Podcasts about sakoma

Sakoma, kad 1495 m. kunigaikštis Liudovikas Sforza įsakė virėjui paruošti prabangius pietus, bet per neapsižiūrėjimą teko kepti pyragą iš to, kas liko sandėliuke, o pavadinimą gavo pagal virėjo vardą – Tonio duona.

„1827 m. birželio 11 d. Katalikų Bažnyčia įtraukė garsiausią vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“ į draudžiamų knygų indeksą. Popiežiui pateiktame Indekso kongregacijos pranešime paprasčiausiai teigiama: „Kanto tamsi, sofistinė ir nesuprantama filosofija jau gerai žinoma, kaip ir jo nereligingumas. Būtų per daug nuobodu čia net trumpai pristatyti šį veikalą, kuris iš tikrųjų tinka ne kam kitam, o tik sėti abejones ir sumaištį bet kokios tiesos atžvilgiu. „Tuo metu, kai „Grynojo proto kritika“ buvo uždrausta, jos autorius jau seniai buvo miręs, be to, jis net nebuvo katalikas. Tačiau Kanto veikalas buvo laikomas tokia grėsme Bažnyčios mokymui, kad net mokslininkams reikėjo specialaus vyskupo ar vienuolyno vyresniojo leidimo, kad galėtų su juo susipažinti. Daugelis dvasininkų nė nematė poreikio skaityti Kantą, kad galėtų jį užsipulti. Sakoma, kad jėzuitas Guido Mattiussi, žymus neotomistų judėjimo veikėjas, dalyvavęs ir ginčuose dėl modernizmo, gyrėsi parašęs knygą „Kanto nuodai“, nors nebuvo perskaitęs nė vienos Kanto eilutės." Plačiau - vedamojo skiltyje.„Magnificat“ maldyno 2025 m. sausio mėnesio numerį pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o skaitytojo žodį taria laidos svečias, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.Kunigas ir teologas Tomašas Halikas apie Sinodo pamokas (vokiečių katalikišką žiniasklaidą apžvelgia Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Julie Hanlon Rubio „Jėzus ir šeimos vertybės“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulis SJ apie tai, kodėl blogis tęsiasi.Poeto Antano Šimkaus esė „Sniegas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Europos šalys ieško būdų, kaip užkirsti kelią besikartojantiems incidentams, kai Baltijos jūroje yra pažeidžiama ypatingos svarbos infrastruktūra. Užvakar buvo nutrauktas Estiją ir Suomiją jungusi elektros linija bei apgadinti keli telekomunikacijos kabeliai. Panašių incidentų būta ir anksčiau, o dėl to Europos pareigūnai kaltina Rusiją. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kalassako, kad įtariamasis laivas yra vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno, kuris kelia grėsmę saugumui ir aplinkai, o kartu finansuoja Rusijos karo biudžetą, dalis.Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, jį parėmė kandidatuoti atsisakęs europarlamentaras Paulius Saudargas.Kandidatu į Lietuvos švietimo, sporto ir mokslo viceministrus įvardytas Gintaras Jasiūnas, panašu, per anksti atšventė žinią apie karjeros šuolį. Pakruojietis įkliuvo neblaivus prie vairo: per policijos reidą jam nustatytas lengvas – 0,62 promilės – girtumas. Gintaras Jasiūnas pasiūlytų parteigų jau atsisakė.Šventiniu laikotarpiu feisbuke ėmė plisti prašymas aukoti pinigus neva leukemija sergančiai mergaitei Danielai. Netrukus pasirodė įrašai, įspėjantys, kad šią informaciją skelbia sukčiai.Tęsiasi tyrimas dėl Kazachstane nukritusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo. Skirtingi šaltiniai tvirtina, kad nelaimė įvyko dėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos smūgio.Sakoma, kad šventėms pasibaigus virtuvėje dar kurį laiką suktis nereikia - užtenka likučių. Tačiau specialistai įspėja, jog ilgai ant šventinio stalo pabuvęs maistas gali būti nebesaugus vartoti. Kaip atskirti tinkamą ir jau rizikingą maistą?Ved. Darius Matas

Kasmet viešoji įstaiga „Tatulos programa“ kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoja konkursą geriausiems ekologinės gamybos ūkiams išaiškinti. Šiemet komisija išrinko 20 pažangiausiai ekologiškai ūkininkaujančiųjų. Pasak „Tatulos programos“ direktorės Valerijos Gražinienės, visi ekologinių ūkių šeimininkai nusipelno padėkų už sunkų darbą, kurį pradėjo ir tęsia idėjos vedami. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius sako, kad ateityje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas ekologiškai produkcijai realizuoti, ypač vaikų maitinimo įstaigoms.Sakoma, viščiukus skaičiuoja rudenį. Augalininkystės rezultatus dabar žemdirbiai irgi jau gali įvertinti. Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vyriausiasis agronomas Aloyzas Jonikaitis šiuo metu, kai javų, rapsų derlius aruoduose ir tik dešimtadalis jo parduota, jau gali įvertinti rezultatus. Šiemet kviečių, rapsų derliai džiugina, geresni negu pernai. Liūdina tik cukrinių runkelių, kurių dalis dar kaupuose, supirkimo kaina.Grybavimo sezonas tęsiasi. Anot Lietuvos grybautojų asociacijos prezidento Vytenio Daugudžio, miškuose dar gausu įvairiausių grybų. Praėjusios šalnos kiek pristabdė jų dygimą, o dabar toliau sparčiai dygsta baravykai, šilbaravykiai, žaliuokės, gudukai ir kiti grybai. Šiemet dėl ūkinės veiklos mažiau grybų aptinkama Dzūkijos pušynuose, o gerokai daugiau pajūrio ir Vidurio Lietuvos mišriuose miškuose.Ved. Regina Montvilienė

Avininkystės ūkių plėtrą stabdo darbuotojų, kurie užsiimtų avių priežiūra, trūkumas. Kaip vieną pagrindinių šią priežastį nurodo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Tačiau Kėdainių rajono Augio Rimkevičiaus avių ūkio vedėja Rūta Lukoševičiūtė sako, kad pirmiausia prie avių norintys dirbti žmonės turėtų mylėti šiuos gyvulius. Ji pati ir kitas jų ūkio darbuotojas savo darbo nekeistų į kitą.Sakoma, kad pavydas – negeras jausmas. Tačiau daugelis šalies miestelių kultūros centrų tikrai turi pagrindo, kaip sakoma, baltai pavydėti Vilniaus rajono Nemenčinės kultūros centrui sudarytų sąlygų, veiklos įvairumo, kvalifikuotų specialistų būrio. Jau nekalbant apie pastato grožį, o jo viduje (erdvioje koncertų salėje ir kitose patalpose) sumontuotą modernią techniką. Išsamiau – kultūros centro direktorius Germanas Komarovskis.Prieš 22 metus prancūzas Pierre Costa ėmėsi kurti ūkį Plungės rajone Mižuikų kaime. Pamilo šį kraštą, jo gamtą ir žmones, išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą ir dabar su 3 pagalbininkais sėkmingai tvarkosi augalininkystės ūkyje. Ypač sekasi auginti kviečius, kuriuos laiko pelningiausia ūkio kultūra. Darbai jam įprasti, panašiai ūkininkavo ir Prancūzijoje. Darbštus žmogus net keliauti su šeima retai išsiruošia, tėvą gimtinėje 2 kartus per metus teaplanko. Anot jo, nėra kada – vos baigiasi vieni darbai, jau tenka planuoti kitus. O kur dar nepabaigiamos statybos... Taip ir sukasi darbų ratas.Ved. Regina Montvilienė

