Podcasts about daivos

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris klausia, ką daryti jei iš anksčiau yra likę nepanaudotų vienkartinių transporto bilietų, įsigytų su studentiška nuolaida.Žemaitijos sostinė Telšiai garsėja meškų skulptūromis. Masčio ežero pakrantėje šį pavasarį pristatyta dar viena bronzinė meškutė - skirta skautams.Kokius verslus kuria į Lietuvą gyventi atsikraustę užsieniečiai? Siekiant padėti talentams atrasti naujas galimybes, užsieniečių relokacijos ir integracijos centre „International House Vilnius“ nuo šiol bus teikiamos nemokamos verslo ir finansų planavimo konsultacijos.Šiandien - žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės filmo apie prof. Vytautą Landsbergį „Pokalbininkė ir profesorius“ premjera. Dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę.Ved. Darius Matas

Daivos Čepauskaitės radijo pjesė „Pupos”. Režisierė Danutė Juronytė., garso režisierė Indrė Stakvilė, vaidina aktoriai Danutė Juronytė ir Leonardas Zelčius. 2003 m.

Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės arklių, turi 18 ha iš kurių dauguma pievos, bet augina ir pluoštinių kanapių. Ekologiškai užauginti, sertifikuoti pluoštinių kanapių produktai skirti sveikatai stiprinti ir maistui gardinti.Vilniuje vykęs Agromaisto forumas - didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Jame susiburia politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Šiemet miesto rotušėje buvo apie 300 svečių, tiesiogiai transliacijas stebėjo daugiau kaip 2000 žiūrovų. Kokia tokio renginio nauda Lietuvai, ką apie jį turėtų žinoti žemdirbiai? Pasakoja viena iš forumo organizatorių – “Agri food Lithuania” vadovė Kristina Šermukšnyte Alešiūniene.Pastaraisiais metais Žuvinto biosferos rezervate stebimas pilkųjų žąsų daugėjimas, o šiemet užfiksuotas neįtikėtinas rekordas. Žąsų, palyginus su pernai, padaugėjo beveik 100 kartų. Spalio mėnesį jų suskaičiuota 52 000! Kodėl, ką tai reiškia? Atsako rezervato vyr. ekologas Arūnas Pranaitis,. Ved. Arvydas Urba

Putino karas Ukrainoje: Chersono regiono administracijos vadovas paskelbė, kad Rusijos kariai užėmė miestą. Chersonas - pirmas svarbus Maskvos pajėgų laimėjimas per savaitę. Ukrainos Gynybos ministras Aleksejus Reznikovas teigia, kad šalies kariuomenė sėkmingai atremia Rusijos karių atakas ir kad atėjo laikas didinti spaudimą priešui, kuris prarado iniciatyvą. Bet atakos tęsiasi. Paryčiais Kyjivo centre smogė dvi raketos. Atakuojamas ir Charkivas bei Charkivo sritis. Mariupolio meras sako, kad septintoji karo diena buvo sunkiausia iš visų. Pokalbiai su ukrainiečių žurnalistais Charkive ir Kyjive, ekspertų įžvalgos apie galimus scenarijus , kaip Vakarai padeda ar privalo padėti Ukrainai gintis, koks NATO vaidmuo šiame kare ir kiek mes, Baltijos šalys, galime jaustis saugiai?Kokia Vakarų kartu su Lietuva strategija Rusijos kare Ukrainoje? Pokalbis su Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgiryte.Kaip Lietuva priima karo pabėgėlius iš Ukrainos? Nuo karo bėgantys ukrainiečiai prieglobstį rado Utenos rajone. Dešimt moterų ir trylika vaikų apsistojo Sudeikių daugiafunkciniame centre.„Verslo laike“ klausime ar pasaulis gali gyventi be Rusijos išteklių?Ukrainoje veikia lietuviško kapitalo parduotuvių tinklas "Novus". Kijeve šis tinklas turi 90 maisto parduotuvių, 65 iš jų po pauzės vėl ketinama atidaryti, nors miestas yra apšaudomas. Parduotuvių tinklo projekto vadovas G.Pavalkis papasakos apie maisto prekių tiekimą ir prekyba karo zonoje.Rubrikoje „LRT Faktai“ - Lietuvoje daugėja iniciatyvų kovoti su Rusija partizaninėmis priemonėmis internete. Ar tai sąžininga ir ar jungtis prie jų?„LRT GIRDI“ pasiekė vilnietės Daivos skundas, kad važiuodama autobusu Vilniuje ji turėjo klausytis vairuotojo garsiai leidžiamos rusiškos muzikos. Į LRT besikreipusi moteris sako, kad vairuotojas muzikos neišjungė net paprašytas. Vilniaus vadovai tvirtina, kad pagal taisykles jokia muzika negali skambėti, kad girdėtųsi keleiviams. Vilniaus meras akcentuoja, kad miestas nori tokios rusų kultūros, kuri neša taiką ir bendradarbiavimą.Ukrainai visas pasaulis reiškia palaikymą, teikia pararamą įvairiausiais būdais. Muzikai taip pat: LRT KLASIKA subūrė Lietuvos muzikus specialiam Ukrainos palaikymo koncertui „Mūsų muzika prieš karą“.Ved. Gabija Narušytė

Daivos Nurievos gyslomis teka ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių kraujas. Jos sutuoktinis – rusas. Šeima bandė kurti gyvenimą Rusijoje, ten gimė ir jų pirmagimis, kurį jie pavadino kunigaikščio Gedimino vardu, sužavėti Lietuvos istorijos. Tačiau gyvenimas Rusijoje ėmė slėgti – auganti Kremliaus propaganda ir laisvės ribojimai išginė iš šios šalies. Daivos šaknys atvedė šeimą į Lietuvą, tačiau Ukrainoje liko jos mama, kuri šiandien išgyvena akistatą su karu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Biržų rajone 60 daržovių rūšių dera Daivos ir Arūno Giedrikų ūkyje, kuriame išsaugotos geriausio šalyje ekologinio daržininkystės ūkio tradicijos. Valgytojai tiesiog ūkyje gali susipažinti, kaip auginamos ekologiškos daržovės.Subtilūs namų papuošimai, įvairioms progoms sveikinimo atvirukai, verpstės, juostos ir margučiai – tai tik dalis į du albumus sudėtų karpinių iš popieriaus nuotraukų. Tradicinio karpymo amato puoselėtoja, atestuota meistrė šakietė Meilutė Andriukaitienė šio meno mokėsi iš mamos ir močiutės.Gesinti miškų gaisrus Ispanijoje padeda ūkininkai.Ved. Regina Montvilienė

Skambant kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio ir Juozo Gruodžio muzikai rinksime Jūratės ašaras.Visiems ir dideliems ir mažiems, pasiilgusiems Baltijos jūros ošimo, – Daivos Čepauskaitės žodžiais perpasakota legenda apie Jūratę ir Kastytį. Spektaklį įgarsino garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, režisavo Inga Tamulevičienė, personažus kūrė aktoriai : Margarita Žiemelytė, Lina Budzeikaitė, Sigitas Kubilius, Povilas Adomaitis, Aldona Janušauskaitė, Judita Urnikytė, Edita Zizaitė, Giedrius Arbačiauskas, Monika Bičiūnaitė ir Renata Tarosaitė.Vedėja Kolombina

Labas labas! Kaip ir minėjau praeitoje laidoje, keletą paskutinių epizodų įvairiomis sveikatingumo temomis įrašėme su „Sportis“ studijos kineziterapeutėmis Santa ir Daiva, tad visiems, kam aktualu - sekite mus, klausykite ir dalinkitės su visais, kuriems ši informacija praverstų. O šiandien pratęsiame ir kiek detaliau nagrinėjame nėštumo ir pogimdyvinį periodą bei galimus kūno pokyčius. Plačiau apie ką aš čia: 1. Ką turėtų papildomai žinoti besilaukianti moteris apie savo kūną ir jo pokyčius. 2. Apie „diastasis recti“ - tiesiojo pilvo raumens prasiskyrimą, bei kokios ribos yra norma, o kada jau reikia sunerimti (duosiu užuominą: pasirodo ši problema gali kamuoti ir vyrus nieko šiems nė neįtariant). 3. Apie tai, kokią įtaką šios būklės turėjimas turi likusiam mūsų kūnui, jeigu nieko su tuo nedarysime. 4. Apie veiksnius, kurie galėtų pagelbėti dar nėštumo metu, kad išvengti šios būklės ar bent ją palengvinti. 5. Kaip reikėtų namų sąlygomis pamatuoti, ar nėra išsiskyręs tiesusis pilvo raumuo. 6. Kokiais pratimais galima sau padėti namų sąlygomis. 7. O kokie pratimai atvirkščiai - blogina situaciją. 8. Šiek tiek apie pačios Daivos patirtis nėštumo, pogimdyvinio periodo metu bei kaip atrodė šie du etapai. Taigi, paklausom!

Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Vaikų radijo teatre premjera. Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Vaikų radijo teatre premjera. Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Klausysimės teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės paskaitos „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai“. Ji apžvelgs teatro dešimtmečius iki mūsų dienų, nusakys, kas kuriam laikotarpiui būdinga. Anot lektorės, nors teatro menas trumpalaikis, kai kurie spektakliai įsimenami ilgam. Šimtametė mūsų teatro raida rodo, kad neilgai truks sugebėjome pasiekti europinį lygį. Teatro dešimtmečiai išryškina reikšmingiausias problemas, asmenybes, kūrinius.Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.

Klausysimės teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės paskaitos „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai“. Ji apžvelgs teatro dešimtmečius iki mūsų dienų, nusakys, kas kuriam laikotarpiui būdinga. Anot lektorės, nors teatro menas trumpalaikis, kai kurie spektakliai įsimenami ilgam. Šimtametė mūsų teatro raida rodo, kad neilgai truks sugebėjome pasiekti europinį lygį. Teatro dešimtmečiai išryškina reikšmingiausias problemas, asmenybes, kūrinius.Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražūs eilėraščiai“, Viktorijos Prėskienytės-Diawaros „Bėgimas į nežinią: afrikietiški apsakymai“.Apie gražią sukaktį pasitinkantį Kauno valstybinį lėlių teatrą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Rytų ekspresą.

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražūs eilėraščiai“, Viktorijos Prėskienytės-Diawaros „Bėgimas į nežinią: afrikietiški apsakymai“.Apie gražią sukaktį pasitinkantį Kauno valstybinį lėlių teatrą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Rytų ekspresą.

Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė, kelių poezijos rinkinių autorė. 2005 m. už knygą „Nereikia tikriausia būtina“ tapo Poezijos pavasario laureate. Daivos Čepauskaitės kūryboje dera saviironija, kandumas ir lyrizmas, humoras ir šiandienos kritika. Klausysimės jos eilėraščių iš įvairių rinkinių. Skaito autorė.

Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė, kelių poezijos rinkinių autorė. 2005 m. už knygą „Nereikia tikriausia būtina“ tapo Poezijos pavasario laureate. Daivos Čepauskaitės kūryboje dera saviironija, kandumas ir lyrizmas, humoras ir šiandienos kritika. Klausysimės jos eilėraščių iš įvairių rinkinių. Skaito autorė.

„Metų knygos rinkimai“: Daivos Čepauskaitės pjesių knyga „Aš tave užmiršau“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie Metų žodžio rinkimus. Rašytojo Justino Žilinsko knyga vaikams „Kaukas Gugis ir kerų karas“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Ot-Kionigsburgo pilį Prancūzijoje.

„Metų knygos rinkimai“: Daivos Čepauskaitės pjesių knyga „Aš tave užmiršau“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie Metų žodžio rinkimus. Rašytojo Justino Žilinsko knyga vaikams „Kaukas Gugis ir kerų karas“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Ot-Kionigsburgo pilį Prancūzijoje.

„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke.Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.

„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke.Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.

Vilniaus neįgaliųjų dienos centro Gyvojo skaitymo teatro vadovė Rūta Drąsutytė-Čepienė pristato Daivos Čepauskaitės ir Arvydo Lebeliūno pjesę „Žalias, žalias obuoliukas“, kurią skaito sunkiausios negalės atlikėjai.

Vilniaus neįgaliųjų dienos centro Gyvojo skaitymo teatro vadovė Rūta Drąsutytė-Čepienė pristato Daivos Čepauskaitės ir Arvydo Lebeliūno pjesę „Žalias, žalias obuoliukas“, kurią skaito sunkiausios negalės atlikėjai.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Daivos Čepauskaitės radijo pjesė „Pupos”. Režisierė Danutė Juronytė.

Daivos Čepauskaitės radijo pjesė „Pupos”. Režisierė Danutė Juronytė.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“.

Daivos Čepauskaitės pjesė, laimėjusi 1-ąją vietą radijo pjesių konkure.

Daivos Čepauskaitės pjesė, laimėjusi 1-ąją vietą radijo pjesių konkure.

Šioje laidoje pristatysime knygą, kuri jau kelis mėnesius nesitraukia iš perkamiausių knygų dešimtuko. Dar praėjusių metų pabaigoje pasirodė teatrologės Daivos Šabasevičienės pokalbių knygą "Valentinas Masalskis: ieškant teatro", kurią išleido leidykla "Tyto Alba".

Šioje laidoje pristatysime knygą, kuri jau kelis mėnesius nesitraukia iš perkamiausių knygų dešimtuko. Dar praėjusių metų pabaigoje pasirodė teatrologės Daivos Šabasevičienės pokalbių knygą "Valentinas Masalskis: ieškant teatro", kurią išleido leidykla "Tyto Alba".