Podcasts about juozo naujalio

Klaipėda – vienas seniausių miestų Lietuvoje. Jos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar 1252-aisiais, tad šiemet miestas mini 773-ąjį gimtadienį. Šie metai paskelbti ir Simono Dacho metais. Kaip vokiečių poetas susijęs su Klaipėda ir kokius jo pėdsakus mieste galime sutikti iki šių dienų?Minint 773-iąjį Klaipėdos gimtadienį, Klaipėdos garbės piliečio regalijos įteiktos dailininkui Edvardui Malinauskui, o Klaipėdos kultūros magistru paskelbtas aktorius Rimantas Pelakauskas. Tai žmonės, kūrę ir tebekuriantys Klaipėdai, bei garsinantys miesto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.Klaipėdos uostas, galima sakyti, yra vienmetis su pačiu miestu, nes istoriniai šaltiniai skelbia, kad 1252-aisiais metais, kai būtent šie metai, kai Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pasirašo sutartį dėl pilies statybos prie Dangės upės žiočių, yra laikomi ir Klaipėdos uosto pradžia. Koks gi tas uostas yra dabar, koks yra miesto ir uosto santykis?Šiek tiek daugiau nei prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Planuose – didžiausios pasaulio scenos, tarp narių - ir mokykloje besimokantys muzikantai.Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos apžvalga.Šiek tiek daugiau nei prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Užsienio kultūros naujienose: apie dėl cenzūros atšauktą dailininkės Amy Sherald parodą JAV; sumažėjusį jaunimo ir užsienio svečių susidomėjimą Tate galerija Londone; žvilgsnis į Honkonge nykstančią madžongų gamybą rankiniu būdu. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.Daugiau kaip prieš metus trys garsių rašytojų memorialiniai muziejai perduoti viešajai įstaigai „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“. Kas vyksta Pamėnkalnio gatvėje, ar šios erdvės gyvos? Pokalbis su įstaigos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, viena reikšmingiausių salių krepšinio varžyboms ir koncertams sovietmečiu, jau du dešimtmečius griūna dėl nesibaigiančių nesutarimų ir sprendimų stygiaus. Ar naujasis Vyriausybės sprendimas išjudins procesus iš mirties taško? Pokalbyje dalyvauja Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas, Seimo narė, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė ir Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.Visaginas pradeda švęsti 50-ąjį miesto gimtadienį. Apie jubiliejinį tarptautinį festivalį –pokalbis su Visagino kultūros centro laikinai einančia direktoriaus pareigas Jurgita Skiotyte-Norvaišiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Valdovų rūmų kiemas nuo šiandien iki rugpjūčio 7-osios vėl kviečia kino mylėtojus – prasideda „Kinas po žvaigždėmis“. Ką šiemet bus galima išvysti ir ar senas kinas – tikrai geras kinas?2025-ieji – tai ir pirmojo apie Klaipėdą sukurto literatūros kūrinio 370-osios metinės, o šiandien minime ir šio kūrinio autoriaus – Simono Dacho – gimimo 420-ąją sukaktį. Rugpjūčio 1-ąją, kai Klaipėda švęs miesto įkūrimo šventę, jos programoje taip pat gausiai minimas poetas, baroko epochos genijus Simonas Dachas: tai ir edukacijos, paroda, filmas, ir orientacinis žaidimas, ir koncertas.Prieš 100-ą metų gimė žymus graikų kompozitorius, legendinio daugeliui žinomo šokio – sirtakio – autorius Mikis Theodorakis. Koks šio kompozitoriaus indėlis į pasaulinę muzikos istoriją ir kaip jį bei jo kūrybą prisimena prie jos prisilietusieji?Prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Su orkestro nariais susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.„Bet kokia komunikacija yra teisinga, jeigu žinai, kodėl taip darai“, – sako komunikacijos ekspertė Laura Dabulytė. Ji – rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lietuvos slidinėjimo centrai, nepaisant sniegingos žiemos turi begalę darbo kalnų ir lygumų trasose: nuolatinės priežiūros reikalauja permaininga žiema, kuri visgi žiemos sporto entuziastų neatbaido nuo noro slidinėti.Kokia ši snieginga žiema slidininkams Lietuvos kalvotose trasose?Sukanka 70metų, kai Didžiąją Britaniją valdo karalienė Elžbieta II. Karūnuota ji 1952 metų vasario 6-ąją po to, kai mirė tėvas karalius Jurgis VI. Šiandien karalienė yra ilgiausiai valdanti monarchė Britanijos istorijoje.Svarbus atradimas lietuvių muzikos istorijai: aptiktos iki šiol niekam nežinomi vieno svarbiausių lietuvių kompozitorių – Juozo Naujalio motetai.Juodkrantės gyventojams ramybės pastaruoju metu neduoda šernai. Gyvūnai ne tik iškniso miestelio centre pasodintus šimtus tūkstančių krokų svogūnėlių, bet jau įsidrąsino žengti ir į žmonių kiemus. Specialistai aiškina, kad stebėtis tokiu reiškiniu – neverta, o išspręsti jį galima tik vienu būdu. Kokiu?Pasaulinę cepelinų dieną visi, kokiame planetos krašte bebūtų – raginami jais gardžiuotis. Būtent toks tikslas Amerikos lietuvio Juozo Vaičiūno, kurio iniciatyva, vasario pirmąjį sekmadienį visose pasaulio šalyse kviečiama švęsti cepelinų dieną. Kiek žinomi ir valgomi pasaulyje didžkukuliai?Ved. Gabija Narušytė

Šiemet nacionaliniai kino apdovanojimai bus vieni: ką turime žinoti apie „Sidabrinė gervė 2022“?Šiandien vienai ryškiausių XX amžiaus operos solisčių Renatai Tebaldi – 100.Atrastos iki šiol niekam nežinomos 29 Juozo Naujalio bažnytinės kompozicijos.Kathryn Bigelow pasaulio pabaiga 1995-ųjų filme „Keistos dienos“, perteikiančiame muzikinį, kultūrinį, socialinį chaosą, pranašavusiame kai kurias šiandienos žaizdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – lygių galimybių ekspertas Donatas Paulauskas. Kaip tapti lygių galimybių ekspertu? Kodėl, pasak Donato, jis teisinasi visą gyvenimą? Kokios atgaivos ieško, kai pabosta teisinimaisi ir pokalbiai apie lygybę?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Indrė Kaminckaitė

Juozo Naujalio muzika. Ved. Živilė Stonytė.

Sostinėje atidaromą nauja kino ir medijų erdvė „Planeta“. Giedriaus Kuprevičiaus 75-metis ir Juozo Naujalio 150-metis. Judėjimo „Saugokime Šiaulių medžius“ įkūrėja Salomėja Jastrumskytė.Studentų lėlių teatrai. Kultūros renginių anonsas. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šiemet minimos 150-osios Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metinės. „Lietuvos grožybės“ – taip Maironis pavadino savo eilėraštį, pagal kurį Naujalis parašė dainą ir šiandien mes ją atpažįstame pavadinimu „Lietuva brangi“. Tai daina, kuri ištisoms kartoms uždega nepaprastus jausmus ir bent kelioms minutėms suvienija. Kokia jos paslaptis? Radijo dokumentikoje kelionė laiku Juozo Naujalio gyvenimo keliais. Autorė Rūta Dambravaitė

Kaip Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-asis jubiliejus bus švenčiamas jo gimtinėje, Raudondvaryje? Kokį kompozitoriaus palikimą saugo jo memorialinis muziejus, atskleis Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas.Kultūros publikacijų apžvalga.Pažintis su kino kritiku iš Ukrainos Antonu Filatovu, festivalio „Kino pavasaris“ svečiu.Kokia Vilniaus universiteto ateitis po 440-ies metų? Kokią įtaką aukštosios mokyklos dabarčiai ir ateičiai turi prabėgusių šimtmečių istorija? Pokalbis studijoje su kultūros istoriku, VU Filologijos fakulteto profesoriumi Pauliumi Subačiumi, VU bendruomenės reikalų prorektore dr. Birute Švedaite – Sakalauske ir VU Istorijos fakulteto prodekane, istorike dr. Loreta Skurvydaite.Ved. Laima Ragėnienė.

„Muzikinėje dėžutėje“ – virtuali kelionė. Šį šeštadienį keliausime ne tik po tirpstančios žiemos pasaką, bet ir po virtualųjį kompozitoriaus, vargonininko ir dirigento Juozo Naujalio pasaulį. Raudondvario muziejaus muziejininkė Zita Nekrošytė paseks likusių kompozitoriaus daiktų istorijas, suteikdama progą įminti mums ne vieną muzikinę minklę pinklę. Dainuosime ir klausysimės lietuvių muzikos patriarcho kūrybos, kurio 150-tąsias gimimo metines, minėsime netrukus.

„Muzikiniame pastiše“ – pavasariška klasika ir Juozo Naujalio dainynas.

„Muzikiniame pastiše“ – pavasariška klasika ir Juozo Naujalio dainynas.

Netrukus Jūsų laukia pokalbio įrašas apie III tarptautinį Juozo Naujalio choro dirigentų konkursą. Apie jį pasakos profesoriai Lionginas Abarius, Povilas Gylys bei choro dirigentas, dainininkas ir pedagogas Dainius Puišys. Kiek vėliau sužinosime, kodėl vienas Figaras vertas 20 žermonų. Klausysimės Sostinės vario kvinteto, kurio vadovas, trimitininkas švenčia savo gimtadienį. Prisiminsime ir kompozitoriaus Vytauto Mikalausko gimimo sukaktį.

Netrukus Jūsų laukia pokalbio įrašas apie III tarptautinį Juozo Naujalio choro dirigentų konkursą. Apie jį pasakos profesoriai Lionginas Abarius, Povilas Gylys bei choro dirigentas, dainininkas ir pedagogas Dainius Puišys. Kiek vėliau sužinosime, kodėl vienas Figaras vertas 20 žermonų. Klausysimės Sostinės vario kvinteto, kurio vadovas, trimitininkas švenčia savo gimtadienį. Prisiminsime ir kompozitoriaus Vytauto Mikalausko gimimo sukaktį.

Kas galėjo pagalvoti, kad choro „Vilnius“ vadovo Artūro Dambrausko sumanymas sudominti pasaulio kompozitorius lietuvių liaudies dainų išdailomis sulauks tokio dėmesio – atsiliepė tris dešimtys autorių iš bemaž visų žemynų.Rezultatas – dvi unikalios kompaktinės plokštelės su iš toli atkeliavusiomis lietuvių liaudies motyvais pagrįstos kompozicijos. Joms skiriamas pagrindinis „Audiologų“ laikas. Gi pradžioje ir pabaigoje – lietuvių kompozitorių kūriniai iš 1922–1923 metų rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“. Skambės Juozo Naujalio ir Juozo Gruodžio (nuo 0:40 ir 44:39) kūriniai.

Kas galėjo pagalvoti, kad choro „Vilnius“ vadovo Artūro Dambrausko sumanymas sudominti pasaulio kompozitorius lietuvių liaudies dainų išdailomis sulauks tokio dėmesio – atsiliepė tris dešimtys autorių iš bemaž visų žemynų.Rezultatas – dvi unikalios kompaktinės plokštelės su iš toli atkeliavusiomis lietuvių liaudies motyvais pagrįstos kompozicijos. Joms skiriamas pagrindinis „Audiologų“ laikas. Gi pradžioje ir pabaigoje – lietuvių kompozitorių kūriniai iš 1922–1923 metų rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“. Skambės Juozo Naujalio ir Juozo Gruodžio (nuo 0:40 ir 44:39) kūriniai.

„Audiologuose“ – melodijų likimai.Dažnai nesusimąstome, kad plačiai žinomos melodijos turi kupinas netikėtų posūkių istorijas. Apie du tokius iš pirmų taktų atpažįstamus kūrinius – maršą „Slavės atsisveikinimas“ ir valsą „Mandžiūrijos kalvos“ – pasakojimas „Audiologuose“.Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtoje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ tęsiama mūsų kompozitorių kūrybos apžvalga. Šį kartą – 1920 metus atstovauja Juozo Gruodžio daina „Burtai“ (nuo 3:50} ir Teodoro Brazio „Te Deum“ (5:18), o laidos pabaigoje – Juozo Naujalio pjesė „Svajonė“, sukurta 1921 metais (48:03). Atsekant atrinktų kūrinių istorijas talkina muzikologas Vaclovas Juodpusis, sukaupęs itin turtingą lietuviškos muzikos istorijos žinyną.

