Podcasts about atrodo

„Žinoma, kad iš anksto buvo planuota susidoroti su Zelenskiu, ir Vance'as aiškiai tam pasiruošė. Agresyvi ir pasipūtėliška teisininko laikysena, mėginimas įsiteikti savo viršininkui, reikalavimas, kad Zelenskis padėkotų prezidentui, - visos šios patyčios atrodė kaip desperatiškas siekis gauti patvirtinimą. Nepaisant visų savo turtų ir galios, Vance'as išlieka nesaugus - daugeliu atžvilgių jis dar nėra iki galo suaugęs. Atrodo, kad šis nesaugumas grindžia jo bandymą gyventi pagal savo religinius ir politinius įsitikinimus. Per susitikimą Ovaliajame kabinete jo veide buvo galima įžvelgti spindintį vilčių išsipildymą: paauglys vaidino suaugusįjį - ir jam pavyko!" Plačiau - vedamojo skiltyje.Su nerimu laukiant žinių iš Vatikano apie popiežiaus Pranciškaus sveikatą – Giedriaus Tamaševičiaus radijo atvirukas iš piligrimystės Amžinajame Mieste.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato jo redaktorė Faustina Elena Andrulytė.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Kevin Clarke „Mano ir jūsų išprotėjimas dėl Trumpo“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią su knyga.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę ugdytis dorybes“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietiniuose Ukrainos regionuose. Pasak jų, buvusio Kachovkos rezervuaro dugnas priminė negyvą „Marso kanjoną“. Buvo baiminamasi ir dėl to, ar pavyks užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimą.Bet jau po pusmečio ukrainiečių mokslininkai pastebėjo, kad potvynio bangai nuslūgus, gamta atsigauna. Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, buvusio rezervuaro vietoje dabar plyti 150 tūkst. hektarų jaunuolynas – penkiskart didesnis už visos Maltos teritoriją. Į senąją vagą sugrįžusioje Dniepro upėje vėl plaukioja aštuonis dešimtmečius čia neregėti eršketai.Dėl tebesitęsiančio karo, botanikai katastrofos paveiktas vietas daugiausia tyrinėja su palydovų pagalba. Pasak jų, viena vertus, bioįvairovė sugrįžta, bet kartu trūksta duomenų apie tai, kiek ir kokių pavojingų teršalų sukauptų rezervuaro dugne pasklido aplinkoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

LRT radijo mokslo rubrikoje – pokalbis su Lina Pečiuliene, kuri daktaro disertacijoje tyrė, kaip formuojasi mokytojo profesiją pasirinkusių žmonių identitetas ir kas lemia, ar ateityje jie bus sėkmingi pedagogai, ar ne?Nyderlanduose mediciną studijuojanti Viltė Novikovaitė beveik du mėnesius praleido Ganoje, kur atliko praktiką trijose ligoninėse. Viltė taip pat su ligoninės specialistais regionuose vykdė įvairias sveikatos prevencijos programas, pavyzdžiui, skiepijo vaikus.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas, kuris sako, kad ant jo daugiabučio rūsio atsirado priedangos ženklas. Tačiau, ar rūsys tinkamas priedangai, niekas netikrino. Kaip nusprendžiama, kas taps ir netaps priedangomis?Ved. Rūta Kupetytė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Berlyne susitinko su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu. Savo šioje kelionėje jis jau susitiko su Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės lyderiais, naujuoju NATO vadovu ir popiežiumi Pranciškumi.Šešerius metus Lietuvoje kiekvienas būstas privalo turėti dūmų detektorius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, juos turi tik kiek daugiau nei šešiasdešimt procentų namų ūkių.Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir toliau vadovaus Daina Gudzinevičiūtė. LTOK prezidento rinkimuose Sidnėjaus olimpinė čempionė buvo perrinkta ketvirtai kadencijai.Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų geopolitinę įtampą nurodo didžiausia rizika šaliai, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lukas Malinauskas, Kristupas Tiškevičius ir trijulių krepšinio piligrimas Ovidijus Varanauskas aptaria bronzinę pergalę olimpiadoje ir kokia laukia ateitis. Tinklalaidės partneriai: – Novastar.lt - itin platus buitinės technikos ir elektronikos prekių asortimentas ypač geromis kainomis! http://novastar.lt - geriausiai vertinama internetinė elektronikos prekių parduotuvė pagal evertink.lt duomenis 2024-07-06. Visą rugpjūčio mėnesį - SEZONO IŠPARDAVIMAS - nuolaidos beveik visoms prekėms! – Išbandyk „Telia Play” MIDI arba MAXI planą, kuriame įtraukiamas ir Eurosport paketas. Pirmasis mėnuo - visiškai nemokamai! Mėgaukis kokybiškomis sporto transliacijomis kartu su Telia Play. Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu Temos: Studijoje – pirmasis Lietuvos EČ bronzininkas 3x3 krepšinyje (0:00); Bronzinis rytas Paryžiuje ir konkretus linkėjimas Remigijui Milašiui (2:05); Nuo agonijos iki olimpinio medalio (3:11); Kinų machinacijos 3x3 krepšinyje ir tyčinis pralaimėjimas olimpiadoje (14:04); Lietuvos ir LKF prezidentų skambučiai (16:49): Kaip auginti trijulių krepšinį ir Rolando Skaisgirio laužomi ledai (19:46); Bus Eurolygos 3x3 turnyras? (31:58) Tiesioginis tiltas su Paryžiumi: kas atsitiko, kaip šventimas ir kada sutikimas (35:35); Olimpinis auksas Kamilės Nacickaitės šeimoje ir kodėl nepavyko moterims (44:46); Kambaryje – ašaros ir šeimos nuotraukos (46:05); Iššūkių kupinas kiekvieno bronzininko gyvenimas (48:30); Kaip buvo vertinami šansai ir kokia bus ateitis? (57:32); Premijos garantuotos likusiam gyvenimui (1:04:50); Už olimpinį medalį – po butą (1:11:14); Kodėl Varanausko nėra Lietuvos 3x3 rinktinėje? (1:15:45); TOP 10 Lietuvoje ir TOP100 pasaulyje (1:19:36).

Spaudos apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiaulių regione vyksta jau kelerius metus besitęsiantis projektas „Bažnyčių naktys“.Kur šiandien keliausime su tinklalaidės „Savas miestas“ komanda?Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia naujausią Jorgos Lantimo filmą „Malonės rūšys“.Lietuvos ansamblių tinklas ir „International Ensemble Modern“ akademija pristatys kompozitorės Pauline Oliveros kūrybą.Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše. Ir, žinoma, istoriją mylintys, šiek tiek avantiūristiški žmonės.Kultūros sektoriaus darbo rinkos apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

„Jaunesnės kartos katalikai trokšta aiškios ir apibrėžtos, labiau ortodoksiškos religinės tapatybės, nes jiems gali atrodyti, kad jie yra mažuma mažumoje: mažuma senstančioje visuomenėje ir senstančioje Bažnyčioje. Jie jaučia ryšį su stipresniu ir ortodoksiškesniu tikėjimu bei praktika, kuris anaiptol nėra gryna vaidyba. Jie yra tai, ką sociologas pavadino „pasauline tendencija, nukreipta į mažumos skatinamą katalikybės perkomponavimą“. Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė ypač palankią dirvą šiai tendencijai įsitvirtinti. Dvipartinės politinės sistemos įtampa persikėlė į Bažnyčią. Atrodo, kad pastarųjų trisdešimties-keturiasdešimties metų amerikiečių dvasininkijos kultūros beveik nepalietė posusirinkiminė teologija" Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie priešrinkimines nuotaikas Jungtinėse Amerikos Valstijose su Bostono koledžo teologijos dėstytoja, dr. Ligita Ryliškyte.Lauryno Peluričio komentaras: apie atostogų prasmę.„Krikščioniškos minties puslapis“ Thomas O'Loughlin apie tai, ką archeologiniai atradimai Pompėjuose atskleidžia apie ankstyvųjų krikščionių eucharistinę praktiką„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis apie atlaidus.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Susikalbėjimo problema“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Nauji projektai su dailininkais iš užsienio, kūrinių eksponavimas vidaus ir lauko erdvėse bei visiška ramybė gamtos apsuptyje. Tokiomis ambicijomis dalijasi Giedra Purlytė ir Saulius Žvirblis – Molėtų rajono Svobiškėlio kaime įkūrę „Giedros galeriją“.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Vroclavo universitete daugiau nei dvidešimt metų lenkams studentams įdomi Lietuva: yra net medaus mėnesį iškeičiančių į lietuvių kalbos kursus.Kino operatoriui Algimantui Mikutėnui – 75-eri.Ar įmanoma pasakoti istorijas apie rajoną, kurio nėra? Daugelis sostinės gyventojų puikiai žino Savanorių prospekto dalį, vadinamą „Krasnucha” ir galėtų papasakoti negirdėtas ir girdėtas istorijas, mitus ir įspūdžius susijusius su šiuo rajonu. Neišgalvotas, bet tikras istorijas apie tikslių geografinių ribų neturintį Vilniaus „Krasnuchos” rajoną pasakoja naujoji Vilniaus muziejaus paroda „Krasnucha. Rajonas kurio nėra?", kviečianti, pažinti, atrasti ir keisti požiūrį į šį rajoną.Šiuolaikinio meno centras tęsia iniciatyvą rašytojams ir kritikams suteikti galimybę susitikti individualioms konsultacijoms su kultūros ir meno leidinių redaktoriais bei rašytojais. Kaip šiandien atrodo redaktoriaus ir autoriaus darbo kultūra?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta mieste aktyviai kuriančių įvairių sričių menininkų fotografijų paroda.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Prasideda festivalis „Skamba skamba kankliai“.Kokias įdomybes slepia Ukmergės rajone esanti Siesikų pilis?Kaip atrodo vaikiškų filmų įgarsinimas?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Parodos „Kurtinio giesmė! O gal giesmė kurtiniui?“ atidarymas Alytaus kultūros centre sausio 4 dieną 17.30val.! Kviečiame pasiklausyti pokalbio su parodos autoriumi, eksponatų savininku Vytautu Kucevičiumi – kolekcininku, Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku.

„Vyskupai ir kiti Bažnyčios vadovai skuba kuo greičiau išreikšti gėdą ir apgailestavimą dėl to, kaip Bažnyčia ignoravo ar nutildė aukų ir išgyvenusiųjų balsus, kaip bandė neigti, o paskui užglaistyti kunigų nusikaltimus. Jie paveda atlikti tyrimus, kurie visada atskleidžia šokiruojančią statistiką ir toliau nurodo tas pačias priežastis.Steigiamos darbo vietos specialistams, kurie rengia ir įgyvendina prevencines priemones. Vyskupijos ir vienuolijos įpareigojamos parengti apsaugos protokolus, o darbuotojai ir savanoriai mokomi apsaugos principų bei praktikos. Tačiau kokia viso to prasmė, jei vyskupai ir kiti Bažnyčios atstovai dėl savo nesėkmių nepajunta jokių apčiuopiamų asmeninių pasekmių? Kokia iš viso to nauda, jei sisteminės piktnaudžiavimo priežastys iš tiesų nesprendžiamos? Kokia nauda, jei piktnaudžiavimo prevencija profesionaliai vykdoma, bet apsaugos kultūra neįsitvirtina kasdieniame Bažnyčios gyvenime? Kas iš to, jei mokymo kursai išklausomi, o asmeninis požiūris į apsaugos būtinybę lieka paviršutiniškas? Galiausiai nieko.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Buvusio airių pankroko grupės lyderio Shane'o McGowano laidotuvės.Daugelio mylimas muzikantas gimė Kalėdų dieną ir mirė tą pačią dieną kaip ir Oscaras Wilde'as bei Patrickas Kavanagh, o iškilmingos jo laidotuvių Mišios vyko per Nekaltojo Prasidėjimo šventę ir jo kolegės, airių muzikantės Sinead O'Connor gimtadienį. „Atrodo, kad viskas teisinga“, - sakė Mišioms vadovavęs kunigas. Pasak velionio žmonos, McGowanas buvo „labai religingas“ ir kasdien meldėsi. Laidotuvių Mišios baigėsi dalyvių šokiais pagal klasika tapusią kalėdinę The Pogues dainą „Fairytale in New York“.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Fausta Andriulytė.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus pageidavimus užsitikrinti amžinojo poilsio vietą (parengė Giedrius Tamaševičius).Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie kalėdinės labdaros prasmę.Skiltyje „Laisvas stilius“ - rašytojos Giedrės Kazlauskaitės esė „Apie baimes“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Žiema atneša ne tik šventines išlaidas, bet ir augančias sąskaitas. O kaip atrodo valstybės sąskaitos. Kalbame apie Lietuvos ekonomiką.Taip pat laidoje, kodėl Juodasis penktadienis iš vienos dienos išpardavimų virto į savaites ar net mėnesius trunkantį maratoną. Ir mafijos efektas ekonomikai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Po daugiau nei septynerių metų Danijoje mokslus baigusi ir sėkmingą verslą sukūrusi Kotryna Kurt nusprendė grįžti į Lietuvą ir gimtąjį Vilnių. Dabar Kotryna vadinama viena sėkmingiausių ir populiariausių mūsų šalyje socialinio tinklo „LinkedIn“ turinio kūrėjų.Vienas šimtas – taip pavadintą projektą sugalvojo ir jau baigia įgyvendinti klaipėdietis fotografas Kęstutis Meliauskas.Vienos Vilniaus mokyklos mokiniai renka lėšas Ukrainos mokyklai. Jie tai daro valydami mokyklos bendruomenės automobilius.Baltijos jūroje vyksta Karinių jūrų pajėgų pratybos bei praktinis Jūros dugno stebėjimo pristatymas.Ved. Paulius Selezniovas

Ką reiškia pailsėt nuo savęs? Moterys taip tobulai moka knist sau protą: dar nepakankama, dar negerai, negalima taip, negalima taip atrodyti ar to norėti. O jei galima? O jei mes nuolat esame etapuose ir mūsų norai, poreikiai, stilius, mes pačios nuolat keičiamės? Atrodo, kad per gyvenima išsiugdome tvirtą kontrolierę, kuri mums nuolat ko nors neleidžia. Ji turi funkciją. Ji prižiūri, kad tęsėtume sau duotus pažadus. Tik mums reikia vis sustoti ir pasitikrinti, ar dar tikrai tie duoti pažadai mums teisingi? Šis pokalbis apie tai, kad mums reik nustot sau meluot ko mes norime, ir kodėl. Ar gyvenam savo, ar nusižiūrėtą gyvenimą? Atsargiau su šio pokalbio klausymu - gali išjudint užspaustus dalykus ir iškelt į dienos šviesą tai, ką reiktų, bet nesinori. Ačiū, kad klausai ir daliniesi

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos apžvalgoje – naujausias „Kultūros barų“ numeris.Kaip teatro erdvės įveiklinamos vasarą, kai scenose nėra spektaklių?Aušros Kaminskaitės parengta apžvalga.Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.Ar esate išbandę savanorystę kultūroje? Kaip atrodo tokia patirtis šiame sektoriuje. Ar žmonės linkę savanoriauti?7 romano laidos bendru 26 500 egzempliorių tiražu – „Placebą“ galime drąsiai vadinti skaitytojų viena mylimiausių Jurgos Ivanauskaitės knygų. Kaip placebo pasaulis atrodo šiandien?Šiais metais vienam žymiausių Alfredo Hičkoko filmui „Paukščiai“ sukanka 60 metų.„Pakeliui su vasara“ vieši Tauragėje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Atrodo, kad Jėzaus Kristaus žodžius galima suprasti taip - palaiminti tie, kurių ketinimai arba charakteris yra sąžiningi ir dorybingi

Atrodo, jog viską visada reikia racionaliai ir logiškai išgalvoti iki detalių, kaip mokykloje, matematikos pamokoje rasti visus teisingus atsakymus, kad gauti dešimtuką.   Deja, versle taip nebūna. Nėra teisingų atsakymų! Taip, kelis dalykus tikrai gali pasiskaičiuoti, bet didžioji dalis - kūryba ir klaidos. Gali įsitempti ir išsigąsti „nežinomybės“, o gali pasileisti plaukus ir varyt žemyn linksmaisiais kalneliais. Mėgautis ta nežinomybe!   Šiame pokalbyje, Rasa Jusionytė ir Karolina Brusokienė, „Ką darai, daryk gerai“, „Veiklių moterų klubo“ įkūrėjos kalba, kodėl labai apsimoka paaukštinti širdį į sprendimų priėmėjos pareigas ir įdarbinti protą racionalizuoti jos svajones. Jei jautiesi įstrigusi, šiek tiek užsispaudusi, nežinanti, ką rinktis - šis pokalbis tobulai tau tiks ir patiks ❤️   Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Laimis Janutėnas sako, kad jo biografija paprasta: 20 metų darželyje ir mokykloje, 20 atiduoti jūrai ir žvejybai, dar 20 – kalnui, o pastarąjį dvidešimtmetį jis egzistuoja. Atrodo, kad ir jo gyvenimo filosofija paprasta: nori kažko? Pasidaryk.1980-ųjų pradžioje Karpatuose išbandęs ir iškart pamilęs kalnų slidinėjimą, jis ieškojo, kur tą daryti Vilniuje. Visos kalvos buvo per žemos, tad Laimis sugalvojo vieną jų paaukštinti. Dvidešimt metų diena iš dienos iš statybinių atliekų pylė kalną ir pripylė 16 metrų šlaitą. Dabar čia veikia Vilniaus slidinėjimo kurortas – Liepkalnis.Bet net ir toks žmogus kaip Laimis nieko nepadarytų vienas. Visada degantis idėjomis ir noru daryti, jomis įtikina ir aplinkinius. Prie kalno pylimo prisijungė draugai, kaimynai, slidinėjimo entuziastai ir, svarbiausia, šalia visada buvo (ir yra) žmona Marytė. Dabar, kai Laimis „egzistuoja“, daro kiti, su kuriais jis savo kūriniais pasidalijo.Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė

Taikos metu karo pramonė siūlo pačius inovatyviausius produktus. O karo metu į ką ji būna orientuota? Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės ekonomika.Taip pat laidoje – turtingiausių pasaulyje žmonių piniginių turinys iš arti. Ir kaip Donaldo Trumpo įkurtas socialinis tinklas jį patį ir nuskurdino?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas, sulaukęs oficialių kaltinimų šią baudžiamąją bylą vadina dar viena ataka prieš jį. Trampui pareikšti 34-i kaltinimai dėl buhalterijos klastojimo, siekiant nuslėpti jam žalingą informaciją prieš 2016-ųjų rinkimus. Pasak prokurorų, kaltinimai susiję su trimis pinigų už tylą mokėjimo atvejais.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien lankysis Lenkijoje. Vizitas vyks Lenkijos prezidento Andžėjaus Dudos kvietimu. Zelenskis Varšuvos Pilies aikštėje taip pat susitiks su lenkais bei į Lenkiją pabėgusiais ukrainiečiais.Ar reikėtų atsisakyti kadencijų ribojimo valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams? Šiuo metu vadovo pareigas draudžiama eiti daugiau nei dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Seimas vakar nepritarė pasiūlymui atsisakyti kadencijų.Garantuotas darbas, garantuota gera alga – taip sako verslas. Bet šių darbuotojų – kaip trūko, taip trūksta. Ir trūksta ne tik jų pačių, nes yra, kas mokosi, baigia studijas, bet trūksta jų kompentencijos, žinių. Atrodo, jau daug kalbėta, bet problema nedingsta. Taigi, ar rasti gerų inžinerinių profesijų atstovų Lietuvoje – misija neįmanoma?Lietuvoje ėmė stigti vokiečių kalbą mokančių darbuotojų. Nors bemaž visur ir visada galima susikalbėsi anglų kalba, su Vokietija dirbantys verslo atstovai pažymi, kad vokiečių kalbos žinios gali turėti didžiulės įtakos bendradarbiavimui su šalimi, kuri yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ir viena didžiausių investuotojų.Bažnytinio paveldo muziejuje veikia paroda „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“. Ši paroda skirta scenografijos sričiai. Ji pristato unikalias, per pastarąjį dešimtmetį atrastas barokines Didžiosios savaitės dekoracijas ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslus iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, taip pat iš kitų Lietuvos šventovių bei muziejų rinkinių.Socialiniame tinkle - kvietimai apsilankyti Kretingos rajone esančiame japoniškame sode bei apžiūrėti čia augančią rusų televizijos laidų vedėjos, aktorės bei dainininkės Olgos Buzovos vardinę sakurą. Nors Buzova ne kartą lankėsi aneksuotame Kryme bei rengė ten koncertus, o prasidėjus karui ragino nepainioti muzikos su politika, sodo administracija problemos nemato ir sako, kad sakura sode - liks. Tuo tarpu vardinę Putino režimą palaikančios atlikėjos sakurą lankyti raginęs portalas teigia nežinoję, kad Olga Buzova pritaria Kremliaus agresijai Ukrainoje.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbio epicentre – ką tik pasirodžiusi Palmiros Galkontaitės ir Linos Šlipavičiūtės knyga „Ištrūkusios iš pragaro“, kurioje užfiksuotos 16-kos ukrainiečių moterų karo patirtys. Šios patirtys sukrečia ir kartu priverčia knygos skaitytojus užsiimti savistaba svarstant pamatinius egzistencinius klausimus.Kaip knygos autorės ieškojo iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių moterų, kurios galėtų papasakoti apie savuosius išgyvenimus kare? Kaip vyko pokalbiai? Kokie iš jų buvo patys sunkiausi? Ar tikrai buvimas kartu bei rūpesčio ir atidos kupinas kalbėjimasis gydo? Ar sprendimas piešti savąsias istorijas pasakojančias moteris buvo spontaniškas? Kaip buvo atrasta dienoraščio įrašus imituojanti knygos forma?Viena iš knygos herojų Aliona (inžinierė, baldų konstruktorė iš Kryvyj Riho) sako: „Ir man baugu, kad mano sūnus ir mano anūkai nekęs rusų. Ne šiaip nemėgs, o nekęs. Nes ko nors neapkęsti yra baisu. Dar baisiau, kai ta neapykanta ima tarpti vaikų sieloje“. Atrodo jog vienas iš Vladimiro Putino tikslų – pasėti neapykantos sėklas Rusijoje, Ukrainoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje. Jeigu jos sudygs – tai bus ilgalaikė šio karą pradėjusio diktatoriaus pergalė.Ko galime išmokti iš siaubingus dalykus patyrusių, bet nepasiduodančių nužmoginančiai neapykantai, mokėjimo džiaugtis gyvenimu nepraradusių ir turinčių drąsos svajoti apie ateitį moterų iš Ukrainos?Pokalbis su menininke Lina Šlipavičiūte ir žurnaliste, laidų vedėja Palmira Galkontaite.Ved. Aurimas Švedas

Jei reikia motyvacijos - šis pokalbis šiandien bus būtent tai ko tau reikia!    Atrodo, kad dar neperskaitei pakankamai knygų, kad galėtum pradėti siekti svajonės? O gal tavo verslo idėja dar nepakankamai gera? O gal dar nesukaupei pakankamai patirties? Neturi pakankamai finansų?    O kiek gyvenimų turi, kad šį leistum turėdama svajonę, BET jos nesiekdama? Besiskolindama laiką iš ateities savęs?    Šis Rasos Jusionytės ir Karolinos Brusokienės pokalbis - švelnus, motyvacinis, meilės pilnas, bet spyris į sėdynę. Abi dalinasi asmenine patirtimi, pasakoja istorijas iš gyvenimo ir kviečia tave juose pamatyti save.    Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Penkiolika metų Gabiją lydi nerimas ir panikos atakos. Iš proto varantis nerimas gali tęstis savaitėmis ir nežinai, kada tai baigsis. Kai viskas prasidėjo, Gabijai buvo siaubingai gėda dėl šio psichinio sutrikimo. Aplinkiniams buvo labiau suprantamas ir priimtinas fizinis sveikatos negalavimas, kaip kojos lūžis ar plaučių uždegimas, o ne dvasinės ir emocinės moters kančios. Gabija girdėjo patarimų mesti aktorystę ir neva tuomet liga atsitrauks, bet tokie bandymai laikytis atokiau nuo scenos ir vaidybos meno, ją ėmė dar labiau slėgti. Liko viena išeitis – išmokti gyventi su šiomis emocinės sveikatos pasalūnėmis ir išdrįsti apie tai kalbėti.Ved. Lavija Šurnaitė

Ar gali Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl invazijos į Ukrainą vieną dieną atsidurti Hagos teisiamųjų suole? Atrodo, kad ši perspektyva priartėjo prie realybės, Vokietijai parėmus specialiojo teismo idėją. Interviu su europarlementaru Petru Auštrevičiumi.

Žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip praėjusiais metais iškilo drabužio reikšmė politikoje.Energetikos ir technikos muziejuje lankytojams pristatoma nauja pastovios ekspozicijos erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Pristatydamas moderniausią Baltijos šalyse tokio tipo ekspoziciją – Virsmo salę, – muziejus plečia savo funkcijas ir tampa mokslo centru.Ryškiausius 2022-ųjų metų Prancūzijos kultūros įvykius apžvelgia mūsų bendradarbis Paryžiuje Ignas Zalieckas.Klasikos koncertų salės programa.Gruodžio 20 dieną pasaulį apskriejo žinia, kad Talibanas Afganistane uždraudė moterims siekti aukštojo mokslo. Per praėjusius metus tai jau ne pirmas moterų teisių pažeidimas po Talibano jėga atėjimo į valdžią 2021-aisiais. Kaip kis Afganistano visuomenė ir tarptautiniai santykiai po tokių apribojimų?Meno kriminalistika – žymiausi pasaulyje meno rinkos falsifikatai bei vagystės, smurtiniai ir vandaliniai nusikaltimai prieš meną, karo trofėjais tapę meno kūriniai. Apie tai pokalbyje su menotyrininke dr. Simona Skaisgire.Vienam žymiausių visų laikų dirigentui Lietuvoje, Petrui Bingeliui, šiandien būtų sukakę 80 metų. Šia proga su bendražygiais prisimename ryškiausius maestro darbus ir laiką kartu.Ved. Urtė Karalaitė

Dvejus metus poste esantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitas Lietuvos kariuomenės etapas – divizija. Pasak jo, tą leidžia planuoti dabar vykdomi pirkimai. Šiuo metu antras pagal populiarumą Lietuvos politikas neatsako į klausimą, ar dalyvaus prezidento rinkimuose.Ved. Deividas Jursevičius

Kaip išsikelti tikslus, kad jie nesugriūtų jau metų pradžioje?Ką antrąją Kalėdų dieną veikia užsienio šalių gyventojai?Pastaruoju metu apie viešojo transporto darbuotojus daugiausia girdėjome streikų kontekste. Kaip atrodo troleibuso vairuotojų diena, kurie, skirtingai nei daugelis, dirbs ir per šventes?Kokių dovanų darbuotojai tikisi iš savo darboviečių ir ar jų lūkesčiai išsipildė?10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuvos jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje. Per metus čia apsilanko daugiau nei pusė milijono lankytojų. Tačiau šaltojo sezono metu muziejaus erdvės ištuštėja. Kaip atrodo jūrų muziejaus gyvenimas žiemą ir kokie darbai verda, kol lankytojų nėra?Delfinų trenerė Greta Žigeu sako, kad šie gyvūnai - labai socialūs, bet turintys ir tvirtą charakterį. Kaip atrodo delfinų trenerio dienai ir kaip pavyksta užmegzti bendrą ryšį su gyvūnais?Rugsėjo pabaigoje aštuoni Lietuvos jūrų muziejuje slaugyti ruonių jaunikliai buvo paleisti į gimtuosius namus - Baltijos jūrą. Šįkart muziejaus biologai, dėka prie ruoniukų prikabintų siųstuvų, gali stebėti jų kelionę. Kur keliauja Luetuvos jūrų muziejuje sustirpėję jaunikliai ir kaip surinkta informacija biologams pasitarnaus ateityje?Baltijos jūros dugne tūno šimtai nuskendusių laivų, kuriuose - nemažai muziejinę vertę turinčių eksponatų. Tačiau iš daugiau nei šimto, saugomi yra tik 17. Kaip išsaugoti povandeninį paveldą ateities kartosm?Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos apžvalga.Gruodžio pradžioje Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai Marius Burokas, Donatas Petrošius, Laurynas Katkus važiuoja į Ukrainą, kur šalies sostinėje dalyvaus diskusijoje bei skaitymuose su Ukrainos rašytojais.Pasaulio įvykių apžvalga.Šokio trupė ULNA pristato šiuolaikinio šokio spektaklį regos negalią turintiems žmonėms. Anot kūrėjų, „Ribos” – tai pirmas toks pastatymas Lietuvoje, skirtas suaugusiųjų auditorijai. Iš Kauno pasakoja kolega Andrius Baranovas.Praėjusią savaitę nuvilnijo žinia apie išmestas knygas, kurios yra senovinės – daugelis jų buvo 19-tojo amžiaus ar net siekė 18-ąjį. Ką daryti su senovinėmis knygomis? O kaip atrodo tokių knygų restauracija?Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ baroko muzika ir šokėjų kūnais prabyla apie vertybes ir už jas kovojančias šių laikų idealistes. Ketvirtoji, savaitgalî îvykusi premjera džiugina teatro vadovus, kalbančius apie augantį ir stiprėjantį kolektyvą. Apie spektaklį „Dona Kichotė” pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Laidoje kalbėsime apie psichiatrijos mitus, kurie turi istotrinį pagrindą, tačiau neturi nieko bendra su šiandiena. Kaip atrodo psichikos sveikatos sritis šiandien? Kaip keitėsi per visus nepriklausomybės metus? Kodėl vis dar bijome psichiatrų? Apie tai laidoje su gygytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi. Laidą „Sveikatos kultūra“ FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Naujų nekilnojamojo turto projektų komunikacija dažnai stebina savo banalumu ir nuspėjamomis klišėmis. Atrodo, kad aplink mus dygsta tik kalvos, slėniai terasos ir rezidencijos. Tačiau tendencijos palaipsniui keičiasi. Jei prieš dešimtemtį buvo pabrėžiami gamtos, privatumo ir ramybės vaizdiniai, tai šiandien dažnai matome projektus pristatomus per miestietiško gyvenimo ritmo ir autentiškumo prizmę. Ar šias tendencijas diktuoja kintnatis pirkėjas, ar vystytojas? Ar NT reklama gali būti kūrybinga? Ir kokie iššūkiai laukia kuriant komunikacijos strategiją miestui? Apie visa tai kalbėsimės su komunikacijos, reklamos kūrybos ir prekių ženklų stratege Giedre Ona Šileikyte.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Jerome K. Jerome rašė, kad Vokietijoje nėra įstatymo, draudžiančio viešoje vietoje šaudyti iš lanko stovint ant galvos tik todėl, kad vokiečiams tai dar nešovė galvon. Atrodo, kad mums jau tuoj šaus. Bet ar tikrai tokio draudimo reikia? Kaip ir tūkstančių kitų?Ved. Aidas Puklevičius

Atrodo, kad rugpjūtis gamtai atseikėjo viską - šilumą, saulę, gal lietaus kai kur trūko. Kas toliau?Rugpjūčio 24-ją, per Šv. Baltrammiejų, išlydime gandrus. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis primena, kad rudeniop gamtos mylėtojai kviečiami į Žuvintą paukščių stebėti.Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius pasakoja, kad kitąmet po renovacijos lankytojus pasitiks naujos ir nematytos erdvės, viena iš jų – beveik 3000 kv. m dydžio egzotariumas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Jis yra sakęs, kad pagrindo kūrybiniam atsispyrimui ieško internete: medžioja keistą, įdomią, neretai su balsu(ais) persipynusią medžiagą. Atrasti, turint galvoje potencialaus turinio platybę, – sėkmės klausimas. Atrodo, pasisekė, regis, pavyko: elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris, didžėjus, taip pat aktorius, modelis, dailininkas bei tatuiruočių meistras Martynas Baranauskas birželio 10-ąją išleido naują albumą „Naktis Sudraskyta“. Šis, kaip pats užsiminė, yra jo gyvenimo refleksija.Pasikalbėjome apie gyvenimą ir leidinį, apie pastarajame skambančius jautrius, poetiškus lietuviškus tekstus (ir vieną ispanišką), apie tai, kas tą naktį sudraskė, kodėl albumas asmeniškai skaudus.Kalbino Inga Ramoškaitė

Nešienaujamos Vilniaus pievos šią vasarą tapo itin dažnai linksniuojama, galima sakyti jau nuvalkiota tema. Atrodo ką dar naujo galima pasakyti? Juk tokios pievos yra tik vienas iš daugybės dėmenų sprendžiant miesto biologinės įvairovės, lietaus vandens suvaldymo, mikroklimato ir gyvenimo kokybės klausimus. Bet diskusijos apie tai niekaip nesiliauja, tad greičiausiai audringa reakcija į nešienaujamą žolę nėra tik pokyčių sukeltas trumpas ažiotažas, bet kažkas kas miestiečiams iš ties rūpi, stipriai džiugina arba neramina. Kartu tai tampa socialine ir antropologine prasme įdomiu reiškiniu - kaip miestiečiai žiūri į juos supančią aplinką, ką laiko grėsme, kaip reaguoja į pokyčius ir ar jų balsas yra girdimas?Laidos viešnios yra kraštovaizdžio architektė Elė Kalvelė ir aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Opera ir džinsai? Atrodo nesuderinama? Tačiau Merkinėje įmanomi dar ne tokie dalykai. Merkinės fabrikas kviečia atvykti į operą, kurioje džinsai taps privalomu aprangos atributu ir operos dainininkams, ir klausytojams. Iškart po Joninių, birželio 25 dieną, 19 valandą Merkinės dvarvietės pievoje vyks nemokamas trijų operos solistų Rafailo Karpio, Šarūno Šapalo ir Laimono Pautieniaus pasirodymas „Opera su džinsais“. FM99 pokalbis su su Merkinės fabriko įkūrėju Vytaru Radzevičiumi.

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė. Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO. Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA. Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės. Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių. Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga

Naujausias pilnas juokų, protingų minčių ir prizų - siurprizų CMD epizodas, kartu su bičiulu, komiku Nedu Zimantu. Podcaste pakalbėjom, apie tai kaip atrodo tikras lietuvis. Mantas bandė įrodyti, kad nėra didelis, Kisliakas pasidalino savo viešbučių baime. Pažaidėm žaidimą "kiek šis jobnutas TikTokas turi peržiūrų?" Linksmai pasedėjom, pažvengėm ir pastūmėm, gero pirmadienio!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato unikalią patyriminę ekskursiją, pasakojančią į Klaipėdą bėgusių migrantų istorijas.Italijos lietuvė įveikė daugiau nei dešimt tūkstančių norinčių ir tapo viena iš Eurovizijos savanorių, kuri dirba su mūsų šalies delegacija. Kaip atrodo Eurovizijos savanorio diena?Ved. Paulius Selezniovas

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kalbame su Egle Vankeviče, pamenukų mama, kuri, nors jau sugrįžusi į darbus, nori pasidalinti mintimis apie tai, kaip gyveno, ką veikė, kas buvo sudėtingiausia ir kas labiausiai džiugino, kol buvo tuos ketverius metus namuose su vaikais, kaip organizavo ekskursijas ir pokalbius. Kodėl grįžtant į darbą po vaikų auginimo jautėsi pakėlusi savo kvalifikaciją? Ko išmokė, kaip pakeitė tapimas mama moterį, kuri anksčiau iš vis nenorėjo turėti vaikų? Gal sakyti „namuose“ ir nėra labai tikslu, nes Eglė iš tų žmonių, kurie mėgsta veikti. Nors ir buvo laikas, kai ji jatėsi įkritusi į savigailos ir aukos vaidmenį, bet likti jame nenorėjo, o šalia buvo ir vyras, kuris vis skatindavo išplėšti iš laiko auginant vaikus kuo daugiau kažko smagaus ir širdį paglostančio SAU. Kai pirmajam vaikui buvo pusė metų, Eglė sugalvojo vesti ekskursijas mamoms su vaikais vežimėliuose. Vėliau, kai per pusnis stumti vežimėlius pasidarė sudėtinga, organizuodavo pokalbius, kuriuose dalyvaudavo įvairių sričių specialistai. O atėjus pandemijai ir užsidarius namuose, prisimindama tuos pokalbius, parašė knygą „Apie ką kalba mamos“. Nors Eglės pasidalinimas, jog tie ketveri metai, praleisti diena iš dienos būnant su vaikais, jai atrodo vienas nuostabiausių laikotarpių jos gyvenime, gali skambėti pernelyg romantiškai, jų šeimos neaplenkdavo iššūkiai, nemiegotos naktys ir vaikų ligos. Na, viską jūs žinot, kaip ten su tais vaikais būna. Ir kartais būna tikrai sunku. Yra momentų, laikotarpių, kuriuos tiesiog turi išbūti. Bet kas galėtų paneigti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių? Pamenu, kaip su pirmagimiu ilgai kankinausi ir keikiau visą pasaulį, kad jis keliasi 6 val. ryto, o kartais ir dar anksčiau. O štai su dukra ankstyvi rytai labai patinka ir visai nevargina. Tam reikėjo vieno mažo pokyčio – vakarais eiti miegoti anksčiau. Kviečiu klausyti! Kalbėkime mamos, Marija

Atrodo, kad literatūros žanrų ir rūšių grynumas šiandien praranda prasmę – rašytojai vis dažniau kuria istorijas, išlipančias iš kanonų rėmų ir nepaiso literatūros tradicijai svarbių taisyklių. Ką šiandien vadiname romanu, novele ir eilėraščiu?Apie kintančius, nykstančius, supanašėjusius ir neišvengiamus literatūros žanrus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su literatūrologe Aušra Jurgutiene ir literatūros kritike, poete Lina Buividavičiūte.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Čekijoje rusakalbiai savaitgalį rinkosi į tūkstantinius mitingus prieš Putino karą Ukrainoje, aktyvistai Prahoje kraujo spalva nudažė laiptus, vedančius į Rusijos ambasadą. Apie čekų reakciją į karą Ukrainoje pokalbis su Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininku Tomu Krasausku.Apie verslo situaciją Ukrainoje, paramą ir pagalbą pabėgėliams ir kokia situacija privertė palikti Ukrainą pokalbis su Lietuvos – Ukrainos verslo klubo vadovu Andriumi Venckūnu.2004 m kovo 29 dieną Lietuva įstojo į NATO. Apie mūsų narystės svarbą šioje organizacijoje Rusijai tęsiant karą Ukrainoje su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.Atrodo, kad visi Lietuvoje susivieniję už Ukrainą, tačiau vis pasigirsta balsų, kad ukrainiečių vaikai atima vietas darželiuose iš lietuvių vaikų, o suaugusieji – darbo vietas. Kaip reaguoti į tokius pasvarstymus? Kiek juose realaus Lietuvos žmonių nerimo, o kiek čia tarpsta rusiška propaganda?Pokalbis su komunikacijos ekspertu Andriumi Baranausku ir Vilniaus miesto mero patarėju Karoliu Žukausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros žmogų karo akivaizdoje apima bejėgystės ir beprasmybės jausmas. Atrodo, kad viskas, ką mes darome ir kuriame, smurto, niekšybės, kančių ir mirties akivaizdoje, yra nesvarbu. Kaip įveikti šią dvasinę apatiją?Ką šiandien veikia ukrainiečių rašytojai, poetai ir muzikantai? Kaip ši karo patirtis pakeitė ukrainiečių literatūrą? Kokie tekstai gimsta sėdint apkasuose, girdint kaip aidi šūviai, matant kaip krenta bombos? Ką gali poezija žlegančių tankų akivaizdoje? Ir ką gali tankai padaryti poezijai?Kokios priežastys skatina Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmones analizuoti karo eigą ir kurti dienos įvykių iš fronto zonos suvestines? Ką mums byloja iš ukrainiečių į lietuvių kalbą verčiami karo baisumus patyrusių žmonių pasakojimai, publikuojami platformoje „War Stories From Ukraine“?Pokalbis su dainų autoriumi ir atlikėju Domantu Razausku, o taip pat – dviem poetais ir vertėjais Mariumi Buroku ir Vytu Dekšniu.Ved. Aurimas Švedas

Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas? Koks mokslinės tikrovės ir interpretacijos santykis jame? Kodėl istorinis kostiumas tampa populiariosios kultūros dalimi? Pokalbis su archeologe, VITA ANTIQUA vadove Daiva Steponavičiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Vengrijoje prasidėjo parlamento rinkimų kampanija. O Pekino žiemos olimpinės žaidynės – Vengrijai visų laikų sėkmingiausios. Apie tai su LRT radijo bendradarbe Vengrijoje Valdone Sakalauskaite–Mošdoci.Ką valgyti ir kaip valgyti, jeigu negalite vartoti produktų, turinčių gliuteno? Pokalbis su celiakija nuo kūdikystės sergančia Indre Juknevičienė. Begliuteninę mitybą taip pat aptarsime su dietologe Evelina Cikanavičiūte.Kaip atrodo svajonių mokykla? Apie pastato pritaikymo galimybes tiek vaikų, tiek mokytojų poreikiams kalbėsime su architektu Roku Kilčiausku ir Vilniaus vicemeru Tomu Gulbinu.Lietuviškas startuolis sukūrė pleistrą žvynelinei gydyti. Verslininkas Aurimas Mazūras sako, kad pandemijos sąlygomis žmonės galės mažiau laiko praleisti gydymo įstaigose – pacientui pakaks namuose užsidėti pleistrą.Ved. Urtė Korsakovaitė