POPULARITY
FM99 studijoje šurmuliuoja Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos moksleiviai.
Laidoje vieši Rokas Kašėta, pristatantis savo konceptualų dzūkišką albumą „Molio giesmės“, įrašytą kartu su improvizatorių grupe „Bemolio kapela“ ir nulipdytą iš Sigito Gedos poezijos molio.Ved. Domantas Razauskas
LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – dainininkas Rokas Kašėta, su grupe „Bemolio kapela“ pristatantis naują albumą „Molio giesmės“. Pokalbis apie dainas, parašytas pagal Sigito Gedos tekstus, gyvenimą kaime, džiazą ir naujų metų iššūkius. Ved. Ramūnas Zilnys
Poetas Sigitas Geda pasakoja apie XV a. prancūzų poetą François Villoną ir Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį.Laidą parengė Julius Sasnauskas
Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.
Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.
Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.
Dainos pagal Sigito Gedos tekstus skiriama poeto 80-mečiui. FM99 eteryje kompaktinę plokštelę pristato Daiva Martikonytė, Eglė Malinauskienė, Arvydas Kinderis.
Lapkričio 25 dieną poetas Antanas A. Jonynas švenčia savo 70 jubiliejų.Atlikėja Milda Arčikauskaitė pristato poetinę muzikinę programą Sigito Gedos gimimo 80-mečiui paminėti.Kas paskatino rašytoją Marių Marcinkevičių išleisti ugdomąją knygą „Pelėdžiukas ir sapnų mašina“?Savaitgalį Plungėje vyks penktasis Nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis.Paulinos Nalivaikaitės muzikinės naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia — operos solistė Jovita Vaškevičiūtė.Ved. Marius Eidukonis
Staigmenų šiemet nestokojančiame tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ – pasaulinė premjera: skambės Žibuoklės Martinaitytės „Enheduana“ mecosopranui ir orkestrui.Panevėžio muzikiniame teatre premjera – Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“. Tai pirmasis režisieriaus Jono Vaitkaus darbas Panevėžio muzikiniame teatre, tačiau šis spektaklis pirmą kartą publikai pristatytas Kaune 84-aisiais. Šį kartą spektaklis kuriamas su choru, orkestru, solistais.Architektūrinių eksperimentų platforma „Įžvelgti nebematomą“ kviečia atkreipti dėmesį į aplinkos stebėjimo praktikas. Kokos tos idėjos ir praktikos pasirodė svarbiausios? Ar gali „Kambarys svajoti“, o Kauno pakraščiai nuteikti jaukiai melancholijai?Klasikinės muzikos naujienose: paskelbtas Tarptautinių operos apdovanojimų nominantų trumpasis sąrašas, Nicolos Benedetti gautas apdovanojimas, dirigento Tarmo Peltokoski sutartis su leidykla „Deutsche Grammophon“ ir atliktas tyrimas apie moterų užimamas pozicijas operos teatruose.„Gyvenkime scenoje ir bus daug lengviau išeiti“ – tuo muzikoje vadovaujasi viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių Vytautas Labutis. Kūrybingas, veiklus, įvairiapusis, grojantis įvairiais pučiamaisiais ir ne tik: jis tikras grupių lyderis – taip saksofonininką įvardina džiazo pasaulio žinovai. O kokį save mato sako pats džiazo maestro? Kas muzikoje jį žavi labiausiai iki šiol?Ved. Gabija Narušytė
Spaudos apžvalga.Į Žemaitiją suvažiavo kalviai, akvarelininkai ir keramikai: prasidėjo 14-oji kūrybos stovykla-festivalis „Užventis mene“.Šįkart scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė dalijasi įspūdžiais iš tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio Amsterdame „Julidans“.Šiandien pasirodo naujas kelionių tinklalaidės Savas miestas epizodas. Austėja, Indrė, Marius ir Lukas toliau bastosi po Žemaitiją ir iš Telšių nuvyko į Skuodą. Čia susitiko su tikra skaudiške, barde, mokytoja, vargonininke ir choro vadove Živile Mackevičiūte.Vienas žymiausių XX amžiaus žydų poetų Abraomui Suckeveriui šiandien būtų sukakę 110 metų. Jo vardas siejamas su ištisa epocha – tarpukario žydų kultūriniu gyvenimu, Vilniaus žydų dailininkų ir literatų grupe Jung Vilne.Šiandien Veisiejuose prasideda jau 4-asis Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Šiemet jis skiriamas poeto Sigito Gedos 80-mečiui paminėti.Liepos 14 d. lakūno Stasio Girėno gimtinėje – Vytogaloje atidaroma keliaujanti paroda „LITUANICA: svajoti ir nugalėti“, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 90-mečiui.Organizacija „Keliauk Lietuvoje“ su įvairiais kūrėjais NATO viršūnių suvažiavime pristatė virtualios realybės patirtį apie Lietuvą. Kaip mūsų kraštą patiria užsienio svečiai?Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre rytoj atidaroma tarptautinio formos meno festivalio FAKTAS-FORMA pagrindinė paroda „Susijungimas“. Tarptautinis formos meno festivalis šiemet dedikuojamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.Ved. Urtė Karalaitė