Kuo mums yra svarbi rašytojo Tadeusz Konwicki kūryba? Kokio vaidmens vertas T.Konwickis šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje?Kaip netikėtose vietose sudygsta kūrybiškumas? Kaip „kažkokiame” Pavilnyje užaugo toks savitas rašytojas - T.Konwicki? Iš kur aspiracijos, kur talento šaknys, iš kur kūrybinė motyvacija? Kaip įsivietinimo Pavilnyje siekis padeda šiandienos vilniečiams atrasti T. Konwicki kūrybą?Sakoma, kad T. Konwicki romaną „Meilės įvykių kroniką“ galėtume apibūdinti kaip tobulą XX a. vidurio Rytų Europos simbolį. Iš kokių elementų šis simbolis susideda ir kodėl iš tokių?Kaip galėtume įamžinti T. Konwicki gyvenimą ir kūrybą Vilniuje ir Vilniaus krašte? Kokias šio rašytojo knygas dar turėtume išsiversti iš lenkų kalbos ir dėmesingai perskaityti?Pokalbis su rašytoju ir T. Konwicki tekstų vertėju Vidu Morkūnu, istoriku ir rašytoju Tomu Vaiseta, politologe Aine Ramonaite bei literatūrologu ir kultūros istoriku Dariumi Kuoliu.Ved. Aurimas Švedas

Sakoma, kad gera apranga gali atnešti sėkmę darbe. Bet ar egzistuoja sėkmės apranga? Ir ką rengtis į darbo pokalbį ar svarbu susitikimą, kai plieskia karštis ir stingdo šaltis?Taip pat – kodėl nepaisant visko auga Rusijos ekonomika? Ir stebuklingi Šveicarijos finansiniai vaisiai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su buvusiu vyriausiuoju derybininku, Europos parlamento nariu Petru Auštrevičiumi ir tuometinės derybų grupės nariu, konsultacijų įmonės ESTEP partneriu Klaudijumi Manioku.Seimas svarstys mažinti pridėtinės vertės mokestį daržovėms, vaisiams ir uogoms. Sakoma, kad tam pritaria ir gyventojai, kad dauguma mielai taip pat ir primokėtų už nesveiką maistą per vadinamąjį cukraus mokestį. Tačiau ar tikrai, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Praėjusį savaitgalį, aštuoniais mėnesiais vėliau nei kitose šalyse, Kristoferio Nolano juosta „Openheimeris“ pasiekė Japonijos kino teatrus. Vėlyvą premjerą lėmė susirūpinimas dėl to, kaip filmas gali būti sutiktas vienintelėje šalyje, tiesiogiai patyrusioje branduolinių ginklų siaubą. Kaip filmą įvertino japonai?Ilgąjį Velykų savaitgalį šalį užplūdus rekordiškai šiltiems orams, dalis žmonių sunerimo. Ar ankstyva ir vos kelias dienas trukusi vasariška oro temperatūra neturės neigiamų pasekmių gamtai?Kiek kainuoja „Eurovizijos“ pasirodymų efektai, tokie kaip ugnis, dūmai ar fejerverkai? Kuris Lietuvos miestas pergalės atveju priimtų konkursą? Turbūt vienintelis žmogus, Lietuvoje galintis atsakyti į visus šiuos klausimus, yra Lietuvos eurovizinės delegacijos vadovas Audrius Giržadas. Jis ir yra trečiasis tinklalaidės Suvienyti „Eurovizijos“ pašnekovas. Jį kalbina žurnalistas Justas Buivydas.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Daržovių augintojai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų užkirstas kelias rusiškoms daržovėms patekti į Lietuvą. Ar įmanoma tai padaryti, kai Europos Sąjungos šalims iš Rusijos ir Baltarusijos maisto produktų importuoti nedraudžiama?Aktualus klausimas. Siekiant geriau užtikrinti keleivių saugumą, grupė Seimo narių siūlo pavėžėjus įpareigoti automobiliuose įrengti vaizdo kameras arba garso įrašymo įrenginius. Ką apie tai galvoja klausytojai?Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba valdžiai siūlo skubiai pataisyti įstatymą atgaline data taip, kad savarankiškai dirbantiems žmonėms, nė vienam, neliktų rizikos prarasti dalį turimo stažo. Plačiau apie tai – „Verslo laike“.Savivaldybės skundžiasi, kad, artėjant naujiems mokslo metams, joms mokyklose sudėtinga komplektuoti klases. Dėl to nedidelės gimnazijos pertvarkomos į pagrindines mokyklas, o vyresnių klasių moksleiviai turės važiuoti mokytis į rajono centre esančias gimnazijas. Kaip tai padės gerinti švietimo kokybę?Seimas svarstys mažinti pridėtinės vertės mokestį daržovėms, vaisiams ir uogoms. Sakoma, kad tam pritaria ir gyventojai – kad dauguma mielai taip pat ir primokėtų už nesveiką maistą per vadinamąjį cukraus mokestį. Tačiau ar tikrai taip yra, aiškinasi „LRT faktai“.Ved. Edvardas Kubilius

Išskirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis apie Šv. Valentiną. Apie jį pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus edukacinių programų vadovė Inga Cironkaitė Bendžienė.Jau šį pavasarį Vilniuje, Antakalnyje duris atvers Sapiegų rūmai, kurie Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos laikais garsėjo prabangumu. Rūmuose, kurie tapo Šiuolaikinio meno centro padaliniu, iki oficialaus atidarymo vyks ekskursijos. Pirmoji – jau po kelių dienų – vasario 16-ąją.Biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa, kai ūkis veikia tarsi gyvas organizmas: jame žmonės, augalai, gyvuliai ir dirva labai priklauso vienas nuo kito buvimo. Sakoma, kad tokia ūkinė žmogaus ūkinė veikla neturi neigiamos įtakos aplinkai. Lietuvoje biodinaminių ūkių vos pora dešimčių, o bene didžiausias jų - Širvintų rajone Zibalų seniūnijoje esantis Martinėlių šeimos biodinaminis ūkis.Kaip turėtume kovoti su valstybės simbolių ir paminklų niekinimu? Pokalbis su nevyriausybinės organizacijos „Strateginių Iniciatyvų Centras“ vadovu Alku Paltaroku.Ar maistas kaltas dėl ligų, blogos savijautos ir prastos išvaizdos? Ar skaniai valgyti – nuodėminga? Kaip susikurti sveikatai palankios mitybos pagrindą? Į šiuos klausimus knygoje „Valgyk į sveikatą“ atsako dietologė Edita Gavelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spalio 21-ąją minima Pasaulinė orumo diena. Sakoma, orumas neturi kainos, tačiau turi vertę. Kaip svarbu jaustis oriai, ugdyti pasitikėjimą savimi bei galimybes pagelbėti kitam. Pokalbis su teatro trupės „4 ROOMS“ aktoriais Egle Skrolyte ir Valentinu Krulikovskiu.„Orumas gali būti ir dovana, kurią mes suteikiame sau ir kitiems. „Oriai“ man asociajuojasi su žodžiais „oras“, „laisvė“, - laidoje sako teatro trupės aktoriai. Pokalbis apie tai, kaip žodžio reikšmė gali skirtis nuo realaus būvio, asmenines patirtis teatrinėje veikloje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas aiškina, kodėl kukutis, žalvarnis yra tie retieji paukščiai, kurių populiacijos pas mus vos rusena. Sakoma, kad šių paukščių populiacijos sumenko tada, kai išnyko miškuose ganomos galvijų bandos. Ar tai galėjo turėti įtakos?Kuršių nerija gyva visą rudenį, tačiau joje kaip reta svarbu matyti orų permainas ir ypač – vėjo kryptį ir stiprumą. Pavyzdžiui, spalio pradžioje gervės intensyviai lėkė, o dabar pajūryje galima tikėtis alksninukų, zylių skridimo, naktimis – mažųjų apuokų. Tuo tarpu Žuvinte šį rudenį žąsų tiek, kad yra kuo stebėtis, sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Sakoma, kad ugdymo įstaiga – visuomenės atspindys. Kuo skiriasi ir kuo panašūs ugdymas bei ugdymasis Lietuvoje ir Švedijoje? Kaip tai priklauso nuo tautinio identiteto? Kokia atmosfera abiejų šalių ugdymo įstaigose? Ar visi tėvai lengvai priima vis didėjančią įtrauktį?Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai, pokalbis su Rūta Gailiūte-Žičkiene – pedagoge, dirbančia Stokholmo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokytojų mainų projekto „Inclusion or exclusion“ („Įtraukimas ar atstūmimas“) vadove, Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininke, ir Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktore Rita Šiliniene.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Sakoma, kad kur du pešasi, trečias laimi. Ar gali taip nutikti Jungtinių valstijų ir Kinijos technologijų kovoje? Ir kas būtų tas trečias, galintis nušvilpti pergalę?Taip pat laidoje - priežastys kodėl užgimė naujos lenktynės į mėnulį. Dėl kokių resursų konkuruojama?Ir kaip Holivudo streikas paveiks ne tik saulėtosios Kalifornijos, bet ir visų Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomiką?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Dėmesys savižudybių prevencijos temai - socialinė iniciatyva kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, kuris apjungs psichikos sveikatos temą ir orientuosis į emocinės sveikatos gerinimą, ragins palaikyti tuos, kurie yra susidūrę su savižudybe artimoje aplinkoje.Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta – ar įmanoma iš skaitmeninės erdvės visiškai ištrinti savo pėdsaką?Rinkimai Turkijoje dar vadinami referendumu, kuriame Turkija rinksis tarp demokratijos ir autokratijos. Juose iššūkį Erdoanui mes opozicijos palaikomas kandidatas Kemalis Kiličdarolu. Prasidedant antrajam prezidento rinkimų turui – analitikų svarstymai.Kaip tinkamai apsisaugoti nuo saulės ir apsaugoti vaikus? Gydytoja Indrė Plėštytė Butienė.Ved. Karolina Panto

Sakoma, kad Lietuvoje vidurinioji klasė tik auga ir auga. Tačiau ji vis tiek stipriai atsilieka nuo vakarietiškosios. Kokia ta lietuviška vidurinioji klasė?O štai dėl švenčių – vis daugiau savaičių, kai dirbame keturias dienas. Gal laikas, kad tokios savaitės taptų įprastos? Ir kodėl pirkėjas yra pats svarbiausias ekonomikos dalyvis.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Po septynerių metų pertraukos „Kitokie pasikalbėjimai“ grįžo į didžiausią Lietuvos muzikos festivalį „Granatos“! Festivaliai „Kitokiems pasikalbėjimams“ visada buvo ypatingas reikalas. Juose įvyko patys geriausi bei masiškiausi mūsų pasikalbėjimai, o vienas iš jų būtent nutiko Rumsiškėse. Sakoma, kad juokas gydo visas ligas, todėl visų festivaliautojų pagirias bandė išgydyti vienas perspektyviausių Lietuvos humoristų Emilis Jokūbas!

Pakruojo rajone praėjusią savaitę liūtys tvindė laukus, skandino pasėlius. Ar nukentėję ūkininkai gali tikėtis paramos? Aptaria LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ir žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.Sakoma, kaimas bus gyvas, išliks, gausės gyventojų, jei jame bus šaunių žmonių, susibūrusių į bendruomenę ir pasiryžusių keisti kaimo veidą. Tuo gyvena ir savo veiklą plėtoja Kaišiadorių rajono Anglininkų kaimo bendruomenė.Šiemet gandrai atsivedė mažiau jauniklių, dalis lizdų liko tušti. Kodėl – domisi jų gyvenimą stebintis veterinarijos specialistas.Ved. Regina Montvilienė

Sakoma, kad nėra nuoširdesnės meilės už meilę maistui. Sakoma, kad niekas taip nesujungia šeimų ir draugų, kaip bendras maisto ruošimas ir valgymas. Sakoma, jog tam, kad valgytum gerą ir kokybišką maistą, nebūtina sidabrinė šakutė. Ir nors maistą visada geriau ragauti nei apie jį kalbėti, ši LAIMĖS DIETA bus lyg odė lėkštės turiniui. Laidos svečias — geriausiose pasaulio virtuvėse dirbęs, o dabar savam restoranui „Turnips“ Londone vadovaujantis šefas Tomas Lidakevičius.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Sakoma, kad meilės niekada nebūna per daug. Ar jos užtenka sau, savo amžiui, kiek laiko trunka meilė, ar galima mylėti karo metu ir kokie meilės keliai Alytuje? Apie tai pasvarstyti kviečiami alytiškiai ir miesto svečiai gegužės 10–13 d. FM99 pasakojo Alytaus soroptimisčių klubo prezidentė VAIDILĖ GAILIENĖ ir prezidentės pavaduotoja VIDA GRIŠMANAUSKIENĖ.

Sakoma, kad barzda tavęs filosofu nepadaro ir mes esame puikus to įrodymas. Pasikvietėme į podkastą savo bičiulį, filosofijos Lietuvoje populiarintoją, žurnalistą, laidų vedėją ir šiaip labai juokingą bičą - Paulių Gritėną. Kaip visada, temų spektras buvo itin platus, o ką mes ten kalbėjome sužinosite jau įsijungę epizodą.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas 2 tūkst. Lietuvos vyrų, apie pusė tūkstančio nuo šios onkologinės ligos kasmet miršta. Onkologai tikina, kad prostatos vėžys praktiškai vyrams yra neišvengiama diagnozė, kuri kažkuriuo gyvenimo metu vis tiek pasivys. Sakoma, kad jei vyrui 80 metų, tikimybė, jog jis serga prostatos vėžiu, siekia 80 proc., o jei vyrui 100 metų – ši diagnozė net neabejotina.Kartu gydytojai onkologai pabrėžia, kad prostatos vėžys, nors ir dažniausia vyrų onkologinė liga, tačiau nėra labiausiai mirtina, bet su viena sąlyga: jeigu vyrai reguliariai dalyvauja prostatos vėžio prevencinėse programose ir ligą užčiuopia pradinėse jos stadijose. Deja, prieš pora metų prasidėjusi COVID-19 pandemija smogė šioms programoms ir su pirmuoju karantinu vyrų, dalyvaujančių prevencinėse programose skaičius susitraukė iki trečdalio, o pirminių biopsijų skaičius krito nuo 30 iki 50 kartų.Kodėl prostatos vėžys vyrams yra tiesiog neišvengiama liga? Kodėl po prostatos vėžio diagnozės gydymo tenka laukti mėnesį ar du, nors į kovą su vėžiu norisi stoti čia pat? Galiausiai mitas ar tiesa, kad chirurginė operacija, skirtingai nei spindulinis gydymas, visiškai pražudo vyro lytinę funkciją?Laidoje asmenine istorija dalijasi prostatos vėžio diagnozę prieš 5 metus išgirdęs vilnietis Vytautas. Taip pat kalba NVI Onokourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas-onkologas dr. Albertas Ulys bei NVI gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas, kuris plačiau pasakoja ir apie prostatos vėžio gydymą šalčiu.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ataskaitoje fiksuoti šiurkštūs pažeidimai dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo.Seimas atmetė pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti alkoholio prieinamumą.Statutinių pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos iš trijų vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų, todėl perduodant „Dainavą“ ir „Pušyną“ norima atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų, sako vidaus reikalų ministrė.Vienas gyventojas teigia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija už prieš pusantrų metų nesumokėtus 40 euro centų gyventojų pajamų mokesčio nuo jo sąskaitos nuskaičiavo daugiau nei 162 eurus delspinigių.Maskvoje susitiko Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai, padėtį dėl NATO, Rusijos ir Ukrainos klausimų aptarė ir Vokietijos kancleris bei NATO generalinis sekretorius. Kokie svarbiausi teiginiai išsakyti per šiuos susitikimus?Europarlamentarai išrinko centro dešiniųjų politikę iš Maltos Robertą Metsolą naująja Europos Parlamento pirmininke.Ji tapo tik trečia moterimi, išrinkta į šį postą. Politikė pareigosia keičia mirusį parlamento pirmininką Davidą Sasolį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sakoma, jog mažų vaikų pagrindinis užsiėmimas yra žaisti. Vis dėlto, į rinką patenka žaislų ir žaidimų, kurie yra kenksmingi sveikatai ir įvairiapusiam vystymuisi. Todėl ekspertai rekomenduoja paprastus, aplinką tausojančius bei primirštus žaislus ir žaidimus. Taip pat pabrėžiama, kad didžiausia dovana vaikui yra buvimas kartu.Apie dovanų mažiausiems kultūrą kalbamės su socialinių mokslų daktare, Šiaulių lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktore Reda Poneliene, medžiagiškumą - su „Baltijos aplinkos forumo“ cheminių medžiagų specialistu Gražvydu Jegelevičiumi, o apie kiek primirštus žaidinimus (teisingai - ne žaidimus, o žaidinimus) pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė ir ir Vilniaus etninės kultūros centro projekto „Katu katu katučių“ autorė Eglė Kašėtienė.Autorė Inga Janiulytė-TemporinJuliaus Kalinausko nuotr.

