Podcasts about nijol

Nijolės Drungilaitės pjesė „Dviese“. Režisierius Povilas Gaidys, garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktoriai Nelė Savičenko ir Vytautas Anužis. 2003 metais.

Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.Ved. Rūta Simanavičienė

Nijolė Indriūnaitė. „Coliukė“ (Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais). Teksto aut. ir rež. Nijolė Indriūnaitė, g. rež. Sonata Jadevičienė, komp. Faustas Latėnas. Vaidina teatro „Lėlė“ aktoriai: Bronė Braškytė, Dalius Butkus, Lijana Muštašvili, Elvyra Piškinaitė. 2015 m.

Nijolė Laurinkienė, Anete Bajāre-Babčuka. „Saulė – dangaus karalienė“. Vilnius: Aukso žuvys, 2023. Skaito aktorė Valda Bičkutė.

Laida skiriama sesers vienuolės Nijolės Sadūnaitės atminimui. Legendinė asmenybė, plačiausiai žinoma mūsų laisvės kovotoja, žmogaus teisių gynėja, antisovietinio pogrindžio dalyvė. Jos istorija galėtų priminti ir šventųjų gyvenimus, ir smagų nuotykių filmą su visais jo elementais.Daug metų niekaip neįveikta represinių struktūrų. Tarp šios vienuolės ginklų buvo krikščioniškos dorybės, drąsa, užsispyrimas. Dar labiau – humoro jausmas ir juokas.Tokią Nijolę Sadūnaitę atpažįstame ir archyvinėje „Mažosios studijos“ laidoje, 1994 m. rudenį parengtoje Vaidoto Žuko. Dabar kartojami to įrašo fragmentai.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Rokiškio rajone šešių metrų eglutę savo rankomis iš nėrinių sukūrė būrelis moterų ir vienas vyras. Tam prireikė beveik metų. Eglė Bajorų kaimą puošia ne tik didžiųjų metų švenčių proga, bet ir minint klubo „Vidudienio damos” 20 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pasakoja klubo narė, režisierė, iniciatyvi moteris Nijolė Čirūnienė bei „Lėlių namų“ įkūrėja Dalia Ziemelienė.Šiaudiniai žaisliukai Lietuvoje – vieni seniausių eglutės papuošimų, kurie šiuo metu išgyvena Renesansą. Tautodailininkė Jorė Jurgita Treinytė iš Kaišiadorių rajono ne tik veda šių žaisliukų gaminimo edukacijas, bet ir pristato jų atsiradimo bei raidos istoriją. Taip pat Kaišiadorių kraštas ruošiasi iš Tauragės perimti Lietuvos kultūros sostinės titulą, tad aptarti ir pasiruošimo iššūkių kupiniems metams procesai.Panevėžio rajone, Miežiškių miestelyje, jau dešimtmetį veikia kalėdinių žaisliukų muziejus. Ekspozicijoje – ne tik įvairius laikmečius atspindintys žaisliukai, bet dar jau ir atvirukai. Ar per pastarąjį šimtmetį keitėsi sveikinimai ir palinkėjimai, pasakoja muziejininkė Violeta Karklytė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kun. Arnoldas Valkauskas kalbina seserį Nijolę Sadūnaitę. Tėvas Pijus Jonui Pauliui II sakė: „Kai susitiksi su lietuviais, pasakyk, kad jokia kita tauta neturi tiek šventųjų kankinių kaip Lietuva“. Ką duoda tinkamas tėvų pavyzdys? Koks būna žmogus be Dievo? Kaip reikia mylėti gyvenime sutiktus žmones? Kur rasti stiprybės, kai būna sunku?

Nijolė Drungilaitė. „Dviese“. Režisierius Povilas Gaidys, garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktoriai Nelė Savičenko ir Vytautas Anužis. 2003 m.

Nijolė Kepenienė. „Lietinių šeima“. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Ką reiškia mūsų visuomenėje būti mere? Laidoje aiškinamės su Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės mere. Ji politikoje dalyvauja apie 30 metų, aktyviai įsitraukia į visuomenines veiklas. FM99 laidoje ,,Drąsa būti lydere“ pasakoja apie drąsa būti politikoje šiomis dienomis ir su kokiais stereotipais susiduriame.  ,,Nemažai metų dirbu jau mere. 3-ąją kadencija iš eilės esu renkama pirmame ture ir žmonės pasitiki, tuo ką darau, ką veikiu. Dirbu su didele meile, atsakomybe ir šie dalykai man yra svarbūs”, – FM99 pasakoja Birštono merė. 

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ kviečia aiškintis šokio „ne pa aiškinamumą“. Kaip pajusti šokį, kas šokio maištininkai ir kokią istoriją šokėjai kuria?„Spalvų muzikos“ orkestras, subūręs negalią turinčiuosius, šiemet mini jau 25-erių metų sukaktį. Kuo prasmingas šis unikalus kolektyvas Lietuvoje?Lietuvos aviacijos muziejus Lituanicos skrydžio 90-metį pažymi pačiais įvairiausiais renginiais, kuriuos vienija tema HEROJAI 2023.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta Vilučių šeimos moterų kūrybos darbų paroda. Nijolės Vilutienės, Emilijos Liobytės-Vilutienės ir Emilijos Vilutytės-Balas paroda pavadinta „Trys moterys“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kompozitorė Raminta Šerkšnytė.Ved. Gabija Narušytė

Nijolė Jankutė. „Užsispyręs cukriukas“. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Sangrūda, Lietuvos mažoji kultūros sostinė, kviečia prisiminti buvusią Lietuvos–Lenkijos sieną. Senasis pasienio rokadinis kelias mena laikus, kai „Geležinė uždanga“ neleido patekti į Europą. Dar ir šiandien galima matyti spygliuotos vielos sienos fragmentus, stulpus.Į ekskursiją su ketrurračiu ir džipu palei pasienį kviečia Arvydas ir Asta Verbaliai su dukra Vaida iš Rūdninkų kaimo.Sangrūdoje poezijos vakarams ir susitikimams duris atvėrė Evaldo ir Nijolės Silickų sodyba.Angelė Bapkauskienė, Sangrūdos kultūrinių veiklų organizatorė, kviečia aplankyti Lietuvos mažąją kultūros sostinę.Istorikas Alvydas Totoris, Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, supažindina su Kalvarijos istorijaVed. Jolanta Jurkūnienė

Minijos kaime (Šilutės r.) - tik vienas stambus ūkis. Kiti gyventojai užsiima turizmu arba įsikūrę naujakuriai, kurie statosi namus šeimos poilsiui. Senbuvių ir naujakurių kaimo ateities vizijos skirtingos. Apie ūkininkavimo ypatumus Minijos kaime pasakoja Nijolė ir Teodoras Mišeikiai bei Minijos kaimo seniūnaitis Jurgis Gečas.Prosenelių sodybos atminčiai Laima Kalėdaitė Girionių kaime (Vaišvydava, Kaunor.) augina daugiau nei 60 rūšių jurginų. Renginių režisierė puoselėja idėją, kad atvykstantys galėtų ne tik pasigrožėti gėlėmis, bet ir įsiamžinti įdomiose fotosesijose bei patirti antidepresinę jurginų žiedų terapiją.Rubrikoje „Verta žinoti“ - „Jūrų muziejus“ (Salako miestelis, Zarasų r.), labiausiai nuo jūros nutolęs muziejus apie jūrą. Visi eksponatai įdomūs, bet tai, jog dalis jų surinkta pačiame Salake, tikrai intriguoja. Pasakoja pati muziejaus įkūrėja, 96–erių Vida Žilinskienė.

