Podcast appearances and mentions of tomo venclovos

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas yra frankofonija ir frankofilija ir kokie kalbiniai bei kultūriniai saitai sieja Lietuvą ir Prancūziją.Kaip JAV pasaulį atskleidė džiazo saksofonininkas Kamasi Washington?Kokį teatrą mato „Keistuolių teatro“ apšvietėjas Darius Malinauskas?Visuomenei pristatomas 2023 metų Pilietinės galios indeksas.Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbė kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. Kaip menininkai gali atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos probelmas?Pristatome dar vieną Metų knygos rinkimuose dalyvaujančią knygą – naujausią poeto, vertėjo Tomo Venclovos eilėraščių rinktinę „Už Onos ir Bernardinų“.Kodėl šiandien aktualios filmo „Kaimiečiai“ temos? Pokalbis su filmo režiseiriumi Hugh WelchmannVed. Marius Eidukonis

Lietuvos fotomenininkų sąjungos aktualijos: archyvo formavimas ir saugojimas – kokios problemos kyla šiandien ir kokia yra susiklosčiusi ilgametė praktika? Sąjungos nario kaltinimai pirmininkui mobingu ir viešu žeminimu. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas, fotografas Saulius Paukštys, valdybos nariai Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis ir Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.Naujausia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto, vertėjo Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė „Už Onos ir Bernardinų“ pretenduoja tapti geriausia poezijos knyga Metų knygos rinkimuose. Pokalbis su Tomu Venclova.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kino muziką.Lėlių teatro režisierius, dailininkas, Gyvojo lėlių muziejaus kūrėjas Rimas Driežis jau daugelį metų kuria spektaklius vaikams ir jų tėvams, pasakoja apie šio unikalaus teatro žanro istoriją ir kviečia ne tik pažaisti, bet ir rimtai pasikalbėti apie svarbias mūsų gyvenimo temas. Kuo mums išlieka svarbus lėlių teatras, kaip jis keičiasi, kodėl svarbu užsukti į teatro muziejų - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“, su visą gyvenimą įvairias kaukes kuriančiu menininku - Rimu Driežiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Intelektualas, plačiai ir giliai apmąstantis savo ir mūsų visų laiką. Poetas ir vertėjas, kūrybą vadinantis esmine veikla. Žmogus, su kuriuo būtų galima kalbėtis iš esmės apie viską, bet šįkart pasirinkome vieną temą, turbūt tą viską sutalpinančią – jo dienoraštį, kurio fragmentus pastaraisiais metais skaitome „Literatūroje ir mene“. Laidoje „Pirmas sakinys“ – pokalbis su poetu, vertėju, publicistu, ilgamečiu Jeilio universiteto literatūros profesoriumi Tomu Venclova apie šešis dešimtmečius beveik kasdien rašomą dienoraštį: kas ir kodėl į jį patenka, kada jis bus publikuotas ir ar jame atsispindės Juozo Baltušio dienoraščio skaitymas? Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Tai, kas liepos 17-ąją įvyko Rašytojų sąjungoje, buvo daugiau nei diskusija nuimti ar palikti rašytojo Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Tai buvo retai nutinkantis kultūros atstovų forumas, kuriame giliai kalbėta apie sovietmečio atmintį šiandienos Lietuvoje ir miestiečių teisę į miestą. Kaip pastebėjo viena iš pranešėjų, Vilniaus dailės akademijos menotyrininkė Agnė Narušytė, žurnalistiškai tai nebuvo lygiaverčiai debatai – dauguma kalbėjusių pasisakė paminklą palikti, kaip istorinės atminties ženklą. Tačiau, pridėjo ji, paminklą nuimti (dėl Cvirkos veiklos okupacinėje sovietinėje valdžioje) norinčiųjų stovykla šiuo metu turi politinę galią. Tad diskusija suveikė kaip alternatyvios nuomonės pagarsinimas po to, kai į Rašytojų sąjungos laišką savivaldybė nesureagavo. „Nyla“ podkaste vis tirdami Lietuvos identitetą ir istoriją, dalinamės diskusijos įrašu su klausytojais. Kaip ir su kitais „bonus“ epizodais, įrašo neredagavome, išsaugodami jį kaip originalų dabarties laikmečio dokumentą. Pranešėjai: - Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (nuo 06:50 min)- Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė (12:30 min)- Lietuvos dailininkų sąjunga pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė (15:30 min)- Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė (26:00 min)- Kultūros politikos tyrinėtoja, Lietuvos mokslo tarybos narė Skaidra Trilupaitytė (43:40 min)- Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė (1:00:15 min)- Miesto istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius (1:03:45 min)- Rašytojas, rašantis knygą apie Petro Cvirkos gyvenimą, Gasparas Aleksa (1:19:18 min)- Literatūrologas, parašęs monografiją apie Petro Cvirkos kūrybą, Petras Bražėnas (1:44:10 min)- Rašytoja ir menotyrininkė Laima Kreivytė (1:58:30 min)- Tomo Venclovos laiškas (2:06:06 min)- Menotyrininkė Agnė Narušytė (2:13:10 min)- Atvira diskusija (2:21:20 min) Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt

Metų knygos rinkimuose Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“. Vienai populiariausių visame pasaulyje kalėdinių giesmių „Tyli naktis, šventa naktis“ sukanka 200 metų! Pasižvalgysime po Nacionalinėje bibliotekoje veikiančią tarpukario atvirukų parodą. Agnės Narušytė kultūros komentaras. Režisierius Gytis Padegimas apie premjerą „Vėjas gluosniuose“. Apie kunigo Antano Saulaičio „Misijų stoteles“.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

Vidurnakčio lyrikoje Tomo Venclovos eiles skaito Algirdas Dainavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Tomo Venclovos eiles skaito Algirdas Dainavičius.

Prof. Tomo Venclovos rinkinys „Eumenidžių giraitė“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie lietuviškos kompiuterijos sistemos terminų kūrimą.Tarptautinio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ nugalėtoja Klaudija Matvejevaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Aukso Vartų tiltą.

Prof. Tomo Venclovos rinkinys „Eumenidžių giraitė“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie lietuviškos kompiuterijos sistemos terminų kūrimą.Tarptautinio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ nugalėtoja Klaudija Matvejevaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Aukso Vartų tiltą.

Tomas Venclova, paklaustas, kam iš savo daugialypės veiklos sričių teiktų pirmenybę, sakė, kad labiausiai norėtų būti vadinamas poetu. Girdėsime tris Tomo Venclovos eilėraščius, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su jo biografija. Skaito autorius.

Tomas Venclova, paklaustas, kam iš savo daugialypės veiklos sričių teiktų pirmenybę, sakė, kad labiausiai norėtų būti vadinamas poetu. Girdėsime tris Tomo Venclovos eilėraščius, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su jo biografija. Skaito autorius.

Vatikano vedamasis apie popiežiaus apaštalinį laišką, suteikiantį daugiau erdvės nacionalinėms vyskupų konferencijoms. Vertėjo, poeto, žmogaus teisių gynėjo prof. Tomo Venclovos 80 – mečio proga – jo bičiulio Prano Morkaus esė. Užsienio spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius atkreipia dėmesį į eutanazijos temą. Redaktorė J.Kuodytė.

Vatikano vedamasis apie popiežiaus apaštalinį laišką, suteikiantį daugiau erdvės nacionalinėms vyskupų konferencijoms. Vertėjo, poeto, žmogaus teisių gynėjo prof. Tomo Venclovos 80 – mečio proga – jo bičiulio Prano Morkaus esė. Užsienio spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius atkreipia dėmesį į eutanazijos temą. Redaktorė J.Kuodytė.

Judita Vaičiūnaitė rašė, kad poezija yra kuriama iš kraujo tvinksnių, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada.Iš tiesų, geros poezijos vitališkumas su laiku neblėsta, o tik stiprėja.Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną. Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.

