmetį Utenos rajone ekologinį pieno ūkį puoselėjantys Kaškevičiai pripažįsta, kad pieno savikaina ne visuomet atsiperka, o krentančias pieno supirkimo kainas apibūdina paprastai: „Vargas dėl vargo.“VERSLAS. Lietuvos miesteliuose tradicines lietuviškų patiekalų kavines keičia greito maisto kioskai. Dotnuvoje (Kėdainių r.) priešais bažnyčią kebabų kioską atidariusi Neringa Vyšniauskienė sako, kad matydama augančią paklausą, ji jau planuoja dar vieną tokią maitinimo įstaigą ir kitame miestelyje.Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame mediniame name jau trejus metus kepa duoną, bandeles, beigelius ir riestainius.Atnaujintame maisto kainų stebėsenos portale produktukainos.lt visuomenė dabar gali matyti ne tik maisto produktų kainas, bet ir tai, kokia galutinės kainos dalis atitenka augintojui, gamintojui, prekybininkui ir valstybei. Kas gauna didžiausią dalį?Šiemet žiemą Lietuvoje formavo iš Arkties atslinkę ciklonai – jie atnešė ne tik arktinį speigą, bet ir neįprastai daug saulės. Sausis tapo išskirtinių šalčio ir saulėtų dienų rekordų mėnesiu. Apie tai pasakoja hidrometeorologė Gintarė Giliūtė.Ved. Kristina Toleikienė

Susigrąžinta senelių žemė tapo šeimos maitintoja ir kuriama ateitimi. Prieš trisdešimt penkerius metus Sadauskų šeima ryžosi pradėti ūkininkauti Antalkių kaime, Kauno rajone. Sėkmę šeima atrado kaimo turizme. Jų paslaugumu ir svetingumu žmonės noriai mėgaujasi net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Išsaugotas šeimos putinų sirupo receptas – kitą šeimos kartą atvedė į naujas veiklas.1918‑ųjų valstybės atkūrimas vargu ar būtų buvęs 5įmanomas be tuometės susipratusios valstietijos – kaimo žmonių, kurie suvokė valstybės reikšmę. Profesorius Liudas Mažylis, atradęs Vasario 16‑osios Akto originalą, pažymi, kad teigti, jog pats Aktas atspindi valstietišką pasaulėžiūrą, būtų neteisinga. Tai universalus dokumentas apie vertybes - laisvę, demokratiją ir orumą, kurios suformavo šiandienos lietuvį, kad ir kur jis gyventų ar kuo verstųsi.Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – istorinė moteris, liudijusi Lietuvos valstybės virsmą. Jos atminimas ir palikimas puoselėjamas Panevėžio rajone, jos gimtoje sodyboje Puziniškyje įkurtame muziejuje. Iki ten vis dar reikia dardėtižvyrkeliu, telefono ryšį pasiglemžia gamta, o dvarelio prieigose puoselėjami senieji amatai. Apie visa tai pasakoja muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė.Ved. Kristina Toleikienė

Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.

Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai trečiadienį susitiko su premjere Inga Ruginiene aptarti žemės ūkio klausimų, tarp kurių vienas svarbiausių – pieno gamintojų ir kooperatyvų problemos. Apie Žemės ūkio ministrui skirtus namų darbus, viltingą pokalbį ir lūkesčius valdžiai - kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė.Vis dažniau girdime istorijas, kaip ilgai gyvenę mieste žmonės išsikelia į kaimą. Taip nutiko ir Dainai Sadauskienei. Iš pradžių šimto hektarų sklypas Rokiškio rajone jai ir šeimai buvo savaitgalių rūpestis, pastaruosius penkerius metus - šią vietą ji vadina namais. Ūkyje auginami elniai bei galvijai, apie kuriuos dabar šeima veda ir edukacijas.Prancūzijos ūkiuose gausėja vilkų išpuolių. Pernai metais Aukštutinės Marnos regione buvo užfiksuota beveik du šimtai vilkų išpuolių, per kuriuos žuvo daugiau nei 800 gyvūnų. Prieš metus išpuolių buvo - 22-du ir 60 aukų. Ūkininkai viliasi, kad vyriausybė didins medžiojamų vilkų kvotas.Ved. Arneta Spaičė

Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.Ved. Arneta Spaičė

Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros pradžioje, bene didžiausias darbas - naujo lyderio paieškos.Savo prosenelių žemėje Simona Orlauskaitė Stundžė įkūrė „Raudonų vakarų“ žirgyną. Šiuo metu čia prižiūrima 11 žirgų, apie kurių fiziologiją, charakterius, priežiūrą pašnekovė mokėsi vedama nenumaldomo smalsumo. Pokalbis apie žirgyno ištakas ir gyvūnų priežiūrą žiemą.Vasarį elniai pradeda mesti ragus. Ne tik gamtoje, bet ir ūkiuose. Apie tauriųjų elnių priežiūrą ir jų nukritusių ragų pritaikymo galimybes pasakoja „Elnių SPA“ Širvintų rajone įkūrėjas Remigijus Garška.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos ūkininkų sąjunga išdalijo prestižinius apdovanojimus „Metų ūkis 2025“. Apdovanoti ir pagerbti 107 konkurso laimėtojai iš 36 savivaldybių. Laimėtojų įžvalgos ir emocijos iš Kėdainių arenoje vykusios šventės.Aukštaičiai nuo seno mėgavosi iš tradicinių kvietinių miltų gaminama ir verdama pieniška sriuba – zacirka. Įstricos kaimo bendruomenė gamina, verda, vaišina ir taip garsina ne tik kulinarinį paveldą, bet ir Panevėžio kraštą. Apie tai pasakoja Įstricos bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas ir jo žmona Nijolė.Žoliauti galima ir žiemą, sako žolininkė, natūralios kosmetikos gamintoja Kristina Šilinskienė-Naktižiedė. Ji ragina atkreipti dėmesį į baltoje sniego paklotėje styrančias šakeles, medžių pumpurus, pušų spyglius.Ved. Arneta Spaičė

Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi kaime, ūkininkauti ir dar gilintis į vilnos perdirbimą, vilnonių siūlų gamybą, drabužių iš vilnos kūrimą. Per 18 metų tapo tikri profesionalai, jų vilnoniais gaminiai domisi ne tik lietuviai, bet ir švedai. Populiarios ir edukacinės programos, kuriose demonstruojama prieš šimtmetį naudota vilnos karšimo įranga, pasakojama apie gaminių iš vilnos ypatumus.Lietuvos žemdirbiai jau ketvirti metai turi galimybę, naudodami modernias žemės dirbimo – sėjos technologijas, užrakinti anglį ir pardavinėti anglies taršos kreditus. Taip prisidėti prie ŠESD absorbcijos ir tuo pačiu papildyti savo biudžetą. Įvairių ekspertų skaičiavimais kasmet šalies ūkininkai gali papildomai gauti dešimtis milijonų eurų. Ar tai realu, kaip ūkininkai vertina kelių metų patirtį, kokių naujovių žada aglies taršos kreditų administratoriai? Pokalbis su įmonių grupė Dojus vadovu Donatu Dailide ir Kauno rajono ūkininku Romu Majausku.Ved. Arvydas Urba

Šią savaitę Radviliškio rajone, Šeduvoje sinoptikai fiksavo tris dešimtmečius Lietuvoje nebuvusį šaltį – 34,3 laipsnio. Ekstremalios sąlygos nesutrikdė ūkininkų veiklos, bet pridarė papildomų rūpesčių: teko apšiltinti melžimo robotus, užšalo veršelių girdyklos ir srutų šalinimo vamzdžiai, padvigubėjo biokuro naudojimas šiltnamiuose. Grūdų saugyklose pavojaus nėra, net tikimasi naudos, nes šaltis naikina patogenus grūduose. Apie ypatingas sąlygas pasakoja Radviliškio rajono ūkininkai: agurkų augintojas Andrius Kavaliauskas, veterinarijos gydytoja Rasa Bitainienė ir Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiūšė.Vaida Jateikė ir Gediminas Jateika įsikūrę Molėtų rajone Perkalių kaime, už 10 kilometrų turi 50 melžiamų karvių fermą, o gyvena vienkiemyje ant ežero kranto. Šeima į kaimą atsikraustė prieš 14 metų, ragavę gyvenimo ir darbų patirties Airijoje ir Anglijoje, gal todėl randa laiko savo pomėgiams, neužleidžia ūkio ir moka džiaugtis kasdiena. Kodėl Vaidai patinka forografija, o Gediminas negali be pirties malonumų?ES pasirašius prekybos sutartį su MERCOSUR- pietų Amerikos 5 šalių muitų sąjunga, didžiausias nepritarimas kilo iš Europos žemės ūkio sektoriaus. Lenkijos ūkininkai, bene, labiausia prieštarauja, jiems pritaria ir vietos politikai, lenkų europarlamentarai. Kodėl lenkai nepatenkinti ir ką ketina daryti? Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba

Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta patirtis. Kas buvo sunkiausia, kaip atrodo jau beveik baigta ferma ir kas lėmė, kad projektas vėluoja?Šią žiemą smarkiai prisnigus, o dabar ir šalant, kaimo gyventojams labai padėjo ūkininkai, su savo galinga technika valydami kelius, traukdami užpustytus automobilius. Jie ir dar nusiteikę gelbėti, nors dažnai rizikuoja sulaukti NMA ir VMI galimų patikrų ir netgi baudų. Pasirodo su europine parama įsigyti traktoriai ir kvotinis žaliasis dyzelinas gali būti naudojami tik žemės ūkio darbuose. Ką pataria agentūros ir inspekcijos specialistai, kodėl jais nelabai tiki ūkininkas?Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų registre praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo 651 alpaka. Šių dar vis retų gyvūnų augintojų buvo 50. Daugelis jų alpakas laiko edukacijoms rengti, sodyboms paįvairinti ir turi papildomų veiklų. Jurbarko rajone Skirsnemunėje gyvenantys Agnietė ir Mindaugas Pranckūnai dabar turi 30 alpakų ir bene vieninteliai šalyje verčiasi tik iš aplakų auginimo, vilnos panaudojimo, edukacijų ir prekybos mugėse.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir diskusija su ūkininkais. Gytis Narbutas, 6 metus sėjantis tiesiai į ražienas, problemų nemato ir plūgą laiko atgyvena. Minimaliąi žemę judinantis neariminės technologijos šalininkas Alfredas Bardauskas, sako, kad bus ūkininkų, kurie šiemet naudos plūgą. Instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė įsitikinusi, kad svyravimų tarp technologijos naudotojų bus, nes atsirado iššūkių – naujų piktžolių ir augalų kenkėjų.Ukmergės rajone netoli Valų kaimo vienkiemyje su žmona gyvenantis Mykolas Butkus įsikūręs šimtametėje sodyboje. Joje išlikęs ir 1932 metais statytas klojimas, kurį šeimininkas, dėl unikalios medinės konstrukcijos saugoja, bet ir naudoja kaip sandėlį, buities reikmenų muziejų.Jau antras mėnuo, kai žiema demonstruoja savo privalumus: privertė sniego, negaili šalčio, net plikledį prieš savaitę mus išbandyti pasiuntė. Nemenki žiemos išbandymai tenka ir paukščiams, kuriems norėdami padėti – palesinti, kartais kenkiame. Kokias klaidas darome? Aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė Gintarė Gražytė.Ved. Arvydas Urba

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių išmokų skyrimo tvarką? Kalba svarbiausių šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai Arūnas Svitojus, Jonas Vilionis ir Raimundas Juknevičius.Dusetų hipodrome praėjusį šeštadienį vyko žirgų lenktynės „Sartai 2026“. Ant kelias savaites lieto ledo tako hipodrome varžėsi dešimtys žirgų ir vadeliotojų, mugėje laukė amatininkų kūriniai, didžiojoje scenoje skambėjo liaudiška muzika. Daugiau nei 230 metų skaičiuojanti tradicija – gyva, tai paliudija ir reportažas iš unikalios šventės.Jau trečias mėnuo iš eilės mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos, tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kas lemia tokią padėtį? Aiškina Žemės ūkio duomenų centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.Ved. Arvydas Urba

Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai prekiaus vis tiek, o mokslininkai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti ūkio gyvūnais.Europos Komisija nustatė, kad net 53 % ES parduodamų produktų pakuotėse ar reklamose pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra neaiškūs arba klaidinantys. Tokia praktika vadinama žaliuoju smegenų plovimu. Siekiant tai sustabdyti, parengta ES Žaliųjų teiginių direktyva.Rubrikoje „Miestietis kaime“ apie kraštovaizdžio inžinieriaus sprendimą iš miesto persikelti į kaimą. Vilniaus rajone esančioje sodyboje „Miško sodas“ ne tik rankų darbo kūriniai, bet ir, anot Gyčio, gražiausia vištidė Lietuvoje. Prie jos ir suolelis, skirtas stebėti įdomų vištų gyvenimą.Ved. Rūta Simanavičienė