POPULARITY
Indijai sudavus raketinius smūgius Pakistanui svarstoma kokia tikimybė, kad konfliktas tarp dviejų branduolinių valstybių dar labiau išsiplės ir virs karu. Indijos ir Pakistano santykiai smarkiai pablogėjo po praėjusį mėnesį Kašmyre įvykdyto mirtino kovotojų išpuolio prieš turistus. Indija kaltina Pakistaną remiant tarpvalstybinį terorizmą, šis kaltinimus kategoriškai neigia.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius, VU Indijos tyrimų centro vadovas, profesorius Audrius Beinorius, atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė
133 kardinolai jau netrukus užsidarys nuo pasaulio tam, kad išrinktų naują popiežių. Jis turi surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą. Ši konklava išskirtinė tuo, kad joje dalyvių daugiau nei bet kada ir jie atstovauja 70 valstybių.Dviejų branduolinių valstybių Indijos ir Pakistano konfliktas virsta kariniu.Lietuva ir Latvija neleis į vadinamosios „pergalės dienos“ paradą Maskvoje vykti per savo oro erdvę, o pačioje Maskvoje skrydžius trikdo ir Ukrainos dronų atakos.Dvejus metus veikianti vadinamoji Desovietizacijos komisija jau priėmė beveik 200 išvadų, tačiau ne visų jų laikomasi - apie pusę nurodymų pakeisti objektų pavadinimus iki šiol neįvykdyti.Socialiniame tinkle išplito vaizdo įrašas iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, kuriame užfiksuota, kaip viena iš pedagogių užsimoja plaktuku prieš ant žemės sėdintį mokinį. Anot ugdymo įstaigos vadovės, taip pedagogės bandė sudrausminti specialiųjų poreikių turintį jaunuolį, tačiau po incidento abi darbuotojos paliko pareigas. IKie kainuoja pirmosios šiųmetės lietuviškos braškės?Ved. Liepa Želnienė
Indijos raketų smūgiai sudrebino Pakistano kontroliuojamo Kašmyro regiono dalį. Kuo gresia įsiplieskusi konfrontacija tarp dviejų branduolinių valstybių?Valstybės saugumo departamentas perspėja, kad artėjant vadinamajai „pergalės dienai“, padidėjo Rusijos diversijų, provokacijų ir informacinių atakų tikimybė.Socialiniame tinkle išplito vaizdo įrašas iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, kuriame užfiksuota, kaip viena iš pedagogių užsimoja plaktuku prieš ant žemės sėdintį mokinį. Anot ugdymo įstaigos vadovės, taip pedagogės bandė sudrausminti specialiųjų poreikių turintį jaunuolį, tačiau po incidento abi darbuotojos paliko pareigas. Specialistai teigia, kad tokie atvejai nėra dažni, tačiau jų pasitaiko. Viena iš priežasčių – pedagogų stygius.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną diskutuojama, koks žiniasklaidos vaidmuo šiandien ir kaip jis keičiasi. Kaip plataus masto karas pakeitė Ukrainos žurnalistų darbą, koks spaudos vaidmuo okupuotose teritorijose ir pafrontės vietovėse.Ved. Andrius Kavaliauskas.
Socialiniuose tinkluose plinta raginimas moterims nesitirti dėl krūties vėžio, esą mamografiniai tyrimai nėra tikslūs ir net gali pakenkti. Tačiau medikai gyventojus ramina.Nuo šiandien bus apvalinama pirkinių krepšelio suma mokant grynaisiais. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė sako, kad apvalinama bus iki artimiausių penkių centų ir tik mokant grynais.Dalis kalio jodido tablečių vaistinėse iki šiol neatsiėmusių gyventojų pastebėjo, kad receptai jau baigė galioti. Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad receptai bus pradėti atnaujinti nuo rytojaus, tačiau atnaujinimas gali užtrukti kelias dienas.Socialiniuose tinkluose galima pastebėti žmonių skelbimus, kurie ieško „pasiskolinti“ ar išsinuomoti pavėžėjo ar maisto išvežiotojo programėlės profilį ir tokiu būdu padirbėti kito žmogaus vardu. Taip galimai apeinant reikalavimus turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar prievolę susimokėti pajamų mokestį. Kokiomis priemonėmis siekiama užkardyti tokią veiklą, kalbėsime po aštuntos valandos žinių.Pakistano ir Indijos kariuomenės aptarė paliaubų pažeidimus prie ginčijamos Kašmyro sienos. Anot, Pakistano kariuomenės atstovo, iškeltas ugnies nutraukimo pažeidimo klausimas palei Kontrolės liniją, dalijančią Kašmyrą į Indijos ir Pakistano administruojamas dalis.Ved. Darius Matas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba sprendžia, ar po antradienio balsavimo dėl Arūno Dudėno neliečiamybės, verta likti koalicijoje.Vyriausybė pritarė antrosios pensijų pakopos pakeitimams.Leidimus gyventi Lietuvoje turintys Rusijos piliečiai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą šalyje, taip pat ir visai šalia strateginių objektų.Ar kyla rimta karo grėsmė tarp dviejų branduolinių valstybių - Indijos ir Pakistano?Po gaisro atliekų rūšiavimo gamykloje Vilniuje, sostinės meras ramina, kad šiukšlių krizės pavyks išvengti. Jau šiandien dalis atliekų vėl rūšiuojamos, o kitą savaitę pradės veikti laikini šiukšlių rūšiavimo įrenginiai šalia degusios gamyklosApeliacinis teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje moters nužudymu kaltinamas Vilniaus policijos pareigūnas Darius Šerpytis. Trijų Teisėjų kolegija pasitarusi nusprendė atlikti įrodymų tyrimą.Ved. Liepa Želnienė
Studijoje svečiuojasi kompozitoriai Domantas Pūras, Ignas Šoliūnas ir Jokūbas Preikša – šiuolaikinės elektroninės muzikos trio „El Chico Fuendre“, įsikūręs Vilniuje. Grupė savo kūryboje jungia įkvėpimus iš vokiečių krautroko ir Indijos tradicinės muzikos, o gyvuose pasirodymuose kuria psichodelinio roko ir analoginių sintezatorių persmelktus garsovaizdžius.Šv. Velykų dieną „El Chico Fuendre“ pristato savo naują singlą „Raga for Roaring Sky“, o mėnesio pabaigoje – ir visą albumą Ragas for City Dwellers.Pokalbio metu grupės nariai dalinasi jiems svarbiais mėgstamos muzikos įrašais, pasakoja apie kūrybines įtakas, siekius, komponavimo būdą ir koncertinę veiklą.Ved. Lukas Devita