Sakoma, kad gyvenime nebūna nesėkmių. Būna tik pamokos. Sakoma, kad didžiausi nuopoliai tampa įdomiausiomis istorijomis. Apie gyvenimo nesėkmes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo geriausia, kas galėjo nutikti, kalbamės su artiste, režisiere, rašytoja, be galo šviesaus tinklaraščio ViPirmadienis autore Violeta Mičiuliene.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Sakoma, kad kūrybingas suaugusysis - tai vaikas, kuris sugebėjo išlikti, o kūrybingumas – pats didžiausias ir svarbiausias žmogaus gebėjimas, nes be jo nebūtų pažangos, ir užstrigtume pasikartojimuose. Sakoma, kad kūrybingumas - tai besilinksminantis protas. Tad šįkart LAIMĖS DIETA kviečia išlaisvinti savo vidinius kūrėjus, kitaip pažvelgti į kasdien matomus daiktus, kitu kampu pamatyti rutiną ir į laukus paleisti vaizduotę. Laidos svečias – dizaineris Vilius Dringelis, šiemet pelnęs didžiausio ir prestižiškiausio dizaino konkurso pasaulyje „A' Design Award“ auksą.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Sakoma: „Žodis – ne žvirblis, išsprūdo – nepagausi!“ Tačiau dažnai žodžius laidome nesvarstydami kaip jie atsiliepia kitų širdyse. Ir netgi didžiuojamės, jog viską sakome tiesmukai, drąsiai reikšdami savo nuomonę.Ar tikrai žodžio laisvė yra beribė? Ar visada nuoširdus atvirumas yra pageidautinas? Kam reikalinga savicenzūra? Kodėl svarbu ją ugdyti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Sakoma, kad mūsų kalba yra bene seniausia pasaulyje! Ar tai tiesa? O kam gi mums reikalingi visokiausi linksniai ir kalbos dalys, kableliai ir šauktukai? Kodėl mūsų kalba turi nosinių raidžių ir kas yra tarmės? Apie vis tai pasakoja lietuvių kalbos specialistė Jolanta Zabarskaitė. Ved. Tomas Dirgėla

Sakoma, kad moterys visuomet svajoja apie kardinaliai kitokius plaukus, negu turi pačios, vis dėlto šiandien įmanoma viskas. Kaip ir kada į Lietuvą atėjo priaugintų ir prisegamų plaukų mada? Kas tam ryžosi pirmosios? Kiek metų vyriausiai moteriai, kuri prisiaugino plaukus? Kaip tokiais plaukais rūpintis ir ar procedūra skausminga? Apie viską plačiau – pokalbyje su „Elitera“ salono įkūrėja Gintare Eimantaite!

Sakoma, kad kitas verslo ir žmogaus proveržis įvyks išsprendus žmogaus problemas. Kaip? Ir kuo baigėsi „Apple“ „batergeito“ skandalas bei kodėl niekada visos valstybės negyvena vienodai?Veda Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Sakoma, kad mūsų kūną ir sielą sieja neįsivaizduojamai glaudus ryšys ir vieno bėdos atsiliepia kito bėdoms. Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kuomet prieš ypatingą susitikimą, egzaminą - ima siaubingai sukti pilvą, vos pradėję kalbėti tema, kuri nepatinka - imame kosėti ir panašiai..Mūsų jausmų sukeliami fiziniai pojūčiai rodo, kad kūnas mėgina su mumis kalbėti, tad belieka tik išmokti jį išgirsti. Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Lietuva įvedė karantiną, kuris pakeitė visų mūsų gyvenimą. Dirbama iš namų, vaikai neina į mokyklas. Sakoma, kad sulėtėjęs gyvenimas leis atrasti iš naujo pačius artimiausius žmones, tačiau žinome, jog Kinijoje pasibaigus karantinui padaugėjo skyrybų pareiškimų. Ką ir kaip veikti šiuo periodu, kad mes išvengtume panašių bėdų? Pokalbis su psichologais Antanu Kairiu, Pauliumi Skruibiu ir Aušra Kuriene.Ved. Virginijus Savukynas.

Lietuva įvedė karantiną, kuris pakeitė visų mūsų gyvenimą. Dirbama iš namų, vaikai neina į mokyklas. Sakoma, kad sulėtėjęs gyvenimas leis atrasti iš naujo pačius artimiausius žmones, tačiau žinome, jog Kinijoje pasibaigus karantinui padaugėjo skyrybų pareiškimų. Ką ir kaip veikti šiuo periodu, kad mes išvengtume panašių bėdų? Pokalbis su psichologais Antanu Kairiu, Pauliumi Skruibiu ir Aušra Kuriene.Ved. Virginijus Savukynas.

Sakoma, pinigai daro pinigus. Bet kodėl ėmė nesisekti Lietuvos monetų kalyklai, kaldinančiai ne tik apyvartines, kolekcines monetas, medalius ar apdovanojimus karaliams? Kodėl jau svarstoma, kaip iš viso įstaigai toliau gyventi? Ar liks Lietuvos monetų kalyklai vietos pasaulinėje kalyklų rinkoje? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Lietuvos monetų kalyklos direktorius Evaldas Stralkus ir VU Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas. Laidos ved. Irma Janauskaitė.

Pasaulinę radijo dieną UNESCO ragina prisiminti, kaip radijas palaiko įvairovę. Laidoje kalbinsime tautinių bendrijų laidas LRT radijuje ir LRT Klasikos programoje kuriančius kolegas – Olgą Ugriumovą, kuri pradeda naują laidą apie žydų istoriją Vilniaus Gaono metams, Moniką Juškevičiūtę, kuri dirba naujienų laidose rusų ir lietuvių kalbomis ir Darijušą Malinovskį, laidų lenkų kalba žurnalistą.Sakoma, kad šių dienų pasaulyje vis sunkiau atskirti melą nuo tiesos. Apie melavimo ir melo narpliojimo mechanizmus – su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriumi Gintautu Valicku. Šeštadienį – nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalas. Interviu su viena iš komisijos narių Gerūta Griniūte. Klausytojai galės laimėti kvietimų į renginį.Laidos vedėja Giedrė Čiužaitė.

Sakoma, kad vienas iš būdų save sustiprinti, gydyti ir ištraukti iš depresijos – yra šokis. Laidoje „Draugystė veža“ su socialine inovatore, šokių studijos vaikams turintiems specialiųjų poreikių, įkūrėja Rita Žogele ir aerobikos instruktoriumi, po traumos judančiu vežimėlio pagalba Jaroslavu Milevskij, kalbamės apie tai, kodėl niekas taip nesuartina žmonių, nesuburia kolektyvų, kaip šokis? Kokia čia glūdi paslaptis? Kodėl visais laikais, visose tautose šokis yra svarbi ir neatsiejama kultūros, bendravimo dalis? „Tikiu, kad supratingumą ir jautrumą svarbu ugdyti nuo vaikystės. Jei nuo mažens savo aplinkoje dažniau matytume ir galėtume bendrauti su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis – mūsų visuomenėje būtų daugiau empatijos“, – pasakoja šokių mokytoja Rita.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. O nuo ko prasideda radijo teatras? Kas ir kaip vaidina radijo teatre, ką daro garso režisierius, kaip sukuriami įvairiausi garsai, prakalbinami gyvūnai ir dar daug įdomybių papasakos LRT radijo garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė ir radijo kultūros laidų režisierė Inga Tamulevičienė. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

„Visas tas istorijas turėjau užgniaužti smegenų stalčiukuose. Nebuvau iš tų rašytojų, kurie sovietmečiu rašė ir slėpė savo kūrybą. Spausdinau tik tuos apsakymus, kurių turinys pereidavo cenzūrą. O išvažiavusi į Malį rašyti nebegalėjau – mano personažai pasislėpė kažkur giliai ir atgijo tik man grįžus į Lietuvą. Sakoma, kad yra rašytojų, kurie gali kurti tik savo šalyje. Matyt, aš viena iš jų.“ – taip sako neseniai pasirodžiusios apsakymų apie sovietmetį kinygos autorė Viktorija Prėskienytė Diawara. Pirmosios fortepijono pamokos – trisdešimties, baletas – keturiasdešitmies ar dailės pamokos – penkiasdešimties. Apie vis populiarėjantį neįgyvendintų svajonių pildymą jau suaugus. Taigi, rugsėjis – būrelių pasirinkimo metas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Mūsų studijoje – pirmosios fortepijono studijos suaugusiems „TonArt“ įkūrėja Eglė Andrejevaitė, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos pavaduotoja ugdymui Kristina Stančienė ir Ignas Rusilas, kuris neseniai pradėjo mokytis groti pianinu.Ved. Rūta Kupetytė.

Mados industrija yra viena labiausiai aplinką teršianti pramonės šaka. Kasmet pagaminama apie 80 mlrd. drabužių, o po panaudojimo net 3 iš 4 yra išmetami arba sudeginami. Sakoma, geriau pirkti brangesnį, bet kokybišką drabužį, nei kelis pigius, kuriuos vėliau išmesime. Taigi, kas yra „greitoji mada“, kurią propaguoja prekybos centrai, o kas yra „tvari mada“? Gal tai - senelės skara, kuri vėl randa vietą ir mūsų spintoje? Pašnekovės - dizainerė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė ir mados tendencijų prognozuotoja, Vyrų mados savaitės organizatorė Marija Palaikytė pataria, kaip rengtis stilingai ir būti draugiškai aplinkai Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Vaistų kainyno kuluarai.Dienos šviesą išvydo jau šeštas šios Vyriausybės kompensuojamųjų vaistų kainynas. Nors jau šeštas, kitoks nei įprastai.Sakoma, kad jame – daugiau pasirinkimo, pacientai išleis mažiau. Tačiau tie patys pacientai nėra laimingi. Nelaimingi ir vaistininkai. Tad kas iš tiesų jaučia kompensuojamųjų vaistų laimę?Veda Mindaugas Aušra.

Vaistų kainyno kuluarai.Dienos šviesą išvydo jau šeštas šios Vyriausybės kompensuojamųjų vaistų kainynas. Nors jau šeštas, kitoks nei įprastai.Sakoma, kad jame – daugiau pasirinkimo, pacientai išleis mažiau. Tačiau tie patys pacientai nėra laimingi. Nelaimingi ir vaistininkai. Tad kas iš tiesų jaučia kompensuojamųjų vaistų laimę?Veda Mindaugas Aušra.

Juokais paklausus, kokios vyrauja duonos kepimo mados, kas bus madinga valgyti šį rudenį, galite gauti netikėtą ir labai rimtą atsakymą: „Lietuvoje ir Šiaurės Europoje vis labiau atsigręžiama į praeities tradicijas, duonos kepimą prieš tūkstančius metų”, – mintimis dalijasi „Biržų duonos” komercijos direktorius Andrius Kurganovas. Sakoma, kad duonos ateitis yra jos praeityje. Šiandien ypač juntamas ruginės duonos renesansas. Žmonės renkasi kuo sveikesnę ruginę duoną iš rūpių miltų, be cukraus, be mielių. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Juokais paklausus, kokios vyrauja duonos kepimo mados, kas bus madinga valgyti šį rudenį, galite gauti netikėtą ir labai rimtą atsakymą: „Lietuvoje ir Šiaurės Europoje vis labiau atsigręžiama į praeities tradicijas, duonos kepimą prieš tūkstančius metų”, – mintimis dalijasi „Biržų duonos” komercijos direktorius Andrius Kurganovas. Sakoma, kad duonos ateitis yra jos praeityje. Šiandien ypač juntamas ruginės duonos renesansas. Žmonės renkasi kuo sveikesnę ruginę duoną iš rūpių miltų, be cukraus, be mielių. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ar mažoje šalyje nepotizmas – neišvengiamas?Sakoma, kad Lietuva – giminių kraštas. Atrodo normalu, kai šalis tokia maža. Tačiau, kaip tai veikia, kalbant apie darbą viešajame sektoriuje? Ar įmanoma tokioje mažoje valstybėje išvengti nepotizmo – artimųjų ir draugų įdarbinimo?Dar aiškinsimės, kiek Lietuvos verslui svarbi jų prekės ženklo reputacija. Kaip socialiniai tinklai keičia prekės ženklų įvaizdį ir kaip valdomos reputacijos krizės.Ir šiek pakeliausime po pasaulį. Studijoje svečiuosis žurnalistė, keliautoja Viktorija Samarinaitė, kuri negali nustygti vienoje vietoje, todėl keliauja ten, kur mažai patogumų ar civilizacijos.E. Masiulis ir jo gynėjas siekė korupcijos bylą perkelti į Konstitucinį Teismą.Ved. Jurgita Čeponytė.

„10–12“: ar mažoje šalyje nepotizmas – neišvengiamas?Sakoma, kad Lietuva – giminių kraštas. Atrodo normalu, kai šalis tokia maža. Tačiau, kaip tai veikia, kalbant apie darbą viešajame sektoriuje? Ar įmanoma tokioje mažoje valstybėje išvengti nepotizmo – artimųjų ir draugų įdarbinimo?Dar aiškinsimės, kiek Lietuvos verslui svarbi jų prekės ženklo reputacija. Kaip socialiniai tinklai keičia prekės ženklų įvaizdį ir kaip valdomos reputacijos krizės.Ir šiek pakeliausime po pasaulį. Studijoje svečiuosis žurnalistė, keliautoja Viktorija Samarinaitė, kuri negali nustygti vienoje vietoje, todėl keliauja ten, kur mažai patogumų ar civilizacijos.E. Masiulis ir jo gynėjas siekė korupcijos bylą perkelti į Konstitucinį Teismą.Visa tai bei spaudos apžvalga, muzika ir kitos aktualios temos antradienio, rugpjūčio 21-osios, laidoje „10–12“ nuo 10.05 val. per LRT RADUĄ.Ved. Jurgita Čeponytė.

