Podcasts about svajon

FM99 studijos svečiai - Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro „Svajonė“ vadovė Daiva Martikonytė ir dirigentas Vytautas Kiminius - dalijasi įspūdžiais apie laimėtą 1-ąjąvietą Tarptautiniame 73-ajame Europos jaunimo muzikos Neerpelte festivalyje Belgijoje E kategorijoje (kameriniai, styginių ir simfoniniai orkestrai).

Berlyną į Amsterdamą iškleitęs ir į Lietuvą trumpam grįžęs Pijus Krapševičius ištaikė progą papasakoti apie naujausią leidinį. Pas seserį Balyje praleisti mėnesiai įkvėpė vasariškam skambesiui. Mini albumas „Lay Low“ jau atpažįstamas ir klausytojams šokių aikštelėje: „Penktadienį grojau Vilniuje, sugrojau kūrinį „Everybody Knows“, priėjo gal septyni žmonės, tiesiog, pradėjo dainuoti tuos vokalus, buvo labai smagu, kad žino“. Pakeliui ir kito Pijaus projekto – dueto „Lover“ naujienos: „Turėjome studijos sesiją, su Kevinu Fiorini esame paruošę kūrinių, derinamės kocertus vasarai – esame toks vasarinis pasirodymas. „Kepam“ kūrinius. Vasara bus keli leidiniai. „Kepam“ tokį su lietuviškais vokalais, „Raganos“ antrą dalį. Bus įdomi versija“, – apie hito „Ragana“ tęsinį užiminė Pijus. Svajonę bent pusmetį pagyventi Jungtinėje Karalystėje ir susilieti su šios šalies muzikine kultūra iliustravo svečiui skirti „Klinical“ laužyti ritmai ir žemi dažniai. Ved. Marius Andrijauskas

Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?Ved. Arvydas Urba

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKaip kalba, kurią mes vartojame, veikia tam tikrus mūsų suvokimo dalykus?Pristatyta knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio „Meno forto“ teatre taip pat galima aplankyti parodą „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“.Pasvalio krašto dainuojamoji tradicija atgimsta naujame leidinyje „Alutį gėrio, gražė dainavo“.Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien dėmesį skiriame Rūtos Kačkutės ir iliustratorių Eglės Rudžionytės-Meškėlienės bei Redos Tomingas knygai „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“.Seimo Kultūros komitetas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame bus aptariami svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje klausimai.150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Lietuvos menininkai Lina Lapelyte bei „Pakui Hardware“ dalyvaus tarptautiniu mastu pripažintoje bienalėje „Performa 2025“.Minint 150-ąsiais M.K.Čiurlionio gimimo metines Kaunas kviečia susipažinti su nauju turistiniu maršrutu „Čiurlenantis Kaunas“.Ved. Marius Eidukonis

Augustas Šuliauskas, Tomas Purlys ir Jonas Miklovas aptaria fantastinį Kauno „Žalgirio“ sugrįžimą rungtynėse su „Paris Basketball“ ir į Čempionų lygos išvykos rungtynes taip ir neatvykusį Vilniaus „Rytą“. Tinklalaidės partneriai: – ARAS - kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Tęsiame BasketNews gimtadienio šventines akcijas ir kviečiame prisijungti prie BN+ platformos su 20 procentų nuolaida. Pasiūlymas galioja tik iki kovo 15 d. 21:00! Nepraleisk šanso tapti BN+ bendruomenės dalimi už geriausią kainą! https://basketnews.lt/plius Temos:  Krepšinio savaitę išgelbėjęs „Žalgiris“ (0:00); Po 20 minučių žaidusios komandos (2:28);  Į atostogas „Žalgirio“ arenoje atvykę žiūrovai (9:23); Labai ramiai per ilgąją pertrauką besijautusi rūbinė (15:06); Fantastiniai Wongo įgūdžiai gynyboje (20:28); Kaip silpnesnis žaidėjas kartais komandai tinka geriau nei stipresnis (24:35); Svajonę išpildęs senjoras (33:44); Kas per nesportinė pražanga? (36:16);  Ikoninis Tučio pasirodymas (42:18); Fantastiškai išpildyta paskutinė ataka (44:00); „Žalgirio“ laimėjimas su nauju Francisco kontraktu (48:00);  Ambicinga „Žalgirio“ idėja (55:06);  „Barcelona” – pagrindinė kandidatė iškristi iš dešimtuko? (59:15);  Į Manisą neatvykęs „Rytas“ (1:02:44);  Nesuvokiamus epizodus kūręs „Ryto“ centras (1:06:06);  Žibėno klaida ir Tubelio trūkumas (1:10:28);  Retai pasitaikanti BasketNews akcija (1:14:14).

Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis, bet ir paukščius bei pakrančių ąžuolynus. Prisijunkite prie mūsų ir išgirskite argumentus iš skirtingų perspektyvų!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vos 2 ha žemės yra jaunų žmonių Ramintos ir Gintaro Lauručių ūkyje Radviliškio rajone. Juose auginamos įvairios kultūros: vaisiai, daržovės šilauogės, vadinamieji šitaki grybai, dar yra 60 avilių bitynas. Dabar gamina 26 rūšių kreminį medų su liofilizuotais vaisiais. Taip pat gamina liofilizuotus prieskonius, česnakus, uogas, 5 rūšių arbatas, vaisius. Tai šeimos ūkis, į kurio veiklą įsitraukia visi: žmona, vyras bei vaikai. Jie dirba ir mėgaujasi savo veikla.Europos Vadovų Tarybos susitikime Budapešte priimta deklaracija. Joje tarp kitų sričių numatyti ir iššūkiai žemės ūkiui. ES įsipareigojusi užtikrinti konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkio sektorių. Kaip to bus siekiama? Išsamiau – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Prancūzijoje tęsiasi ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimą importuoti daugiau maisto produktų iš Pietų Amerikos valstybių. Piktinamasi nesąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Įkvėpti tokio ryžto į gatves išėjo ir Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie priešinasi valdančiųjų leiboristų inicijuotam paveldimo turto mokesčiui.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Naujasis Valstybinio jaunimo teatro sezonas prasideda režisieriaus Krystiano Lupos spektakliu pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“.Šiuolaikinio meno mėnuo Klaipėdoje pasitinka „Reiškiniu M“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Beno Lastausko romaną „Tiems, kurie neskaito“ ir Anjos Mugerli apsakymų rinkinį „Bičių šeima“.Šiandien prasideda ir iki spalio pabaigos tęsis XVIII- asis Tarptautinis Mažeikių meno festivalis.Jau metai, kai Kauno modernistinė architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kas per tuos metus pasikeiitė ir kas dar laukia?Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje salėse pristatoma Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“.Šv. Jeronimo premijos laureatais šiemet paskelbti Rimas Užgiris ir Vyturys Jarutis.Grenoblyje pristatomas bendras Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos istorijos pasakojimo projektas „Partizanių dainos“.Ved. Marius Eidukonis

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest'o Chausson'o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro "Svajonė" vadove Daiva Martikonyte bei dirigentu Vytautu Kiminiu apie vasaros stovyklą, naują koncertinę programą, ypatingus muzikinius kūrinius bei instrumentus!

„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi slidininkė Ramunė Motiejūnaitė.„Reikia treniruoti savo mintis“, - sako triračių sporto krikštamotė Lietuvoje, Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė Aušra Kriškoviecienė. – „Visiems linkiu drąsos ir supratimo”.„Stengsiuosi, kiek galiu, stengsiuosi būti aktyvus”, - triratininkas Deividas Podobajevas tikisi startuoti jau kitoje paralimpiadoje.Triračių sportas kol kas dar nėra įtrauktas į paralimpines žaidynes, tačiau beveik visi – tiek paralimpinio komiteto atstovai, tiek treneriai, tiek patys sportininkai – yra įsitikinę, kad jau kitoje paralimpiadoje galės varžytis ir triračių sporto atstovai kartu su kitais sportininkais bei siekti pergalių.Pokalbis apie sportą, kuris padeda atrasti galią savyje. Ir svajones, dėl kurių išsipildymo tenka daug dirbti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.Ved. Regina Montvilienė

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

2024 m. gegužės 25 d. (šeštadienį) 11 val. Miesto parke, prie Dailės mokyklos (jeigu šalta ir lyja – Alytaus jaunimo centre, Tvirtovės g. 3), vyks XXI-oji menų šventė vaikams "Skambantis spalvų miestas"! Apie tai FM99 kalbame su viena iš šventės organizatorių, simfoninio orkestro "Svajonė" vadove Daiva Martikonyte!

