Podcasts about lrt

Lietuvoje pastaruoju metu kilę gaisrai atliekų perdirbimo įmonėse kelia klausimą, ar tai įvyko atsitiktinai, ar tai – diversijos. Tai aiškinsis Vilniaus apygardos prokuratūros tyrėjų komanda. Lietuvos pareigūnai sako, kad tyrimui pagrindo yra, nes tai gali būti tyčiniai veiksmai, siekiant destabilizuoti padėtį.Varšuva pirmadienį paskelbė uždaranti dar vieną Rusijos konsulatą dėl sudeginto prekybos centro, o užsakovais įvardinamos rusų specialiosios tarnybos. Lenkija skelbia bendradarbiaujanti su Lietuva, nes padegėjas susijęs su „Ikea“ gaisru Vilniuje. Ar reiktų sunerimti dėl gaisrų atliekų įmonėse?Laidoje dalyvauja Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos ekspertė atliekų tvarkymo klausimais Marina Curko-Notkuvienė, buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros viršininkas Aurimas Gudžiauskas, LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, įmonės „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.Ved. Marius Jokūbaitis.

Miškininkai, kaip ir kiekvieną pavasarį pradeda kovą su invaziniu augalu - sosnovskio barščiu. Augalas dar nedidelis, tad jį purkšti herbicidais ar iškasti pats tinkamiausias metas.Rubrikoje „Auga ir balkone“, kaip užauginti stiprius daigus bei kaip jiems padėti užpuolus kenkėjams, patarimais dalinsis Aistė Levanienė su šeima puoselėjanti sodo-daržo prekių įmonę bei išbandanti įvairias auginimo galimybes.Po elektros blackout'o Pirėnuose, specialistai, ekspertai kalba apie įvairas priežastis. Kausimas kyla ar esame pasiruošę tokiems įvykiams Lietuvoje?Šiandien Lukiškių aikštėje Vilniuje vyks paramos koncertas "Laisvės vaikams".Į LRT girdi kreipėsi molėtiškė, kuri skundžiasi, kad dirba pagal etatą, turi individualią veiklą bei mažąją bendriją ir nuo pajamų iš visų trijų skirtingų šaltinių turi mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.Ved. Darius Matas

Vokietijos Bundestago nariai šiandien balsuos dėl centro dešiniųjų krikščionių demokratų lyderio Friedricho Merzo kandidatūros į šalies kanclerio postą. Iškart po to jis užims šias pareigas. Ko tikėtis iš naujojo kanclerio ir naujos koalicijos, kurios sutartis kaip tik buvo vakar pasirašyta.Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines. Konservatorė J.Sejonienė siūlo leisti vaistinėms tokias paslaugas teikti miestų, miestelių ir kaimo vietovėse, kur nėra vaistinės arba yra bent viena, tačiau mobilioji vaistinė dirbtų kitu laiku. Ar reikia Lietuvai mobiliųjų vaistinių?Lenkijoje kovo pabaigoje sustabdžius užsieniečių teisę teikti prieglobsčio prašymus, bandymų nelegaliai kirsti sieną nesumažėjo. Penkių metrų aukščio spygliuotą tvorą migrantai bando karpyti metalo žirklėmis, pjauti kampiniais šlifuokliais, įveikti kopėčiomis. Lenkų pasieniečiai pasakoja, kad nepavykus įveikti sienos, iš Baltarusijos pusės ima skrieti keiksmai, akmenys ir stiklainiai su išmatomis.Finansų ministerijos rengiamai mokesčių pertvarkai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė savo siūlymų. Juos ministrė paskelbė facebooke. Vakar vakare Premjeras sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas centralizuotam šildymui bei malkoms lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą didinti nuo 9 iki 12 proc., o ne iki 21 proc., koalicinėje taryboje nebuvo svarstytas. Taip pat siūloma nekilnojamo turto mokesčio grindis vienam asmeniui padidinti iki 50 tūkst. eurų, o šeimai – iki 100 tūkst. eurų.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su animatoriumi ir tratlonininku Meinardu Valkevičiumi, ketinančiu perplaukti Baltijos jūrą – 350 km. nuo Švedijos iki Lietuvos.Klimato kaitos rubrika. Menininkas Evaldas Jurčiukonis interjero objektus kuria iš medienos atliekų, sako tokiu būdu jaučiasi gaminantis be kaltės.Moterys, gimdžiusios pernai metais kviečiamos užpildyti klausimyną apie savo patirtis. Tai daroma jau penktą kartą. Apie tai kalbamės su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos nare Lina Gabrijolavičiene.Gegužės 6-oji minima kaip diena be dietų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atsako į klausimus apie dietų veiksmingumą.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija. O kartais ir laiko gaminimui nėra daug. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai. Daugiau – Ievos Radzevičiūtės reportaže.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pirmajame balsavime Bundestage nesulaukė pakankamos paramos, kad būtų išrinktas naujuoju kancleriu. Tai netikėta kliūtis naujajai jo konservatorių ir socialdemokratų partijos koalicijai, nes buvo tikimasi, kad pirmadienį Merzas bus patvirtintas naujuoju Vokietijos Vyriausybės vadovu. Dabar Bundestagas turi per 14 dienų išrinkti Merzą arba kitą kandidatą kancleriu paprasta dauguma.Plačiau pasakoja LRT bendradarbė Vokietijoje Vytenė Banzer ir politologas Linas Kojala.

Lietuvos gyventojai toliau intensyviai perka nekilnojamąjį turtą Ispanijoje ir vis dažniau gyvena tarp kelių šalių. Vieni tai aiškina karo grėsme, kiti pasikeitusiu gyvenimo būdu. Tiesa, dalį ispanų piktina, kad daugybės Europos šalių gyventojams įsigyjant būstus jų šalyje, vietoms žmonėms įsigyti nekilnojamojo turto vis sunkiau. Laidoje „10-12“ –Nekilnojamojo turto agentūrą Ispanijoje įkūrusi Brigita Kymantaitė, LRT radijo bendradarbiai: Ispanijoje Kristina Nastopkaitė, Estijoje Vaidas Matulaitis,Lenkijoje Laurynas VaičiūnasVed. Rūta Kupetytė

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuva svarsto pirkti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.Vašingtonas ir Kyjivas pasirašė naują susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį Jungtinės Valstijos investuos į Ukrainos retųjų žemių elementų ir kitus telkinius.Prezidentas Donaldas Trampas pranešė, kad po informacijos nutekinimo pokalbių grupėje skandalo nušalintas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maikas Volcas taps nauju JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.Netrukus Lietuvoje startuos unikali ekspedicija. Penkių žmonių komanda, tarp jų keturi lietuviai ir vienas latvis, per tris savaites pačių sukonstruotu plaustu iš rąstų upėmis bandys įveikti 555 kilometrus. Taip vyrai siekia atkreipti dėmesį į jau beveik išnykusį sielininkystės amatą.Kaip rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa, 61 proc. respondentų pritaria, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai. Visuomenės diskusijų akiratyje atsidūrė birželis. Ar šį vasaros mėnesį vaikai turėtų būti ugdomi mokytojų, ar jų užimtumu ir lavinimu turėtų užsiimti tėvai ir globėjai?Ved. Andrius Kavaliauskas

LRT užsakymu bendrovės Baltijos tyrimai atlikta apklausa rodo, kad beveik du trečdaliai respondentų pritaria, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai. Tarp jaunimo skaičiai dar didesni – trumpesnių mokslo metų norėtų 9-i iš 10-ies apklaustų moksleivių.Pokalbis su Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentu, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktoriumi Dariumi Mockumi ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas.Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad jau turi susitarimą su Rusija. Pasak Trumpo, Baltiesiems rūmams dabar esą sunkiau derėtis su Zelenskiu, nei su Putinu.Tik kas dešimtas lietuvis tikrina internete randamą informaciją: ar gebame neapsigauti?Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Prie šventojo Petro bazilikos visi norintieji atsisveikina su velioniu Popiežiumi Pranciškumi. Čia išpildytas dar vienas pontifiko noras – jo karsto nestatyti ant aukštos platformos, kad jis nebūtų aukščiau visų, atėjusių su juo atsisveikinti. Popiežiaus laidotuvės vyks šeštadienį, tądien gedulas skelbiamas ir Lietuvoje.Aleksandras Šuranovas, Lietuvos pilietis, pernai liepą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos paliepimu išsiuntęs sprogias siuntas į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdytas prašalaitis ir ryšius su jomis galėjo užmegzti gerokai anksčiau. Tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė nustatė, jos tas pats A. Šuranovas su grupe bendrų iš rusijos dalyvavo pinigų išviliojimo schemose, per kurias apgaule gauti per 700 mln. eurų.LRT faktai.Lietuvos kelių būklė nėra gera, tačiau ar tiesa, kad šiais metais bus suremontuoti tik 47 kilomentrai valstybinių kelių?Ved.Karolina Panto

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaigos ir tam 2022 m. viduryje buvo numatytas didesnis finansavimas. Tiesa, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, numatę didesnį kolegijų mokslo veiklos finansavimą, turėjo įsigalioti 2023 m. pradžioje, kai kolegijų mokslo veiklai turėjo būti skirta ne mažiau kaip 10 proc. bazinio finansavimo, 2024 m. – jau 15 proc., o 2025 m. net – 20 proc. To tikslas buvo, kad kolegijos taptų savo regionų inovacijų ir ekonomikos varikliais, gebančiais sukurti mokslo produkciją, ne prastesnę už universitetų.Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 70 raketų ir 145 dronus, kurių pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. Čia žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.Aukų po namų griuvėsiais dar tebeieškoma, sako Ukrainos sostinėje esantis LRT RADIJO bendradarbis Eldoradas Butrimas.Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 600-ai tūkstančių Lietuvos gyventojų - keliasdešimt tūkstančių daugiau nei užpernai. Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje – skaičiai blogesni tik kaimyninėje Latvijoje ir Bulgarijoje. Seimas žada šioms problemoms spręsti planuoja peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje – teikia įstatymo pataisas, pagal kurias, anot ministro, miškai bus labiau saugomi, nei išnaudojami. Tačiau ministerijos siūlymais nėra patenkinti nei gamtosaugininkai, nei miškų savininkai, nei medienos pramonės atstovai.Kariuomenei minint Šuns dieną, kariai ir pareigūnai demonstruoja kaip geba įveikti užduotis su savo augintiniais. Jiems įteiktos specialios dovanos.Ved. Darius Matas

Kodėl aplinkosaugininkai peticija ragina Vyriausybę laikytis savo pažado dėl miškų? Šiandien jie baigs rinkti parašus ir rytoj įteiks juos premjerui.Aktualaus klausimo rubrikoje teirausimės jūsų, ar reikėtų Seimo nariams leisti atsisakyti įvairių išmokų, taip pat ir išeitinių kompensacijų? Seimas nelinkęs to daryti, todėl kartais parlamentarams visai be reikalo išmokamos penkiaženklės išeitinės kompensacijos, nors jie grįžta dirbti į Seimą ir nori pinigus grąžinti.Dėmesio šiandien laidoje skirsime ir užvakar mirusio popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms, šiandien Vatikane prasideda atsisveikinimo ceremonija, apie tai, kaip Roma ir Vatikanas rengiasi tikinčiųjų antplūdžiui.Parama elektros kaupikliams įsirengti – į tokią šiuo metu gali pretenduoti ir gyventojai, ir įmonės. Bet ar verta?Gynybos finansavimo didinimo klausimai skaldo Seimo valdančiuosius. Tai rodo LRT tyrimų skyriaus atlikta visų Seimo narių apklausa. LRT žiniomis, kaip gelbėjimosi ratas, ieškant pinigų gynybai, minimas planas kasmet tam skolintis bent po milijardą eurų.Ved. Liuda Kudinova.

Hari Kartini, Pemprov Jakarta Pramono Anung Gratiskan Wanita Naik TransJ, MRT dan LRT.

Сразу несколько украинских городов этой ночью оказались под массированными ударами. Подобнее об этом и о настроениях среди мирного населения, которое вновь стало мишенью российской агрессии рассказал специальный корреспондент LRT в Украине Эльдорадас Бутримас.В преддверии Пасхи, которая в этом году совпала у православных и католиков, тысячи хозяек по всему миру готовят куличи. Моника Юшкявичюте поговорила с украинкой Ксенией Авраменко о том, как испечь по-настоящему вкусный кулич.Подкаст «Доверяй, но проверяй». Его тема: "Второй раунд переговоров между США и Ираном, который пройдет завтра в Риме".С прогнозом погоды на следующую неделю нас ознакомит старший специалист гидрометцентра Маргарита Киркляускайте.Ведущий передачи Глеб Аникевич.

Didysis ketvirtadienis – ta diena, kai Jėzus ne kalbėjo iš aukštai, o nusižemino ir plovė savo mokiniams kojas. Ką šiandien reiškia tarnauti vieni kitiems – ne tik bažnyčioje, bet ir gyvenime? Kaip tai išgyvena šiandien jauni žmonės – studentai, moksleiviai? Ir ką daryti, kai bažnyčia atrodo tolima, o gyvenimas – pilnas klausimų?Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie artumą. Apie drąsą būti su kitu, prasmingus santykius ir jaunimo sielovadą su universitetų kapelionais.LRT radijuje diskutuoja Vilniaus universiteto kapelionas, kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, misionierius redemptoristas, kunigas Rastislav Dluhy.Ved. Jonė Kučinskaitė

Klaipėdos policija tiria įvykį dėl 5 mėnesių amžiaus kūdikio sveikatos sutrikdymo. Mažylis į ligoninę pristatytas naktį iš pirmadienio į antradienį, būklei negerėjant jis pervežtas į Kauno klinikas. Policija dėl įvykio sulaikė kūdikio mamą, gimusią 1990-aisiais. Apie tai kalba LRT žurnalistas Paulius Selezniovas.

Finansų ministerija registravo mokesčių įstatymų projektus. Nekilnojamojo turto mokestį siūloma taikyti už brangesnį nei 40 tūkst. eurų būstą, bet koalicijos partneriai jau sako, kad riba per maža.Kyjive surengta atsisveikinimo ceremonija su Tomu Valantėliu. Lietuvis karys žuvo kovo mėnesį, netoli Kupiansko miesto, tačiau ištraukti jo palaikus iš mūšio lauko užtruko. Dabar palaikai bus kremuoti ir parvežti į Lietuvą.LRT radijui paviešinus apie tai, kad Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje vadovė pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, sureagavo valdžia. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo aiškintis, ar leidimas suteiktas teisėtai, situaciją aiškinasi ir kitos tarnybos. Žinoma tai, kad Kristinos Laimos Aleknienės įmonė šiais metais eksportuos milijonų vertės medicinos prekes į Baltarusiją, kurios pateks į valstybines gydymo įstaigas. Tai šokiravo Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius.Socialinio būsto gyventojams tenka palaukti kelerius metus. Vien Vilniuje eilėje prie tokio būsto laukia daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Sostinė imasi iniciatyvos socialinį būstą įrenginėti apleistuose bendrabučiuose. Šiandien vienas toks atvertas gyventojams Lazdynuose. Kaip kitur Lietuvoje ketinama spręsti socialinio būsto trūkumo problemą?Ved. Liepa Želnienė

Mokesčių pertvarkos projektą registravusi Finansų ministerija pasiūlė nekilnojamojo turto mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.Iš padidintų mokesčių, per metus tikimasi surinkti apie 600 milijonų eurų.Kyjive surengta atsisveikinimo ceremonija su fronte žuvusiu kariu Tomu Valantėliu. Dabar kario laikai grįš į Lietuvą.Amerika nepasirašys pareiškimo, smerkiančio Rusijos raketų smūgį Ukrainos Sumų mieste. Aiškinsimės kodėl Donaldas Trampas viešai nepripažįsta to, kas akivaizdu.Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje vadovė pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, sužinojo LRT radijas. Kristinos Laimos Aleknienės vadovaujama įmonė šiais metais eksportuos milijonų vertės medicinos prekes į Baltarusiją, kur pateks į valstybines gydymo įstaigas. Tai šokiravo Lietuvoje gyvenančius ekspertus, kurie primena, kad Baltarusijoje gydomi fronte sužaloti rusijos kariai. Po gydymo jie paprastai keliauja atgal į frontą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Nuo kovo vidurio visi Tauragės darželinukai pradėti maitinti tik ekologišku maistu. Tam įsteigta speciali savivaldybei pavaldi įmonė.Per 83 tūkstančiai žmonių, kurie šiais metais buvo įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, dar neperskaitė „Sodros“ siunčiamų pranešimų asmeninėse paskyrose.Aktualus klausimas.Kiek pinigų planuojate išleisti Velykų stalui?Į LRT girdi kreipėsi vilnietė Marija, kuri skundžiasi, kad iš kaimynystėje esančios odontologijos klinikos nuolat sklinda erzinantis garsas ir nemalonus kvapas. Pasak moters, ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau šios nepadėjo sustabdyti garso taršos.Po priesaikos vakar pareigas pradėjo eiti naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis. Jo teigimu, kovojant su priešiškų valstybių veikimu, esminis vaidmuo tenka žvalgybos bendradarbiavimui su visuomene ir Lietuvos bei užsienio institucijomis.Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis LRT televizijos laidoje “Dienos tema” teigė, kad žvalgybos institucijos perpėja apie didėjantį sabotažo, diversijų ir įvairių provokacijų regione pavojų. Rusijos hibridines atakas prieš Europą Bendrijos diplomatijos vadovė neseniai pavadino “valstybės remiamu terorizmu”.Ved. Rūta Kupetytė

Ūkininkai raginami nuo ligų labiau saugoti savo gyvulius ir paukščius – jie vėl gali pretenduoti į paramą įvairioms biosaugos priemonėms įsigyti.Aktualus klausimas. Ekspertai pataria šeimoms turėti susidarius finansinį planą, kuris gali padėti išvengti nesutarimų. Kaip dažnai jūsų šeimoje kyla konfliktų kalbantis apie pinigus?Valstybės įmonės, įstaigos, poliklinikos, kurių yra beveik 500, priverstos duomenis saugoti tik Lietuvos radijo ir televizijos centro duomenų bazėje, kur paslaugų kaina gali būti didesnė nei rinkos.Apie trečdalį gyventojų ėmė rečiau lankytis kavinėse, o dar beveik trečdalis per pastarąjį pusmetį kavinėse išvis nesilankė. Tai rodo bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa, kurią užsakė LRT.Specialistai pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklios pagalbos moterims po gimdymo.Ved. Edvardas Kubilius

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo visiškai drausti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. Taip žadama didinti gydymo prieinamumą ir mažinti eiles. Tačiau kritikai perspėja: pacientai nieko nesutaupys, be to, gali išaugti kyšininkavimas.Apie priemokas gydymo įstaigose „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, komiteto narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.Ved. Mindaugas Jackevičius

Lietuvos universitetuose ir kolegijose stipendijas gauna tik nuo 10 iki 35 proc. visų studentų. Ir tai yra ne tik vadinamos skatinamosios stipendijos, mokamos už labai gerus ar puikus studijų rezultatus; o ir socialinės, į kurias gali pretenduoti jaunuoliai iš mažas pajamas gaunančių šeimų; vienkartinės, kurios mokamos už puikius mokymosi rezultatus net ir studijuojantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose; tikslinės, kurias gali gauti vadinamų valstybei prioritetinių studijų krypčių, kaip antai: kai kurių dalykų pedagogikos, slaugos ir akušerijos, policijos, energetikos, įvairių šakų inžinerijos, taip pat trūkstamų žemės ūkio studijų programų studentai, taip pat tie, kas atlieka įvairius mokslinius tyrimus ar vardinės aukštųjų mokyklų studijų stipendijos, kurias skiria tiek privatūs asmenys, tiek įmonės dažnai geriausiems studentams.Stipendijų dydžiai svyruoja nuo 60 eurų iki kelių šimtų ar ne tūkstančio eurų (vardinės, vienkartinės ir kai kurios tikslinės). Vis dėlto didžiuma studentų gauna skatinamąsias stipendijas, kurių dydis skirtingose aukštosiose mokyklose ir net fakultetuose yra skirtingas, kaip, kad ir nelygu su kokiais akademiniais rezultatais tame pačiame universitete ar kolegijoje studentams mokamos šios stipendijos. Štai vienose studijų programose skatinamąsias stipendijas gali gauti visi, kas neturi akademinių skolų ir kieno vidurkis didesnis nei 7,5 balo, o kitose net ir mokydamasis devintukais ar turėdamas vidurkį, didesnį nei 9-i balai, gali net nesvajoti apie skatinamąją stipendiją.Kiek studentų gaus skatinamąsias stipendijas, o ir koks bus jos dydis, didžia dalimi lemia patys studentai, tiksliau, jų atstovai aukštojoje mokykloje. Studentų atstovai pataria universitetų ir kolegijų administracijoms, ar geriau mokėti mažesnes stipendijas didesnei daliai studentų, ar mokėti didesnes stipendijas, bet mažesniam skaičiui studentų.Tie, kas negauna stipendijų, ieškosi darbo. O tokiu atveju dažniausiai dar labiau nukenčia jų studijų rezultatai.LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Klėja Merčaitytė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė, Nora Skaburskienė, Vilnius tech universiteto Studijų direkcijos direktorė, Dovilė Liubinienė, Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovė, ir Mantas Simanavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų departamento vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.Ved. Arvydas Urba

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Gaminantys vartotojai, įsirengę elektros energijos kaupimo įrenginius, jau nuo šiandien gali sulaukti valstybės paramos. Kreiptis dėl paramos gyventojai kviečiami tik po elektros energijos kaupiklio įsirengimo savo namuose.„Aktualus klausimas“ - ar pritartumėte keturių dienų darbo savaitei? Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, jog norėtų 4 darbo dienų savaitės Lietuvoje, dalis iš jų net jei dėl to sumažėtų atlyginimas. 15 proc. to nenorėtų bet kokiu atveju. Tokius duomenis rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.Toliau smunkant pasaulio akcijų rinkoms - kritimus savo sąskaitose stebi ir investuojantys tautiečiai. Vieni dėl sąskaitų tuštėjimo nerimauja ir svarsto investavimą nutraukti, kiti - atvirkščiai - nebijo ir mato daugiau galimybių nei grėsmių.Iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc.nuo BVP. Pinigų numatoma gauti iš įvairių šaltinių. Tarp jų Prezidentas siūlo Seimui padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui. Kaip papildomų pinigų skyrimas gynybai paveiks Lietuvos ekonomiką?Pirmosios šarvuotosios divizijos sukūrimas Lietuvoje svarbus ne tik tuo, kad suteiks šaliai papildomų karinių pajėgumų, bet ir pagerins kariuomenės vadovybės integraciją ir koordinaciją bendrose NATO pajėgose. Taip sako Pensilvanijos nacionalinės gvardijos generolas viešėjęs Vilniuje Baltijos karinėje konferencijoje.Ved. Rūta Kupetytė

NEWS: DOTr justifies LRT-1 fare rate hike | April 3, 2025Visit our website at https://www.manilatimes.netFollow us:Facebook - https://tmt.ph/facebookInstagram - https://tmt.ph/instagramTwitter - https://tmt.ph/twitterDailyMotion - https://tmt.ph/dailymotionSubscribe to our Digital Edition - https://tmt.ph/digitalSign up to our newsletters: https://tmt.ph/newslettersCheck out our Podcasts:Spotify - https://tmt.ph/spotifyApple Podcasts - https://tmt.ph/applepodcastsAmazon Music - https://tmt.ph/amazonmusicDeezer: https://tmt.ph/deezerStitcher: https://tmt.ph/stitcherTune In: https://tmt.ph/tunein#TheManilaTimesVisit our website at https://www.manilatimes.netFollow us:Facebook - https://tmt.ph/facebookInstagram - https://tmt.ph/instagramTwitter - https://tmt.ph/twitterDailyMotion - https://tmt.ph/dailymotionSubscribe to our Digital Edition - https://tmt.ph/digitalSign up to our newsletters: https://tmt.ph/newslettersCheck out our Podcasts:Spotify - https://tmt.ph/spotifyApple Podcasts - https://tmt.ph/applepodcastsAmazon Music - https://tmt.ph/amazonmusicDeezer: https://tmt.ph/deezerStitcher: https://tmt.ph/stitcherTune In: https://tmt.ph/tunein#TheManilaTimes Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Klimato kaitos rubrika. Kaip susijęs teatras ir tvarumas? Nacionalinis dramos teatras organizuoja tvarumo forumą, balandžio 2 d. vyksiančio forumo tema „Tvari bendruomenė?“.Pokalbis su menininke Vėtre Antanavičiūte, kuri fotografijose fiksuoja autistiškų vaikų, taip pat ir savo sūnaus, pasaulį.Balandžio 1 d. minima kaip juokų ir melagių diena. Kodėl meluojame?Šį mėnesį „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip pasiruošti krizinėmis situacijomis. Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus gana giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos kariuomenė praneša, kad po šarvuočio suradimo tęsiama paskutinio dingusio JAV kario paieškos operacija. Vakare iš įvykio vietoje nuskendęs M88 paruoštas pakrovimui ir išvežimui, prie paieškų prisijungė Lenkijos inžinieriai. Naktį prie paieškų taip pat prisijungė du Estijos policijos K9 atstovai su tarnybiniais šunimis, taip pat trečias amfibinis ekskavatorius su šukomis.O kaip Jungtinių Valstijų žiniasklaida reaguoja į Lietuvoje žuvusius amerikiečių karius?Jungtinų Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nutraukti finansavimą Laisvosios Europos/Laisvės radijui palietė ir dvidešimt Vilniuje dirbančių Baltarusijos žurnalistų. Jų likimas kol kas neaiškus. Prieš kelerius metus Lietuvoje atidarytas biuras iš kurio informacija radijui rengiama daugiausia baltarusi kalba. Koks šių žurnalistų likimas?Nuo šiandienos jau galima važiuoti su vasarinėmis padangomis. Kelių eismo taisyklės numato, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Tuo metu sinoptikai nuo savaitgalio naktimis dar prognozuoja minusinę temperatūrą. Taigi, ar keičiate padangas į vasarines jau balandžio pirmąją, ar laukiate, kol tikrai nebebus fiksuojama minusinė temperatūra?Lietuvoje pradėjo veikti e.sveikatos mobilioji programėlė. Jos iniciatoriai sako, kad programėlė mažins administracinę naštą medikams bei spręs eilių problemą. Medikų organizacijų atstovai abejoja, ar programėlė padės sumažinti eiles. O ką apie naujovę mano ir patys gyventojai?Šį mėnesį „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip pasiruošti krizinėmis situacijomis. Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus pakankamai giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.Ved. Rūta Kupetytė

Aktualus klausimas. Lietuva itin lėtai skatina žaliąjį transportą. „Eurostato“ duomenimis, pagal atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą transporte Lietuva lenkia vos penkias Europos Sąjungos valstybes, dėl to šaliai teks sumokėti šimtus milijonų eurų už įsipareigojimų nevykdymą. Kaip siūlytumėte skatinti žaliąjį transportą?Ištrauktas pelkėje šalia Pabradės poligono nuskendęs šarvuotis, kuriuo per pratybas važiavo 4 amerikiečių kariai. Taip buvo baigta 6 paras trukusi šarvuočio gelbėjimo operacija.Panevėžio mere išrinkta buvusio miesto vadovo Ryčio Mykolo Račkausko bendražygė Loreta Masiliūnienė, o Joniškio rajono meru – Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs ilgametis rajono vadovas Gediminas Čepulis.Prie lovos prikaustytus žmones su negalia slaugantys artimieji skundžiasi, kad dažnai ligoniams tenka kęsti dantų skausmą, nes jie negali gauti odontologo paslaugų į namus. Kada žmonės su sunkia negalia pamirš dantų skausmą?Migracijos departamentas pernai beveik šimtui įmonių uždraudė įvežti darbuotojus iš trečiųjų šalių dėl įvairių įdarbinimo pažeidimų. Daugiausia tai logistikos kompanijos. LRT tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad dalis atvykėlių taip ir neįdarbinti arba greitai atleisti tampa nematomi migracijos sistemoje.Įvairiose socialinių tinklų grupėse vilniečiai piktinasi dėl institucijų aplaidumo, kai, įrengiant gatves ar viešąsias erdves, nepaisoma žmonių su negalia bei vyresnio amžiaus žmonių poreikių.Ved. Edvardas Kubilius

Per naktį Pabradės poligone bandant pasiekti dingusių Jungtinių Valstijų karių mašiną pašalinta dalis dumblo, tačiau vandeniui toliau veržiantis įvykio vietoje laukiama didelės žemsiurbės.Per 15 metų dėl ne su karo veiksmais susijusių priežasčių kasmet žūsta vidutiniškai daugiau nei 900 aktyvios tarnybos amerikiečių karių. Trečdalis - įvairiuose nelaiminguose atsitikimuose. Kaip tokie įvykiai keičia pratybas, operacijų planavimą?Prezidentūroje tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiais. Šiomis dienomis žmonės Lietuvoje įvairaus pobūdžio sukčiams atidavė beveik ketvirtį milijono eurų. Kaip eikėtų stiprinti kovą su jais arba pasiekti žmones, kad jie lengva ranka neatiduotų savo pinigų?Krašto apsaugos sistema ir svarbios Lietuvos įmonės pateko į itališką aferą. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, kritinės įstaigos apsirūpino finansinėmis garantijomis, kurios, anot turimų dokumentų, gali būti suklastotos.Prie Pabradės poligono pratybų metu dingus amerikiečių kariams dar tą patį vakarą pasirodė nepatvirtintos žinios apie jų žūtį. Naujieną citavo ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, o jau po kelių valandų jo atstovė turėjo neigti ir tikslinti pareigūno paskelbtą informaciją. Naujienų sklaida pasaulio žiniasklaidoje buvo žaibiška, nepatikrintas žinias citavo užsienio leidiniai, pasigavo ir priešiškų šalių propaganda. Apie tai, kaip suvaldyti informaciją krizinėse situacijose, aktualiame pokalbyje.Ved. Liuda Kudinova

Kariai ir pareigūnai toliau ieško per pratybas Pabradės poligone, kaip įtariama, dingusių 4 amerikiečių karių.Kaip kariauti su Rusija? Atsakymo į šį klausimą dvi dienas ieškos politikai, aukšto rango karininkai, gynybos ekspertai, susirinkę į Baltijos karinę konferenciją Vilniuje.Aktualus klausimas. Seimas svarstys įstatymo pataisas, kurios skatintų savivaldybes statyti kuo daugiau kolumbariumų, rinkti mokestį už nišą ir taip taupyti kapinėms skiriamą plotą. Ar reikia daugiau kolumbariumų ir ar sutiktumėte mokėti už nišą?Į LRT GIRDI kreipėsi verslininkai, kurie atidarydami naujas maitinimo įstaigas Klaipėdoje bei Vilniuje susidūrė su sunkumais. Kokiais?Ar reikėtų žmonėms, kuriems iki pensijos liko keleri metai, ilgiau mokėti nedarbo išmokas? Šiuo metu darbo neturinčiam žmogui nedarbo išmoka mokama 9 mėn., bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė siūlo, kad žmonėms, kurie sulaukia 60 metų, nedarbo išmoka galėtų būti mokama ilgiau, pvz., 15 mėn.LRT pristato praėjusių metų veiklos ataskaitą. Kokie metai buvo visuomeniniam transliuotojui?Ved. Edvardas Kubilius

Kaip bus perskaičiuojama nekilnojamojo turto vertė, valdžiai diskutuojant dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio?Aktualus klausimas. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Kaip siūlytumėte mažinti sergamumą tuberkulioze?Vyriausybė ketina taikyti pelno mokesčio lengvatas ir kitaip subsidijuoti lenkų kapitalo įmonę „Orlen Lietuva“. Taip vykdomi dar ankstesnės Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai.Į LRT kreipėsi vieno senjoro iš Vilniaus artimieji, stebėdamiesi, kad jie už vyro pervežimą po stuburo operacijos iš vienos ligoninės į kitą ir po to už parvežimą namo turėjo sumokėti po 60 eurų, iš viso – 120 eurų. Kada pacientams reikia mokėti už pervežimą, o kada – ne?Prezidento Donaldo Trumpo administracija ne tik atleidžia tūkstančius valstybės tarnautojų, bet iš valstybės institucijų interneto svetainių trina informaciją. Kaip tai gali pakenkti Amerikos ekonomikai?Ved. Edvardas Kubilius

Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėju archeologu Mantu Daubaru kalbėsimės apie dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Ją šiuo metu sudaro 361 kaukolė. Minėtoje kolekcijoje surasti seniausi Lietuvoje žinomi žmonių palaikai - apie 11 000 metų senumo 3 žmonių kaukolės.Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29 proc.) mano, kad už darbą dėkoti nereikia, o 40 proc. prisipažįsta neištariantys „ačiū“, nes jų organizacijoje nėra dėkingumo kultūros, rodo reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Kiek jūs dažnai ištariate ačiū?Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris sako, jog iš jo pirmoko jau reikalaujama mokėti skaityti. Ar vaikai į mokyklą jau turi ateiti skaitydami?Profesionaliai muziką galima atlikti ne tik tradiciniais instrumentais. Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle groja su pirštinėmis, žiedais ir mažu prietaisu, skirtu imituoti kompiuterio klaviatūrą. Naudojant šias technologijas, vietos paliekama improvizacijai, tad kiekvieną kartą kūrinys gali suskambėti vis kitaip. Kaip tai veikia ir kokius dar dalykus galima pasitelkti muzikai atlikti, su Raminta pasikalbėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Vokietijos įstatymų leidėjai patvirtino būsimojo kanclerio Frydricho Merco pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį. Mercas pareiškė, kad didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“.Seimo nariams uždarame posėdyje politikams pristatyta saugumo situacija regione ir pasaulyje, bei su tuo susiję Lietuvos kariuomenės poreikiai. Toks posėdis surengtas po beveik 34 metų pertraukos ir organizuotas Lietuvai ketinant smarkiai didinti finansavimą krašto apsaugai.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjai baiminasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sutikti perduoti Odesos uostą Rusijos kontrolei, tai pranešė „The New York Times“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytų paliaubų laikotarpiu būtų sustabdyta visa karinė pagalba Ukrainai, sakė su situacija susipažinę asmenys.Nacionalinio transliuojo LRT tarybos pirmininku išrinktas antrą kadenciją taryboje dirbantis Vytauto Didžiojo Universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos profesorius Mindaugas Jurkynas.Šiaulių apygardos prokuratūra ir Telšių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vieno Telšių mokytojo galimo seksualinio priekabiavimo ir pornografijos platinimo. Technologijų mokytojas galimai vulgariai elgėsi su gimnazistėmis, socialiniame tinkle išplatino pornografinę nuotrauką.Vilniaus rajono gyventojai kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą dėl rajono tarybos sprendimo, kai lenkų rinkimų akcijos narių balsais buvo nuspręsta išimties tvarka asfaltuoti gatvę, kurioje gyvena Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus patarėjas. Siūlymą pateikė kito Seimo nario patarėjas, kuris yra ir Vilniaus rajono tarybos narys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Siekiant tapti kokios nors srities ekspertu ar ištobulinti įgūdį, svarbu ne tik nuosekliai ir daug dirbti, bet ir miegoti, pabrėžia neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Ką šioje srityje yra ištyręs mokslas, ji pasakoja šios savaitės „Miego DNR“ epizode.Dar iki pastarųjų Amerikos prezidento rinkimų buvę šalies lyderiai - Bilas Clintonas, Barackas Obama, taip pat ir tuometis prezidentas Joe Bidenas nuolatos perspėjo apie grėsmes, kurios kils, jeigu prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas. Tačiau jau antrą mėnesį naujajai šalies administracijai buldozeriu griaunant senąją Amerikos ir pasaulio tvarką buvę šalies vadovai tyli. Kodėl?Joniškio rajono ir Panevėžio miesto gyventojai šiandien keliauja prie balsadėžių – šiose savivaldybėse vyksta pirmalaikiai merų rinkimai.Valdantieji pasižadėjo mažinti eiles pas gydytojus, tačiau Valstybinė ligonių kasa neseniai pristatė paslaugų apmokėjimo pokyčius, kurie, sveikatos įstaigų vadovų teigimu, kaip tik pailgins eiles, ypač jei kalbama apie dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslaugas. Siūlomi pokyčiai sulaukė nemažai kritikos, o kitą savaitę jie bus pristatyti Seimo Sveikatos reikalų komitete.Į LRT radiją kreipėsi klausytoja, teigdama, kad veislyne įsigijo katę, apie kurios sveikatos problemas veisėjas nutylėjo. Ekspertai teigia, kad tokių situacijų pastaruoju metu pasitaiko nedaug, tačiau ketinančius įsigyti brangų gyvūną įspėja atkreipti dėmesį, iš kokių rankų pas juos atkeliauja augintinis.Ved. Paulius Selezniovas

Aktualus klausimas. Kaip vertinate siūlymą keisti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų švelniau bausti politikus už „čekiukų“ bylose nagrinėjamus nusikaltimus?Estija ir Lietuva – pirmosios NATO šalys, ketinančios gynybai skirti penkis procentus bendrojo vidaus produkto. Talinas neatmeta galimybės gynybai finansuoti įvesti ir specialų mokestį. Šalies parlamento pirmininkas Lauris Hussaras atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalys susiduria su panašiais saugumo iššūkiais – nuo galimų diversijų iki šnipinėjimo priešiškoms valstybėms.Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo griauti senus sovietinius daugiabučius ir keisti juos naujais. Projektą jau bandė įgyvendinti buvęs ministras, bet jam nepavyko. Dabar pareigas einantis naujas ministras imasi šios idėjos iš naujo, bet sako, kad naudos kitokias priemones.Į LRT girdi kreipėsi Radviliškio rajono Linkaičių kaimo gyventojai. Žmonės piktinasi, esą savivaldybė kėsinasi į jų turtą – prie daugiabučių prieš pusšimtį metų pastatytus sandėliukus.Ved. Rūta Kupetytė

Ketvirtadienį (kovo 13 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras papasakos apie vis dar vykstančias Ukrainos ir rusijos derybas, LRT audito patvirtinimą ir Seimo narių komentarus apie sprendimą ir ukrainiečių studentus ir dėstytojus, verčiamus aukoti kraują rusų okupantams.00:00 Tiek žinių0:32 Savanoriška donorystė rusiškai02:42 JAV rusijai veža paliaubų pasiūlymą05:37 Kas klaidina Žemaitaitį?08:30 BLIC naujienosYouTube nuoroda: https://youtu.be/ww11spGTmIc

Degalinių atstovų teigimu, nuo šių metų pradžios padidėjęs akcijas lemia mažesnes degalinių apyvartas ir nuo Vyriausybės plano atsiliekantį mokesčio surinkimą į biudžetą.Europa, ilgą laiką pasikliovusi Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijomis ir ginkluote, planuoja reikšmingai auginti gynybos pramonę Senajame žemyne. Kiek Lietuvos ir Europos gynybos pramonė yra priklausoma nuo JAV?Kita tema - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo mokymosi platformos „Kursuok“ auditą. Kokią tai žinią siunčia besimokantiems?Per 35-erius Nepriklausomybės metus kiekviena Lietuvos kultūros sritis kilo tik aukštyn, o talentai spindėjo vis ryškiau. LRT.LT žurnalistės Daiva Gabrilavičiūtė ir Aistė Diržiūtė-Rimkė atrinko 11-a svarbiausių kultūros įvykių, reiškinių, įvertinimų ir žmonių nuo 1990 m. iki dabar.Ved. Darius Matas

Šalies ugdymo įstaigos vis dar negali užtikrinti pilnavertės pagalbos visiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Trūksta visų sričių specialistų: specialiųjų pedagogų, logopedų, mokinio padėjėjų, o labiausiai – psichologų. Prasidėjus įtraukiajam ugdymui problema dar labiau paaštrėjo.Šiuo metu ieškantys darbo žmonės, kaip vieną iš priežasčių, kodėl nepavyksta rasti tinkamo darbo, nurodo nežinantys, kur ir kaip jo ieškoti.Lietuvoje dėl vis aktyvesnio šiuolaikinių technologijų naudojimo kasmet fiksuojamas paštu keliaujančių laiškų skaičiaus mažėjimas. Šiuo metu per metus Lietuvos pašto tinklu keliauja mažiau nei 12 mln. vienetų laiškų ir atvirlaiškių, o, pavyzdžiui, 2018 m. šis skaičius siekė virš 36 mln. vienetų.Danija paskelbė visai atsisakanti popierinių laiškų siuntimo paslaugos. Vokietijos paštas atleidžia daugiau nei 8000 darbuotojų. Kaip keičiasi paštas Europoje?Į LRT girdi kreipėsi vilnietis, kuris skundžiasi garsiai bildančiais gatvės šulinių dangčiais. Jis sako, kad tai gali trikdyti ne tik miesto gyventojų, bet ir turistų ramybę bei siūlo savivaldybei nenumoti ranka į triukšmo šaltinius. Ekspertai sutinka, kad miestų triukšmas blogina gyvenimą, o savivaldybė tikina, kad problemą sprendžia.Ved. Darius Matas

Briuselyje posėdį baigę Europos Sąjungos lyderiai iš esmės pritarė Europos apginklavimo planui, tačiau diskusijos dėl detalių tęsis po dviejų savaičių vyksiančiame susitikime. Bendroje deklaracijoje taip pat patvirtintas solidarumas su Ukraina, kuriai Jungtinės Valstijos nutraukė karinę paramą.Lietuvos žvalgybos tarnybos šiandien skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame grėsmių vertinime pažymima, kad pernai grėsmės iš Rusijos toliau augo: daugėjo diversijų, aktyviau vykdyta šnipinėjimo veikla. Pažymima, kad karo veiksmų sustabdymas dabartinėmis sąlygomis, leistų Rusijai perdislokuoti armiją ir padidintų puolimo prieš Baltijos šalis tikimybę per artimiausius trejus, penkerius metus.Baltarusija siekia atkurti kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą. Baltarusiškos įmonės, veikiančios Lietuvoje, gali kelti rizikų, Rusijos investuotojai bando investuoti į Lietuvos finansų sektorių. Tai tik kelios įvardintos grėsmės iš šiandien Valstybės saugumo departamento viešinamos grėsmių ataskaitoje.Po puspenkto mėnesio, praleisto Ramiajame vandenyne, vos prieš kelias valandas Australijos krantus pasiekė keliautojas Aurimas Mockus. Irkline valtimi vandenyną bandęs perplaukti klaipėdietis kelionę baigė kovo antrąją, kuomet, patekęs į Koralų jūroje siaučiantį cikloną, išsikvietė pagalbą. Keletą parų jam vis tiek dar teko praleisti bangų talžomoje valtyje „Kuršis“, kol prie jo pavyko priplaukti Australijos karinio laivyno kariams ir išgelbėti keliautoją. Apie gelbėjimo operaciją ir savo savijautą vos išlipęs jis papasakojo išskirtiniame interviu LRT.Ved. Rūta Kupetytė

When Blatchford was announced as the largest planned carbon neutral community in North America it was seen as "wildly ambitious." "It's right in the heart of the city, connected to transit, and boasts short travel distances. There's a grocery store already, there's an LRT stop, it's all the things that new neighbourhoods often wait years and years for, uh, but they're already here in Blatchford," says Anne Stevenson City Councillor for Edmonton, Alberta. Today Blatchford people-centred urban design is attracting residents and near net-zero building standards are just what's needed to build the affordable, resilient and sustainable neighbourhoods of the future. In short this is where things are going and "We've got a great head start in Blatchford," says Stevenson. We talk to the city councillor, the developer and some residents who are now living in this super sustainable neighbourhood located right in the heart of the City. This is part 1 in a series we are doing talking to builders, home owners, heat pump companies about this amazing project in North America's most northerly big city. GreenEnergyFutures.ca CKUA.com Podcast BLOG: https://greenenergyfutures.ca/episode/397-blatchford-the-largest-planned-carbon-neutral-community-in-north-america-is-wildly-ambitious VIDEO: https://youtu.be/3xsdx7V7rwc?si=01GryhWWp4kBDqf1

Europos šalių lyderiai šiandien renkasi Londone į specialų susirinkimą, kur bus tariamasi dėl saugumo žemyne ir paramos Ukrainai. Tiek šalių lyderiai, tiek NATO generalinis sekretorius išreiškė viltį, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pavyks pataisyti santykius su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.Sapnų inkubacija vadinama sapnų turinio kontrolė, nors skamba magiškai, yra mokslo nagrinėjamas būdas, kuris gali padėti ieškantiems kūrybingų sprendimų. Kaip įgalinti sapnus, naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Į LRT kreipėsi klausytojas, teigdamas, kad dirbdamas pagal individualią veiklą ir patyręs stuburo traumą, iš „Sodros“ negauna ligos išmokos. Socialinės ir darbo apsaugos ministerija primena, kad ligos išmokas iš karto gauna tik tie asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka kas mėnesį, o mokantiems įmokas metų pabaigoje ligos išmokų tenka laukti.Prieš 25 metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tačiau dėl Rusijoje, Kaliningrado srityje, planuojamų statybos darbų, ši teritorija gali netekti šio statuso.Svorio numesti siekiantys žmonės griebiasi įvairiausių metodų – vieni stropiai stebi savo mitybą, užsiima sportu, o kiti ieško stebuklingų tablečių bei preparatų, kurie padėtų svorį numesti be didesnių pastangų. Žiniasklaida skelbia, kad Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 80 žmonių mirčių yra siejama su diabetui gydyti bei svoriui mažinti skirtų preparatų naudojimu.Ved. Paulius Selezniovas.

With just one day to go before election day, we're joined by two journalists who spend a lot of time talking to voters in two of Ontario's largest cities. See omnystudio.com/listener for privacy information.

Artėjant trečiosioms Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinėms, NARA tinklalaidėje išgirskite žurnalistus, reguliariai vykstančius į Ukrainą: LRT radijo užsienio naujienų redaktorę Ievą Balsiūnaitę, LRT portalo žurnalistą Beną Gerdžiūną ir NARA fotožurnalistą Denį Vėją. Pokalbį veda Indrė Kiršaitė, NARA tekstų apie Ukrainą redaktorė ir garso dokumentikų karo Ukrainoje tema autorė. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-ukrainoje-lietuvos-zurnalistu-akimis 

We follow up on the Public Spaces Bylaw, accelerating construction on the Valley Line West LRT, and the introduction of two new commissioners for the Edmonton Police Commission. Plus, the City of Leduc proposes to annex land from Leduc County, and we wrap up our Edmonton Food Faves series.Here are the relevant links for this episode:Public Spaces BylawSpeakers urge city councillors to ditch proposed public spaces bylawEdmontonians share concerns that public spaces bylaw targets city's most vulnerablePublic spaces bylaw: Edmonton police officers want clear rules, advocates fear harms to vulnerableValley Line West LRTEdmonton city council approves plan to speed up LRT constructionEdmonton fast-tracking LRT road work using full road closuresStony Plain Road businesses dreading expedited construction plan for Valley Line West LRTMajor road closures planned for Valley Line LRT west this yearOn the agenda: Public spaces bylaw, Valley Line West constructionEdmonton Police CommissionAlberta picks two new Edmonton police commissioners amid probe sparked by chief's complaint of 'bias' in city appointeesEdmonton police asked Alberta to intervene after city council appointed two commissioners. Documents show past criticism and allegations of 'bias' drove the request.Mayor Amarjeet Sohi's photoLeducsiana PurchaseCity of Leduc eyes southern boundary expansion with plan to annex nearly 2,500 hectaresCounty responds to City of Leduc's intent to annex landsRegional Roundup: Feb. 12, 2025Edmonton Food FavesEdmontonFoodFaves.caPrintable passport PDF2022 editionLinda HoangSharon YeoFrom the Taproot newsroomMajor streets set to change to give buses priorityUpcycler helps Kuma give old tents new lifeIntercultural pop-up part of Feed the Soul's evolutionRapid fireEdmonton police officers return to 6 public schools, more than 4 years after division halted programEnjoy the new sloth exhibit at the Edmonton Valley ZooSpeaking Municipally is produced by Taproot Edmonton, the most reliable source of intelligence about what's happening in the Edmonton region. Through curiosity-driven original stories, tailored and useful newsletters, a comprehensive and innovative events calendar, and thought-provoking podcasts, we inform, connect, and inspire a more vibrant, engaged, and resilient Edmonton region.Sign up to get The Pulse, our weekday news briefing. It's free! ★ Support this podcast ★

A tender love story, lived in private, across five decades. By Rūta Dambravaitė and Inga Janiulytė-Temporin for LRT (2024) Vitalius and Albinas have been together for 52 years. As they grow old and Albinas' memory slowly fades, Vitalius is tired of hiding and decides to tell their life story publicly for the first time. This … Continue reading "Coming Out"