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Lietuvoje jau septintą kartą vyks „Geografijos naktis“.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien pristatome Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olgos Ravn naujausią romaną „Vaško lėlė“ ir Elizabethės Strout romaną „O, Viljamai!“.Birštone rytoj vyks jau 19-asis respublikinis jaunųjų dizainerių mados konkursas-festivalis „AVANGARDAS 2025“.Kaip galime stiprinti Lietuvos ir Indijos kultūrinį bendradarbiavimą? Pokalbis su Lietuvos ambasadore Indijoje Diana Mickevičiene.Valstybinis jaunimo teatras pristato režisierių, dramaturgų – Nauberto Jasinsko ir Maksym Teteruk bendrą kūrybinį darbą, premjerą „Chroma“.Krekenavos regioniniame parke atidaromas „Patarlių takas“.Mažeikių kultūros centre mėgėjų teatras „Visavi“ pristato garso spektaklį, romantinę dramą „Solveigos“ pagal Ibseno ir Elksnės kūrybą.Ved. Marius Eidukonis
Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis
Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.Ved. Regina Montvilienė
Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Pasaulio kultūros naujienos.Valdovų rūmų muziejuje atverta nauja paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgs filmą „Bobas Dylanas: visiškai nežinomas“.Išdalinti Britų kinų akademijos apdovanojimai.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose.Prasidėjo 75-asis Berlyno kino festivalis.Indijoje įvyko ne vienas literatūrinis renginys, kuriame buvo skirta dėmesio ir lietuvių literatūrai.Ved. Marius Eidukonis
Indijoje vyksta didžiausias pasaulyje festivalis „Kumbh Mela“, tai maudynės hindams šventų upių santakoje. Per šį festivalį tikimasi sulaukti daugiau nei 400 milijonų lankytojų. Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro vadovas prof.dr. Audrius Beinorius.Pavardė kaip tautinės tapatybės įrodymas. Pokalbis su istoriku dr. Dangiru Mačiuliu apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje.Klimato kaitos rubrika. Šiais metais Vilnius yra Europos žalioji sostinė. Europos Komisija žaliosios sostinės titutą suteikia miestams, siekiantiems žalesnės ir tvaresnės ateities. Kiek tvarų ir žalią Vilnių mato jo gyventojai ir svečiai? Apie tai su Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovu Anton Nikitin.100 metų jubiliejų mini vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje – Panevėžio kraštotyros muziejus.Ved. Agnė Skamarakaitė
Ruošiantis popiečio miegui svarbu tai daryti ne bet kaip. Kaip sukombinuoti trukmę, kofeiną, šviesą bei temperatūrą, siekiant greitai atgauti jėgas, naujame „Miego DNR“ epizode paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ramunė ieškojo būdo, kaip įveikti kilusius sunkumus šeimoje. Visai netikėtai ji atrado, kad spalvos, tekstūros ir vaizdiniai ją teigiamai veikia. Šis atradimas nuvedė į dailės terapijos užsiėmimus, kurie laikui bėgant atnešė jai vidinę ramybę ir geresnį savęs supratimą.Sakartvele šiandien įvyks valdančiajai partijai, prorusiškai „Sakartvelo svajonei“ lojalaus prezidento inauguracija, nors kadenciją baigianti prezidentė ir provakarietiška opozicija paskelbė jo išrinkimą neteisėtu. Pirmą kartą Sakartvelo istorijoje priesaikos ceremonija vyks už uždarų parlamento durų.Lietuvos verslai vis labiau atranda Indijos bei Ramiojo vandenyno rinką. Šalies įmonės ne tik siekia atsivežti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš šio regiono šalių, tačiau ir pačios vis drąsiau žengia į šią rinką.Naujausi tyriimai rodo, kad Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – patyčias patiria trečdalis paauglių.Ved. Paulius Selezniovas
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rinkimų laikotarpiu girdime daug politinių terminų. Kokios jų reikšmės?Kaip aktorių charakterius kuria kino muzika?Kaip ateityje atrodys Bernardinų sodo kaiminystėje įsikūrę Kirdiejų rūmai?Kiek ir kaip vyksta muziejinių vertybių mania tarp Lietuvoje veikiančių muziejų?VU garbės daktaras Danie Petit tvirtina, kad nemato anglizicmų grėsmės lietuvių kalbai, o lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai gali ją tik praturtinti.Lietuvos sezono Prancūzijoje vienas iš svarbių ir paryžiečiams patikusių akcentų – menininko Mykolo Saukos skulptūrų paroda „Vaikų kambarys”.Kiek lietuviai domisi klasikine Indijos muzika?Ved. Marius Eidukonis
Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.Ved. Gabija Narušytė
Organizacija „Blue/Yellow“ plečia medikų misijas Ukrainoje. Kokios medicininės pagalbos labiausiai reikia civiliams ukrainiečiams?Apie indišką filosofiją, kultūrinius Indijos reiškinius ir Indijos bei Vakarų sąveiką pokalbis su knygos „Saṃvāda. Filosofiniai pokalbiai su Indija“ autoriumi Audriumi Beinoriumi.Iniciatyva „Svarbios pamokos“ kviečia nemokamai įgyti praktinių žinių, susijusių su galimomis grėsmėmis, pasiruošti dienai X.Klimato kaitos rubrika. Labai tikėtina, kad ką tik pasibaigęs rugsėjis bus šilčiausias per visą stebėjimo istoriją. Ką tai pasako apie mūsų klimato pokyčius? Kaip į tokią šiltą rudens pradžią reaguoja gamta?Ved. Agnė Skamarakaitė
Lietuva, Latvija ir Estija mini 35-ąsias Baltijos kelio metines. 1989-ų metų rugpjūčio 23-iąją, gyva žmonių grandinė nusitęsė 678-is kilometrus - nuo Vilniaus iki Talino.Baltijos kelias, o prieš 37 metus ir pirmasis antisovietinis mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo bei 1988-aisiais Vingio parke vykęs Sąjūdžio mitingas, ne šiaip sau vyko rugpjūčio 23-ią dieną. Abu nepriklausomybės siekius liudiję renginiai vyko minint Ribertropo - Molotovo pakto sukaktis. Šia sutartimi Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą.Minint Baltijos kelio sukaktį, Vilniuje, Katedros aikštėje, rengiamas koncertas 650-mt kilometrų laisvės. Beveik du šimtai atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atliks įvairių žanrų kūrinius, kurie atspindės visų trijų šalių nepriklausomybės metus.Vos vienerių metų mergaitė šiandien atsidūrė ligoninėje apsinuodijusi narkotikais. Mergaitės būklė, pasak medikų, išlieka sunki. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškėja, kad tėvai dėl kvaišalų pareigūnų dėmesio sulaukia ne pirmą kartąIndijos premjeras Narendra Modis atvyko savo pirmojo vizito į Ukrainą. Išvakarėse jis lankėsi Varšuvoje ir pareiškė, kad joks konfliktas negali būti išspręstas mūšio lauke.Ant kairiojo Nemuno kranto įsikūręs Kačerginės miestelis - kurortas, menantis ir tarpukarį. Prieš dešimt metų nutiesus dviračių taką, jungiantį Kauną ir Kačerginę, miestelis tapo dar labiau lankomas turistų. Kasip šiandien gyvena Kačerginės žmonės?Ved. Liepa Želnienė
Į Vašingtoną renkasi NATO šalių lyderiai, kur prasideda aljanso viršūnių susitikimas. Ukraina tikisi naujų priemonių siekiant stiprinti oro gynybą, karo alinama šalis turi poreikių ir tikslų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.Po vakarykštės Rusijos atakos, per kurią žuvo 42 žmonės, Ukrainoje skelbiamas gedulas. Dauguma aukų - sostinėje Kyjive, rusų raketos sugriovė didžiausią Ukrainoje vaikų ligoninę ir gimdymo namus. Tai vienas didžiausių išpuolių prieš Ukrainos civilius nuo Rusijos invazijos pradžios.Maskvoje su oficialiu vizitu lankosi Indijos premjeras Narendra Modis. Tai pirmoji jo kelionė į Rusiją, šiai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Nepaisant Vakarų spaudimo, Indija siekia išlaikyti neutralumą, nors nuo karo pradžios itin sustiprino prekybą ir bendradarbiavimą su sankcijų varžoma Maskva.Į LRT girdi kreipęsi vilniečiai skundžiasi užsitęsusia Skroblų gatvės rekonstrukcija, kuri kelia pavojų keliems šimtams čia gyvenančių regos negalią turinčių žmonių. Darbai buvo pradėti praėjusį rudenį ir sustabdyti. Savivaldybė žada, kad visiškai darbai bus baigti kitais metais. Kodėl stringa rekonstrukcija?Artėjant Baltijos kelio 35-mečiui, pristatytas šiam jubiliejui skirtas renginys „650 kilometrų laisvės“.Šiemet per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi trys vaikai. Nors daugelis žino apie maisto, žiedadulkių, gyvūnų kailio ar seilių sukeltas alergijas, mažiau kalbama apie tas, kurias gali sukelti gyvačių įkandimai.Ved. Darius Matas
Kiek Rytų kraštai ir Indija buvo aktualūs bei įdomūs XX a. I pusės Lietuvos visuomenei ir valstybei? Kas iš Pirmosios Respublikos politikos, akademijos, kultūrinio elito atstovų labiausiai domėjosi Orientu ir Indija, kalbėjo ir rašė apie juos?Kas yra Orientas mums šiandien? Ar daug skirtumų galima įžvelgti tarp XX a. I pusėje ir XXI a. pradžioje susiklosčiusių Rytų ir Indijos vaizdinių Lietuvoje?Kas buvo kunigas jėzuitas Donatas Slapšys SJ (1921-2010)? Kada jis išvyko į Indiją? Kodėl mes apie jį iki šiol beveik nieko nežinome, nors jis dirbo Indijoje misionieriaus darbą iki 2010-ųjų?Kokioje Indijos valstijoje kunigas D.Slapšys gyveno ir misionieriavo? Kuo ši valstija yra ypatinga socialine, ekonomine, kultūrine prasme?Ar D.Slapšio apsisprendimas vykti į Indiją buvo vienetinis atvejis? O gal šiuo atveju galima kalbėti ir apie kitus Indijoje XX a. I pusėje dirbusius lietuvių misionierius?Kokie yra svarbiausi šaltiniai, su kurių pagalba galima rekonstruoti kunigo D. Slapšio gyvenimo ir misionieriavimo Indijoje istoriją? Ar kunigas paliko dienoraščių, laiškų, kitokio pobūdžio rašytinio palikimo?Kaip D. Slapšį prisimena broliai jėzuitai ir kaip – su kunigu bendravę indai?Koks yra materialus ir nematerialus D. Slapšio paveldas Indijoje? Kokius pėdsakus paliko šis žmogus?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto doktorantu, Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro jaunesniuoju darbuotoju Laurynu Kudijanovu, keliavusiu į Indiją tyrinėti kunigo D. Slapšio biografijos ir palikimo.Ved. Aurimas Švedas
Į protestą prie Vyriausybės šiandien besirenkantis maitinimo sektorius sako, kad kasdien susiduria su didėjančia finansine našta, kurią nuo Naujųjų metųpapildė nuo 9 proc. iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas maitinimo paslaugoms. Ar didinti šį mokestį daug nesutarimų kilo ir Seime.Kaip niekada permainingi orai šį pavasarį – nuo vasariškų iki minusinės temperatūros. Tebesitęsiant orų permainoms vieni miestai jau atjungė šildymą, kiti nusprendė jį dar tęsti. Ar ne per anksti kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Vilniuje atjungtas šildymas?Lietuvoje pradedama išmaniųjų baterijų gamyba. Didžiausia saulės modulių gamintoja Šiaurės Europoje „SoliTek“ šiandien atveria naujos gamyklos Vilniuje duris. Tokia gamybinė linija - pirmoji Baltijos šalyse.Indijoje šiandien prasideda 6ias savaites truksiantys parlamento rinkimai. Šalies valdantieji tikina, kad tai - demokratijos šventė, bet ekspertai įspėja, apie premjero Narendros Modžio eroje silpnėjančią Indijos demokratiją.Visagine kuriamas miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Čia kuriamas ir tipinis visaginiečio butas, į kurį patekęs lankytojas atsidurs tarsi į miesto kūrimosi pradžią. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje. Prie jo įkūrimo aktyviai prisideda ir gyventojai, dovanodami istorinius daiktus.Ved. Rūta Kupetytė
#TiekPinigų Svarbiausios ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/Ag8EacjxwWE Tiek Pinigų penktadienį (kovo 1 d.) vedėja Simona papasakos apie naują erą Indijos pramogų pramonėje, aptars, kas gresia Kinijos nekilnojamo turto bendrovei „Country Garden“, dvynių bendrovės „Gemini“ problemas ir kodėl bankrutuoja mūsų restoranai.
#TiekPinigų Svarbiausios ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/UtOC_0KeacY Tiek Pinigų penktadienį (vasario 23 d.) vedėja Simona papasakos apie tai, kaip X'ą bando suvaržyti Indijos valdžia, rekordines aukštumas pasiekusią „Nvidia“, kaip žmones ir verslus gali paveikti sutrumpinta darbo savaitė, išduos, kas pakeis sostinės „Kempinski“ viešbutį ir, kaip visada, aptars biržų topus.
Lietuvoje minima vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena. Prezidentas Gitanas per 80 užsienio ir Lietuvos piliečių įteikė valstybės apdovanojimus.Avdiivkoje vyksta įnirtingi mūšiai, miestą iš trijų pusių supa Rusijos pajėgos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako: „Mes vertiname kiekvieną Ukrainos žemės gabalėlį, tačiau didžiausia vertybė ir prioritetas mums yra Ukrainos kario gyvybės išsaugojimas.“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais pasirašys susitarimus dėl saugumo garantijų Ukrainai. Šeštadienį jis sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje pagrindinė tema - kaip karų akivaizdoje neprarasti tikėjimo, kad šalys vis dar gali bendradarbiauti.Romoje šiais metais vasario 16-oji minima ypatingai – išskirtinės Šv. Mišios ir Dainų šventės tradicijas pristatatantis 100 choristų choras iš Lietuvos.Lietuvos trispalvė šiandien keliama ir nedideliame Belgijos mieste Diufelyje. Nors 40 kilometrų nuo Briuselio nutolusiame mieste negyvena nė vienas lietuvis, vietiniai jį praminė pačiu lietuviškiausiu visoje Belgijoje dėl čia gyvenančių flamandų Fransinos ir Renė meilės bei paramos Lietuvai. Ji tęsiasi jau beveik 30 metų.Didžiausia pasaulio demokratija po Indijos ir Jungtinių Valstijų, Indonezija, turi naują prezidentą. Po įspūdingų rinkimų, kuriuose per vieną dieną galėjo balsuoti iki dviejų šimtų milijonų žmonių, nugalėjo buvęs generolas, pristatantis save kaip mielą dėdę, tačiau kritikų vadinamas karo nusikaltėliu ir grobiku, keliančiu grėsmę demokratijai.Ved. Agnė Skamarakaitė
Nors pajamų lygis Lietuvoje didėja, bet taip pat didėja pajamų nelygybė ir atskirtis. Su kokiomis istorijomis ateina maisto davinių ir pietų į labdaros valgyklas žmonės? Kiek tai padeda jų kasdienybei?Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje 2024 m. sausį buvo pats aukščiausias visoje ES. Tai rodiklis, rodantis gyventojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes.Šiandien Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Pokalbis apie dirbančių bendrajame pagalbos centre kasdienybę, skambučius ir netikėtas situacijas.Mokslininkai įspėja, kad Indijos vandenyne esančios Maldyvų salos gali tapti pirmąja pasaulio valstybe, kuri per šį šimtmetį išnyks iš pasaulio žemėlapio. Dėl kylančio jūros lygio ir pakrančių erozijos daugiau nei tūkstančiui salų kyla grėsmė atsidurti po vandeniu. Šalies valdžios institucijos skelbia, kad ieško sprendimo, kaip išsaugoti salas.Ved. Gabija Narušytė
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, cikle „Pasaulio kino vakarai su režisieriumi Audriumi Stoniu“ – žvilgsnis į Indijos dokumentiką. Bus pristatomi du filmai, sulaukę tarptautinio pripažinimo ir kalbantys apie nepaprastai skirtingus ir ryškius Indijos šventinius ritualus.Ką reiškia ezoterika šiandien, kaip šį reiškinį, ilgą laiką laikytą iracionaliu ir nykstančiu, traktuojame dabar? Almos Valantinienės pokalbis su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto filosofu Adu Diržiu, kuris yra ir neseniai Lietuvoje įkurtos ezoterizmo tyrimų grupės narys.Vienas unikaliausių prancūzų kompozitorių – Olivier Messiaen'o nelaisvėje parašytas „Kvartetas laiko pabaigai“ – suskambės koncertų salėje „Organum“ Sausio 13-osios išvakarėse. Kaip muzikai šiandien išjaučia tai, ką sudėjo į muzikos garsus kompozitorius nelaisvėje?Rubrikoje „ Ką man skaityti“ Jolanta Kryževičienė pristato Sigmundo Freudo dar 1929 metais parašytą garsųjį veikalą „Nerimastis kultūroje“ ir Arūno Kumpio „Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis“.Ką praranda eilinis, nepastebintis meno visai šalia savęs, kaip jį supranta muziejuose ar parodų salėse ir kokius uždavinius, pristatant meną plačiajai visuomenei, kelia šios srities profesionalai? Apie tai ir dar daugiau rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, parodų kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.Ved. Gabija Narušytė
Kitokia violončelė „Celloman“ kūryboje; iš Balkanų kilę norvegai Almiras Meškovićius ir Danielis Lazaras, akordeonu ir smuiku bandantys aprėpti visą pasaulį; įstabusis chorinis Franciso Poulenco „Stabat Mater“; Antono Brucknerio 3-ioji simfonija pagal Francois-Xavier Rothą; nauji džiazo trimitininko Ambrose‘o Akinmusire posūkiai; Indijos Šiaurės ir Pietų klasikinės muzikos tradicijas sujungęs albumas „Mousson de Calcutta“. Tai muzikinės leidybinės naujienos „Kitame laike“!Ved. Domantas Razauskas
Šią savaitę Vilniaus senasis teatras paminėjo 110-ąją sukaktį. Lenkų teatras, po daugybės skirtingų etapų galiausiai tapęs Vilniaus senuoju teatru, laikomas seniausiu sostinės teatru.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Pasaulio kultūros apžvalgoje: liudijimai gyvų likusių žmonių, kuriuos Izraelyje vykusiame muzikos festivalyje užpuolė Hamas teroristai, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas dėl meno kūrinių, pavogtų iš buvusių kolonijų sugrąžinimo, bei iki šiol neatrasta elektroninė Indijos muzika iš 7-ojo dešimtmečio.Kaip nauji visuomenės iššūkiai atsispindi ir keičia šeimos bei kalendorines šventes, lyčių ir giminystės sampratas? Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyksta konferencija „Šiuolaikiniai šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai“.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmonių teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išsirinko šių metų laimėtojus. Kas ir kodėl šiemet tapo geriausiais mugės menininkais?Lietuvių režisierius Jokūbas Brazys savo dienas dabar leidžia Ukrainoje. Jis vienas tų retų užsienio kūrėjų, kuris ryžosi atvykti čia ir darbuotis su ukrainiečių aktorių trupe. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie netikėtus iššūkius atvykus darbuotis į Ivano Frankivską, ir apie tai, kaip skambančios sirenos pakeičia režisūrinius sprendimus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Laidoje skambės iš archyvų atgaivinti Indijos ankstyvieji (1969-1972 m.) elektroninio garso eksperimentai. Japonų „Plazmiško simfoninio orkestro“ dirigento Tomita'os „Planetų“ (Gustavo Holsto orkestrinės siuitos) interpretacijos, o taip pat – keli įrašai iš Lietuvos elektroninės muzikos paveldo ir neblėstančios 9 dešimtmečio „sintezatorių pop“ dainos.Ved. Lukas Devita
Italijos baroko smuiko virtuozas Pietro Locatelli, „Užupis“ su Daliumi Naujokaičiu, sarodas, sitaras ir styginių kvartetas, dvasinis džiazas ir skaitmeniniai eksperimentai. Aš, Domantas Razauskas, negaliu liautis stebėjęsis, kiek per savaitę pasirodo naujų įdomių leidinių. Visi jie pristatomi ir aptariami „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas
Latvija paskelbė, kad netrukus ketina uždaryti vieną pasienio punktą su Baltarusija. Migrantų srautai per Baltarusijos sieną su Latvija šiemet išaugo kone trigubai, tad taip bus bandoma situaciją suvaldyti. Daugpilyje šiuo metu dirba LRT Radijo žurnalistas Daumantas Butkus, jis šiandien lankėsi ir ketinamame uždaryti Silenės pasienio punkte.Trečiadienio naktį Marijampolės savivaldybėje į Šešupės upę įkrito automobilis su neteisėtais migrantais, per avariją žuvo neteisėta migrantė, Indijos pilietė. Tuo metu Jonavos rajone apvirto kitas neteisėtus migrantus gabenęs automobilis, sužeisti 8 žmonės. Pirminiais policijos duomenimis, abiem atvejais neteisėti migrantai atvyko iš Latvijos. Pasieniečiai teigia, kad stebina dideli paskutiniu metu iš Baltarusijos į Latviją plūstančių migrantų skaičiai.Rusijos orlaiviams detalės buvo perkamos ir Lietuvoje. Viename Vilniaus daugiabučiame registruota mažoji bendrija „Right Direction Aero“ pardavė civiliniams orlaiviams skirtas detales, kurios buvo sumontuotos į Rusijoje skraidančius „Airbus“ ir „Boeing“. Įmonės vadovai sako buvę apgauti, o teisininkai tvirtina, kad nuo atsakomybės tai neatleidžia.Teisėjų bei prokurorų atstovai pabrėžia, kad grėsmė kyla ne tik Rusijoje už akių nuteistiems Sausio 13-osios bylos teisėjams, bet ir tiems pareigūnams, kurie tiria dabartinius Rusijos karo prieš Ukrainą nusikaltimus. Ši tema aptarta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai. Ekspertai kalba, kad infrastruktūros būklė be kita ko svarbi ir vietos investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams.Koks rugsėjis be pomidorų? Juos auginantys sako, kad derlius šįmet visai neblogas.Ved. Liuda Kudinova
Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandį.Kokia krepšinio komentavimo specifika? Kaip greitai reikia mąstyti, kad būtum geras komentatorius? Ar turi iš anksto pasiruošęs vaizdingų posakių kraitelį? Ar buvimas reperiu padeda komenuoti? Apie tai su ką tik pasaulio vyrų krepšinio čempionatą per LRT RADIJĄ komentavusiu Roku Grajausku.Kaip naujus mokslo metus pasitinka Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas? Ką siūlo senjorams? Pokalbis su universiteto rektore Zita Žebrauskiene.Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė
Seime įpusėjo svarstymai dėl pataisų, kuriomis siūloma leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai.Pasieniečiai teigia, kad stebina dideli paskutiniu metu iš Baltarusijos į Latviją plūstančių migrantų skaičiai. Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžtas 21 neteisėtas migrantas, Marijampolės savivaldybėje į Šešupės upę įkrito automobilis su neteisėtais migrantais, per avariją žuvo neteisėta migrantė, Indijos pilietė.Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen pareiškė, kad Ukraina padarė didelę pažangą siekdama narystės Europos Sąjungoje.Ved. Darius Matas
LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, ką veikia sociologai ir kodėl verta atsakinėti į jų užduodamus klausimus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie sociologiją gana miglotos.Rudenį šalies bibliotekose turėtų pasirodyti elektroninė knyga, kurioje – 8 lietuvių autorių kūriniai, pritaikyti mokymosi sunkumų turintiems vaikams. Knygą ruošiantys specialistai sako, kad šie tekstai sunkiai skaitantiems ar tekstą suvokiantiems vaikams padės ne tik atrasti skaitymo malonumą, bet ir labiau integruotis į ugdymo procesą mokyklose.Baigiasi šių metų projektas „Moksleiviai į vyriausybę“. Kaip moksleiviai pamatė darbą ministerijose?Pokalbis su po Indija keliavusia Vilte Novikovaite, kuris turėjo tikslą nukeliauti į Indijos kaimą, kuriame negalima prisiliesti prie žmonių.
Savaitės pradžioje visuomenė sujudo, sužinojusi, kad dėl Kultūros paveldo sąraše esančio pastato Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje rekonstrukcijos, ketinama nukirsti 9 medžius. Trečiadienio vakarą šioje vietoje įvyko protestas, sutraukęs ypač gausų būrį sunerimusių gyventojų ir aktyvistų.Lietuva ir Indija geografiškai atrodo labai toli viena nuo kitos, tačiau yra ne viena asmenybė, kuri šias šalis suartino kultūriniais ryšiais. Pasakojime išgirsite, kodėl kalbant apie Lietuvos bei Indijos santykius tokia svarbi Rusnė.Dviračių meistras Gediminas Mankevičius šią vasarą mina ne tiek daug, kiek norėtų, nes savo dirbtuvėse Kaune turi labai daug darbo. Tai gera žinia – vadinasi, kauniečiai vis aktyviau važinėja dviračiais. Siekdamas stiprinti entuziastų bendruomenę Gediminas šią savaitę surengė dviračių parodą, kurios dalyvius pakvietė dalytis savo istorijomis.Bangladešo fotografas, TIME žurnalo 2018 metų žmogus Shahidul Alam keturis dešimtmečius dokumentuoja savo šalies politinius perversmus, žmogaus teisių pažeidimus. Fotografiją jis pasirinko kaip įrankį siekti socialinio teisingumo.„Šiandien priešingi Viduržemio jūros krantai atsispindi lyg kreivame veidrodyje: viename nerūpestingai šurmuliuoja milijoninės turistų minios, narsto jachtos ir kruiziniai laivai, kitame – tūkstančiai šiandienos odisėjų leidžiasi į pavojingą kelionę mažomis valtelėmis, be išankstinių rezervacijų ir paslaugų paketų“, – kultūros komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.Šią savaitę Lietuvoje svečiavosi Šiaurės Amerikos kariljonierių gildijos narė Margaret Pan. Skambinimas šiuo įspūdingu instrumentu nėra pagrindinis amerikietės užsiėmimas – ji yra astrofizikos mokslų daktarė. Sudalyvavusi Vilniaus kariljono festivalyje Margaret Pan išbandė ir istorinį Kauno kariljoną Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.„Paslyskime, bet ir mąstykime“, – taip greitosios mados verpetuose siūlo elgtis menininkė, kostiumų dizainerė Inga Skripka, daug kam pažįstama dėl šiuolaikiškos drabužių kolekcijos, sukurtos iš močiučių rankų darbo austinių.Ved. Marius Eidukonis, red. Urtė Karalaitė
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą Prezidentui Gitanui Nausėdai – eiti šias pareigas siūlomas šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministro pareigose dirbantis Gintautas Jakštas. Viceministras iki šiol ministerijoje buvo atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.Parlamentinis Ekonomikos komitetas nustatė savivaldybių valdomų ir jų lėšomis pastatytų objektų sąrašą, kuriuose jos be konkurso galėtų teikti viešąsias paslaugas – greta baseinų, muziejų, koncertų ir sporto salių, parodų rūmų, bibliotekų, kultūros namų, stadionų bei maniežų būtų įtraukti ir teatrai, jeigu tokie objektai yra vieninteliai jų teritorijoje.Medikai kritikuoja vykdomą sveikatos reformą. Seimo laisvės frakcijos atvirame posėdyje dėl sveikatos paslaugų prieinamumo buvo aptariama, kaip sekasi įgyvendinti sveikatos centrų, turinčių suvienyti skirtingas įstaigas, reformą. Gydytojų atstovai pasigenda bendradarbiavimo ir abejoja, kad pokyčiai padės sumažinti pacientų eiles.JAV prezidentas Džo Baidenas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis pareiškė, kad jų šalių partnerystė lems ateinantį šimtmetį.Vašingtonas siekia sukurti atsvarą Kinijos įtakos plėtimui Azijoje ir nepaiso kaltinimų dėl augančio autoritarizmo Naujajame Delyje.Ved. Darius Matas
Pernai, kalbėdamas Bratislavoje, Indijos užsienio reikalų ministras diskusijoje, kodėl jo šalis perka rusišką naftą ir taip prisideda prie karo Ukrainoje finansavimo, buvo tvirtas ir net kategoriškas. Žurnalisto klausimą, kaip Indija gali tikėtis Europos paramos konflikte su Kinija, jei elgiasi kaip nepatikimas partneris, jis atrėmė tvirtai: „Kaip Azijoje išvis kas nors gali pasitikėti Europa?“ Kiek vėliau jis pridėjo dar daugiau: „Europa turi pagaliau išaugti iš nuostatos, kad Europos problemos yra pasaulio problemos, bet pasaulio problemos nėra Europos problemos.“Taigi šiandien kalbamės apie Indiją. Šalis, kurios paskutinių kelerių metų populiacijos augimas yra maždaug po procentą per metus (kai tuo tarpu Kinijos – 0,1 procento per metus) ir kuri šiemet turi pralenkti Kiniją ir tapti didžiausia pagal gyventojų skaičių šalimi pasaulyje. Kaip kolonijinis paveldas gali padėti suvokti Indijos šiandieną? Kokie šios šalies santykiai su Rusija, Kinija, Pakistanu ir Vakarais? Su kokiomis problemomis susiduria didžiausia pasaulio demokratija?Be to, Bolivudas kaip minkštosios galios simbolis jau nebėra tik vietinei rinkai skirtas produktas. „Netflix“ pasirodęs filmas RRR muša žiūrimumo rekordus net ir valstybėse be didelės indų emigrantų bendruomenės. O „The Disciple“ apskritai vakarų žiūrovą veda į nykstančios muzikos pasaulio klodus. Tad kokia ta Indija – galybė, kurią mes atsisakome matyti?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius
Vilniuje ir Kaune prasideda rytų muzikos festivalis „Orient“, sklidinas rytietiškos patirties. Festivalyje vyks fotografijų paroda, bus galima paragauti rytietiško maisto, pasirodymus surengs trys muzikos grupės: sufijų kavalio kolektyvas „Fanna-Fi-Allah“ iš Pakistano ir Kanados, Radžastano romų ir kerėtojų grupė „Dhoad Gypsies of Rajasthan“ iš Indijos ir dar niekur nepasirodę, etnomuzikologinėje ekspedicijoje atrinkti Sacharos klajokliai iš Alžyro. Kalbamės su festivalio Lietuvoje rengėjais.Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureate išrinkta mokslininkė prof. dr. Tatjana Paulauskienė. Premija skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje. Pokalbis su laureate apie jos veiklas ir pasiekimus.Kauno paveikslų galerija kviečia pažinti vieną žymiausių Lenkijos naiviojo meno atstovų - Nikiforą. Lenkijoje jį garbina panašiai, kaip mes Čiurlionį. Savamokslio lenkų menininko darbai ir jo gyvenimo istorija - įkvėpė ne vieną kūrėją. Apie Nikiforą rašyti straipsniai, knygos, statyti filmai.Berlyno filharmonijos parama Ukrainos orkestrams, BBC ieškomi sprendimai padėti savo orkestrams, Niujorko „Metropoliteno“ operos teatro didesnis dėmesys šiuolaikiniams kūriniams ir investicija į muzikos technologijų startuolį „Enote“.Kas padeda išlaikyti smalsumą ir nuostabą kaskart žengiant į sceną? Kaip neprarasti kūrybinio troškulio ir, kartu, balanso gyvenime? Aktorės Vestos Šumilovaitės būsenos teatro ir namų pasauliuose.Ved. Gerūta Griniūtė
„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“. Tai jau padarė JAV valstybinės mokyklos Niujorko ir Sietle, taip pat kai kurie Prancūzijos universitetai, Indijos koledžai, Kinijos bei kai kurios Vakarų Australijos valstybinės švietimo įstaigos.Lietuvoje apie dirbtinio intelekto tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tiek bendrajam ugdymui, tiek aukštajam mokslui kol kas kalba tik pavieniai entuziastai, daugiausia informacinių technologijų, fizikos ar kitų tiksliųjų ir inžinerinių mokslų mokytojai ir dėstytojai. Dauguma kitų dalykų mokytojų ir tėvų apie tai arba dar mažai žino, arba įsivaizduoja, kad tai dar labai tolima perspektyva.Bet iš tiesų dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia... Ir, beje, rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto. Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.Bet daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas, turintis aptikti sukčiautojus, kurie įvairius atsiskaitymus tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose parengė naudodamiesi dirbtinio intelekto pagalba, nebeužfiksuoja, kad tai atliko jis. Ypač tampa sunku aptikti sukčiavimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.Kiek Lietuvos mokyklų mokytojai seka „ChatGPT“ naujienas? Ar visi jie yra girdėję, kad dirbtinis intelektas rašo rašinius ar sprendžia uždavinius už jų mokinius? Kaip, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbimąsi į švietimą, turėtų būti keičiamas ugdymo turinys bei, kaip mokytojai turėtų keisti užduočių formulavimą? Ir ar tikrai dirbtinis intelektas yra tik blogis, kurio turėtume vengti ir saugotis?Diskutuoja Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, dr. Pavel Stefanovič, VGTU inžinerijos licėjus informacinių technologijų mokytojas, Vilnius tech universiteto Informacinių sistemų katedros docentas bei Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė
Naujai išrinktos savivaldybių tarybos ir merai ketverius metus dirbs turėdami kitokias galias nei iki šiol. Merai daugiau sprendimų galės priimti savarankiškai, taip pat pasinaudoti veto teise.Kiek valandų per parą miegate? Ar pavyksta išsimiegoti? Šiandien minima pasaulinė miego diena, o specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių susiduria su miego sutrikimais.Pastaruoju metu, kai įvairių rūšių verslas patyrė sudėtingų išbandymų ar net privalėjo nutraukti veiklą, socialinis verslas sparčiai augo. Kas lemia sėkmę? Kaip verslas gali spręsti tokius visuomenės iššūkius kaip: klimato kaita, skurdas ar socialinė atskirtis?Įmonei „Bolt“ reikalaujant iš pavežėtojų anglų kalbos žinių, Valstybinė kalbos inspekcija ragina įpareigoti juos mokėti ir lietuviškai. Kad užsieniečiai pavėžėjai privalo mokėti su klientais kalbėti lietuviškai sako ir liberalas Raimundas Lopata bei ragina tai įtvirtinti Valstybinės kalbos įstatyme, kurį Seimas planuoja svarstyti pavasario sesijoje. Opozicija kritikuoja siūlymą.AUKUS aljanso narės – Australija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Kralystė – patvirtino planus, kad jau po dešimties metų Australija savo laivyną atnaujins amerikietiškais, branduoline energija varomais povandeniniais laivais. Po to trys šalys kartu statys naujo tipo povandeninius laivus. Šiuo bendradarbiavimu prieš pusantrų metų sudarytas aljansas siekia atgrasyti didėjančias Kinijos ambicijas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.„Ryto garsų“ svečias lietuviškojo roko grupės „Thundertale“ amžinasis variklis – vokalistas Laurynas Baškys.Ved. Rūta Kupetytė
Europos Centriniam Bankui pagrindines palūkanų normas padidinus 50-čia bazinių punktų, Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad šis didinimas dar ne paskutinis. Anot Gedimino Šimkaus, palūkanų normos dar kartą didėti gali gegužę. Paklaustas apie palūkanų normų mažinimo galimybę, jis sakė, jog „artimame horizonte“ to nematytų.Prasidėjo pavasarinė „Maisto banko“ akcija. Jos metu gyventojai pakviesti prekybos centruose nupirkti ir sunkiau gyvenantiems paaukoti ilgai negendančių maisto produktų. Paremti maistu stokojančiuosius pakviesti septyniasdešimties vietovių gyventojai, Suaukoti produktai bus išskirstyti daugiau nei trims šimtams Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.AUKUS aljanso narės – Australija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Kralystė – patvirtino planus, kad jau po dešimties metų Australija savo laivyną atnaujins amerikietiškais, branduoline energija varomais povandeniniais laivais. Po to trys šalys kartu statys naujo tipo povandeninius laivus. Šiuo bendradarbiavimu prieš pusantrų metų sudarytas aljansas siekia atgrasyti didėjančias Kinijos ambicijas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.Ved. Madona Lučkaitė
Į LRT girdi kreipėsi vilnietis, kuris skundžiasi, kad daugiabučio kieme švaistoma požeminėmis šilumos trasomis keliaujanti šiluma. Anot jo, tai matoma ne pirmą kartą: įšilęs gruntas tirpdo sniegą, o tai kelia klausimų, ar toks šilumos išgaravimas nėra nuostolingas gyventojams. Kodėl šalyje yra tokių probleminių vietų ir kokios tai turi įtakos gyventojų sąskaitoms, aiškinasi Vilius Narkūnas.Europos Sąjungos energetikos ministrai šiandien tarsis, kokia turėtų būti dujų kainų viršutinė riba. Pokalbis su korespondentu Briuselyje ir ekonomistu Algirdu Bartkumi.Lietuvos politinės partijos iš esmės sutaria dėl daugybinės pilietybės referendumo ir galutinė siūloma formuluotė, tikimasi, Seimui bus pristatyta iki kitų metų kovo mėnesio. Referendumą dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti planuojama surengti kartu su 2024-ais metais vyksiančiais prezidento rinkimais. Pokalbis su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke.Europos Sąjungai priėmus direktyvą įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, vaiko priežiūros mėnesiai tėčiams ir mamoms bus įteisinti ir Lietuvoje. Ar pritariate nuo Naujų metų įsigaliosiančiai naujai tėvystės atostogų tvarkai?Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 145 tūkstančiai užsieniečių. Dauguma jų – Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, taip pat atvykėliai iš kitų ES šalių. Vis dažniau Lietuvą pasirenka ir užsieniečiai iš tolimesnių šalių – Indijos, Turkijos, Uzbekistano ir kitų. Diskusija, kas ir kaip rūpinasi atvykusių žmonių integracija.„Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad didesnė visuomenės dalis sutiktų, kad matematikos egzaminas abiturientams taptų privalomu. Dažniau su tuo nesutinka moksleiviai ir jaunimas iki 30-ies. Ekspertų teigimu, viena vertus, visuomenė nori kokybės ir standartų, kita vertus, – nepasitiki sistema. Išsamiau pasakoja Giedrė Skridailaitė.Ved. Darius Matas
LRT Plius laidų ciklas „Perspektyva“ Meno kūrėjų apdovanojimuose įvertintas už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai. Apie ciklą ir įvertinimą kalbamės su kūrybinės komandos nariais Raminta Jonykaite ir Tomu Pabedinsku.Vaikų knygų autorė Kotryna Zylė ir iliutruotoja Greta Alice išskrido į Indiją, kur dalyvaus Bangalore literatūros festivalyje. Pokalbis su Indijoje jau viešinčiomis Kotryna ir Greta.Vilniuje jau 7 kartą vyksta Paviljono knygų savaitgalis. Kaip sekasi festivaliui, kokie renginiai laukia ir kaip skaitmenizacijos laikais sekasi knygų leidybai?Klasikinės muzikos naujienose: BBC filharmonijos orkestro naujas vyr. dirigentas, pratęstos muzikos vadovų sutartys Toronto ir Strasbūro orkestruose, naujas įrašas su archyviniais Marios Callas pasirodymais, po ketverių metų pertraukos veiklą atnaujinęs Europos Sąjungos baroko orkestras, sudėties pokyčiai Niujorko filharmonijos orkestre ir ypač sėkmingas Asmik Grigorian debiutas Japonijoje.Kembridže gyvenanti virusologė Ingrida Olendraitė šiandien derina motinystę ir profesinę veiklą. Pandemijos metu ypač didelio dėmesio sulaukusios profesijos atstovei ypatingai rūpi ir platesnė mokslo komunikacija, apsauganti visuomenę nuo dezinformacijos. Atitinkamą vietą Ingridos gyvenime užima ir muzika – mokslininkė užaugo muzikų šeimoje, pati grojo smuiku Vilniaus universiteto orkestre. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Viney iš šiaurinės Indijos atvažiavo į Lietuvą prieš šešerius metus. Sako, čia ramybės oazė, jokios skubos, gamta ir taisyklės. Į Lietuva atvedė dvi svarios priežastys - meilė ir mokslai. Būkim pažįstami su Viney.
Mayur Gadle į Lietuvą atvyko 2015 metais. Pradžioje studijuoti, tačiau liko čia ir dabar apie Lietuvą ir lietuvius jau kalba ne JŪS, o MES ir sako,kad mūsų visų darbas yra jaunąją kartą įtikinti kurti savo ateitį Lietuvoje, o ne ieškoti laimės kitur pasaulyjė. Susipažinkime su iš Indijos atvykusiu Mayour, arba, kaip jį vadina lietuviai - Majuru.
Rutelionių šeimos ūkis – gerai žinomas Kalvarijos savivaldybėje. 150 ha, 30 melžiamų karvių, pusšimtis prieauglio ir visur spėdavo Sonata su Edmundu. Tačiau šį pavasarį žmona susirgo, todėl vyrui tenka melžti karves, o sūnui Mangirdui rūpintis gyvulių šėrimu. Kaip tvarkosi vyrai, kokie ūkininkavimo ypatumai netoli sienos su Lenkija?Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Abrūsėlis“ pasitiko 60-metį. Dabartinė vadovė Lina Bžėskienė sako, kad kolektyvas – kaip šeima. O jį įkūrusi agrarinių mokslų daktarė, buvusi Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė ir ilgametė etnografinio ansamblio „Abrūsėlis“ vadovė Aldona Rapkevičiene šį pavasarį atšventė ir 90 metų jubliejų.Klimato kaita pastaruoju metu tampa dar pastebimesnė. Didelėje Indijos šiaurės vakarų regiono dalyje tęsiasi neįprastai ankstyva karščio banga, o Prancūzijoje ūkininkai sprendžia dilemą: laistyti kviečius dabar ar taupyti vandenį kukurūzams?Ved. Arneta Matuzevičiūtė
Šių metų LKT Forumo tema „Kultūra saugo. Kultūra keičia“ atliepia ne tik šiandienines aktualijas, bet ir atspindi naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos, jos narių viziją. Kas buvo aptarta ir kokios artimiausios perspektyvos? Pokalbis su LKT pirmininke, muzikologe Asta Pakarklyte.Tęsiame ciklą, skirtą krepšinio metams. Aktyvaus krepšinio palaikymo kultūra Lietuvoje kiek jaunesnė nei pati sporto šaka, švenčianti šimtmetį. Aktyviausiais fanais gali pasigirti Kauno „Žalgiris“. Nors, kaip pastebi „Green White Boys“ bendruomenės narė Rasa, žaidėjai sirgaliams galėtų padėkoti ir dažniau.Pirmadienį kino teatro „Pasaka“ žiūrovai turėjo galimybę išvysti didžiulio atgarsio sulaukusią dokumentiką apie kalinamą Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną.Jaunystės pojūtis iki paskutinio atodūsio ir visą gyvenimą juokas, patikęs labiau, nei ašaros lydėjo Indijos lakštingala tituluojamos Lata Mangeshkar gyvenimą. Pasakojimas apie žymų bolivudo filmų muzikos balsą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši altinininkas, styginių kvarteto „Mettis“ narys Karolis Rudokas.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Gudelevičius
Karas Ukrainoje kardinaliai keičia globalios pasaulio tvarkos parametrus. Kaip kinta JAV, Europos Sąjungos, Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiai? Ar JAV ir Kinijos konfrontacija nuo šiol tik gilės? Kokie yra Kinijos interesai ir kodėl karas Ukrainoje ją pastatė į nepatogią padėtį? Koks yra Indijos vaidmuo ir geopolitinė pozicija? Ar karas gali išjudinti institucines reformas, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Europos Sąjungoje? Kokių poslinkių galime tikėtis Vakarų valstybių nuostatose dėl konvencinio karo ir ginklavimosi? Ar nūdienos Vakarų vienybė tėra trumpalaikis interesų sutapimas? Koks Lietuvos vaidmuo sparčiai kintančiame geopolitiniame žemėlapyje? Apie visa tai – pokalbis su tarptautinio saugumo eksperte, Merilendo universiteto (JAV) vyriausiąja mokslininke Egle Murauskaite.Ved. Simas Čelutka
Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros aktualijų apžvalgoje: Venecijos meno bienalės laureatė, sovietinės simbolikos likimas Kyjive, tolimosios Indijos menas ir pažintis su ateities meno hologramomis.Indrė Kaminckaitė laidoje „Performansas“ domisi, kaip teatro menininkams iš Lietuvos sekasi kurti karjeras Vakarų Europoje. Viena iš sėkmės istorijų apie patirtį Jungtinės Karalystės teatro scenoje dalijasi aktorius Andrius Gaučas.Kaune pirmą kartą vyks Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ kultūros festivalis, į kurį atvyksta beveik 200 dalyvių iš 6 užsienio šalių. Apie festivalį pasakoja jo koordinatorė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ineta Dabašinskienė.Pažintis su Klaipėdos „Menų zonos“ rezidencijoje kuriančiomis menininkėmis iš Ukrainos.Domanto Razausko parengta muzikos naujienų apžvalga.Apie Lietuvoje vis populiarėjančių bendruomeninių, nepriklausomų radijo stočių veiklą pasakoja vienas iš „Palanga Street Radio“ įkūrėjų Linas Čekanavičius ir „Radio Vilnius“ atstovė Kotryna Briedytė.Šį pavasarį Žuvinto ežero apylinkėse įrašytas „Paukščių choro“ koncertas pradeda Gamtos muzikos savaitės iniciatyvą LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO eteryje. Apie iniciatyvos programą kalbamės su LRT RADIJO žurnaliste Vaida Pilibaityte ir LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite.Ved. Urtė Karalaitė
Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė
Milžiniškas prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno (1908-1992) kūrybinis palikimas lig šiol stebina idėjų gausa, įgyvendinimo užmoju, įtaiga ir kultūrinio horizonto platumu. Laidoje apžvelgiamos vadinamosios egzotinės kompozitoriaus inspiracijos, jo ryšiai su Indonezijos, Japonijos, Indijos muzika, taip pat paukščių giesmėmis, kurias Messiaenas naudojo kaip neišsenkamą sumanymų šaltinį.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisierė Viktorija Streiča pristatė istorinį miuziklą „Elisabeth“. Pastatyme daug paralelių su karo Ukrainoje įvykiais, o kai kurios scenos ir žiūrovų reakcija į jas apnuogina žmogaus esybę.Aurovilis – 1968 m. vasario 28 dieną Indijos pietuose įkurtas eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Pasaulyje: pokalbis su ukrainiečių akademiku, rašytoju ir vertėju Ostapu Slyvinskiu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl šiandien kiekvieno inteligento bibliotekoje reikalinga Valdemaro Klumbio knyga „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“.Rašytojas Marius Ivaškevičius pristato naują romaną „Tomas Mūras“. Kaip kalbėti apie naują knygą karo akivaizdoje? Kas yra Tomas Mūras, ar karo kontekste jis kitoks? Pokalbis apie knygą ir karą Ukrainoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė