POPULARITY
Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis
Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė
Tarp Lietuvos ir Silicio slėnio gyvenantis Jurgis Pašukonis šiuo metu prisideda prie realaus laiko kompiuterio autopiloto kūrimo. Startuolio „General Agents“ kuriamas įrankis „Ace“ žada „atlikti tavo darbus tavo kompiuteryje – su tavo klaviatūra ir pele“. Ką sugebės toks DI asistentas? Kokiais duomenimis apmokomas veiksmus galintis atlikti DI agentas? Kaip DI agentų ateitį mato šioje srityje dirbantis lietuvis?
Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas
Kariai ir pareigūnai toliau ieško per pratybas Pabradės poligone, kaip įtariama, dingusių 4 amerikiečių karių.Kaip kariauti su Rusija? Atsakymo į šį klausimą dvi dienas ieškos politikai, aukšto rango karininkai, gynybos ekspertai, susirinkę į Baltijos karinę konferenciją Vilniuje.Aktualus klausimas. Seimas svarstys įstatymo pataisas, kurios skatintų savivaldybes statyti kuo daugiau kolumbariumų, rinkti mokestį už nišą ir taip taupyti kapinėms skiriamą plotą. Ar reikia daugiau kolumbariumų ir ar sutiktumėte mokėti už nišą?Į LRT GIRDI kreipėsi verslininkai, kurie atidarydami naujas maitinimo įstaigas Klaipėdoje bei Vilniuje susidūrė su sunkumais. Kokiais?Ar reikėtų žmonėms, kuriems iki pensijos liko keleri metai, ilgiau mokėti nedarbo išmokas? Šiuo metu darbo neturinčiam žmogui nedarbo išmoka mokama 9 mėn., bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė siūlo, kad žmonėms, kurie sulaukia 60 metų, nedarbo išmoka galėtų būti mokama ilgiau, pvz., 15 mėn.LRT pristato praėjusių metų veiklos ataskaitą. Kokie metai buvo visuomeniniam transliuotojui?Ved. Edvardas Kubilius
Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ žaismingai ir kartu su skaidriu liūdesiu pasakoja apie žmones, kurie tarpukario epochoje lyg drugeliai pateko į mirtinai pavojingų istorinių aplinkybių voratinklį.Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įvertino M. Ivaškevičiaus pjesę kaip kūrybiškiausią 2004-ųjų knygą. Kokie argumentai lėmė šį komisijos sprendimą?Ar ilgai režisieriui Rimui Tuminui ir jam talkinusiam Arvydui Dapšiui teko ieškoti sprendimo, kaip scenoje perteikti M. Ivaškevičiaus sukurtą istoriją?O kaip aktoriams pavyko susigyventi su Pokšto, Salės, Milės ir kitais personažais?Kokiais aspektais spektaklis „Madagaskaras“ buvo novatoriškas?Pjesė „Madagaskaras“ įtraukta į mokyklinę programą. Kodėl M. Ivaškevičius sužinojęs apie tokį sumanymą iš pradžių nesutiko, kad jo kūrinys būtų analizuojamas mokykloje?Ką mūsų istorinei vaizduotei ir istorinei kultūrai davė pjesė ir spektaklis „Madagaskaras“?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi ir režisieriumi Arvydu Dapšiu, režisiere Gabriele Tuminaite, literatūrologe Loreta Mačianskaite, aktore Valda Bičkute.Ved. Aurimas Švedas
Televizija, filmai, laidos, skirtos vaikams ir paaugliams. Kas įdomu? Kas skatina įsijungti televizorių? O gal televizorius jau nebereikalingas daiktas šiuolaikiniams vaikams? Kokiais kriterijais remiantis nustatomas turinio cenzas N-7, N-14, S...? Atsakymų ieškome drauge su Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Milda bei Livita ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vedėju Andriumi Katinu.
Kam šalies gyventojai mažiausiai linkę išnuomoti būstą? Su kokiais iššūkiais susiduria nuo karo prieglobstį Lietuvoje radę ukrainiečiai?Klaipėdos turgavietėje pakvipo agurkais - ant prekystalių jau pasirodė pirkėjų ilgai lauktos stintos.Bendrovei „OpenAI“ pristačius naują paieškos funkciją, papildytą dirbtiniu intelektu, svarstoma, kokį atsaką paruoš milžinė „Google“. Technologijų ekspertai įspėja, kad net ir realiu laiku reaguojanti dirbtinio intelekto paieškos funkcija gali pateikti klaidingus atsakymusMetas LRT Radijo žurnalistės Rūtos Simanavičienės rengiamai rubrikai „Auga ir balkone“. Šįryt Stučkų šeimos medelyno atstovė Urtė Stučkaitė patars, kokias eglutes, tinkamas auginti balkone, rinktis bei kaip jas prižiūrėti. O vilnietė menininkė Gintarė Navickaitė-Petrauskienė papasakos apie kuriamas keramikines sodų dekoracijas iš šamoto.Suchumyje, į nepriklausomą nuo Sakartvelo pasiskelbusios Abchazijos parlamentą įsiveržę protestuotojai pareikalavo, kad būtų sustabdytas Rusijos investicijų sutarties ratifikavimas, atsistatydintų prezidentas.Ved. Darius Matas
Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Amerikos lietuvių rašytoja, vertėja, mokslininkė Laima Vincė Sruoginis. Ji šiuo metu atlieka podoktorantūros stažuotę Vytauto Didžiojo universitete, kur tyrinėja lietuvių diasporos literatūrą ir Amerikos lietuvių rašytojų santykį su Lietuva.Kaip užsieniečiams sekasi mokytis lietuvių kalbos? Kokiais atvejais kursai suteikiami nemokamai?Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. Anot vienos inžinerinius sprendimus miesto erdvių gerinimui siūlančių bendrovių, daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia, 4 iš 10 pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. Kokias tai atskleidžia problemas, susijusias su viešųjų erdvių planavimu ir įrengimu?Kaišiadorių rajone įsikūrusi lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima puoselėja indiškų daržovių ir kreivabūdžių ūkį anglišku pavadinimu ,,Bedrock“. Daržovių auginimas - sezoninė veikla. Daugiau - Rūtos Simanavičienės parengtame interviu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas
Pirmą kartą organizuojamuose „Gyvybės mokslų pažangos apdovanojimuose“ pagerbti didžiausią proveržį gyvybės mokslų sektoriuje parodę Lietuvos mokslininkai, startuoliai bei labiausiai pasižymėjusios įmonės. Už produktyvų įsitraukimą ir atstovavimą Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos interesams apdovanotas ir „Delta Bioscience“ atstovas Dominykas Milašius.Lietuvoje pirmą kartą startuoja programa „Rūpinamės sveikata – gydo ne tik vaistai“. Ji skirta gerinti ligonių ir jų artimųjų psichinę ir emocinę sveikatą, inicijuoti edukacines veiklas, įrengti poilsio kambarius gydymo įstaigose ir skatinti panašius projektus, padedančius kovoti su liga. Iki spalio 14 d. organizacijos kviečiamos teikti paraiškas dėl finansinės paramos savo projektų įgyvendinimui. Trims geriausiems projektams numatytas 15 tūkst. eur biudžetas, kurį skirs įmonė „Teva Baltics“.„Niekam nelinkiu tokio košmaro“ – taip Į LRT GIRDI rašo klausytoja, kuri teigia, kad negalėjo net maisto vaikams nupirkti, nes SODRA už esamus įsiskolinimus „įšaldė turimas sąskaitas“. Kokiais atvejais imamasi tokių veiksmų? Ar tikrai galiojanti tvarka yra adekvati?Kaip užtikrinti tvarumą biuruose? Viena komercinių patalpų valymo paslaugas teikiančių įmonių, šiuos metus pradėjo su nauja tvarumo iniciatyva ir ragina klientus atsisakyti po stalais laikomų šiukšliadėžių tam, kad skatintų šiukšlių rūšiavimą biuruose.Auksinio proto atranka.