Jurgita Judickienė, advokatė, advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė. J. Judickienė paklausta, kodėl jos vadovaujama advokatų kontora specializuojasi atstovaudama savo klientams tik verslo ginčuose, teigė, kad tai nėra būdas išsiskirti iš konkurentų tik verslo prasme. „Didžiausia mūsų darbo vertė – kai kasdien darai tą patį arba labai panašų dalyką – tampi ekspertu. Sakoma, jeigu nori tapti kažkokio dalyko ekspertu, turi išdirbti 10tūkst. valandų. Jeigu aš tas valandas išdirbinėsiu su skirtingais dalykais, tuomet gali neužtekti ir viso gyvenimo. Tada versle klientui gali suteikti visiškai kitokią vertę. Jis per minutę gaus atsakymą į tą vieną vienintelį jam rūpimą klausimą“, – aiškino pašnekovė. Laidos viešnia sako, kad dažnai pati su savimi diskutuoja, ar ji yra advokatė, ar vadovė. Ir džiaugiausi savo komanda ir partneriais, kurie jai leidžia viską suspėti. „O didžiausias iššūkis man, kaip vadovei, su kuriuo šiuo metu tenka susidurti – išlaikyti ekspertų komandą, ją motyvuoti, auginti ir auginti tokiu principu, kaip auga pats klientas.“, – pasakoja J. Judickienė. Apie tai, kuo vadovo darbo sutartis panaši į vedybų sutartį, apie ką vadovai pirmiausia turėtų pagalvoti pasirašydami darbo sutartį, ar gali teisinis dokumentas būti aiškinamas ir interpretuojamas paimant iš jo tik vieną sakinį bei kas yra „auksinis parašiutas“, šios savaitės laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Daugiau nei pusė žmonių Olandijos miestuose susisiekimui naudoja dviratį, dviratininkų vis daugėja. „Sakoma, jog dviratis yra olandų DNR. Bet aš nesutinku, ilgą laiką buvome labai susitelkę į automobilius“ - sako Lennartas Noutas, darnaus susisiekimo ekspertas, konsultuojantis Europos, Kanados, Naujosios Zelandijos miestus apie saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą. Tuo metu Kaunas ir Vilnius skelbia apie planus per artimiausius metus padidinti kelionių dviračiu keletą kartų. Šiuo metu reguliariai juo naudojasi tik 1-1,5 proc. gyventojų. Daugiau dviračių, mažiau automobilių sumažintų oro ir triukšmo taršą. Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Linas Vainius prideda, jog ir stipriai pagerintų „sėdinčiųjų visuomenės“ sveikatą. Autorė Inga Janiulytė.

Daugiau nei pusė žmonių Olandijos miestuose susisiekimui naudoja dviratį, dviratininkų vis daugėja. „Sakoma, jog dviratis yra olandų DNR. Bet aš nesutinku, ilgą laiką buvome labai susitelkę į automobilius“ - sako Lennartas Noutas, darnaus susisiekimo ekspertas, konsultuojantis Europos, Kanados, Naujosios Zelandijos miestus apie saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą. Tuo metu Kaunas ir Vilnius skelbia apie planus per artimiausius metus padidinti kelionių dviračiu keletą kartų. Šiuo metu reguliariai juo naudojasi tik 1-1,5 proc. gyventojų. Daugiau dviračių, mažiau automobilių sumažintų oro ir triukšmo taršą. Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Linas Vainius prideda, jog ir stipriai pagerintų „sėdinčiųjų visuomenės“ sveikatą.

Tiesioginė transliacija iš Jurbarko. Kilnojamoji radijo studija įsiskurs senamiestyje šalia Kultūros centro. Sakoma, kad pasienyje su Rusija geriausi kontrabandos laikai baigėsi prieš dešimtmetį. Ar tikrai taip? Jurbarkas siekia turistinio miesto vardo, bet kol kas tai rimtas iššūkis. Apie gyvenimą pasienyje ir iššūkius pasienio regioniams aiškinsimės su jurbarkiečiais. Veda Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

Tiesioginė transliacija iš Jurbarko. Kilnojamoji radijo studija įsiskurs senamiestyje šalia Kultūros centro. Sakoma, kad pasienyje su Rusija geriausi kontrabandos laikai baigėsi prieš dešimtmetį. Ar tikrai taip? Jurbarkas siekia turistinio miesto vardo, bet kol kas tai rimtas iššūkis. Apie gyvenimą pasienyje ir iššūkius pasienio regioniams aiškinsimės su jurbarkiečiais. Veda Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

Ambicingą tikslą išsikėlė Lietuva. Tapti fintech, finansų technologijų lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Sakoma, kad jau pavyko. Kad net kitos valstybės klausia, Lietuva, kaip atsidūrėte žemėlapyje? Lietuvos bankas sako, kad valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžia, kad pastangos jau duoda vaisių. Vien nuo 2016 m. „Fintech“ įmonėms suteiktos kelios dešimtys veiklos licencijų, o Lietuvą, kaip savo pagrindinę buveinę Europoje, renkasi pasaulinės kompanijos. Kokie tokios sėkmės kodai?

Ambicingą tikslą išsikėlė Lietuva. Tapti fintech, finansų technologijų lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Sakoma, kad jau pavyko. Kad net kitos valstybės klausia, Lietuva, kaip atsidūrėte žemėlapyje? Lietuvos bankas sako, kad valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžia, kad pastangos jau duoda vaisių. Vien nuo 2016 m. „Fintech“ įmonėms suteiktos kelios dešimtys veiklos licencijų, o Lietuvą, kaip savo pagrindinę buveinę Europoje, renkasi pasaulinės kompanijos. Kokie tokios sėkmės kodai?

Kaip emocinės perkrovos veikia mūsų sveikatą? Sakoma, kad emocinis intelektas – tai labai svarbi emocijų valdymo sistema, kad išprusimo šioje srityje labai reikia, nes sugebantis savo emocijas valdyti žmogus yra sėkmingesnis – jam gyvenime ir darbe tiesiog geriau sekasi. Besibaigiantys metai: ar sunkūs buvo emociniu požiūriu, kas mus paveikė ir kaip reagavome? Psichologai sako, jog nėra gerų ir blogų emocijų – visos jos yra mums reikalingos. Svarbiausia, mokėti jas atpažinti ir susidraugauti. Laidoje viešės psichologė Inga Vaidelauskienė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Kaip emocinės perkrovos veikia mūsų sveikatą? Sakoma, kad emocinis intelektas – tai labai svarbi emocijų valdymo sistema, kad išprusimo šioje srityje labai reikia, nes sugebantis savo emocijas valdyti žmogus yra sėkmingesnis – jam gyvenime ir darbe tiesiog geriau sekasi. Besibaigiantys metai: ar sunkūs buvo emociniu požiūriu, kas mus paveikė ir kaip reagavome? Psichologai sako, jog nėra gerų ir blogų emocijų – visos jos yra mums reikalingos. Svarbiausia, mokėti jas atpažinti ir susidraugauti. Laidoje viešės psichologė Inga Vaidelauskienė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Sakoma, kad Blockchain technologija – tai naujo skaitmeninio amžiaus aušra. Nors ji susijusiu su virtualiomis valiutiomis, ekspertai vis garsiau kalba apie šios pritaikymą valstybės gyvenime. Kas tai? Ir kodėl blockchain sistemą pasaulyje gali paaiškinti tik 100 žmonių? Galiausiai, ar įmanoma šią technologiją pritaikyti Lietuvoje?

