Podcasts about skulpt

Stāsta mākslas zinātniece, mākslas muzeja "Rīgas birža" vadītājas vietniece, izstāžu kuratore Vita Birzaka Jau pats vārds “muzejs” asociējas ar mūžības elpu. Bet vai muzeji mūsdienu izpratnē kā senlietu, dokumentu, mākslas darbu, dabaszinātņu paraugu glabātāji un pētnieki tiešām radušies tik sen? 16. un 17. gadsimtā Eiropā aristokrātu vidē attīstījās kolekcionēšanas mode un veidojās tā saucamie “brīnumu vai kuriozitāšu kabineti”. Par muzejiem tos neviens nesauca. Galvenais atlases kritērijs sākotnēji bija – “lai būtu neparasti”: gan dabā atrastas lietas – dzīvnieku skeleti, eiropieša acīm eksotiski augi un minerāli, gan cilvēka roku darināti objekti – mērinstrumenti, monētas, kartes, arī mākslas darbi. Tās bija privātkolekcijas, apskatāmas ierobežotam cilvēku lokam, izvietotas vai nu atsevišķās istabās vai īpašos skapjos ar daudzām atvilknēm un slēptuvēm. Tā, piemēram, jau vienā no nesenajiem raidījumiem pieminētajam šī laika lielākajam kolekcionāram imperatoram Rūdolfam II Habsburgam (1552–1612), piederēja ne tikai svešzemju dzīvnieku zvēru dārzs un botāniskie dārzs, bet līdzās iespaidīgai mākslas darbu kolekcijai ar Dīrera, Ticiāna, Brēgeļa, Veronēzes gleznām arī 37 kabineti ar retiem minerāliem un dārgakmeņiem.  “Brīnumu kabineta” stila priekšmetu eksponēšanas veids nebūt nav nogrimis pagātnē, un kā paņēmienu ekspozīciju iekārtojumā to izmanto arī šodienas kuratori un dizaineri, lai atceramies kaut vai 2024. gada izstādes “Iekāres vārdā” Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā un “Sadursmes harmonija. Modes zīmola Fyodor Golan retrospekcija” Skulptūru mežā.  Laika gaitā, mainoties Eiropas ideoloģiskajiem uzstādījumiem, daudzas privātkolekcijas kļuva atvērtākas plašākai publikai un kalpoja par pamatu šodien slaveniem muzejiem: Britu muzejam Londonā, Ufici galerijai Florencē, Prado muzejam Madridē un daudziem citiem. Pie pirmajiem mākslas muzejiem, kā mēs to uztveram šodien, jāatzīmē arī Luvra Parīzē (1793), Nacionālā galerija Londonā (1824), Minhenes Vecā pinakotēka (1836). Baltijā vecākais publiskais muzejs saistās ar vācbaltu Rīgas ārsta, ceļotāja un kaislīga kolekcionāra Nikolausa fon Himzela (1729–1764) vārdu. Himzels nomira trīsdesmit piecu gadu vecumā, paspēdams izveidot ļoti plašu kolekciju – naturālijas, grāmatas, mākslas darbi. Pēc dēla nāves, māte, pildot viņa gribu, tā tika novēlēta Rīgas pilsētai, un 1773. gadā atvērās Himzela muzejs. Tagad bijušā Himzela muzeja priekšmeti pamatā glabājas Rīgas vēstures un kuģniecības muzejā, Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā un Latvijas Nacionālajā dabas muzejā. Muzejs kā kultūras vērtību krātuve, no latīņu un grieķu valodas tulkojot – “mūzu templis”,  sākotnēji saistās tieši ar Eiropas sabiedrības priekšstatiem. Un lielo Eiropas muzeju krājumi, kas īpaši papildinājās koloniālisma politikas rezultātā, 19. gadsimtā muzejus savā ziņā padarīja arī par valstu varenības reprezentācijas vietām. Šodien arvien konsekventāk izskan aicinājumi nolikt malā stereotipisko muzeja kā tempļa uzlūkošanas pieredzi un pieņemt, ka izpratne par jēdzienu “muzejiska vērtība” var būt atšķirīga dažādās pasaules daļās un kopienās – Eiropā, Āzijā, Austrālijā, Amerikā. Un tāpēc es vēlētos šoreiz ne tikai sākt, bet arī beigt ar jautājumu – vai jebkas var kļūt par muzeja eksponātu? Kādas un kam adresētas ekspozīcijas mēs veidojam, un kādu valodu lietojam, aprakstot tās? 

Džemmas Skulmes 100. jubilejas gads sācies ar viņas mammas – tēlnieces Martas Liepiņas-Skulmes izstādi. Mālpils pagasta „Skulmēs” ik sestdienu apmeklētājiem atvērts ziemas skulptūru parks „Sniegavīri”, kur brīvā dabā eksponēti 10 tēlniecības darbi. Skulptūras atlējis un no dažādiem periodiem izvēlējies tēlnieces mazmazdēls Arturs Dimiters. Skulmju dzimtas mājas ekspozīcijas kuratores Esmeraldas Tāles pavadīta apskatu ziemas skulptūru dārzu. Dienā, kad esmu „Skulmēs”, zemi klāj neliela sniega sega, un baltās skulptūras uz podestiem ir kā saskaņojušās ar apkārtējo vidi. Izstādes idejas autors ir Martas Liepiņas-Skulmes mazmazdēls Arturs Dimiters. Kopā ar Esmeraldu izstaigājam dārzu, jo skulptūras izvietotas dažādās dārza daļās, pie vārtiem gluži kā sargs sagaida „Ganiņš”, tālāk „Ģitārists”, tad „Modelis” un vairākas Konstruktīvās skulptūras. Pie dažām pakavējamies ilgāk. Marta Liepiņa-Skulme bija pirmā profesionāli izglītotā latviešu sieviete – tēlniece (izstādēs piedalījās no 1920. gada). Viņas galvenā darbības joma bija stājtēlniecība – portrets un figurālas kompozīcijas un monumentālā tēlniecība. Tēlniece piedalījusies arī Brīvības pieminekļa metu konkursā, kurā kopā ar Kārli Zāli dalījusi 1. un 2.vietu, konkursu neturpināja, jo bija gaidībās, sevi pieteica mazā Džemma.  Martu Liepiņu-Skulmi šogad pieminam 135. gadskārtā. Marta dzimusi pagasta skrīvera Andreja Liepiņa un Karlīnes Šarlotes Liepiņas (dzimusi Lūkina) ģimenē. Mātes brālim Fēliksam Lūkinam, rakstnieces Ivandes Kaijas vīram, šogad 6.februārī - 150. Par Martas mātesbrāli un viņa apaļo gadskārtu atgādina Mālpils kultūras centra kultūrvides speciāliste Viktorija Kalniņa. Martas Liepiņas-Skulmes izstādi „Sniegavīri” varēs aplūkot līdz 22. martam ik sestdienu no pulksten 12.00 – līdz 15.00. Izstādes noslēguma dienā Mālpils kultūras centrā notiks vēl viena Martas Liepiņas-Skulmes skulptūru atliešanas meistarklase.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne?2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Minint šią progą Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Internete plinta dirbtinio intelekto sugeneruotos vaizdo klastotės. Nors kai kurios jų yra visai nekenksmingos, tačiau yra atveju, kai jos naudojamos rimtoms finansinėms aferoms ar kitiems nusikaltimams vykdyti. Kaip apsisaugoti?Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais.Aktorei Rasai Samuolytei – 50 metų. Pokalbis apie patį pirmąjį vaidmenį, atsiribojimą nuo personažo ir palinkėjimus sau.Kino kritikė Mantė Valiūnaitė apžvelgia filmą „Gera mergaitė“.Ved. Justė Luščinskytė

Dešimt šalies muziejų plačiau atvėrė duris žmonėms su negalia, pasitelkdami specialias valstybės skirtas lėšas trimetei programai „Muziejai žmogaus gerovei“, praneša Kultūros ministerija. Kas padaryta ir ką sako patys negalią turintys muziejų lankytojai?Su aktore Rasa Samuolyte, šiandien švenčiančia gražų jubiliejų, laidoje „Ryto allegro“ pasikalbėjo kolegė Justė Luščinskytė.Laidoje žvilgsnis į mados legendą: prieš 150 metų Normandijoje gimė būsimas prancūzų mados guru Christianas Dioras. Jis pasižymėjo pokariu demonstruodamas moteriškumą ir prabangą, įkūrė savo vardo mados namus ir taip tapo garsus visame pasaulyje. Christiano Dioro reikšmę mados pasauliu aptarsime su mados dizainere Sandra Straukaite.VDA Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais. Nors anksčiau religinė simbolika ar tekstai meno kūriniuose buvo vaizduojama kur kas dažniau, šiandien šiuolaikinio meno kontekstuose taip pat galima jų rasti. Iš Telšių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas Lietuvos kovoje už nepriklausomybės atkūrimą kartu su bendraminčiais užkūręs „dainuojančią revoliuciją“ iki šiol tiki, jog laisvės siekyje būtinas idealizmas. Apie idealizmą anuomet ir dabar, apie dainos galią, M. K. Čiurlionį ir kaukes – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Den världsberömde skulptören Carl Milles verk finns att beskåda i alla stora svenska städer. Bland de mest kända är Poseidon i Göteborg. Till hans hem, Millesgården, kommer tiotusentals besökare varje år. Men i konstnärens privata brev avslöjas en annan mer ljusskygg sida.

Ukraina prieš Rusiją surengė didelio masto dronų ataką. Atakuota penkiolika regionų.Dviejose Vokietijos žemėse vykstančiuose vietos rinkimuose sėkmė prognozuojama kraštutinės dešinės pakraipos partijai.Žurnalistė Laima Lavaste savo facebook paskyroje sutelkė inteligentiją susitikti prie Salomėjos Nėries skulptūrinio portreto Vilniuje.Į Seimo rinkimus patekti siekintis ūkininkas Kauno turguje pardavinėjo mėsos produktus po eurą.Kaip užkirsti kelią su dirbtiniu intelektu kuriamam dezinformaciniam turiniui?Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.Mažas žingsnelis žmogui, didelis šuolis žmonijai – ši garsi frazė lydi bene ryškiausią Žemės gyventojų pasiekimą kosmose. Prieš 55-erius metus, 1969-ųjų liepos 20-ąją, žmonės pirmąkart išsilaipino Mėnulyje. Nuo to laiko misijų į Žemės palydovą vykdyta gana nedaug, tačiau pasaulis ruošiasi naujam etapui – artimiausiais metais vėl išsiųsti žmones į Mėnulį.Knygų apžvalga.Univermagai, kultūros centrai ir kiti XX a. perlai – kokia ateitis jų laukia? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto bendruomenė organizavo kūrybinį projektą moksleiviams „Netobulas Modernizmas“.Liepą kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų laidų ar sporto transliacijų. Į Šiaulius sugrįžo žodžio ir muzikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“. Ketvirtasis festivalis meno mylėtojus suburs keliose skirtingose erdvėse prie vandens.Skulptūros ir vitražo centras kviečia į jau šeštąjį Meno festivalį! Festivalio programoje lankytojų lauks atviros centro rezidentų studijos, parodos, ekskursijos, įvairūs meniniai užsiėmimai bei muzikos scena su gyvais pasirodymais.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia gali būti kalbos ir elektroninės muzikos sintezė?Kaip atsirado žymiausios muzikinės temos kine ir kaip tęsiamos jų kūrimo tradicijos?Alytuje šiandien prasideda 6-asis skultprūos simpoziumas „Dar noriu pabūti“.2025-ieji paskelbti Lietuvos dainų 200-mečio metais.Tautodailininkai pastebi, kad kasmet mažėja kuriančių iš medžio.Trečią kartą Šventojoje vyks gatvės teatrų festivalis.Jau 17-ą kartą į į Rokiškį kviečia Rokiškio klasikinės muzikos festivalis.Ved. Marius Eidukonis

FM99 svečiai - simpoziumo dalyviai, menininkai Cagdas Ercelik iš Turkijos, Jitka Kusova iš Čekijos, Fumitaka Kudo iš Japonijos ir alytiškis Kęstutis Benedikas.

Ellen Roosval och Alice Nordin är två exempel på framgångsrika kvinnliga skulptörer vid sekelskiftet 1900. Det var en tid när konstskolorna öppnade för kvinnliga sökanden, men de nya eleverna fick ofta kämpa i motvind. Hur arbetade de sig fram och krokade arm för att bryta ny mark? Hur balanserade de alla de förväntningar som fanns på dem som kvinnor och kreatörer?   Medverkande: Emelie Höglund från Hallwylska museet, Annika Williams från Länsmuseet Gävleborg och Linda Hinners från Nationalmuseum. Bild: Ellen Roosval i sin ateljé (Gotlands museum).

Spaudos apžvalga.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Poetės Jurgitos Jasponytės naujausioje eilėraščių knygoje „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ persipina miesto poezija, folkloras ir lyrika. Apie daugialypę būties ir poezijos prigimtį su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Šiandien minime 95-ąsias rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus gimimo metines.Rytoj Gintauto Lukošaičio skulptūra „Verksmas“ bus pristatyta naujoje, jau nuolatinėje vietoje – Šiaulių miesto centrinės aikštės apžvalgos pastate.„Menas žmogui yra kaip saulė dienai“, – sako septyniolikmetis menininkas Tautvydas Jonaitis. Jaunasis kūrėjas keičia šilališkių požiūrį į meną ir rūpinasi miesto kultūros plėtra. Surengęs kūrybines dirbtuves bibliotekoje, jis supažindino su mažai kam žinoma zinų ir čiabukų gamyba. Tokie lediniai buvo ypač populiarus sovietmečiu, nes jų leidimas nebuvo varžomas. Kuo pasižymi zinų gamyba ir leidyba bei kodėl jaunajam menininkui iš Šilalės svarbus menas?Naujos kuratorinės praktikos klimato kaitos laikais: projekto „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ baigiamoji sesija Vilniuje.Ved. Justė Luščinskytė

„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

We welcome the legendary Triathlon, Sports Presenter, Athlete, Former UK Gladiator, Master Trainer. We take a trip back with Caroline to the early days, Her start into sports media, Love of Motor Cross, Combat Sports, Fitness APP's and Much more. Let me know your thoughts in the comments section down below... SPONSORED BY ⁠https://www.instagram.com/supremeoftheuk/?hl=en⁠ https://www.instagram.com/carolinepearce/ ⁠https://www.instagram.com/cfr_sports/?hl=en https://rumble.com/user/CFRNetwork https://twitter.com/CFRNetwork_ https://twitter.com/CfrSports https://twitter.com/CarolinePearce https://linktr.ee/carolinepearce FitOn App - Free Workouts Tv.Fit App - My Workout Series ‘Limitless' and ‘SKULPT' Coming soon. --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/cfr-network/message Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/cfr-network/support

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kas skulptūru dara dzīvu? Šis ir viens no jautājumiem, ko gleznotājs Kaspars Zariņš uzdod raidījuma viesiem – diviem tēlniekiem figurālistiem Ginteram Krumholcam (1980) un Aigaram Bikšem (1969), kuriem aiz muguras daudzas personālizstādes, dalība starptautiskās kvadriennālēs, vides objekti, "Purvīša balvas" nominācijas. Ja Ginters Krumholcs ir pārliecināts, ka skulptūru dzīvu padara meistarība, tad Aigars Bikše uzskata, ka tas ir skatītājs. Tiek runāts par plastilīna pilīm un cietokšņiem bērnībā līdz  divu tonnu smagām figūrām šodien, par tēlnieka darba lēno procesu, kas piemērots domāšanai, un cilvēka ķermeņa skaistumu, par ekosistēmu un ārējiem apstākļiem, kuri ir svarīgi, lai gūtu atklāsmes sev. "Viss atkarīgs no tā, ko vēlies pateikt un kādas izjūtas atstāt cilvēkiem," saka Aigars, bet Ginters uzsver precizitātes svarīgumu idejas ietvarā. Kā sabalansēt savu domu ar pasūtītāja vēlmi, bet kas liek skatītājos iekveldināt provocējošu domu? Arī par to risinās domu apmaiņa raidījumā.    

Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Jau no 4. oktobra līdz 13. decembrim trešdienu vakaros Muzeju krātuvē Latvijas Nacionālā mākslas muzeja ekspozīcijā "Skulptūru mežs" norisinās pasākumu cikls Mītrade". Un jau šo trešdien, 15. novembrī, gaidāms dzejas mītrades pasākums, kurā klausāmdzeju piedāvā rakstniece DANA ZĀLĪTE un skaņu mākslinieks Reinis Rabenau. Sarunā dodamies klausāmdzejas dziļumos, cenšoties šo žanru lūkot kā vienu veselumu, nevis divus atsevišķus žanrus. Dana stāsta arī par klausāmdzejas vēsturi no tās pirmssākumiem senatnē līdz pat mūsdienām un klausāmdzejas pieejamību Latvijā. Anna Marta Burve: Kā tu vēlies, lai klausītāji uztver klausāmdzeju, ko abi radāt – vai lai publika klausās, vai lai sajūt? Šis ir tas, ko vienmēr mēģinu akcentēt – klausāmdzeja ir kaut kas tikai klausāms. Es ļoti apzināti vēlos pieturēties tikai pie tā, ka tā ir klausāma – tur nav ne neona gaismiņu, ne videoprojekciju, tu esi tur tikai ar klausāmdzeju – skaņu un tekstu: vari aizvērt acis, jo nekas vizuāli fiziski performatīvs nenotiks. Tieši tāpēc arī nesaucu to par performanci, jo to saistām ar fiziskām izpausmēm. Aicinu cilvēkus tiešām klausīties, turklāt ar uzsvaru uz vārdu  klausīties, jo, manuprāt, mēs, 21. gadsimta sabiedrība, esam ārkārtīgi pavirša. Negribu vispārināt vai kādu aizvainot, jo arī pati uzskatu, ka esmu pavirša informācijas uztverē. Klausīties un tikt uzklausītam ir milzīga privilēģija! Tas paģērē milzīgu uzmanību! Tāpēc nav vajadzīgas neonu gaismiņas, videomāksla. Jo dzirdēt mēs varam visu, tas notiek pats par sevi – dzirdam trokšņus, bet klausīšanās ir psiholoģiska, apzināta rīcība. Ir troksnis, mēs to dzirdam, bet klausīšanās – tā ir psiholoģiski apzināta rīcība. Es tagad klausīšos, es mēģināšu iedziļināties tajā, ko tu saki, un centīšos kaut ko pats sev no tā visa paņemt. Tajā brīdī just pārējo cilvēku klātbūtni, just autora klātbūtni, īpaši dzejas lasījumos bez citu skaņu klātbūtnes – tā ir liela privilēģija, ja autors savā balsī, ar savu elpu tev kaut ko stāsta." Vairāk - audioierakstā.

Spaudos apžvalga.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – kultūros komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Lapkritį sukanka 80 metų, kai Šiauliuose per „Vaikų akciją“ iš žydų atimta ir nužudyta daugiau kaip 700 vaikų. 1943-ųjų lapkritį nacistinės Vokietijos sukarintos organizacijos tarnyba, pasitelkusi fašistams tarnaujančių vlasovininkų kuopą ir visą sukarintą personalą, apsupo getą ir ieškojo vaikų, juos grūdo į mašinas, gabeno į geležinkelio stotį, o iš ten į Osvencimą. Žiaurios akcijos minėjimas surengtas prie geto vartų Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje. Prie paminklo šį kartą padėtos ne gėlės, o vaikiški žaislai. Garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatyta paroda, kurioje eksponuojami žuvusių vaikų portretai.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Tradiciškai lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“, kuriame šiemet bus pristatomos vokiečių pjesės ir naujausia tarptautinės dramaturgijos rezidencijos dalyvių kūryba.Praėjusią savaitę Estijos sostinėje Taline prasidėjo vienintelis regione A klasės kino festivalis Juodosios naktys. Čia tiek konkursinėse programose, tiek industrijai skirtuose renginiuose prisistato ne vienas lietuviškas filmas. Vienas jų – pasaulinę premjerą Taline išgyvensiantis Artūro Jevdokimovo dokumentika „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“.Lapkričio 6-15 d. Skulptūros ir vitražo centras organizuoja kūrybinių dirbtuvių ciklą, skirtą Naujininkų, Kirtimų, Salininkų bei kitų periferinių Vilniaus miesto rajonų gyventojams, norintiems ugdyti savo kūrybiškumą. Iš kokio poreikio gimsta tokios dirbtuvės?Šiandien Seime bus svarstomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Ta proga Lietuvos rašytojų, vertėjų, redaktorių ir leidėjų bendruomenė iniciavo atvirą laišką, kuriuo prašoma neriboti kūrybinės laisvės ir pritarti pataisai.Ved. Urtė Karalaitė

Kad meklējumi aizsākumi pieminekļu aizsardzībai, jeb kurā laikā kad sabiedrība nobrieda domai, ka vēsturiskas vērtības jāsargā īpaši un kā notika šis process, mainoties valdošajām varām Latvijas teritorijā. Raidījumā Zināmais nezināmajā analizē vēsturnieki: Latvijas Universitātes Vēstures un filozofijas fakultātes asociētais profesors Andris Šnē un šīs fakultātes Arheoloģijas un vēstures nodaļas docents Mārtiņš Mintaurs. Kapu pieminekļi: cilvēku vēlmes, iekārtojot mūža mājas Akmeņkalis Ivars Feldbergs ir meistars ar vairāk nekā 40 gadu stāžu. Viņš dalās pārdomās, kas ir gaumīgs kaps un kā notiek darbs pie kapakmeņa  izveides. Akmeņkalis teic, ka populārākais materiāls, kas tiek izmantots,  veidojot piemiņu cilvēka mūžamājām, ir granīts. Tas parasti tiek eksportēts no Ķīnas un Polijas, bet meistara iecienītākais materiāls ir laukakmens, kas jau no dabas ir skaists ar reljefu un krāsu. Skatot uz neparastiem, izciliem vai dīvainiem kapu pieminekļiem pasaulē, ir jāmin franču rakstnieka, zinātniskās fantastikas literatūras aizsācēja Žila Verna  pēdējā atdusas vieta Francijas pilsētā Amjēnā, kur redzama izkalta vīrieša figūra, kas izstieptu roku grūž prom no sevis kapakmeni un kāpj ārā no kapa. Akmens statujai ir paša rakstnieka vaibsti, kas izmantoti no Žila Verna pēcnāves maskas. Skulptūras nosaukums ir “Ceļā uz nemirstību un mūžīgo jaunību”. Turpinot skatīt uz pašmāju kapu pieminekļiem, vaicāju akmeņkalim Ivaram Feldbergam par to, kāpēc nereti cilvēki jau esošos dzimtas kapos sev dzīviem esot uz kapakmeņa jau iegravē savu vārdu uzvārdu un dzimšanas datumu. Izrādās, tas ir praktisku apsvērumu dēļ, zinot, ka neesam mēs mūžīgi un jau laikus sagatavojam vietu, kur dusēt līdzās jau aizgājušiem piederīgajiem. Nereti kapa pieminekļi top arī mīļotajiem mājdzīvniekiem. Arī akmeņkalim Ivaram Feldbergam ir nācies veidot kapa pieminekli- Latvijā vienīgajā dzīvnieku kapsētā „Citi lauki”.  

#fm99 #alytus #gyvasmiestas #myliualytus #skultptūra #menas Nauja skulptūra Alytuje, sukėlusi aibę diskusijų ir emocijų. Apie tai, kodėl tokia, kaip padaryta ir kiek išplauta pinigų, FM99 pokalbis su menininku, vienu iš autorių Algirdu Gatavecku! #miestoinformatorius

Ar teko pabuvoti šiaudinio sodo viduje? Tai padaryti galite šalia Alytaus piliakalnio, kur per kelias dienas iškilo įspūdinga šiaudinių skulptūrų paroda „Amžinieji sodai“. Šia Alytaus kraštotyros muziejaus dovana miestui bus galima pasigrožėti iki rugsėjo 22 d., kuomet Baltų vienybės dieną tradiciškai pakviesime magiškam šiaudinių skulptūrų uždegimo reginiui.

En av 1900-talets mest kända fotografer, Henri Cartier-Bresson, verkade alltid vara på rätt plats i rätt sekund. Mikael Timm dyker ner i en efterlämnad bildskatt på Centre Pompidou i Paris, 2014. Lyssna på alla avsnitt i Sveriges Radio Play. ESSÄ: Detta är en text där skribenten reflekterar över ett ämne eller ett verk. Åsikter som uttrycks är skribentens egna. Sändes först 12/4 2013.Seklets fotograf. Det är nästan ett osannolikt smeknamn, men sedan Henri Cartier-Bresson avled 2004 har ikonstatusen snarast ökat. Det är nästan så att man kan bli misstänksam. Bara här i radion har det gjorts åtskilliga program om denna fotograf efter hans död.Ordet Reporter betyder bära tillbaka. Cartier-Bresson visade USA för fransmännen, Sovjetunionen för amerikanska tidningsläsare, Indien och revolutionen i Kina för världen. Rimligen borde Cartier-Bressons bilder nu vara nästintill bortglömda, men tvärtom ordnas hela tiden nya utställningar, nya böcker ges ut och gamla dåliga kopior säljs dyrt. Vem har förresten en nyhetsbild över soffan? Nej, det som lockar måste vara något annat än gamla fakta. Dags att problematisera århundradets fotograf.Det avgörande ögonblicket, är ett uttryck som tillskrivs Cartier-Bresson om. Fast det var faktiskt inte hans eget uttryck utan en förläggares. Själv talar han om bilder som uppväcker något. Vilket inte hindrat generationer av fotografer att försöka leva upp till Cartier-Bressons perfekta fras och perfekta bilder. Men här talar han om den visuella njutningen, om Tjechov, om bilden är sann eller inte är oviktigt. Han talar som en konstnär, inte som en reporter.Myten om Cartier-Bresson och de andra på bildbyrån Magnum som han var med om att starta 1947 berättar om ett gäng fotograferande Tintin-kusiner på ständiga äventyr. Sedan dess har härskaror med fotografer sökt sig till slagfält, fattigdom, lidande, revolutioner. För dem alla är förebilden HCB. Ingen reste så mycket, stannade borta så länge – ibland i åratal – kom hem så obekymrad. Och med så bra bilder.Antingen har man det eller så har man det inte. Sade Cartier-Bresson om förmågan att ta en bra bild. Fast så enkelt är det ju inte. Här talade han om visuell njutning – inte precis vad fotoreportrar brukar hänvisa till. Senare i livet sade han att teckning som han också ägnade sig åt var eftertanke, medan fotografi var ögonblicklig. Han beskar bilderna i kameran, när de togs, inte i mörkrummet. Bilden skulle vara perfekt från början. Sensualism kombinerades med stränghet.Erkännandet av en ordning, en struktur som finns där framför Dig, talade Cartier-Bresson om. Alltså en nästan akademisk hållning som han tillämpade sekundsnabbt. Det finns ett snapshot av Cartier-Bresson när han står på podiet och ska ta en bild av Martin Luther King som ska hålla sitt berömda tal ”I have a dream”. Cartier-Bresson ser skeptiskt ut. Ler inte, granskar Dr King som om han vore ett föremål.När han granskade yngre kollegers bilder på Magnum snurrade han kontaktkopiorna i handen och såg bilden ur vinklar fotografen aldrig varit medveten om. Och han talade om bildens formspråk, inte om dess innehåll. Han började som målare, slutade som tecknare. Däremellan var han fotograf. Livet är nu och för alltid. Var kom den känslan ur?Henri Cartier-Bresson, föddes 1908, in i en välbärgad släkt. Fadern som var symaskinsfabrikant ville förstås att sonen skulle ta över företaget, men Henri revolterade – ganska lustfyllt tycks det - genom att läsa modern poesi och ägna sig åt teckning. Han praktiserade aldrig hos någon porträttfotograf som så många av hans kollegor gjorde utan gick i flera år på André Lhotes berömda kubistiska målarkurser. Och samtidigt studerade han för en mycket mer konventionell målare, Jacques Emile Blanche känd för sitt fantastiska ungdomsporträtt av Proust. Vilken fotojournalist har idag en liknande utbildning?Några av HCB:s mest älskade bilder har en lite knasig humor. Två gubbar som tittar genom ett hål i ett skynke på ett bygge. En man på en spårvagn i Zürich som har ett gravkors med sig. Jo, visst. Det är ju klassisk surrealism, men så vardaglig att den inte förknippats med surrealismen utan setts som fotoreportage. Det overkliga draget finns också i de berömda bilderna från Mexiko med en prostituerad som tittar ur genom en dörr. Det är både social verklighet och en symbolbild.När nu fotohistorikerna gått igenom HCB:s samlade verk så är en av nyupptäckterna hur nära surrealismen han stod. Ja, HCB var som tonåring, alltså redan innan målarkurserna, med på surrealisternas berömda möten. André Breton brukade säga att Cartier-Bresson samarbetade med chansen.Cartier-Bresson berättar hur Robert Capa, den berömde krigsfotografen, rådde honom att ligga lågt med sin anknytning till surrealismen. Han skulle ta sina bilder som han ville men kalla det fotojournalism.1931 lämnar han surrealisternas Paris och reser till Elfenbenskusten, en ung man på jakt efter äventyr. Där händer någonting. Han blir på allvar fotograf och kommer tillbaka till Europa med malaria men också med en yrkesinriktning.Redan 1933, när han är 29 år kommer de första utställningarna. Det naturliga vore att nu satsa på en karriär som konstnärlig fotograf som t ex Man Ray. Men trots att utställningarna blir fler så ger sig HCB, som han kallades, ut på resor. I New York träffar han den berömde fotografen Paul Strand som lär honom filma. Och tillbaka i Frankrike blir han regiassistent till dåtidens viktigaste franske regissör Jean Renoir. Och gör några småroller i filmerna, leker verklighet.Allt går så lätt, så lätt.Han beundrade Renoir men ville inte berätta om honom. Hos bägge finns en blandning av sinnlighet och klarsyn, nästan cynism. Med åren blev han alltmer fascinerad av porträttuppdrag: en del bilder är verkligen geniala trots att de inte bygger på djup kontakt. Skulptören Giacometti som springer i regnet med en tidning över huvudet. Ezra Pound, vilande i sitt privata nirvana. Henry Miller på stranden i Kalifornien en mörk kväll. Och så bilden av Sartre som liksom stiger ur dimman med sträng klarhet. Den bilden tog han fort, men han stod en och en halv timme framför Ezra Pound utan att tala med honom.I alla porträtten finns Cartier-Bressons kärna: enkelhet, koncentration. När han på 50-talet åkte med Jean Paul Sartre till Moskva och denne högstämt hyllade friheten i Sovjetunionen fotograferade Cartier-Bresson en mans sätt att titta på en kvinna på gatan, några fabriksarbetskor som dansar i overaller, en pojke som håller sin far i handen framför en jättestaty av Lenin med lång skugga.Den indiske filmregissören Satyajit Ray sade att Cartier-Bressons främsta egenskap var att han såg det som förenade människor. Där har vi konsten igen. För nyhetsfotografiet visar det särskiljande, konsten visar det vi kan identifiera oss med. Vad skulle han ha sagt om internets syndaflod av bilder.När majrevolten utbröt i Paris gick så klart Cartier-Bresson ut med sin kamera. En filmfotograf riktade sitt objektiv mot Cartier Bresson som ju var mer känd än dem han fotograferade. Cartier-Bresson som då är drygt 60 ser ut som Tatis filmfigur Monsieur Hulot i ljus rock, smal och gänglig. Och Cartier-Bresson dansar fram med sin lilla kamera, alltid med ett enda objektiv: 50mm. Fram och tillbaka, ut på gatan, bakom folk, tittar över en axel, snor runt tar ett par lätta steg åt ett annat håll. En vadarfågel i rörelse, på väg att stjäla en bild ur ögonblicket. André Breton brukade säga att Cartier-Bresson samarbetade med chansen.Bilden 1937 av några picknickfirare vid en flodstrand. Man nästan hör pastisen slås upp i glasen, vågornas skvalp, fågelsången, klirret av bestick. Det är en bild som sammanfattar hela det franska 30-talet. Cartier-Bresson arrangerade den inte, men han var intresserad av dåtidens politik då alltså semestern var den stora reformen.Allt i bilden sammanfaller, den är så perfekt ut i minsta detalj att den inte går att glömma. Det är en liten essä om ett decennium i enda bild av ett vardagligt ögonblick, kondenserad tid. På sätt och vis kommer han aldrig fram till reportaget. Konsten tar över. Han fotograferar själva vardagen för alla sorters människor precis som impressionisterna målade vardagen i fest och arbete. Andlöst ömt fotograferar han en kvinnas ben på en soffa, ett likbål i Indien.En gång sades det att fotot befriade målarna från att vara detaljerade. När kameran registrerade allt kunde målarna strunta i detaljerna, lämna avbildningen och istället gestalta det de såg. Men sedda i efterhand står det klart att Henri Cartier-Bresson gestaltade snarare än återgav. Hans tusentals bilder är en enda lång hyllning till de oändliga variationerna av människligt liv.Ingenting är förutsägbart, flyttar man på sig bara en liten smula blir det en ny bild, ett nytt liv.Det gäller både fotograf och åskådare./Mikaels Timm SR Kultur The subtitle of the Pompidou Centre's retrospective of the 20th century's best-known photographer could be: Almost Everything You Know About Henri Cartier-Bresson is Wrong. Or, at least, Long Overdue a Rethink.. Henri Cartier-Bresson. Pompidou Centre, Paris. Starts 12 February 2014. Until 9 June 2014. Venue websiteIts curator, Clement Cheroux, has risen to the unspoken challenge that any Cartier-Bresson exhibition now presents: how to shed new light on the life and work of an artist who so defined the medium that yet another celebration of his genius might seem superfluous.

Подписывайся на эфиры: Youtube - https://www.youtube.com/c/KirillProfit Apple - https://podcasts.apple.com/ru/podcast/bassland-show/id1128353377?mt=2 Android - https://basslandshow.podster.fm   01. Adam F - Circles 02. Phace, Misanthrop - Sex Sells 03. Synergy, Misanthrop - Slap the Ghost 04. Camo & Krooked - Ember (Noisia Remix) 05. Saint Rider - HMF 06. Current Value - Loner 07. Skulpt, XAETIS - UFO 08. Skantia - Heat 09. Saint Rider - Dogs 10. Synergy - Vortex 11. IMANU - Nonplus (SKANTIA Remix) 12. Noisia - Incessant (IMANU Remix) 13. Drummatix - К Пропасти (Saint Rider Remix) 14. Saint Rider - Rite 15. Pythius - Implant  16. Turno - High Roller 17. Saint Rider - Wave 18. Skulpt - Signal 19. Armodine - My Daily Meal 20. Camo & Krooked & Mefjus - U 21. Saint Rider - Synthetic Organic (Dub) 22. Noisia, Skrillex, josh pan, Dylan Brady - Supersonic (VIP) 23. Prolix, Black Sun Empire, Enei - The Message 24. Saint Rider & LIRA - Прекрасное далёко (Dub) 25. The Martens - Ambush 26. Maztek x Gridlok - Gladiators 27. Ray Keith - Renegade Terrorist (PA Mix) 28. Gray - One Spliff 29. Black Sun Empire - Timelords 30. Noisia, The Upbeats - Dead Limit (Noisia's 'Outer Edges' Remix) 31. 01. Noisia & The Upbeats - Dead Limit 32. Misanthrop - Turbine 33. A.M.C - Don't Forget The Dots (Gydra Remix) 34. Upgrade - Blow 35. Aphrodite - Drop Top Caddy 36. Aphrodite - King Of The Beats 37. Calyx - Pull Up 38. Saint Rider - Copy Paste (Feat. Julia Marks) 39. Crissy Criss, Malux, Erb N Dub - Wonky 40. The Prodigy - Smack My Bitch Up (Dj Hype Remix) 41. Dysphory & iBenji - Untouchable (Saint Rider Remix) 42. The Prodigy - Nasty (Spor Remix) 43. Saint Rider - Lacrimosa 44. Turno x Skantia - Engage 45. Noisia - Stigma 46. Profit - Missing U 47. Saint Rider - Return   Соц. сети: Vkontakte - https://vk.com/djprofit Telegram - https://t.me/profit_live Instagram - https://instagram.com/profit_dj Facebook - https://facebook.com/profitdj   #djprofit #bassland #basslandshow #drumandbass #dnb #edm #radioshow #bassmusic #basshouse #ukgarage #2step #breaks #breakbeat #neurofunk

