Podcasts about juditos vai

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito aktorė Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito aktorė Gražina Urbonaitė.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Marija Skubutytė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Marija Skubutytė.

Juditos Vaičiūnaitės 80-mečiui;eilėraščius skaito,laidą parengęs,Julius Keleras.

Juditos Vaičiūnaitės 80-mečiui;eilėraščius skaito,laidą parengęs,Julius Keleras.

„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke.Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.

„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke.Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Neringa Bulotaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Neringa Bulotaitė.

Judita Vaičiūnaitė rašė, kad poezija yra kuriama iš kraujo tvinksnių, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada.Iš tiesų, geros poezijos vitališkumas su laiku neblėsta, o tik stiprėja.Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną. Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.

Judita Vaičiūnaitė rašė, kad poezija yra kuriama iš kraujo tvinksnių, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada.Iš tiesų, geros poezijos vitališkumas su laiku neblėsta, o tik stiprėja.Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną. Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.

Šiandien Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune kviečia į poetės, vertėjos Juditos Vaičiūnaitės (1937–2001) 80-ųjų gimimo metinių minėjimą. Rubrika „Kalbos rytas“ – apie vaivorykštės prasmę.Kaip abiturientams sekėsi laikyti brandos egzaminus?

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.

Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.

Skambėjo Juditos Vaičiūnaitės, Aido Marčėno, Donaldo Kajoko ir Albino Bernoto eilėraščiai. Skaitė autoriai.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Juditos Vaičiūnaitės eiles skaito Gražina Urbonaitė.