Sakoma, kad Blockchain technologija – tai naujo skaitmeninio amžiaus aušra. Nors ji susijusiu su virtualiomis valiutiomis, ekspertai vis garsiau kalba apie šios pritaikymą valstybės gyvenime. Kas tai? Ir kodėl blockchain sistemą pasaulyje gali paaiškinti tik 100 žmonių? Galiausiai, ar įmanoma šią technologiją pritaikyti Lietuvoje?

Knygų mugėje įrašėme diskusiją „Apie liberaliąją demokratiją, elitą bei lyderystę.“ Diskutavo politologė Nerija Putinaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Marius Ivaškevičius. Moderavo politologė Inga Vinogradnaitė.Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, kuriems tie reikalai rūpėtų? Diskusijos pabaigoje atsakyta į susirinkusios auditorijos klausimus.

Knygų mugėje įrašėme diskusiją „Apie liberaliąją demokratiją, elitą bei lyderystę.“ Diskutavo politologė Nerija Putinaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Marius Ivaškevičius. Moderavo politologė Inga Vinogradnaitė.Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, kuriems tie reikalai rūpėtų? Diskusijos pabaigoje atsakyta į susirinkusios auditorijos klausimus.

„Ironiška, bet leidęsi studijuoti Mėnulio, tos kelionės metu atradome Žemę“, – kartą apibendrino pirmąją Žemės nuotrauką iš kosmoso padaręs amerikiečių astronautas Williamas Andersas. Šios nuotraukos išgarsėjo pavadinimais „Tekanti Žemė“ ir „Mėlynas marmuro rutuliukas“. Sakoma, kad jos iš esmės pakeitė žmonijos suvokimą apie pasaulį ir įkvėpė aplinkosaugos judėjimą. „Man ji parodo, kaip svarbu būti geresniais vieni kitiems ir saugoti bei branginti tą blyškų melsvą taškelį“, – praėjus dviems dešimtmečiams apibendrino astronomas ir rašytojas Carlas Saganas. Dar daugiau – vientisos, visa apimančios planetos nuotrauka laikoma globaliojo teisingumo simboliu. Tačiau žinoma kanadiečių žurnalistė ir aplinkosaugos aktyvistė Naomi Klein įsitikinusi, kad toks požiūris gali būti ir pavojingas. Naujausioje savo knygoje „Tai viską keičia“ ji siūlo žvelgti kitaip: „Tai mes, žmonės, esame trapūs ir pažeidžiami, o Žemė yra energinga, galinga ir laiko mus savo rankose“.Įtakingų nuotraukų istorijos bei pokalbiai su Lietuvos fotografais Mindaugu Kavaliausku, Renatu Jakaičiu ir Romualdu Barausku apie nuotraukų reikšmę gamtosaugoje. Tekanti Žemė. W. Anderso (NASA) nuotr.1968 m.

„Ironiška, bet leidęsi studijuoti Mėnulio, tos kelionės metu atradome Žemę“, – kartą apibendrino pirmąją Žemės nuotrauką iš kosmoso padaręs amerikiečių astronautas Williamas Andersas. Šios nuotraukos išgarsėjo pavadinimais „Tekanti Žemė“ ir „Mėlynas marmuro rutuliukas“. Sakoma, kad jos iš esmės pakeitė žmonijos suvokimą apie pasaulį ir įkvėpė aplinkosaugos judėjimą. „Man ji parodo, kaip svarbu būti geresniais vieni kitiems ir saugoti bei branginti tą blyškų melsvą taškelį“, – praėjus dviems dešimtmečiams apibendrino astronomas ir rašytojas Carlas Saganas. Dar daugiau – vientisos, visa apimančios planetos nuotrauka laikoma globaliojo teisingumo simboliu. Tačiau žinoma kanadiečių žurnalistė ir aplinkosaugos aktyvistė Naomi Klein įsitikinusi, kad toks požiūris gali būti ir pavojingas. Naujausioje savo knygoje „Tai viską keičia“ ji siūlo žvelgti kitaip: „Tai mes, žmonės, esame trapūs ir pažeidžiami, o Žemė yra energinga, galinga ir laiko mus savo rankose“.Įtakingų nuotraukų istorijos bei pokalbiai su Lietuvos fotografais Mindaugu Kavaliausku, Renatu Jakaičiu ir Romualdu Barausku apie nuotraukų reikšmę gamtosaugoje. Tekanti Žemė. W. Anderso (NASA) nuotr.1968 m.

Sakoma, kad smalsumas pražudė katę. Deja, moksliniai tyrimai tai paneigia. Dargi tvirtina priešingai – tik smalsūs žmonės (turbūt ir katės) yra patenkinti gyvenimu.Žvelgiant iš šalies smalsumo požiūriu žmones galėtume suskirstyti į tris grupes: visiškai nesmalsūs, smalsūs paviršutiniškiems, pastangų nereikalaujantiems dalykams ir amžinieji kodėlčiai. Pirmieji rimtai serga ar net ruošiasi mirti. Antrieji – tingūs. Tretieji – smalsūs, kūrybingi, ieškantys pasaulio mįslių, todėl augantys kaip asmenybės bei auginantys pasaulį.

Sakoma, kad smalsumas pražudė katę. Deja, moksliniai tyrimai tai paneigia. Dargi tvirtina priešingai – tik smalsūs žmonės (turbūt ir katės) yra patenkinti gyvenimu.Žvelgiant iš šalies smalsumo požiūriu žmones galėtume suskirstyti į tris grupes: visiškai nesmalsūs, smalsūs paviršutiniškiems, pastangų nereikalaujantiems dalykams ir amžinieji kodėlčiai. Pirmieji rimtai serga ar net ruošiasi mirti. Antrieji – tingūs. Tretieji – smalsūs, kūrybingi, ieškantys pasaulio mįslių, todėl augantys kaip asmenybės bei auginantys pasaulį.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Sakoma, kad VDU Kauno botanikos sodas yra perlas vidury Lietuvos, įsikūręs buvusiame Jozefo Godlevskio dvaro rūmų parke. Legendomis apipintas bajoras pagal savo inicialus iškasė ir suformavo tvenkinius, tokiu būdu įsiamžindamas kraštovaizdyje.Aukštosios Fredos dvaro teritorijos unikalumas atsiskleidžia iš paukščio skrydžio. Anot architektūros istoriko prof. Vytauto Levandausko, pravartu būtų susirasti oro balioną.Apie VDU Kauno botanikos sodo retesnius medžius pasakoja Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja Vitalija Petrauskaitė, o oranžerijos džiungles ir jų paslaptis atskleidžia doc. dr. Judita Varkulevičienė.VDU Kauno botanikos sode sutinkame ir besidarbuojantį medžių gydytoją, arboristą Renaldą Žilinską.Netrunka užsukti ir į edukacinę pamokėlę.

Sakoma, kad VDU Kauno botanikos sodas yra perlas vidury Lietuvos, įsikūręs buvusiame Jozefo Godlevskio dvaro rūmų parke. Legendomis apipintas bajoras pagal savo inicialus iškasė ir suformavo tvenkinius, tokiu būdu įsiamžindamas kraštovaizdyje.Aukštosios Fredos dvaro teritorijos unikalumas atsiskleidžia iš paukščio skrydžio. Anot architektūros istoriko prof. Vytauto Levandausko, pravartu būtų susirasti oro balioną.Apie VDU Kauno botanikos sodo retesnius medžius pasakoja Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja Vitalija Petrauskaitė, o oranžerijos džiungles ir jų paslaptis atskleidžia doc. dr. Judita Varkulevičienė.VDU Kauno botanikos sode sutinkame ir besidarbuojantį medžių gydytoją, arboristą Renaldą Žilinską.Netrunka užsukti ir į edukacinę pamokėlę.

Ieškant, kaip spręsti vieną ar kitą visuomenėje opią problemą, jos pradžios ir kartu sprendimo būdų dažnai ieškoma mokykoje. Sakoma, kad būtent mokykla yra visuomenės atspindys. O kokia ji šiandien? Kokia karta joje auga, kaip ji mokoma? Gruodžio 8-osios laidoje kalbėjome apie mokykloje vaikų patiriamas patyčias – jos įrašytos mokykloje spręstinų problemų sąrašo viršuje. Šįkart kalbėsimės apie Mokytojus. Kokie jie turėtų būti, kad mokiniai jų pamokomis vadovautųsi visą gyvenimą, svarbiausia – laimingą ir sąmoningą gyvenimą?

Ieškant, kaip spręsti vieną ar kitą visuomenėje opią problemą, jos pradžios ir kartu sprendimo būdų dažnai ieškoma mokykoje. Sakoma, kad būtent mokykla yra visuomenės atspindys. O kokia ji šiandien? Kokia karta joje auga, kaip ji mokoma? Gruodžio 8-osios laidoje kalbėjome apie mokykloje vaikų patiriamas patyčias – jos įrašytos mokykloje spręstinų problemų sąrašo viršuje. Šįkart kalbėsimės apie Mokytojus. Kokie jie turėtų būti, kad mokiniai jų pamokomis vadovautųsi visą gyvenimą, svarbiausia – laimingą ir sąmoningą gyvenimą?

Kontracepcija: palaido gyvenimo skatinimas ar gyvybiškai svarbi priemonė?Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik sveikata ar gyvenimo būdas, bet ir egzistuojantys pasenę mitai. Apie tai laidoje kalbėsime su med.m.dr. gydytoju ginekologu Vytautu Klimu.Sakoma, kad svyruojanti kūno temperatūra – tai žmogaus sveikatos, jo galimybė gintis nuo virusų, bakterijų atakų. Ką daryti, jei kūno temperatūra visą laiką yra žemesnė, nei numatyta riba – 36,6 laipsniai, ką daryti, jei žmogui nuolat šąla rankos i rkojos? Bendrosios praktikos gydytojas Renatas Dainius.

Kontracepcija: palaido gyvenimo skatinimas ar gyvybiškai svarbi priemonė?Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik sveikata ar gyvenimo būdas, bet ir egzistuojantys pasenę mitai. Apie tai laidoje kalbėsime su med.m.dr. gydytoju ginekologu Vytautu Klimu.Sakoma, kad svyruojanti kūno temperatūra – tai žmogaus sveikatos, jo galimybė gintis nuo virusų, bakterijų atakų. Ką daryti, jei kūno temperatūra visą laiką yra žemesnė, nei numatyta riba – 36,6 laipsniai, ką daryti, jei žmogui nuolat šąla rankos i rkojos? Bendrosios praktikos gydytojas Renatas Dainius.

„Sveikata“: kaip užsikrečiama hepatitu A? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, po dvylikos metų pertraukos Lietuvoje stebimas staigus sergamumo virusiniu hepatitu A šuolis. Šiuo virusu lengvai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesioginio kontakto būdu dėl nepakankamos higienos. Kita laidos tema – apie auskarus. Kalbėdami apie juos turime neužmiršti aktyviųjų kūno taškų. Sakoma, kad kiekvienas biologiškai aktyvus taškas turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu.

„Sveikata“: kaip užsikrečiama hepatitu A? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, po dvylikos metų pertraukos Lietuvoje stebimas staigus sergamumo virusiniu hepatitu A šuolis. Šiuo virusu lengvai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesioginio kontakto būdu dėl nepakankamos higienos. Kita laidos tema – apie auskarus. Kalbėdami apie juos turime neužmiršti aktyviųjų kūno taškų. Sakoma, kad kiekvienas biologiškai aktyvus taškas turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu.

Salantų kraštas nuo seno garsėja ne tik daktaro Vaclovo Intos akmenų muziejumi ir parku. Garsėja ir Šauklių riedulynu, dar kitaip vadinamu Šauklių kadagynu arba tundra. Kodėl tundra? Todėl, kad Lietuvos rūšinė augalų sudėtis mažame riedulyno gabalėlyje primena šiaurinė tundrą.Salantų regioninio parko ekologė Asta Bagočienė papasakos apie augalus ir gyvūnus Šauklių kadagyne, pakvies laidos klausytojus apsilankyti rudeniop ir žiemą tundroje, nes visais metų laikais čia galima rasti atilsį, ramybę širdžiai.Šalia Šilalės kaimo stūkso Šilalės kūlis, dubenėtieji akmenys. Tai senovės pagonių kulto vietos. Per pelkę prie Šilalės kaimo vedė akmenų grindinys – kūlgrinda. Sakoma, kad čia ošė ąžuolų giria, dar iki šiol guli penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo – Didysis kūlis. Po apylinkes vedžios ir pasakos Skuodo rajono paminklosaugininkas Henrikas Vaitkevičius.

Salantų kraštas nuo seno garsėja ne tik daktaro Vaclovo Intos akmenų muziejumi ir parku. Garsėja ir Šauklių riedulynu, dar kitaip vadinamu Šauklių kadagynu arba tundra. Kodėl tundra? Todėl, kad Lietuvos rūšinė augalų sudėtis mažame riedulyno gabalėlyje primena šiaurinė tundrą.Salantų regioninio parko ekologė Asta Bagočienė papasakos apie augalus ir gyvūnus Šauklių kadagyne, pakvies laidos klausytojus apsilankyti rudeniop ir žiemą tundroje, nes visais metų laikais čia galima rasti atilsį, ramybę širdžiai.Šalia Šilalės kaimo stūkso Šilalės kūlis, dubenėtieji akmenys. Tai senovės pagonių kulto vietos. Per pelkę prie Šilalės kaimo vedė akmenų grindinys – kūlgrinda. Sakoma, kad čia ošė ąžuolų giria, dar iki šiol guli penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo – Didysis kūlis. Po apylinkes vedžios ir pasakos Skuodo rajono paminklosaugininkas Henrikas Vaitkevičius.

Sakoma, kad iš šalies geriau matoma. Užsienio investuotojai vertina mūsų šalies žmonių profesionalumą, darbštumą, bet, sako, kad labai jau be iniciatyvos esame. Suprask – mus reikia stumti traukti ir visur pirštu baksnoti.

Sakoma, kad iš šalies geriau matoma. Užsienio investuotojai vertina mūsų šalies žmonių profesionalumą, darbštumą, bet, sako, kad labai jau be iniciatyvos esame. Suprask – mus reikia stumti traukti ir visur pirštu baksnoti.

Sakoma, kad melo kojos trumpos, tačiau kiekvienas meluojame kasdien. Meluojame sau ir kitiems. Apgaudinėjame save, kad nieko nereikėtų keisti. Melą pateikdami už tiesą bandome paslėpti savo šunybes, klaidas ar silpnybes.

Sakoma, kad melo kojos trumpos, tačiau kiekvienas meluojame kasdien. Meluojame sau ir kitiems. Apgaudinėjame save, kad nieko nereikėtų keisti. Melą pateikdami už tiesą bandome paslėpti savo šunybes, klaidas ar silpnybes.