„The Rooster Gallery“ atstovai neseniai grįžo iš tarptautinės meno mugės „Art Dubai 2024“, kur pristatė lietuvių menininko Tomo Daukšos ir latvių tapytojos Sandros Strėlės kūrybą. Apie tai pasakoja „The Rooster Gallery“ meno vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė ir menininkas Tomas Daukša.Šiandien 85-eri būtų suėję muzikologui, prof. Jonui Vytautui Bruveriui. Jį prisimena Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė, buvusi profesoriaus studentė Judita Žukienė.LRT KLASIKA pristato ciklą, skirtą supažindinti su knygomis, dalyvaujančiomis „Metų knygos rinkimuose“. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią Knygų vaikams kategorijoje. Tai - Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu“.Džiazo saksofonininkas Kamasi Washington siūlo muzikinius pasivaikšiojimus, kupinas skirtingų skambesių ir jų junginių dvasines keliones. Dokumentinius filmus jis savo „crossoverine“ muzika praturtina skirtybėmis: kiekviename dokumentiniame filme per muziką atskleidžiamas Jungtnių Amerikos Valstijų skirtigų socialinių sluoksnių, didžiųjų ir mažųjų, eltio ir marginalo identitetas. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.1990-ųjų pradžioje smuikininkas Raimondas Butvila su visa šeima ir dar keletu žymių Lietuvos menininkų išvyko į Venesuelą, kur pasiliko 18 metų. Galiausiai nusprendęs grįžti, jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriumi, kurio teigimu, muzikavimui svarbiausias yra grynas muzikos pajautimas. Apie tai, kodėl su vienais scenos partneriais muzikuoti gera, o taip pat – tolimą Venesuelą, jos kultūros pasaulį ir pavojus, tapusius viena iš priežasčių grįžti namo, pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Dideli projektai svarbiose įmonėse, vėliau ir nuosavo verslo kūrimas ilgainiui Saulių Maisevičių įsuko į lekiančią karuselę, kurioje neliko noro mėgautis gyvenimu, darbu, savo aplinka. Gyvenimas buvo virtęs pilkuma, kuri atėmė paprastą kasdienybės džiaugsmą ir prasmės jausmą.Bet vieno lemtingo įvykio metu Saulius atrado tai, kas jį privertė atgimti iš naujo.Ved. Lavija Šurnaitė

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Vasarai besibaigiant, kai dar gaudome likusias atostogų akimirkas, Alytaus muzikos mokyklos orkestro "Svajonė" muzikantai ir mokytojai ruošia naują programą. Apie tai kalbame su orkestro vadove Daiva Martikonyte.

Dovilė Balčiūnaitė-Svirskė (kūrybinis pseudonimas Miško Motė), fotografė. Rimas Jočys ir Justina Jočytė-Orinienė, muzikai, knygos „Dzūkijos krašto pučiamųjų orkestrai“ autoriai. Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“.

Už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą: Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“. Nuo 2013-ųjų, kai kolektyvui buvo įteikta pirmoji Alytaus miesto kultūros premija, „Svajonė“ nuėjo dar 10-ies metų aktyvios, Alytų ir Lietuvą garsinančios kūrybinės veiklos kelią. Iki 2015 m. orkestrą ugdė ir jam dirigavo Alytaus miesto garbės pilietis Pranas Stepanovas (1945–2015), 2015–2021 – karolis Variakojis, 2021 m. pab. Paulina Bakšaitė, nuo 2022 m. – Vytautas Kiminius. Kasmet nuo 2008 m. orkestro koncertai tarptautiniame Dainavos šalies muzikos festivalyje, nuo 2006 m. naujametiniai koncertai AKC, menų šventėse vaikams „Skambantis spalvų miestas“, koncertai „Sakralinės muzikos valandos“ Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, 2014 m. tiesioginis muzikinis tiltas Alytus (Lietuva) – Ročesteris (JAV), koncertiniai turai Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Vengrijoje, Belgijoje. 2022 m. orkestro muzikavimas su pasaulinio garso violončelininku prof. David Geringu, Borowsky šeimos ansambliu iš JAV. Orkestras „Svajonė“ pakviestas naujam iššūkiui – gastroliuoti JAV 2024 metais.

2023 m. gegužės 27 d. (šeštadienį) 11 val. Miesto parke, prie Dailės mokyklos  (jeigu šalta ir lyja – Alytaus jaunimo centre, Tvirtovės g.  3) XX menų šventė vaikams  Alytuje „SKAMBANTIS SPALVŲ MIESTAS“ kviečia kartu kurti vaikų svajonių miestą !!!! FM99 studijoje pasakoja simfoninio orkestro „Svajonė“ vadovė Daiva Martikonytė.

Gegužės 5 dieną Alytaus sporto ir rekreacijos centre skambėsiantis Motinos dienai skirtas koncertas kvies pasigrožėti nuostabia muzika, kurią atliks Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras "Svajonė" (dirigentas V. Kiminius, solistės: J. Grigaliūtė ir E. Malinauskienė) bei Irena ir Žilvinas Žvaguliai. FM99 studijoje apie renginį ir kilnius jo tikslus kalbėjome su organizatoriais - Alytaus Zonta klubo prezidente Odeta Petraitiene ir Alytaus Rotary klubo prezidentu Sauliumi Ivoška. Kviečiame pasiklausyti!

Su Seimo nariu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu pakalbėjome apie einamuosius Lauryno darbus komandiruotėje, kas figūruos naujuose LFF įstatuose (geros ir blogos žinios apie juos), meilę futbolui - nuo ko viskas prasidėjo? Buvusios išvykos ir kur dar norima nuvykti? Svajonė su "Žalgiriu", palaikomas užsienio klubas, Pasaulio čempionato atgarsiai ir kurie seimo nariai yra futbolo fanai?