Žygimantas Matusevičius siekia tapti pirmuoju silpnaregiu iš Lietuvos įveikusiu šešis didžiuosius pasaulio maratonus. Dabar jis jungiasi prie Niujorko maratono bėgikų už klimatą iniciatyvos.Ką išgyvena, su kokiais sunkumais susiduria artimieji, globojantys sergantįjį demencija?Kokia Kijevo Rusios istorija? Kas ją įkūrė? Istorijų namuose atidaroma paroda „Kijevo Rusia“ supažindina su istorija, kurią dabar bandoma klastoti.„Žinau, kai kurie žmonės, perskaitę knygą, ištars: „Tai per daug baisu.“ Kai kurie, galbūt, mano romaną įvardys kaip niūrią pranašystę. Vis dėlto, ar galėtumėte ranką prie širdies pridėję pasakyti, kad nė karto nesate pagalvoję, kaip elgtumėtės karo siaubui pasiekus Lietuvos žemę?“ Taip savo penktojoje knygoje „Diena, kai JIE ateis“ klausia karybos tyrinėtojas Giedrius Petkevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė
Ukraina surengė vieną didžiausių oro atakų. Rusija praneša numušusi 45-is Ukrainos dronus. 11-a bepiločių neva buvo sunaikinta virš Maskvos srities. Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas sako, kad tai vienas didžiausių bandymų atakuoti Maskvą dronais per visą istoriją.Puolime Rusijos Kursko srityje dalyvaujantis Ukrainos karys teigia, kad viena iš sėkmingo puolimo priežasčių – netikėtumas.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Birštone surengė susitikimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Radvile Morkūnaite -Mikulėniene ir aptarė pasirengimą artėjantiems mokslo metams.Vilniuje vieši Amerikos oro pajėgų sekretorius Frenkas Kendelas. Po susitikimo su Krašto apsaugos ministru Laurynu Kaščiūnu pranešta, kad Lietuva kviečia Jungtines Valstijas prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione.Čikagoje įsibėgėjus Demokratų partijos konvencijai, partijos nominaciją kandidatuoti į šalies prezidentus priėmė Kamala Haris. Pirmąja prezidente moterimi galinčią tapti politikę konvencijoje lydėjo ir kalbą sakė jos vyras Dougas Emhoffas.Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas vokiškai kalbančių specialistų stygius.Ved. Andrius Kavaliauskas
Paskutinę olimpinių žaidynių Paryžiuje dieną šiuolaikinės penkiakovės finale dalyvavo ir dvi Lietuvos sportininkės.Ukraina tęsia puolimą Rusijos teritorijoje. Kariai įžengė ir į Bolgorodo sritį.SAM skiria lėšų jaunų medikų pritraukimui į rajonų gydymo įstaigas. Ar tai padės spręsti eilių klausimą?Kokiais atvejais leidžiama pasiimti sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos kai kuriose Europos valstybėse?Ved. Madona Lučkaitė
Padėti atrasti jauniems žmonėms prasmingas veiklas, bendraminčių ratą ir ugdyti socialiai atsakingas asmenybes, kurie jaučia, kad gali daryti pokytį visuomenėje, kviečia Jaunojo Carito programa. Jau ketvirtą mėnesį Vilniuje veikianti programa buria jaunuosius savanorius įvairioms iniciatyvoms ir gerumo darbams.Liepos 26-ąją Rogeris Tayloras, legendinės grupės „Queen“ būgnininkas ir pats ne kartą demonstravęs savo puikius vokalinius sugebėjimus, švęs savo 75-metį. Apie jo karjeros kelią ir ryškiausius pasirodymus kaip vokalisto grupėje „Queen“ – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Šiandien „Prospekto“ galerijoje atidaroma Irenos Giedraitienės personalinė paroda „Sulaukti“. Apie parodą ir ypatingą Irenos Giedraitienės kūrybą pasakoja arodos kuratorius Gytis Skudžinskas.Po beveik trejus metus trukusio kapitalinio remonto darbų Šiuolaikinio meno centras visus kviečia vėl lankytis Vokiečių gatvėje Vilniuje esančio pastato erdvėse.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, televizijos laidų vedėjas Eimutis Kvoščiauskas. Kokiais labirintais Eimutis keliauja kuriamų personažų link ir ar su visais būti scenoje lengva?Ved. Gerūta Griniūtė
Kviečiame sužinoti, kokie renginiai vyks Alytuje liepos mėn. 1-7 dienomis!
1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Lietuva prisijungė prie prestižinio „Michelin“ klubo. Gide rekomenduojami 34 restoranai, keturi jų įvertinti viena „Michelin“ žvaigžde. Apie tai, kokią įtaką tai turės šalies restoranų kultūrai ir ar prisidės prie Lietuvos istorinės virtuvės sklaidos – gastronominio paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas.Šiauliuose penkioliktą kartą vyksta vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis bigbendų festivalis. Tomo Mizgirdo reportaže – apie festivalio atidarymą, atlikėjus ir bigbendų kultūrą Lietuvoje.Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ 80 dienų rezidenciją LRT KLASIKOJE užbaigia koncertas „Its not about new sound“. Sapiegų rūmuose alto ir violončelės programą atliks Monika Kiknadzė ir Arnas Kmieliauskas, koncertą birželio 15 vakarą transliuos LRT KLASIKA ir portalas LRT.lt.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato baleto premjerą apie XVIII a. meilės ryšių labirintus „Parkas“. Kokiais keliais keliauja jausmai užburiančioje ir intrigų kupinoje dramoje, domisi Karina Metrikytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dailininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Žygimantas Augustinas. Pokalbis apie savęs ir istorijos refleksiją kūryboje, muziką, pusę kambario užimančią paties sukonstruotą garso aparatūrą, Žygimantą Augustą ir Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančią parodą „Garantija“.Ved. Giedrė Trapikaitė
Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neriVed. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.
Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Švedas laidos „Istoriko teritorija“ vedėjai.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.
Vardiniams automobilių numeriams pabrangus tūkstančiu eurų, vairuotojai metų pradžioje užplūdo „Regitrą“, taip siekdami numerius įsigyti pigiau. Dabar baiminamasi, kad jie gali būti pardavinėjami nelegaliai.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė I.Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Vilniuje tęsiasi knygų mugė. Šiandien nuo 11 iki 14 val. vyks ir konferencija „LRT KLASIKA KLAUSIA“, kuri suburs įvairius kultūros lauke dirbančius ekspertus ir institucijų atstovus bei kvies į bendrą diskusiją apie tai, kas stabdo kultūros sklaidą. Klausimas radijo klausytojams - kiek jums kultūra prieinama, ar ten, kur gyvenate jums pakanka kultūrinių renginių, ar lankotės juose?Lygių galimybių kontrolieriui šią savaitę pranešus, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras, taikydamas nuolaidą jauniems asmenims tik iki 25-erių metų, diskriminuoja kitus lankytojus, viešojoje erdvėje pasipylė kritika. Kokiais atvejais tokią lengvatą galima taikyti? Apie tai „Verslo laike”.Vyriausiąjai rinkimų komisijai kandidams į Prezidentus vos išdavus parašų rinkimo lapus, komisija jau sulaukė užklausų dėl kandidatų elgesio. Siautėja ir sukčiai, kurie siunčia gyventojams žinutes su netikromis nuorodomis.Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Sudane jau 10 mėnesių trunkantį karą, kuris vadinamas pasaulio užmirštu karu. Pagalbos organizacijos įspėja apie humanitarinę krizę - Sudane maisto trūksta 18 milijonų žmonių.Ved. Rūta Kupetytė
Daug dėmesio ir diskusijų (ypač po sunkesnių nusikaltimų) sulaukia teismo sprendimai, kai kaltininkas pripažįstamas nepakaltinamu. Kokiais atvejais ir kodėl nusikaltimą padaręs asmuo pripažįstamas nepakaltinamu? Ar tai reiškia, kad kaltininkas taip ir lieka nenubaustas? Ar tikrai jis nesuvokė to, ką padarė, ar jis nesiims panašios veiklos ateityje? Pokalbis su Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.Nuo šiol naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame statyti pastate. Kada pastatas laikomas baigtu 100 proc. ir kokio NT sandoriams šis reikalavimas bus taikomas? Ar bus galima sudaryti preliminariąsias būsto pirkimo-pardavimo sutartis, kai pastatas dar nepriduotas? Svarbiausius Statybų įstatymo pakeitimų akcentus komentuoja advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas, advokato padėjėjas Justas Sadaunykas.Darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai ginčo šalis piktybiškai nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Kokia taikos sutarties svarba ir jos neįvykdymo pasekmės? Paaiškina Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo sk. vedėja Irina Janukevičienė.Ved. Artūras Matusas
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“?Ar Palangoje galėtų atsirasti skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden-Povelio gatvė?Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“.Kokiais koncertais LRT KLASIKA šią savaitę džiugins melomanų ausis?Architektų bendruomenės atstovai įteikė raštą sostinės savivaldybei su siūlymu Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įkurdinti sostinės krepšinio klubo „Rytas“ bazę su varžybų arena, o kartu įprasminti ir sostinės žydų bendruomenės atminimą.Neseniai Lietuvoje greta Religijotyrininkų draugijos įkurta nauja mokslinė institucija – Ezoterizmo tyrimų grupė.Kokia naujosios Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės Gretos Kėvelaitienės įstaigos vizija?Nuo šių metų sausio pradžios Klaipėdos viešojoje Imanuelio Kanto bibliotekoje pradėjo veikti kasmėnesiniai kūrybinio rašymo užsiėmimai.Ved. Marius Eidukonis
Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepciją ir išgrynina, kas būdinga lietuviškų namų jausmui. Su Gitana kalbamės apie šviesą ir šešėlius, spalvų teorijas ir spalvų parinkimą, naminius augalus ir augalus už lango, o taip pat kiemo (ir plačiau, kraštovaizdžio) svarbą kuriant jaukius, tausojančius namus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus
Dirbtinis intelektas tampa vis dažniau tampa mūsų kasdienybės dalimi, tačiau tik tinkamas jo naudojimas gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, rinkodaroje neteisingai suformuluotas klausimas gali lemti nesėkmę. Apie dirbtinio intelekto naudojimą rinkodaroje pokslbis su LRT radijo mokslo rubrikoje su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, rinkodaros agentūros „Startupbrand DNR“ įkūrėja Aurelija Šilinskaitė.Vis daugiau darbdavių stebi savo darbuotojus, panaudodami naujausias technologijas. Pasaulį sukausčiusi pandemija pakeitė ne tik požiūrį į sveikatą, bet pastebimai pakeitė ir darbo kultūrą. Pandemijos metu itin išaugo susidomėjimas darbuotojų stebėjimo būdais ir įranga. Tiesa, įmonių tikslai, dėl kurių tokios priemonės naudojamos, labai skiriasi.Tvarkant į archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Kokiais būdais ir kokiose netikėčiausiose vietose rasti dokumentai pasiekia Lietuvos archyvus?Kaip sukurti aktyvią vietos bendruomenę? Vilniaus Naujamiesčio bendruomenės turbūt galėtų būti pavyzdys, kurios ne tik nuolat buriasi įvairiems renginiams, bet ir rengia parodas miestiečiams apie rajono istoriją.
