Podcasts about kiekvien

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dislokuoja 2 tūkst. nacionalinės gvardijos karių Los Andžele. Taip siekiama suvaldyti dvi dienas trunkančius protestus prieš imigracijos pareigūnų reidus.Kiekvieną šeštadienį ugniagesiai gelbėtojai savo komandose visoje Lietuvoje rengia edukacijas ir laukia lankytojų.Italai balsuoja referendume dėl pilietybės taisyklių sušvelninimo ir darbo apsaugos stiprinimo, tačiau nerimaujama, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo jo rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais.Sukanka lygiai mėnuo, kai 267-uoju Romos Katalikų Bažnyčios vadovu - popiežiumi- išrinktas Leonas XIV-asis.Neseniai leidinys„The New York Times“ išsiaiškino stulbinančių faktų: kaip Rusijos šnipams pavyksta susikurti fiktyvią tapatybę, kuri niekam nekeltų įtarimų.Ved. Darius Matas

Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.Ved. Regina Montvilienė

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kiekvieną savaitę jums kuriama 15min tinklalaidė apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ šįkart daugiausiai dėmesio skiria Lietuvos futbolo rinktinės startui pasaulio čempionato atrankoje. Ne tik pagyros už kovą Varšuvoje ir charakterį Kaune, bet ir žvilgsnis į mūsų silpnybes. Komplimentai Gvido Gineičio smūgiui ir nerimas dėl Armando Kučio kelio. Pabaigoje – apie neišsipildžiusius Edgaro Jankausko norus, UEFA Tautų lygos rezultatus ir skirtingus naujųjų Anglijos bei JAV rinkinės vairininkų startus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Kur suks palūkanos ir žurnalistų išvyka į Varšuvą 08:15 Lenkų vargai su Lietuvos rinktine 31:36 Taktiniai keitimai prieš suomius ir charakteris 55:42 Apie rinktinę kuriamas filmas, saga ir žolė 1:01:11 Neišsipildę E.Jankausko norai ir Tautų lyga 1:18:57 T.Tuchelio startas ir M.Pochettino pasakos

Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius šeima kepa šakočius. Kiekvieną savaitgalį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą jie lanko vis kitą miestą dalyvaudami mugėse bei parodose, drauge su savimi vežasi ir krosnį, kurioje demonstruoja, kaip kepamas šakotis. Apie dalyvavimą mugėse ir šakočių edukacijas pasakoja dvi Sadauskų šeimos moterys.Verta žinoti. Šiuo metu iš miego bunda žalčiai. Sekmadienį Dubingiuose vyko Žalčių budinimo ir laumių maudynių renginys. Apie šiuos gyvūnus ir naują Asvejos regioninio parko tradiciją pasakoja grupės patarėja Greta Valantiejūtė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Svečiuose politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pokalbyje su Andriumi Tapinu papasakos apie studijų centro rebrandingą, asmenines studijas ir savo kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, o daugiausiai dėmesio skirs temai apie situaciją JAV.00:00 Studijų centro rebrandingas3:49 Studijos 13:28 Analitiko diena18:23 90 sec. apie politiką21:48 JAV31:51 Vice prezidentų vaidmuo39:10 JAVYouTube: https://youtu.be/GqrzEG-738M

Energetikos ir technikos muziejuje atveriama nauja interjero dizainerio, baldų kūrėjo Tomo Jasiulio paroda „Kvadratas nori būti apskritimu“. Pasakoja Tomas Jasiulis ir Energetikos ir technikos muziejaus parodų kuratorius Karolis Gužas.Įteikta 34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras imasi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovę Laimą Vilimienę kalbina Donatas Šukelis.Kiekvienų metų pradžioje vykstantį Dakaro ralį seka daugelis šio sporto aistruolių. Į Saudo Arabijoje vykstančias varžybas keliauja ne tik lenktynininkai bei automobilių technikai, bet ir gausus fotografų būrys. Kaip atrodo fotografų diena Dakaro ralyje? Ir su kokiais iššūkiais dažniausiai tenka susidurti? Pasakoja Vesta Vitkutė.Smuikininkės Ugnės Liepos Žuklytės žvaigždė sužibo labai anksti – su orkestru ji debiutavo vos aštuonerių, labai anksti pradėjo skinti tarptautinių konkursų laurus. Šiuo metu muzikė studijuoja Londone, viename geriausių muzikos koledžų pasaulyje, tačiau yra nusiteikusi ir populiarinti klasikinę muziką, naudodamasi socialinių tinklų suteikiamomis galimybėmis. Apie instrumentą, tapusį jau beveik kūno dalimi, ambicingus tikslus ir kitus pomėgius – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kelininkai pradeda žiemos sezoną, kuriame yra ir naujovių. Gyventojai gali realiuoju laiku stebėti kiekvieną kelininkų mašiną, toliau diegiami IT sprendimai padeda geriau prižiūrėti kelius ir sutaupyti druskos, vairuotojai apie kliūtis keliuose galės pranešti naudodami „Waze“ programėlę.Kodėl žmonėms reikia įvairių kūrybinių dirbtuvių, edukacijų? Tai pasakoja patyrusi kūrybinių dirbtuvių organizatorė Agnė Motiejūnaitė.Mokyklos turėtų leisti mergaitėms dėvėti ne tik uniformos sijoną, bet ir kelnes, konstatuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tuo metu tyrimai rodo, kad patyčias patiria kas ketvirtas vaikas, daugiausia tyčiojamasi dėl tapatybės – seksualinės orientacijos, išvaizdos detalių. Psichologai pastebi, kad suaugusieji dažnai nepripažįsta paauglių tapatybės ir bando primesti savo suvokimą, dėl to vaikai patiria rimtų sunkumų. Kodėl suaugusieji yra linkę nepripažinti paauglio tokio, koks jis yra, ir bando įbrukti jiems priimtinas normas?Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Pasak festivalio rengėjų, Lietuvos mėgėjų teatrų lygis auga.Ved. Edvardas Kubilius

Kas sieja Klaipėdą, Troją, Titaniką ir Mendelsono maršą? Projektas „Reiškinys M“ kviečia atrasti aštuoniolika šiuolaikinio meno kūrinių ir uostamiesčio istorijos slėpinius.Vilniuje prasideda septintoji tarptautinė Leonido Donskio konferencija „Nuo juodos ir baltos iki pilkų atspalvių“, kurios tema – kritinio mąstymo skatinimas ir žvilgsnis į pilkąsias zonas.Kiekvieną dieną einame savo FLUXUS keliu, bet tik vieną kartą metuose tai žinome. Taip galvoja septintojo festivalio „Camino de Fluxus“ rengėjai ir kviečia į Kauną.Jurgio Kubiliaus parengtos muzikos naujienos apie nemokamas muzikos pamokas britams, lietuvišką pavardę Gramophone muzikos apdovanojimuose ir kaip amerikietis muzikantas tapo milijonieriumi, pasitelkęs dirbtinį intelektą.„Su žmogumi reikia užmegzti nematomą ryšį, kad jis atiduotų dalelę savęs“, – sako fotomenininkė Greta Skaraitienė, rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Jolanta KryževičienėŽanos Jegorovos nuotr.

Šiandien prasideda tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Jis oficialiai pradedamas Vilniaus ir Sorbonos universitetų organizuojama konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė, bendra patirtis“. Išsamiau apie šią konferenciją, sezono reikšmę ir bendrą Prancūzijos bei Lietuvos patirtį – Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.Naujame LRT KLASIKA, taigi ir „Pakeliui su Klasika“ sezone sugrįžta pasaulio muzikos naujienų rubrika. Kiekvieną ketvirtadeinį ją pristato jaunosios kartos kompozitorius Jurgis Kubilius, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Nyderlanduose. Naujienose sužinosime apie svarbiausius muzikos pasaulio įvykius ir dairysimės po klasikinės muzikos gyvenimo užkulisius – kaip gi iš tiesų atrodo scenoje spindintis muzikų gyvenimas.Rugsėjo 14-16 dienomis W galerijoje Naujosios Vilnios Dūmų fabriko teritorijoje rengiama trijų dienų trukmės šiuolaikinių japonų menininkų poezijos, skulptūros ir muzikos instaliacijos paroda, kurią lydės diskusija apie meninių veiklų (ne)prieinamumą žmonėms, atsidūrusiems visuomenės paribiuose.Juozo Miltinio dramos teatras sezoną pradeda su šiuolaikine dramaturgija. Ivano Vyrypajevo ir Mykola Mišyno režisuotame spektaklyje „Mahamaya electronic devices“ nagrinėjamos temos kviečia gilintis į žmonijos prigimtį. Pirmasis sezono spektaklis – dinamiškas šiuolaikinis vienos dalies pastatymas, kuriame nėra nei aiškios siužetinės linijos, nei konkrečių personažų. Panevėžyje lankėsi ir spektaklio repeticiją stebėjo kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kolegė žurnalistė Irma Janauskaitė. Kokie keliai ją atlydėjo į žurnalistiką? Kokios veiklos padeda semtis įkvėpimo ir kas tampa Irmos poilsiu?Ved. Gerūta Griniūtė

Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė visą gyvenimą rašo knygas apie žinomus Lietuvos kultūros žmones – Aleksandrą Staškevičiūtę, Vytautą Kernagį, Robertą Verbą, Vladą Bagdoną, Arūną Žebriūną, Olgą ir Grigorijų Kanovičius.Rašo ir toliau, šį kartą – apie scenografę Jūratę Paulėkaitę. Kiekvieną kartą – tai ne tik vis nauja ir savita knygų herojų gyvenimo ir kūrybos istorija. Tai kaskart nauja ir savita Rūtos Oginskaitės rašymo istorija: skirtingi užsimezgę santykiai, skirtinga patirtis, skirtingas rezultatas.Apie susitikimus su knygų herojais ir iš jų atsirandančias rašymo istorijas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Rūta Oginskaite.Nuotraukos autorius – Dmitrijus Matvejevas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, keitėsi daugelio žmonių gyvenimai, skatinę pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tikrais savo žemės šeimininkais pasijuto kaimo žmonės. Ne visiems, anuomet pradėjusiems ūkininkauti, pasisekė. Laimėjo tie, kurie nepristigo ryžto, sumanumo ir atkaklumo įveikti sunkumus. Tarp jų LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė su šeima.Kiekvieną naują darbo savaitę Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendruomenė pradeda sugiedodama himną ir iškeldama trispalvę. Patriotiškumo vertybės yra vienos svarbiausių mokykloje, ateityje siekiama turėti kadetų mokyklos statusą. Anot mokyklos direktoriaus, Lietuvos kariuomenės rinktinės nario, orientacininko Regimanto Kavaliausko bei direktoriaus pavaduotojos ugdymui Daivos Gramalienės, skautiška veikla ir pilietinio pasipriešinimo žinios yra svarbios kiekvienam žmogui.Įdomu žinoti. Dabar pats laikas pasirūpinti kambarinių augalų priežiūra. Juos persodinti į tinkamai parinktus vazonus ir gerą žemę, patręšti. Kai kuriuos pavasarį galima padauginti. Kaip tai tinkamai padaryti, pataria Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.Ved. Regina Montvilienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip naujosios technologijos keičia santykių ir meilės suvokimą? Kokias problemas jos padėtų spręsti, ir kokias galbūt sukeltų?Šiauliuose vasario 16- ąją prisimenamas laisvės kelias. Siekiama, kad istorines pergales įprasminantys renginiai suburtų skirtingas kartas.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Susanne Jansson dramą „Žiemos vanduo“ ir Ursulos K. Le Guin romaną „Kairė tamsos ranka“.Vilniečiai šiandien vėl galės stebėti gatvės teatro spektaklį „Signatarai eina fotografuotis“.Kokias istorijas mums gali atskleisti tarpukario valstybinės reikšmės apdovanojimai?Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune nuo Vasario 16-osios kviečia aplankyti po 90-ies metų pertraukos duris atveriantį Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarį.Savo kelionę po Lietuvą su nemokama programa „Laisvės muzika“ pradėjo akademinis Kyjivo pučiamųjų orkestras.Ved. Marius Eidukonis

Kiekvieną mėnesį kalbame vis kita tema, o pokalbius ir diskusijas KALBA MAMOS narystės prenumeratores kviečiame pratęsti Discord‘e bei rytmečiuose įvairiuose miestuose. Prisijunk ir tu, jei ieškai mamų bendruomenės. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu. Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais. Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime. Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia. Taip pat šnektelėjome: kodėl retai moterys gali apie savo gimdymą ir motinystės iššūkius kalbėti su savo mamomis?Kodėl neretai iš vis vengiame kalbėti apie gimdymą, nors ji sunkiais, slogiais, klampiais sluoksniais yra mumyse nusėdusi?Kaip rasti drąsos priimti sprendimus pačiai?Kaip gimdyme pasireiškia „geros mergaitės sindromas“? Gero klausymo! Kalbėkime, mamos Marija

Tiesiant Rail Baltica geležinkelio vėžę Panevėžio rajone ir siekiant įkurti naują laisvąją ekonominę zoną dvi savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono – nutarė pasirašyti beprecedentę sutartį. Pagrindinis šio dviejų Panevėžio regiono savivaldybių planuojamo drauge vykdyti projekto tikslas – palankesnėmis finansinėmis sąlygomis išvystyti naujoms investicijoms pritraukti skirtą teritoriją, kuriančią pridėtinę vertę Panevėžio regionui. Pokalbis su savivaldybių merais ir Panevėžio rajono gyventojais apie lūkesčius galimiems pokyčiams.Širvintų rajone šiais metais pradėtas vykdyti mobilus darbas su jaunimu. Kiekvieną savaitę Širvintų atviro jaunimo centro darbuotojų ir savanorių komanda vyksta į Musninkų ir Gelvonų gyvenvietes, kur ne tik įprasminamas jaunuolių laisvalaikis bet ir sprendžiamos psichologinės problemos.Venesuelos laboratorijose veisiama nauja, ekologiška bulvių rūšis. Tikimasi, kad jos sukūrimas prisidės ir prie šalies ekonomikos gaivinimo.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kalėjimo departamento duomenimis kas penktas nuteistasis linkęs nusikalsti pakartotinai ir grįžta į kalėjimą. Į LRT Girdi kreipęsi gyventojai klausia, kodėl kalėjimuose perauklėjimas neveikia? Psichologai sako, kad trūksta pagalbos grįžtantiems į laivę. Teisingumo ministerija pokyčius žada.Antstolių sugrąžintos lėšos šiemet išaugo beveik trečdaliu. Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 milijonus eurų.Kiekvieną vasarą grįžtame prie diskusijos, ar kavinės, barai turėtų duoti klientams vandens nemokamai. Didžiųjų miestų vandentvarkos įmonės už tai net pasiūlė kompensacijas. Kokia jūsų nuomonė, ar kavinės, barai turėtų duoti vandens nemokamai?Abiturientams jau išdalinti brandos atestatai, tačiau vis dar nerimsta aistros dėl matematikos egzamino šiemet pakeltos kartelės. Kitas nerimas būsimiems pirmakursiams, kur reikės gyventi įstojus į aukštąsias mokyklas. Kaip tik šią savaitę baigiasi priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šias ir kitas aktualijas aptariame su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.Kaip genai gali nulemti mūsų socialinį elgesį? Į šį klausimą sociologai bando atsakyti tirdami didžiules genetinių duomenų bazes. Daugiau apie sparčiai besivystančią sociogenomikos mokslo sritį – Karolinos Panto reportaže.Ved. Rūta Kupetytė

Prisimename Lietuvos archeologų motina vadinamą Rimutę Rimantienę.Liko vos kelios dienos iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Kaip šis įvykis keičia kultūrinį gyvenimą ir kultūros įstaigų veiklą sostinėje?Pasaulinio garso kompozitorius Michaelis Gordonas Vilniui sukūrė kūrinį 9-iems trombonams. Tai paskutinis darbas, sukurtas projektui „Muzika Vilniui“.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie tai, kodėl muzikantams taip sunku palikti sceną, apie robotą – dirigentą Pietų Korėjoje bei Renė Magrito piešinius Briuselyje.„Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo švietimo ministrė atsistatydino, o kultūros ministras – ne. Niekam tai ir nerūpėjo. Kaip manote, kodėl?“ – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nostalgiją jautė dar Homero aprašytas Odisėjas. Terminą jau XVII amžiuje panaudojo jaunas medikas Johanesas Hoferis. Nostalgija laikyta liga, psichikos sutrikimu. Bet filosofai siūlo pamąstyti ir apie nostalgiją dabarčiai ar net ateičiai, galinčią užklupti ir esant namuose.Kiekvieną vasaros savaitgalį viename ar kitame Lietuvos krašte, o kartais net ir keliuose vyksta po festivalį. Vieno pirmųjų festivalių po atviru dangumi „Bliuzo naktys“ organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka pripažįsta, kad prieš daugiau kaip dešimtmetį jo paties ištartą frazę, jog Lietuva neturi festivalinės kultūros, jau reikia keisti. Kartu jis svarsto, kad festivalių Lietuvoje kartais net atrodo per daug, tačiau kiekvienas toks renginys prisideda ir prie regiono, kuriame vyksta, kultūrinio išskirtinumo, ir atneša ekonominę naudą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kiekvieną kartą, kai pagalvojame, kad antisemitizmą jau galime palikti istorijos vadovėliams, atsiranda iniciatyvus durnius, kuris įrodo, kad mūsų galvota neteisingai. Kas mums blogai, kad vis dar valkiojame prietarus, kurie jau prieš tūkstančius metų buvo totalus blogis?Ved. Aidas Puklevičius

Valdovų rūmuose XVIII a. kompozitoriaus Giovanni Alberto Ristori operą „Ariadnė“ atliks jungtinis, specialiai šiai operai susibūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Pokalbis apie operą ir tai, kaip sekasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Baroko operos magistrantūros studijų programos studentams.Pasibaigus Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamiems Metų kūrinių rinkimams, šiais metais buvo skirta ir Jaunojo kompozitoriaus premija, kuri atiteko kompozitoriui, muzikos kritikui, renginių organizatoriui ir vedėjui Jurgiui Kubiliui.Japonijoje išleista publicistės Kumiko Hirano knyga „Meidži eros Japonija, apie kurią svajojo Lietuva“. Tai atnaujinta 2010 metais išleistos knygos „Japonija ant kalvos“ versija.Vienas žymiausių šiandienos diplomatų Henry Kissingeris pasitinka savo 100-metį. Apie jo žingsnius tarptautinėje politikos scenoje – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Muzika, kūrybos ir improvizacijos vėjas, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose – kodėl būtent taip klojasi dainininko Jurgio Brūzgos kelias? Kas lėmė esminius gyvenimo pasirinkimus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Teigiama, kad žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie iki 10000 marketingo stimulų, o mūsų nykštys kasdien vidutiniškai „nukeliauja“ beveik 400 metrų mūsų telefono ekrane. Vartotojų dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau, o patys žmonės informacijos gausos perkrauti ne visada priima sprendimus, kurie naudingi jiems patiems, o tuo labiau aplinkai.Kaip atliekami neuromarketingo tyrimai? Ar neuromarketingas gali padėti formuoti tvaresnį žmonių elgesį? Kokį vaidmenį šiuo atveju atliks dirbtinis intelektas?Pokalbis su Kauno technologijos universiteto, Skaitmeninių transformacijų centro neuromarketingo specialiste, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos bendraįkūrėja bei vadove Egle Vaičiukynaite.Ved. Ignas Klėjus

