Podcasts about tarptautini

JAV viceprezidentas įspėjo, kad gali trauktis iš derybų dėl taikos Ukrainoje, jei šalys nesutiks su jos siūlymu. O siūlyme – pripažinti Krymą Rusijai ir įšaldyti fronto liniją. O kol vyksta politinės derybos, Maskva intensyviai atakuoja Ukrainos miestus. Ar Rusijos apetitas Ukrainoje gali būti sumažintas? Diskusijoje dalyvauja Seimo narys Ruslanas Baranovas, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.Ved. Ignas Klėjus

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – blankus „Žalgiris“ 26:28 – „Wolves“ baigtas tarptautinis sezonas 37:55 – išsikapstęs „Neptūnas“ 40:27 – „Ryto“ pergalė ir intriga grupėje 52:16 – A.Gudaitis „Ryte“ 57:51 – gal „Žalgiriui“ reikėtų skambinti D-Mo? 1:05:33 – ČL finalinis ketvertas Vilniuje

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie pasaulines krizes ir jų valdymą. Laidos pašnekovai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis ir doktorantas Vytenis Fuks pasakoja, kaip pastarųjų metų įvykiai vertė Lietuvos Vyriausybes ieškoti naujų krizių valdymo būdų, atsigauti po jų bei geriau pasiruošti įvairioms sisteminėms grėsmėms ateityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau grasina užimti Danijai priklausančią Grenlandijos salą, jo teigimu salos reikia tarptautinio saugumo sumetimais. Danijos premjerė Europos sostinėse ieško užtarimo ir siekia užsitikrinti paramą. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigia, kad sąjungos narės palaiko Daniją ir nesileis į derybas dėl Grenlandijos. Ar Europa atlaikys D. Trumpo išbandymą Grenlandija? Kaip elgtis reikėtų Lietuvai?Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Netrukus Donaldas Trumpas prisieks amerikiečiams ir antrą kartą pradės prezidento kadenciją.Ar Europa yra pasiruošusi naujajai Trumpo erai? Ypač kai šis pasiuntė neraminančių signalų. Kaip atrodys Trumpo taika? Ir kokią vietą joje užima Baltijos šalys?Diskusijoje dalyvauja: Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Sausio 13-ąją Lietuva apgynė savo laisvę ir išsiveržė iš sovietų imperijos. O šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų išrinktasis vadovas prabyla apie planus Kanados ir Grenlandijos atžvilgiu ir grasina jėga. Kur būtų Lietuva, jei pasaulis 91-aisiais būtų mąstęs tokiomis kategorijomis? Ir kur veda valstybių imperinės ambicijos?Laidoje dalyvauja Lietuvos vyriausioji archyvarė istorikė dr. Inga Zakšauskienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas filosofas Paulius Gritėnas.Ved. Jurga Tvaskienė

Sakartvele laukiama prezidentų pasikeitimo. Tačiau dabartinė šalies prezidentė Salomė Zurabišvili yra pažadėjusi likti poste, kol nebus surengti nauji parlamento rinkimai. Kas toliau?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Sakartvele dirbanti LRT žurnalistė Ieva Žvinakytė.

Santykiai su Rusija, karas Ukrainoje, Izraelis, Kinija, NATO ir Europos Sąjunga – ko užsienio politikoje tikėtis iš neprognozuojamu vadinamo, antrą kartą JAV prezidentu tapusio, Donaldo Trumpo? Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sveikindamas D.Trumpą su pergale, išreiškė viltį, kad jo prezidentavimas priartins „teisingą taiką Ukrainoje“. Kiek tai tikėtina?Laidoje dalyvauja apžvalgininkas Mindaugas Montvilas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas pasakos apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jų rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą.Ved. Darius Matas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pristatė ilgai lauktą pergalės planą. Jame penki punktai ir trys slapti priedai. Viešai paskelbti šie punktai - kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybai reikalingi ginklai ir operacijos Rusijos teritorijoje tęsimas, Rusijos atgrasymas, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei Ukrainos saugumo architektūra po karo.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentas Vytis Jurkonis, rašytojas, „Delfi“ apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus, visuomenės ir verslo lūkesčius naujajai parlamento daugumai ir Vyriausybei bei laukiančius iššūkius kalbame su Pramonininkų konfederacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute, Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu ir Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docente Jekaterina Navicke.

Tiek Sakartvele, tiek Moldovoje po kelių savaičių rinkimai. Moldavai rinks prezidentą ir balsuos referendume dėl narystės Europos Sąjungoje, kartvelai rinks Parlamento narius. Moldovą sukrėtė didžiulio masto balsų pirkimo skandalas - daugiau kaip šimtui tūkstančių šios šalies piliečių buvo pervesta per 15-a milijonų dolerių, jie instruktuoti kaip balsuoti ir kaip skleisti dezinformaciją apie Europos Sąjungą socialiniuose tinkluose, šios schemos finansavimu įtariamas prorusiškas oligarchas Ilanas Šoras. Rinkimus Sakartvele stebėtojai vadina pasirinkimu tarp Vakarų ir Rusijos.Laidoje dalyvauja komunikacijos ir propagandos ekspertė Indrė Vareikytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Denis Ivanov, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iranas suteikė Rusijai trumpojo nuotolio raketų, kad jomis galėtų smogti Ukrainai, teigiama, kad jos gali būti panaudotos kare jau po kelių savaičių. Kijive lankantis JAV ir Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovams buvo tikimasi, kad bus paskelbta apie ilgai lauktą leidimą vakarietiškais ginklais smūgiuoti Rusijos gilumoje. Kol kas to neįvyko, tačiau Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas užsiminė, kad jo šalis gali pakeisti savo poziciją šiuo klausimu.Taip pat tiek rusų, tiek ukrainiečių šaltiniai skelbia, kad Rusija pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje.Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis, Karo akademijos viršininko pavaduotojas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Radikalių politinių jėgų stiprėjimas atspindi visuomenės nuotaikas, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visgi ji netiki, kad Lietuvai gresia radikalizacija ir sako tikinti piliečių gebėjimais pasirinkti. Kita vertus, Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad radikalai sugeba laimėti demokratinius rinkimus ir formuoja Vyriausybes.Ar tai gresia ir Lietuvai? Ar radikalizacija tikrai būtų pavojinga?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga, Rytų Europos Studijų centro atstovė Simona Merkinaitė ir sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.Ved. Liepa Želnienė