Jau pora metų, kai galima atlikti notarinius veiksmus nuotoliu. Naujoji tvarka tampa vis populiaresnė, atsirado ir naujų elektroninių įrankių, kurie padės eNotaro sistema besinaudojantiems klientams dar greičiau gauti teisines paslaugas. Apie naujas galimybes greičiau patekti pas notarą pasakoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.Kaip elgtis, jei sužinojote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokato padėjėja Viktorija Dubovskienė.Vis dažniau išgirstame apie neteisėtai į kitą valstybę vieno iš tėvų išvežtus savo vaikus. Ši problema tampa vis aktualesnė, nes augant migracijai sukuriama daugiau mišrių šeimų. Aptarinėjant vaikų išvežimo atvejus dažniausiai visuomenė pasidalija į dvi grupes – teisinančius ir smerkiančius. Dažnai keliamas ir klausimas – kaip vienas iš tėvų, neva ginantis savo vaiką nuo kito tėvo ar motinos, gali būti laikomas jo pagrobėju? Tad kaip, kartais neturint ir jokių piktų kėslų, netapti savo vaiko grobiku? Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė ir teismo mediatorė, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė.Ved. Artūras Matusas
Ekspertai kurį laiką žadėjo ekonomikos nuosmukį ir atlyginimų mažėjimą, bet panašu, kad liūdniausios prognozės nesipildo ir atlyginimai augs. Kokiais būdais jūs šį rudenį galėtumėte pasididinti atlyginimą?Taip pat kuo virto vakarietiškų bendrovių pažadai pasitraukti iš Rusijos? Ir kodėl kai kurios iš jų uždirba netgi daugiau nei iki karo Ukrainoje?Bei TikToko neįprastos galimybės parduoti tai, kas žmogui net nėra itin reikalinga.Ved. Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra
Kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena Tauragė ir Tauragės rajonas? Pokalbis su meru Dovydu Kaminsku.Ką patrauklaus turistams gali pasiūlyti Tauragės rajonas ir aplinkinės savivaldybės?Tauragės apskrityje netrūksta inovatyvių ir didelių verslo bei pramonės įmonių. Kodėl vis dar gyvuoja stereotipas, kad Tauragė - tik automobilių prekyba besiverčiantis miestas?Ar populiarus automobilių sportas Tauragėje ir kiek prie to prisidėjo miesto vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinantis lenktynininkas, Dakaro ralio dalyvis Rokas Baciuška?Ar Tauragė - saugus miestas gyventi?Ved. Paulius Selezniovas
Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Kaip atrodo vertimas iš vertėjų perspektyvos?Rokiškyje prasidėjo XIX- asis langinių tapymo plenerasKokie žodžiai tiksliausiai iliustruoja judesį? Kokiais judesiais geriausia užkoduoti tekstą?Šiandien turėtų prasidėti visuomenininkų inicijuoti želdinių ekspertizės darbai Romaino Gary Skvere Jono Basanavičiaus gatvėje.Marijampolės savivaldybei uždarius 8 bibliotekos skyrius, juos ketinama pakeisti bibliobusu. Ar bibliobusas gali atstoti biblioteką?Kokią socialinę misiją mato benamių furbolo klubas „Feniksas“?Klaipėdoje trečiadienį prasideda „Klaipėdos mados savaitė“.Ved. Marius Eidukonis
„Salanida“ – prekinis ženklas kuriantis minkštus, rankų darbo gaminius alsuojančius jūrine dvasia, šiluma bei jaukumu. Prekės ženklui vadovaujanti Gabrielė Kerpytė sako, jog kuriami rūbai yra nepavaldūs laikui ar net tendencijoms. Tad šį kartą su kūrėja kalbame apie 11 metų gyvuojantį verslą, ištikusias krizes, (ne)glamūrinę šios industrijos „virtuvę“ bei tai, kaip kilo idėja į komandą pasikviesti buvusią konkurentę! Gabrielė prisimena, verslą ji pradėjo būdama vos dvidešimt kelerių metų, tuo metu, kaip teigia pašnekovė, niekas nebuvo baisu, tačiau jeigu būtų žinojusi, kokia kelionė ir iššūkiai jos laukia, vargu ar būtų pradėjusi drabužių kūrimo verslą. Pašnekovė atvirauja, jog per 11 verslo vystymo metų buvo ne tik daug gražių momentų, bet ir tokių, kuomet atrodė, jog atėjo laikas užbaigti kovą su vėjo malūnais ir viską baigti, net ir draugai tuo metu „patarinėjo“ viską mesti, tačiau niekuomet nebuvo tinkamų darbo pozicijų, kurios paskatintų iškeisti mylimą kūrybą. Šiame interviu kalbame apie konkurentės bei kitų specialisčių prisijungimą, kuris padėjo verslui augti ir siekti norimų pardavimų, apie tai, kaip išsirinkti tinkamas kolegas, apie gamybos proceso užkulisius bei kūrybą, kuriai, kaip Gabrielė sako, skiria daug išieškojimų ir bandymų. Šiame pokalbyje Tavęs taip pat laukia: Kaip kilo idėja sujungti jėgas su konkurente? Ką verta apmąstyti prieš bendradarbiavimą su verslo partneriais? Kaip atrodo Gabrielės kasdienybė darbo erdvėje? Kaip tvarkytis su ištinkančiomis veiklos krizėmis? Drabužių linijos kūrimo procesas, kas slepiasi už šio glamūrinio šydo? Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos kelia Gabrielė būsimiems kolegoms. Kas svarbiau: geras produktas ar geras marketingas? Kokiais marketinginiais būdais prekinis ženklas „Salanida“ didina savo žinomumą, prisitraukia klientus? Kokia yra sėkmingos plėtros užsienyje paslaptis? Kokią dalį visų prekinio ženklo pardavimų užima užsienio rinka? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
1990 m. kovo 1 d. (po antrojo rinkimų turo į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rezultatų paskelbimo) rinkimus laimėję Sąjūdžio deputatai nutarė, jog Sąjūdžio lyderis Vytautas Landsbergis turi sudaryti darbo grupę arba komisiją Lietuvos valstybės atkūrimo pagrindinių teisės aktų projektams parengti. Tokia Komisija buvo įsteigta ir intensyviai dirbo iki kovo 10 d.Konstruodami valstybės atstatymo aktų paketo projektą ir dailindami konkrečių dokumentų formuluotės Lietuvos valstybės atstatymo aktų projektų rengimo Komisijos nariai laikėsi kolegialaus darbo ir bendro sutarimo principų. Su kokiais iššūkiais jie susidūrė? Kokius klausimus buvo sudėtingiausia išspręsti?Kodėl rengiantis valstybės atstatymui reikėjo ne vieno dokumento, o net penkių teisės aktų, kad būtų sukurtas vientisas ir sklandus teisinis mechanizmas, įgalinantis Lietuvos valstybės atstatymo veiksmą?Kodėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nepriklausomybių atkūrimas laikomas teisiniu fenomenu, neturinčiu analogų tarptautinės teisės istorijoje?Kokiais aspektais tarptautinei teisei reikšmingas Kovo 11-osios aktas?Kokius svarbius darbus, tyrinėdami Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir valstybingumo įtvirtinimo procesus, mes vis dar turime nuveikti artimiausioje ateityje?Pokalbis su romano su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu ir profesoriumi Dainiumi Žalimu – kolektyvinės monografijos „Kovo 11-oji: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas“ bendraautoriais.Ved. Aurimas Švedas
Prasideda socialinė kampanija „Noriu ir dirbu”, kurios tikslas atkreipti dėmesį į stereotipus, su kuriais susiduria įsidarbinti norintys neįgalieji. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 150-imt tūkstančių darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų. Iš jų dirba mažiau nei trečdalis.Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas Kazys Starkevičius. Anot pirmininko, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.Pirmasis vėjo jėgainių parko jūroje konkursas baigėsi, nustatytas potencialus laimėtojas. Tačiau konkursas ir jo sąlygos susilaukė kritikos. Konkurse sulaukta tik dviejų dalyvių, nors ketino varžytis bent keletas tarptautinių kompanijų.Klaipėdos uoste pristatytas analogų pasaulyje neturintis povandeninio drono prototipas, galintis po vandeniu dirbti daugiau nei šešiasdešimt valandų. Teigiama, kad ateityje tokie įrenginiai gali padėti atlikti povandeninius jūrinių objektų tyrimus bei juos vykdyti gerokai pigiau, nei dabar.Lietuviškos uogos ir vaisiai šią vasarą kainuoja brangiau, nei prieš metus, sako augintojai. Dėl pavasarį kankinusių šalnų ir vasaros pradžioje vyravusios sausros šiemet derlius gerokai mažesnis.Ved. Andrius Kavaliauskas
Kam mums reikia suvenyrų? Mes nepasitikime savo atmintimi? Mums patinka kaupti menkaverčius dalykus? O gal mes norime demonstruoti kitiems, jog galime sau leisti ekstravagantiškas keliones?Kada konkretus daiktas įgyja suvenyro statusą? Ar suvenyru galima laikyti garsų seką (pvz.: muzikinį kūrinį) arba kvapą (pvz.: kvepalus) arba skonį (pvz.: meduolius)?Kas yra idealus suvenyras XXI a. žmogaus, atostogų metu klajojančio po pasaulį ir kolekcionuojančio įspūdžius, požiūriu?Kokiais aspektais Vilniaus suvenyrai gali mums pasakoti apie miestą, jo gyventojus bei svečius? Ar suvenyrai mums gali atskleisti ką nors įdomaus apie konkrečios epochos ekonomiką, politiką, mentalitetą?Ką reikėtų laikyti seniausiais Vilniaus suvenyrais?Vilniaus Aukštutinės pilies bokštas, vadinamoji Gedimino pilis, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo miesto ikona. Kodėl būtent šis bokštas tapo Vilniaus vizualiniu simboliu?Formomis ir turiniu XX a. I pusėje išsiskiria Pirmojo pasaulinio karo metų suvenyrai, kuriuose į miestą žvelgiama svetimomis akimis. Kokį Vilnių Pirmojo pasaulinio karo metu matė atėjūnai į mūsų miestą?Kokius Vilniaus suvenyrus kūrė pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenė, kuriai senosios Lietuvos sostinės netektis buvo viena iš skaudžiausių trauminių patirčių? Kaip sovietinė ideologinė radiacija pakeitė Vilniaus suvenyrų gamybą ir jų „reitingą“?Kokius iššūkius kuratorėms kelia kasdienybės plotmei priskirtinų iš esmės menkaverčių daiktų, tokių kaip suvenyrai, ekspozicijos kūrimo darbas? Kaip ši paroda virto knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia: Vilniaus suvenyrai“?Pokalbis su Vilniaus muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte, menotyrininke dr. Laima Laučkaite, parodos bei knygos „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“ kuratorėmis bei bendraautorėmis Rūta Miškinyte ir Rasa Dargužaite.Ved. Aurimas Švedas
She Is Glowing Klubas jungia veiklias, vis naujų tikslų ir naujovių siekiančias moteris. Būtent tokia ir yra naujausios tinklalaidės pašnekovė Giedrė Bučytė. Savo karjeros kelionę Giedrė pradėjo M1 Radijo stočių grupėje, kurioje užėmė grafikos dizainerės pareigas, ji teigia, jog tuo metu turėjo puikų gyvenimą, tačiau netikėtas apsilankymas Londone privertė pakeisti tolimesnius planus. Moteris pajuto, jog atėjo metas nuotykiams ir naujoms patirtims, tad susipakavusi lagaminus ji pradėjo savo gyvenimą svetur. Nors darbovietės Jungtinėje Karalystėje netenkino, pašnekovė pasakoja, kad gyvendama dideliame mieste ji išmoko prisitaikyti bei įsivesti į rutiną tvirtą discipliną. Nors gyvenimas buvo spalvingas, Giedrei trūko naujų žinių bei terpės išlaisvinti savo kūrybiškumą, tad ji nusprendė išvykti. Būtent tuomet ir prasidėjo naujų įgūdžių siekimas verslo mokykloje Kopenhagoje, Danijoje. Šiuo metu Giedrė yra vizualinio identiteto dizainerė bei brendo strategė turinti savo asmeninį prekinį ženklą Danijoje „Digitaler ApS“. Ji padeda įvairiems prekiniams vardams tiek pastarojoje šalyje, tiek Lietuvoje išsigryninti savo vizualinį identitetą ir siekti tvarumo. Šiame pokalbyje kalbame apie nesėkmingą bandymą kurti verslą kartu su bičiule, išmoktas pamokas, gyvenimą mažoje, tačiau labai ypatingoje Danijos saloje Møn, dirbtinį intelektą bei moterišką bendrystę ir palaikymą, kurio ilgą laiką Giedrė neturėjo profesinėje kelionėje. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas yra „Digitaler ApS“? Kultūriniai skirtumai, kas padeda suprasti kliento gyvenančio svetur poreikius? Kaip pasikeitė draugių ryšys po nesėkmingo bandymo kurti verslą kartu? Kaip Giedrei sekasi bendradarbiauti su susikurta dirbtinio intelekto asistente? Dirbtinio intelekto galimybės, ar grafikos dizaineriai turi ieškoti kitos veiklos? Darbas su avalynės dizainere Frederikke Antonie Schmidt. Kaip išsiskirti tarp didelio kiekio skirtingų prekės ženklų? Kokiais būdais patraukti kliento dėmesį vos per 3 sekundes? Ar pakankamai informacijos tvarumo tema turime Lietuvoje? Žiedinė ekonomika, kas tai? Kuri Klubo narė savo veikla ir požiūriu atkreipė Giedrės dėmesį? Milijardinė kompanija vos su 3 trijų žmonių komanda, įmanoma? Pašnekovės patarimai savęs tebeieškančioms moterims. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Vasaros sezono metu, pajūrio miestuose automobilių srautai ženkliai išauga. Tai atsispindi ir eismo įvykių bei kelių eismo taisyklių pažeidimų statistikoje. Kaip šią vasarą policijos pareigūnais užtikrins saugų eismą Klaipėdos apskrityje?Po grupės "Rammstein" koncerto Vingio parke - nerimas, dėl galimai perintiems paukščiams padarytos žalos. Ar gyvybės pilnos erdvės yra tinkamos erdvės tokiems renginiams bei kokią žalą gamtai jie daro?Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija pristato leidinį apie skyrybas, kuriame - atsakymai į aktualiausius klausimus tiems, kurie ruošiasi nutraukti santuoką. Kokiais mitais apipintas šis procesas ir kokias klaidas poros daro dažniausiai?Ved. Paulius Selezniovas
„Reikėjo apie 10 metų, kad suprasčiau, kad esu kūrėja, kad atrasčiau TĄ veiklą, kuri užkurtų varikliuką manyje“, – viename iš savo soc. tinklų apie savo profesinę kelionę pasakoja keramikė bei „Les Deux Alekna Home Decor“ bendraįkūrėja Goda Litvinaitė-Aleknė. Šios tinklalaidės pašnekovė Goda galėtų pasigirti pačia ryškiausia ir įvairiausia „pasimatuotų profesijų puokšte“. Moteris šiame pokalbyje pasakoja, jog ji visuomet siekė vadovės pozicijos, tokį norą jai suformavo studijos ISM universitete. Ji manė, kad lyderės kedė yra ta vieta, kurioje ji jaustųsi patogiausiai. Po baigtų studijų, pašnekovė pirmiausia išbandė samdomo darbo rėmus, ji teigia, jog laisvė yra būtent tas žodis, kuris apibūdina didžiausią tuo metu jaustą trūkumą. Vėliau, ji priėmė sprendimą ir išvyko į Prancūziją, ten ji mokėsi kulinarijos, kadangi panoro atidaryti restoraną, tai ir padarė, tačiau nuolatos jaučiamas stresas, nuovargis, bandymas aprėpti visus kampus, o galiausiai pasirodęs covidas, šią veiklą sustabdė. Po ilgų ieškojimų, siuvimo bei psichologijos studijų, Goda nusprendė, jog laikas atgaivinti pomėgį, kuris jai visuomet kėlė didelį malonumą, tai – keramika. Šiandien kūrėja gali džiaugtis pilnavertiška savirealizacija, mylima veikla, verslo plėtra užsienyje bei visapusišku mylimojo palaikymu. Apie drąsą, mamos patarimus, mylimojo Mindaugo užnugarį, būsimą parodą bei daugybę metų užtrukusias paieškas ir kalbėsime naujausiame SIG tinklalaidės epizode. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip nepasiduoti aplinkinių spaudimui ir neigiamiems komentarams? Kas moterį paskatino palikti samdomą darbą? Kaip keramikė žada plėstis į skandinavijos šalis? Kokios atsakobymės darbe atitenka Godai, o kokios jos vyrui Mindaugui? Kokiais būdais Goda pasiekė Amerikos rinką? Kaip į nuolatinius karjeros pokyčius reagavo šeima, partneris? Kur ieškoti investicijų verslui? Ar verta pasinerti į bendrą veiklą su antrąja puse? Kaip reaguotų Godos vyras, jeigu ji nuspręstų imtis dar vieno pokyčio po ilgų klajonių? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Pokalbis apie poezijos antologiją „Mačiau Vilnių“, sudarytą iš išleistą pirmojo Vilniaus paminėjimo 700-ių metų sukakčiai pažymėti.Kas yra Vilniaus poezija? Kokiais bruožais ji pasižymi? Į antologiją įtraukti įvairių epochų žmonių tekstai primena mums, kad Vilnius visuomet buvo europietiškas, nes įvairus ir daugiabalsis miestas. O kiek tą miesto įvairovės ir daugiabalsiškumo sąvybę atspindi XX-XXI a. sandūroje rašyta poezija?Knyga siūlo pasivaikščioti po tam tikras miesto poetines vietas. Kaip būtų galima nupasakoti šį pasivaikščiojimų maršrutą, kurį siūlo poezijos antologija? Kiek antologijoje užkabinami naujieji Vilniaus rajonai ir priemiesčiai?Ar poetinėmis Vilniaus vietomis gali būti ne tik tai ką sukūrė žmogaus rankos iš medžio, akmenų ir gelžbetonio, o, pavyzdžiui, virš Vilniaus dangumi plaukiantys debesys?Pokalbis su VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare ir poetinės antologijos sudarytojais poetu Alvydu Šlepiku bei literatūrologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Mindaugu Kvietkausku.Ved. Aurimas Švedas
Kas turi įvykti darbovietėje, kad darbuotojas suprastų, jog tai yra mobingas? Kur ieškoti teisybės? Kaip įrodyti mobingo faktą, jeigu vienas darbuotojas stoja ginti savo teisių prieš visą arba dalį kolektyvo? Kiek tokių bylų pasiekia Lietuvos teismus? Pokalbis su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpe.Kokiais atvejais uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimą-pardavimą privaloma įforminti notariniu sandoriu? Kokia atsakomybė gresia už tokio reikalavimo pažeidimus, ką apie tai liudija Lietuvos teismų praktika? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis.Eismo įvykis jo dalyviams dažniausiai sukelia nemenką stresą ir išgąstį. Tokiomis aplinkybėmis avarijoje nukentėjęs asmuo iš kito įvykio dalyvio gali sulaukti spaudimo prisiimti kaltę ir tapti be kaltės kaltu. Draudikai atkreipia dėmesį, kad praktikoje ginčytinų atvejų pasitaiko neretai, todėl itin svarbu būti pasiruošus įžūliam kito avarijos dalyvio elgesiui ir apgalvotai išspręsti situaciją. Kaip nepasiduoti spaudimui ir neprisiimti svetimos kaltės pataria draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.Ved. Artūras Matusas
Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie rusų kosmonautą Jurijų Gagariną, kuris 1961 m. balandžio 12d. tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą. Apie tai kalbamės su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu Linu Šmigelsku.Kas yra dangaus medžioklė? Pokalbis su dangaus kūnus fotografuojančiu, „Sky Chasers LT“ grupės nariu Tadu Janušoniu.Kaip mumis manipuliuoja prekybininkai, politikai? Kokiais būdais nuo manipuliacijų apsisaugoti? Ar jos visada neigiamos? Pokalbis su knygos „Manipuliacija, arba kaip paveikiami žmonės“ autoriumi Vytautu Valevičiumi.55 veiklos metus švenčiantis folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato elektroninį leidinį apžvelgiantį 5 Lietuvos etnografinių regionų folklorą. Studijoje lankosi Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė Milda Ričkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Olandai pagamino 20 pasaulyje pirmųjų traktorių – robotų, kurių vienas jau Lietuvoje. 150 AG su vikšrine važiuokle, be įprastos kabinos vairuotojui, bet su daugybe kamerų ir jutiklių mašina, autonomiškai gali sėti, dirbti žemę ar prižiūrėti pasėlius. Gamintojai kuria ir išmaniuosius padargus, kurie taupys energetinius resursus ir preciziškai atliks visus darbus.Lietuvos bankas išplatino informaciją, kurioje teigiama, kad labiausiai iš maisto brangimo išlošė ūkininkai, nes jų sąnaudos augo lėčiau nei žemės ūkio produkcijos kainos. Kokiais skaičiavimais pagrįsta tokia išvada ir kodėl ja nepatenkinti ūkininkai?Kaip tinkamai dabar prižiūrėti vazonėliuose pražydusias svogūnines gėles, kokias gėles jau metas sėti vasarai? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.
