Podcasts about moterys

Klastinga liga žurnalistei Daivai Ausėnaitei, kaip ir daugeliui kitų pacientų, buvo diagnozuota ne iš karto. Išsėtinė sklerozė Daivą jau ligoninėje vėl suvedė su Ana Staševičiene, Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininke, kurią anksčiau buvo kalbinusi pati. Moterys susidraugavo ir jau daug metų veikia kartu.Studijoje skamba juokas, nors kalbamės apie labai jautrius ir asmeninius dalykus: ką jaučia ir išgyvena pacientai, susirgę išsėtine skleroze, kaip mokosi „susidraugauti“ su šia liga? Ar įmanoma žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, Lietuvoje gyventi kokybiškai šiandien, kokios kylančios problemos labai svarbios? Kaip šiais metais „Feniksai“ pasitiks Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną Lietuvoje – pokalbis laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Pavardes be priesagų gali turėti ne tik susituokusios moterys. Nuo 2003 m. galima rinktis ir neutralias pavardes su galūne -ė, kurios nenurodo šeiminės padėties, o rinktis jas gali ir netekėjusios, ir ištekėjusios moterys, pvz., Kazlauskė.

Šį sekmadienį Lenkijoje vyks prezidento rinkimai, laikomi svarbiais šalies politinei ateičiai. Dabartinis prezidentas Andžejus Duda baigia savo antrąją kadenciją ir kandidatuoti nebegali - Lenkija turės naują vadovą. Kaip ir minėjau - pirmasis prezidento rinkimų turas jau sekmadienį.Lietuvoje siūlomas pilotinis projektas, kuriuo būtų išbandyta galimybė pratęsti pradinį ugdymą iki šeštos klasės. Pokyčius inicijuoja organizacija Švietimas numeris vienas, tačiau Švietimo, moksli ir sporto ministerija jį kol kas vertina atsargiai, nors ministerijos pritarimo reikia, kad tas pilotinis projektas būtų paleistas.Pabėgėlių iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos integracija esą užsiimantys rusijos piliečiai vyras ir žmona darbuotojams nemoka atlyginimo. 7 darbuotojos kreipėsi į Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją. Pastaroji verslininkus iš rusijos įpareigojo ne tik sumokėti darbo užmokestį, bet ir atlyginti netesybas. Dabar darbuotojos viena po kitos gauna šaukimus į teismą. Teistis panoro atlyginimų nesumokėjęs darbdavys. Moterys sako, kad jis pinigų advokatams samdyti turi, o už darbą joms sumokėti neranda.Vakar Stambule įvyko pirmasis per trejus metus tiesioginis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas.Eurovizijos antrojo pusfinalio rezultatai.Ved. Liuda Kudinova

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad susitarimas dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti pasiektas tik per tiesiogines JAV prezidento Donaldo Trampo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybas.Pabėgėlių iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos integracija esą užsiimantys rusijos piliečiai vyras ir žmona darbuotojams nemoka atlyginimo. 7 darbuotojos kreipėsi į Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją. Pastaroji verslininkus iš rusijos įpareigojo ne tik sumokėti darbo užmokestį, bet ir atlyginti netesybas. Dabar darbuotojos viena po kitos gauna šaukimus į teismą. Teistis panoro atlyginimų nesumokėjęs darbdavys. Moterys sako, kad jis pinigų advokatams samdyti turi, o už darbą joms sumokėti neranda.Minint Vaiko dieną ekspertai sako, kad tai puiki proga pasikalbėti apie tai, su kokiais išbandymais ir kokiomis problemomis susiduria vaikai.„Eurovizijos“ dainų konkurso finale išvysime grupę „Katarsis“.„Geriausia diena gyvenime“, – trumpai savijautą apibūdina grupės „Katarsis“ lyderis vokalistas Lukas Radzevičius.Ved. Darius Matas

Pokalbis su animatoriumi ir tratlonininku Meinardu Valkevičiumi, ketinančiu perplaukti Baltijos jūrą – 350 km. nuo Švedijos iki Lietuvos.Klimato kaitos rubrika. Menininkas Evaldas Jurčiukonis interjero objektus kuria iš medienos atliekų, sako tokiu būdu jaučiasi gaminantis be kaltės.Moterys, gimdžiusios pernai metais kviečiamos užpildyti klausimyną apie savo patirtis. Tai daroma jau penktą kartą. Apie tai kalbamės su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos nare Lina Gabrijolavičiene.Gegužės 6-oji minima kaip diena be dietų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atsako į klausimus apie dietų veiksmingumą.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie demografinės krizės ženklus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 procentų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu. Nors demografinė krizė kelia nemažai klausimų, tarp jų – kaip išlaikyti pensijų ar sveikatos apsaugos sistemas, kai smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, – vienareikšmiško atsakymo kol kas nėra.

Moterų vaidmuo politikoje, ypač taikos derybose, vis dar yra palyginti mažas. Lygybės šiuose procesuose trūksta nepaisant to, kad yra įrodymų, jog moterų dalyvavimas taikos procesuose yra naudingas, o jų dalyvavimas užtikrina tvaresnę taiką. Klausykite plačiau.

Spaudos apžvalga.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga „Chaoso fone ir tilto vizija“.Fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“.Kotryna Zylė – Europos Sąjungos literatūros premijos nominantė.Nors klimato kaita veikia visus, tačiau jos pasekmės ne visuomet pasiskirsto vienodai tarp skirtingų visuomenės grupių. Pasauliniai tyrimai rodo, kad moterys dažnai patiria stipresnį neigiamą klimato kaitos poveikį.Šiandien Vilniaus universiteto doktorantai susirungs Trijų minučių disertacijos konkurse, kur kiekvienas turės vos tris minutes ir vieną skaidrę, kad paprastai ir įdomiai papasakotų apie savo disertaciją anglų kalba.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke išrinkta Agnė Jokšė.Nacionalinis diktantas šiandien jau 15-ą kartą suburs visus kalbos entuziastus ir pakvies pasitikrinti savo rašybos įgūdžius. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt skambės 11 val.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Angoros ožkas Panevėžio rajone, Mickiemės kaime Beata Norvilė augina kartu su mama Gražina Vildzevičiene. Moterys atvykstančių laukia su edukacinėmis programomis, pačios mėgaujasi laisvai vaikštančių gyvūnų draugija, o iš išskirtinės vilnos savo rankomis kuria rankdarbius. Anot jų, vis daugiau žmonių domisi Angoros ožkų vilna - mohera ir galimybe daiktus kurti savomis rankomis.Šilutės rajone aptiktas ir likviduojamas paukščių gripo atvejis – signalas kitiems ūkininkams. Iš šiltų kraštų jau grįžtantys paukščiai bėdų gali parskraidinti ir nedideliems ūkiams, ir komerciniams paukštynams. Apie reikalavimus vištų priežiūrai, prevenciją ir ekonomines grėsmes – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.Kurtuvėnų regioniniame parke veikia gamtos mokykla. Ji apsupta miškų ir veikia pagal senąsias žemaičių tradicijas pastatytoje sodyboje. Čia vyksta etnokultūros renginiai, organizuojamos edukacinės programos, stovyklos, gyvena kelios vištelės. Apie visa tai pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šiandien laidoje dar kartą sugrįšime prie Trijų Karalių dieną paskelbtos žinios apie Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas bei dėl atradimo kilusias kontroversijas. Laidoje vieši Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Darius Baronas.Užsienio spaudos apžvalga: moterų vaidmuo Vatikane (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).Sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS pasakojimas apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie krikščionių vienybę šiandien.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Robotas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Kaip jaučiasi moterys architektės šiandieninėje Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais jos susiduria kuriant, gaunant užsakymus arba valdant procesus? Kokie stereotipai vis dar gajūs, ir kokį kelią iki šios situacijos nuėjome? Laidoje Žmogus ir Miestas apie tai kalbamės su architektūros istorike, VU dr. Marija Drėmaite, architekte KTU docentė Gražina Janulytė–Bernotiene ir architekte, G.Janulytės-Bernotienės studijos partere Guoda Zykuviene.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Moterų verslumui žemės ūkio sektoriuje skatinti dėmesio vis dar per mažai. Projektu ,,GrassCeiling” siekiama moterims padėti įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria norėdamos įgyvendinti inovacijas žemės ūkio verslo srityse. Projekte dalyvauja moterys iš 9 šalių, o Lietuvoje į komandą yra susibūrusios 8 moterys, siekiančios pokyčių, augimo. Vienas didžiausių iššūkių, kaip suderinti šeimos poreikius su verslo plėtojimu. Kalbės projekto ,,GrassCeiling” lyderė Vida Dabkienė ir ūkininkės: Justė Jankauskaitė, Rasa Prusakova ir Lina Vyšniauskaitė.Laukiant didžiųjų metų švenčių, prasminga yra susikurti jaukią aplinką, ypač jeigu tai yra daroma pačių sukurtais gaminiais. Kaip patiems susikurti Advento vainiką, papasakos gėlių ūkio ,,Sophia gardens“ įkūrėja Daina Mackonė.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ ūkininko Vaido Virkščio patirtis, kaip po ilgų metų pragyventų užsienyje jis visgi grįžo į Pakruojo rajoną ir įkūrė šakočių kepimo verslą.Ved. Rūta Simanavičienė

Gruodžio mėnesio „Kaunas pilnas kultūros“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos architektų sąjungoje simboliškai atverta nauja kultūrinė erdvė – „Architektūros galerija“, kurios oficialią kūrybinę pradžią žymi paroda „Moterys architektūroje!“;Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras;Klasikos koncertų salės rekomendacijos;Šiandien prasideda Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiama „Savo muziejaus savaitė“, skirta paminėti tarptautinę žmonių su negalia dieną. Pokalbis su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskyte - Jurašiene;Kauno arkivyskupijos Carito dienos centras „Ateik“, skirtas benamystę patiriantiems asmenims, lapkritį minėjo 10-ąsias veiklos metines. Neseniai dienos centro „Ateik“ lankytojai pradėjo gaminti namų formos raktų pakabukus. Ateities planuose – socialinės dirbtuvės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė;Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras apie Berlyne, Vokietijoje, įvykusį festivalį „No Limits“;Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Virginia Woolf. „Savas kambarys“. Vertė Lina Būgienė, išleido leidykla „Charibdė“.„Savas kambarys“ – esė, parašyta dviejų pranešimų „Moterys ir literatūra“ pagrindu, analizuojanti moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Pasitelkusi istorinę perspektyvą, V.Woolf taikliai parodo įvairias kliūtis, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. Ji padaro iš pirmo žvilgsnio kuriozišką, tačiau pagrįstą išvadą: kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Savas kambarys“. Vertė Lina Būgienė, išleido leidykla „Charibdė“.„Savas kambarys“ – esė, parašyta dviejų pranešimų „Moterys ir literatūra“ pagrindu, analizuojanti moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Pasitelkusi istorinę perspektyvą, V.Woolf taikliai parodo įvairias kliūtis, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. Ji padaro iš pirmo žvilgsnio kuriozišką, tačiau pagrįstą išvadą: kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Savas kambarys“.Vertė Lina Būgienė, išleido leidykla „Charibdė“.„Savas kambarys“ – esė, parašyta dviejų pranešimų „Moterys ir literatūra“ pagrindu, analizuojanti moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Pasitelkusi istorinę perspektyvą, V.Woolf taikliai parodo įvairias kliūtis, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. Ji padaro iš pirmo žvilgsnio kuriozišką, tačiau pagrįstą išvadą: kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

14-ika moterų skiautinyje įamžino 76 Šiaulėnų seniūnijos Radviliškio rajone vietovardžius. Dalis jų išnykę kaimai, kiti - dar tik nykstantys. Prie tų, kurie jau išnykę – prisiūtas tik tai liudijantis medinis užrašas. Moterys jo įsiuvinėti nedrįso, su viltimi, kad gal kurie atsikurs. Nepaisant liūdesio, kad kaimai nyksta, kūrėjos - Birutė Arbušauskienė, Vida Sakalauskienė, Almutė Petrylienė, Aurelija Kudulytė - dalijasi įspūdžiais ir sentimentais, kurie užplūdo darbuojantis.Šiais metais Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulu pasidabinęs Onuškio miestelis Trakų rajone vietos gyventojus bei atvykstančius svečius tikisi nudžiuginti naujomis iniciatyvomis, taip pat ilgalaikiais profesionalaus meno projektais. Rudenį duris atvers nauja galerija, o neseniai buvo pristatyta didelio formato dailės darbų lauko ekspozicija. Apie iniciatyvas ir kasdienius darbus pasakoja Onuškio seniūnijos seniūnė Zita Aniulienė ir Onuškio bendruomenės pirmininkė, kultūros darbuotoja Liuda Korsanovienė.Senas ar naujas motociklas – transporto priemonių entuziastui Tadui Šablinskui visai nė motais. Jis Panevėžio rajone esančiose dirbtuvėse prie bet kurio gali prikabinti lopšį, atnaujinti dizainą ir įprastą motociklą paversti unikaliu, niekur nematytu.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“.Ved. Laima Kreivytė

XVII a. Europos moterų kompozitorių kūryba; nežinomi to paties XVII a. anglų instrumentalistai, kuriuos prikelia Baroko muzikos smuikininkė Rachel Podger; švedų „hipnodžiazo“ kvartetas; šiuolaikinis estų kompozitorius Jüri Reinvere; armėnų nacionalinės muzikos mokyklos įkūrėjas Komitas ir jo šokiai fortepijonui; džiazo pianisto Brado Mehldau variacijos Bacho klavyrinių kūrinių temomis.Ved. Domantas Razauskas

22 metų ugniagesys gelbėtojas iš Alytaus Airydas Balynas per 7 dienas baidare perplaukė Nemuną nuo Druskininkų iki Kuršių marių. Iš viso vaikinas įveikė beveik 435 km. Kaip atrodo toks plaukimas?Kiek Lietuvos žmonėms įdomūs Europos Parlamento rinkimai ir ar jie ketina juose atiduoti savo balsą?Ar gali moterys su intelekto negalia kurti šeimą ir susilaukti vaikų? Naujausios apklausos duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad moterų su intelekto negalia nėštumą galima nutraukti be jų sutikimo, o daugumos požiūriu joms apskritai nevalia gimdyti.Ved. Edvardas Kubilius

Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokios pastarųjų metų industrinio paveldo tendencijos Lietuvoje ir koks neišnaudotas muziejų potencialas?„Moterys, esančios galios pozicijoje, taip pat gali elgtis labai toksiškai“, – kalbėdama apie viename Dresdeno teatre pristatomos pjesės turinį, pastebi jaunosios kartos lietuvių teatro režisierė Laura Kutkaitė.Ko tikėtis iš naujausios Dmitrijaus Krymovo spektaklio premjeros uostamiestyje?Iki kovo 8 dienos tęsiasi LUX Europos kino savaitė.Savaitgalį Panevėžyje vyko Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų atvirasis čempionatas.Anykščių Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre veikia Anykščių krašto tautodailės paroda.Kiek Suomijos kultūrinė žiniasklaida panaši į Lietuvos?Klaipėdos dramos teatre nuo šiandienos pradeda veikti paaugliams skirta teatro studija.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.1972-ieji lietuviams asocijuojasi su Romo Kalantos susideginimu. Airiams – su neramumais Derio, arba Londonderio mieste Šiaurės Airijoje. Kauno menininkų namų rezidentė Roisín McGuigan savo kūryboje jnagrinėja atminties ir jos įamžinimo problematiką.Lietuva Pasaulio dosnumo indekse užima 109-ąją vietą, tarp Europos šalių esame antri nuo galo. Kas padėtų fiziniams asmenims Lietuvoje tapti aktyvesniais aukotojais ir įsitraukti į filantropinę veiklą? Pokalbis su Šveicarijos St.Galleno universiteto profesore Giedre Lideikyte Huber.Prieš 4 metus „Metų žodžiu“ anglakalbėse šalyse tapo „covid“, praėjusiais metais rinkimuose dominavo dirbtinį intelektą apibūdinančios frazės ir žodžiai. Kas žodį padaro „metų žodžiu“?„Kai kultūros operatoriai, nusimesdami atsakomybę, negalvoja apie sklaidą ir naujų auditorijų įtraukimą, atrodo, kad jie atitrūkę nuo realaus pasaulio“, – sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis, parengusi Vilniaus knygų mugės inspiruotą komentarą.„Moterys, esančios galios pozicijoje, taip pat gali elgtis labai toksiškai“, – kalbėdama apie viename Dresdeno teatre pristatomos pjesės turinį, pastebi jaunosios kartos lietuvių teatro režisierė Laura Kutkaitė. Su kokiomis nemaloniomis patirtimis ji susidūrė, ten ruošdamasi premjerai?„Ar turėtume nugriauti sovietinius paminklus? Nemanau, tai būtų švaistymas. Nemanau, kad ukrainiečių armija naikina rusišką įrangą, ji gana naudinga karo įkarštyje. Paminklai bėgant laikui gali keisti prasmę“, – akcentuoja garsus britų architektūros kritikas, knygos „Galios architektūra“ autorius Deyanas Sudjičius. Kaip architektūrą išnaudoja įvairūs režimai ir kaip šiandieninės demokratijos turėtų elgtis su architektūroje uždokuotu ideologiniu palikimu?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ar orbitoje atsirandantys palydovų spiečiai gali užtikrinti interneto prieigą net pačiose atokiausiose vietose?Kokie svarbiausi naujojo Samuelio Bako muziejaus logotipo akcentai?Vytautas Bikulčius apžvelgia Antonio Munozo Molinos romaną „Vienas minioje“ ir Catherineʼa Cusset romaną „Laimės apibrėžimas“.Kaune prasideda frankofonijos mėnuo.Kokie tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai?Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekia režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.Medijų rėmimo fondas praeda skelbti konkursus finansinei paramai gauti.Ved. Marius Eidukonis

Kodėl moterys nevadovauja statutinėms tarnyboms? Šiandien atsakymo į šį klausimą bus ieškoma tarptautinė konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“. Lietuvoje yra apie 19 tūkstančių teisėsaugos pareigūnų, iš jų – beveik šeši su puse tūkstančio moterų.65 proc. respondentų Lietuvoje pažįsta žmonių, kurie yra patyrę įvairių rūšių smurtą artimoje aplinkoje, atskleidžia apklausa. Vis dėlto ne apie visus atvejus aukos prabyla. Reprezentatyvią internetinę apklausą IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. Kaip paskatinti patiriančius smurtą žmones ar jį pastebinčius prabilti?Saulės elektrines įsirengę gyventojai šią savaitę pasijuto it lenktynėse - kas pirmas pateiks paraišką paramai gauti. Aštuoni milijonai eurų paskirstyti vos per kelias valandas, tačiau dar tiek pat liko nusivylusių. Tokio susidomėjimo nesitikėjo ir paramos skirstytojai. Plačiau apie viską - Marius Jokūbaitis.Švietimo aktualijos. Ministras Gintautas Jakštas.Artimuosiuose Rytuose įtampa ir toliau kyla - Vašingtonas sako, kad situacija regione pavojingiausia per pastaruosius kelis dešimtmečius. Tačiau po atakos prieš amerikiečių karius Jordanijoje Jungtinės Valstijos žada dar vieną smūgių virtinę priešams. Tuo metu Jordanija dažnai buvo vadinama stabilumo sala regione ir strategiškai svarbia Vakarų sąjungininke - visgi tęsiantis karui Gazos ruože Vakarų parama Izraeliui kelia vis daugiau pykčio, ir vis ryškiau primena istorines nuoskaudas.Ved. Rūta Kupetytė

Kai aplink daug nerimo, nežinios, gąsdinančios informacijos, laidoje priminimas apie tai, kaip svarbu nepamiršti rūpintis savo psichine bei emocine sveikata, ir apie tai, kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti.Savo patirtimis dalinasi Dalia Ruplėnienė - koučerė, holodinamikos mokytoja, asmeninio efektyvumo trenerė – ir Gitana Platakytė - režisierė, prodiuserė, saviugdos praktikų moderatorė.Moterys pasakoja, kaip mokosi priimti tai, ką siūlo gyvenimas, nesvarbu, kas tai bebūtų – skaudžios netektys, kelionės, pažinimai, kūryba. Ir apie tai, ką galėtume padaryti visi dėl to, kad gyvenimas judėtų džiazo ritmu.„Kūnai mums suteikia galimybę gyventi, atpažinti kitame save, džiaugtis, žaisti gyvenimą, režisuoti, muzikuoti, žodžiu, DŽIAZUOTI!” - sako pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nors apie žmogaus teises kalbame labai daug, problemų taip pat išlieka labai daug. Kokia žmogaus teisų padėtis Lietuvoje yra šiandien? Kaip ji keičiasi? Kokios didžiausios problemos, kurias būtina spręsti nedelsiant?Prieš porą mėnesių prasidėjus „Hamas“ ir Izraelio karui, suaktyvėjo antisemitizmas, įvairaus pobūdžio pasisakymai, nukreipti prieš žydų tautą, skriejo ir iš Lietuvos politikų lūpų. Dalis Lietuvos žmonių savo aplinkoje vis dar nenori matyti romų. Ką daryti, kad visuomenė priimtų ir suprastų šias dvi Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas?Moterys su negalia vaikų turėti negali. Arba priešingai - lai gimdo, nors pati to daryti nenori. Tokių ir panašių pasisakymų išgirstame ir šiandien. Kaip valstybė ir visuomenė turėtų padėti moterims su negalia užtikrinti jų reprodukcijos teises?Beveik prieš dvejus metus Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gyvenantiems rusams pradėta lipdyti penktosios kolonos etiketė - visuomenė kelia klausimą dėl šių žmonių lojalumo Lietuvai, rusiškai kalbantys žmonės replikų susilaukia tiesiog gatvėje. Ar įmanoma Lietuvoje sugyventi su šia tautine bendrija?Ved. Edvardas Kubilius

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Tyrime dėl Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojų įvykdyto turto pasisavinimo ir galimos korupcijos sulaikyta 12 asmenų, jie įtariami pasisavinę per 600 tūkst. eurų, taip pat gavę daugiau kaip 100 tūkst. eurų kyšių.Liberalų sąjūdžio valdyba spręs, ar skųsti teismo nuosprendį, kuriuo partija nuteista dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Taip pat svarstys, ar kelti kandidatą prezidento rinkimuose. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad jei nekandidatuos Viktorija Čmilytė Nielsen, savo kandidatūrą kels jis.Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai nusprendė nedalyvauti Šiaurės Makedonijos sostinėje prasidedančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikime, nes į jį atvyks Rusijos ministras Sergejus Lavrovas.Austrija panašu, rado sprendimą, ką daryti su neonacių traukos vieta tapusiu Hitlerio namu šalies vakaruose, Braunau prie Ino mieste- jį per dvejus metus žadama perdaryti į vietinę policijos nuovadą. Pasak Austrijos Vidaus reikalų ministerijos, naujoje nuovadoje galėtų dirbti iki 50-ies pareigūnų, įsikurtų mokymų pareigūnams žmogaus teisių temomis centras. Nors vietinė bendruomenė palaiko sprendimą pastatą rekonstruoti, dalis aktyvistų nemano, kad nuovada yra tinkama pastato paskirtis.Moterys mokslininkės atkreipia dėmesį į Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų konferencijoje vieno akademikų išsakytas seksistines pastabas apie moteris mokslininkes ir jų karjeros perspektyvas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vėl Tie Patys #166 apie Garfildą, užminuotas mokyklas ir ką pletkina moterys by Negyvas Eteris

Vilniuje itin lėtai važiuodamas garbaus amžiaus vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį ir dar kurį laiką ją vežė ant kapoto. Nuo kitų metų vyresnio amžiaus vairuotojai sveikatą privalės tikrintis dažiau nei dabar. Kokio amžiaus ir kokio sveikatos būklės žmonės jau nebeturėtų vairuoti? Diskutuoja gydytojas prof. Julius Kalibatas ir LRT RADIJO klausytojai.Moterys konferencijoje Taujėnų dvare aptaria, su kokiais iššūkiais jos susiduria šiandienos visuomenėje.Ar reikėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją? Tokią diskusiją paskatino patyrusios slaugytojos iš Vilniaus Laimos Baršauskienės pareiškimas, kad jeigu būtų jos valia, eutanazija jau šiandien būtų įteisina.Ved. Edvardas Kubilius

Naktį iš pirmadienio į antradienį planuotas skrydis iš Tel Avivo Ben Guriono oro uosto su Izraelyje įstrigusiais lietuviais nukeltas šiam rytui.Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkauskas sako, kad svarstomos visos galimybės, kaip sugrąžinti Izraelyje įstrigusius lietuvius. Neatmetamas ir karinių oro pajėgų įsitraukimas. Išvykti negalintys Lietuvos piliečiai raginami kreiptis į ambasadą.Vis daugiau šalių stiprina saugumą, baiminantis, kad gali pasitaikyti išpuolių prieš žydų bendruomenės narius po didžiausios per pastaruosius metus palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ atakos prieš Izraelį.Pastarosiomis dienoms Lietuvoje stipriai atšalo ir temperatūra dienomis daug kur nebesiekia dešimties laipsnių šilumos. Ar jau reikėtų pradėti šildymo sezoną – ką jūs manote apie tai?Rubrikoje „Verslas iš širdies“ V.Urbonaitė pakvietė pokalbiui „Our Pocket Hero“ verslo įkūrėją S.Koncytę ir vieną pirmųjų klienčių S.Gavorkienę. Moterys pasidalino, kas svarbu cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir kaip Simonos kuriami ir siuvami rūbai keičia jų kasdienybę.Vis daugiau šalių stiprina saugumą, baiminantis, kad gali pasitaikyti išpuolių prieš žydų bendruomenės narius po didžiausios per pastaruosius metus palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ atakos prieš Izraelį.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris sako, kad jo daugiabučio būklė labai prasta, tačiau nepavyksta organizuoti renovacijos dėl administratoriaus aplaidumo. Namo administratorius kalba, kad trūksta iniciatyvos iš pačių gyventojų. Ką verta žinoti senų, dar nerenovuotų daugiabučių gyventojams?Ved. Rūta Kupetytė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - mados redaktorė iš Florencijos Aistė Šuliokaitė.Gegužės pabaigoje Balchašo lagerio teritorijoje atidengtas memorialas Lietuvos Ukrainos politiniams kaliniams ir Japonijos karo belaisviams. Minint okupacijos ir genocido dieną, pasikalbėkim, kokie dar istorinės atminties įamžinimo ženklai esti toje šalyje, kodėl svarbus ryšys su Kazachstanu, koks likimas Rusijos Federacijos teritorijoje esančių atminties ženklų, ir kokie apskritai mūsų istorinės atminties įamžinimo prioritetai. Istorinės atminties ir įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti? Tokį klausimą kelia elgsenos ekonomistė dr. Agnė Kajackaitė, kuri sako, kad tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl savo knygoje „WO/MEN“, kurią pirmiausia parašė angliškai, o dabar ji išleista ir lietuviškai, mokslininkė meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje.Remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

ČIA TIK TARP MŪSŲ: ką slapta daro visos moterys? by Negyvas Eteris

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“.„Lazario moterys“ – knyga, pasakojanti dvidešimtojo amžiaus istoriją nuo jo pradžios iki mūsų dienų. Tai šeimos saga, kurios centre atsiduria pagrindinis veikėjas našlaitis Lazaris Lindtas, turintis neįtikėtinų gabumų fizikai bei chemijai. Lindtas, sovietinio mokslo šviesulys, tampa ir centrine trijų moterų likimų figūra. „Lazario moterys“ – tikras romanas, įrodantis, jog vis dar įmanoma aistringai, protingai ir originaliai pasakoti apie meilę, neapykantą, aistrą ir pasibjaurėjimą, apie istoriją, karą ir mokslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

ČIA TIK TARP MŪSŲ: Ką vyrai pastebi moteryse, bet pačios moterys ne? by Negyvas Eteris

Metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios - kaip karas paveikė ukrainiečių ir pasaulio žmonių emocinę sveikatą? Laidoje ir apie moteris kariuomenėje bei fronto linijose. Taip pat - apie gresiančią ekologinę katastrofą bei karo įtaką Ukrainos sportui.Ved. Karolina Panto ir Paulius Selezniovas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbiai su Švedijoje, Šveicarijoje, Australijoje gyvenančiais lietuviais apie tai kaip jie švenčia Vasario 16-ąją ir kaip gyvendami svetur stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę.Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriku dr.Dariumi Juodžiu apie 1949 metais Vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pasirašytą deklaraciją, kuri buvo labai svarbi Lietuvos valstybės tęstinumui.Vasario 15-16 dienomis Ukrainos atstatymui skirtoje parodoje „Rebuild Ukraine“ pristatomi ir Lietuvos Ukrainoje įgyvendinami projektai. Kokie jie? Pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu.Kokios moterys prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Apie tai Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Signatarės pirmame plane“. Pokalbis su ja ir Istoriku dr. Norbertu Černiausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

“ČIA TIK TARP MŪSŲ” #5 su Aistė Kabašinskaite ir Gelmine Glemžaite! Svečiuose Milda Noreikaitė. www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris