Podcasts about juozo gru

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Muzikos informacijos centras pradėjo akciją „Nekopijuok natų“.2021 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija atiteko rašytojai, poetei, vertėjai, Reginai Katinaitei-Lumpickienei.Savaitgalį Plungėje vyko IV- asisi Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas – festivalis.Andriaus Blaževičiaus ilgametražis filmas „Bėgikė“ pripažintas geriausiu Talino kino festivalio Baltijos šalių programoje.Pradedame pažintį su LRT apdovanojimų „Metų ambasadoriaus“ nominantais.LRT Klasikos laida „Muziejų istorijos“ nuo pirmadienio pradeda naują pokalbių apie Egiptą ciklą.Lapkričio 29 – ąją sukanka 120 metų nuo rašytojo Juozo Grušo gimimo. Kiek šiandien aktuali Juozo Grušo kūryba?Domanto Razausko muzikiniaia atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė

Juozo Grušo drama „Herkus Mantas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo apsakymas „Pabučiavimas”. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozo Grušo apsakymas „Pabučiavimas”. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas. D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.

Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas. D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama „Herkus Mantas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo tragikomedija režizuota Juozo Miltinio. Radijo įrašo režisierius Vaclovas Blėdis. Įrašyta 1978 m.

Juozo Grušo tragikomedija režizuota Juozo Miltinio. Radijo įrašo režisierius Vaclovas Blėdis. Įrašyta 1978 m.

Juozo Grušo tragikomedija režizuota Juozo Miltinio. Radijo įrašo režisierius Vaclovas Blėdis. Įrašyta 1978 m.

Juozo Grušo tragikomedija režizuota Juozo Miltinio. Radijo įrašo režisierius Vaclovas Blėdis. Įrašyta 1978 m.

Juozo Grušo tragikomedija režizuota Juozo Miltinio. Radijo įrašo režisierius Vaclovas Blėdis. Įrašyta 1978 m.

Juozo Grušo tragikomedija režizuota Juozo Miltinio. Radijo įrašo režisierius Vaclovas Blėdis. Įrašyta 1978 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.

Juozo Grušo drama režisuota Henriko Vancevičiaus. Kompozitorius Eduardas Balsys. Įrašyta 1963 m.