Podcasts about tarptautini

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.Lietuva kvies Ukrainos ekspertus konsultacijų dėl kovos su įskrendančiais dronais.Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Laisvosios rinkos institutas neatmeta, kad tai gali būti mokesčių reformos pasekmė.Vilniaus savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą. Bet sostinės meras tikina, kad dėl to projektas nebrangs.Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė gesina ugnį, kurią praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komiteto posėdyje įplieskė „Nemuno aušros“ Nemuno lyderis Remigijus Žemaitaitis. Aršių pasisakymų būta paaiškėjus, jog sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, o lėšų joms apmokėti – nėra. Žemaitaitis Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų darbuotojus pavadino „aferistais“, ragino juos išeiti iš darbo.Šiandien planuojama baigti kruizinio laivo, kuriame išplito hantavirusinė infekcija, keleivių evakuaciją.Ved. Andrius Kavaliauskas

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dėl karo Irane iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekia labai prieštaringos žinios. Neseniai grasinęs, kad paliaubų pratęsimo nebus ir bus atnaujintas Irano bombardavimas, dabar jis pranešė, kad paliaubos pratęstos neribotam laikui, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms. Trumpo teigimu, paliaubos pratęstos Pakistano prašymu ir kad Irano „suskilusi“ vadovybė galėtų parengti „vientisą pasiūlymą“. Teheranas neigia to prašęs.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis sako, kad naujas Vengrijos lyderis Peteris Magyaras iškilo labai greitai ir staigiai, o tai gali kelti ir papildomų klausimų. Jastramskis pažymi, kad vengrai nemėgsta Putino, bet turi ir nevienareikšmį požiūrį į Ukrainą.Ved. Deividas Jursevičius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad karas Irane yra trumpalaikė ekskursija ir labai greitai baigsis. Ji taip pat pabrėžė, kad Amerikos tikslai šiame kare beveik pasiekti, o visos Irano pajėgos esą sunaikintos. Ką JAV šiame kare laikytų laimėjimu? Dėl kokių priežasčių D. Trumpas atsitrauktų iš Irano – jo teigimu pasiektų tikslų, kylančių naftos kainų, artėjančių vidurio kadencijos rinkimų, Persijos šalių spaudimo ar kitų priežasčių?Laidoje dalyvauja atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kol Rusija kariauja prieš Ukrainą, tol ji nelabai gali kelti karinės grėsmės Lietuvai, skelbiama Valstybės saugumo departamento ataskaitoje. Vis dėlto mūsų šalyje gyvenantys prorusiški asmenys padeda Kremliui įgyvendinti priešiškus tikslus, o prieš Lietuvą nukreipta propaganda vis dažniau platinama užmaskuotai, sudarant įspūdį, kad Rusijai palankios žinutės kyla iš Lietuvos visuomenės.Kaip esame pasiruošę atremti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui. Ar gebame atpažinti Rusijos propagandą socialiniuose tinkluose?Laidoje dalyvauja Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, propagandos tyrinėtojas Mantas Martišius, atsargos karininkas Darius Antanaitis.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Japonijos kompozitoriai buvo pakviesti parašyti muziką, reflektuojančią Čiurlionio tapybos kūrinius. Šį vakarą, išlydint M. K. Čiurlionio darbus į Tokijo Nacionalinį Vakarų meno muziejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks išlydėtuvių koncertas „Čiurlionio tapybos atspindžiai japonų kompozitorių kūryboje“. Koncerto programoje skambės penkių japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Jusuke Išii ir Rokas Zubovas. Pokalbis su muzikais.Prieš kelias savaites jaunasis dirigentas Marius Rinkevičius stojo prie Klaipėdos kamerinio orkestro dirigento pulto, o visai neseniai talkino ir tėčiui Gintarui Rinkevičiui ruošiantis Richardo Wagnerio operai „Lohengrinas“. Tai buvo pirmasis jų bendras darbas, nors pirmą kartą stovėti prieš orkestrą jam teko būnant penkerių. Dabar, kalbėdamas apie tėtį, M. Rinkevičius su džiaugsmu sako, kad jei ne laiku suteiktas postūmis, šiandien kažin ar jis būtų tapęs dirigentu. Dirigentą kalbina Gabrielė Miškinytė.Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) uždraudė Ukrainos paralimpinei rinktinei dėvėti ceremoninę uniformą artėjančiose 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevyčius paaiškino, kad uniformos dizainas su Ukrainos žemėlapiu buvo laikomas politiniu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Nerijumi Maliukevičiumi.2026-uosius paskelbus Kanklių metais siekiama populiarinti šį instrumentą. Dažniausiai kanklėmis grojamos liaudiškos melodijos, tačiau atsiranda ir kuriančių terapinę muziką šiam instrumentui. Tai jau keliolika metų daro šiaulietė Renata Bilbokaitė. Ji sako, kad jai artimesnis arfinis kanklių skambesys. O vienas garsiausių kanklių meistrų, tautodailininkas Albertas Martinaitis, pasakoja per gyvenimą jau išdrožęs apie pusantro tūkstančio kanklių. Dalį – mirusių žmonių atminimui, kaip tai buvo daroma senais laikais, kai kanklės buvo laikomos mirties instrumentu. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė.

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kam ir kodėl paminklus statėme 2025-ais metais? Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Viktorijos Rimaitės Beržiūnienės, Kaunas toliau vykdė autonomišką miesto įpaminklinimo politiką. Mažieji miestai rodė paminklais paženklintą savo galią sostinei. Neapsieidami be politinių įtakų, Šiauliai atsisakė kelis dešimtmečius brandintos „Tautos laisvės“ obelisko idėjos. O Zarasai ėmė ir paprovokavo, pakviesdami pasižiūrėti į kitokią monumentalistiką.Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet skirta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei, kuri Jungtinėje Karalystėje gyvena jau septyniolika metų. Iš Lietuvos išvykusi nemokėdama anglų kalbos Virginija Stukaitė šiandien jau yra įkūrusi tris padalinius Londone ir kitose Jungtinės Karalystės vietose, kur mokosi apie šimtas trisdešimt vaikų.Lietuvos kino teatruose rodomas režisieriaus Manto Verbiejaus filmas „Smėlis tavo plaukuose“,pasakojantis apie brandaus amžiaus žmones, apie jų norą ir teisę gyventi pilnavertį gyvenimą ir neatsisakyti savo svajonių, apie tai, kaip skirtingos kartos supranta vieną kitą. Filmo siužetas prasideda, kai buvusi balerina Malvina ryžtasi nutraukti vienatvę išsiskirdama su ilgamečiu vyru ir dukters Majos tėvu Vincentu. Jos laukia naujai atrasta meilė – vienmetis ir bendramintis Kipras.

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien įvyko Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Kokius konkrečius klausimus kėlė šis mitingas ir kokių rezultatų galime tikėtis? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto docentu daktaru Viliumi Bartninku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, menininke dr Egle Grėbliauskaite,Vilniaus Universiteto docentu, filosofu dr Kęstu Kirtikliu, „ArtTech Forum Lithuania“ įkūrėja Agnesta Filatove.Šilalės Orvydų parke įsikūrusi meninė instaliacija „Mažojo raktelio labirintas“ patraukė ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį. Dailininkė Indrė Lukoševičienė yra viena iš šio labirinto kūrėjų. Savo darbais ji vis dažniau puošia Šilalę ir Tauragę. Tačiau mažame mieste kuriančiai menininkei kartais kyla dvejopi jausmai – kai kurie žmonės palaiko, o kiti tarsi nesupranta, kam mieste apskritai reikalingi meno objektai.Šiauliuose vyksta tradicija tapęs mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Šiųmetis festivalis 16-asis. Jame pristatomi 8 skirtingo žanro spektakliai. Įvairaus amžiaus publika gali mėgautis pasakomis, dramomis, komedijomis, tragikomedijomis.Ved. Donatas Šukelis

Situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių lietuviškų vilkikų tik aštrėja. Jie siunčiami į specialias aikšteles, o už tai teks brangiai susimokėti. Kelias į Lietuvą vilkikams yra užkirstas iš Baltarusijos pusės. Lietuva vėl žada kreiptis į Baltarusijos tarnybas, o jei situacija nepasikeis, užsimenama apie papildomas sankcijas baltarusiškoms prekėms. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina konfiskuoti vilkikus.Ar Lietuva turėtų gelbėti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba, “Linavos” prezidentas Erlandas Mikėnas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius, Advokatų kontoros "Ecovis Proventus Law" advokatas Kęstutis KvainauskasVed. Marius Jokūbaitis

Kontrabandos balionai iš Baltarusijos Lietuvoje toliau kelia sumaištį. Pastarąją savaitę net 4 kartus teko uždaryti Lietuvos oro erdvę. Sutrikdyta daugiau kaip 170 skrydžių. Paveiktos daugiau kaip 27 tūkst. žmonių kelionės. Reaguojant į susidariusią padėtį, šįryt surengtas Nacionalinės komisijos posėdis. Studijoje situaciją pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė pasitarimą, kuriame aptarti pokario Gazos Ruožo planai. Pirmadienį jis sakė, kad per artimiausias dvi ar tris savaites šis karas pasibaigs, nes, pasak D.Trumpo, vyksta rimta diplomatija šiuo klausimu. Anksčiau jis yra pribloškęs pasaulį, pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos galėtų perimti Gazos Ruožo kontrolę, iškraustyti iš jo visus gyventojų ir paversti tą teritoriją Artimųjų Rytų Rivjera.Laidoje dalyvauja rašytojas, apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JakniūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Irano aukščiausiasis lyderis grasina Izraeliui sakydamas, kad mūšis prasideda. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja visiško Irano pasidavimo, žiniasklaida skelbia, kad vis labiau svarstoma galimybė, kad Amerika smogtų Iranui.Laidoje dalyvauja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. Ramūnas Vilpišauskas, JAV lietuvis Laurynas Misevičius, Europos politikos analizės centro Vašingtone vizituojantis bendradarbis Eitvydas Bajarūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

JAV viceprezidentas įspėjo, kad gali trauktis iš derybų dėl taikos Ukrainoje, jei šalys nesutiks su jos siūlymu. O siūlyme – pripažinti Krymą Rusijai ir įšaldyti fronto liniją. O kol vyksta politinės derybos, Maskva intensyviai atakuoja Ukrainos miestus. Ar Rusijos apetitas Ukrainoje gali būti sumažintas? Diskusijoje dalyvauja Seimo narys Ruslanas Baranovas, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.Ved. Ignas Klėjus

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – blankus „Žalgiris“ 26:28 – „Wolves“ baigtas tarptautinis sezonas 37:55 – išsikapstęs „Neptūnas“ 40:27 – „Ryto“ pergalė ir intriga grupėje 52:16 – A.Gudaitis „Ryte“ 57:51 – gal „Žalgiriui“ reikėtų skambinti D-Mo? 1:05:33 – ČL finalinis ketvertas Vilniuje

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie pasaulines krizes ir jų valdymą. Laidos pašnekovai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis ir doktorantas Vytenis Fuks pasakoja, kaip pastarųjų metų įvykiai vertė Lietuvos Vyriausybes ieškoti naujų krizių valdymo būdų, atsigauti po jų bei geriau pasiruošti įvairioms sisteminėms grėsmėms ateityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau grasina užimti Danijai priklausančią Grenlandijos salą, jo teigimu salos reikia tarptautinio saugumo sumetimais. Danijos premjerė Europos sostinėse ieško užtarimo ir siekia užsitikrinti paramą. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigia, kad sąjungos narės palaiko Daniją ir nesileis į derybas dėl Grenlandijos. Ar Europa atlaikys D. Trumpo išbandymą Grenlandija? Kaip elgtis reikėtų Lietuvai?Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Netrukus Donaldas Trumpas prisieks amerikiečiams ir antrą kartą pradės prezidento kadenciją.Ar Europa yra pasiruošusi naujajai Trumpo erai? Ypač kai šis pasiuntė neraminančių signalų. Kaip atrodys Trumpo taika? Ir kokią vietą joje užima Baltijos šalys?Diskusijoje dalyvauja: Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Sausio 13-ąją Lietuva apgynė savo laisvę ir išsiveržė iš sovietų imperijos. O šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų išrinktasis vadovas prabyla apie planus Kanados ir Grenlandijos atžvilgiu ir grasina jėga. Kur būtų Lietuva, jei pasaulis 91-aisiais būtų mąstęs tokiomis kategorijomis? Ir kur veda valstybių imperinės ambicijos?Laidoje dalyvauja Lietuvos vyriausioji archyvarė istorikė dr. Inga Zakšauskienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas filosofas Paulius Gritėnas.Ved. Jurga Tvaskienė