Ūkių stambėjimas, kartų kaitos kaime problema, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, stichinės oro sąlygos – tai tik keletas priežasčių lemiančių ūkininkų rato siaurėjimą visoje Europoje. Per dešimtmetį Lietuvoje praradome daugiau nei 50 procentų ūkininkų. Kaip tokias tendencijas vertina mokslininkai, papasakos VDU ŽŪA profesorė, daktarė Vilma Atkočiūnienė. Sužinosite, kodėl 15 metų sūrius gaminę ir ožkas laikę, Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas, visgi nusprendė atsisakyti veiklos. Ūkininkų rato mažėjimą Lietuvoje aptars ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Kovo 30-ąją Kauno rajone Akademijoje prasidės jau 27-oji tarptautinė paroda „Ką pasėsi“. Kaip teigia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė, bus kuo nustebinti lankytojus. Daug dėmesio renginyje bus skiriama dirvožemio gerinimo aktualijoms aptarti.Ved. Rūta Katkevičienė

Rūpestis Ukrainos švietimo sistema, dėmesys kultūros paveldo išsaugojimui – ką UNESCO daro ir darys dėl Ukrainos?Po Rusijos invazijos Ukrainoje keliai į Lietuvą buvo uždaryti ne vienam atlikėjui iš Rusijos, tačiau per metus netrūko bandymų organizuoti jų koncertus. Ką tokie bandymai simbolizuoja ir kiek dar būsime akylūs?Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas šios šalies menininkams. Kaip jiems pagelbėjo Lietuvos kultūros institucijos?Kokios karo niokojamos šalies kūrėjų svajonės? Kodėl svarbu svajoti? Įspūdžiai iš parodos „Saldžių svajonių fondas“.Fotografė Elena Tita savanoriauja Zaporižėje ir tuo pačiu metu dokumentuoja kasdienybę. Kokia galią fotografija įgavo kare?Sugriautos kultūros įstaigos ir kultūros paveldo objektai, apiplėšti muziejai, išvykę į užsienį kūrėjai. Kokie didžiausi darbai laukia Ukrainos kultūros sektoriaus? Pokalbis su Ukrainos Kultūros ir informacijos viceministre Katerina Čiujeva.Poetas Vainius Bakas prieš metus pradėjo rašyti eilėraščius karui. Kiekvieną karo dieną po vieną. Dalis jų nugulė į rinktinę „Pasiklydusios kulkos“. Kaip poezija padeda suprasti karą?Ukrainos rašytojai tapo vieni dažniausiai viešumoje kalbantys apie karą. Kokią misiją karo sąlygomis atlieka literatūra? Pokalbis su rašytoja Oksana Zabučko.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Elena Tita

Rubrikoje „4 milijonai“ pokalbis su viena garsiausių Lietuvos dviratininkių Edita Pučinskaite, kuri baigusi karjerą gyvena Italijoje ir ten organizuoja dviračių renginius.Kas nutinka, kai itin uoliai mėginame atitikti kitų įsivaizdavimus ir gyventi „tobulą“ gyvenimą? Apie nerimą ir panikos atakas pasakoja Ernesto Jankausko filmas „Man viskas gerai“. Studijoje dailininkas Paulius Jurevičius ir aktorė Gabija Siurbytė, patys žinantys, kas yra panikos atakos.Kokios naujovės vėžio tyrimų srityje? Apie tai pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaite, neseniai už nuopelnus onkologijos mokslui apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.„Darbas nuo vasario 24 d. pasikeitė, nes jei anksčiau tokį kiekį maisto pagamindavome per mėnesį, tai dabar pagaminame per savaitę, ir netgi truputį daugiau. Padidėjo ir perdirbamų daržovių kiekis. Kiekvieną dieną į džiovyklą pakrauname pusę tonos daržovių“, pasakoja Lvivo savanorių virtuvės viena įkūrėjų Lyuda Kuvayskova ir priduria, kad dirba be laisvadienių, nes vaikinai fronte jų irgi neturi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su absurdiškomis situacijomis aprašytose istorijose, o po to matome jų veidrodinį atvaizdą savo kasdienybėje, norisi ir vėl klausti – kiek menas imituoja gyvenimą, o kiek būna atvirkščiai?Ved. Aidas Puklevičius

Sekmadienio transliacijos metu, prieš pamokslą, ir po jo pamaldų vedėjai dalinasi MB bendruomenės informacija.

Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas, ir Meinardas Valkevičius, režisierius, animatorius ir visuomenės veikėjas. Kaip atrodo animatoriaus kiekviena diena? Meinardas, ko gero, būtų puikus produktyvaus darbo pavyzdys, kai tuo pačiu vykdo ir animatoriaus, ir režisieriaus, ir studijos vadovo funkcijas. Po darbo valandų laukia šeima ir triatlono treniruotės. Kartais tenka ir bėgioti po ofisą, norint suspėti būti visur. Ir pagrindinis klausimas - kaip atrodo žmogus, kurio akys dega iš pasitenkinimo pasakojant apie savo veiklą ir kuris tiki tuo, ką daro?Meinardas - žmogus, nuplaukęs Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno. Ko galima iš to pasimokyti ir pasisemti vadovams? Ar yra čia panašumų?Visą tą laiką - ir treniruočių metu, ir plaukimo metu - tu turi save motyvuoti nesustoti. Kiekvieną dieną darbe tu taip pat kovoji su iškilusiais nesklandumais. Sportas užgrūdina darbui, kad negalima pasiduoti.  Turėti svajonę ir viziją. Vakare įsivaizduoti, kaip tu gauni apdovanojimą. Ryte atsikėlus pagalvoti, koks šiandien galėtų būti žingsnis link svajonės. Lapukai, priminimai ir daugybė kitų patarimų. Ir tai paprasti žingsniai, kuriuos gali atlikti kiekvienas. O svarbiausias dalykas - garsiai apie tai šnekėti. Nes tai neleidžia pasiduoti. Organizacija turi viziją ir tikslą, kurio link juda. Fokusas turėtų būti ne į tai, kaip stabdyti ir atleisti žmonės, taupant išlaidas. Bet į tai, ką galima padaryti daugiau ir kitaip, kad nereikėtų žengti žingsnio atgal, kaip važiuoti neprarandant greičio. Dienos gale visuomet galima savęs paklausti - ar padarei tą vieną žingsnį į priekį?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sako, kad Ukrainos karinės pajėgos pietuose jau išvadavo 41 gyvenvietę, tačiau paminėjo, kad nepatikslintas skaičius karių žuvo per susirėmimus.Jungtinėse Valstijose dalyje valstijų vis dar skaičiuojami vidurio kadencijos rinkimų balsai, bet aišku viena: prognozuota raudonoji respublikonų banga kongreso neužtvindė. Kodėl respublikonams nepavyko užsitikrinti rinkėjų balsų ir kas laukia respublikonų partijos, pasakoja Živilė Raškauskaitė.Seimas nepritarė siūlomoms pataisoms dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo. Projektas, kuris siūlė įpareigoti darbdavius padengti darbuotojams, dirbantiems nuotoliu, elektros, interneto, vandens, šildymo ir kitas išlaidas grąžintas tobulinti. Ką jūs manote, ar darbdaviai turėtų apmokėti už elektrą ir kitas namuose patiriamas išlaidas, kai dirbama per nuotolį?„Aš vėl pas jus grįžtu”; „Kiekvieną nelemtą rudenį blogėja”, „Vėl rėkiu ant vaiko, nenoriu rėkti”. Lapkritis yra vienas iš tų populiariausių mėnesių apsilankyti psichiatro kabinete. Rugsėjį ir spalį žmonės dar kažkaip laikosi, tęsia vaikščiojimus parkuose, bendrauja, dar nesusisuka į „nieko nenoriu” kamuoliuką. Lapkritį tamsėja, šaltėja, šlapėja, niūrėja. Vėlinės primena tą siaubingą tiesą, jog nesame amžini. Taip socialiniame tinkle Facebook rašo gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kodėl taip sunku išgyventi lapkritį?Atlikėja Monique pristato naują rudenišką singlą „Mačiau ją“: „Nereikia bijoti konfrontacijos“.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Aktorė ir rašytoja Kristina Savickytė pristato tinklalaidę „Balsas iš salės“. Kiekvieną mėnesį naujame epizode susitiks kūrėjai ir žiūrovai pasikalbėti apie spektaklius iš skirtingų perspektyvų.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė pasakoja apie pirmą kartą Briuselyje vykusį festivalį FAME – Festival Where Arts Meet Empowerment (liet. Festivalis, kuriame susitinka menai ir įgalinimas).Vilniaus Getės institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka, pristato vokiečių fotografės Christinos Stohn darbų parodą „За Свабоду/ Už laisvę / For Freedom“.LRT KLASIKAI – 19 metų. Pokalbis su radijo stoties bendraamžiais – festivaliu „Scanorama“ bei kompozitoriumi Vykintu Baltaku, kuris kaip tik skaičiuoja 19 metų nuo savo pirmosios premjeros Lietuvoje su opera „Cantio“. Kaip kito kultūros konceptas Lietuvoje ir užsienyje?Nuo šio penktadienio Lietuvos kino teatruose biofantastinis Kristinos Buožytės ir Bruno samper filmas „Vesper“.LRT radiotekoje pasirodo naujas tinklalaidės 72 atspalviai epizodas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

NFL sezonas grįžo ir kartu pabudinti iš miego grįžta ir NFL Lietuva Podcast kūrybinė grupė. Kiekvieną trečiadienį nuo 17:00 Lietuvos laiku girdėsite mūsų laidas per Start FM 94.2 ir rasite podcastų platformose. Ieškokite mūsų nuo šiandien iki pat vasario mėnesį vyksiančio SuperBowl. Pirmojoje laidoje su Mindaugu Berčiu ko gero laukiamiausias svečias - aštrias strėles strėles kone kiekvienai komandai prilaikantis Rokas Tverijonas, Ačiū visiems, kurie mums siuntė žinutes ir laukė sugrįžtančių į eterį.

Lietuvos kompanija „EkoDrena“ siūlo pasenusius melioracijos drenažo įrenginius keisti reguliuojama drenažo sistema. Labiausiai ji pasitarnauja kai ištinka sausra, o kai dirvose vandens perteklius - dirba kaip įprasta sausinimo melioracijos sistema. Įsirengęs šią sistemą ūkininkas Kasparas Mulevičius iš Pasvalio r. skaičiuoja, kad derlius didėjo 20 procentų, o trąšų naudojimas mažėjo 15 procentų. Dirvose sulaikomas vanduo neišplauna azoto, tad jis neteršia aplinkinių vandens telkinių, o lieka dirvoje maitinti augalų.Asmeninė žoliautoja - taip save pristato Rasa Buslavičienė iš Vilniaus r., pagal gamtinės žemdirbystės principus auginanti tūkstančius įvairiausių augalų. Vienus augina pagal išankstinius klientų užsakymus maistui, kitus – dekoratoriams ir floristams, filmų kūrėjams bei siekiantiems atkurti senąsias augalų veisles.Pasakojimas iš užsienio. Kiekvieną dieną aštuoniasdešimtmetis indas Kalemas Khanas keliasi auštant ir žingsniuoja savo mango medžio link, kuriam 120 metų, o ant jo auga 300 skirtingų vaisiaus veislių.Ved. Kristina Toleikienė

Festivalio organizatorius Laimutis Genys pasakoja, kas laukia iki vasaros pabaigos.

Pokalbis su komiku, aktyvistu, 1k paramos fondo Ukrainai įkūrėju Olegu Šurajevu apie tai, kaip karas pakeitė jo asmeninį ir artimos aplinkos gyvenimą.Kiekvieną dieną beveik visą savo laiką skiriant paramos ir mitingų organizavimui, Olegas pripažįsta, kad nevengia eiti į atvirą konfliktą su žmonėmis, kurie demonstruoja palaikymą Rusijos veiksmams. Pasak Olego, viltį dėl Rusijos žmonių sąmoningumo jis prarado dar keli metus iki karo pradžios, kaip teigia komikas – Rusijoje būti laisvai mąstančiais žmonėmis nesirenkama dėl savisaugos.Ved. Ignas Klėjus

Dvidešimt pirmoji karo savaitė… Žmonės adaptuojasi prie naujos realybės, vieni pavargsta, kiti įsijungia į įvairiausias veiklas. Lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, aktyviai palaiko Ukrainą ir dalyvauja įvairiose veiklose, remiančiose Ukrainos žmones. Apie drąsius pasirinkimus laidoje pasakoja: Jonas Mušinskas, aštuoneri metai gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, prasidėjus karui, pasiėmė atostogas ir, kartu su broliu, atvyko savanoriauti į Ukrainą, Lvive esančiame pabėgėlių centre įsikūrusioje paramos fondo „Saulės smiltys“ bazėje ir Vita Gailiūnaitė, renginių organizatorė, jau 22 smetus gyvenanti San Fransiske, San Fransisko lietuvių bendruomenės atstovė.„Daug kas stebisi, kodėl aš, gyvendama Amerikoje patogų gyvenimą, atskridau į čia ir važiuoju į šalį, kur vyksta karas. Karas Ukrainoje labai glaudžiai susijęs su mano šeima. Aš esu kilusi iš tremtinių šeimos“, - sako Vita. - „Važiuoju į Ukrainą, nes turiu tai padaryti dėl Ukrainos, dėl savęs, dėl savo šeimos praeities, turiu atsidėkoti už kovą praeityje, o taip pat padėti nukentėjusiems Ukrainoje šiandien. Juokauju, jei Angelina Jolie buvo saugi Ukrainoje, tai ir aš būsiu saugi“.„Pasakoti apie žmonių gyvenimą čia, pabėgėlių centre, yra labai sunku. Kiekvieną dieną stengiamės bendrauti, nors žmonės labai užsidarę, stengiamės, kaip tik galime pradžiuginti vaikučius. Apie išvykimą namo negalvoju, būsime tiek, kiek reikės“, - pasakoja Jonas.Abu pašnekovai kviečia nepavargti, nepriprasti prie karo ir kiekvieną dieną išgyventi kaip paskutinę, nes niekas nežino, kas gali nutikti rytoj.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiomis dienomis matomas Lietuvos gyventojų vieningumas ir skiriama pagalba Ukrainai rodo, kiek daug galime pasiekti veikiant iš vien. Mamų unijos darbai šių sudėtingų aplinkybių fone negali sustoti. Kiekvieną dieną ruošiame vaikus ir jų šeimas kovai su klastinga onkologine liga. Ar Jūs pasiruošę prisijungti prie stipriausios mažųjų kovotojų palaikymo komandos? Apie tai FM99 kalbėjome su Egle Mėlinauskiene.

"Kiekvieną diena kreipiasi po vieną, du ar tris žmones, tai dažniausiai būna vaikai su peršalimo ligomis," - apie situaciją pasakoja Dmitrij Kačiurin, Alytaus St.Kudirkos ligninės direktoriaus pavaduotojas.

„Įsivaizduokite, kaip galėtų atrodyti pasaulis, jei kiekvienas pirmiausia pasirūpintų savo uodega. Skirkite dėmesį tam, kas jus augina, kelia šypseną ir virpulį. Būsite šokiruotos, kiek durų jums atsidarys vien dėl to, kad esate laimingos,“ - tai šios radijo laidos viešnios žodžiai. Kiekvieną dieną šimtus žmonių ji kviečia daryti tai, ką mokame vos gimę, bet augdami pamirštame: mylėti save, džiaugtis savo kūnu, priimti jį tokį, koks yra, juo žavėtis ir būti jam dėkingam. „Laimės dietoje“ Aurelija Ivanauskaite ir jos 10 būdų susidraugauti su savo kūnu.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Kaip ir kiekvieną penktadienį kalbame apie projektą „Lietuvos balsas. Kartos“. Kiekvieną penktadienį Vytenio kolegė Paulina paruošia interviu. Šįkart svečiuose – projekto dalyvė ir scenos legenda Birutė Petrikytė.

Kaip ir kiekvieną penktadienį kalbame apie projektą „Lietuvos balsas. Kartos“. Kiekvieną penktadienį Vytenio kolegė Paulina paruošia interviu. Šįkart svečiuose – vokalo mokytoja Donata Virbilaitė.

Į Vilnių grįžta specialus meno maršrutas „SU-MENĖK“. Kiekvieną vasario savaitgalį sostinės gyventojai ir miesto svečiai galės nemokamu keliauti viešojo transporto maršrutu ir lankyti galerijas bei muziejus. Lankytojų lauks įvairios edukacinės veiklos, ekskursijos, susitikimai su parodų autoriais, filmų peržiūros.Tarptautinė Venecijos bienalė paskelbė 2022 m. pagrindinėje bienalės parodoje dalyvaujančių menininkų sąrašą. Tarp 213 kūrėjų iš 58 šalių – menininkė Eglė Budvytytė, kuri Venecijoje prisistatys kartu su Marija Olšauskaite ir Julija Steponaityte. Pokalbis apie darbą „Dainos iš Komposto: Mutuojantys Kūnai, Yrančios Žvaigždės“.Nuo vasario 5 d. kiekvieną šeštadienį LRT KLASIKOS eteryje – garso menininko Arturo Bumšteino autorinė laida „Radijo menas“. Ištrauka iš Mariaus Eidukonio pokalbio su naujos laidos autoriumi ir pirmosios „Radijo meno“ laidos fragmentas.Paulinos Nalivaikaitės klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – nuo Suomijos vunderkindu vadinamo dirigento Tarmo Peltokoskio naujos pareigos Brėmeno kamerinėje filharmonijoje iki dovanos Florencijos operos teatrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – multiinstrumentininkas, kompozitorius, prodiuseris Remigijus Rančys ir jo nepaprasto kūrybinio produktyvumo receptas.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kaip ir kiekvieną penktadienį kalbame apie projektą „Lietuvos balsas. Kartos“. Kiekvieną penktadienį Vytenio kolegė Paulina paruošia interviu. Šįkart svečiuose – projekto reporterė Ieva Mackevičienė.

Kaip ir kiekvieną penktadienį kalbame apie projektą „Lietuvos balsas. Kartos“. Kiekvieną penktadienį Vytenio kolegė Paulina paruošia interviu. Šįkart svečiuose – projekto vedėjas Rolandas Mackevičius.

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos kiaulių augintojai, per savaitę parduodami apie 19 tūkstančių kiaulių, patiria daugiau kaip milijono eurų nuostolių. Dėl kiaulienos perprodukcijos Europoje ir didėjančių auginimo kaštų galime likti be lietuviškos kiaulienos. Ar gelbės sektorių valstybė?Povilas Ruželė jau 96 metus gyvena savo tėvų įkurtoje sodyboje Degenių km. Rokiškio raj. Senolis rūpinasi namais, prižiūri augalus ir dar vairuoja automobilį.Varnių regioninis parkas išsiskiria įpūdingu Žemaičių aukštumos kraštovaizdžiu ir ežeriniu gintaru. Parko direktorės Irenos Zimblienės pasakojimas.Ved. Arvydas Urba

Šioje laidoje "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" kalbame su GELBĖKIT VAIKUS psichologe, pozityvios tėvystės programos „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ eksperte Silvestra Markuckiene apie tai, kas yra pozityvi tėvystė, kaip tai pritaikyti kasdienoje, kiek svarbu tėvams žinoti vaikų raidos etapų specifiką ir daug kitų aktualių temų.

Niekas negali grįžti atgal ir pradėti iš naujo, bet kiekvienas mūsų gali nubudęs ryte nuspręsti sukurti kitokią pabaigą. Rytas - tai vilties, atradimų, naujų pažadų ir svajonių metafora, ir vis dėlto neretai nubundame prislėgti viso pasaulio rūpesčių. Tad šįkart LAIMĖS DIETA skirta rytams ir žmogui, su kuriuo prasideda nereto mūsų diena. Apie rytus be ir su žadintuvu, apie džiaugsmą augti ir dalykus, kurie nuspalvina kiekvieną dieną, kalbamės su „Labas rytas, Lietuva“ vedėja, žurnaliste, Ugne Sipare.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Legendiniame Miuncheno klube „Unterfahrt“ įvyko Lietuvos džiazo savaitgalis. Tris vakarus iš eilės klubo scenoje grojo „Brave Noises“, Dmitrijus Golovanovas, Viktorija Gečytė ir grupė „The Vibe Tribe“. Kokius įspūdžius parsiveža muzikantai?Labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ projektas siekia sumažinti vaikų patiriamą stresą gydytojo kabinete. Tai vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje, kai medicinoje bandoma pritaikyti virtualią realybę.Antradienį Varėnos kultūros centre vyks jau trečią kartą organizuojamas festivalis „Folk ratu“. Kodėl reikia tokio festivalio kalbame su viena jo organizatorių Ineta Meduneckyte-Tamošiūniene ir kompozitoriumi, atlikėju Gediminu Žiliu.Savaitgalį Otavos tarptautiniame kino festivalyje buvo pristatytas atlikėjos Jurgos Šeduikytės animacinis filmas „Mora Mora“. Ką apie šį trumpametražį filmą pasakoja pati atlikėja?„Floristika ir pažintis su gėlėmis yra ne vien grožis ir estetika, tai yra jausmas bei dar šis tas daugiau“, – būtent taip savo aistrą floristikai apibūdina jaunas menininkas Lukas Svirplys.„Kiekvieną kartą, kai į rankas paimu teptuką ir priartėju prie drobės, skamba J. S. Bacho muzika. Esu užkietėjęs „bachistas“, – prisipažįsta tapytojas Giedrius Kazimierėnas. Kodėl jis dievina J. S. Bachą? Kiek menininkui svarbus jo darbų vertinimas ir kaip reikia susidoroti su paveikslų premjeros metu kylančiu jauduliu?Ved. Marius Eidukonis

Kviečiu paklaidžioti po motinystės netobulumus ir įkvėpimus su penkių vaikų mama, menininke, kūrėja Ieva Juodelyte. Ievos vardą pamatysite internete paieškoję „Mummymoon“, „Zebra I can see“, „Motula“ prekinių ženklų, kuriuos ji įkūrė. O šiandien ji savo širdį ir laisvą laiką, kiek jo gali turėti mama, per keliolika metų į pasaulį paskui save pasikvietusi dar ir 5 sielas, atiduoda projektui „Women Are Poems“, apie kurį plačiau čia dar pakalbėsime. Kviesti pokalbiui nepažįstamą žmogų man kaskart yra nuotykis, kurio pabaigos nežinau. Pokalbis apie tai, ką reiškia būti mama, visada prašosi nuogo atvirumo. Čia jo išgirsite gana daug. Bent jau man taip atrodo. Pradėję nuo Ievos profesinio kelio, jos projektų, atžingsniavom prie tobulybės siekio ir lūkesčių, dūžtančių į šukes. Kartais labai aštrias. Prie klausimo „o kas aš esu?“, prie pilnatvės jausmo ir atsakymų, kurių galbūt net neieškai, bet jie susiranda. Prie nuovargio, prie gyvenimo kasdienybėje su 5 vaikais, prie gimdymų ligoninėje ir namuose. Išsipildymas, rutina, gimdymai, nuovargis, bendravimo su suaugusiais troškulys – tai penki Ievos raktažodžiais, kurių sulaukiau prieš pokalbį. Visus juos paliesime. Kviečiu klausyti. Linkėjimai, Marija

Ši laida įrašyta Joniškio rajone, Buivydžiuose, kaimo turizmo sodyboje „Namukas“, po pirmosios dienos etapo kalbamės su Camino Lituano savanoriais Mariumi Minkevičiumi, Jolanta Kručkauskaite - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro vadove ir Alvydu Valenta, žurnalistu, poetu, esperantininku. Laba diena ir Jums, gerbiamas Alvydai. Su laidos svečiais kalbamės jiems įveikus pirmąjį Camino Lituano kelio etapą Žagarė – Buivydžiai, beveik 29 kilometrus.Liepos 5-ąją dieną Žagarėje startavo unikalus iniciatyvos „“Draugystė veža projektas „Mums pakeliui“. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame dalyviai tikrai pasiryžę nueiti 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną keliautojai eina vis nauju etapu ir kiekvieną dieną komandą sudaro keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis.Camino Lituano – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.Kaip sekėsi projekto „Mums pakeliui“ žygeiviams įveikti pirmąjį etapą. Kaip buvo sukurtas Camino kelias ir kas tai yra, kodėl savanoriai tiek daug savo laiko ir širdies skiria jam. Ar skiriasi neregio kūrėjo pasaulis nuo reginčio kūrėjo pasaulio? Nuoširdus ir labai įdomus pokalbis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, o tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame tikrai nueisime 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną eisime vis nauju etapu ir kiekvieną dieną keliautojų komandą sudarys keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis. Kiekviena diena turi ir savo temą. LRT.LT puslapyje yra projekto anketa, taisyklės, išsamūs aprašymai, kur galite apie viską paskaityti plačiau.Laidoje dalyvauja du keliautojai visomis prasmėmis. Juozas Gaižauskas – aktorius, rašytojas, TV laidų bei renginių vedėjas, prodiuseris, dainų kūrėjas, atlikėjas ir piligrimas. Vytis Venslauskas – reklamos ir marketingo projektų kūrėjas, viešosios įstaigos „Turizmo plėtros institutas“, administruojančios iniciatyvos Draugystė veža projektus, direktorius, aistringas motociklų mėgėjas, neseniai grįžęs iš žygio po Ispaniją ir Portuhgaliją, nors ruošėsi į Maroką, taip pat ir piligrimas.Visi mes kiekvieną dieną vaikštome nuo ryto ligi vakaro – vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau ne kiekvienas pasiryžta leistis į piligriminį kelią. Tam įgyvendinti ir Juozui Gaižauskui prireikė nemažai laiko – net 5-erių metų. Laidoje J.Gaižauskas dalijasi savo kelio ieškojimais ir atradimais. Kaip sugalvojo eiti į piligriminį kelią ir kodėl taip ilgai ruošėsi? Su kokiais iššūkiais ir atradimais teko susidurti kelyje ir po jo? Taip pat laidoje kalbamės apie knygą „Dievas su šlepetėmis“. Taip vadinasi pirmoji aktoriaus Juozo Gaižausko knyga. Ji gimė po žygio Šv. Jokūbo keliu. Ir pavadinimas, sako Juozas, nėra atsitiktinis: „knygoje Dievas iš tiesų mūvi šlepetes, pamatysite“.Vytis Venslauskas kviečia jungtis visus ir perduoda projekto organizatorių žinutę: „Šiuo projektu norime dar kartą pasakyti, kad šiandien mes visi - tiek turintys negalią, tiek ne, tiek žinomi žmonės, kurių gyvenimus sekame, tiek tie, kurie kuria šviesą ir grožį tyliai, – visi esame naujame starte. Ir toks jausmas, kad visi nauji išbandymai mums siunčiami yra tam, kad dar kartą įvertintume svarbiausia - priimti, suprasti, palaikyti ir mylėti vienam kitą.“Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Kokių muziejų tikisi lankytojai ir ten dirbantys, kokie pandemijos atradimai, muziejams vėl atvėrus duris? Kaip kaupiamos kolekcijos, kokie vykdomi tyrimai, ir kokie jų atradimai - apie tai ir kita Tarptautinę muziejų dieną pasakoja ICOM Lietuva valdybos pirmininkė – dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Muzika skamba Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje jau tris dešimtmečius. Ir tai tik dėka vieno ryškiausių Lietuvos vargonininkų, prof. Leopoldo Digrio. Jo nepamatuojamo užsispyrimo dėka – šioje sostinės bažnyčioje jau trisdešimt metų rengiami koncertai, jo įkurtas čia Religinės muzikos centras kviečia groti vargonininkus net iš Brazilijos ar Naujosios Zelandijos ir tik maestro dėka šioje bažnyčioje skamba vieni geriausių Rytų Europos regione „Oberlinger“ firmos vargonai. Ta proga su rubrika „Skambančios vietos“ ir užsukome į Šv. Kazimiero bažnyčią.Antradieninis Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.Kai sustoja laikas, užsidaro sienos – metas patirtus įspūdžius sudėti į knygą. Tokia mintis kilo ir Japonijos žavesiu užsikrėtusiam japonologui dr. Aurelijui Zykui. VDU docentas knygą būsimiems keliautojams „Septyni saulės veidai“ apie „Tekančios saulės šalį“ parašė vos per keturiolika dienų – lygiai tiek trunka kelionė į Japoniją, teigia Aurelijus Zykas, su kuriuo ir kalbame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Sostinės naujamiestyje atidaroma šiuolaikinio meno galerija „apiece“, kurios išskirtinumas – pavienių meno kūrinių parodos. Pirmoji jų – instaliacija „Soft Target“, kurią menininkų duetas Viltė Bražiūnaitė ir Tomas Sinkevičius, sukūrę iš bičių vaško.Oksfordo universiteto neuropsichiatrijos doktorantė Emilė Radytė sako, kad net išsiaiškinus, iš ko sudarytos smegenys ir kaip jos veikia, nepaaiškės atsakymas, kodėl jos yra tokios svarbios. Apie neuromokslus ir muziką, kuri nuo vaikystės ją lydi iki šiol – su Emilė Radyte kalbasi Ignas Gudelevičius.LRT KLASIKA jungiasi prie Danijos radijo inicijuoto Europos transliuotojų sąjungos projekto ir pristato ciklą „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“. Šį kartą pažintis su danų kompozitore Else Marie Pade.Lietuvos roko muzikos legenda Povilas Meškėla scenoje jau trisdešimt metų, tačiau kiekvieną dieną pradeda nuo balso lavinimo. Grupės „Rojaus tūzai“ įkūrėjas nuo pat šio kelio pasirinkimo yra ištikimas sau, mėgaujasi pasirinktu keliu, dėl kurio dėkingas ir savo mokytojams, o kūrybinę atmosferą puošia gėlėmis ir meile paukščiams. Apie roką, atsakomybę ir pasirinkimus – Povilas Meškėla pokalbyje su rubrika „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Nyderlanduose įsikūręs Keukenhofo parkas dėl tulpių garsus visame pasaulyje. Kiekvieną pavasarį čia pražysta milijonai įvairiaspalvių žiedų, tačiau dėl pandemijos jau antrus metus iš eilės Nyderlandų pasididžiavimu vadinamas parkas lankytojų priimti negali. Daugiau pasakoja Ieva Balsiūnaitė.Likus dviems savaitėms iki Eurovizijos keičiasi ne tik prognozės, kas galėtų laimėti šių metų konkursą, bet ir dalyvaujančių šalių skaičius. Anksčiau į Euroviziją planavusi vykti Australijos atstovė pasirodys nuotoliniu būdu. Renginio organizatoriai nusprendė, kad gyvai konkursą galės stebėti pusketvirto tūkstančio neigiamą koronaviruso testą pateikusių žiūrovų. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Estijoje vaistines pasiekė nosies purškalas...nuo koronaviruso. Tai šalies mokslininkų sukurtas produktas, kurio, kaip teigiama, pasipurškus į nosį, užsikrėtimo tikimybė maždaug keturioms valandoms sumažinama iki minimumo. Specialistai pabrėžia – tai nėra vaistas nuo koronaviruso, tai eksperimentinis preparatas, labiau skirtas prevencijai. Tačiau vienas iš preparatą kūrusių mokslininkų Sanderis Piskopas LRT Radijui džiaugėsi didžiuliu estų susidomėjimu.Gyventojų vakcinavimo centrai stokoja savanorių.Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė – Beigė.Lietuvoje tik apie trečdalis negalią turinčių žmonių turi darbą. Ekspertai sako, kad žymiai daugiau jų galėtų dirbti, prisidėti prie visuomenės gerovės ir patys jaustis oriai, jei sulauktų reikiamos pagalbos. Vienas iš galimų sprendimų Lietuvai – platesnis įdarbinimo tarpininkų tinklas. Kokių rezultatų ieškantiesiems darbo ir Lietuvos įmonėms jau padėjo pasiekti šie individualią pagalbą įsidarbinant teikiantys specialistai?Šiandien švento Florijono - Ugniagesių diena. Mūsų pašnekovas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius.Visuomenė aktyviai teikė pasiūlymus dėl dviejų miljardų eurų fondo, skirto ekonomikos atgaivinimui. Organizacijos, švietimo įstaigos ir pavieniai žmonės siūlė, ką reiktų finansuoti iš šio programos. Tačiau ar bus spėta atsižvelgti į pasiūlymus, domėjosi Marius Jokūbaitis.Socialinės aktualijos su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.Lietuvos piliečiai randa būdų nuo koronaviruso pasiskiepyti užsienyje. Vienas iš tokių - keliautojas Vytautas Mikaitis. Tačiau jis nuogąstauja, kad grįžęs į Lietuvą turės privalomai testuotis ir saviizoliuotis, nes skiepijosi ne Europos sąjungos šalyje. Ar legalu skiepytis užsienyje, domėjosi Daumantas Butkus.Ved. Rūta Kupetytė

„Literatūros ir meno“ apžvalga.Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerija pristato keramikės Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės kūrybos parodą „(ne)LIESTI“. Autorė sako norinti, kad keramikos kūriniai būtų ne statiški, o patrauklūs visiems žiūrovams, ypač mažiesiems, kuriems svarbu klausyti, liesti, išgyventi.Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalga: estų rašytojos Maarjos Kangro „Stiklo vaikas” ir Neringos Vaitkutės „Jeronimas Dryžius ir įsivaizduojamų draugų departamentas”.Muzikantas ir prodiuseris Viktoras Diawara įsteigė paramos fondą „Teriya“. Vienas pagrindinių fondo tikslų – Malyje įkurti kultūros centrą. Šia iniciatyva jis atiduoda pagarbą savo afrikietiškoms šaknims ir tėvui – garsiam Afrikos rašytojui Gaoussou Diawara.Darbą pradėjo naujoji lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Kokiomis priemonėmis teisininkė ketina didinti visuomenės sąmoningumą ir suvokimą apie diskriminaciją?„4 milijonai”: pokalbis su Vokietijoje gyvenančia pianiste Guoda Gedvilaite.Pabaigus rodyti kino režisieriaus Andrzej Wajda filmų retrospektyvą, LRT PLIUS pradeda rodyti XXI a. skirtingų Lenkų kino režisierių darbus, sulaukusius didelio visuomenės dėmesio ne tik Lenkijoje, bet ir tarptautiniame kino kontekste.Dar viena naujiena LRT PLIUS eteryje – dokumentikos ciklas apie šiuolaikinio meno kūrėjus. Kiekvieną savaitę žiūrovai išvys vienas kitą papildančius „Vizionierių“ ir „Nuostabių minčių“ dokumentikos epizodus, supažindinsiančius su svarbiausiais Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio meno kūrėjais.Ved. Indrė Kaminckaitė

Dalis Seimo narių neištvėrė – siūlo nustoti rengti nuotolinius plenarinius posėdžius ir nedelsiant grįžti prie gyvų posėdžių Parlamento salėje. Kodėl Seimui nepavyksta sklandžiai dirbti nuotoliniu būdu ir ar parlamentarai ketina skiepytis prioriteto tvarka, jog galėtų dirbti gyvai?Pradedame kolegų iš portalo projektą – „Laikas – pinigai“. Kiekvieną penktadienį pasakosime įvairiausius su pinigais susijusius dalykus. Šįkart dėmesio centre – atlyginimai. Nuo balandžio galima bus matyti, kiek vidutiniškai uždirba moterys ir vyrai. Taigi kaip sužinoti, kiek vidutiniškai uždirbama jūsų įmonėje?Kelių musulmoniškų šalių diplomatai dėkoja Lietuvos medikams už kovą su koronaviruso pandemija. Kiek svarbios tokios iniciatyvos medikams ir kaip jie jaučiasi, jau metus dirbdami pandemijos akivaizdoje?Ved. Edvardas Kubilius

Karantino metu sustojus koncertams muzikos leidyba nesustoja. Kiekvieną mėnesį pasirodo labai daug ir įvairių albumų, kurie ne visada lengvai pasiekia radijo klausytojus. Todėl „Pakartot“ – viskas patogiai ir vienoje vietoje, kartu su Domanto Razausko pristatymais, komentarais, kritika. Šį kartą apie naujus Jono Krivicko, Roberto Semeniuko, „Tilidūdos“, „Fume“, „Raguvų“, „Arbatos“, „MTjunker“, „Pi Not Earth“, „Cinamono“ albumus, kūrinius.Ved. Domantas Razauskas

Jurbarko rajone Pieštvėnų kaime ūkininkaujantis Lukas Gudiškis baigė biofizikos mokslus Vilniaus universitete. Dvejus metus dirbęs biure netvėrė ir grįžo gimtinėn. Dabar laiko mėsinius galvijus, augina javus, turi vieną melžiamą karvę – pats pasimelžia, nes mėgsta pieną, ir prisipažįsta, kad kaime jam nieko netrūksta.Seniūnaitis Saulius Valentukonis medžio dirbtuvėse jaučiasi kaip namie, nes tai jam ne darbas, o hobis. Kiekvieną rytą jis čia geria kavą, o darbų, kaip pats sako, turi iki karantino galo. Seniūnaitis džiaugiasi vieninga bendruomene, ir pabrėžia, kad optimizmo, net ir šiuo metu, prarasti tiesiog negalima.Statybininkas, renginių organizatorius, kaimo turizmo sodybos savininkas ir ūkininkas – tai pagrindinės Antano Vailionio veiklos, bet tikrai ne visos, kuriomis jis užsiima. Lazdijų savivaldybėje gyvenantis Antanas džiaugiasi gamta, natūralumu ir augina ne tik hailandus, bet ir karvių, vištų, asilų, ponį.Ved. Saulenė Pečiulytė

Jungtinės Valstijos turi naują prezidentą – juo tapo demokratas Džo Baidenas. Kokios amerikiečių reakcijos?Kiekvieną pirmadienį kartu su Lietuvos banku nagrinėsime praktinius finansinius klausimus. Šiandien sužinosite, kodėl laikyti santaupas grynaisiais yra nesaugu ir ko reikia, norint pradėti investuoti?Sergamumas koronavirusu ir toliau muša rekordus. Ar dėl to reikėtų baimintis?Būsimoji valdančioji koalicija žada stiprinti savivaldybių savarankiškumą. Tuo metu vis daugiau merų užsimena, kad reikėtų panaikinti Užimtumo tarnybą ir jos funkcijas perduoti savivaldybėms. Ar tikrai Lietuvai vis dar reikia Užimtumo tarnybos?„Verslo laike“ – naujasis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.Šiandien – lygiai trys mėnesiai, kaip Baltarusijoje prasidėjo protestai, raginantys pasitraukti Aliaksandrą Lukašenką. Interviu su nepriklausomu žurnalistu, Baltarusijos ir Prancūzijos piliečiu Andrejumi Vaitovičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros puslapių apžvalga. Kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūrinys „Splino simfonija“ – tarp geriausių penkiolikos 2019 metų kūrinių. Pokalbis su autoriumi.Naujausias knygas apžvelgia Eglė Baliutavičiūtė„Negali savęs visą laiką laikyti tame informaciniame lauke, kuris yra labai baugus. Todėl kultūra tampa prieglobsčiu“,- sako Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūte.„Pasvajokime, kaip būtų puiku, jeigu „sugrįžus žmogui“ bent viena diena per mėnesį taptų tylos diena“, - sako biologas, dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila, dažnai vaikštantis po nuo žmogaus triukšmo besiilsinčius miškus. Pokalbis su Mindaugu Survila.Šią savaitę vienam žinomiausių Lietuvos kino režisieriui Vytautui Žalakevičiui būtų sukakę 90 metų. Šią legendinę asmenybę prisimena jo kolegos, draugai Laimonas Tapinas, Juozas Budraitis, Kostas Smoriginas, Laimonas Noreika. Archyvinis radijo įrašas.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Kiekvieną antradienį nuo 19 val. Power Hit Radio eteryje laida AUTOSNOBAI!    

Kiekvieną antradienį nuo 19 val. Power Hit Radio eteryje laida AUTOSNOBAI.

Visuomeninis transliuotojas LRT žengia kartu su solidžiausiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis ir daugiau dėmesio skirs konstruktyviajai – į sprendimus, o ne problemas besiorientuojančiai žurnalistikai. Visos LRT platformos – televizija, radijas ir naujienų portalas pristato sprendimų žurnalistikos projektą „LRT“ ieško sprendimų“. Kiekvieną savaitę portale, per radiją ir televiziją LRT žurnalistų komanda pristatys sprendimus kokia nors viena tema. Šią savaitę kalbame apie švietimą.Kaip Estijos mokyklų tinklo pertvarka padėjo pasiekti aukštų mokymosi rezultatų? Kokių privalumų ir trūkumų atnešė mažesnių mokyklų uždarymas, ir naujų valstybinių gimazijų steigimas?Laidoje taip pat viešės žurnalistė Rugilė Audenienė, kurios pirmoje knygoje sugulė senelio esperantininko paslaptys. Ved. Živilė Kropaitė.

Kiekvieną antradienį nuo 19 val. Power Hit Radio eteryje laida AUTOSNOBAI!

Kiekvieną dieną skęstame kritiškumo jūroje. Kritikuojame sporto trenerius ir žaidėjus. Lietuvoje juk kiekvienas, pavyzdžiui, gimsta krepšinio specialistu. Savo nuomonę rėžiame apie politiką, nes juk kiekvienasbe abejonių galėtų valdyti valstybę. Išmanome, kaip gydyti, ką valgyti ar gerti, tad be jokių mokslų galime į šuns dienas dėti gydytojus, psichologus. Mūsų išmanymui nėra ribų...Kultūroje įsigalėjusi visažinystė gimdo narcizišką teisuoliškumą ir pyktį bei norą, kad kiti gyventų pagal mūsų norus. Kaip atsikratyti šios kritiškumo bjaurasties ir atsiverti gyvenimo pločiui ir gyliui?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Kiekvieną antradienį 19 val. apie automobilius kalbam žmonių kalba. AUTOSNOBAI šį kartą aiškinosi kokius automobilius vairuoja klausytojai bei kartu su jais aiškinosi, ar Alfa Romeo yra normali ir patikima mašina?  Gero klausymo!

Kaip reguliuojamos padangų perdirbimo įmonės Lietuvoje ir užsienyje? Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo opozicinių frakcijų vadovais aptarė biudžetą ir pirmalaikių Seimo rinkimų tikimybę. Kiekvieną valandą mažiausiai vieną žmogų Lietuvoje ištinka insultas. Kaip atpažinti požymius? Bei kas turėtų atlyginti žalą, sutrikus banko veiklai. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Kiekvieną dieną visame pasaulyje kyla ir leidžiasi daugybė didesnių ir mažesnių lėktuvų. Tačiau kaip jie sugeba pasidalyti dangų ir vienas į kitą neatsitrenkti? Kam lėktuvui reikalinga uodega, jeigu jis nei šuo, nei katė? Kaip atrodo lėktuvų mechaniko darbo diena? Visi atsakymai - iš tikro motorinių sparnuočių specialisto Andriaus Adomavičiaus lūpų! Domas, Tomas, Rapolas ir lėktuvai - jau šeštadienį po vienuoliktos žinių per LRT radiją.Laidos vedėjas - Tomas Dirgėla.

Laidoje viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad tik pasirinkęs vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį, suprato, jog „remontuoti“ reikia ne pačius vaikus ar žmones, o jų aplinką. D. Pūras laidoje pripažįsta, kad mėgsta atvirai pasisakyti psichinės sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos klausimais. Dėl to, kaip pats pasakoja, visuomenėje sulaukia įvairių nuomonių ir atgarsių. „Čia sąmoningas apsisprendimas. Kiekvieną kartą, prieš darydamas kokį sprendimą, kuris atrodys kaip akibrokšatas, pagalvoju. Ir artimiesiems ne visada patinka, nes jie gal norėtų, kaip sakoma, gyventi saugiau. Ne kiekvieną kartą aš ir apsisprendžiu tų malkų paskaldyti, bet jeigu pamatau prasmę ar nutariu, kad jei to nepadarysiu, tiesiog savęs negerbsiu, tuomet įsijungia toks mechanizmas ir tada jau sulaikyti savęs negaliu“, – sakė laidos svečias ir pridurė, kad labiausiai savęs negerbtų, jeigu pastebėtų, kad yra „užsikrėtęs“ konformizmo virusu. Pašnekovas, atsakydamas į klausimą, ar lietuviai psichine prasme gyvena sveikoje aplinkoje, pabrėžė, kad mūsų visuomenė neturi vizijos, niekaip neapsisprenžia dėl tapatumo bei nežino, kas yra ir kuo nori būti. Taip pat D. Pūras pastebi, kad paskutiniu metu atsiranda balsų, kurie gąsdina Vakarų vertybėmis.

Olando Timo tėvai ir seneliai dirba socialinį darbą. Todėl kai jis rinkosi studijas jam net nekilo klausimas, kokią profesiją pasirinkti. Sekdamas artimųjų pėdomis jis greitai suprato, kad norint padėti žmonėms su negalia, reikia jiems suteikti galimybę dirbti. Persikrausčius į Timo žmonos gimtinę – Lietuvą, Timas po metų darbo skambučių centre nusprendžia daryti tai, ką mėgsta labiausiai – padėti žmonėms su negalia. Taip ir gimsta restoranas „Pirmas blynas“. O čia ne tik skanus maistas, bet ir visada su šypsena pasitinkantys padavėjai. Kiekvieną dieną jie restorano svečiams įrodo, kad negalia – ne kliūtis.

Kiekvieną rudenį Lietuvoje vyksta mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“. Jame įrašėme akademiko Juozo V. Vaitkaus paskaitą „Pasaulio ir technologijų naujienos: ką studijuoti siekiant kurti mokslo ir technologijų ateitį?“ Akademiko Juozo Vaitkaus paskaita primena kai kurias istorijos akimirkas, supažindina su reikšmingiausiais pastarųjų metų atradimais pasaulyje ir jų atveriamomis perspektyvomis bei reikšmingiausiais Nobelio premijos laureatų darbais. Ji skirta trokštantiems atrasti kažką nauja moksle, taip pat įdiegti atradimus ar technologijas praktikoje, įrodyti savo sugebėjimus versle. Neseniai Lietuva tapo asocijuota CERN nare. Kodėl tai yra svarbu ir kokiose tyrimųsrityse gali dalyvauti mūsų šalies mokslininkai? Paskaitoje išgirsime apie šiamebene didžiausiame pasaulyje mokslo centre atliekamus eksperimentus, kuriaissiekiama suvokti pasaulio sandarą, tobulinti medžiagas ir kurti jų darinius,unikalias informacines ir medicinines technologijas. Sužinosite, ką jau pavykopadaryti ir kaip tai skatina kitų mokslo sričių ir technologijų plėtrą.Paskaita įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje 2018 m. rugsėjo 19 d.

