Podcasts about galb

*** Planuoji kelionę? Įsigyk Saily su 15 proc. nuolaida https://saily.com/protopemza *** *** Ieškai ratų? Ateik į Deals on Wheels https://dealsonwheels.lt/protopemza/ *** Aplaidumą vainikuojančios katastrofos – išskirtinai sovietmečiui pritinkantis bruožas. Labiausiai gaila, kad jos krėtė po supuvusiu sąjungos sparnu prevarta suvarytas šalis. Kalbamės apie garlaivį „Mayakovsky“, kurio likimas paskendo 306 km nuo Punsko – Rygoje. 1950 m. šimtus brolių ir seserų latvių nusinešė reklaminės kampanijos klaida, kuriai pagreitį suteikė atsainus sovietinis požiūris į gyvybę. Bet buvo ir išgyvenusių. Jurijus Krinycinas – vienas jų. Nors per Stachanoviečių šventę įvykusi garlaivio tragedija paliko vyrą gyvą, psichologinę Jurijaus sveikatą iki šiol skalauja Dauguva. Jurijaus protą temdančios psichozės netruko virsti serija žmogžudysčių.  Ar tikrai visos aukos buvo atsitiktinės? Galbūt pats Jurijus tebuvo KBG darbelių glaistymo įrankis? Jūsų laukia sovietinės pramogos, likimo išdaigos, daug besišlapinančių vyrų ir viena kita sąmokslo teorija.  Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Jay_You, Quetzalcontla, Setuniman, TheoJT, Victor_Natas, RobertMThomas, Universfield

Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika gali atnešti gausybę užsakymų, o komercinis požiūris į madą nebūtinai yra vienintelis kelias į sėkmę.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.Ved. Artūras Matusas

Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanrą turime Lietuvoje, ir dėl to norisi pažvelgti atgal – tiek į architektūros gidų raidą bei reikšmę, tiek ir į leidyklos „Lapas“ istoriją. Kaip ji augo, populiarindama architektūrinę literatūrą, ir kaip buvo kuriami architektūros gidai, laidoje pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.Ved. Justinas Dūdėnas

Dainius Dirgėla. „Ąžuolas“. „Tai pjesė apie šimtametį lietuvišką ąžuolą ir mus visus, gyvenančius po juo. Kasdienybės ritualuose ir procedūrose dažnai pametame esmę, įsikibę į reglamentų horizontales nebeįžvelgiame prasmės vertikalių... Pamatytas šimtametis ąžuolas mane visada priverčia pakelti akis aukštyn ir susimąstyti... Galbūt šios radijo pjesės Ąžuolo ošimas bus išgirstas, pravėdins mūsų galvas ir įpūs pagalvojimų apie tai, kur, kaip, dėl ko ir kodėl taip mes gyvename...“, – sako pjesės autorius.Spektaklio režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Arūnas Sakalauskas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Vilutytė, Gytis Norvilas, Inga Šalkauskaitė ir Ugnė Galadauskaitė. 2018 m.

Tradiciškai vasario 4-ąją minėjome Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 9-oji -oji – Tarptautinė odontologų diena, o vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Laidoje kalbamės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa Čiakiene, Nacionalinio vėžio centro veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite ir klaipėdiete, gyvenančia Vilniuje Rūta Voiniuškiene.Rūta atvirai pasakoja, kad šiandien ji gali ramiau atsikvėpti, liga remisijoje, tačiau teko išgyventi daug, net psichiatrinėje ligoninėje gydytis, sužinojus apie diagnozę.Galbūt burnos vėžys labai retas? Apie jį viešojoje erdvėje girdime kur kas mažiau nei, tarkime, apie krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį. Gydytoja O. Kutinovaitė pasakoja, kokie dažniausi burnos vėžio simptomai, ar yra būdų apsisaugoti nuo šios klastingos ligos, į ką reikia atkreipti dėmesį.N. Čiakienė laidoje pristato Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos veiklos prioritetus 2025-iems metams, savalaikio diagnozavimo svarbą: „Kviečiu rūpintis savimi ir savo artimaisiais, dalyvauti prevencinėse programose, stebėti sveikatos pokyčius“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.Ved. Ignas Klėjus

Registrų centro duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 9 tūkstančiai neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų. Ką reiškia asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu? Kaip vyksta prašymų dėl fizinių asmenų pripažinimo ribotai veiksniais ar neveiksniais nagrinėjimas teismuose ir ar įmanoma atgauti veiksnumą? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski.Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams galime prarasti sukauptas atostogas. Tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Ką daryti vadinamiesiems atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.Skyrybų statistika liudija, kad šeimos (arba vienas iš sutuoktinių) sprendimą skirtis priima Naujųjų metų išvakarėse. Psichologai irgi pastebi, kad vienas dažnesnių Naujųjų metų tikslų yra būtent sprendimas nutraukti santykius. Tačiau teisininkai perspėja, kad turėtumėte labai gerai apsvarstyti, kokius klausimus gali tekti spręsti ir įsivertinti kas jūsų laukia . – Galbūt skyrybos nėra geriausia ar vienintelė išeitis? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėja Egle Šulciene.Ved. Artūras Matusas