Nijolė Jankutė. Pasaka „Blynų karalius“. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Alytaus miesto taryba patvirtino sporto klubų vertinimo kriterijus bei nustatė jų finansavimo tvarką. Sporto klubų vertinimą atliko speciali komisija, vadovaujama tarybos narės Nijolės Makštutienės, pagal tarybos nustatytus kriterijus. Vertinimo kriterijai buvo: 1. Sporto projekto aktualumas ir reikšmingumas alytiškiams (iki 25 balų). 2. Sporto projekto veiksmingumas, poveikis tęstinumas (iki 20 balų). 3. Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas (iki 15 balų) 4. Sporto projekto valdymas – valdytojo patirtis ir kompetencija (iki 15 balų). 5. Sporto projekto viešinimas, komunikacija internetiniame puslapyje, socialiniuose tinkluose bei kitos priemonės, pvz. mobilieji stendai (iki 15 balų). 6. Komandos užimta vieta pirmenybėse (5–10 balų).

Tikriausia vienintelę Lietuvoje, daugiau kaip 1000 kiaušinių laikiklių kolekciją sukaupė Nijolė Čirūnienė iš Rokiškio rajono Bajorų kaimo. Įdomius, linksmus, išradingus eksponatus galima apžiūrėti, nuotaikingų istorijų apie juos išgirsti ne tik Velykų proga.Vienas ryškiausių Šv. Velykų simbolių yra verba. Tai iš augalų šakelių ir gėlių padaryta puokštė. Vilniaus rajone, Kriaučiūnų kaime gyvenanti Olia Kunicka verbas riša jau keturiasdešimt metų. Jos kurtos verbos padovanotos net popiežiams Jonui Pauliui II ir Pranciškui.Ožiukų mokykla – Ingos ir Sauliaus Navlickų sumanymas išradingai ne tik vaikus supažindinti su ūkiniais gyvūnais, pristatyti išskirtinį Nemuno slėnio gamtos kampelį. Šakių rajone Kukarskės kaime esanti edukacinė klasė, nedidelė įvairių veislių ožkų banda, kelios avys traukia lankytojus ištisus metus.Ved. Arvydas Urba

Pokalbis su baltų religijos ir mitologijos žinove Nijole Laurinkiene apie baltų religiją, pagoniškos ir krikščioniškos religijų sandūrą, ryšį su šių dienų gyvenimu ir apie žygeivių klubą „Romuva“.Ved. Valentinas Mitė

„Mano brangioji Nili, aš abejoju, ar kada nors sugebėsiu Tau atsilyginti ir atsidėkoti už šį Paryžių, persunktą tavuoju jaukumu. Gal pakaks tik švelniausių gyvenime prisiminimų“, – taip 1948 metų gruodžio 30 dieną rašytame laiške mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašė pro geležinę uždangą į Vakarus prasiskverbęs ir Paryžiuje kuriam laikui apsistojęs partizanas Juozas Lukša. Šiandien išlikę judviejų laiškai – 136 Juozo rašyti Nijolei ir 71 Nijolės siųstas Juozui – išleisti atskira knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“.Su knygos sudarytoja Laima Vince kalbėjomės apie tai, kaip Juozas ir Nijole susipažino, kokiomis aplinkybėmis rašė vienas kitam laiškus, kaip jie galiausiai išliko, nors abu vienas kitam buvo pasižadėję juos sunaikinti. L. Vincė taip pat pasakoja apie tai, kodėl Nijolė Bražėnaitė manė, kad jos atvaizdavimas Jono Vaitkaus filme „Vienui vieni“ kuria klaidingus stereotipus apie tarpukario Lietuvos moteris. Be to, laidoje išgirsite unikalų garso įrašą, kuriame pati Nijolė Bražėnaitė Laimai Vincei pasakoja apie tai, kaip jos mama Konstancija nacių okupacijos metais iš Kauno geto išgelbėjo du vaikus.Ved. Donatas Puslys

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Prisimename anapilin iškeliavusį tapytoją ir rašytoją Leonardą Gutauską.Panevėžio rajone įkurta pirmoji šalyje porceliano galerija.Kaip Miuncheno džiazo klubo „Unterfahrt“ publika pasitiko lietuvišką džiazą?Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro darbuotojai apkaltino vadovą Liudą Andrikį mobingu. Kaipšią situaciją vertina pats vadovas, Klaipėdos miesto savivaldybė ir mobingo ekspertai?Ignalinos krašto muziejuje veikia menininkės Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda.Kultūros centrų vadovai susirinkę į kasmetinę sueigą aptarė kylančius iššūkius ir pradėjo ieškoti būdų, kip juos spręsti? Kokius problemų sprendimų būdus matos patys kultūrininkai ir Kultūros ministerijos atstovai?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Rugsėjo pradžioje sostinėje vykusioje mugėje buvo galima sutikti nemažai žemės ūkio produkcija prekiaujančių ūkininkų. Kaip sako Šiaulių rajono pieno ūkio šeimininkė Nijolė Šopienė, sūrių pardavimas mugėje leidžia atsitiesti po sunkaus pandeminio laikotarpio, kai pieną tekdavo išvežti į supirkimo punktą.Nuo darbo banke iki fotografijos. Kupiškio rajone esančiame Šaukliškių kaime su šeima įsikūrusi Dalė Virbickienė nestokoja pozityvaus mąstymo ir tikina, kad ramybę ir saugumą rado kaime, o veiklų, kai turi noro ir drąsos, niekuomet netrūksta.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 15 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nijolės Drungilaitės radijo pjesė „Dviese“. Režisierius Povilas Gaidys. Garso režisierė Indrė Stakvilė Ehrhardt.Vaidina aktoriai Nelė Savičenko ir Vytautas Anužis.Spektaklis įrašytas 2003 m.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė su šūkiu „Nauja realybė – naujos formos“ apdovanoja geriausius metų bibliotekininkus.„Savicko paveikslų galerija“ kviečia į dar vieną parodą iš ciklo „Pasakojimai“. Tai Jūratės Mykolaitytės kūrinių paroda „Tapyba“, o menininkės paveikslų herojai – miestas ir architektūra.Ciklo „Koncertas vienam“ finalinis akordas jau šį vakarą: pandemijos įkvėptą LRT KLASIKOS koncertų ciklą vainikuos boso-baritono Almo Švilpos ir pianistės Nijolės Ralytės koncertas LMTA Klaipėdos fakultetų salėje.Tęsiame ciklą „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“. Šiuokart pažintis su amerikiečių kompozitore Florence Price.Muzikos maniaku save vadinantis saksofonininkas Simonas Šipavičius instrumento nepaleidžia regis nė akimirkai: grupės „Sheep Got Waxed“ ir kitų ansamblių dalyvis stebina muzikos pasaulį savo kūrybiniais ieškojimais džiazo muzikoje ir sako, kad „„Muzikoje viskas įmanoma“. Apie laisvę muzikoje, atradimus ir fanatizmą – Simonas Šipavičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Ciklą „Koncertas vienam“ penktadienį užbaigs boso-baritono Almo Švilpos ir pianistės Nijolės Ralytės koncertas iš Klaipėdos. Pokalbis su solistu – apie sugrįžimą į sceną po septynių mėnesių pertraukos, įspūdingą Olando vaidmenį ir tai, ką reiškia dainuoti gimtojoje Klaipėdoje.„Tęsiame pokalbių su pasaulio lietuviai ciklą „4 milijonai“ ir šiandien keliaujame į pietryčių Švediją, į Hiogano miestą, kur jau kelis dešimtmečius gyvena ir dirba menininkė iš Lietuvos Dalia Lopez Madrona. Su dailininke, knygriše Dalia Lopez Madrona kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.„Niekada nesiekiau būti rimtu menininku, rimtu žmogumi ar kalbėti rimtai“, – viename interviu yra pasakojusi iliustruotoja, dizainere ir tiesiog knygų mylėtoja save vadinanti Greta Alice. Apie jos meilę dailei, knygoms ir muzikai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Gerūta Griniūtė ir Laima Slepkovaitė prisimena legendinį džiazo pianistą Chick Corea.Kas bendra tarp urbanistikos ir kompiuterinių žaidimų? Pieštukas. KTU doktorantė Ingrida Povilaitienė gyvenime derina šiuos iš pirmo žvilgsnio skirtingus polius. Kalbina Kotryna Lingienė.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021-uosius paskelbė graikų literatūros metais. Pamatus Europos literatūrai padėjusi kalba supaprastėjo, o patys graikai šiuolaikinę savo literatūrą mano esant pilkojoje zonoje.Partizano Juozo Lukšos-Daumanto „Laiškai mylimosioms“ išleisti dar 1993 m., tik be mylimosios Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės atsakymų. Tačiau Nijolė visus laiškus išsaugojo. Pirmą kartą jų susirašinėjimą publikuoti ruošiasi rašytoja Laimai Vincė, su ja kalbasi Adomas Zubė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie karantino poveikį kultūrai.Pasaulyje: JAV poetės Amandos Gorman fenomenas, apie neeilinį instrumentą – vandenynų kriauklės trimitą ir galeriją Himalajuose, kur iš alpinistų atliekų bus gaminami meno kūriniai.Poetė ir filosofė Aušra Kaziliūnaitė pristato poezijos knygą „Jūros nėra“. Pokalbis apie eilėraščius, poezijos meistrystę ir kodėl taip sunku parašyti dedikaciją savo knygos skaitytojui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Laidoje - ilgametė vadovų paieškos ir atrankos profesionalė Nijolė Kelpšaitė. Tema: Vadovo atsakomybė, kai niekas už nieką neatsako.

Klausysimės kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės Ciklo "Zodiako ženklai", kurį atliks LRT vaikų choras, aktoriai Vytautas Širka ir Undinė Nasvytytė,Muzikinė dėžutė. Ved. Kolombina

Kalėdos jau atėjo, bet dar neišklausėme nuostabios Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano ir Piotro Čaikovskio pasakos apie Mariją ir Spragtuką. Tad taip ir padarysim, atsisėsim patogiai ir išklausysim senos kaip pasaulis kalėdinės pasakos į kurią būtinai pakvieskite ir tėvelius, turėsite didelį malonumą su visa šeima. Girdėsime 1967-aisi metais atliktą įrašą, kuriame skambės Vytauto Kybarto, Nijolės Strazdūnaitės, Algirdo Zalansko, Onos Knapkytės ir Nijolės Gelžinytės balsai.Vedėja KolombinaKnapkytė Ona LIETUVAAktorius

Ne vienas mieliau renkasi pirmąsias lietuviškas nei atvežtines iš Graikijos ar Egipto braškes. Kiek metų ir kantrybės prireikė Širvintų rajono ūkininkui Dariui Šepkui, kad baigiantis gegužei jo šiltnamiuose imtų nokti braškės? Senjorams, kurie buriasi į bendruomenes, groja, dainuoja ir keliauja, karantinas nelengvas išbandymas. Kaip jo metu Sekmines švenčia Vilnius rajono Melkio bendruomenė? Kodėl jos įkūrėja Zina Gineitienė tikina, kad Lietuvą išgelbės kaimas? Ved. Nijolės Baronienė.

Laidos viešnia – signatarė, aktorė Nijolė Oželytė. Dabar dar vadinama Senjorų sukilimo iniciatore. Vyresnio amžiaus žmones vis garsiau reiškia pasipiktinimą dėl diskriminuojančių karantino sąlygų. Ved. Deividas Jursevičius

Siekdami aiškesnio dialogo su valdžios atstovais, menininkai kasdien renkasi sudainuoti tylią dainą ir „pastovėti už kultūrą“ centrinėse miestų aikštėse.Karantinas leido naktiniam klubui įsikurti ir tiesiogiai transliuoti muziką šokėjams galerijose ir muziejuose. Bet kaip šokti vienam namuose ir kaip groti ne šokėjams, o kamerai?Menotyrininkė Aistė Paulina pasakoja, kaip amerikiečių miuzikle „Sunday in the park with George“ atsiskleidžia prancūzų dailininko Georges Seurat kūryba ir gyvenimas.Džiazo muzikantas, pianistas Dainius Pulauskas karantine pasitinka 60-metį.Apie drag kultūrą Lietuvoje su platformos „Balaganza“ įkūrėjais Vytaute Strumilaite ir Tomu Alenčikovu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Kauno modernizmą.Pasaulyje: Pulitzerio premijos garso žurnalistikos projektui „This American Life“ ir rašytojui Colsonui Whiteheadui.Ilgametė „Šiaulių krašto“ žurnalistė, rašytoja Nijolė Koskienė sako, kad karantino patirtis kūryboje jos nedomina – savo knygose ji renkasi aprašyti amžinas temas. Humoreskose autorė analizuoja brandžios moters gyvenimo akimirkas ir nesistebi, kad jos knygas moterys perka ne po vieną, o dešimtimis – lengvo ir žaismingo kalbėjimo sudėtingomis temomis lietuvių literatūroje trūksta. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Nijolės Indriūnaitės pjesė „Coliukė“ H. Ch. Anderseno pasakos motyvais.Vaidina Vilniaus teatro „Lėlė“ aktoriai. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Kompozitorius Faustas Latėnas.

Alfonso Nykos Niliūno 100-etis. Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis“. Dudos Paivos lėlių teatras. Skulptūros užsienio atlikėjams Vilniuje. Vytauto Petrulio archyvas – dovana Lietuvai. Mo paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Sandro Bozzolo filmas apie menininkę Nijolę Šivickas. Liublino unijos 450-osios metinės. Kultūros renginiai. Ved. Laima Ragėnienė.

„Sudijoje 50” lankosi etnologė, senosios baltų kultūros žinovė Nijolė Laurinkienė. Kaip krikščioniški ir senovės baltų mitologijos motyvai susilieja lietuviškame Kalėdų šventime? Kiek senosios baltų kultūros išliko viena ar kita forma, kuo tai mums svarbu? Laidą veda Valentinas Mitė.

Nijolės Jankutės pasaka „Blynų karalius”.Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Artūro Jendovickio fotografijų paroda „Privatus miesto peizažas“, kurioje autorius kviečia pažvelgti pro privačių butų, buvusių ar esamų galios struktūrų, švietimo įstaigų ar ambasadų langus ir pamatyti Vilniaus miestą iš naujos perspektyvos. Šeimos dramą „Paukštininko sūnus“ festivalyje „Scanorama“ pristatęs režisierius Richardas Hobertas pasakoja apie tai, kaip legendos perteikia šiandienos pasaulio problemas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Nacionalinė J. Basanavičiaus premija šiemet bus teikiama mitologei ir tautosakininkei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą. Pokalbis su N. Laurinkiene apie jos tyrinėjimų aktualumą šiandienos visuomenėje.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Prūsijos karalių Frydrichą II-ąjį. Kultūros renginių anonsas. Ved. Austėja Kuskienė.

Pasirodžius naujausiai habilituotos mokslų daktarės Nijolės Laurinkienės monografijai „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“,tarėmės su gerbiama tyrinėtoja pasikalbėti apie dangų ir senąją baltų jo sampratą. Tačiau įvyko tai, kad tuo pat metu būtent jai už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą buvo paskirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Laidoje kalbama apie žodžio dangus etimologiją, jo vaizdinius – analogijas su buitiniais daiktais, mariomis, akmeninį dangų, dangaus „ganyklas“, dangaus ir Dievo sąsajas ir pan. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Ūkio naujienos. Gaisras Alytuje skaudžiai smogė Nijolės ir Juozo Slavinskų šeimos pieno ūkiui. Jau savaitė kaip 44-ių karvių pienas išpilamas į mėšlidę. Zarasų rajone, Dusetose, įkurtas žvėrynas stebina gyvūnų įvairove. Ved. Regina Montvilienė.

2019-uosius Seimas yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Pratizaninis karas prieš sovietų okupaciją išryškino daugelį pasiaukojusių laisvės kovotojų. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas tarp jų užima ypatingą vietą. Jis net vadinamas ketvirtuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Paskaitą apie jį skaito Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė. Ji sako, kad rėmėsi Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės (tai Jono Žemaičio marti) straipsniu „Generolo Jono Žemaičio vaidmuo partizaniniame kare".

Vienintelio profesionalaus improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai šį savaitgalį pradeda naują sezoną. Teatro meno vadovas Kirilas Glušajevas atskleis improvizacijos paslaptis. Iš Kolumbijos grįžęs buvęs Bogotos meras Antanas Mockus papasakos apie filmą, sukurtą apie jo mamą Nijolę Ščivickas. Vilniaus dokumentinių filmų festivalį atidarantį filmą — „Nijolė“.Su japonų meno kolektyvu teamLab kalbėjosi Vita Ličytė. Jų skaitmeninės instaliacijos padeda pamatyti praeitį, dabartį ir ateitį.Apie praėjusį savaitgalį tarptautiniame menų festivalyje „Plartforma“ rodytą meninio kolektyvo iš Danijos „Recoil Performance Group“ performansą-instaliaciją „Mass–Bloom Explorations“, sukėlusią dalies žiūrovų pasipiktinimą, su jo atlikėja kalbėjosi Indrė Kaminskaitė.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros temų apžvalga.O paskutinėje laidos dalyje – sėsime pakalbėti apie laisvą, ekstatinį šokį. Su Laisvo šokio vakaro organizatorėmis režisiere Kamile Gudmonaite ir choreografe Kamile Pundziūte ir kūno ir judesio terapeute Rita Karklyte kalbėsime, kaip mums gali padėti laisvasis šokis. Vedėjas Adomas Zubė.

Šiandien prasideda jau 26-ąjį kartą Lietuvoje vyksiančios Europos paveldo dienos.Pristatyta nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno architektūrinė idėja – Tautos namai.Filmas „Nijolė“ – apie Kolumbijoje gyvenusią menininkę Nijolę Šivickas. Interviu su vienu iš vadovų konferencijos „Lūžio taškas“ pranešėjų, bendrovės „Topo grupė“ valdybos pirmininku Aurelijumi Rusteika.Socialinė iniciatyva „Padirbtuvės". Savaitės svarbesnių politinių įvykių apžvalga. Belgų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad oro tarša vaikams gali pakenkti dar jiems negimus. Prieš 150 metų gimė Juozas Tumas-Vaižgantas – viena iš ryškiausių XX a. pradžios pusės asmenybių – rašytojas, kunigas, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Švietimo ekspertės, profesorės Vilijos Targamadzės rytiniai įpročiai. Ką skaito igametis ambasadorius ir užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis? R. Miliūtės komentaras. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Prasideda Europos paveldo dienos, kurių šiųmetė tema „Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“. Pokalbis su Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru. Choras „Jauna muzika“ ir Šventojo Kristoforo kamerinis orkestras kviečia į koncertą „Atsigręžk, kai tamsumos šešėliai kris“ Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Vakaro programoje pirmą kartą Lietuvoje suskambės kūrinys „Adomo rauda“. Apie jo autorių, žymųjį Arvo Pertą bei naujojo kūrinio išskirtinumą pasakoja kompozitorius Mykolas Natalevičius. „Kultūra spaudos puslapiuose“. Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE pristato naują parodą „Romantizmo amžius“: pirmą kartą bus eksponuojami privačioje kolekcijoje sukaupti leidiniai. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Vilniaus dokumentinių filmų festivalį atidarys režisieriaus Sandro Bozzolo filmas „Nijolė“. Tai filmas apie Kolumbijoje gyvenusią lietuvę menininkę Nijolę Šivickas bei jos ryšį su sūnumi, Kolumbijos politiku Antanu Mockumi. Kodėl kino kūrėjai nusprendė papasakoti viešumos vengusios skulptorės istoriją? Kodėl menininkė pyko ant sūnaus, kad šis daug laiko skiria politikai ir kokią įtaką jo žinomumas darė judviejų santykiams? Pokalbis studijoje su Kolumbijos politiku, matematiku ir filosofu Antanu Mockumi ir filmo prodiusere Dagne Vildžiūnaite. Klaipėda ruošiasiasi 1-ajai viešojo meno trienalei. Pokalbis su renginio iniciatoriumi, menotyrininku Ignu Kazakevičiumi apie gatvės meno svarbą, formuojant miesto identitetą. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Nijolės Miliauskaitė eiles skaito Dagna Juknaitė.

Nelengvas Prienų r. ūkininkės Nijolės Litvaitienės gyvenimas, ne kartą aplinkybės vertė keisti darbovietes. Visą laiką dirbo mėgstamą darbą: su gyvuliais, yra tapusi geriausia melžėja šalyje. Dabar laiko 11 karvių. Vargų nestinga: tenka ganyti ir pašarus ruošti net 7 vietose, už pieno kilogramą moka vos 18 ct. Sausažiedžiai augalai, levandos – tai viena iš didžiausių Biržų rajone gyvenančios Aidos Klepeckienės aistrų. Šalia pagrindinio darbo, šeimos ūkio, Aida randa laiko kurti įvairius dirbinius iš sausų augalų, gaminti produkciją iš levandų. Kodėl mėgstama veikla Aida dažniausiai užsiima naktį?Ved. R. Montvilienė.

Pasakojimas apie Audriaus Stonio ir Kristinės Briedės dokumentinę poemą „Laiko tiltai“, Šanchajaus A klasės kino festivalyje pelniusią pagrindinį apdovanojimą – „Auksinę taurę“ už geriausią dokumentinį filmą. Kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Su draugais kalbame žemaitiškai. Šnekėti literatūriškai nėra sunku. Tačiau būna sudėtinga, kai reikia iš žemaičių tarmės persilaužti į literatūrinę. Dažnai nutinka, kad vieną žodį pasakai vienaip, o kitą kitaip“, – sako Plungės progimnazijos mokinė Romena Grabauskaitė.Kalbos valandėlė.Vilniuje, pastebi hab. dr. Vida Bakutytė, S. Moniuška sukūrė jį pasaulyje išgarsinusius kūrinius – kantatas lietuviška tematika „Milda", „Nijolė", „Namų dainyno" I –VI sąsiuvinius, keturias „Aušros Vartų litanijas", sceninių kūrinių. 1848 m. Miulerių namuose, diriguojant pačiam S. Moniuškai, įvyko jo žymiosios operos „Halka" koncertinis atlikimas, o 1854 m. ‒ ir šios operos premjera Vilniaus miesto teatre. Muzikologė ir teatro istorikė dr. Vida Bakutytė kelia klausimą, kas Lietuvai Stanislovas Moniuška?„Klasikos enciklopedija“: Robert Altman.Ved. Laima Ragėnienė.

Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Nijolės Kepenienės pasaka „Lietinių šeima”. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Laidos viešnia – visuomenės veikėja, Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė. Ved. Valentinas Mitė.

Kokias bendras kompetencijas lavina medijų raštingumo ugdymas? Apie organizacijos „Meno avilys" vizualiojo raštingumo ugdymo projektus – interviu su medijų edukatore Ginte Žulyte ir projektų kuratore Dovile Alėbaite. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Studijos viešnia – Metų mokytoja Nijolė Trinkūnienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (dailės) mokytoja ekspertė, dailininkė. Aptarsime dailės ugdymo situaciją provincijoje ir asmeninę mokytojos patirtį bei pasiekimus.Ved. Alma Valantinienė.

Vidurnakčio lyrikoje Nijolės Miliauskaitės eiles skaito aktorė Gražina Urbonaitė.