Judita Vaičiūnaitė rašė, kad poezija yra kuriama iš kraujo tvinksnių, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada.Iš tiesų, geros poezijos vitališkumas su laiku neblėsta, o tik stiprėja.Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną. Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.

„Tikėkimės, kad mūsų lituanistai kalbės ne vien tik apie dvasingus ir metafizinius dalykus“, – sako Tomas Venclova komentuodamas savo darbą su eilėdara.Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių giraitė“, o šiemet ir publicistikos rinktinė „Prarasto orumo beieškant“. Tomas Venclova turbūt yra žinomiausias lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantis vardas, dažnai kalbinamas ir prašomas komentuoti kultūros ir politikos kontekstus. O šioje laidoje su poetu kalbėsimės apie pačią poeziją, apie amžinuosius jambus, chorėjus ir amfibrachius, apie biblinius eilėraščius.Taip pat girdėsite ir skaitomus bei komentuojamus poeto eilėraščius.

„Tikėkimės, kad mūsų lituanistai kalbės ne vien tik apie dvasingus ir metafizinius dalykus“, – sako Tomas Venclova komentuodamas savo darbą su eilėdara.Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių giraitė“, o šiemet ir publicistikos rinktinė „Prarasto orumo beieškant“. Tomas Venclova turbūt yra žinomiausias lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantis vardas, dažnai kalbinamas ir prašomas komentuoti kultūros ir politikos kontekstus. O šioje laidoje su poetu kalbėsimės apie pačią poeziją, apie amžinuosius jambus, chorėjus ir amfibrachius, apie biblinius eilėraščius.Taip pat girdėsite ir skaitomus bei komentuojamus poeto eilėraščius.

„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus. (Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)

„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus. (Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)

Iš Vilniaus knygų mugės.„Ar negyvename mes baimės civilizacijoje? Visur matome tas pačias pranašystes: ekologiškai tariant katastrofa čia pat, katastrofa ir politikoje, ir žmonių santykiuose – apokaliptiniai scenarijai tampa gero tono požymiu. Dabar gero tono požymis yra gąsdinti pasaulį,“– teigia filosofas Leonidas Donskis. Poetas, publicistas Tomas Venclova pratęsia: „su pesimizmu niekada nereikia perdėti, kadangi pesimizmas yra pranašystė, kuri išsipildo vien todėl, kad pranašaujama.“Leonido Donskio ir Tomo Venclovos knygos „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ pristatymas. Knygą išleido leidykla „Versus aureus“.

Iš Vilniaus knygų mugės.„Ar negyvename mes baimės civilizacijoje? Visur matome tas pačias pranašystes: ekologiškai tariant katastrofa čia pat, katastrofa ir politikoje, ir žmonių santykiuose – apokaliptiniai scenarijai tampa gero tono požymiu. Dabar gero tono požymis yra gąsdinti pasaulį,“– teigia filosofas Leonidas Donskis. Poetas, publicistas Tomas Venclova pratęsia: „su pesimizmu niekada nereikia perdėti, kadangi pesimizmas yra pranašystė, kuri išsipildo vien todėl, kad pranašaujama.“Leonido Donskio ir Tomo Venclovos knygos „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ pristatymas. Knygą išleido leidykla „Versus aureus“.

Vidurnakčio lyrikoje Tomo Venclovos eiles skaito Algirdas Dainavičius.

Šįkart "Literatūros akiračiuose" kalbėsime apie žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos knygą "Vilnius: asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui.

Šįkart "Literatūros akiračiuose" kalbėsime apie žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos knygą "Vilnius: asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui.

Šioje "Literatūros akiračių" laidoje pristatysime žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Heilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knygą "Vilnius. Asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui. Visas knygas išleido Raimondo Paknio leidykla. Naują savo leidinį autorius pristatė Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Šioje "Literatūros akiračių" laidoje pristatysime žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Heilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knygą "Vilnius. Asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui. Visas knygas išleido Raimondo Paknio leidykla. Naują savo leidinį autorius pristatė Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis.Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje. Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?

„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis.Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje. Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?