Demokratų suvažiavime daug entuziazmo ir kalbų už kandidatus į prezidentes ir viceprezidentus Kamalą Harris ir Timą Walzą. Tuo tarpu respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas surengė pirmą po pasikėsinimo mitingą atviroje ardvėje. Kamalos Harris kampanija JAV prezidento rinkimuose aktyvi ir ant bangos, nuomonių apklausos rodo jos nedidelį pranašumą prieš konkurentą, o Donaldas Trumpas vis dar ieško jai priešnuodžio.Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, kolega, LRT TV vyresnysis užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė, Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis iš Čikagos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasklidus žinutei apie neva translytę boksininkę olimpiadoje, gyventojai per naktį tapo genetikos ekspertais. Tačiau žinutė – melaginga, atkeliavusi iš Rusijos, kuri dažnai kiršina mūsų visuomenę.Kodėl taip lengvai pakimbame ant melagienų kabliuko?Laidoje dalyvauja Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Gytis Dudas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, portalo LRT.lt žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

„Grįžkite namo, Baltarusijos kiaulės“, - tokį užrašą su klaidomis kažkas savaitgalį išpurškė ant baltarusių parduotuvės sienos Vilniuje. Ir dar išdaužė langą. Savo ruožtu patys baltarusiai pyksta dėl to, kad netrukus negalės įvažiuoti į Europos Sąjungą automobiliais su baltarusiškais numeriais.Ką darysime su baltarusiais? Ar jų įsileidome per daug?Laidoje dalyvauja Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka, užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT Radijo bendradarbis Maksimas Milta ir visuomenininkas Darius Kuolys.Ved. Liepa Želnienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvoje registruotai virtualiųjų valiutų operatorei „Payeer“ skyrė beveik 9,3 mln. eurų baudą. Per 8-is milijonus skirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, dar daugiau nei milijonas eurų – už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.Vašingtone tęsiasi NATO viršūnių susitikimus - esminiai sprendimų kontūrai galėtų paaiškėti šįvakar Lietuvos laiku. Vienas svarbiausių klausimų - aljanso santykis su Ukraina. Pasak šaltinių, NATO narės toliau derasi dėl formuluotės, kad Ukrainos kelias į aljansą yra negrįžtamas.Jungtinių Valstijų rinkėjai ir viso pasaulio lyderiai atidžiai klausėsi prezidento Džou Baideno kalbos NATO viršūnių susitikimo metu ne tik norėdami išgirsti, kokią žinutę jis pasiųs, tačiau ir norėdami įvertinti jo sveikatos būklę.Stiprinant Lietuvos pasirengimą ekstremalioms situacijoms, rudenį ketinama surengti nacionalines gyventojų evakavimo pratybas. Vidaus reikalų ministrė daugiau detalių nepateikia, tačiau sako, kad pratybų eigą nulems kuriamas evakavimo planas. Siekiama, kad savivaldybės būtų pasiruošusios organizuotai perkelti ketvirtadalį gyventojų – teikiant pirmenybę asmenims su negalia, nėščiosioms, šeimoms su mažamečiais vaikais.Viename iš Palangos daugiabučių vakar, kaip įtariama sprogus paspirtuko baterijai, kilo gaisras. Iki atvykstant ugniagesiams iš namo evakavosi dvylika žmonių, niekas nenukentėjo.Nacionalinė švietimo agentūra šiandien skelbia dalies valstybinių brandos egzaminų rezultatus. O nuo kitų mokslo metų brandos egzaminai bus sudaryti iš dviejų dalių, kurių pirmąją bus galima išsilaikyti III gimnazijos klasėje, antrąją – IV gimnazijos klasėje. Abi dalys bus laikomos egzaminų centruose ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu. Šių metų ir 2024-2025 m. m. vienuoliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei rezultatas netenkins.Ved. Madona Lučkaitė

Koks pirmadienis išauš Prancūzijoje? Ką atneš pirmalaikių parlamento rinkimų antrasis turas? Ar šalis atsidurs kraštutinių dešiniųjų rankose ir kas laukia prezidento Emmanuelio Macrono?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Gintas Karalius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Gintautas Mažeikis, Prancūzijos visuomeninio radijo korespondentė Baltijos šalyse Marielle Vitureau.Ved. Mindaugas Jackevičius

Prieš penkerius metus prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno miesto klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis. Tačiau iki šiol savivaldybės dėl paminklų apsisprendžia pačios. Diskusijos, ar tai teisinga, vėl kilo Kauno savivaldybei užsimojus įamžinti prezidento Algirdo Brazausko atminimą.Ar reikia paminklo Algirdui Brazauskui? Ir kas turi spręsti istorinės atminties klausimus - kiekvienas miestas atskirai ar valstybė?Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys, Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai Andrijana Filinaitė ir Darius Razmislevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė ir meno istorikė Rasa Antanavičiūtė.Ved. Liepa Želnienė

Pokalbis apie čekų mąstytojo fenomenologo Jano Patočkos paieškas, kaip įmanomas filosofinis atsakas blogiui.Kokius svarbiausius šio mąstytojo gyvenimo riboženklius reikėtų žinoti, kad galėtume suprasti kaip filosofas gyveno, ko mokė ir kokius tekstus jis rašė? Kodėl J. Patočka jo biografiją bei kūrybą interpretavusių žmonių kartais vadinamas „Prahos Sokratu“?Kodėl „Prahos Sokratas“ labai kritiškai žvelgė į Vakarų sukurtą technologinę civilizaciją? Kokios aplinkybės lėmė J. Patočkos sprendimą prisidėti prie disidentų judėjimo „Chartija 77“ taip prisiimant didžiulę atsakomybę ir riziką?Kodėl pasiaukojimas yra viena iš svarbiausių J. Patočkos mokymo temų? Kaip reikia suprasti šio mąstytojo idėją, jog „pasiaukojimas dėl nieko“ padeda įveikti technologinį pasaulio supratimą ir atveria naujo santykio su tiesa ir Būtimi galimybę? Kaip ir kada galimas „pasiaukojimas dėl nieko“? Kokiu būdu pasiaukojimo veiksmas J.Patočkai siejosi su oponavimu sovietinės civilizacijos steigiamiems gyvenimo ir veikimo principams?Kaip reikėtų suprasti kitą J. Patočkos tezę, jog „autentiškas pasiaukojimas formuoja sukrėstųjų solidarumą“? Kas jo mokyme yra „sukrėstieji“? Apie kokį solidarumą šiuo atveju eina kalba?Kur lygtyje „pasiaukojimas = moralinis apsisprendimas“ yra vieta intelektualui? Ar pasiaukojimas kaip moralinis apsisprendimas J.Patočkos mokyme susijęs su politiniu veikimu?Kokius pavyzdžius iš XX a. Lietuvos visuomenės istorijos būtų galima paminėti, kuomet (galbūt) radosi sukrėstųjų solidarumas?Kaip bene svarbiausios J. Patočka idėjos apie tai, jog reikia gyventi tiesoje ir rūpintis siela, o taip pat – samprotavimas apie pasiaukojimo vertę ir prasmę, skamba XXI amžiaus žmogui, kuris, atrodo, jau pamiršo XX a. totalitarizmų paspęstus spąstus žmogaus sielai?Ar šis mąstytojas nėra pernelyg senamadiškas ir patetiškas hipsterio, gyvenančio liberalioje demokratijoje, požiūriu?Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Simu Čelutka.Ved. Aurimas Švedas

„Stebint bendrą situaciją Europoje, galima pastebėti sumažėjusį gaminamų filmų kiekį, taip nėra tik Lietuvoje“, – svarstydamas, kokios galimos sumažėjusių tarptautinių kino projektų Lietuvoje priežastys, sako Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.Merkinėje užaugęs ir į ją gyventi grįžęs Algimantas Rokas Černiauskas čia organizuoja vietos gyventojus iš pradžių pritrenkusį meno festivalį „Aritmija“. Kūrėjas tiki, kad mūsų civilizaciją į priekį stumianti jėga slypi konflikte.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie tai, kaip menininkai vienijasi, kad nugalėtų Donaldą Trumpą rinkimuose, kaip komiksai užvaldė Pompidou centrą, apie rumunų poetę Aną Blandianą ir kodėl Jungtinėje Karalystėje kitą vasarą pasirodys penkiasdešimt milžiniškų žiurkių skulptūrų.Kokį Vilniaus bendruomenių paveikslą pamatė menininkė Kornelija Žvinklytė, išleidusi riboto tiražo bakalaurinį darbą „Bendruomeniauk“?Kalbėdamas apie moksleivių vasaros darbus, istorikas Domas Boguševičius sako: „Visuomenėje, kurioje darbštumas yra tapęs nacionalinės mitologijos dalimi, sunkiai suvokiama dykinėjimo, bastymosi, pasaulio pažinimo ir naujų įspūdžių svarba. Nepaisant to, kad kasmet per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą užplūsta priekaištai dėl mūsų literatūros kanono valstietiškojo turinio“.Nuo Malmėje vykusios „Eurovizijos“ praėjo vos mėnuo, o liepos pabaigoje prasidės kita svarbi šventė – Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Kai „Eurovizija“ pernai vyko Liverpulyje, o prieš dvylika metų Londone degė olimpinė ugnis, Martinas Greenas buvo esminė figūra užtikrinant sklandžią transliuojamų renginių tėkmę.„Tokiose erdvėse kaip Čornobylio zona galima rasti įdomių atsakymų. Teritorija atveria kitokį požiūrį, leidžia atrasti dalykų, kurių kitaip nepastebėtum. Ir tai ne tik atsakymai į didžiuosius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas yra žmogus. Tai paprasti klausimai: kas yra atsakomybė, kas yra gamta“, – sako ukrainietė mokslininkė Svitlana Matviyenko. Ji tyrinėja atominį paveldą ir Rusijos naudojamą branduolinį terorizmą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Prorusiškais pasisakymais rinkimuose dalyvavęs Eduardas Vaitkus ne tik laimėjo dvejose savivaldybėse, bet ir rinko balsus kitur. Už jį balsavo per šimtas tūkstančių rinkėjų. Ekspertai sako, kad šis kandidatas užėmė nišą, kurią paliko Waldemaras Tomaševskis.Kiti mano, kad Pietryčių Lietuva taip dar kartą priminė – ji nesulaukia dėmesio. Vis tik nerimaujama, kad tokia ženkli visuomenės dalis galbūt palaiko Kremliaus naratyvą.Ar Eduardo Vaitkaus rezultatai rinkimuose rodo pavojų nacionaliniam saugumui?Laidoje dalyvauja Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko, Visagino meras Erlandas Galaguzas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariusz Antonowisc, buvusi Visagino merė, dabar tarybos narė Dalia Štraupaitė, Šalčininkų rajono tarybos opozicijos lyderė Alicija Ščerbaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.  Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.  

Nuolatiniai GPS signalo trikdžiai, realūs ir kibernetiniai išpuoliai, įvairios provokacijos ir melo atakos tapo Europos kasdienybės įvykiais. Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad provokacijų Lietuvoje vėl gali padaugėti gegužės 9-osios išvakarėse. Reaguoja ir NATO. Aljansas teigia, kad Rusija aktyviai vykdo hibridinę veiklą ir tikina duosiantis jai tinkamą atsaką.Kaip laimėti hibridiniame kare?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vadovas Artūras Jasinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘Loaded“ atstovas Mantas Vilimas ir Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Tyrimų ir analizės skyriaus direktorė Viktorija Rusinaitė.Ved. Liepa Želnienė

Ką reiškia būti moterimi šiuolaikiniame kare? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Milda Ulozaite Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Milda analizavo ukrainiečių moterų, kovojančių Rusijos sukeltame kare, patirtis. Milda Ulozaitė su mumis.Senstant socialinių tinklų auditorijai, atsiranda vis daugiau mirusių žmonių paskyrų. Kiti, nusprendę nebevartoti socialinių tinklų, pamiršta išsitrinti savo paskyras. Pašalinti mirusiojo artimojo gyvenimą internete gali prireikti daugiau nei 20-ies skirtingų dokumentų, pašto paslaugų, susitikimų su platformų vadybininkais ir daug kantrybės.Per pirmąją registracijos parą į komendantūras užsirašė 850 žmonių. 90 procentų užsiregistravusiųjų – vyrai, pagrindinė amžiaus grupė nuo 35 iki 55 metų. Tikslas – kad komendantūrose būtų 10 tūkst. žmonių. Kokių jums klausimų kyla apie komendantūras?Kardinaliai gyvenimo būdą pakeitę Irena ir Rolandas Šimkai, vadovų pozicijas iškeitė į ūkininkavimą. Dabar šeima Kauno rajone puoselėja šilauogyną ir augina pluoštines kanapes. Pokyčius gyvenime lėmė noras gyventi ramiau. Šeima džiaugiasi, kad dabar jie labiau pažįsta gamtą, sėdėjimą prie kompiuterio iškeitė į fizinį aktyvumą gryname ore ir tai prisideda prie laimės kūrimo, sveikatos išsaugojimo. Šimkų šeimos sodyboje lankėsi ir pasakojimą parengė LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Rusijos opozicijos atstovą Leonidą Volkovą Vilniuje sumušę asmenys jau sulaikyti Lenkijoje. Penktadienį apie tai paskelbęs prezidentas Gitanas Nausėda sulaukė kritikos už tai, kad paskubėjo paviešinti šią informaciją. Teisėsauga apie tai kalba nedaug. Paiškėjo, kad išpuolio užsakovas – baltarusis. Ekspertai sako, kad tokių išpuolių gali daugėti.Kas turėjo pranešti apie sulaikytus L. Volkovo užpuolikus?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariusz Antonowisc, buvęs Policijos vadovas, Seimo narys Saulius Skvernelis, LRT radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Europos Sąjungos žinovu Mariumi Vaščega.Šiais metais minima avarijos Jonavos „Azoto“ gamykloje trisdešimt penkerių metų sukaktis. Sovietų Sąjungoje avarija ir jos padariniai buvo slepiami, ir apie nelaimę vis dar žinoma labai mažai, sunku atskirti, kas yra tiesa, o ko išsiaiškinti nebeįmanoma. Ar avarijos pasekmės vis dar pastebimos? Ekspertai sako, kad taip gali būti, bet aiškaus atsakymo nėra. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Po metų, praleistų Afrikoje, sugrįžę Ignas Andriukevičius vėl sveikinsis LRT eteryje.Nors investuotojų skaičius Lietuvoje didėja ir investuoti renkasi vis jaunesni žmonės, tačiau jų dalis vis dar labai maža. Vienas pagrindinių faktorių, anot ekspertų, kuris daugelį stabdo nuo investavimo, yra baimė. Kodėl žmonės bijo investuoti?Nuo lazanijos iki raganų – su kuo pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje susirungs Lietuvos atstovas Silvester Belt? Likus mažiau nei trims savaitės iki 2024 m. „Eurovizijos“ kviečiame iš arčiau kviečiam pažvelgti į šių metų konkurso dalyvius. Artimiausiuose Suvienyti „Eurovizijos“ epizoduose išgirsite visas šių metų konkurso dainas, sužinosite įdomiausius faktus bei išgirsite ryškiausias istorijas apie šių metų konkurso kūrinius, atlikėjus, atrankas bei dalyvaujančias šalis. Šios savaitės tinklalaidės epizode – pažintis su Lietuvos atstovo Silvester Belt varžovais pirmajame pusfinalyje, kurie į sceną žengs gegužės 7-ą dieną. Justo Buivydo rengiamos tinklalaidės Suvienyti Eurovizijos ištraukos kviečiame paklausyti ir laidoje.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Kas tas aštuonetas kandidatų, siūlančių savo paslaugas respublikos piliečiams? Ir ar prireiks antrojo rinkimų turo?Didžiausias artėjančių rinkimų intrigas „LRT aktualijų studijoje“ aptaria:sociologai Rasa Ališauskienė ir Vladas Gaidys, 15min.lt vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.Ved. Jurga Tvaskienė

Pasaulį sukrėtė beprecedentė Irano ataka prieš Izraelį. Per naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių ir raketų, iš kurių 99 proc. buvo perimta ir nepateko į Izraelio teritoriją.Iranas surengė ataką keršydamas už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį Irano konsulatui Damaske. Tai pirmas kartas, kai Iranas iš savo teritorijos tiesiogiai nusitaikė į Izraelį.Kuo tai gresia Izraelio, regiono ir viso pasaulio saugumui? Apie tai „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.Ved. Mindaugas Jackevičius

Ursula K. Le Guin (1929 – 2018) buvo filologė, dėstytoja, publicistė, poetė, rašytoja, vertėja, rašiusi smulkios formos prozą, kūrusi vaikams, o taip pat - išbandžiusi savo jėgas ir science fiction bei fantasy žanruose. 2023-iųjų rugpjūčio 17 d. New York Times išspausdintame straipsnyje apie šią iškilią asmenybę sakoma: „Ji pakeitė science fiction žanrą visiems laikams“.Tuo pat metu Lietuvos skaitytojams Ursula K. Le Guin kol kas vis dar mažai pažįstama. Ką reikėtų žinoti apie šią iškilią asmenybę tiems, kuria tik dabar atranda jos kūrybą?2023-iųjų pabaigoje lietuvių kalba pasirodžiusi knyga „Kairė tamsos ranka“ priklauso vienam iš dviejų, Ursula K. Le Guin, plėtotų iš išpuoselėtų ciklų – „Hainiškajam ciklui“. Šis ciklas pasakoja apie Ekumenės lygą – tarpplanetinę organizaciją, kurios atstovai keliauja po visatą ir bando užmegzti ryšį su įvairiuose pasauliuose gyvenančiomis būtybėmis, kviesdamos jas prisijungti prie lygos, bendrauti, keistis žiniomis ir prekiauti. Ursula K. Le Guin pabrėžė, kad jos ciklą, sudarytą iš septynių romanų, galima skaityti nesilaikant knygų publikavimo chronologijos. Kas dar žinotina apie šį ciklą, prieš pradedant gilintis į tai, kas parašyta „Kairėje tamsos rankoje“?„Paris Review“ 2013-ais metais apie Ursula K. Le Guin rašytame tekste galima rasti tokias eilutes: „Nė vienas kūrinys nesugriovė žanro taisyklių labiau nei „Kairė tamsos ranka“ (1969). Šiame romane, ketvirtojoje ciklo knygoje, Le Guin įsivaizdavo pasaulį, kurio gyventojai neturi pastovios lyties Knygos forma - pirminių šaltinių mozaika, tarpžvaigždinio etnografo užrašų knygelė - nuo dalykinių dienoraščio įrašų iki ateivių mitų fragmentų.“Ar „Kairė tamsos ranka“ iš tiesų smarkiai keitė fantastinės literatūros rašymo taisykles?Kuo ypatinga „Kairėje tamsos rankoje“ aprašoma Geteno planeta ir jos gyventojai, su kuriais bando užmegzti ryšį Ekumenės lygos atstovas Dženlis Ai?Kodėl Ekumenės lygos pasiuntiniui nesiseka? Ko jis nesupranta?Pokalbis su knygos „Kairė tamsos ranka“ vertėja Anita Kapočiūte ir politologu, politikos apžvalgininku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Mažvydu Jastramskiu.Ved. Aurimas Švedas

Dėl Lietuvos Prezidento posto varžytis liko aštuoni kandidatai. Šeši iš jų - remiami politinių partijų. Gitaną Nausėdą parėmė socialdemokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė iš rinkimų patraukti Aurelijų Verygą ir remti Igną Vėgėlę. “Valstiečiai” tikina, kad tik taip iš antrojo turo įmanoma išstumti premjerę Ingridą Šimonytę.Ar tokios viltys gali pasiteisinti? Kokie bus šie Prezidento rinkimai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas Paulius Gritėnas ir Komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas.Ved. Liepa Želnienė

Prancūzijos Vyriausybė po teroro akto Rusijoje ir „Islamo valstybės“ prisiimtos atsakomybės už jį, padidino savo saugumo parengtį iki aukščiausio lygio. Prancūzijoje jau buvo paskelbta aukšto lygio saugumo parengtis prieš šiais metais Paryžiuje vyksiančias olimpines ir parolimpines žaidynes. O Lietuvos prezidento patarėjas Kęstutis Budrys perspėjo dėl „rizikos veiksnių“ susijusių su į Lietuvą atvykstančiais migrantais iš Vidurio Azijos šalių.STUDIJOJE saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos muftijus Aleksandras Beganskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, Tadžikistano Baltijos kultūros centro pirmininkas Adam Buriev, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po super antradienio paaiškėjo, kad Jungtinėse Valstijose respublikonų ir demokratų partijų rinkimuose dominavo buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir prezidentas Joe Bidenas. Jų dvikovos pasikartojimas lapkritį iš esmės tampa neišvengiamas.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė, Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Adam Roževič, LRT RADIJO bendradarbis Maksimas Milta, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis ir partneriai turi toliau siekti Krymo grįžimo Ukrainai. O Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas perspėjo, kad rusams laikinai okupuotame Kryme jau ruošiamos staigmenos ir pasak jo įvykiai bus aktyvūs ir apčiuopiami.Laidoje dalyvauja Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas Mindaugas Sėjūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, Krymo deokupacijos ir reintegracijos patariamosios tarybos narys Adas Jokubauskas. Nuomonėmis Krymo atsiėmimo tema dalijasi ir Krymo totorių Medžliso ir Pasaulio Krymo totorių pirmininkas Refatas Čiubarovas bei Ukrainos ginkluotojų pajėgų karininkas, šaukiniu Dronas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie lenkų žurnalisto Zbigniew Parafianowicz knygą „Polska na wojnie“ (lenk. „Lenkija kare“), kuri Lenkijoje buvo publikuota vėlyvą 2023 metų rudenį ir sukėlė susidomėjimą tarp žurnalistų, politologų, karybos specialistų bei tų žmonių kurie mėgsta tyrinėti didžiosios politikos užkulisius dėmesį.„Lenkija kare“ pasakoja mums apie Lenkijos ir Ukrainos santykių dinamiką nuo 2022-ųjų iki 2023 m. pabaigos, ypatingas dėmesys joje skiriamas karui.Rinkdamas medžiagą knygai Z. Parafianowicz apklausė apie 20 žmonių iš Lenkijos prezidento ir premjero kanceliarijų, vyriausybės, diplomatinės ir specialiųjų tarnybų. Šie valstybės pareigūnai, diplomatai, kariškiai pasakoja intriguojančias, gluminančias, o kartais – sukrečiančias istorijas.Ar šiuos pasakojimus galima be išlygų priimti už gryną pinigą? Kas yra knygos autorius Z. Parafianowicz? Kokią reputaciją Lenkijos visuomenės akyse yra įgijęs šis žurnalistas? Ar žurnalisto šaltinius galima laikyti reprezentatyviais? Kaip knyga „Lenkija kare“ buvo priimta Lenkijos visuomenės? Kokius knygoje pateikiamus pasakojimus galima būtų vadinti sensacingais?Kokie santykiai klostėsi tarp Varšuvos ir Kyjivo iki 2022 m. vasario 24 dienos? Kodėl Z.Parafianowicz prilygina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį zuikiui iš sovietmečiu sukurto animacinio filmo „Na, palauk“?Kokia buvo Varšuvos strategija karo pradžioje? Kokie buvo Varšuvos lūkesčiai ir siekiai kai paaiškėjo, kad visos prognozės, esą Ukraina subyrės per 72 valandas, pasirodė nepagrįstos?Kada santykiai tarp dviejų valstybių ėmė vėsti ir kokie įvykiai tapo lūžio tašku pastariesiems santykiams blogėjant? Kokias klaidas padarė Varšuva plėtodama santykius su Kyjivu ir bandydama įtvirtinti savo kaip naujos regioninės jėgos vaidmenį pirmaisiais karo metais?Kaip suprasti teiginį, esą Lenkijai reikia post-Giedroyco Ukrainos doktrinos?Pokalbis su politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Mariusz Antonowicz bei žurnalistu, publicistu, portalo „Przegląd Balticki“ bendradarbiu Domink Wilczewski.Ved. Aurimas Švedas

Jau kovą šalies vienuoliktokai laikys pirmuosius tarpinius patikrinimus. Pastarųjų rezultatai lems 40 procentų brandos egzaminų įvertinimo. Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad naujovei visiškai pasirengta, kliūčių išbandant sistemą nepasitaikė. Visgi mokytojai ir moksleiviai aiškumo pasigenda ir vis dar svarsto, kad tarpinius patikrinimus galbūt derėtų atidėti.Ar švietimo sistema pasirengusi tarpiniams patikrinimams?Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, Istorijos mokytojas Algis Bitautas, Lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė ir Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinis lietuvių kūrėjų spektaklis „The Urban Tale of a Hippo“ laimėjo prestižiniame tarptautiniame šiuolaikinio muzikos teatro, naujosios operos konkurse „Music Theatre NOW“. Iš 170 paraiškų buvo išrinkti 6 laureatai, kuriems įvertinimas reiškia atsiveriančius kelius į tarptautinę sceną.Energetikos ir technikos muziejus kviečia lankytojus pasivaikščioti virš istorinių Vilniaus elektrinės garo katilų.Kaip dirbtinis intelektas veikia vaizdų kultūrą ir ateities vizijas?Rubrikoje „Ką man skaityti?“ – Jolanta Kryževičienė pristato vokiečių filosofo Arthuro Schopenhauerio knygą „Gyvenimo išminties aforizmai“ ir britų karo istorijos specialisto, rašytojo Donaldo Sommervillio „Išsamią iliustruotą Antrojo pasaulinio karo istoriją“.Lietuvos džiazo pianistas, profesorius Egidijus Buožis prieš keletą metų nustebino džiazo muzikos mylėtojus savo nenutrūkstama 72ų minučių kompozicija. Tačiau tai tik viena iš daugybės muziko veiklų. Apie nenutrūkstamą džiazą muziko gyvenime, atradimų džiaugsmą improvizuojant ir muzikuojant su kolegomis – rubrikoje „Be kaukių“ pokalbyje su pianistu.Ved. Gabija Narušytė

Vengrija blokavo 50 milijardų eurų Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Tačiau nesutrukdė sprendimui pradėti derybas su Ukraina dėl narystės Bendrijoje.Užsienio žiniasklaida skelbia, kad iš Vengrijos gali būti atimta balso teisė, svarstoma ir kitaip izoliuoti šalį. Tačiau analitikai sako, kad taip padaryti bus nelengva, o Vengrija užsiima politiniu turgumi.Ar įmanoma sutramdyti paramą Ukrainai blokuojančią Vengriją?Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, politologas Liutautas Gudžinskas, Seimo narys Matas Maldeikis.Ved. Marius Jokūbaitis

Kaip pakito Lietuvos gyventojų valia ginti šalį, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje? Kiek žmonių galvoja likti Lietuvoje karo atveju ir prisidėti prie šalies gynybos ginklu ar taikiais būdais? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjai.Dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus ir kitų peršalimo ligų vis daugiau gydymo įstaigų įveda įvairius ribojimus. Pavyzdžiui, Santaros klinikose ar Klaipėdos universiteto ligoninėje lankant ar lydint pacientus privaloma dėvėti kaukes. Kiek jūs mieli klausytojai apskritai vis dar dėvite kaukes, dezinfekuojate rankas?Dalis ekonomistų sako – kritinis metas transporto ir logistikos sektoriui. Daugybė aplinkybių mažina jo konkurencingumą. Ne toks intensyvus kaip būdavo ir šis, prieš šventinis mėnuo. Plačiau apie tai „Verslo laike”.„Ryto garsuose“ interviu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte.„Svarbus pokalbis“. Emigracijos ekspertė Živilė Dambrauskaitė sako, kad reikia būti atsargiems reaguojant į migrantus. Pasak politologės, dabar migrantus esam padėję po didinamuoju stiklu. Ž.Dambrauskaitė sako, kad VSD perspėjimai dėl grėsmių skirti ir Lukašenkos režimui.Ved. Rūta Kupetytė

Gruodžio 7 d. sueina lygiai du mėnesiai, kai teroristinė grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį. Prasidėjus karui, tiek Lietuvos, tiek pasaulio visuomenė suskilo į dvi stovyklas: remiančius užpultus izraeliečius ir tuos, kurie remia Palestiną. Per šiuos du mėnesius tiek Lietuvoje, tiek įvairiose pasaulio šalyse vyksta įvairūs mitingai, protestai bei kitos akcijos tiek Izraeliui, tiek Palestinai paremti. Vilniuje vykstančiuose mitinguose Palestinai paremti ypač aktyvūs Lietuvos universitetuose studijuojantys arabų kraštų jaunuoliai. Beje, tiek žydų, tiek arabų studentai, studijuojantys mūsų šalies universitetuose, iki šiol tiek studijavo tose pačios grupėse, tiek gyveno tuose pačiuose užsienio studentams skirtuose bendrabučiuose.Kas pasikeitė per šiuos du mėnesius? Kaip sekasi universitetų administracijoms valdyti galimus konfliktus tarp studentų iš Izraelio bei arabų kraštų?Diskutuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas dr. Alvidas Šarlauskas bei Vilnius tech universiteto tarptautinių studijų centro vyr. specialistė Lina Grigaitienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – žalgiriečių vargai su „Pieno žvaigždėmis“ 08:00 – neraminanti gynėjų forma 10:20 – ko nepavyko įsigyti „Žalgiriui“ 14:47 – „Virtus“ laukiantis iššūkis 22:13 – D.Sirvydžio tritaškių duobė 26:30 – „Lietkabelio“ viešnagė Podgoricoje 32:19 – „Wolves“ mačas Paryžiuje 43:40 – M.Kiltinavičiaus principai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 53:05 – naujas formatas 55:05 – bukmekerių favoritai 58:09 – S.Pianigiani projektas 59:43 – autsaideriai iš Vokietijos 1:01:40 – akibrokštas „Umana Reyer“ ekipai 1:06:08 – braižą išlaikiusi „Prometey“ 1:08:39 – netektis gerai užpildžiusi „Joventut“ 1:10:00 – ar „Lions“ pravers Eurolygos duris? 1:13:18 – pervertinamas „Hapoel“ 1:15:00 – vašką spausti pasiruošęs D.Alimpijevičius 1:16:40 – prognozės „Wolves“ ir „Lietkabeliui“ 1:20:17 – „Ryto“ sistemos graikas 1:23:19 – latvio vedama Italijos ekipa 1:25:52 – sunkiai įsibėgėjanti „Gran Canaria“ 1:29:28 – Prancūzijos klubo lyderis – baltarusis 1:32:30 – pasikeitę Vokietijos čempionai 1:35:29 – S.Kulviečio ekipa 1:36:58 – sunki N.Čanako pradžia 1:39:10 – kritikos Rumunijoje gaunanti „U-BT“

Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandį.Kokia krepšinio komentavimo specifika? Kaip greitai reikia mąstyti, kad būtum geras komentatorius? Ar turi iš anksto pasiruošęs vaizdingų posakių kraitelį? Ar buvimas reperiu padeda komenuoti? Apie tai su ką tik pasaulio vyrų krepšinio čempionatą per LRT RADIJĄ komentavusiu Roku Grajausku.Kaip naujus mokslo metus pasitinka Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas? Ką siūlo senjorams? Pokalbis su universiteto rektore Zita Žebrauskiene.Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga šią savaitę pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl Šiaurės Aiirijos. Jis, kaip teigiama, gali pagaliau pabaigti Brexitą. Briuselis kalba apie naują santykių su Londonu puslapį, o britų premjeras Rišis Sunakas džiaugiasi naujomis prekybos galimybėmis. Visgi apžvalgininkai įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Susitarimui koją pakišti gali britų euroskeptikai, o jam žlugus įtampa ir smurtas Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti.Artėnant rinkimams į merų ir savivaldybių tarybų rinkimus, baigiasi visoje Lietuvoje „Žinau, ką renku“ organizuoti debatai. Kokie dažniausi kandidatų į merus pažadai ir dėl ko labiausiai skauda žmonėms? Su mumis „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorantė Aušrinė Dižinskaitė-Kazlauskienė.Seime registruotas siūlymas sekmadieniais ir švenčių dienomis riboti didelių prekybos centrų darbą, papiktino jų atstovus. Ar draudimas veikti maisto ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kvadratinių metrų, būtų naudingas darbuotojams ir kitiems visuomenės nariams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar lankotės Kaziuko mugėje? Vilniuje prasideda tris dienas vyksianti tradicinė Kaziuko mugė. Šiemet Kaziuko mugė išskirtinė tuo, kad joje lankytojai galės paremti ir Ukrainą.Liepą atsiradus galimybei receptinius vaistus įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir internetu, Lietuvos gyventojai kol kas šia paslauga naudojasi vangiai. Preliminarūs duomenys rodo, kad iš maždaug milijono receptų tik apie tūkstantį perka internetu. Tuo metu gyventojai Lietuvai susiduriant su kai kurių vaistų trūkumu jų kartais ieškoti vyksta ir į kitą miestą. Galbūt pirkimas internetu padėtų spręsti šią problemą?Ved. Rūta Kupetytė

Ko reikia, kad dar mokyklos suole pavyktų įgyvendinti savo verslo idėją ir įkurti bendrovę? Tokia savo patirtimi dalinsis beveik pusė tūkstančio moksleivių jaunųjų verslų kalėdinėje mugėje „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje. apie tai kalbame ir laidoje su Žirmūnų gimnazijos jaunosios bendrovės „Plant2o“, kuri kuria inovatyvią nuotoliu valdomą augalų laistymo sistemą, atstove.Šiandien minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių mano, kad žmogaus teisės šalyje yra negerbiamos. Kiek šis vertinimas atitinka realią situaciją?Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo verslą ir įdarbino dešimt tėvynainių. Nors tokių pavyzdžių reta, tačiau pati verslininkė sako, kad verslo pradžia nebuvo sunki ir planuoja plėtrą.Apie besitęsiančias Rusijos atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą ir tai, kaip šiandien atrodo gyvenimas iki karo garsiame Ukrainos kurorte, pasakoja Odesoje esantis LRT žurnalistas Augustinas Šulija.Taip pat su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore Dovile Jakniūnaite kalbėsime apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas rengia pabėgimo planą. Apie tai, kad pralaimėjus karą Ukrainoje, Putinas ir kiti aukšto rango asmenys pasitrauks į užsienį, paskelbė buvęs Putino kalbų rašytojas.Ved. Darius Matas

Nauja apklausa rodo, kad tarp partijų lyderių pozicijose išlieka socialdemokratai.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis siūlo šalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų. Viena jų - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Kodėl tai yra svarbu ir kiek tai yra realu?Rusijai tęsiant Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymus, sparčiai prastėja situacija ir kaimyninėje Moldovoje.Suaktyvėjus prekybai prieš ateinantį Kalėdų laikotarpį, fiksuojama daugiau sukčiavimo atvejų elektroninėje erdvėje.Pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanclere apie renginius, kuriuose visą švenčių laikotarpį laukiami vilniečiai ir miesto svečiai.Ved. Darius Matas

Kaip atrodė gyvenimas Šanchajuje per du mėnesius trukusį griežtą karantiną? Pasakoja Šanchajuje gyvenantis lietuvis Šarūnas Ašmena.ES šalyse atliktas tyrimas parodė, kad jaunimas Lietuvoje perka daugiau suklastotų gaminių ir toliau naudojasi piratiniu turiniu.Klaipėdoje prasideda festivalis „Jauno teatro dienos“, kviesiantis aktorius, režisierius, dramaturgus, scenografus susivienyti ir ieškoti dialogo tarp skirtingų kūrybos sričių.Kaip atrasti naujų būdų įprasminti santuoką? Pokalbis su humanistinių vestuvių ceremonijų „Taip“ kitaip" organizatorėmis Urte Žukauskaite-Zabuke ir Giedre Reneve.Lietuvei mokslininkei Ievai Plikusienei skirtas prestižinis Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus.Ved. Karolina Panto

LRT kolegos rubrikoje - žurnalistė Inga Janiulytė-Temporin.Turkija nelinkusi pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO. Ankara kaltina šalis remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje. Kodėl nepavyksta išspręsti beveik pusę amžiaus vykstančio konflikto tarp Turkijos ir kurdų? Kodėl kaltinamos Skandinavijos šalys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaite.Milžiniška infliacija, karas Ukrainoje ir ekonomistų prognozuojama recesija. Ar esant tokiai neapibrėžtai situacijai yra tinkamas metas kurti verslą? Kokia sėkmingo verslo paslaptis? Pokalbis su rinkodaros eksperte, knygos apie verslo pradžią „Verslo sparnai“ autore Gitana Ginkeviče.Suklestėjusios internetinės turinio platformos paskatino dalies žmonių besaikį serialų žiūrėjimą („binge-watching“). Ekspertai sako, kad tai didelė problema, o pačios platformos sąmoningai skatina tokį elgesį. Išsamiau pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Šarūnu Paunksniu.Laidos pabaigoje - Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Naujausią informaciją iš karo niokojamos Ukrainos apžvelgia užsienio naujienų redaktorius.Rusijos pajėgoms ir toliau supant Kyjivą, ant Ukrainos sostinės krentant raketoms, kaukiant oro pavojaus sirenoms, gyventojai priversti slėptis slėptuvėse. Pokalbis su Kyjive gyvenančia Anna, kuri organizuoja psichologinę pagalbą.Apie tarptautinės bendruomenės reakciją į karą ir galimus pokyčius Rusijos politiniame elite. Įžvalgomis dalinasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Dalis Rusijos opozicinėms partijoms priklausančių žmonių atvirai smerkia karą Ukrainoje. Dėl tokios retorikos neretai yra suimami.Kodėl būtent dabar Moldova pateikė oficialų prašymą tapti Europos Sąjungos nare? Kiek apskritai šiuo metu saugiai jaučiasi jos gyventojai?Ved. Darius Matas