Sakartvele laukiama prezidentų pasikeitimo. Tačiau dabartinė šalies prezidentė Salomė Zurabišvili yra pažadėjusi likti poste, kol nebus surengti nauji parlamento rinkimai. Kas toliau?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Sakartvele dirbanti LRT žurnalistė Ieva Žvinakytė.

Santykiai su Rusija, karas Ukrainoje, Izraelis, Kinija, NATO ir Europos Sąjunga – ko užsienio politikoje tikėtis iš neprognozuojamu vadinamo, antrą kartą JAV prezidentu tapusio, Donaldo Trumpo? Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sveikindamas D.Trumpą su pergale, išreiškė viltį, kad jo prezidentavimas priartins „teisingą taiką Ukrainoje“. Kiek tai tikėtina?Laidoje dalyvauja apžvalgininkas Mindaugas Montvilas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas pasakos apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jų rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą.Ved. Darius Matas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pristatė ilgai lauktą pergalės planą. Jame penki punktai ir trys slapti priedai. Viešai paskelbti šie punktai - kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybai reikalingi ginklai ir operacijos Rusijos teritorijoje tęsimas, Rusijos atgrasymas, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei Ukrainos saugumo architektūra po karo.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentas Vytis Jurkonis, rašytojas, „Delfi“ apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus, visuomenės ir verslo lūkesčius naujajai parlamento daugumai ir Vyriausybei bei laukiančius iššūkius kalbame su Pramonininkų konfederacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute, Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu ir Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docente Jekaterina Navicke.

Tiek Sakartvele, tiek Moldovoje po kelių savaičių rinkimai. Moldavai rinks prezidentą ir balsuos referendume dėl narystės Europos Sąjungoje, kartvelai rinks Parlamento narius. Moldovą sukrėtė didžiulio masto balsų pirkimo skandalas - daugiau kaip šimtui tūkstančių šios šalies piliečių buvo pervesta per 15-a milijonų dolerių, jie instruktuoti kaip balsuoti ir kaip skleisti dezinformaciją apie Europos Sąjungą socialiniuose tinkluose, šios schemos finansavimu įtariamas prorusiškas oligarchas Ilanas Šoras. Rinkimus Sakartvele stebėtojai vadina pasirinkimu tarp Vakarų ir Rusijos.Laidoje dalyvauja komunikacijos ir propagandos ekspertė Indrė Vareikytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Denis Ivanov, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iranas suteikė Rusijai trumpojo nuotolio raketų, kad jomis galėtų smogti Ukrainai, teigiama, kad jos gali būti panaudotos kare jau po kelių savaičių. Kijive lankantis JAV ir Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovams buvo tikimasi, kad bus paskelbta apie ilgai lauktą leidimą vakarietiškais ginklais smūgiuoti Rusijos gilumoje. Kol kas to neįvyko, tačiau Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas užsiminė, kad jo šalis gali pakeisti savo poziciją šiuo klausimu.Taip pat tiek rusų, tiek ukrainiečių šaltiniai skelbia, kad Rusija pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje.Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis, Karo akademijos viršininko pavaduotojas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Radikalių politinių jėgų stiprėjimas atspindi visuomenės nuotaikas, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visgi ji netiki, kad Lietuvai gresia radikalizacija ir sako tikinti piliečių gebėjimais pasirinkti. Kita vertus, Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad radikalai sugeba laimėti demokratinius rinkimus ir formuoja Vyriausybes.Ar tai gresia ir Lietuvai? Ar radikalizacija tikrai būtų pavojinga?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga, Rytų Europos Studijų centro atstovė Simona Merkinaitė ir sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.Ved. Liepa Želnienė

Demokratų suvažiavime daug entuziazmo ir kalbų už kandidatus į prezidentes ir viceprezidentus Kamalą Harris ir Timą Walzą. Tuo tarpu respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas surengė pirmą po pasikėsinimo mitingą atviroje ardvėje. Kamalos Harris kampanija JAV prezidento rinkimuose aktyvi ir ant bangos, nuomonių apklausos rodo jos nedidelį pranašumą prieš konkurentą, o Donaldas Trumpas vis dar ieško jai priešnuodžio.Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, kolega, LRT TV vyresnysis užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė, Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis iš Čikagos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasklidus žinutei apie neva translytę boksininkę olimpiadoje, gyventojai per naktį tapo genetikos ekspertais. Tačiau žinutė – melaginga, atkeliavusi iš Rusijos, kuri dažnai kiršina mūsų visuomenę.Kodėl taip lengvai pakimbame ant melagienų kabliuko?Laidoje dalyvauja Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Gytis Dudas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, portalo LRT.lt žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

„Grįžkite namo, Baltarusijos kiaulės“, - tokį užrašą su klaidomis kažkas savaitgalį išpurškė ant baltarusių parduotuvės sienos Vilniuje. Ir dar išdaužė langą. Savo ruožtu patys baltarusiai pyksta dėl to, kad netrukus negalės įvažiuoti į Europos Sąjungą automobiliais su baltarusiškais numeriais.Ką darysime su baltarusiais? Ar jų įsileidome per daug?Laidoje dalyvauja Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka, užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT Radijo bendradarbis Maksimas Milta ir visuomenininkas Darius Kuolys.Ved. Liepa Želnienė

„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.  Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.  

Ką reiškia būti moterimi šiuolaikiniame kare? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Milda Ulozaite Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Milda analizavo ukrainiečių moterų, kovojančių Rusijos sukeltame kare, patirtis. Milda Ulozaitė su mumis.Senstant socialinių tinklų auditorijai, atsiranda vis daugiau mirusių žmonių paskyrų. Kiti, nusprendę nebevartoti socialinių tinklų, pamiršta išsitrinti savo paskyras. Pašalinti mirusiojo artimojo gyvenimą internete gali prireikti daugiau nei 20-ies skirtingų dokumentų, pašto paslaugų, susitikimų su platformų vadybininkais ir daug kantrybės.Per pirmąją registracijos parą į komendantūras užsirašė 850 žmonių. 90 procentų užsiregistravusiųjų – vyrai, pagrindinė amžiaus grupė nuo 35 iki 55 metų. Tikslas – kad komendantūrose būtų 10 tūkst. žmonių. Kokių jums klausimų kyla apie komendantūras?Kardinaliai gyvenimo būdą pakeitę Irena ir Rolandas Šimkai, vadovų pozicijas iškeitė į ūkininkavimą. Dabar šeima Kauno rajone puoselėja šilauogyną ir augina pluoštines kanapes. Pokyčius gyvenime lėmė noras gyventi ramiau. Šeima džiaugiasi, kad dabar jie labiau pažįsta gamtą, sėdėjimą prie kompiuterio iškeitė į fizinį aktyvumą gryname ore ir tai prisideda prie laimės kūrimo, sveikatos išsaugojimo. Šimkų šeimos sodyboje lankėsi ir pasakojimą parengė LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Europos Sąjungos žinovu Mariumi Vaščega.Šiais metais minima avarijos Jonavos „Azoto“ gamykloje trisdešimt penkerių metų sukaktis. Sovietų Sąjungoje avarija ir jos padariniai buvo slepiami, ir apie nelaimę vis dar žinoma labai mažai, sunku atskirti, kas yra tiesa, o ko išsiaiškinti nebeįmanoma. Ar avarijos pasekmės vis dar pastebimos? Ekspertai sako, kad taip gali būti, bet aiškaus atsakymo nėra. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Po metų, praleistų Afrikoje, sugrįžę Ignas Andriukevičius vėl sveikinsis LRT eteryje.Nors investuotojų skaičius Lietuvoje didėja ir investuoti renkasi vis jaunesni žmonės, tačiau jų dalis vis dar labai maža. Vienas pagrindinių faktorių, anot ekspertų, kuris daugelį stabdo nuo investavimo, yra baimė. Kodėl žmonės bijo investuoti?Nuo lazanijos iki raganų – su kuo pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje susirungs Lietuvos atstovas Silvester Belt? Likus mažiau nei trims savaitės iki 2024 m. „Eurovizijos“ kviečiame iš arčiau kviečiam pažvelgti į šių metų konkurso dalyvius. Artimiausiuose Suvienyti „Eurovizijos“ epizoduose išgirsite visas šių metų konkurso dainas, sužinosite įdomiausius faktus bei išgirsite ryškiausias istorijas apie šių metų konkurso kūrinius, atlikėjus, atrankas bei dalyvaujančias šalis. Šios savaitės tinklalaidės epizode – pažintis su Lietuvos atstovo Silvester Belt varžovais pirmajame pusfinalyje, kurie į sceną žengs gegužės 7-ą dieną. Justo Buivydo rengiamos tinklalaidės Suvienyti Eurovizijos ištraukos kviečiame paklausyti ir laidoje.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Kaip pakito Lietuvos gyventojų valia ginti šalį, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje? Kiek žmonių galvoja likti Lietuvoje karo atveju ir prisidėti prie šalies gynybos ginklu ar taikiais būdais? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjai.Dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus ir kitų peršalimo ligų vis daugiau gydymo įstaigų įveda įvairius ribojimus. Pavyzdžiui, Santaros klinikose ar Klaipėdos universiteto ligoninėje lankant ar lydint pacientus privaloma dėvėti kaukes. Kiek jūs mieli klausytojai apskritai vis dar dėvite kaukes, dezinfekuojate rankas?Dalis ekonomistų sako – kritinis metas transporto ir logistikos sektoriui. Daugybė aplinkybių mažina jo konkurencingumą. Ne toks intensyvus kaip būdavo ir šis, prieš šventinis mėnuo. Plačiau apie tai „Verslo laike”.„Ryto garsuose“ interviu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte.„Svarbus pokalbis“. Emigracijos ekspertė Živilė Dambrauskaitė sako, kad reikia būti atsargiems reaguojant į migrantus. Pasak politologės, dabar migrantus esam padėję po didinamuoju stiklu. Ž.Dambrauskaitė sako, kad VSD perspėjimai dėl grėsmių skirti ir Lukašenkos režimui.Ved. Rūta Kupetytė

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – žalgiriečių vargai su „Pieno žvaigždėmis“ 08:00 – neraminanti gynėjų forma 10:20 – ko nepavyko įsigyti „Žalgiriui“ 14:47 – „Virtus“ laukiantis iššūkis 22:13 – D.Sirvydžio tritaškių duobė 26:30 – „Lietkabelio“ viešnagė Podgoricoje 32:19 – „Wolves“ mačas Paryžiuje 43:40 – M.Kiltinavičiaus principai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 53:05 – naujas formatas 55:05 – bukmekerių favoritai 58:09 – S.Pianigiani projektas 59:43 – autsaideriai iš Vokietijos 1:01:40 – akibrokštas „Umana Reyer“ ekipai 1:06:08 – braižą išlaikiusi „Prometey“ 1:08:39 – netektis gerai užpildžiusi „Joventut“ 1:10:00 – ar „Lions“ pravers Eurolygos duris? 1:13:18 – pervertinamas „Hapoel“ 1:15:00 – vašką spausti pasiruošęs D.Alimpijevičius 1:16:40 – prognozės „Wolves“ ir „Lietkabeliui“ 1:20:17 – „Ryto“ sistemos graikas 1:23:19 – latvio vedama Italijos ekipa 1:25:52 – sunkiai įsibėgėjanti „Gran Canaria“ 1:29:28 – Prancūzijos klubo lyderis – baltarusis 1:32:30 – pasikeitę Vokietijos čempionai 1:35:29 – S.Kulviečio ekipa 1:36:58 – sunki N.Čanako pradžia 1:39:10 – kritikos Rumunijoje gaunanti „U-BT“

Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandį.Kokia krepšinio komentavimo specifika? Kaip greitai reikia mąstyti, kad būtum geras komentatorius? Ar turi iš anksto pasiruošęs vaizdingų posakių kraitelį? Ar buvimas reperiu padeda komenuoti? Apie tai su ką tik pasaulio vyrų krepšinio čempionatą per LRT RADIJĄ komentavusiu Roku Grajausku.Kaip naujus mokslo metus pasitinka Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas? Ką siūlo senjorams? Pokalbis su universiteto rektore Zita Žebrauskiene.Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga šią savaitę pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl Šiaurės Aiirijos. Jis, kaip teigiama, gali pagaliau pabaigti Brexitą. Briuselis kalba apie naują santykių su Londonu puslapį, o britų premjeras Rišis Sunakas džiaugiasi naujomis prekybos galimybėmis. Visgi apžvalgininkai įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Susitarimui koją pakišti gali britų euroskeptikai, o jam žlugus įtampa ir smurtas Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti.Artėnant rinkimams į merų ir savivaldybių tarybų rinkimus, baigiasi visoje Lietuvoje „Žinau, ką renku“ organizuoti debatai. Kokie dažniausi kandidatų į merus pažadai ir dėl ko labiausiai skauda žmonėms? Su mumis „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorantė Aušrinė Dižinskaitė-Kazlauskienė.Seime registruotas siūlymas sekmadieniais ir švenčių dienomis riboti didelių prekybos centrų darbą, papiktino jų atstovus. Ar draudimas veikti maisto ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kvadratinių metrų, būtų naudingas darbuotojams ir kitiems visuomenės nariams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar lankotės Kaziuko mugėje? Vilniuje prasideda tris dienas vyksianti tradicinė Kaziuko mugė. Šiemet Kaziuko mugė išskirtinė tuo, kad joje lankytojai galės paremti ir Ukrainą.Liepą atsiradus galimybei receptinius vaistus įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir internetu, Lietuvos gyventojai kol kas šia paslauga naudojasi vangiai. Preliminarūs duomenys rodo, kad iš maždaug milijono receptų tik apie tūkstantį perka internetu. Tuo metu gyventojai Lietuvai susiduriant su kai kurių vaistų trūkumu jų kartais ieškoti vyksta ir į kitą miestą. Galbūt pirkimas internetu padėtų spręsti šią problemą?Ved. Rūta Kupetytė

Ko reikia, kad dar mokyklos suole pavyktų įgyvendinti savo verslo idėją ir įkurti bendrovę? Tokia savo patirtimi dalinsis beveik pusė tūkstančio moksleivių jaunųjų verslų kalėdinėje mugėje „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje. apie tai kalbame ir laidoje su Žirmūnų gimnazijos jaunosios bendrovės „Plant2o“, kuri kuria inovatyvią nuotoliu valdomą augalų laistymo sistemą, atstove.Šiandien minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių mano, kad žmogaus teisės šalyje yra negerbiamos. Kiek šis vertinimas atitinka realią situaciją?Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo verslą ir įdarbino dešimt tėvynainių. Nors tokių pavyzdžių reta, tačiau pati verslininkė sako, kad verslo pradžia nebuvo sunki ir planuoja plėtrą.Apie besitęsiančias Rusijos atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą ir tai, kaip šiandien atrodo gyvenimas iki karo garsiame Ukrainos kurorte, pasakoja Odesoje esantis LRT žurnalistas Augustinas Šulija.Taip pat su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore Dovile Jakniūnaite kalbėsime apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas rengia pabėgimo planą. Apie tai, kad pralaimėjus karą Ukrainoje, Putinas ir kiti aukšto rango asmenys pasitrauks į užsienį, paskelbė buvęs Putino kalbų rašytojas.Ved. Darius Matas

Nauja apklausa rodo, kad tarp partijų lyderių pozicijose išlieka socialdemokratai.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis siūlo šalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų. Viena jų - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Kodėl tai yra svarbu ir kiek tai yra realu?Rusijai tęsiant Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymus, sparčiai prastėja situacija ir kaimyninėje Moldovoje.Suaktyvėjus prekybai prieš ateinantį Kalėdų laikotarpį, fiksuojama daugiau sukčiavimo atvejų elektroninėje erdvėje.Pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanclere apie renginius, kuriuose visą švenčių laikotarpį laukiami vilniečiai ir miesto svečiai.Ved. Darius Matas

Kaip atrodė gyvenimas Šanchajuje per du mėnesius trukusį griežtą karantiną? Pasakoja Šanchajuje gyvenantis lietuvis Šarūnas Ašmena.ES šalyse atliktas tyrimas parodė, kad jaunimas Lietuvoje perka daugiau suklastotų gaminių ir toliau naudojasi piratiniu turiniu.Klaipėdoje prasideda festivalis „Jauno teatro dienos“, kviesiantis aktorius, režisierius, dramaturgus, scenografus susivienyti ir ieškoti dialogo tarp skirtingų kūrybos sričių.Kaip atrasti naujų būdų įprasminti santuoką? Pokalbis su humanistinių vestuvių ceremonijų „Taip“ kitaip" organizatorėmis Urte Žukauskaite-Zabuke ir Giedre Reneve.Lietuvei mokslininkei Ievai Plikusienei skirtas prestižinis Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus.Ved. Karolina Panto

LRT kolegos rubrikoje - žurnalistė Inga Janiulytė-Temporin.Turkija nelinkusi pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO. Ankara kaltina šalis remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje. Kodėl nepavyksta išspręsti beveik pusę amžiaus vykstančio konflikto tarp Turkijos ir kurdų? Kodėl kaltinamos Skandinavijos šalys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaite.Milžiniška infliacija, karas Ukrainoje ir ekonomistų prognozuojama recesija. Ar esant tokiai neapibrėžtai situacijai yra tinkamas metas kurti verslą? Kokia sėkmingo verslo paslaptis? Pokalbis su rinkodaros eksperte, knygos apie verslo pradžią „Verslo sparnai“ autore Gitana Ginkeviče.Suklestėjusios internetinės turinio platformos paskatino dalies žmonių besaikį serialų žiūrėjimą („binge-watching“). Ekspertai sako, kad tai didelė problema, o pačios platformos sąmoningai skatina tokį elgesį. Išsamiau pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Šarūnu Paunksniu.Laidos pabaigoje - Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Naujausią informaciją iš karo niokojamos Ukrainos apžvelgia užsienio naujienų redaktorius.Rusijos pajėgoms ir toliau supant Kyjivą, ant Ukrainos sostinės krentant raketoms, kaukiant oro pavojaus sirenoms, gyventojai priversti slėptis slėptuvėse. Pokalbis su Kyjive gyvenančia Anna, kuri organizuoja psichologinę pagalbą.Apie tarptautinės bendruomenės reakciją į karą ir galimus pokyčius Rusijos politiniame elite. Įžvalgomis dalinasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Dalis Rusijos opozicinėms partijoms priklausančių žmonių atvirai smerkia karą Ukrainoje. Dėl tokios retorikos neretai yra suimami.Kodėl būtent dabar Moldova pateikė oficialų prašymą tapti Europos Sąjungos nare? Kiek apskritai šiuo metu saugiai jaučiasi jos gyventojai?Ved. Darius Matas

Kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais atrodė taika tarp dviejų ar daugiau žmonių grupių? Kas padeda įveikti traumas ir susitaikyti susipriešinusioms tautoms? Kurių pasaulinių konfliktų buvo galima išvengti? Ko reikia taikai užtikrinti?Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.Ved. Ignas Klėjus