Šįkart praeities dulkes sklaidysime nuo Anzelmo Matučio muziejaus rankraščių rinkinio eksponatų. Apie vilniečio kompozitoriaus, muzikanto, dirigento Jurgio Gaižausko ir alytiškio poeto Anzelmo Matučio bičiulystę, bendrų svajonių bei troškimų įgyvendinimo laikotarpį pasakoja kūrybiniai rankraščiai, laiškai, fotografijos, šilti sveikinimo žodžiai atvirukuose. Pakalbyje Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių saugotoja Vilmantė Petrusevičienė ir kompozitoriaus sūnus Jonas Gaižauskas beir muzikos pedagogė Alytė Vitkauskienė.

FM99 Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro „Svajonė“ dirigentas Vytautas Kiminius apie edukacinio pobūdžio kelionę „Gaublio siuita“, kuri vyks rugsėjo 30 dieną.

Režisierius Sergejus Loznica Valstybiniame jaunimo teatre stato spektaklį, kurį dalis aktorių pavadino antiukrainietišku ir pasitraukė iš kūrybinio proceso. Kokios to priežastys, kas buvo rašoma aktoriams pateiktoje pjesėje? Pokalbis su aktoriais Aleksu Kazanavičium ir Andriumi Bialobžeskiu.„Šita galerija yra kaip subtilus muzikos atlikimas su didele fotografine klausa“,- taip fotomenininkas Antanas Sutkus vertino jo vardo galerijos vaizdą. Reportažas iš Zapyškio, kur po atviru dangumi atidaryta unikali fotografijos ekspozicija, kuri veiks kiaurus metus dieną ir naktį.„Visą gyvenimą visur troškau kokybės“, – sako 80-metį švenčiantis muzikologas, dirigentas, prof. Donatas Katkus. Rasos Murauskaitės-Juškienės pokalbis su maestro.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainos „Que sera sera“ istoriją.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai - Paryžiuje gyvenantys menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai. Nuolat į Lietuvą grįžtanti pora dalyvauja parodose ir dažnai savo darbais provokuoja žiūrovą gilesniems apmąstymams ir naujam žvilgsniui į pasaulį. Pokalbis su menininkais.Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie Alytaus Muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ ir „The American Virtuosi“ koncertą FM99 eteryje pasakoja Daiva Martikonytė, Alytaus jaunimo simfoninio orkestro vadovė.

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – ypatingi svečiai. Šįkart studijoje apsilankė Vilniaus „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė ir serialo apie praėjusį Lietuvos čempionų sezoną režisierius Rimvydas Čekavičius. Su svečiais aptarėme ir šių dienų futbolo aktualijas, ir tai, ką žiūrovai išvys neeiliniame projekte. Taip pat ketverte – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Mantas Krasnickas. 00:00 Įžanga 1:28 5:0 prieš „Sūduvą“ 4:54 Nelengva sezono pradžia 07:03 Pokyčiai prieš Europą 08:43 Dideli pinigai vienam žaidėjui 09:08 Saidas Hamuličius Vilniuje? 13:35 Varžovų reakcija į burtus 15:22 LFF stadiono pirkimas, nacionalinio stadiono reikalai 20:08 Ar pasakytumėt „ne“ Valdui Ivanauskui? 24:02 Laimėkite VIAPLAY prizą! 24:55 „Žalgirio“ serialas 27:19 Kaip įkalbino V.Venslovaitienę ir V.Čeburiną? 32:10 Žaidėjų įsitraukimas 36:07 Ko nepamatysime? 38:58 Tai, ko nežinojo net direktorė 42:28 Vilmos agentai ir žiurkės 47:16 V.Venslovaitienės unikalumas ir agentas Aurimas 50:42 Brangus malonumas 52:54 LRT pasakytas „ne“ 56:18 Aurimo „trumpas“ atsisveikinant #KONKURSAS Šios savaitės klausimas: kaip baigsis liepos 1 dienos rungtynės tarp „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“? Laimėtojas bus išrinktas burtų keliu, o jam atiteks VIAPLAY kodas, leisiantis žiūrėti sportą, filmus ir serialus visą pusmetį!

Užsienio bendradarbių rubrikoje – kolegė iš Ispanijos apie aktualijas šalyje. „Menstruacines atostogas“, šalyje plintančius beždžionių raupus ir turizmo sezoną.Svajonė studijuoti prestižiniuose pasaulio universitetuose kasmet išsipildo mažiau nei šimtui jaunuolių iš Lietuvos. Pokalbis su Kembridžo magistrantūros studijas baigusia ir Europos Centriniame Banke dirbančia Emilija Ieva Petrauskaite.Kiek įtakos svajonių darbo paieškoms turi socialiniai tinklai? Pokalbis su rinkodaros specialistu Arijumi Žaku ir su darbuotojų paiešką vykdančia Egle Staniulione.Prasideda Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų programa. Apie arabišką kiną pokalbis su kino tyrinėtoju Karoliu Žuku.Rubrikoje LRT FAKTAI: kaip susekti piktavalius su netikromis socialinių tinklų paskyromis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Įsibėgėjo tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, kuriame diskusijai susitinka žinomi, skaitytojų pamėgti Lietuvos ir pasaulio rašytojai atviram pokalbiui, kuriame skamba rašytojų ir poetų tekstai. Šių metų festivalio kryptis – Šiaurės literatūra. Kokie „Vilniaus lapai“ šį rudenį?Kaune prasidėjo tris mėnesius truksiantis vienas didžiausių šiuolaikinio meno festivalių regione – Kauno bienalė, kurio tema šiemet: žmonių ištvermingumo ir prisitaikymo istorijos. Tarp daugybės menininkų ir Svajonė ir Paulius Stanikai, kurie temą interpretuoja filtruodami Kauną per savo šeimos ryšius. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Nacionalinė Filharmonija kviečia į Vaidos Striaupaitės-Beinarienės miuziklą „Sidabrinis Ežerinis“ Aldonos Liobytės stilizuotos lietuvių pasakos „Ežerinis“ motyvais. Apie miuziklą su kūrėjais kalbėjosi Fausta Savickaitė.Kino festivalio „Scanorama“ uždarymui parinktas Marijos Stonytės dokumentinis filmas „Švelnūs kariai“. Tai lietuvių ir estų juosta apie tris merginas iš skirtingų Lietuvos miestų, kurios nusprendžia tapti pradinės karo tarnybos savanorėmis. Apie filmo idėją – režisierė Marija Stonytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – poetė Indrė Valantinaitė. Apie šviesą kūryboje ir gyvenime, apie poeziją, kurioje nėra melo ir kaip ji padėjo kūrėjai geriau pažinti save bei visišką kūrybinę laisvę ir kalbamės su keturių poezijos knygų autore ir žurnaliste.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Anglijos rinktinė įveikė danus po prieštaringai paskirto baudinio jau per pratęsimą ir pirmą kartą per 65 metus išsiropštė į didžiojo turnyro finalą. Ten jų jau nuo antradienio laukia simpatiška Italijos rinktinė. Apie visa tai laidoje kalbasi 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Gintaras Radauskas bei politologas Laurynas Jonavičius. 00:00 įžanga 03:21 žudantis baudinys į danų vartus 11:49 geresni nei prieš trejus metus anglai 21:05 žvilgsnis į finalą

Alma Valantinienė lankosi menininkų rezidencijoje „Kultūra ir gamta“ Ignalinoje.Platforma „Stebuklingi kilimai“ klausia, ką kelionės idėja reiškia šiandien. Su parodos kuratore iš Romos Benedetta Carpi de Resmini Kauno paveikslų galerijoje susitiko Kotryna Lingienė.Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos kūrybinis duetas Pakui Hardware Didžiojoje Britanijoje pristatė parodą „Virtualus rūpestis“ apie robotizuotą, skaitmeninių technologijų paveiktą mediciną ir slaugą.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie donelaitiškai darbingą vasarą Lietuvos švietimui.Pasaulyje: į Niujorką keliauja dar viena Laisvės statula, abejonių keliantis tunelio projektas po Stounhendžu, privatus susitikimas su Gaudi architektūra Barselonoje.Svajonė ir Paulius Stanikai Klaipėdoje pristato parodą „Jūros“. Čia eksponuoja darbus, kurių dalis 30 metų trūnijo tėvų garaže – juos atrestauravus, menininkų duetas apsidžiaugė supratęs, kad jau kūrybos pradžioje nesivaikė madų ir neklausė jokių patarimų – jie tik sutrypia kūrybinį jautrumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

LRT KLASIKA vasaros sezoną pasitinka atsinaujinusi, kupina įvairiausių vasariškų transliacijų ir su naujais šaukiniais. Kaip jie kuriami, kodėl juos reikia atnaujinti ir kaip sutalpinti tai, kas skamba LRT KLASIKOJE, į keliolika sekundžių?Šv. Kristoforo kamerinis orkestras skelbia pirmąjį Tarptautinį kompozitorių konkursą, kurio tikslas – atrasti talentingus jaunus kūrėjus, juos skatinti, užmegzti kūrybinius ryšius ir praturtinti kamerinio orkestro repertuarą naujais opusais.Lietuvoje – dar vienas skambantis dvaras: ežeringame Zarasų krašte, naujai atkurtame dvare savaitgalį prasidės I – asis Tarptautinis Antazavės dvaro vasaros festivalis.„Tai didžiulis įvertinimas, atrodo lyg išsipildė kažkokia svajonė, kurios niekada nebuvau sau įsivardinusi“ – taip neslėpdama ašarų kalbėjo moksleivė Barbora Bareikytė, pirmą kartą rengiamuose Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose paskelbta Metų geriausia aktore už vaidmenį filme „Pilis“. Ką reiškia toks įvertimas, kai tau tik šešiolika, ar tai ženklas, kad turime stiprų talentą kino pasaulyje? Apie kiną, teatrą ir šeimą, kurioje ne vienas žinomas aktorius ir kalbamės su jaunąja aktore Barbora Bareikyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Ar žinote, kad tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų? O, kad tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją? O, kad Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Ir kiekvieno save gerbiančio juvelyro garbės ir prestižo reikalas buvo pagaminti prašmatnų rašiklį?Laidos pašnekovai - du žmonės, turintys vieną svajonę ir vienodą norą: žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, fotografas Vilius Rekevičius ir Inga Filipovič, kurios ūgis tik vienas metras ir 6 cm, neįgaliojo vežimėliu ji juda nuo vaikystės. Mergina seniai susitaikė su savo lemtimi ir, užuot verkusi, mėgaujasi kiekviena diena. Su gailesčiu į ją žvelgiantiems Inga šypsodamasi pasigiria, kad reta kuri mergina taip dažnai ant rankų nešiojama kaip ji.Tiek Vilius, tiek Inga, be visų kitų savo veiklų, pomėgių ir darbų, kolekcionuoja tušinukus ir abu svajoja įkurti tušinukų muziejų. Kiek tušinukų pašnekovų kolekcijose? Nuo ko viskas prasidėjo? Kokie įdomiausi ir brangiausi tušinukai visomis prasmėmis? Kokios jų istorijos? Atsakymai ir labai įdomus pokalbis laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Radiocentro“ laidoje „Vakarop su Vyteniu“ televizinio projekto „Lietuvos balsas“ superfinalo dalyvių pristatymas. Trečioji – Artūras Aleksiejus. 18-etis iš Raseinių ir jis yra Justino Jaručio komandos finalistas. Projekto finalui Artūras ruošia naują singlą „Nieks nepasikeis“. Kūrinio autoriai: Justinas Jarutis ir Jessica Shy, prodiuseris – Plukando.Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Netekome žymaus kino operatoriaus, Lietuvos kino poetikos pagrindų kūrėjo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Griciaus. Prisiminimais apie jį dalijasi jo studentė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė ir kino režisierius Audrius Stonys.Karantinas Vilniaus mažąjį teatrą paskatino ieškoti naujų kūrybinių galimybių. Viena jų – tai nauja teatro ir dramaturgijos bandymų erdvė „DramaTest“. Apie ją pasakoja platformos koordinatorė Aušra Ivanauskienė.Apie laimės psichologiją ir psichologinę sveikatą kalbamės su laimės psichologe, konsultuojančia bei vedanti seminarus ir sąmoningumo praktikas, rašymo terapeute, sertifikuota nidra (miego) jogos fasilitatore Jovita Kieže ir LMTA lektore, psichologe Laura Dubosaite.Operos solistė Aistė Pilibavičiūtė – vienas skambiausių jaunosios kartos operos balsų. Kokie jos kūrybiniai ritualai? Kaip ji išgyvena pandemijos lemtą scenos tylą? O kuo mėgsta užsiimti nusileidus scenos uždangai? Apie tai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Sako, kad karantinas ir artėjančios šventės yra geras metas daugiau laiko skirti knygoms. Benas Arvydas Grigas yra tas žmogus, kurio patarimai jam dirbant knygyne gausybei skaitytojų padėjo atrasti gerą kokybišką literatūrą. Tad su leidyklos RARA įkūrėju kalbamės apie tai, kas yra geras knygynas ir gera literatūra, jo mylimas knygas ir su jomis susijusias svajones, pasirinkimą tarp elektroninių ir popierinių, naujų ir jau skaitytų knygų, apie keliones su knyga kuprinėje, apie tai, ar dera užbaigti pradėtas skaityti blogas knygas ir ką apie mus liudija asmeninėse lentynose laukiančios neperskaitytos knygos?Ved. Donatas Puslys.

Laidos svečias - vertėjas, Lietuvos istorijos instituto doktorantas Arnoldas Kazimierėnas. Pernai „Naujojo Židinio – Aidų“ leidykla išleido A. Kazimierėno parengtą Hesiodo poemos „Darbai ir dienos“ vertimą iš senosios graikų kalbos, o daktaro disertaciją jis ketina skirti klasikinių tekstų vertimo ir recepcijos problematikai sovietų Lietuvoje. Pokalbis apie meilę Antikai, svajonę pasistatyti romėnišką vilą, keistumą ir Hesiodą.Ved. Antanas Terleckas

Dažnai žmonės pasakoja, kad darbas jiems neteikia malonumo, atsibodo, neįdomu. Pakeitus darbą situacija kartojasi. Tokie žmonės nekalba apie idėjas ir idealus. Bet juk vaikystėje daugelis turėjo aiškių svajonių. Tad kodėl svajonės dingsta ir lieka tik pinigų siekimas?Dar vienas į akis krentantis dalykas – paauglių noras tik pramogauti, o jų realius materialius įgeidžius turi pildyti tėvai. Kodėl paauglių tokios vertybės?Laidoje ieškoma atsakymo, kaip atrasti gilesnius žmogiškus klodus, kaip nepamiršti vertybių ir bendrauti su bendraminčiais, panašių vertybių ir siekių žmonėmis.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Jūratė Savukynienė ilgus metus lydėjo savo vyrą rankininką Gintarą Savukyną. Gyvendama įvairiose Europos šalyse pažino skirtingų šalių virtuves, tautų valgymo įpročius, naujus produktus. Grįžusi į Lietuvą, Jūratė pradėjo mokytis kulinarijos. Šitaip išsipildė jos didžiausia svajonė. Laidos vedėjas Vytaras Radzevičius.

Gimtoji žemė“: sūrių gamintoja sūnui tokio likimo nelinkiVaizdingose Trakų apylinkėse, šalia Mamavio ežero, įsikūrę Lilija ir Stasys Rizgeliai jau daug metų pagal senovinį receptą gamina išskirtinio skonio pieno sūrius. Iki 10 karvių laikantys ūkininkai sugeba iš savo verslo pragyventi. Tik sūnui tokio darbo nelinkėtų – patys jau du dešimtmečius niekur nebuvo išvažiavę atostogų. Priežastis paprasta – negali nuvilti jų sūrius pamėgusių valgytojų.Skuodo rajone įsikūrusi asociacija „Svajonės pasaga“ ėmėsi atgaivinti ir puoselėti žirgininkystės tradicijas. Jau rengiamos vadeliojimo varžybos, vyko pirmosios tarptautinės jaunių varžybos, tradicinė tapo šventė „Piknikas su žirgais“. Išsamiau apie veiklą – asociacijos „Svajonės pasaga“ prezidentas, savivaldybės gydytojas Paulius Poškys.Ved. R. Montvilienė

Skaudi tiesa, kad mūsų šalyje nyksta pieno ūkiai. Jų savininkai, praradę viltį dėl žemų supirkimo kainų, parduoda melžiamas karves. Tačiau ne visi taip daro. Širvintų rajone, Žibėnuose ūkininkaujanti Kasia Jankun su vyru Zbignevu pieno ūkį pradėjo kurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuomet jauna šeima pradėjo nuo kelių melžiamų karvių. Dabar ūkio fermoje net septynios dešimtys piendavių. Neseniai išsipildė didžiausia Kasios Jankun svajonė – turėti šiuolaikišką sūrinę.Ši vasara bitininkų nelepino. Kai kurie bičiuliai medaus išsuko tik savo reikmėms. Pramoniniuose bitynuose situacija geresnė. Vilniaus rajone Anavilyje bitininkaujantys Stanislavas ir Robertas Liachovičiai šios vasaros labai nepeikia. Medaus prisuks beveik tiek pat kiek praėjusiais metais. Pasak Roberto Liachovičiaus, gero medunešio garantas - savalaikis gydymas nuo erkių ir jaunos bičių motinos. Ved. Nijolė Baronienė.

Simonas Butkus iš Pakruojo rajono ūkį pradėjo kurti nuo 3 ha. Vaikystės svajonė turėti ūkį virto realybe, jaunas vyras dirba bene 200 ha žemės, augina įvairias kultūras, tai iš dalies padeda valdyti ūkio rizikas. Užsienyje ūkininkavimo patirtį kaupęs Simonas tikina, kad reikia palaukti, kol investicijos sustiprina ūkį, ir tik po to galima tikėtis grąžos sau.Liepos 4 dieną bus minima Raseinių rajone esančios gyvenvietės Sujainių 430 metų sukaktis. Prisiminimais apie Sujainių gyvenimą dalinsis fotografas, poetas Pranas Laurinavičius.Laimutės Skopienės rankomis kuriami neeiliniai paveikslai iš vilnos. Kaip šia veikla susidomėjo kaimo turizmo sodybos šeimininkė iš Pakruojo rajono?Ved. Rūta Katkevičienė.

LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės“ deda tašką ir pristato jums paskutinę laidą – ją dedikavome Pietų Korėjos muzikai. Šios šalies muzikos scena pastaruoju metu itin domina viso pasaulio melomanus, o šokių aikštelių mylėtojai kuo puikiausiai pažįsta ir tos šalies didžėjus. Net ir išvykę gyventi bei siekti tarptautinės karjeros svetur, korėjiečiai nepamiršta savo šaknų ir į savo kuriamą muziką gausiai įpina gimtosios kalbos. Laidą parengė Inga Ramoškaitė.

Šios savaitės pagrindinė tema - dešimtmečius trunkančios Nacionalinio stadiono statybos. Kodėl iki šiol jo neturime ir kodėl statybos trunka jau tiek daug metų? Savaitės apžvalgoje aptariame Verygos medalius medikams, Vyriausybės komunikatoriaus pasirodymą ant Operos ir baleto teatro stogo ir kitus įvykius. ✅ „Laisvės TV“ - daugiau nei televizija! Deklaruodami pajamas skirkite savo 1,2% „Laisvės TV“ ir leiskite parodyti, kad galime dar daugiau: http://remiu.laisves.tv

Krepsinis.net podcastas „Iš eilutės“ pasistengs į krepšinį pažvelgti kitu kampu: karščiausios savaitės temos, nestandartiniai pašnekovai bei unikalus turinys, kurį jums pateiks komentatorius ir Krepsinis.net žurnalistas Tautvydas Kubilius, „Pralauž vieną šaltą“ veidas ir balsas Airidas Jankus bei portalo vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis.Devynioliktoje laidoje T.Kubilius ir E.Pulkovskis kalbino ką tik iš Taivano grįžusį ir sezoną užbaigusį Edviną Šeškų.„Sezono gale netekome vieno iš užsieniečių, kuris turėjo vykti namo. Nepaisant to, pusfinalio serijoje sužaidėme dar visai neblogai“, – apie sezono pabaigą Taivane prisiminė E.Šeškus.Iš Prienų kilęs žaidėjas užsiminė, kad yra gavęs pasiūlymą žaisti vasarą vyksiančiose pirmenybėse Lietuvoje, tačiau kol kas sprendimo dar nėra priėmęs.„Prioritetas kol kas susirasti komandą kitam sezonui. Yra daug įvairių variantų, galbūt atsiras vėl galimybė išvykti į Kiniją. Nesinori prižadėti, kad žaisiu ir vėliau pavesti“, – pasakojo krepšininkas.Podcasto įrašus galite rasti jums patogiose platformose – „Podbean“, „Spotify“ bei „Apple Podcasts“. Laidos įrašą galite atsisiųsti ir į savo telefoną ar kompiuterį, kad jų galėtumėte klausyti sau patogiu laiku. „Iš eilutės“ podcastas taip pat pasiekiamas ir „YouTube“ platformoje.Prenumeruokite Krepsinis.net „Youtube“ kanalą ir viską pamatykite pirmieji.– Karantinas Lietuvoje ir sudėtinga kelionė iš Taivano (00:40);– Sudėtinga sezono pabaiga (03:20);– Nutrauktas LKL sezonas (13:00);– Pasiūlymas žaisti Vasaros lygoje (17:10);– „Cbet“ veidas be V.Šeškaus (21:20);– „Ryto“ talentų perspektyvos (23:50);– FIBA Čempionų lygos ir Europos taurės skirtumai (33:10);– V.Šeškaus treniruočių specifika (42:40)

LRT OPUS „Kelionės ir svajonės” kviečia pakeliauti su muzika! Jau šokome afrikietiškame vakarėlyje, tyrinėjome Japoniją, pažindinomės su Pietų Amerikos skambesiu, mėgavomės Nidos ramybe, klaidžiojome po Izraelio naktinius klubus, o šįkart laidos centre - turistams iš Lietuvos vėl atsiverianti Latvija su savo kūrėjų muzika. Girdėsite ir vietos kalbą, ir užsienyje sėkmę nuskynusių atlikėjų balsą, ir šiuolaikiškai suskambusį folklorą. Laidą parengė ir vedė Inga Ramoškaitė.

LRT OPUS laidos „Kelionės ir svajonės” ašis - Nida. Ji nuostabi visais metų laikais, turi savitą skambesį, kvapą, nuotaiką. Kviečiame patyrinėti Nidą per muziką - kokia ji, kai geri kavą ryte prie marių, kai sustabdai akimirką ant Parnidžio kopos saulei leidžiantis, kai šoki vakarėlyje „Ant bangos”, o paskui vėl neri į ramybę. Smėlio, saulės, pušų ir žmonių įkvėptas grojaraštis. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės“ kviečia tęsti pažintį su svečiais kraštais per muziką. Šį kartą keliamės į Izraelį. Šios šalies kūrėjai pavedžios po naktinius klubus ir šokių aikšteles. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės“ kviečia valandėlę praleisti su garsų šamanais vadinamais Pietų Amerikos kūrėjais ir per jų muziką pajusti tos pasaulio dalies gelmes. Muzikantai ieško įkvėpimo Peru, Brazilijos, Ekvadoro ir kitų šalių folklore, maišo įvairius garsus, eksperimentuoja ir sukuria galimybę pakeliauti neišeinant iš namų. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.