Galbūt esate girdėję apie tokį reiškinį kaip savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas. Tai galimybė miestiečiams patiems pasiūlyti naujas idėjassavo aplinkoje ir demokratiškai išrinkti pačias populiariausias, kurios bus iš tiesų įgyvendintos. Kaip veikia dalyvaujamieji biudžetai ir kokios gilesnės idėjos už jų glūdi - aiškinamės su šiuos projektusglobojančiais žmonėmis: Ingrida Kalinauskiene iš Transparency International, Ernestu Stelmach iš Vilniaus rajono savivaldybės ir Lina Koriznienė iš Vilniaus miesto savivaldybės.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Rinardas Goda, įmonės „Tegra Group“ bendraturtis. Organizacijos šiandien vis dar mėgina veikti pagal senuosius principus - projektuoti į priekį, planuoti. Tačiau, kai aplinkybės keičiasi taip greitai, laikytis paraidžiui prognozėmis paremto plano – tarsi statyti verslą ant smėlio pamatų. Tokie planai, dažnai, neatitinka realybės, nepagrįstai užkelia darbuotojų lūkesčius ir juos demotyvuoja. Ar šiais laikais beverta prognozuoti ir planuoti? Galbūt tereikia lanksčiai reaguoti į situaciją, pasitikėti savo organizacijos žmonėmis ir leisti jiems spręsti patiems? Kaip, tuomet, auginti komandos savarankiškumą? Apie visa tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 2-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:36 – „Prognozuojant ir planuojant yra daug iliuzijų ir netikrumo“. Kur organizacijos daro didžiausias prognozavimo klaidas? 0:03:26 – „Nebiudžetuojame. Stebime faktinius rezultatus ir pagal juos koreguojame savo veiklą“. Apie Rinardo įmonių patirtį. 0:04:51 – Apie įsisenėjusį įprotį planuoti, pasikeitusį kontekstą ir Z kartos poreikius. 0:11:00 – „Daugiau savarankiškumo, bet nemažiau kontrolės“. Apie žmonių savarankiškumo organizacijose vystymosi etapus. 0:16:37 – Klausimas, į kurį turėtų atsakyti vadovas, prieš sukdamas savivaldžios organizacijos keliu. Pirmo žingsnio baimė ir stažuotės įmonėje „Tegra Group“. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

„Jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto“, - apie laisvą valią priimti sprendimus sako neuropsichologas Albinas Bagdonas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui, sprendimas įsijungti laidą ar šio teksto skaitymas, yra priimtas laisva valia. Tačiau, žvelgiant giliau, galime atrasti daug skirtingų priežasčių, kurioms negalėjome padaryti įtakos. Ar dėl to galime svarstyti, jog viskas yra iš anksto nulemta? Galbūt šios idėjos pavojingos, galinčios privesti iki moralinės atsakomybės atsisakymo?Pokalbis apie žmonių gebėjimą priimti sprendimus su neuropsichologu, smegenų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. emeritu Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

Kauno muitinė sulaikė siuntas su galimai karinės paskirties daiktais, skirtais Rusijos kariams.Dalies vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas mokyklos neturi jau antrus mokslo metus. Kaip tai vertina pedagogai ir ar situacija keičiasi?Vienoje Kauno gimnazijoje įkurtos specialios klasės mokiniams, kurie planuoja rinktis pedagogo profesiją.Naujas tyrimas rodo, kad lietuviams gynyba – svarbiausia, bet galbūt jaučiamas „karo žinių nuovargis“.Daugėja laukiančiųjų socialinio būsto regionuose. Nors lėšų netrūksta, nekilnojamojo turto pasiūla – menka.Ved. Karolina Panto

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė, HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir sociologė, VU Filosofijos fakulteto docentė, „Grupių santykių draugijos“ prezidentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. „Sekėjo santykis su lyderiu priklausys nuo to, koks vaikystėje susiformavo jo santykis su autoritetu, t. y. tėvais, kurių pirmoji funkcija - saugoti, globoti, o antroji - kontroliuoti, išmokyti elgtis pagal sociumo taisykles. Suaugę tikimės, kad organizacijos, į kurią ateiname, vadovas atliks abi šias funkcijas - taigi turime tuos pačius, iš vaikystės atsineštus emocinius poreikius. Mums tebereikia pripažinimo ir globos, tik šaltinis - kitas: vadovas tampa tuo autoritetu, kurį mes idealizuojame arba demonizuojame“, - aiškina sociologė, grupių santykių tyrinėtoja Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Apie lyderio psichologinį vaidmenį ir sekėjų emocinį santykį su autoritetu - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ antrajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:02:03 – „Yra dalykų, kurių organizacijoje sąmoningai nesirenkame daryti, bet padarome“. Apie organizacijos pasąmonę. 0:06:30 – „Galbūt nežinome, bet nujaučiame, kai santykiuose nėra švarumo“. Apie santykių organizacijoje taršą ir jos įtaką darbuotojų elgsenai. 0:10:18 – „Lyderį arba idealizuojame, arba demonizuojame“. Apie santykį su autoritetu ir iš vaikystės atsineštus emocinius lūkesčius. 0:12:34 – „Žmogus gimsta kaip grupinė būtybė, ir tik vėliau jis tampa individu“. Apie santykinę laisvę ir atsakomybę organizacijoje. 0:16:40 – „Įsiklausymo metodą galima taikyti ir organizacijose“. Apie būdą išgirsti neįsisąmonintą informaciją. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ – nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.Kaip rodo naujausia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ataskaita, per praėjusį pusmetį daugiausia – net 41 proc. – kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje įvyko, programišiams pavogus naršyklėse išsaugotus interneto vartotojų prisijungimo duomenis. Kaip nuo jų apsisaugoti?Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Vis dėlto, jų naudojimas reikalauja priežiūros, kuri ne tik padeda išvengti gedimų, bet ir užtikrina švarų orą patalpose, sumažindama alergijų bei kvėpavimo takų ligų riziką. Pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Algimantu Balčiumi.LRT faktai rubrika. Galbūt ir jūs savo socialinių tinklų sraute pastebėjote reklamas, siūlančiais nemokamai pasimokyti Vilniaus universiteto kursuose. Tačiau tai – apgavikai, o universitetas sako, kad tokio sukčių bandymo greičiausiai dar nėra pasitaikę. Apie tai – Jurgos Bakaitės reportažas.Vis išgirstame žmonių, kurie pasitaikius progai grįžta ten, kur buvo įsikūrę protėviai. Taip nutiko Margaritai Pusčienei, kuri su vyru Gyčiu daug laiko leidžia senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime. Arvydo Urbos reportažas.Ved. Darius Matas