Žurnalo „Nemunas“ naujo numerio apžvalga.Vilniuje sužydėjus sakuroms, muzikai antradienio rytą pasveikino saulę ir žydinčias sakuras su tradicine japonų muzika ir arbata. Saulės pasitikimo performansas įvyko Chiunės Sugiharos sakurų sode antradienį 6 valandą ryto.Renatos Karvelis komentaras apie religines bendruomenes, kurios, pasak autorės, tampa užuovėja pasaulietiškų iššūkių neįveikiantiems žmonėms.Meno outsaideriai – Lietuvoje vis dar retai sutinkamas kūrėjų apibūdinimas. Į šią savoką patenka visi jokiai meno institucijai ar judėjimui nepriklausantys kūrėjai. Dažniausiai jie kuria slapčia, savo darbų nėra linkę pristatyti viešai. Nelengvos užduoties – outsaiderių menininkų kūrybą iškelti į dienos šviesą ir pristatyti visuomenei – ėmėsi pirmoji tokia iniciatyva Lietuvoje – projektas Outsider Art LT.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Savaitgalį Vilniuje vyko Problematonas, kuriame susitiko įvairiausių sričių specialistai ir kūrėjai – susibūrę į komandas jie nagrinėjo plataus spektro problemas, pristatė savo siūlomus inovatyvius sprendimus, o geriausias pasiūlymas buvo apdovanotas 15 000 Eur premija.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) visuotiniame narių susitikime išrinko naują valdybą ir jos pirmininką, kuriuo dvejų metų kadencijai išrinktas „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius. Kokį iššūkių bagažą perima naujasis pirmininkas?Šių metų vasario 4 d. vienam reikšmingiausių visų laikų Lietuvos poetų Sigitui Gedai sukako 80 metų. Ta proga Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje šiandien atidaroma grafiko Petro Repšio piešinių, sukurtų specialiai Sigito Gedos poezijos rinkiniams, paroda „Piešiniai Gedai“.Ved. Urtė Karalaitė
Kultūrinių aktualijų spaudoje apžvalga.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pagal šiuolaikinę pjesę – Simono Stephenso adaptaciją pagal Marko Haddono romaną – režisierius Agnius Jankevičius kuria spektaklį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį”. Tai istorija, kurioje per autizmo sutrikimą turinčio paauglio patirtis nagrinėjama visuomenė, žmonės ir jų tarpusavio santykiai. Režisierius kviečia leistis į dviejų dalių nuotykį-detektyvą, kuriame atskleidžiama penkiolikmečio asmenybė, nagrinėjamos vienatvės temos.Girdėsite Ernesto Parulskio komentarą radijo serialui „Troškulys“ pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“. „Troškulys“ – detektyvinis radijo serialas, pristatomas LRT KLASIKOS radijo teatro programoje.Šiandien Berlyne atidaroma tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“, kurioje tarp kitų 17 parodos partnerių, atstovaujančių meno, taikomosios dailės ir dizaino institucijoms nuo Kijivo iki Zagrebo ir nuo Talino iki Prahos, dalyvauja du Lietuvos nacionaliniai muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis М. K. Čiurlionio dailės muziejus.Šią savaitę minėjome Pasaulinę Poezijos dieną – atsižvelgdama į tai, mūsų apžvalgininkė Elžbieta Banytė siūlo pavartyti dvi poezijos knygas – vieno žinomiausių švedų poetų, roko muzikanto Bruno K. Öijer „Sidarbo juodumo“ ir Antano A. Jonyno sudarytą ir verstą eilėraščių rinktinę „Atmintis, ugnis, deguonis : iš mūsų laiko Ukrainos poezijos”.Pokalbis su naujai išrinktu Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi – Klaipėda taps svarbiausiu kultūros miestu Lietuvoje?LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Į paskutinę šio sezono premjerą, baletą „Arlekino milijonai“, kviečia Nacionalinis operos ir baleto teatras. Prasidėjus karui Ukrainoje planuotą „Gulbių ežerą“ pakeitė šis pastatymas. Lietuvos scenoje šio veikalo nebuvo jau pusę amžiaus, o Kyjive augusiam šio baleto choreografui Aleksejui Ratmanskiui šis pastatymas – trečiasis, šio veikalo choreografija jis jau rūpinosi Metropoliteno operoje, Niujorke, bei Australijos balete.Ved. Urtė Karalaitė
Tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ šiomis dienomis pristatomas lietuvių režisierės Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“. Pokalbis studijoje su filmo aktoriais Anne Azoulay ir Arthur Igual bei filmo prodiusere Živile Gallego.LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Klasikinės muzikos naujienose: Niujorko „Metropoliteno“ operai skirtas įpareigojimas sumokėti daugiau nei 200 000 JAV dolerių sopranui Annai Netrebko, pardavimo rekordus sumušęs parduotas Guarneri smuikas ir Graikijos nacionalinės operos inicijuoti renginiai legendinio soprano Marios Callas šimtmečiui paminėti.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius.Ved. Gerūta Griniūtė
Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.
Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.
Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras subūrė trijų meno vadovų komandą. Ar europietiškas modelis pasiteisins Lietuvoje?Aštuonioliktąjį gimtadienį ir turiningus 2022-uosius Kauno miesto simfoninis orkestras jau spėjo atšvęsti, o proginio koncerto repeticijoje apsilankė Kotryna Lingienė.Pasaulio įvykių apžvalgoje: Sandanso kino festivalio atgarsiai, tyrimas dėl iš muziejaus Ukrainoje išgrobstytų meno vertybių, Afrikos modernistinės tapybos retrospektyva bei eksperimentai, patvirtinantys klasikinės muzikos poveikį žmogaus elgesiui.„Knygų klube“ – apie amerikiečių rašytojos Jeanine Cummins romaną „Amerikos purvas“.Kodėl garsaus Lietuvos poeto Sigito Gedos jubiliejus minimas gana tyliai? Domisi Marius Eidukonis.„Kiekvienais metais, nesvarbu, koks miestas taptų Lietuvos kultūros sostine, kyla tas pats klausimas apie išliekamąją šios iniciatyvos vertę“, – sako Renata Karvelis ir pati grįžta prie šio klausimo apsvarstymo.„Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – kultūros komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė. Anot jos, kultūros sektoriuje kūrėjai ir komunikacijos specialistai patys iš menininkų padaro kultą, o paskui su juo kovoja.Ved. Indrė Kaminckaitė
Pokalbis su nauju „Kultūros savaitės“ vedėju Dovydu Kiauleikiu.Nacionaliniame Kauno dramos teatre netrukus bus pristatytas spektaklis „Veidas/Visage“. Pastatymas paremtas Kaune gimusio mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija. Kotrynai Lingienei pasakoja Viktoras Bachmetjevas.LRT Knygų klube – Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo idealus.Pasaulyje: Brazilijos kultūros bendruomenė džiaugiasi nauju šalies vadovu, pasipriešinimas prieš tai pareigas ėjusiam Bolsonarui. Taip pat apie muzikinį mokslininkų atradimą, galintį padėti sapnuojantiems košmarus.Kai menininkai kuria socialinėmis temomis, kiek tokioje kūryboje yra grynojo meno? Gal jie – tiesiog aktyvistai? Choreografei ir šokėjai Agnietei Lisičkinaitei už atliktą performansą yra tekę pabūti ir areštinėje, nors savęs ji nelaiko menininke, kuriančia socialinėmis temomis. Pokalbis su Agniete apie visuomenės skaudulius šiuolaikiniame mene.Ved. Juta Liutkevičiūtė
Neseniai pasirodžiusioje rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ iš naujo apmąstoma šio poeto kūryba ir asmenybė, analizuojant jo santykį ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir dukra Uršulė Gedaitė.„Pirmame sakinyje“ kartu su ja kalbamės apie atmintį, joje išlikusį tėvo vaizdinį ir tūkstantį jo veidų, kurių vienas buvo tikrasis.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Nuotrauka iš šeimos archyvo: 1983 metų liepa, Paterų kaimas Lazdijų rajone.
Spaudos apžvalga.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo aktualijas pasitinkant naujus mokslo metus.Domanto Razausko muzikinės naujienos.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Šiandien prasideda ir iki pat sekmadienio vyks tarptautinis cirko festivalis HELIUM.„Sigita Geda yra didis poetas, turintis kažkokios magijos, paslapties ir nepaaiškinamumo“, – sako monografiją „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ parengęs rašytojas, literatūros kritikas Rimantas Kmita. Tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė, tai bandymas suprasti, kur Gedos fenomeno šaknys. Apie knygą su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Ar Lietuvoje turime sirgalių kultūrą? Ar mokame sirgti kultūringai? Pokalbis su Vokietijoje esančiu LRT sporto žurnalistu Pauliumi Cubera bei Lietuvos krepšinio sirgalių siela Tomu Balaišiu-SĖKLA.„Teatronas“ – tai teatro trupė, nuolat siekianti perfrazuoti teatro sąvoką, žinomus kūrinius ir aštrias socialines problemas savaip. Nuo kitų metų TEATRONAS tampa Baltic Nordic Circus Netwok dalimi. Pokalbis su trupės vadovu, režisieriumi Gildu Aleksa.Ved. Karolina Bieliauskaitė
Eilėraščius iš Sigito Gedos poezijos rinkinio „Mėnulio žiedai“ skaito Gerardas Žalėnas.
Ruošiamės gražiausiai pavasario šventei, namuose didžiulis šurmulys: bandome išsirinkti dažus, kuriais dažysime velykinius kiaušinius, puošiame namus tik ką prasiskleidusiomis gėlėmis, padedame mamai kepti pyragus.O aš, Kolombina, šį šeštadienį visus triūsiančius namuose ir vaikus, ir suaugusius kviečiu tiesiog pagarsinti savo radijo imtuvus ir klausytis vyrų vokalinio ansamblio „Quarum” koncerto vaikams „Vilčių vaivorykštė”. Mums dainuos Laimonas Bendaravičius, Andrius Bartkus, Marius Turlajus, Gintautas Skliutas, Romanas Savickas ir Šarūnas Navickas. Visos dainos išskirtinės, originalios ir be galo šviesios, sukurtos pagal poeto Sigito Gedos eiles.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.
Sigito Gedos ir Juozo Pociaus radijo spektaklis „Babilono atstatymas”. Režisierius Juozas Pocius Įrašyta 1997m.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.
„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.
„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Algirdas Latėnas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Gedos eiles skaito Vytautas Paukštė.
Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.
Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.
Sigito Gedos ir Juozo Pociaus radijo spektaklis „Babilono atstatymas”. Režisierius Juozas Pocius Įrašyta 1997m.
Sigito Gedos ir Juozo Pociaus radijo spektaklis „Babilono atstatymas”. Režisierius Juozas Pocius Įrašyta 1997m.
„Aš esu nusistatęs prieš žmogaus susakralinimą, aš esu už tai, kad žmonių, ypač kūrėjų, būtų parodomos visos pusės“, – sako Alfonsas Andriuškevičius.Pastaruoju metu pasirodė trys naujos Sigito Gedos knygos – eilėraščių rinktinė „Ovalas“ ir du dienoraščių tomai - „Žydinčių bulvių sapnai“ ir „Pražilę varnėnai“. Kaip dienoraščiai rengiami spaudai? Ko tikimės iš dienoraščių ir ko galime tikėtis iš Sigito Gedos dienoraščių? Kokį tėvą dienoraščiuose mato jo dukra Uršulė Gedaitė? Kiek savęs ji randa svetimuose tekstuose? Ir kokie tekstai buvo tapę Sigito Gedos savastimi, formavo jo asmenybę? Apie tai kalbėsimės su jo jaunystės bičuliu, bedražygiu Alfonsu Andriuškevičiumi.
„Aš esu nusistatęs prieš žmogaus susakralinimą, aš esu už tai, kad žmonių, ypač kūrėjų, būtų parodomos visos pusės“, – sako Alfonsas Andriuškevičius.Pastaruoju metu pasirodė trys naujos Sigito Gedos knygos – eilėraščių rinktinė „Ovalas“ ir du dienoraščių tomai - „Žydinčių bulvių sapnai“ ir „Pražilę varnėnai“. Kaip dienoraščiai rengiami spaudai? Ko tikimės iš dienoraščių ir ko galime tikėtis iš Sigito Gedos dienoraščių? Kokį tėvą dienoraščiuose mato jo dukra Uršulė Gedaitė? Kiek savęs ji randa svetimuose tekstuose? Ir kokie tekstai buvo tapę Sigito Gedos savastimi, formavo jo asmenybę? Apie tai kalbėsimės su jo jaunystės bičuliu, bedražygiu Alfonsu Andriuškevičiumi.
Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.
Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.
Sigito Gedos ir Juozo Pociaus radijo spektaklis „Babilono atstatymas”. Režisierius Juozas Pocius Įrašyta 1997m.
Sigito Gedos ir Juozo Pociaus radijo spektaklis „Babilono atstatymas”. Režisierius Juozas Pocius Įrašyta 1997m.