„Audiologuose“ – melodijų likimai.Dažnai nesusimąstome, kad plačiai žinomos melodijos turi kupinas netikėtų posūkių istorijas. Apie du tokius iš pirmų taktų atpažįstamus kūrinius – maršą „Slavės atsisveikinimas“ ir valsą „Mandžiūrijos kalvos“ – pasakojimas „Audiologuose“.Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtoje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ tęsiama mūsų kompozitorių kūrybos apžvalga. Šį kartą – 1920 metus atstovauja Juozo Gruodžio daina „Burtai“ (nuo 3:50} ir Teodoro Brazio „Te Deum“ (5:18), o laidos pabaigoje – Juozo Naujalio pjesė „Svajonė“, sukurta 1921 metais (48:03). Atsekant atrinktų kūrinių istorijas talkina muzikologas Vaclovas Juodpusis, sukaupęs itin turtingą lietuviškos muzikos istorijos žinyną.

Laida prasideda Nino Rotos melodija iš Franciso Fordo Coppolos filmo-epopėjos „Krikštatėvis“ apie garsaus Sicilijos mafijozo Karleonės šeimą. Sicilija ir jos centras Palermas iki šiol neatsikrato mafijos šleifo, tačiau praėjusią savaitę Palermas tapo šiuolaikinės muzikos centru, mat ten vyko 64-oji „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ – radijo įrašų konkursas, kuriame į tradiciškai renkamą geriausių kūrinių dešimtuką pateko Onutės Narbutaitės kompozicija „Ar ten buvo drugelis?“ Apie tai plačiau „Naujienų pulse“, o po to Onutė Narbutaitė svečiuosis „Pakeliui su klasika“ studijoje.Tačiau prieš tai dar pora naujienų iš Lietuvos: senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito” įsteigė Kaišiadroių rajono Paparčių kaimo vaikų išilginių fleitų ansamblį;pradėta registracija į III tarptautinį Juozo Naujalio choro dirigentų konkursą. Tikimasi, kad LMTA Choro dirigavimo katedros iniciatyva atgaivinamos dirigentų varžytuvės prisidės prie ilgamečių Lietuvos choro meno tradicijų puoselėjimo.Paskutinį pusvalandį vėl sicilietiška muzika – iš pradžių žymiausio Sicilijos kompozitoriaus Vincenzo Bellini, o pabaigoje grįšime prie širdį veriančių Nino Rotos melodijų iš filmo „Krikštatėvis“.

Dviejų laidų cikle kompozitorius Giedrius Kuprevičius dėmesį sutelkia į ankstyvąją lietuvių kompozitorių instrumentinę muzika.Pirmoje laidoje skamba Juozo Naujalio kūriniai vargonams, smuikui, fortepijonui, simfoniniam orkestrui. Juos palydi klausimai: kodėl daugelį dešimtmečių instrumentinė muzika mūsų kompozitorių kūryboje buvo nuošalėje? Ir kokia šio žanro kūrinių meninė vertė?

Dviejų laidų cikle kompozitorius Giedrius Kuprevičius dėmesį sutelkia į ankstyvąją lietuvių kompozitorių instrumentinę muzika.Pirmoje laidoje skamba Juozo Naujalio kūriniai vargonams, smuikui, fortepijonui, simfoniniam orkestrui. Juos palydi klausimai: kodėl daugelį dešimtmečių instrumentinė muzika mūsų kompozitorių kūryboje buvo nuošalėje? Ir kokia šio žanro kūrinių meninė vertė?

„Muzikinio pastišo“ išvyka į kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtinę. Antroje laidos dalyje skambės Juozo Naujalio amžininkų, jo mokinių ir modernizmo dvasia kvėpuojančių kompozitorių muzika.