Visuomenininkė, Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė sako, jog kiekvienas dalykas pasidaro darymo būdu, nesvarbu, kiek vienu metu tektų žongliruoti skirtingų sričių, svarbu išlaikyti discipliną ir aiškų planą. Šiame She Is Glowing podcast'o epizode pašnekovė klausytojams atskleidžia, kaip liežuvio ir didelės drąsos pagalba jai pavyko prisijungti prie Nacionalinės ekspedicijos, kodėl būtent savanorystė jai užaugino didžiausius sparnus, bei kaip jai sekasi atrasti vis naujus kampus, kurie padeda puoselėti visuomenininkės unikalumą. Pokalbio metu Luka nepabūgo leistis ir į asmeniškesnius klausimus, ji nuoširdžiai su tinklalaidės kausytojais pasidalijo, kaip tvarkosi, kuomet užklumpa emocinis perdegimas, bei ko nekartotų ir kokį vertybinį pamatą puoselėtų naujuose santykiuose. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip pašnekovei pavyko patekti į televiziją? Kokias galimybes atveria nuolatis komunikavimas įvairiausiomis formomis? Kaip gimė idėja pradėti LRT radijo laidą „Vardan tos“? Kaip Luka atranda drąsos pradėti kiekvieną galvoje užgimusį projektą? Kas yra unikalumas? Kur jo pataria ieškoti podcast'o pašnekovė? Kokiais būdais galima susirinkti reikiamus kontaktus? Kaip komunikacijos vadovė „tvarkosi“ su krizinėmis situacijomis darbe? Kaip atrodo jos įprasta diena? Ar yra vienas, sėkmingos komunikacijos receptas? Kada komunikacijos specialistė įjungia socialinių tinklų detoksą? Kaip kokybiškai susiplanuoti dieną, nusibrėžti ribas ir išvengti perdegimo? Kokie faktoriai pakenkė asmeniniams santykiams? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Gintautė Valūnė – papuošalų dizainerė, kūrėja bei prekinio vardo „Gintaute Val Jewelry“ įkūrėja, kurią studijų programa nuvedusi į Vengriją paskatino iškeisti vos tik prasidėjusį teisininkės kelią į juvelyrės reples. Jaunos ir be galo smalsios merginos istorija perlų pasaulyje prasidėjo labai kurioziškai. Bevaikščiodama Budapešto gatvėmis, Gintautė ieškojo erdvės, kurioje galėtų organizuoti įmonės vakarėlį. Pasiekusi vieną butiką, kūrėja susipažino su dizainere, kuri pakvietė prisijungti ir tapti dizaino namų dalimi. Mergina taip ir padarė, o netrukus su pusseserės pagalba sukūrusi logotipą pristatė netikėtai startavusį asmeninį prekinį ženklą, ir, kaip ji pati sako: „Tuomet gniūštė nuo kalno pradėjo riedėti savaime...“ Pašnekovė taip pat atvirauja, jog mes dažnai esame linkę save priskirti tik vienai sričiai, apribojame ir neišnaudojame kitų, mums duotų duotybių. Nors papuošalų dizainerė jau seniai yra palikusi teisininkės kėdę, sako, jog įgytos žinios pasitarnavo verslo kūrimo ir tobulinimo kelyje. Gintautė skatina nebijoti, pasidaryti namų darbus prieš pradedant verslą ir nekurti į stalčių. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kokios aplinkybės paskatino Gintautę palikti teisininkės kėdę? Kas jauną merginą nuvedė į Budapeštą? Kaip kūrėjos papuošalai atsirado didžiausiuose Vengrijos mados namuose? Kaip Gintautei padėjo verslo konsultacija She Is Glowing Klube su Dovile Urbanaite? Kokiais būdais dizainerei pavyko užauginti savo prekinį vardą? Kokia yra geriausia reklama kūrėjams, kurie ką tik papildė rinką? Kaip pradėti verslą, kuomet neturi jokios patirties? Kodėl kūrėja nusprendė net tris kartus keisti prekinio ženklo vardą? Kokios priežastys paskatino moterį grįžti į Lietuvą? Su kokiais sunkumais susiduria papuošalų kūrėjai? Kas įkvepia Gintautę kurti, kur ji sutinka geriausias kūrybos mūzas? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Saulės mūšis žymi kertinę šiaurės kryžiaus žygių akimirką. Vokiškos kolonizacijos kumštis atsitrenkė į baltišką skydą, pasmerkdamas ne tik 2000 krikščioniškų gyvybių, bet ir nuskandindamas Kalavijuočių ordiną. Komplikuota besikeičiančių aljansų, vidinių kovų, nepaklusnių vasalų ir geopolitinių intrigų Viduramžių sriuba piešia kur kas kietesnį mūsų protėvių pasipriešinimo vaizdą. Kokiais artefaktais žiemgaliai šventė pergalę? Kaip apie lietuvius atsiliepė vokiečių šaltiniai? Kokios aplinkybės privedė prie Saulės mūšio? Ir prie ko čia Danijos karalius? Visi atsakymai ir dar daugiau klausimų - naujausiame Proto Pemzos epizode! Muzika: OB-LIX, SergeQuadrado, Coma-Media, FreeGroove, kmacleod, QubeSounds Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)
Ar kokybišką mėsą valgė vilniečiai? Kokiais arkliais jodinėjo? Kuo buvo ypatingi vilniečių šunys? Apie visa tai savo paskaitoje apie Vilnių ir gyvūnus ir laidoje pasakoja dr. Giedrė Piličiauskienė.Pasaulio lyderių rubrikoje apie trečią kartą Kinijos vadovu tapusį Xi Jinpingą. Apie jo asmenybės bruožus, šeimą, formavusius įvykius ir sutelktą galią pokalbis su Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaite-Ambutavičiene.Apie gedulą dėl artimojo netekties – kiek jis trunka, kaip neužsibūti per ilgai ir kaip padėti gedinčiajam? Pokalbis su psichologe Vaiva Klimaite.Pokalbis su daininke Laurita Peleniūte apie Ilgių dainas, skirtas pagerbti išėjusius artimuosius ir išdainuoti bei išverkti ilgesį.Ved. Agnė Skamarakaitė
Šiame epizode kalbiname interjero dizainerę ir studijos „Namie geriausia“ įkūrėją Brigita Dikevičę. Kaip pasakoja pati Brigita, jos karjera dizaino srityje sutapo su motinyste – būtent vaikelio gimimas jai tapo pagrindiniu paskatinimu negrįžti į samdomą darbą. Pokalbyje Brigita dalinasi savo karjeros pradžios istorija, unikalios „Namie geriausia“ dizaino studijos kūrimo užkulisiais, požiūriu į konkurenciją ir ambicijas bei produktyvumo ritualais, kurie jai padeda sėkmingai aprėpti svarbiausias gyvenimo sritis. Be to, interviu Tavęs laukia ir Brigitos įžvalgos apie šiandienines interjero tendencijas, dažniausius klientų poreikius ir namų įrengimo procesą – gero klausymo! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip atrodė Brigitos karjeros kelias iki tapimo interjero dizainere? Kokie buvo pirmieji Brigitos žingsneliai pradedant dizainerės veiklą? Kaip jai sekasi derinti savo veiklą ir motinystę? Kaip Brigitai pavyko gauti pirmuosius klientus? Kaip formuoti kainodarą pradedančiajam savo srities specialistui? Kuo išskirtinė yra Brigitos kuriama „Namie geriausia“ dizaino studija? Kokie yra Brigitos tikslai ateityje bei jos santykis su konkurencija? Kaip sėkmingai derinti asmeninius santykius, dirbant su savo antrąja puse? Iš kur kyla jos ambicijos ir kas yra jos didžiausias motyvacijos šaltinis? Kokiais kasdieniais ritualais ir produktyvumo patarimais naudojasi Brigita? Kokios tendencijos šiandien vyrauja interjero dizaine ir kokie yra klientų poreikiai? Namų įsirengimo procesas – kam verta taupyti ir kam ne? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
„Kas svarbiau: darbas ar šeima?“ – tokio klausimo kai kurie sulaukia, dalyvaudami darbo pokalbyje. Kaip jam pasiruošti? Kokių kitų klausimų tikėtis? Apie tai – portalo „CVbankas.lt“ vadovas Tomas Toleikis ir psichologė Ugnė Juodytė.Rubrikoje „Keturi milijonai“ palyginti neseniai suburtos Malaizijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rita Rukė. Ji pasakoja apie mažą, bet stiprią bendruomenę, kultūrinius skirtumus ir tai, kodėl kai kurie Malaizijos gyventojai galvoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą jau pasibaigė.Pilotės profesiją į mokytojos iškeitusi Eglė Stankūnaitė kviečia mokytojus jungtis į emocinės paramos grupes „Mokytojų palaikymo ratai“. Kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais dalijasi pedagogai?LRT FAKTAI – Jurgos Bakaitės pasakojimas apie rusų kalbos vadovėlį, sulaukusį daug kritikos dėl itin palankaus Rusijos vaizdavimo.Šįkart LRT cikle „Gyvenu taupiau“ Gabrielės Sagaitytės publikacija apie tai, ar pigiau yra pirkti būstą, ar nuomotis.„Auksinio proto“ viktorina.Ved. Giedrė Trapikaitė
Apie situaciją Kryme ir Krymo totorių padėtį pokalbis su totorių aktyvistu, vienu iš akcijos „Strategija 18“, skirtos palaikyti Krymo totorius, organizatoriumi, pabėgėliu iš Rusijos Vlad Shipitcyn.„Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Regis, įžengėme į etapą, kai demografinė problema tampa ir pirmojo vaiko susilaukimas. Ir tai jau būtų ne trumpalaikis, bet fundamentalus veiksnys ilgam paveiksiantis gimstamumo ateitį“, sako VDU Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotoja prof. dr. Aušra Maslauskaitė.Apie naujus mokslo metus pokalbis su Medardo Čobuto trečiojo amžiaus universiteto rektore dr. Zita Žebrauskiene. Kokiais mokslais labiausiai domisi vyresnio amžiaus žmonės?Ved. Agnė Skamarakaitė
Ar Molavėnai gali būti Pilėnų vieta? Gal jų vieta ant Ižiškių piliakalnio? Kokiais padavimais išsiskiria Ylių kalva, vadinama Armatkalniu?Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Kodėl Leipalingis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine? Kokiais renginiais vilios svečius užsukti į istorinį miestelį?Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.Ved. Jolanta Jurkūnienė
ŽYGIMANTAS III VAZA niekaip nesusitaikė su prarastu Švedijos sostu. Neišpildytos ambicijos kainavo valstybę daug teritorijos, aukso ir kraujo. Tačiau Geriausių Tautų Respublika gimdė ne tik dekadentus, deviantus ir chamus. Ji davė pasauliui aukščiausio kalibro karvedžių. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę gynę Didieji ir Lauko etmonai nestokojo talento. Tad nenuostabu, kad GTR nuolatos kamavo įtampa ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Kaip atrodė pirmas švedų susidūrimas su husarais? Kokiais būdais Chodkevičius kovojo su trigubai didesnėmis priešo pajėgomis? Koks Sigio sprendimas vos neprivedė prie pilietinio karo? Ir kokiomis aplinkybėmis GTR pasiekė didžiausią paviršiaus plotą savo istorijoje? Muzika ir garsai: Scott Buckley, Pixabay.com, SoundBible, BBC Sound Library, Kevin “Malicious” McLeod