Kiekvieną rudenį Lietuvoje vyksta mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“. Jame įrašėme akademiko Juozo V. Vaitkaus paskaitą „Pasaulio ir technologijų naujienos: ką studijuoti siekiant kurti mokslo ir technologijų ateitį?“ Akademiko Juozo Vaitkaus paskaita primena kai kurias istorijos akimirkas, supažindina su reikšmingiausiais pastarųjų metų atradimais pasaulyje ir jų atveriamomis perspektyvomis bei reikšmingiausiais Nobelio premijos laureatų darbais. Ji skirta trokštantiems atrasti kažką nauja moksle, taip pat įdiegti atradimus ar technologijas praktikoje, įrodyti savo sugebėjimus versle. Neseniai Lietuva tapo asocijuota CERN nare. Kodėl tai yra svarbu ir kokiose tyrimųsrityse gali dalyvauti mūsų šalies mokslininkai? Paskaitoje išgirsime apie šiamebene didžiausiame pasaulyje mokslo centre atliekamus eksperimentus, kuriaissiekiama suvokti pasaulio sandarą, tobulinti medžiagas ir kurti jų darinius,unikalias informacines ir medicinines technologijas. Sužinosite, ką jau pavykopadaryti ir kaip tai skatina kitų mokslo sričių ir technologijų plėtrą.Paskaita įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje 2018 m. rugsėjo 19 d.

Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Pasaulinė filosofijos diena. Popietės studijoje su filosofu Viliumi Dranseika pasikalbėsime apie eksperimentinę filosofijąV. Dranseikos inicijuotas „Antradienio eksperimentas“ – mokslo populiarinimo platforma, į kurią įsijungia interneto vartotojai. Kiekvieną savaitę filosofas parengia trumpą klausimyną pasirinkta tema, o vėliau pristato apklausos rezultatus. Eksperimento temos varijuoja nuo asmens tapatybės iki atminties procesų. Kokie šių bandymų rezultatai ir kaip apie filosofines problemas kalbėti socialiniams tinklams priimtinu būdu? Su V. Dranseika pasikalbėsime ir apie jo netikėtus eksperimentus, ir apie kasdienos filosofiją. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Pasaulinė filosofijos diena. Popietės studijoje su filosofu Viliumi Dranseika pasikalbėsime apie eksperimentinę filosofijąV. Dranseikos inicijuotas „Antradienio eksperimentas“ – mokslo populiarinimo platforma, į kurią įsijungia interneto vartotojai. Kiekvieną savaitę filosofas parengia trumpą klausimyną pasirinkta tema, o vėliau pristato apklausos rezultatus. Eksperimento temos varijuoja nuo asmens tapatybės iki atminties procesų. Kokie šių bandymų rezultatai ir kaip apie filosofines problemas kalbėti socialiniams tinklams priimtinu būdu? Su V. Dranseika pasikalbėsime ir apie jo netikėtus eksperimentus, ir apie kasdienos filosofiją.

Šiomis dienomis dalis Vilniaus paštininkų pas gyventojus pradės nešiotis planšetes.Kiekvieną rugsėjį padaugėja žmonių, kurie išleidę į studijas ar kitokį savarankišką gyvenimą vaikus jaučia tuštumą ne tik namuose. Kuo sunkus ir kokių naujų galimybių suteikia šis gyvenimo etapas?Ved. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Muzikos tėkmė nebesustabdoma tol, kol ji skamba, tačiau yra kita muzikos buvimo forma – tai natos. Jose lyg lede guli visi įvairiose epochose, šalyse užrašyti muzikos kūriniai.Apie turtingą, ilgą ir kupiną nuotykių natografijos istoriją – trečiojo sezono „Audiologų“ laidoje. Ir nauja, pastovi rubrika – „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“, skirta Lietuvos valstybingumo jubiliejui. Kiekvienų „Audiologų“ pradžioje ir pabaigoje pamečiui skambės šimtmečio tėkmėje gimę kūriniai. Šį kartą – iš 1918 ir 1919 metų: Juozo Tallat-Kelpšos dainos „Mano sieloj šiandien šventė“ kelios versijos (nuo 4:44) ir Juozo Gruodžio Sonatos nr. 1 fortepijonui (37:48) archyviniai įrašai iš Lietuvos radijo fondų.

Muzikos tėkmė nebesustabdoma tol, kol ji skamba, tačiau yra kita muzikos buvimo forma – tai natos. Jose lyg lede guli visi įvairiose epochose, šalyse užrašyti muzikos kūriniai.Apie turtingą, ilgą ir kupiną nuotykių natografijos istoriją – trečiojo sezono „Audiologų“ laidoje. Ir nauja, pastovi rubrika – „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“, skirta Lietuvos valstybingumo jubiliejui. Kiekvienų „Audiologų“ pradžioje ir pabaigoje pamečiui skambės šimtmečio tėkmėje gimę kūriniai. Šį kartą – iš 1918 ir 1919 metų: Juozo Tallat-Kelpšos dainos „Mano sieloj šiandien šventė“ kelios versijos (nuo 4:44) ir Juozo Gruodžio Sonatos nr. 1 fortepijonui (37:48) archyviniai įrašai iš Lietuvos radijo fondų.

Studijoje 16 metų gyvuojančios grupės „Arbata” lyderis Andrius Zalieska su nauju albumu „15+-1”, su savo požiūriu į „Euroviziją”, savo (ne)rožine vaikyste, savo gerais darbais, kuriais girtis nemėgsta. Kiekvieną darbo dieną Andrius praleidžia dirbdamas su sutrikusio intelekto vaikais. Kiekvieną laisvą akimirką jis kuria dainas, jas atlieka važinėdamas po Lietuvą su savo grupe „Arbata”. Ir taip jau 15 plius minus 1 metai. 15 plius minus 1 žmogus yra grojęs „Arbatoje”, todėl pirmoji grupės vinilinė plokštelė pavadinta „15+-1”. Andrius ne visada buvo švelnus ir taikus žmogus. Apie savo vaikystę Naujojoje Vilnioje ir... O gal tiesiog įsijunkite „Pakartot”!

Studijoje 16 metų gyvuojančios grupės „Arbata” lyderis Andrius Zalieska su nauju albumu „15+-1”, su savo požiūriu į „Euroviziją”, savo (ne)rožine vaikyste, savo gerais darbais, kuriais girtis nemėgsta. Kiekvieną darbo dieną Andrius praleidžia dirbdamas su sutrikusio intelekto vaikais. Kiekvieną laisvą akimirką jis kuria dainas, jas atlieka važinėdamas po Lietuvą su savo grupe „Arbata”. Ir taip jau 15 plius minus 1 metai. 15 plius minus 1 žmogus yra grojęs „Arbatoje”, todėl pirmoji grupės vinilinė plokštelė pavadinta „15+-1”. Andrius ne visada buvo švelnus ir taikus žmogus. Apie savo vaikystę Naujojoje Vilnioje ir... O gal tiesiog įsijunkite „Pakartot”!

Žaibinė meningokokinė infekcija – tragedija ir šeimai, ir gydytojui. Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija šaltuoju laikotarpiu atneša skaudžių netekčių kiekvienais metais. Kiekvienąkart, kai pranešama apie tragišką ligos baigtį, žmonės, turintys mažų vaikų, išsigąsta, vos sunegalavus mažyliui, jis vežamas į ligoninės priėmimo skyrių. Ligonines užplūsta pacientai. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką būtina atkreipti dėmesį ir kodėl davę vaistų nuo temperatūros, tėveliai neturėtų eiti miegoti, o akylai stebėti vaiko savijautą, odą.Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.

Žaibinė meningokokinė infekcija – tragedija ir šeimai, ir gydytojui. Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija šaltuoju laikotarpiu atneša skaudžių netekčių kiekvienais metais. Kiekvienąkart, kai pranešama apie tragišką ligos baigtį, žmonės, turintys mažų vaikų, išsigąsta, vos sunegalavus mažyliui, jis vežamas į ligoninės priėmimo skyrių. Ligonines užplūsta pacientai. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką būtina atkreipti dėmesį ir kodėl davę vaistų nuo temperatūros, tėveliai neturėtų eiti miegoti, o akylai stebėti vaiko savijautą, odą.Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.

„Kiekvieną kartą, kai kas nors netaisyklingai kalba, mane ima didžiulis pyktis. Lietuva neturi daug turtų – turi miškų, turi galvijų, turi kopų, smėlio, merginų, ir turi kalbą. Taigi, prašau puoselėti savo kalbą!“, - liepia italas filologas Stefano Lanza.

„Kiekvieną kartą, kai kas nors netaisyklingai kalba, mane ima didžiulis pyktis. Lietuva neturi daug turtų – turi miškų, turi galvijų, turi kopų, smėlio, merginų, ir turi kalbą. Taigi, prašau puoselėti savo kalbą!“, - liepia italas filologas Stefano Lanza.

„Muzikinis pastišas“: lietuvių meno sklaida užsienyje. Lietuva – maža šalis, kuriai sudėtinga savimi didžiuotis. Kiekvieną pozityvią žinią apie tarptautinį lietuvių menininko, kūrinio ar reiškinio pripažinimą lydi abejonės, ar pripažinimas užtektinai svarus bei apgailestavimai, jog Lietuva per menkai rūpinasi savo reprezentacija per meną.