Šią savaitę minimos Srebrenicos žudynių, pripažintų genocidu, metinės. Tačiau susitaikymas tarp tautų Balkanuose toli, o bosniai kovoja su siekiu iškraipyti istoriją, keliamas klausimas, ką reikėtų daryti su genocido neigėjų judėjimu.Ūkininkai anksčiau nei įprasta pradėjo nuimti derlių, jis šiemet – labai neblogas.Aktualus klausimas. Specialistai sako, kad tėvai turėtų išmokyti vaikus asmeninės higienos - reguliariai praustis, valytis dantis, tinkamai prižiūrėti intymias vietas. Jų teigimu, to nepadarius gali kilti rimtų sveikatos problemų. Kaip jūs aiškinate savo vaikams apie asmeninę higieną?Vagysčių neapsikentę prekybininkai inicijuoja visiškai naujos Lietuvoje sankcijos įteisinimą - pakartotinai apsivogusiems žmonėms neleisti eiti į parduotuves. Galbūt net metus.Per tris dienas Lietuvoje užfiksuotos trys tragedijos, kaip įtariama, artimoje aplinkoje. Skuodo rajone vyras medžiokliniu šautuvu nušovė sugyventinę. Alytuje, manoma, sūnus nužudė motiną ir pats nusižudė. Tauragėje rasti du nušauti žmonės. Įtariama, kad žmogžudystę galėjo įvykdyti jiems artimas asmuo. Kaip spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, kad protrūkiai nesibaigtų tragedijomis?Lietuvos olimpiečių cikle - disko metikė Ieva Gambs. Paryžiuje debiutuosianti lengvaatletė džiaugiasi išsipildžiusia svajone ir sporto suteiktomis galimybėmis. Uteniškė už pasiaukojimą dėkoja mamai Vitai Zarankienei, taip pat buvusiai disko metikei. Dueto tikslas Paryžiuje - olimpinių žaidynių finalas.Ved. Edvardas Kubilius

MC Jean Gab'1 de son vrai nom Charles M'Bous est un rappeur, acteur, écrivain et sportif français notamment amateur de boxe et de street workout. Il est le fondateur du programme d'entraînement et de la marque "Galbé".https://galbe.storeÉpisodes recommandés :#121 Charly PN - Maîtriser l'Art du street workout, et de l'anticonformisme#201 Florian Marrec - Les secrets de la progression en Street Workout#226 Dieudonné - Droit dans le mur#228 Karim Clémenceau - Construit dans la violence#231 Etienne Guéreau - L'effondrement musical et ses conséquences sur notre intellectRecevoir La Lettre Biomécanique :https://biomecaniquepodcast.com/Lettre Hébergé par Acast. Visitez acast.com/privacy pour plus d'informations.

„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pokalbių robotai gali atsakyti į įvairiausius klausimus, bet neturi rankų ar kojų, su kuriomis atliktų pateiktas užduotis. Galbūt tokia ateitis jau netoli? Vis garsiau kalbama apie dirbtinio intelekto agentus. Ką su jais būtų galima nuveikti? Ar galima išbandyti jau dabar? Darome AI agentų apžvalgą.

Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis apie šiuolaikinį požiūrį į senėjimą ir biologinį kūno amžių su ilgaamžiškumo pradininku Lietuvoje, genetiku, mokslų daktaru Vaidu Dirse.Ved. Ignas Klėjus

Juk jeigu iš tikrųjų tylėsi tokiu metu, kaip dabar, pagalba ir išgelbėjimas žydams ateis iš kitos vietos, bet tu ir tavo tėvo šeima pražus. Kas gali žinoti? Galbūt tu pasiekei karališkąjį sostą kaip tik tokiam metui, kaip dabar.“ Est 4, 14

Lietuvoje lankosi Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Riutė, kuris šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu. Jam paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Ekspertų vertinimu, Riutės vizitas į Lietuvą taip pat yra susijęs su siekiu užsitikrinti ir Vilniaus paramą.Suomių policija pranešė, kad vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti.Klaipėda skelbia pradedanti maisto atliekų rūšiavimą.Minint pasaulinę autizmo supratimo dieną, Seime diskutuota, kas padeda autistiškiems mokiniams ugdymosi procese.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jokia paslaptis, kad lietuvių kalba internete daug kas veikia toli gražu ne taip gerai, kaip, pavyzdžiui, angliškai. Kodėl? Ką reikėtų daryti, kad tai pasikeistų? Kaip kuriami kalbos modeliai ir kaip į juos įtraukiama (arba ne) rečiau naudojama kalba? Duomenų mokslininkas Deividas Matačiūnas buvo vienas iš trijų tūkstančių savanorių, dirbusių prie Aya projekto, surinkusio didžiulį duomenų rinkinį 101 mažiau populiariai kalbai. Galbūt tai leis lietuvių kalbai tapti pilnateise technologijų dalyve?

Pokalbis apie amerikiečių dramaturgės Mirandos Rose Hall „Pjesę gyvenantiems išnykimo laikais“ ir jos pagrindu režisieriaus Antano Obcarsko sukurtą to paties pavadinimo spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Kuo ši amerikietės pjesė, kalbanti apie Antropoceną, pasirodė aktuali lietuvių teatro režisieriui?Pjesės tekstas – lyg vadovėlis. Jame gausu faktinių duomenų, liudijančių apie pažeistą pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos, žūstančias rūšis. Tačiau kaip vadovėlį apie žmogui ir įvairioms gyvybės formoms gresiantį išnykimą paversti teatru? Pastarąją dilemą labai aiškiai apčiuopė britų dienraštyje „The Guardian“ išspausdintos spektaklio recenzijos autorė, savo teksto išvadinį sakinį suformuluodama taip: „...pjesėje matyti kaip sunku atskleisti diskusijas apie klimatą tiesioginiame kreipimesi [į publiką]. Galbūt šiuo atveju reikia mažiau argumentų, daugiau istorijos“. Kokius iššūkius režisieriui kelia pjesės tekstas, kuriame mažai istorijos, bet daug – mokslinių faktų?Pjesė sumanyta kaip intensyvus vieno aktoriaus arba aktorės vidinis monologas akistatoje su pamatiniais egzistenciniais klausimais, mirties pavojumi ir auditorija. Tai – didžiulės koncentracijos ir vidinės jėgos reikalaujantis spektaklis. Kaip Miranda Rose Hall parašytą tekstą interpretuoja aktorius Gytis Ivanauskas?Spektaklio scenografas Vitalis Čepkauskas dirbo vadovaudamasis tvaraus teatro metodika, o ji lėmė teko tam tikrus sprendimus, kuriuos išvys į teatro salę atėjęs žiūrovas. Kas yra „tvarus teatras“?Amerikiečių rašytojas Kurt Vonnegut yra parašęs tokius žodžius: „Kaip turėtume elgtis šios Apokalipsės metu? Be abejo, turėtume būti nepaprastai malonūs vieni kitiems. Bet taip pat turėtume nustoti būti tokie rimti. Juokai labai padeda. Ir įsigykite šunį, jei jo dar neturite.“ Ši K.Vonnegut mintis primena pamatinę problemą – kaip kalbėti apie dramatiškus ir baisius dalykus, jog jie neskambėtų patetiškai?Pokalbis su teatro režisieriumi Antanu Obcarsku.Ved. Aurimas Švedas(J. Elinsko nuotr.)

Grupės „FusedMarc“ įkūrėjas Denisas Zujevas po 2017 metų Eurovizijos finalo nėrė į solinę kūrybą. „Galbūt atrasite kitą atlikėjo pusę. Gali būti, kad visiškai nepamėgsite, jeigu mėgote „Fusedmarc“ ir reikėdavo kažkokio konflikto muzikoje. Čia – ne apie tai“, – pristatydamas naują projektą juokavo D. Zujevas. Iki skausmo pažįstamas šokių muzikos hitas, įgavęs Lounge skambesį arba šešerius metus brandintas ir keliskart savo rūbą pakeitęs kūrinys – klausytojų įvertinimui. Apie poreikį nuo elektroninės muzikos atsigręžti link gyvos, akustinės ir artimiausius planus – pokalbis su „Den Rivers“ nariais – D. Zujevu ir Michailu Levinu. Ved. Marius Andrijauskas

Moterys antreprenerės: kokie stereotipai riboja mūsų veiklas? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 5-ajame epizode kalbame apie mentalinių vaizdinių poveikį ir moterų (ne)norą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. „Mes, moterys, visose gyvenimo situacijose turime mokėti savimi pasirūpinti“, - sako Lietuvos verslo moterų tinklo vadovė Fausta Šeputytė. O jeigu kyla abejonė, kad nepasiseks? Greičiausiai ši mintis ateina iš kadaise visuomenėje susiformavusio stereotipinio vaizdinio, kad moteris yra silpnesnė už vyrą. Galbūt todėl palyginti nedaug moterų išdrįsta imtis verslo. Taigi, kaip atsikratyti mentalinių vaizdinių? Kaip nepasiduoti aplinkos spaudimui? Kaip nebijoti suklysti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Metga“ generalinę direktorę, Lietuvos verslo moterų tinklo vadovę Faustą Šeputytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:28 – apie mentalinius vaizdinius 0:04:13 – apie pasirinkimus 0:07:32 – apie „silpnąją“ lytį 0:09:14 – apie mitus ir pasakas 0:10:44 – apie aukos vaidmenį 0:14:52 – apie svetimas mintis 0:15:36 – apie „privilegiją“ klysti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Klimato kaitos rubrikoje - prezidento apdovanotos projekto LIETUVOS GALIA iniciatyvos. Etryje - BaiDarom ir Všį Nelik vienas bei Degaičių kaimo bendruomenės atstovė.Jaunimo linijos inicijuota Vilties knyga ragina niekuomet nenuleisti rankų. Nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ inicijuotame leidinyje rasite psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbius su garsiais ir mažiau žinomais žmonėmis apie psichikos sveikatos problemas ir jų įveikimą.Kodėl apie lytinę sveikatą kalbame taip nedrąsiai? Kiek ši dinamika keičiasi? Knygos apie moterų lytinę sveikatą autorės gydytojos akušerės tikisi, kad parašė naują mergaičių, merginų ir moterų lytinės sveikatos palydovę.Galbūt esate iš tų keliautojų, kuriems patinka kažko nusipirkti nedidelėse pakelių parduotuvėse? Tokią prekybos vietą prie judraus kelio Šeduva-Kėdainiai įkūrė ūkininkai Masiuliai. Žilionių kaime pačių augintas daržoves bei vaisius, taip pat kaimynų produkciją jie pardavinėja iš erdvios priekabos. Ją pastebi važiuojantys pro šalį žmonės, specialiai čia stabteli ir nuolatiniai klientai. Laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Arneta Matuzevičiūtė taip pat stabtelėjo pasikalbėti su ūkininke Daiva Masiuliene.LRT auksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Pokalbio epicentre – medijų menininko Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“, ką tik pristatytas Lietuvos visuomenei.Filmo veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje. Tai – lūžio taškas, kai keičiasi pasaulis. „Tai kadu gi tas svieto galas, ar grait?“ – nuskamba klausimas iš vieno filmo herojaus lūpų. Šis klausimas adresuotas ir mums, gyvenantiems XXI-ąjame amžiuje ir besijaučiantiems taip lyg žemė slystų mums iš po kojų. Apie kokią pasaulio pabaigą pasakoja mums filmo herojai? Ar jie suprastų mus apnikusias pasaulio pabaigos baimes? Ką mes galime (jeigu galime) vieni kitiems pasakyti?Kino leidybos kompanija „Taip toliau“ pristatydama filmą „Čiulbanti siela“ suformuluoja klausimą: „O kas, jei tas glaudus žmogaus ir gamtos ryšys nebūtų nusilpęs? Galbūt dabar gyventume daug darnesniame pasaulyje?“ Pastarąjį klausimą Antropoceno akivaizdoje svarsto daugybė istorikų, filosofų, antropologų, biologų tuo pačiu bandydami suvokti, kada ir kokie mūsų sprendimai nulėmė mūsų civilizacijos kelią ir tuo pačiu pažeidė ekosistemą, kurioje gyvename.Mes, deja, negalime grįžti atgal, tačiau galime mąstyti apie vis dar įmanomas alternatyvas. Ar filmas „Čiulbanti siela“ kalba apie utopijos poreikį XXI amžiaus žmogui?„Vienas iš filmo tikslų ir buvo padėti žiūrovams pasinerti į kitą realybę“, - sako D. Narkevičius. Kokias galimybes režisieriui ir visai kūrybinei komandai atvėrė 3D technologijos ir kur šios technologijos apribojo jų manevro laisvę?Filmą „Čiulbanti siela“ galima pamatyti per Rytų Europos kaip paslaptingo paribio, kuriame dedasi keisti dalykai, prizmę. Ar tokio įspūdžio filmo kūrėjai ir siekė?Pokalbis medijų menininku, kino filmo „Čiulbanti siela“ režisieriumi Deimantu Narkevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.Ved. Ignas Klėjus.

Pasaulyje vykstant daug nerimą keliančių įvykių, žinias visą parą atnaujinantis LRT RADIJAS organizuoja pirmą konferenciją „LRT RADIJAS klausia“, kurioje bus domimasi, kaip gerinti visuomenės emocinę sveikatą. Šiuo tikslu šiandien rengiamos trys išsamios diskusijos, kurias bus galima klausyti per LRT RADIJĄ, su vaizdu stebėti portale LRT.lt bei atvykus į renginio vietą.Artiomas Petrikas yra Ukrainos istorikas, išgyvenęs Chersono okupaciją. Iki karo istorikas gyveno Lietuvoje, jis - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas. Į Chersoną prieš pat prasidedant Rusijos puolimui ir po to sekusiai okupacijai jis atvyko norėdamas užbaigti savo knygą apie Baltijos šalių istoriją. Petrikas yra vienas iš rusų okupacijos liudininkų, pasidalijusių savo išgyvenimais irsurinktais duomenimis su tarptautinio Europos nacionalinių transliuotojų žurnalistų tyrimo apie Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų rusifikacijąkomanda.Seime šiandien bus minimas valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metis. Šiais renginiais norima prisiminti, kaip atkakliai lietuvių tauta priešinosi rusinimo politikai, ir paminėti kai 1988 m. tuometė Aukščiausioji Taryba, neatlaikiusi Sąjūdžio išjudintos visuomenės reikalavimų, pripažino lietuvių kalbą valstybine. Praėjus 35-eriems metams vis daugiau diskutuojama, kiek reikia reguliuoti lietuvių kalbą, o galbūt leisti kalbėti taip, kaip norisi. Klausimas klausytojams - ar reikia reguliuoti lietuvių kalbą?Nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintys asmenys patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Per lapkričio – gruodžio mėnesius per du šimtus tūkstančių nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų.Jungtinės Karalystės politikoje – netikėtas posūkis. Užsienio reikalųsekretoriumi tapo buvęs premjeras Deividas Kameronas. Nauja politinė era žada iššūkių: Kamerono diplomatinė patirtis – svari, bet dauguma britų jį kaltina dėl Brexito, kurį didžioji dalis šalies gyventojų laiko klaida.Ved. Rūta Kupetytė

RT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Dovile Galdauskaite, kuri savo disertacijoje nagrinėjo, kokią įtaką besikeičiantys lyčių vaidmenys ir gynenimo būdas daro vaikų susilaukimui.Tikriausiai dažnas iš mūsų yra pats radęs ar girdėjęs istorijų apie rastus senovinius papuošalus, monetas ar akmeninius kirvelius. Galbūt labai knieti išbandyti naują pramogą vaikštant po laukus ir mojuojant metalo ieškikliu ir pajusti atradimo džiaugsmą? Bet ką daryti radus trijų kapeikų monetą ar žalvarinę pasaginę segę? Ar galima archeologinius radinius pasilikti, o gal juos verta parduoti? O jei atiduoti, tai į ką ir kur kreiptis? Ar galima metalo ieškikliu naudotis kaimyno lauke, o gal galima kasinėti savame miške? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome su istorikais.Maisto ir virtuvės atliekos vis dar sudaro didelę dalį į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmetamo turinio. Kad daugiau atliekų virstų naudingais produktais, o ne nukeliautų į sąvartyną, jau nuo 2024 m. visoje šalyje bus privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tvarką, kaip bus rūšiuojamos šios atliekos jau paskelbė Vilniaus savivaldybė. Ar jau rūšiuojate maisto atliekas – pokalbis su klausytojais.Rokiškėnai, užauginę net 25 tonas moliūgų, sugalvojo, kaip išradingai juos panaudoti. Savo sodybą išpuošė daržovėmis ir kviečia visus užsukti į svečius. Be jokio atlygio svečius priimantys šeimininkai ne tik pamoko, ką galima pasigaminti su moliūgais, bet ir pavaišina šių daržovių sriuba.

Ko iš mūsų tikisi kiti ir kokius lūkesčius su savo kūryba siejame mes patys, patiriantys ir sėkmės skonį, ir nesėkmės baimę? Iš kur randasi tas vidinis ir išorinis spaudimas? Galbūt tas lūkesčių horizontas – tik prieš mūsų pačių akis, – niekam kitam nematomas ir nesvarbus?Prisimindami prieš dešimtmetį išleistą populiarųjį romaną „Mano vardas – Marytė“, apie kūrybą ir lūkesčius „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju Alvydu Šlepiku.Nuotraukoje – sunkaus roko grupė „Vilniaus kailiai“. Iš kairės – Aidas Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius, 2012 metai, autorius – Alis Balbierius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Ši pasaka – apie gražiaširdę karalaitę, kuri pabuvo pelės kailyje ir gerumu bei išmintimi išgelbėjo Vilnių nuo blogio. Galbūt ir tu sutikai šią karalaitę, vaikštinėjančią sostinės gatvėmis?Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Indrės Valantinaitės pasaką „Pasaka apie gražiaširdę karalaitę, pabuvusią pelės kailyje“ skaito aktorė Judita Urnikytė.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

„Katalikiškuose sluoksniuose Sinead O'Connor ilgą laiką buvo minima dėl savo poelgio tiesioginėje NBC televizijos laidoje „Saturday Night Live“ 1992 m. spalio 3 d. tiesioginiame eteryje atlikusi Bobo Marley'io dainą „War“, Sinead O'Connor iškėlė prieš kamerą popiežiaus Jono Pauliaus II nuotrauką, suplėšė ją į gabalus ir sušuko: „Kovokite su tikruoju priešu!“ O'Connor sakė, kad tai padarė protestuodama prieš vaikų išnaudojimą ir jo dangstymą Katalikų Bažnyčioje. Visuomenės reakcija buvo momentinė ir arši. Tačiau O'Connor sakė niekada nesigailėjusi to, ką padarė, nors šis incidentas ją labai traumavo ir faktiškai sugriovė jos karjerą Jungtinėse Valstijose.1992 m. visuomenė jau žinojo apie seksualinio išnaudojimo atvejus Katalikų Bažnyčioje, bet tik paskesniais metais išnaudojimo mastas ir jo dangstymas tapo plačiau žinomas. Piktnaudžiavimo mastas ir apimtis visame pasaulyje (o Airija šioje srityje nukentėjo labiausiai) neabejotinai aptemdė popiežiaus Jono Pauliaus II palikimą. Prieš tris dešimtmečius katalikai reikalavo, kad Sinéad O'Connor atsiprašytų už Bažnyčios šmeižtą. „Galbūt mes klydome. Galbūt turėtume atsiprašyti už tai, kaip su ja elgėmės“, – praėjus trisdešimčiai metų po šio protesto jėzuitų žurnale „America“ rašė leidinio redaktorius Jamesas Keane'as.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.Šv. Rašto vertėjo, biblisto, teologo, kun. Česlovo Kavaliausko 100-mečiui: pokalbis su knygos „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“ autorę dr. Jurgitą Fedorinienę (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalga apie tai, kaip Bažnyčia Portugalijoje pasitinka Pasaulio jaunimo dienas, apie praeityje Lenkijos Bažnyčios žmonių padarytus nusikaltimus ir jaunimo ateitį Bažnyčioje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Galbūt netrukus galėsime pamiršti įprastus purškalus nuo uodų - Izraelyje mokslininkai teigia atradę naują natūralių medžiagų derinį, kurio efektyvumas siekia beveik šimtą procentų. Tuo metu Lietuvos ekspertai teigia, kad ir dabar turime labai efektyvių priemonių, tačiau svarbu jas naudoti tinkamai.Maisto ir kituose prekybos tinkluose jau kelinta diena nebeliko nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – parduotuvėse jie kainuoja po centą. Kaip elgiasi pirkėjai – moka už maišelius, atsineša savo ar išvis jų nebenaudoja?Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketina pateikti parlamentui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Jeigu Seimas pritartų, būtų leista moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pritartumėte tokiems pokyčiams?Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus Užsienio įmonės Lietuvoje investavo 10 proc. daugiau nei per ankstesnius.Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje lieka savaitė. Kokią žinią iš šio susitikimo išsineš tiek Ukraina, tiek kitos šalys, Kalbamės su Prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.Lietuvos bėgikai tęsia Ukrainos vėliavos nešimą Lenkijos teritorijoje. Per dvi dienas jie įveikė apie 130 kilometrų. Lietuvos bėgikai keičiasi kas 13-tą atkarpos kilometrą, bėga po vieną ar kelis. Projektas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ baigiasi liepos 11 dieną, kai nešama vėliava iškils sostinės Lukiškių aikštėje.Kai kurie renkasi ir daugiau.Ved. Rūta Kupetytė

Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie visa tai diskutuojame su politikos filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje – savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika? Galbūt apskritai politika yra antrarūšė veikla, kuriai neturėtume skirti tiek daug dėmesio ir energijos?Ved. Simas Čelutka

Esi dzūkas, bet nemoki dzūkuoti? Norėtum išmokti vaikiškų dzūkiškų žaidimų, pasiklausyti tarmiškai parašytų pasakų ir šiuolaikiškai skambančios liaudies muzikos? Galbūt norėtum išbandyti tradicinius amatus? O gal norėtum tiesiog pasidžiaugti turiningai praleista dzūkelio vasara? Jei bent į vieną klausimą atsakei teigiamai, kviečiame dalyvauti Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus (Topolių d. 21) kuriamoje vasaros istorijoje „Dzūkeliai skaito an suolalio“! Apie tai FM99 studijoje kalbėjome su Irma Verene, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus darbuotoja. 

"Amber Burn" - tai regioninis "Burning Man" bendruomenės susibūrimas Lietuvoje, kurį organizuoja ir vykdo vien savanoriai, vadovaudamiesi dešimčia "Burning Man" principų.Tai renginys, kuriame nėra konkrečios programos, nėra priskirtų darbuotojų, kuriame laukiamas kiekvienas, norintis prisidėti - daiktais, užsiėmimais, energija, laiku, kūryba.Šią vasarą susibūrimas rengiamas jau penktą kartą, liepos 5-9 dienomis, kurio metu jau suplanuotos 8 skulptūros, kurios tradiciškai bus sudeginamos, kartu paleidžiant tai, ką kiekvienam norisi paleisti.Apie istorijas, kurios kai kuriuos dalyvavusius įkvėpė net pasukti kita gyvenimo kryptimi, apie tai, kodėl „Burning man“ neišgyventum be savo genties, apie tai kaip kiekvienas gali prisidėti prie „Amber Burn“, ir kur ieškoti informacijos apie renginį, - kalbamės su bendruomenės atstovais Aiste Paškevičiūte ir Povilu Germanavičiumi.Kalbino Unė Liandzbergytė

2023-iųjų metų gegužės mėnuo yra puikus laikas pasižvalgyti po Lietuvos futbolo istoriją ir paminėti solidų jubiliejų. Apie kokias svarbias gegužės mėnesio datas ir sukaktis eina kalba?Kiek futbolas yra istoriškas? Ką gali pasakyti istorikai apie tai kas vyko devyniasdešimt minučių stadione po to kai nuaidi rungtynių pabaigą skelbiantis teisėjo švilpukas?Lietuvos futbolo istorija – vis dar mažai tyrinėtas laukas. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė futbolo istorikas Gediminas Kalinauskas rinkdamas medžiagą apie Lietuvos futbolo istoriją ir iš fragmentiškos informacijos bandydamas sukurti vientisą paveikslą savo įspūdingų apimčių knygoje „Lietuvos futbolo raida (1905-2018)”?Kokios, yra iki šiol mažiausiai ištirtos ir todėl – neaiškiausios Lietuvos futbolo istorijos temos?Jeigu reikėtų parašyti Lietuvos futbolo istoriją per vienos asmenybės gyvenimo prizmę – kokia asmenybė tai būtų? Jeigu reikėtų parašyti Lietuvos futbolo istoriją per vienų rungtynių prizmę – kokios tai būtų rungtynės?Ko Lietuvos futbolo bendruomenė galėtų išmokti iš pirmojo šimtmečio istorijos pamokų arba istorinės patirties? Ko mus gali išmokyti svarbiausios Lietuvos futbolo pergalės? Galbūt yra kokių nors klaidų, kurių geriau nekartoti?Pokalbis su žurnalistu ir futbolo istoriku Gediminu Kalinausku bei Lietuvos istorijos instituto doktorantu ir jaunimo bei moterų futbolo apžvalgininku Robertu Každanu.Ved. Aurimas Švedas

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra ši skiltis, kodėl ji taip vadinasi ir kas mums yra Vilnius - apie tai šiandien prie Naujojo Židinio kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas, skilties sumanytojas Laurynas Peluritis ir vienas „Naujojo Židinio-Aidų“ įkūrėjų ir nuolatinių autorių Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šį mėnesį sukanka 50 metų nuo Jacques'o Maritaino mirties, bet jo teologija ir politinė filosofija yra nepaprastai aktuali ir šiandienos pasauliui: „Mūsų laikų ideologijos yra kitokios, bet jos irgi bando užgožti trapų žmogaus asmenį. Hiperkapitalizmas, atavistinis etnonacionalizmas, paviršutiniškas ir manipuliatyvus populizmas, technoutopinis transhumanizmas: kiekvienas savaip siūlo žemiškąjį išganymą ir kiekvienas savaip rizikuoja nužmoginti žmogų. XXI-ajam amžiui reikia tvirto ir protingo krikščioniškojo humanizmo ne mažiau nei XX-ajam. Galbūt atėjo metas atsigręžti į Maritainą ir pasisemti įkvėpimo“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Kuo šiuolaikiniam žmogui artimas apaštalo Petro asmuo? Pokalbis su broliu Micheliuiš Tiberiados bendruomenės apie Mauro Giuseppe Lepori knygą „Simonas, pavadintas Petru“ (išleido „Magnificat leidiniai“).Spaudos apžvalgoje – popiežiaus Pranciškaus kelionės į Vengriją atgarsiai (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kalbamės su režisiere Greta Štiomer, kviečiančia į spektaklio „L. YRA S.“ premjerą Vilniaus mažajame teatre. Spektaklis, kuriama pasakojama V.Šekspyro „Karaliaus Lyro“ priešistorė, pastatytas pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę. „Tai pamąstymas, koks Lyras galėjo būti jaunystėje, koks jo žiaurumo priežastingumas, kodėl jis toks tapo“, - sako režisierė. Svarbi ir toksiško vyriškumo tema – kaip princą Lyrą veikia bendravimas su tėvais, kokios atsakomybės jam užkraunamos, kad jis tampa toks žiaurus ir tam tikra prasme neišsipildęs. Anot režisierės, spektaklyje skambės ir daug puikios muzikos, ypač hip hopo.Kalbino Inga Ramoškaitė

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga šią savaitę pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl Šiaurės Aiirijos. Jis, kaip teigiama, gali pagaliau pabaigti Brexitą. Briuselis kalba apie naują santykių su Londonu puslapį, o britų premjeras Rišis Sunakas džiaugiasi naujomis prekybos galimybėmis. Visgi apžvalgininkai įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Susitarimui koją pakišti gali britų euroskeptikai, o jam žlugus įtampa ir smurtas Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti.Artėnant rinkimams į merų ir savivaldybių tarybų rinkimus, baigiasi visoje Lietuvoje „Žinau, ką renku“ organizuoti debatai. Kokie dažniausi kandidatų į merus pažadai ir dėl ko labiausiai skauda žmonėms? Su mumis „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorantė Aušrinė Dižinskaitė-Kazlauskienė.Seime registruotas siūlymas sekmadieniais ir švenčių dienomis riboti didelių prekybos centrų darbą, papiktino jų atstovus. Ar draudimas veikti maisto ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kvadratinių metrų, būtų naudingas darbuotojams ir kitiems visuomenės nariams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar lankotės Kaziuko mugėje? Vilniuje prasideda tris dienas vyksianti tradicinė Kaziuko mugė. Šiemet Kaziuko mugė išskirtinė tuo, kad joje lankytojai galės paremti ir Ukrainą.Liepą atsiradus galimybei receptinius vaistus įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir internetu, Lietuvos gyventojai kol kas šia paslauga naudojasi vangiai. Preliminarūs duomenys rodo, kad iš maždaug milijono receptų tik apie tūkstantį perka internetu. Tuo metu gyventojai Lietuvai susiduriant su kai kurių vaistų trūkumu jų kartais ieškoti vyksta ir į kitą miestą. Galbūt pirkimas internetu padėtų spręsti šią problemą?Ved. Rūta Kupetytė

Today, I discuss Mambo Sinuendo and give a few shout outs and stats on the first year of The Decibels Deep Podcast. --- This episode is sponsored by · Anchor: The easiest way to make a podcast. https://anchor.fm/app Support this podcast: https://anchor.fm/thedecibelsdeeppodcast/support

Dainius Dirgėla. „Ąžuolas“. „Tai pjesė apie šimtametį lietuvišką ąžuolą ir mus visus, gyvenančius po juo, – sako pjesės autorius. – Kasdienybės ritualuose ir procedūrose dažnai pametame esmę, įsikibę į reglamentų horizontales nebeįžvelgiame prasmės vertikalių... Pamatytas šimtametis ąžuolas mane visada priverčia pakelti akis aukštyn ir susimąstyti... Galbūt šios radijo pjesės Ąžuolo ošimas bus išgirstas, pravėdins mūsų galvas ir įpūs pagalvojimų apie tai, kur, kaip, dėl ko ir kodėl taip mes gyvename...“Spektaklio režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Arūnas Sakalauskas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Vilutytė, Gytis Norvilas, Inga Šalkauskaitė ir Ugnė Galadauskaitė.

Manuel Galb

Nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko beveik 100 tūkst. vartotojų, nors jie tai turėjo padaryti iki birželio 18 d. Kiek brangiau jie turės mokėti už elektrą ir kiek dar liko žmonių, kurie tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio?Ekspertai spėja, kad vis dažnesnės kibernetinės atakos prieš Lietuvą greitai nesiliaus, todėl vienintelė išeitis žmonėms ir įmonėms – būti dar geriau pasirengus atremti programišių išpuolius. Kaip tai padaryti?Aktualus klausimas. Maisto kainos Lietuvoje toliau auga. Kiek brangstantis maistas atsiliepia jūsų biudžetui? Kaip keičiasi jūsų pirkinių krepšelis? Galbūt ieškote pigesnių produktų, dalies jų išvis atsisakote?„Verslo laike“ - praėjusią parą į Lietuvą iš Rusijos neįleista per 30 vilkikų su draudžiamais kroviniais. Pasienyje su Rusija ir Baltarusija susidarė eilės, nes patikra pasienio punktuose kruopštesnė nei anksčiau.Pastaruoju metu Lietuvoje siaučiant liūtims, gyventojai piktinasi, kad vis apsemiamos gatvės. Laiku nenutekančio vandens problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Ką jie daro, kad per liūtis gatvės patvintų kaip įmanoma mažiau?Tyrimai rodo, kad lietuvių genai yra vieni mažiausiai pakitusių Europoje ir labiausiai panašūs į Vidurio Europos gyventojus, buvusius prieš 5-8 tūkst. metų. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

"Laura Galbán busca reconocimiento internacional para artistas puertorriqueños”:  Laura Galbán es una conocedora y experta en arte que aunque originalmente quería ser arqueóloga, su preparación y curiosidad por la historia del arte Latinoamericano le han permitido en cierto sentido combinar ambas materias. Ella es la fundadora y directora de la galería l'Artban, ubicada en Boca Ratón, en Florida, a través de la cual representa a un selecto grupo de artistas contemporáneos de Puerto Rico, entre ellos: Rafael Trelles, Aby Ruiz, Roberto Silva y Marta Pérez García. Mediante un programa global de exhibiciones, proyectos y publicaciones, ella busca crear conexiones entre los artistas y una diversa audiencia, así como educar a las nuevas generaciones en temas de arte de Puerto Rico. Su misión, que finalmente se reconozca a nivel internacional la monumental aportación de los artistas puertorriqueños al mundo del arte. www.lartban.comFacebook: @lartbanFacebook: Laura GalbanInstagram: @lartbanInstagram: @galbanlauraTranscripción de la entrevista.***Ayúdanos a mejorar el podcast al participar de esta breve encuesta.Si te gustó el podcast, por favor deja un breve comentario (review) en Apple Podcasts/iTunes. Toma menos de 60 segundos.¿Interesad@ en auspiciar el podcast? Escríbenos a gentedelencanto@gmail.com¡Apóyanos! ¡Suscríbete a este canal y compártelo!Sigue a Gente del Encanto:www.gentedelencanto.comFacebook: @gentedelencantoInstagram: @gentedelencantoYouTube: Gente del Encanto Música por: José Eduardo Santana y Daniel DíazSupport the showSupport the show

Ukrainiečius priglaudę Lietuvos gyventojai sako, kad labai sudėtinga ukrainiečiams atidaryti banko sąskaitą – dėl to jie negali greitai gauti vienkartinių išmokų ir kuriam laikui lieka visiškai be pinigų. Kodėl taip yra?Dalis Lietuvos gyventojų piktinasi, kad nuo karo pabėgę ukrainiečiai labai daug paslaugų gauna nemokamai, ir rašo skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Kokių skundų ši tarnyba sulaukia ir ką su jais ketina daryti?Nemažėja neteisėtų migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.„Aktualus klausimas“: ar turite planą, ką konkrečiai darytumėte, jeigu Lietuvai kiltų reali karo grėsmė? Kur slėptumėtės? Ar turite sukaupę atsargų? Galbūt bandytumėte vykti į užsienį?„Verslo laike“ – kodėl Lietuvoje trūksta jūrininkų?Ved. Edvardas Kubilius

Sueina lygiai dvi savaitės, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Karas tęsiasi – bombarduojami ištisi miestai, vaikų ligoninės, JAV įspėja apie Rusijos planus panaudoti cheminį ar biologinį ginklą.Prasideda Seimo pavasario sesija, kurioje – visiška partijų vienybė didinti finansavimą gynybai, bet nesutarimai dėl to, ar reikėtų svarstyti žmogaus teisių klausimus, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymą.Pastaruoju metu vėl padaugėjo migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Lietuvą. Kodėl auga migrantų srautai ir kaip Lietuvai sekasi grąžinti namo jau anksčiau Lietuvoje sulaikytus migrantus?Kai kurios organizacijos sako, kad paramą ukrainiečiams surinkti nesunku, bet ją labai sudėtinga pristatyti į Ukrainą. Kokie tie logistikos iššūkiai ir kodėl jų kyla?Ved. Edvardas Kubilius

A Partizán reggeli műsorában, Galbács Mihály gyulai önkormányzati képviselő beszélt korábbi Fideszes múltjáról, becsületbeli ügyekről Sándor Erzsinek és Tóth Jakabnak.Február 28-án országjáró turnéra indul a Partizán egy kamionba telepített stúdióval.Amennyiben lehetőségeid engedik, segíts be te is a Partizán választási időszakra összeállított műsorainak megvalósításába:https://www.partizanmedia.hu/Hol találsz meg minket?Youtube-on: https://www.youtube.com/c/Partiz%C3%A1nm%C3%A9diaFacebookon: https://facebook.com/partizanpolitika/Facebook-csoportunkban: https://www.facebook.com/groups/partizantarsalgoInstagramon: https://www.instagram.com/partizanpolitika/Hogyan támogathatod a munkánkat?Legyél a patronálónk, hogy hozzáférj a vágatlan adásokhoz és extra tartalmainkhoz: https://www.patreon.com/partizanpolitikaPayPal-on keresztül is várjuk az adományodat, e-mail címünk: partizanalapitvany@gmail.comEgyszeri vagy rendszeres banki átutalással is segíthetsz! Ehhez a legfontosabb adatok:Név: Partizán AlapítványSzámlaszám: 16200106-11669030-00000000Közlemény: TámogatásHa külföldről utalnál, nemzetközi számlaszámunk/IBAN (International Bank Account Number): HU68 1620 0106 1166 9030 0000 0000BIC/SWIFT-kód: HBWEHUHB★ Support this podcast on Patreon ★