Sunki diabeto forma apvertė Agnės Kišonaitės gyvenimą aukštyn kojomis, bet, paradoksalu, tapo stipriu kūrybiniu varikliu. Menininkės sukurtas temines skulptūras pamatė ne tik Lietuva, bet ir užsienio šalys. Diabetui Agnė nepasidavė ir asmeniniame gyvenime – susilaukė dviejų sveikų vaikų.Ved. Lavija Šurnaitė

„Dauderos” pašlaik skatāma stikla mākslinieces Andas Munkevicas un dizaina studijas „AM Studio” vitrāžu un stikla skulptūru izstāde „Attēla gaisma”. Stikla skulptūras, bet jo īpaši vitrāžas sasaucas ar paša nama interjeru. Latvijas Nacionālā vēstures muzeja Dauderu nodaļa rīko arī tematisko lekciju ciklu par „Dauderu” nama arhitektūru, interjeru, dārzu un parku. Dienā, kad muzejā notika arhitekta Jāņa Krastiņa lekcija par Dauderu savrupnamu Latvijas 19. gadsimta arhitektūras kopainā, muzejā viesojās Laima Slava. Viņai tā bija iespaidiem bagāta diena. Ir brīvdiena, un Latvijas Nacionālā vēstures muzeja Dauderu nodaļa apmeklētājiem piedāvā gan ēkas apskati, gan stikla mākslas izstādi, gan profesora Jāņa Krastiņa lekciju. Kā uzzinu no Dauderu nodaļas vadītājas Olgas Mihelovičas, līdz ar atjaunoto ekspozīciju Dauderos tiek rīkots  pasākumu cikls, kurā gan tematiskās ekskursijas, lekcijas, gan mainīgās izstādes. Pašlaik te Andas Munkevicas vitrāžas un stikla skulptūras. Stikla mākslinieces Andas Munkevicas darbi koncentrēti vienā telpā Dauderu savrupnama salonā, bet pirms gada mākslinieces  plaša personālizstāde bija sarīkota Dekoratīvās mākslas un dizaina muzejā.  Mērogi citi, bet Anda uzsver, ka nevar atraut darbu no telpas vai tā ir daba, vai baznīca, vai izstāžu zāle. Andas Munkevicas izstāde „Attēla gaisma” Dauderos būs skatāma līdz 18.jūnijam. Pēc tam sekos gleznu izstāde, saistīta ar tēmu - Glezna kā mājas interjers. Visas izstādes šogad sasaucas ar mājas vēsturi, ar tās interjera elementiem vai mājas saimniekiem. Tā profesora Jāņa Krastiņa lekcija saistīta ar nama arhitektūru. Dauderu savrupnams celts 1897.gadā un  ir pārdzīvojis laikmetu maiņu. Jāņa Krastiņa lekcija par Dauderu savrupnamu Latvijas 19.gadsimta arhitektūras kopainā sniedza plašāku skatu uz laikmetu un arhitektūras stiliem, taču pieskārās arī konkrētiem savrupnama  interjera elementiem. Ar šo lekciju tiek atjaunots pagājušajā gadā aizsāktais tematiskais lekciju cikls par Dauderu nama arhitektūru, interjeru, dārzu un parku, kā arī nama saimnieku likteņiem. Lekcijas turpmāk notiks reizi ceturksnī. Un kā atzīst Dauderu nodaļas vadītāja, vairākumam apmeklētāju Dauderu nams ir liels pārsteigums - industriālajā apkaimē uzmeklēt Sarkandaugavas pērli.    

Menininkai Gailė Griciūtė ir Julijonas Urbonas sukūrė garso skulptūrą „D(in) (D)an“, provokuojančią diskusiją apie miesto garsų kultūrą. Pokalbis su autoriais.Šiaurės Lietuvoje prasidėjo didžiausias ir seniausias regione velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Metų knyga poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pretenduoja tapti poeto, fotografo, dramaturgo, vertėjo, knygų vaikams autoriaus Juliaus Kelero eilėraščių rinkinys „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Su Juliumi Keleru pasikalbėjo Gerūta Griniūtė.Bernardo Bertoluccio „Rytietiškoji trilogija“, pradėta kurti praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje – tai prabangūs, epiniai pasakojimai tarp Rytų ir Vakarų. Išryškindamas seno ir naujo pasaulių susidūrimus, emocinius herojų skilimus, režisierius pasitelkė „muzikinius skersvėjus“ kuriantį Ryuichi Sakamoto. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Pianistė Guoda Gedvilaitė-Göhle į užsienį tobulintis išvyko dar tada, kai tai nebuvo nei taip populiaru, nei taip paprasta, kaip dabar. Ją pažįstantys puikiai žino, kad pianistė – ne tik aistringa menininkė, bet ir užsidegimo nestokojanti naujų kultūrinių fenomenų organizatorė. Kodėl jos dėmesįkadaise taip patraukė Clara Schumann? Ar vaikystė „Čiurlionio mieste“ Druskininkuose ir užkodavo kūrybinį geną? Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LU Humanitāro zinātņu fakultātes profesors, Bībeles teoloģijas doktors Jānis Priede Ar  jaunām tehnoloģijām izpētot Mešas stēlu jeb tā dēvēto moabiešu akmeni, ir atrisināts (un 2022. gadā prestižā arheoloģijas žurnālā publicēts) līdz šim strīdīgais jautājums par dažiem burtiem stēlā iekaltajā tekstā. Kad stēlu, senu bazalta plāksni, nevainojamā stāvoklī, netālu no Nāves jūras austrumu  krasta 19. gs. uzgāja kāds franču misionārs (Kleins), viņš diezgan avantūriskā stilā noorganizēja stēlā iekaltā uzraksta novilkumu. Tas tika izgatavots no slapjas papīra masas, tā sauktā papjē mašē. Tas bija visai tālredzīgi, jo vietējie iedzīvotāji, baidoties, ka stēlu viņiem kāds varētu atņemt, patriotisma uzplūdos vairāk nekā metru augsto akmens plāksni ugunskurā kārtīgi uzkarsēja un uzlēja virsū aukstu ūdeni. Varat iedomāties rezultātu! Lai gan tehnika ir vienkārša, tā ir ļoti efektīva, skaldot akmeni. Kad akmens bija sašķelts, fragmentus sadalīja un noglabāja nebaltām dienām, lai varētu tirgot pa gabaliņam. Visi klātesošie bija laimīgi, atskaitot pētniekus, kas nu bija spiesti dzīt pēdas katram atsevišķajam fragmentiem. Taču —pētniekiem par laimi — bija papīra masas novilkums, kaut arī  ne pārāk perfekts, izgatavots lielā steigā, neievērojot visas tehniskās prasības. No tirgoņiem atpirktos fragmentus varēja atkal salipināt kopā. Ja varbūt būsiet Parīzē, varēsiet apskatīt. Mešas stēla ir Luvras muzejā, diemžēl daži fragmenti joprojām trūkst. Lielais jautājums bija par pieciem burtiem, no kuriem pirmais un pēdējais salīmētajā akmenī un iepriekš izgatavotajā novilkumā bija skaidri salasāms, bet pārējie nē.  Tagad, pateicoties franču pētniekiem André Lemaire un Jean-Philippe Delorme un vismodernākajai tehnikai ir publicēti vairāk nekā piecu gadu pētījuma rezultāti. Izrādās, ka zudošos burtus jeb precīzāk divus vārdus tagad ir iespējams izlasīt. Vairs nav jābalstās uz hipotēzēm, mēģinot uzminēt trūkstošo tekstu. Šajā Mešas stēlas teksta daļā moabiešu valdnieks — un atcerēsimies, viņš  dzīvoja Nāves jūras austrumos, mūsdienu Jordānijas pusē, — lielās par saviem panākumiem, atgūstot teritorijas, kuras savā laikā bija nonākušas Rietumkrasta valdoša nama jeb dinastijas rokās. Un kas bija šī dinastija, to tagad skaidri apliecina akmenī iecirstais teksts. Šī dinastija bija bēt dāvīd — gan moābiešu, gan senebreju valodā tas skan gandrīz vienādi. Un ko nozīmē bēt dāvīd? — Dāvida nams. Mešas stēla, izrādās, ir viena no visai nedaudzajām kaimiņtautu rakstiskajām liecībām par Dāvida dinastiju. Tās izcilākais pārstāvis bija Dāvids - kurš gan nav vismaz kādā attēlā redzējis Mikelandželo brīnišķīgo Dāvida skulptūru. Skulptūra Dāvids ir, iespējams, nedaudz idealizēts, taču nenoliedzami viņs bija izcils karavadonis un lielisks dziesminieks. Un otrs šīs dinastijas izcilais valdnieks bija Dāvida dēls Sālamans. Gudrais Sālamans, kas tāpat kā pēc gadu tūkstošiem Austrijas impērija, paplašināja savas robežas un starptautisko ietekmi ne vien ar karagājieniem bet arī ar izdevīgām precībām. Taču svarīgāks par vēsturi ir valdnieka Dāvida un viņa dēla Sālamana literārais mantojums, kas saglabājies līdz mūsdienām. Turklāt ne tikai saglabājies, bet arī noslīpējies, paaudžu paaudzēm pārrakstīts, spodrināts, papildināts, tulkots dažādās valodās - gan pirms, gan pēc Kristus dzimšanas. Kurš gan, piemēram, nav dzirdējis dziedam psalmus? Lielu daļu no psalmiem ir rakstījis Dāvids. Tādēļ dažkārt grāmatu izdevēji, gan mazliet neprecīzi, visu psalmu krājumu dažkārt dēvē par Dāvida dziesmām. Citi tos par slavinājumiem, kā, piemēram, seno literatūras pieminekļu tulkotājs nelaiķis Uldis Bērziņš. Gadsimtiem ilgi mūki un askēti, mūsdienās arī viens otrs izglītotās sabiedrības daļas pārstāvis psalmus ir lasījuši un pārdomājuši diendienā. Taču Dāvida dēla Sālamana literārais mantojums ir vēl pārsteidzošāks. Vispirmām kārtam - dzīvesziņai piemērotais un savas sirdsbalss sadzirdēšanai lieti noderīgais Sakāmvārdu krājums, kas Tuvo Austrumu gudrības literatūras šedevrs. Taču ne jau visu sacerējis Sālamans pats, bieži viņš bija tikai senāku materiālu apkopotājs. Otrkārt, Sālamans ir kādas ļoti neparastas grāmatas autors, vismaz viņu par tādu mēdz uzskatīt. Uldis Bērziņš šīs grāmatas nosaukumu ļoti precīzi tulko kā Pulcētājs. Citi to sauc Ekleziastu, par Koheletu, vēl citi par Sālamanu mācītāju. Tas ir ārkārtīgi dziļš, filosofisks un sociāli ass darbs. Vērts izlasīt visiem, kas domā, ka netaisnīgi tiesneši vai uzpērkami valstsvīri ir mūsdienu Latvijas izgudrojums. Nekas nav jauns zem saules, saka Sālamans. Taču mērķis šai grāmatai ir cits — piespiest cilvēku padomāt par to, kas ir būtisks. Saprast, ar ko atšķiras dzīves bezjēdzīgums no jēgpilnas dzīves. Nonākt pie tā, ko mēdz saukt par atskārsmi un ko neviens cits nevar iemācīt — kā, piemēram, varam no citiem mācīties dzīvesziņu, lasot Sālamana Sakāmvārdus. Un treškārt, Sālamans ir uzrakstījis Dziesmu dziesmu savai savai mīļotajai, brīnišķīgajai Sulamītei. Visbrīnišķīgāko mīlestības dziesmu, ko nereti vedējtēvs un māte deklamē kāzu sarīkojumā, bet kas ir daudz dziļāka nekā mīlas lirika vien. Ne velti Baznīca šajā Dziesmu dziesmu saskata norādi uz attiecībām starp cilvēka dvēseli un  Dievu, vai arī Baznīcu un viņas līgavaini Kristu. Ir taču cilvēciska un ir dievišķa gudrība, Sālamana gudrība . Ir cilvēciska un dievišķa mīlestība. Kur šīs grāmatas varam atrast mēs? Nu paņemsim kādu Bībeles izdevumu, pašķirstīsim, un starp daudzām citām atradīsim. Ir vērts.

@nhsc22 @scalezuk @thefi5thdnb @avoiderni @bad-ace-inc Welcome to the @VTORecords Podcast This episode we have a big focus on our brand new Chapter I album out now (bit.ly/VTORC001) We interview the 3 artists who have exclusive tracks on the LP, The Fi5th, Avoider & Bad Ace and a very special bonus interview with a huge announcement from Neuroheadz Round all that up with a massive Neuro madman mix by the man Scalez. A whole host of music to Along with this a whole host of brand new music for your listening pleasure. from the likes of Impex, Akuma, Scout 22, Skulpt, Distruptix, Trice, Stonx, Transforma, Dropset, Holotrope, Shayper, Bad Ace, Resurgence, Sola, Beskar, Dub Elements, Midnight CVLT, The Fith, Myselor, Buunshin, Phace, Erb N Dub, Volatile Cycle, Avoider, Profuze, Karpa, Teddy Killerz, Bytecode, TR Tactics, Binary & Scalez. Dont forget to share, Repost and comment

30 seconds into the podcast I realized I forgot to hit the record button but I didn't miss much. You would think after 3 years of doing this id have it down but I guess not. Colby is a Great guy check out this episode as we Talk hunting and his awesome new product that well there isnt anything like it on the market. Learn more about your ad choices. Visit megaphone.fm/adchoices

Kelininkai įspėja apie sudėtingas ir prastėjančias eismo sąlygas. Šįryt pranešta apie tragišką avariją Kelmės rajone. Mikroautobusui įsirėžus į kelkraštyje stovintį vilkiką žuvo du žmonės, pirmadienio popietę, Telšių rajone, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi keleivinis autobusas. Sužeisti aštuoni žmonės. Tikra čiuožykla virto Panevėžys. Daugybei traumas patyrusių gyventojų prireikė medikų pagalbos. Apie slidžius kelius ir nebarstytus šaligatvius gaunama daugybė pranešimų. Kokia padėtis Lietuvos gatvėse ir keliuose?Šių metų Laisvės premija skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Prieš tris dešimtmečius Lietuva pradėjo kovą su rusiškuoju totalitarizmu, o Ukraina dabar ją baigia mūšio lauke, sakė Vilniuje viešintis Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.Antakalnio kapinėse Vilniuje, nepaisant JT komiteto perspėjimų, pradėtos ardyti sovietinės skulptūros. Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus,visi reikiami leidimai yra gauti, o Jungtinių Tautų komiteto išvados nėra kliūtis skulptūras nukelti.Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos finansų ministrai bandys įtikinti Vengriją patvirtinti bendrą finansinės paramos Ukrainai paketą. Jam reikia visų Bendrijos šalių pritarimo. Budapeštas toliau teigia blokuosiantis 18-kos milijardų eurų paramą, nes nesutinka, kad ji būtų skiriama iš skolintų pinigų.Seimas ketina spręsti dėl opozicijos inicijuoto siūlymo atleisti Mykolą Majauską iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo. Valdantieji kaltina opoziciją manipuliuojant procedūromis, kad išgelbėtų M. Majausko postą, ir slaptame balsavime planuoja nedalyvauti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vladas Urbanavičius – skulptorius, sukūręs „Krantinės arką“. Tačiau tai tik vienas, nors ir geriausiai žinomas, jo kūrinys. Laidoje „Iš balkono“ kalbame su skulptoriumi apie jo kelią į viešąsias erdves – nuo 1977 m. prasidėjusių Smiltynės skulptūros simpoziumų, paminklų konkursų iki įvietinto meno instaliacijų. Kaip Vlado Urbanavičiaus skulptūra keičia erdvę ir žiūrovo potyrius dabar galima pamatyti Totorių gatvėje įsikūrusioje (AV17) galerijoje, kur iki lapkričio 24 d. veikia Urbanavičiaus paroda „Plieno junginiai“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kada ir kodėl knyga virsta filmu? Kodėl dažnai sakome, kad filmas neprilygsta knygai? Apie tris romanų ekranizacijas, apie nemokamas šių filmų peržiūras bei susitikimus su kino kūrėjais ir aktoriais kalbėsime su prodiusere Živile Gallego.Telšių Ješivoje atidaroma Niujorke ir Paryžiuje gyvenusio menininko Michaelio Brennerio skulptūros paroda „Michelis Brenneris. Laisvas kritimas. Šiauliai-Niujorkas-Paryžius-Šiauliai“. Šiauliuose gimusio menininko sūnus padovanojo tėvo kūrinius Šeduvos žydų istorijos muziejui „Dingęs štetlas“. Pasakoja muziejaus vyriausioji kuratorė Milda Jakutytė.Balsas už kadro ir vaizdas ekrane: moterys ir jų kaltė dekonstruojant prodiuserių nutildytą filmo “Gilda” dainą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Tai, kas nauja, modernu, progresyvu, kas jaudina ir stebina - būtent tokia muzika jau 35-ą kartą suplaukia į tikrą džiazo šventę - tarptautinį festivalį „Vilnius Jazz“. Šio festivalio įkūrėjas, rengėjas, prodiuseris ir nuolatinis idėjų generatorius Antanas Gustys ir koncertų vedėjas, atlikėjas Domantas Razauskas - rubrikos „Be kaukių“ svečiai.

(01:53) Hvorfor ventede Ekstra Bladet fire år med at lave deres historie om Søren Pape Poulsens kærestetur til Caribien? (12:16) Influencer og streamer Marie Watson blev udsat for falske nøgenbilleder. Så hun købte et parti billeder og meldte sælger til politiet. (29:15) Brad Pitt springer ud som skulptør! Spørgsmålet er hans skulpturer gode?(42:22) Demonstrationer og uroligheder fortsætter i Iran. I Kina bliver urolighederne i Iran brugt til at kritisere USA. De sociale medier er støvsuget for hashtags med Masa Amini og videoer med kvinder, der brænder deres tørklæder i protest.Gæster:Peter Jeppesen, journalist på Ekstra BladetAnne Fiber, folketingskandidat for KonservativeMarie Watson, influencer og streamerAmalie Skovmøller, adjunkt i kunsthistorie på KURasmus Elling, lektor ved Københavns UniversitetCasper Wichmann, daglig leder i tænketanken ThinkChina Vært:Ida GaunøTilrettelægere:Ida GaunøCecilie DumanskiNiels Frederik RickersFrederik WestergaardProducer:Frederik WestergaardRedaktør:Mille Ørsted

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga.Augančios elektros kainos turės įtakos daugelio Šiaulių kultūros įstaigų veiklai.Brangstančios energijos išteklių kainos grasina Anykščių menų inkubatoriaus veiklai.Kultūros paveldo departamentas baigia nagrinėti savivaldybių kreipimusis dėl sovietinių skulptūrų likimo. Departamento specialistai pripažįsta, kad dalis savivaldybių bent jau artimiausiu metu sovietinių skulptūrų nukelti nesiruošia.Lietuvoje pirmąkart vieši Nacionalinio Taivano simfoninio orkestro styginių grupė.Nuo šiandienos iki spalio 5 dienos Klaipėdoje vyks kultūros festivalis „Inkultūracija“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga.Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta povandeniniam kultūros paveldui skirta paroda „Baltijos jūros gelmių istorijos“ bei surengta tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje apžvelgti naujausi atradimai Baltijos jūroje, kartu akcentuojant ir iššūkius, kylančius saugant povandeninį paveldą.Šio penktadienio skaitymo rubrikoje – Donato Puslio parengta knygų apžvalga, kurią vienija karo ateities ir fašizmo gundymų tema. Kolega Donatas šią temą atskleidžia Marko Galeotti knygoje „Viskas tampa ginklu“ ir Toddo Strasserio romane „Banga“.Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Apie šios dienos svarbą Lietuvos istorijoje kalbamės su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi Arūnu Bubniu.Penktojoje VDU profesoriaus, buvusio Europos parlamentaro Leonido Donskio atminimo konferencijoje rugsėjo 20–21 dienomis daugiausia dėmesio buvo skiriama kolektyvinės traumos klausimams, kurie šiandien daro didelę įtaką visuomenei ir politikai. Organizatorių teigimu, atsižvelgiant į dabartinę politinę krizę Europoje ir tebesitęsiantį karą Ukrainoje, ši tema kaip niekada aktuali. Kas atsiskleidė tarptautiniu mastu pripažintų pranešėjų mintyse, kas padėtų pasimokyti iš praeities ir viską užbaigus judėti toliau, kalbamės su vienu konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro darbuotoju, daktaru Dainium Geniu.Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo „Klostės" premjera įvyko vakar vakare. Apie filmą pasakoja kolega iš Kauno Andrius Baranovas.Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras kartu su užsienio partneriais nuo 2020 metų vykdo tarptautinį projektą „Universitetai įvairovės link“, kuriuo siekiama prisidėti prie įtraukesnės akademinės aplinkos kūrimo LGBTI+ asmenų atžvilgiu. Plačiau apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto politologijos ir sociologijos katedrų profesore Milda Ališauskiene.Vilniuje įsikūręs Skulptūros ir vitražo centras rugsėjo 23–24 d. kviečia į ketvirtą kartą rengiamą meno festivalį, kurio programoje lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės, parodos, įvairūs meniniai užsiėmimai, centre reziduojančių menininkų pasirodymai, performansai, atviros studijos ir ekskursijos po jas bei muzikos scena su gyvais pasirodymais.Ved. Urtė Karalaitė

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 17 val. Alytaus kraštotyros muziejus pristato skulptoriaus Saadios Bahato akmens ir medžio skulptūrų parodą. S. Bahatas gimė 1928 m. Alytuje, advokato Mendelio Bokšickio šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Antrojo pasaulinio karo tragiški įvykiai įsuko šeimą į savo verpetą. Visi šeimos nariai pateko į Vilniaus getą, kuriame žuvo abu tėvai. S. Bahatą išvežė ir kalino keliose koncentracijos stovyklose Estijoje, vėliau Štuthofe, Lenkijoje. Fm99 studijoje pasakoja muziejininkas Vilmantas Dunderis.

Spaudos apžvalga.Kokie radijo teatro spektakliai skambėjo tarpukariu?Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia Davido Leitcho filmą „Kulkų ekspresas“.Paskelbtos 2023 metų mažiosios kultūros sostinės. Ar šis konkursas nepraranda populiarumo?Klaipėdiečiai, laikinai netekę Skulptūrų parko, kviečiami į ramaus poilsio oazę žaliame Prano Domšaičio galerijos „Miesto sode“​.Šokėjų ant ledo pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko pasirodė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos organizuojamame renginyje. Šokėjų pora už savo ankstesnius pasiekimus yra įvertinta valstybiniais apdovanojimais, o Margaritai Drobiazko 1992 – aisiais suteikta ir Lietuvos pilietybė. Kokių veiksmų reaguodama į situaciją imsis prezidentūra? Pokalbis su Prezidento kanclere.Kokia kavos kultūra yra Lietuvoje ir kaip šį gėrimą maišydavo su kitais pakaitalais?Vis daugiau leidėjų nusprendžia išbandyti savo jėgas ir audio knygų leidyboje. Kuo skaitytojams ir leidėjams patrauklus toks knygų leidybos būdas?Apie naujausią Adamo Makėjaus filmą „Nežiūrėkite aukštyn“ ir bendradarbiavimą su Oskarui nominuotos muzikos kūrėju Nikolu Britelu.Ved. Marius EidukonisE. Ovčarenko/BNS nuotr.

Simpoziumas „Mano fantazijos šalis“ skirtas poeto Anzelmo Matučio kūrybos iliustravimui ir populiarinimui liepos 12 – 22 dienomis. FM99 kalbina Simpoziumo organizatorių Kęstutį Benediką bei kviečia aplankyti net 2 skulptūrų parodas, kurios veiks Alytaus kultūros centre nuo Liepos 12 ir 14 d.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą. Maskva dėl šių priemonių ėmėsi grasinti atsakomosiomis priemonėmis Vilniui. Kaip tranzito ribojimą vertiną teisininkas? Studijos svečias bus advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris, advokatas Vilius Bernatonis.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl sovietinio memorialo Skulptūrų parke. Pritarta, jog jis būtų nukeltas. Nors buvo siūlymų vieną memorialo dalį - kalaviją - palikti, esą tai yra meno kūrinys, o ne sovietinė simbolika, tačiau toks siūlymas palaikymo nesulaukė.Surengtos civilinė saugos pratybos, kurių metu imituota avarija Astravo atominėje elektrinėje.Pasaulio oro uostuose įsibėgėjus atostogų sezonui prasidėjo chaosas - dėl personalo trūkumo atšaukiami skrydžiai, kiti vėluoja, pametama itin daug bagažo.Ukrainoje daugėja pranešimų apie į nelaisvę paimtus ar be žinios dingusius kovotojus iš užsienio. Ar sunku tapti savanoriu kovotoju, koks jų teisinis statusas, su kokiomis grėsmėmis jie susiduria?Dėl užsitęsusios sausros Italijoje svarstoma skelbti nepaprastąją padėtį ir galbūt net riboti geriamojo vandens vartojimą.Ved. Liuda Kudinova

Susisiekimo ministras sako, kad apribojus kai kurių rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningado sritį, pervežamų krovinių skaičius turėtų sumažėti per pusę. Kremliui reiškiant pasipiktinimą, Marius Skuodis sako, kad dalinis tranzitas yra ne vienos Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dalis ir jas įgyvendina ne tik prekių vežėjai, bet ir pirkėjai, kurie atsisako rusiškos produkcijos.Po intensyvaus, parą laiko trukusio lietaus, Vilniuje Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite užfiksuota nuošliauža. Nuostoliu gamtos stichija pridarė ir kituose Lietuvos rajonuose.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis sako, kad yra daugybė priežasčių, dėl kurių Europos Sąjunga turėtų pradėti svarstyti septintąjį sankcijų paketą. Rusijos pajėgos toliau spaudžia Ukrainos gynėjus Sjeverodonecke ir jo apylinkėse.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl sovietinio memorialo Skulptūrų parke. Pritarta, jog jis būtų nukeltas. Nors buvo siūlymų vieną memorialo dalį - kalaviją - palikti, esą tai yra meno kūrinys, o ne sovietinė simbolika, tačiau toks siūlymas palaikymo nesulaukė.Ved. Darius Matas

Over de næste 8 dage giver vi 1000 prøvemedlemskaber á 14 dage væk i forbindelse med lanceringen af vores nye format Ajour, der giver et overblik over de vigtigste pointer fra morgenudsendelsen. Se mere på duah.dk Hør også Steffen Larsen, Frederik Dirks Gottlieb og meget andet i dagens En Uafhængig Morgen, Danmarks uafhængige radios morgenflade. Dagens vært er Camilla Boraghi. Medlemmer kan lytte til udsendelsen uden reklamer i vores app - download via duah.dk/app Tidskoder: [00:01:00] Niels Chresten Andersen,Kristendemokraternes organisatoriske næstformand // I går smed Kristendemokraternes formand, Isabella Arendt en bombe i partiet, da hun meldte sig ud af partiet og stoppede som partiformand. Vores reporter Clara Vind lavede kort efter hendes udmelding et interview.   [00:05:00]  René Christensen, hjerteløber i Odense // Risikerer hjerte-løbere at løbe forgæves efter aflåste hjertestartere? [00:13:00] Grethe Thomas, projektchef i TrygFonden // Om hjerte-løbere risikerer at løbe forgæves efter aflåste hjertestartere [00:27.00] Linette Krøger Jespersen, journalist på kriminalredaktionen hos Ekstra Bladet // Er Slagelse centrum for et nyt kvindedrab i Danmark? [00:33:00] Henrik Tvarnø, formand for Statens Kunstfonds repræsentantskab (tidl. direktør for folketinget og A.P Møller Fonden og rektor på SDU) // Om danske skatteydere skal betale for pensionerede kunstneres hædersydelser [00:44:00] Jens Galschiøt, Skulptør //  Er der en fantastisk forretning i rettigheder til kunstværker? [00:55:00]  Frederik Dirks Gottlieb, Radiovært på DR-programmet ‘Flyvende tallerken' // Om Pentagon er begyndt at tro på UFO'er [01:01:00] Kristoffer Krogh og Esther Hjerrild fra Extinction Rebellion // Kommer klimabudskabet bedre ud, hvis man limer sig fast? [01:12:00] Steffen Larsen, tidligere vært på “Ring, hvis jeg tager fejl” ringer ind til studietelefonen og prøver at overbevise Kristoffer og Esther om, at de tager fejl. [01:35:00] Martin Henriksen, politisk konsulent for Marie Krarup // Om et udrejsecenter i Afrika [01:45:00] Alexandra Lindgren, Pressechef SAS // Er SAS blevet et dyrt lavprisselskab? Producer: Barry Wesil Redaktør: Peter Scwarz-Nielsen

Pokalbis apie patogų ir nepatogų paveldą, ideologines skulptūras bei paminklus mūsų miestų gatvėse.Kokia sovietinių paminklų meninė ir istorinė vertė? Kaip tai buvo suvokiama sovietinės okupacijos metais ir kaip savo herojus įprasminame šiandien? Kodėl dalies svarbių objektų vaikščiodami mieste tiesiog nepastebime?Pokalbis Vilniaus miesto gatvėse su menininke, rašytoja Paulina Pukyte ir menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Europos skulptūrų parakas – vienintelis tokio dydžio muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, kurio kolekcijoje saugomi garsiausių modernizmo klasikų – Magdalenos Abakanowicz, Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo kūriniai. O kartu tai daug metų formuojamas landšaftas, kuris pats yra kaip aplinkos meno kūrinys. Šį parką labai vertino skulptorius Kazys Varnelis, jis įtrauktas į svarbiausius pasaulio skulptūrų parkus ir viešąjį meną pristatančius leidinius. Su parko įkūrėju skulptoriumi Gintaru Karosu kalbamės apie ilgą kelią nuo daug kam utopiškai atrodžiusios idėjos iki šiandienos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Andriui Tapinui paraginus gegužės 9-ąją paskelbti „Nacionaline apsivalymo nuo okupantų diena” ir tądien nugriauti „okupantus šlovinančius“ paminklus, Liberalų sąjungos Klaipėdos skyrius paragino uostamiesčio savivaldybę ir Kultūros ministeriją imtis iniciatyvos dėl paminklo Raudonajai armijai kuris nuo 1975-ųjų stovi Skulptūrų parke. Klaipėdos meras suabejojo, ar reikalinga tokia skuba. Daugiau pasakoja Česlovas Burba.Ilgai laukto filmas vaikams ir visai šeimai „Drugelio širdis“ jau pasiekia Lietuvos kino teatrus. Režisierės Inesos Kurklietytės filmas kviečia atrasti vaikystės džiaugsmą be patyčių ir pamatyti, ką gali draugystė, kuri tiesiog išskleidžia sparnus. Apie filmą, kuris jau įvertintas ne viename festivalyje, premjeros išvakarėse kalbėjomės su režisiere ir prodiusere Živile Galego.LRT klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. ŠĮ kartą skleidžiame Miglės Anušauskaitės komikso „Kas išsigando Šliūpo?“ puslapius.Brazilų džiazo dainininkė Florà Purìm praėjusį mėnesį pasitiko 80-metį. Ilga karjera ir begalinis improvizacijų pasaulis. Meilė ir viltis - dalykai, svarbiausi didžiulio populiarumo sulaukusiai atlikėjai. Plačiau apie dainininkės kūrybos kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Žydrė Arlauskaitė yra psichoterapeutė ir mokyklų psichologė, dirba Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, tačiau be tiesioginio darbo Žydrė turi ir didelę gyvenimo aistrą - tai knygos. Ji subūrė knygų aistruolių klubą, nuolat skaito, pati parašė keletą knygų. „Knyga leidžia pabūti ten, kur nebūtum“, - sako Žydrė Arlauskaitė. Kaip mums gali padėti ne tik psichoterapeutas, bet ir knyga, kelionė ar muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ – Žydrė Arlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Recording date: 03/03/2022John Papa @John_PapaWard Bell @WardBellDan Wahlin @DanWahlinCraig Shoemaker @craigshoemakerMeredydd Luff https://twitter.com/meredyddBrought to you byAG GridNarwhal Visit nx.dev to get the preeminent open-source toolkit for monorepo development, today. Resources:AnvilSkulptSkulpt on GitHubWeb AssemblyBrythonTranscryptPyodideAbstract Syntax Tree (AST)Symbolic ExecutionTimejumps01:22 Guest introduction01:57 Catch us up on Anvil and Skulpt04:13 How do you avoid HTML & CSS?06:12 Sponsor: Ag Grid07:22 What is Skulpt?10:59 Does Skulpt have source maps?18:50 Running Python in the browser25:32 Insulating you from other languages29:52 Sponsor: Narwhal30:29 The story behind putting this all together40:15 Could it be a way to learn how to program?44:56 Final thoughtsPodcast editing on this episode done by Chris Enns of Lemon Productions.

Iliustratorė Eglė Plytnikaitė toliau buria vizualiojo meno kūrėjus ir tęsia „Artist Saving Forests“ iniciatyvą. Čia įsigiję skaitmeninę kūrinio kopiją remiate senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.Trys kauniečiai skulptoriai ir architektas jau keliolika metų atstovauja Lietuvai pasauliniuose sniego skulptūrų čempionatuose. Pasakoja Kotryna Lingienė.Muzikantas Donatas Bielkauskas pristato vinilinę plokštelę „Švilpiai“, kurioje atsiskleidžia skulptoriaus Antano Mončio sukurtų instrumentų – švilpių – muzikinės galimybės.Pasaulyje: skandinavų šalys vis atviriau pripažįsta samių tautai padarytas skriaudas. Pasakojimas apie samių tautos kultūrą ir kodėl samiai dažnai vaizduojami kaip Kalėdų senelio padėjėjai.Komentare filosofas Aldis Gedutis atlieka išsamų Kalėdų Senio antropologinį pjūvį.Kurdamas viršelius pasaulinių literatūros žvaigždžių knygoms, dailininkas Zigmantas Butautis jaučiasi lyg bendrautų su anapusybe. Neturėdamas jokių nuorodų dirba, stengiasi, bando ir galų gale, dažniausiai be jokių komentarų, sulaukia tik galutinio verdikto: tinka arba ne.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lapkričio 25-toji – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. FM99 laidoje "Kultūra čia ir dabar. Afiša" - pokalbis su dailininke, dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite apie artėjantį paskaitų ciklą ir parodos "Moterų išgyvenimai" atidarymą.

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė