Podcasts about skulpt

Mikael är ett busigt barn med svajiga betyg men med en begåvning för att teckna. Pappa är orolig för sonen som är så olik honom. Så kommer samtalet. Lyssna på alla avsnitt i Sveriges Radios app. Skulptören och bildkonstnären Mikael Liljeqvists trädgård i Glumslöv är full av skulpturer som växt fram ur stenar och trämaterial han hittat. Hans far var ingenjör och när han växte upp kände han sig ensam i sin längtan efter att teckna och skapa. Men en dag förändras hela hans livsberättelse. Har du avslöjat en familjehemlighet som förändrat ditt liv? Hör då av dig till programmet så kan din berättelse bli ett nytt avsnitt av serien. Maila till familjehemligheten@sverigesradio.seProducent för serien och reporter i detta avsnitt är Ola Hemström. Avsnittsproducent Gunilla Nordlund. Programmet är gjort 2026

„Pasakyti, kad kažkas tiesiog gražu, dažnai reiškia nepasakyti nieko“, – sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Kaip šiandien vertinti grožį ir jo siekti?Kaune praėjusį savaitgalį Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Net 24 valandas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ buvo giedamos sutartinės. Renginys apjungė du į UNESCO paveldą įtrauktus reiškinius: sutartines ir kryždirbystę.Vilniaus miesto savivaldybė vėl sprendžia, ką daryti su prieš daugiau nei dešimtmetį nuo Žaliojo tilto nukeltomis sovietinėmis skulptūromis. Lietuvos nacionalinis muziejus atsisakė planų jas perimti dėl neišspręstų nuosavybės, saugojimo ir finansavimo klausimų. Skaičiuojama, kad restauracijai reikėtų mažiausiai pusės milijono eurų. Koks galimas šių skulptūrų likimas?Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Jie pristatė keramikos darbus, rungtyniavo žiedimo varžytuvėse. Pasak šventės rengėjų, puodininkystė – vienas seniausių amatų. Tačiau ateityje gali puodžių ir nelikti, mat puoselėjančių šią profesiją smarkiai mažėja.Kaip apie instituciją, saugančią daugiau nei pusantro milijono kultūros vertybių ir jungiančią net dvylika skirtingų padalinių, papasakoti taip, kad ji neatsidurtų lentynoje? Lietuvos nacionalinis muziejus pristato naują reprezentacinį leidinį „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis“. Knygos sudarytojas ir meninis redaktorius – Kęstutis Pikūnas.Ved. Justė Krikščiūnė

Panevėžio kino centras „Garsas“ šį rudenį pradeda naują veiklos etapą: pristato naują vizualinį identitetą, stiprina kino edukacijos programą ir žada platesnį autorinio kino repertuarą. Apie pokyčius laidoje kalba „Garso“ kino veiklos koordinatorė Kornelija Novikova ir naująjį vizualinį identitetą kūrusios studijos „Praktika“ vienas įkūrėjų, architektas ir dizaineris Julius Seniūnas.Šiaulių rajone, Kuršėnuose, išrinktas vienuoliktasis Lietuvos puodžių karalius. Dėl titulo varžėsi devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų: jie pristatė savo keramikos darbus ir dalyvavo žiedimo varžytuvėse. Puodininkystė – vienas seniausių amatų, tačiau jį puoselėjančių meistrų vis mažėja. Ar bus kam tęsti šią tradiciją? Iš Kuršėnų pasakoja žurnalistas Tomas Mizgirdas.Šviesių žmonių parkelyje Antazavėje atidengta filosofui Leonidui Donskiui skirta skulptūra. Ją sukūrė skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka, o idėją pasiūlė parkelio įkūrėjas Marius Lucka. Su jais ir kalbamės.Praėjusį savaitgalį Kaune Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ sutartinės be pertraukos giedotos visą parą. Renginys sujungė du į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytus Lietuvos kultūros paveldo reiškinius – sutartinių giedojimą ir kryždirbystę. Renginio iniciatorė, dainininkė ir ansamblio „Skaidrumos“ vadovė Skaidra Jančaitė siekia, kad sutartines mokėtų giedoti kiekvienas lietuvis. Pasakoja žurnalistė Skirmantė Javaitytė pasakojime.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kaunas – skulptūrų miestas. Jo viešosiose erdvėse galima suskaičiuoti kelis šimtus meno kūrinių. Skulptūros mieste vis kelia diskusijas, prie kurių prisideda šios dokumentikos autorius ir pasakotojas – tėtis bei gidas.Kaune stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų žinomiems vyrams. Tačiau mieste nėra nė vienos, įamžinančios konkrečią moters asmenybę.Kodėl vyrai įamžinti bronzoje ir akmenyje, o moterys lieka tik popieriuje? Kaip tai paaiškinti augančiai dukrai?Atsakymų paieškose padeda skulptorius Lukas Šiupšinskas, Kauno miesto savivaldybės atstovas Saulius Rimas ir istorikė Ugnė Marija Andrijauskaitė.Autorius – Vykintas GervėMentorė ir laidos redaktorė – Vita LičytėGarso režisierius – Pijus JuškaPasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2025 tęsinys.

„Garsas skverbiasi į vidų, nori to ar ne“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė, kurianti keramines skulptūras, kurias ji vadina „Protėvių dronais“ ir „Oro skalpeliais“. Skirtingų dydžių objektai, suformuoti iš banguojančių tūrių ir galintys priminti požeminius skruzdėlynus ar paslaptingas pilis, atgyja įjungus į juos įstatytus ventiliatorius ir ima ūžti ir švilpti. Adomo Zubės interviu. Jurgos Sako fotografija. NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. nara.lt/nauja-scena   

„Viešoji skulptūra po truputį tampa liaudies menu“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Įvykių ir įtampų paminklų ir viešosios skulptūros lauke pernai išties netrūko. Šie kūriniai tapo vandalų taikiniu ir karštų, dažnai nepagarbių diskusijų objektu. Vis dėlto, įpaminklinimas, nors kartais ir stringa, visgi, nemažina pagreičio. Kokias įpaminklinimo pamokas išmokome 2025-aisiais? Su Ernestu Parulskiu ir Paulina Egle Pukyte kalbasi Indrė Kaminckaitė.„Galima kai kur būtų ir tvirčiau pasisakyti“, – žvelgdamas į praėjusių metų gatvės meno kūrinius Lietuvoje, apie socialinių bei politinių temų iškėlimą sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, slapyvardžiu Morfai. Apie požiūrį į grafičius ir laisvę įgyvendinant valstybinių institucijų inicijuotus gatvės meno projektus kūrėjo teiraujasi Urtė Karalaitė.„Pykčio masalas“, „šlamštas“, „parasocialinis“ – visi šie žodžiai tapo pasaulinio garso žodynų 2025-ųjų metų žodžiais. Kaip pasakoja jais besidominti VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė, iš visų šių žodžių akivaizdu, kad 2025-ieji – itin su technologijomis susiję metai. Plačiau apie tai pasakoja Gabrielė Kloniūnaitė.„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.Kol dar skaičiuojame pirmąsias 2026-ųjų dienas, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo, kokie buvo 2025-ieji metai kultūros politikos istorijoje, ir kokią kultūros politikos kryptį brėžia praėjusių metų įvykiai?„Rašydama naujus eilėraščius ieškojau savęs po daugelio metų ir supratau kelis dalykus, kad daug kas pasikeitė, nes ilgas gyvenimas nugyventas, tačiau tie pagrindiniai dalykai, kurie kažkada tavyje buvo, jie ir neišnyko“, – sako rašytoja Violeta Palčinskaitė, pristatanti savo naujausią eilėraščių rinktinę „Aukštoje tyloje“. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Stāsta mākslas vēsturniece, Latvijas Nacionālā mākslas muzeja izstāžu kuratore Baiba Vanaga; pārraides producente – Inta Zēgnere Latvijas Nacionālā mākslas muzeja galvenā ēka 20. gadsimta sākumā celta Rīgas pilsētas mākslas muzeja vajadzībām. Šis muzejs tika izveidots uz 1868. gadā dibinātās Pilsētas gleznu galerijas (Städtische Gemäldegalerie) bāzes, un tā krājuma pamatu veidoja no Rīgas tirgotāja Domeniko de Robiani (Domenico de Robbiani) iegādātā mākslas darbu kolekcija un vairāki nozīmīgi dāvinājumi. Kopš 1872. gada pilsētai piederošie mākslas darbi tika izstādīti kopā ar nesen dibinātās Rīgas Mākslas biedrības (Rigascher Kunstverein) kolekciju. Galerijā lielākoties bija uzkrātas un apskatāmas Rietumeiropā iepriekšējos gadsimtos radītās gleznas un ļoti maz vietējo autoru mākslas darbu. Gatavojoties Rīgas pilsētas mākslas muzeja atklāšanai 1905. gadā, tā direktors Vilhelms Neimanis (Wilhelm Neumann) izvērtēja pilsētai un Rīgas Mākslas biedrībai piederošo kolekciju mākslas darbu kvalitāti. Mazliet vairāk nekā pusi no kopumā 492 priekšmetiem viņš atzina par muzeja necienīgiem. Vērtīgākie mākslas darbi no abām kolekcijām tika izvietoti muzeja pastāvīgajā ekspozīcijā un iekļauti katalogos, bet pārējie nonāca glabātuvē vai darba telpās pie sienām. Neliela daļa Rīgas pilsētai piederošo mākslas darbu tika atsavināti, atsevišķus atdodot atpakaļ dāvinātāju pēctečiem, bet vairākus pārdodot. Tā, piemēram, 1906. gadā piecas no pilsētai piederošajām gleznām Neimanis piedāvāja Berlīnes un Brandenburgas reģiona vēsturei veltītajam Merkišes muzejam (Märkisches Museum). Tās bija 19. gadsimta sākumā Rīgā strādājušā Karla Traugota Fehelma (Carl Traugott Fechhelm) gleznas, kurās attēloti vairāki Berlīnes pilsētas laukumi, tāpēc uzrunātais muzejs tās labprāt iegādājās, samaksājot vienu tūkstoti marku. Uzskatot, ka ekspozīciju veidošanā "rūpēm par vietējo mākslu, īpaši mazākos reģionālajos un pilsētu muzejos, ir jābūt prioritātei", jaunizveidotā muzeja krājuma veidošanā Neimanis koncentrējās uz Baltijas izcelsmes 19. gadsimta un 20. gadsimta sākuma mākslinieku daiļrades atspoguļojumu. Darbojoties pilsētas piešķirtā budžeta ierobežojošajos rāmjos, viņš mērķtiecīgi centās iegādāties Latvijā un Igaunijā dzimušo mākslinieku darbus, īpaši no tiem autoriem, kas izpelnījušies starptautisku atpazīstamību. No Baltijas mākslinieku izstādes par godu Rīgas pilsētas mākslas muzeja atvēršanai 1905. gadā kolekcijai tika nopirkti divi darbi – Gerharda fon Rozena (Gerhard von Rosen) glezna “Pavasara ainava” (1905) un Jaņa Rozentāla kompozīcija “No pļavas (No darba)” (1903), kas arī mūsdienās tiek augstu vērtēta un ir skatāma Latvijas Nacionālā mākslas muzeja ekspozīcijā. Visvairāk pirkumu veikts Vietējo mākslinieku darbu izstādē par labu Sarkanā Krusta žēlsirdīgo māsu apvienībai, kas notika 1915. gada pavasarī un pēc kuras muzeja krājums papildināts ar 15 vienībām, to vidū, piemēram, Lūcijas Mīramas (Lucie Miram) kluso dabu “Dzeltenās rozes” (ne vēlāk par 1915) un Jāņa Roberta Tillberga pilsētas ainavu “Rīga” (1912). Kolekcijas papildināšanā prioritāte bija tiem autoriem, kuru darbu krājumā vēl nebija vai kuru veikums tajā bija atspoguļots nepietiekami. Tomēr bija atsevišķi autori, no kuriem iegādātas vairākas gleznas. Piemēram, no Igaunijā dzimušā reliģisko ainu gleznotāja, Diseldorfas Mākslas akadēmijas profesora Eduarda fon Gebharta (Eduard von Gebhardt), ko Neimanis uzskatīja par “izcilāko no Baltijas provincēm cēlušos mākslinieku”, muzejs kopumā nopirkta trīs darbus. Turklāt viens no pirkumiem kļuva par dārgāko muzeja agrīnajā vēsturē, un 1913. gadā no pilsētas budžeta pat tika piešķirts ārkārtas finansējums, lai divu gadu laikā apmaksātu Gebharta gleznas “Pazudušais dēls” (1908) iegādi par vairāk nekā deviņiem tūkstošiem rubļu. Muzeja zīmējumu un iespiedgrafikas kolekcijas Neimaņa vadības laikā tika papildinātas daudz bagātīgāk par glezniecības kolekciju. To noteica gan direktora īpašā interese par grafiku, gan arī darbu uz papīra salīdzinoši zemākās cenas. Muzejs iegādājās visu 20. gadsimta sākuma zināmāko dažādās grafikas tehnikās strādājošo baltiešu darbus – visvairāk iepirktas Morica fon Grīnevalta (Moritz von Gruenewaldt) akvatintas un kokgriezumi un Gerharda Kīzericka (Gerhard Kieseritzky) oforti, no māksliniecēm – Alises Dmitrijevas (Alice Dmitrijew) krāsainie kokgriezumi. Kolekciju papildināja arī dāvinājumi. Tā, piemēram, 1909. gadā muzejs iegādājās nesen mirušā Artura Baumaņa kompozīciju “Jauns līvu kareivis” (1889) un vēl astoņas studijas, bet pārējo mākslinieka atstāto radošo mantojumu – vairāk nekā astoņus simtus zīmējumu, skiču un studiju – saņēma kā dāvinājumu. Šo kolekciju iepazīšanai tika iekārtots īpašs Grafikas kabinets, kurp apmeklētāji divas reizes nedēļā varēja doties un līdzīgi kā bibliotēkā lūgt izsniegt apskatei interesējošos mākslas darbus. Muzeja krājuma veidošanā vēl viena no prioritātēm Neimanim bija ģipša nolējumu kolekcijas veidošana īpaši projektētajai Skulptūru zālei. Tās piepildīšanai direktors mērķtiecīgi atlasīja un pasūtīja mākslas vēsturē nozīmīgu Senās Grieķijas, Senās Romas un renesanses skulptūru kopijas, kas mūsdienās skatāmas Muzeju krātuves ekspozīcijā “Skulptūru mežs”. Var pārmest, ka Neimanis muzeja krājumam iegādājās salīdzinoši maz latviešu mākslinieku darbu, īpaši no 20. gadsimta sākumā strādājošajiem autoriem, un pavisam nedaudz no mākslinieču paveiktā. Jādomā, ka to pamatā ietekmēja direktora pētnieciskā interese par iepriekšējo gadsimtu mākslu, norobežošanās no aktuālās mākslas izvērtēšanas un diezgan konservatīvā gaume, nevis noraidošā attieksme pret latviešiem vai sievietēm. Turklāt vēlāko vēsturisko apstākļu dēļ 19. gadsimta un 20. gadsimta sākuma Baltijas vācu mākslinieku darbi muzeja krājumā ienāca pavisam maz, tāpēc Neimaņa izvēle kolekciju veidošanā koncentrēties uz šo autoru veikumu mūsdienu kontekstā ir vērtējama kā nozīmīga.  

Stāsta mākslas vēsturniece, Latvijas Nacionālā mākslas muzeja izstāžu kuratore Baiba Vanaga; pārraides producente – Inta Zēgnere Šī gada septembrī apritēja 120 gadi kopš Latvijas Nacionālā mākslas muzeja galvenās ēkas, kādreizējā Rīgas pilsētas mākslas muzeja, atvēršanas sabiedrībai. Tā ir pirmā speciāli mākslas muzeja vajadzībām celtā būve Baltijā, un tās arhitekts Vilhelms Neimanis (Wilhelm Neumann) kļuva arī par muzeja pirmo direktoru. Tomēr līdzīgi kā mūsdienās ar Laikmetīgās mākslas muzeja celtniecības iecerēm, arī toreiz viss nevedās raiti un bija nepieciešami vairāk nekā 30 gadi, līdz ideja par mākslas muzeja nepieciešamību izvērtās jaunbūvē. Rīgas pilsētas mākslas muzeja ēkas tapšanas priekšvēsture saistāma ar 19. gadsimta 70. gadiem, kad Pilsētas gleznu galerijas direktors un vienlaicīgi arī Rīgas Mākslas biedrības vadītājs, rātskungs Augusts Holanders (August Hollander) meklēja piemērotākās telpas pilsētai piederošās gleznu kolekcijas eksponēšanai un rosināja uzbūvēt muzeju. 1876. gadā tika izsludināts starptautisks projektu konkurss mākslas un zinātnes muzeja ēkai, plānojot tajā izvietot ne tikai pilsētas un Rīgas Mākslas biedrības kolekcijas, bet arī vairāku zinātnisko biedrību – Vēstures un senatnes pētītāju, Praktizējošo ārstu un Dabaspētnieku biedrības – savāktos krājumus. 54 kandidātu konkurencē par labāko tika atzīts Berlīnes arhitekta Rūdolfa Špēra (Rudolph Speer) piedāvājums. Tomēr izrādījās, ka pilsētai nepietiek līdzekļu muzeja celtniecībai, un Pilsētas gleznu galerija turpināja uzņemt apmeklētājus nomātās telpās – kopš 1879. gada rātskungam, vēlākajam pilsētas galvam Ludvigam Kerkoviusam (Ludwig Kerkovius) piederošajā namā Todlēbena (tag. Kalpaka) bulvārī 4 – ēkā, kur mūsdienās mājo Latvijas Universitātes bibliotēka. 1897. gadā vēlreiz tika izsludināts starptautisks projektu konkurss mākslas muzeja ēkai, kas atrastos pie pilsētas kanāla. 18 piedāvājumu konkurencē uzvarēja Pēterburgas arhitekta Maksimiliana Kitnera (Maximilian Küttner) piedāvājums. Tomēr tas netika realizēts, jo muzejam paredzētā vieta tika atdota Otrā pilsētas teātra (tagadējā Latvijas Nacionālā teātra) būvniecībai. Interesanti, ka mākslas muzeja Zinātnisko dokumentu centrā saglabātajos projektu konkursa metos ir gan tāds variants, kur muzeja ēkas novietojums plānots tieši tajā vietā, kur mūsdienās stāv Latvijas Nacionālais teātris, gan tādi piedāvājumi, kuros muzeja atrašanās vieta ir nedaudz atvirzīta tālāk no toreizējās Nikolaja (tagadējās Krišjāņa Valdemāra) ielas, uzreiz aiz būvniecības laukuma teātrim. Pēc 1901. gadā notikušajām vērienīgajām Rīgas 700 gadu jubilejas svinībām un Esplanādes nonākšanas pilsētas īpašumā tika nolemts tās malā celt mākslas muzeju. Tā būvprojekta izstrādi uzticēja tobrīd jau Rīgā strādājošajam arhitektam un mākslas vēsturniekam Vilhelmam Neimanim. Izvēle nebija nejauša, jo viņa interese par muzeju arhitektūru bija ilgstoša. Jau gatavojoties ārpusklašu mākslinieka grāda iegūšanai Pēterburgas Mākslas akadēmijā 19. gadsimta 70. gados, Neimanis izstrādāja gleznu galerijas ēkas projektu. Viņš bija sagatavojis arī 1897. gada muzeja konkursa programmu, un 1898. gadā tika atklāts viņa projektētais Kurzemes provinces muzejs Jelgavā – pirmā speciāli muzeja vajadzībām celtā ēka Latvijā, kas gan līdz mūsdienām nav saglabājusies. Par Neimaņa konsultantiem pilsētas mākslas muzeja ēkas projektēšanā tika uzaicināti starptautiski eksperti – vācu arhitekts Pauls Valots (Paul Wallot), kura zināmākais darbs ir Reihstāga ēka Berlīnē, un Baltijas izcelsmes mākslas vēsturnieks Voldemārs fon Zeidlics (Woldemar von Seidlitz), kurš bija Drēzdenes Karalisko mākslas un zinātnes kolekciju ģenerāldirekcijas galvenā amatpersona. Sākotnēji Neimanis piedāvāja mākslas muzeju būvēt kā stūra ēku ar izteiksmīgu akcenta kupolu un centrālo ieeju no Nikolaja un Elizabetes ielas stūra. Tomēr konsultācijās ar abiem ekspertiem tika izlemts par labu mūsdienās redzamajam variantam – garenbūvei ar majestātisku ieejas kolonādi un barokālu frontonu. Projektējot muzeja ēku Berlīnes historisma arhitektūras ietekmētās formās, Neimanis pats izstrādāja arī visus interjera risinājumus. Mūsdienās šīs oriģinālās detaļas vispilnīgāk redzamas vēsturiskās ēkas vestibilos. Atbilstoši arhitekta sākotnējai iecerei 1906. gadā tika uzaicināti ainavisti Vilhelms Purvītis un Gerhards fon Rozens (Gerhard von Rosen), lai augšstāva vestibilā uzgleznotu sešas monumentālas linetes ar Vidzemes, Kurzemes un Igaunijas pilsētu un lauku ainavām. Bet kāda cita augšstāva vestibila rotāšanas iecere – vērienīga plafona kompozīcija, kurā attēlota Rīgas personifikācija un mākslu alegorijas –, gan netika realizēta. Rīgas pilsētas mākslas muzeja pamatakmens ielikts 1903. gada 27. maijā (pēc vecā stila), un divu gadu laikā ēka tika pabeigta, izmaksājot pilsētai 234 tūkstošus rubļu un tikai par četriem tūkstošiem pārtērējot plānoto budžetu. Neskatoties uz revolūcijas dramatiskajiem notikumiem, 1905. gada 14. septembrī (pēc vecā stila) notika muzeja svinīgā atklāšana. Uz to bija aicināti 400 viesi, un muzeja direktors Neimanis tiem vadīja īpašu ekskursiju, kas noslēdzās ar ziediem izrotātajā Skulptūru zālē, kur tika pasniegta tēja un atspirdzinājumi. Vietējā presē jauno muzeja ēku gan dēvēja par dārgumu un mākslas templi, kāda Rīgā nedrīkstētu trūkt, gan arī kritizēja kā brutāli neveiklu un estētiskās jūtas aizvainojošu. Mūsdienās, šķiet, varam piekrist gleznotājam Janim Rozentālam, kurš rakstā par muzeja atklāšanu žurnālā "Vērotājs" atzīmēja: "Vienkāršā, vēsi cienīgā baroko būve gan nedod neko jaunu un pārsteidzošu, bet ir skaidra un dabiski noteikta savās konstruktīvās daļās un atstāj ne greznu, bet atturīgi lepnu un dižu iespaidu." (1905, Nr. 10)  

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius traukiasi iš pareigų.Šį sekmadienį Alytuje – premjera – Aleksandro Špilevojaus režisuotas spektaklis „Pilėnai“.Skulptūros meno iššūkiai šiandien. Pokalbis su skulptoriais Aušra Jasiukevičiūte ir Mindaugu Šnipu.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas“: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Donatas Šukelis

Vilniuje esančiame Skulptūros ir vitražo centre šeštadienį prasidės šio centro organizuojamas meno festivalis, kurio metu visuomenei duris atvers menininkų dirbtuvės, pristatomi menininkų ir centro organizuojamų dirbtuvių dalyvių sukurti kūriniai. Kiek toks festivalis prisideda prie monumentalaus meno populiarinimo, kokią vietos bendruomenę kuria festivalis pramoniniame rajone? Pokalbis su skulptore Aušra Jasiukevičiūte, festivalio projektų vadove Agnė Mackevičiūte-Kensmine ir vienu iš šio festivalio pradininkų Mindaugu Digliu.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė keliais naujais kūriniais. Daugiau apie šį gatvės meną iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Nevyriausybinių organizacijų koalicija iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos šią savaitę pradėjo misiją į Ukrainą, kuri paminės istorinį „Baltijos kelią“ ir sekmadienį minimą Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ekspedicijos Baltijos kelio maršrutu tikslas – parodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Pokalbis su ekspedicijos dalyviais apie ekspedicijos tikslus, įveiktą kelią ir planus Ukrainoje.Šiandien prasideda jau tradicija tampantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą. Pasakoja Andrius BaranovasRubrikos „Be kaukių“ viešnia - estrados dainininkė, buvusi politikė ir Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Mykolo Saukos skulptūros „Liudytoja“ padegėjas gailisi ir atsiprašo autoriaus, Zarasų krašto muziejaus ir visuomenės. Pokalbis su Zarasų rajono mere Nijole Guobiene.Į Anykščius sugrįžta tradicinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ – tris dienas Dainuvos slėnyje skambės muzika, poezija ir vizualusis menas.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Švyturio dieną pajūryje prasideda įvairiausi renginiai, ne tik kviečiantys pasižvalgyti iš švyturių aukštybių, bet ir susipažinti su jų istorija bei dabartimi. Kodėl švyturių dieną neatsivers Klaipėdos švyturys?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie atšauktas sezono pradžios premjeras Estijos nacionalinėje operoje ir vieną žinomiausių klasikinių melodijų, nuo šiol skambančią Jungtinių Arabų Emyratų greitkelyje.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistas Dainius Vaičekonis.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Minint lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, LRT KLASIKA pristato pokalbių ciklą „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos". Pirmasis pašnekovas – ilgametis pilotas, aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas.Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune rugpjūčio mėnesio trečiadieniais kviečia į vasaros sodo pasakojimus „Ne viską sprendžia valstybė“.Visą šią savaitę Antazavės dvare ir Zarasuose vyksta jau VII-oji Justino Mačio fleitos vasaros akademija.Padegta M. Saukos skulptūra „Liudytoja“ verčia kelti klausimus, ar sugebame priimti šiuolaikinį meną ir koks jis turėtų būti viešosiose erdvėse?Netrukus savo 40-ąjį sezoną pradėsiantis Panevėžio lėlių vežimo teatras lieka be patalpų. Koks likimas laukia teatro trupės ir kaip rengiamasi spręsti situaciją?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Bendrovė „Microsoft“ pristatė iniciatyvą „Daugiakalbis dirbtinis intelektas Europai“. Jos tikslas – stiprinti kalbų bei kultūros atspindėjimą dirbtinio intelekto sistemose. Koks bus Lietuvos atspindėjimas? Ar lietuvių kalba bus gyvybinga skaitmeninėje erdvėje?Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas Klaipėdos festivalis tradiciškai ieško naujų erdvių – rugpjūčio 8 d. pirmasis koncertas vyks „Klaipėdos energijos“ industrinėje teritorijoje. Apie penktąjį Klaipėdos festivalį pasakoja Agnė Bukartaitė.Rugpjūčio 7 d. Zarasuose buvo padegta menininko Mykolo Saukos skulptūra. Kūrinys „Liudytoja“ dar nebuvo oficialiai atidengtas – tai planuota padaryti miesto šventės metu, rugpjūčio 16 d. Pripažintas Paryžiuje, nesuprastas gimtinėje – kodėl padegta Mykolo Saukos skulptūra?Rubrikoje „Be kaukių“ – istorikė Kristina Petrauskė, geriau žinoma kaip „Chistorikė“ – socialinių tinklų turinio kūrėja, žinoma gyvais ir taikliais pasakojimais apie praeitį.Ved. Justė Luščinskytė

Kauno apygardos teismas susirinko į pirmąjį partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo bylos posėdį.Pakruojyje tęsiasi pasaulyje garsaus kraštiečio lėlininko, vitražisto Stasio Ušinsko jubiliejui skirti renginiai.Panevėžio rajonas šiais metais kviečia atrasti dar daugiau įspūdžių ir įsitraukti į žaidimą „BINGO! Surink patirtį Panevėžio rajone“.Verkių dvaro kluone vėl prasideda „Labai teatro“ organizuojami „Legendų vakarai“ šeimoms.Kokia Rygos katedros choro mokyklos gospel choro idėja ir kokie šio choro pasiekimai?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – choreografė ir šokėja Ugnė Kavaliauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui skirtos skulptūros „Giedantis paukštis“ atidengimo iškilmės šį šeštadienį, liepos 5 dieną 19 val. Druskininkų Pramogų aikštėje. Čia vyks Vaidilos teatro sukurta programa „Ašara Dievo aky“. Poeto eiles skaitys ir pagal jas sukurtas dainas atliks Gytis Paškevičius, Aurelija Tamulytė, Ilona Balsytė, Smiltė Užupytė, Vytautas Rumšas (vyresnysis), Paulius Bagdonavičius, Mindaugas Putna, Martynas Kuliavas. FM99 apie artėjantį renginį kalbame su Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

Spaudos apžvalga;Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe;Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga;Šiandien Čekijos Karlovy Vary mieste prasideda 59-asis tarptautinis kino festivalis. Festivalio metu vyks dviejų lietuvių režisierių filmų premjeros - tai Vytauto Katkaus debiutinis ilgametražis filmas „Svečias“ - jis varžysis svarbiausioje – pagrindinėje – konkursinėje programoje, o Gabrielės Urbonaitės „Renovacija“ – „Proxima“ konkurse;Rytoj, Druskininkuose, bus atidengiamas paminklas poetui Justinui Marcinkevičiui. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurta skulptūra „Giedantis paukštis“ buvo sukurta Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtam konkursui Justino Marcinkevičiaus atminimui įamžinti. Konkursas buvo paskelbtas, planuojant paminklą poetui statyti Vilniuje. Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir skulptūros autoriumi, skulptoriumi Vidmantu Gylikiu;Kas dveji metai į Klaipėdą grįžta tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Šiųmečio „Šermukšnio“ programą galima apibūdinti lakoniškai – „Sugrįžimai ir atradimai“, - sako programos koordinatorius Arūnas Peštenis;Rytoj, Nidoje prasidės festivalis „N žemė“. Šiemet, ramiam ir kokybiškam poilsiui, festivalis kviečia į dvasinę, garsinę ir kultūrinę kelionę. Šiųmečio festivalio tema – „Čiurlionio Raga“. Pokalbis apie festivalį su festivalio vadovu Mindaugu Bačkumi ir svečiu iš Indijos, muzikos instrumento sitaro meistru Imran Khan;LRT Klasikos transliaciją iš Sofijos festivalio Kuliuose pristato Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė.Ved. Donatas Šukelis

In memoriam. Eidamas 84-uosius metus mirė architektas, urbanistas, paveldosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“.Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Kaunietis Rokas Jurkus sako jau įsigijęs ne vieną bilietą į šiemet vyksiančius koncertus, skirtus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tai – vis pianistų koncertai, o Rokas yra gitaristas. Jis pats prie jubiliejinių metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“. Nors šiuo metu Lietuva dar gyvena demografinio pakilimo sąlygomis, jau po dešimtmečio laukia ryškus abiturientų skaičiaus mažėjimas. Kaip šie pokyčiai paveiks ne tik universitetus, bet ir visą šalies žinių ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje? Ar esame tam pasirengę strategiškai?Šiemet minėdami 100 metų sukaktį Chanel mados namai pristatė Meno ir kultūros žurnalą. Kodėl Chanel nusprendė investuoti į kultūrinį turinį?Raudondvario dvaro rūmuose atidaroma pasaulinio garso švedų-amerikiečių skulptoriaus Kento Ulbergo paroda „Skulptūros – gamtos paminklai“. Tai pirmas kartas, kai šio menininko darbai pristatomi Lietuvoje. Kodėl tokio masto kūrėjas pasirinko Lietuvą savo 80-ojo jubiliejaus parodai?Ved. Justė Luščinskytė

We present the eleventh episode of Eatbrain Radio Season 2, your guide to the dark side of drum and bass! Grimey, dutty and disgusting all the way! Hosted by @5ha5h label// facebook.com/Eatbra1n twitter.com/eatbrain_now instagram.com/eatbrain eatbrain.net Tracklist // 1. Vici & Audio - Bad Spirits [Blackout Music] 2. QO & Prdk - Popitche [Hoofbeats Music] 3. Hologram - Leviathan [Eatbrain] 4. Sinister Souls & Badlokk - Shimmer [Hanzom Music] 5. Liveon - Limitless [Eatbrain] 6. Absu_NTQL - Urusai [Darkshire Sound] 7. MIDNIGHT CVLT x Bad Legs - Inmortality [Eatbrain] 8. Skulpt & LoveTheEND - ID [DUB] 9. Agressor Bunx - Flashback [Eatbrain] 10. Phace - Psycho [Subtitles] (Throwback of the Episode) 11. Grinder - Supersonic [Neuropunk Records] 12. SIREN - Back To Back [Eatbrain] 13. Punchman - Kabina [Neuropunk Records] 14. Finalfix & The Fi5th - Torn [Eatbrain] 15. Audio - Bug Hunt [Neksus Sound] 16. Enta - Off Balance [Eatbrain] 17. Kryptomedic & Disphonia - All Ears (Skrimor Remix) [Eatbrain] 18. Prolix Gydra Nuklear - DEATH TRAP [Trendkill Recordings]

Veisiejuose – tarptautinio akordeonistų sąskrydžio „Su meile akordeonui“ metu atidengta skulptūra jubiliejiniam renginiui, vykusiam pernai atminti.Šiauliuse prasidėjo 16-asis tarptautinis bigbendų festivalis.Galerijoje „Gamta ir kultūra“ Labanore atidaroma Jurgitos Rancevienės kuruojama paroda „Keistenybių kabinetas“ .Rubrikos „Be kaukių“ svečias krišnaitų bendruomenės narys Saulius Domarkas.Ved. Marius Eidukonis

Trakuose veikiančios meno galerijos „Fojė“ vadovė Edita Tamulytė socialiniuose tinkluose pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuota prastos būklės menininko Romualdo Kvinto skulptūra. Kodėl ji apleista ir ar savivaldybė rengiasi ja pasirūpinti?Kyjive pristatyta terapinio sodo idėja, kurios architektūrinius sprendimus sukūrė urbanistų studija PUPA.Šiandien vyksta tautinės tapatybės iniciatyva Tautadienis. Gyventojai raginami puoštis baltiškais, tautiniais kostiumais ar etnizuotais drabužiais. Kam šiandien prireikia tautinio kostiumo?Kauno rajono muziejuje veikia dvi istorinių fotografijų parodos. Pasakoja Andrius Baranovas.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – fotografas, psichologas, veidoskaitininkas Tomas Saparis.Ved. Marius Eidukonis

Sostinės Užupyje – neeilinis meno įvykis: Dizaino ir meno galerijoje „Kalve“ svečiuojasi pasaulyje žinomas australų fotomenininkas Ralph Kerle. Menininkas iš Sidnėjaus svečiuojasi ir LRT KLASIKOS studijoje kartu su galerijos bendrasavininke Ramune Kalvėne.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“. Kūrėja per judesį ir pasikartojimą siekia atskleisti kūne slypinčius išgyvenimus, patirtis ir prisiminimus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Ką šiandien mums papasakotų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Tokį klausimą kelia MO muziejus, kartu su visais minėdamas menininko 150-ąsias gimimo metines ir greta kompozitoriaus ir dailininko vardu pavadintos Nacionalinės menų mokyklos „prakalbina“ Žilvino Landzbergo sukurtą menininko biustą. Taip jis tampa 25-ąja Vilniaus kalbančia skulptūra.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti. Kai kurie dirbtuves lankantys žmonės jau rado naujų pomėgių, tapo drąsesniais ir socialiai aktyvesniais. Ką žmonės veikia socialinėse dirbtuvės „Metų ratas“ ir kodėl tokia veikla gali pasitarnauti visuomenei? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gabija Narušytė

Vilniuje prasideda 33-čiasis festivalis „Jauna muzika“, kurio tema šiemet – „mėgėjiška“ kūryba.Kauno miesto kamerinis teatras ir režisierius Gildas Aleksa kviečią į premjerą „Pažadink savo vidinę deivę“.Vilnius už trijų eurų mėnesinį mokestį Lietuvos meno pažinimo centrui „Tartle“ be konkurso išnuomojo tris prieš beveik du dešimtmečius įsigytas skulptūrines kompozicijas „Galimi pietūs“. Kodėl skulptūros nuomojamos dabar ir kodėl nebuvo rengiamas viešas konkursas?Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuke varžosi Jurgio Kubiliaus kūrinys „Ant00-2.0“ sopranui, Hammond vargonams, dideliam ansambliui, DI balsams, elektronikai ir vizualams.Viena subtiliausių šeštojo dešimtmečio grupių iš Los Andželo „The Association“ išgarsėjo savo nepaprastomis vokalinėmis harmonijomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši menininkė Adelė Liepa Kaunaitė. Kur slypi kūrybiškumo paslaptis? Kas tapytojai tampa atspirties tašku, kai, regis, mūzos neapsilanko?Ved. Gerūta Griniūtė

Stāsta mākslas zinātniece, mākslas muzeja "Rīgas birža" vadītājas vietniece, izstāžu kuratore Vita Birzaka Jau pats vārds “muzejs” asociējas ar mūžības elpu. Bet vai muzeji mūsdienu izpratnē kā senlietu, dokumentu, mākslas darbu, dabaszinātņu paraugu glabātāji un pētnieki tiešām radušies tik sen? 16. un 17. gadsimtā Eiropā aristokrātu vidē attīstījās kolekcionēšanas mode un veidojās tā saucamie “brīnumu vai kuriozitāšu kabineti”. Par muzejiem tos neviens nesauca. Galvenais atlases kritērijs sākotnēji bija – “lai būtu neparasti”: gan dabā atrastas lietas – dzīvnieku skeleti, eiropieša acīm eksotiski augi un minerāli, gan cilvēka roku darināti objekti – mērinstrumenti, monētas, kartes, arī mākslas darbi. Tās bija privātkolekcijas, apskatāmas ierobežotam cilvēku lokam, izvietotas vai nu atsevišķās istabās vai īpašos skapjos ar daudzām atvilknēm un slēptuvēm. Tā, piemēram, jau vienā no nesenajiem raidījumiem pieminētajam šī laika lielākajam kolekcionāram imperatoram Rūdolfam II Habsburgam (1552–1612), piederēja ne tikai svešzemju dzīvnieku zvēru dārzs un botāniskie dārzs, bet līdzās iespaidīgai mākslas darbu kolekcijai ar Dīrera, Ticiāna, Brēgeļa, Veronēzes gleznām arī 37 kabineti ar retiem minerāliem un dārgakmeņiem.  “Brīnumu kabineta” stila priekšmetu eksponēšanas veids nebūt nav nogrimis pagātnē, un kā paņēmienu ekspozīciju iekārtojumā to izmanto arī šodienas kuratori un dizaineri, lai atceramies kaut vai 2024. gada izstādes “Iekāres vārdā” Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā un “Sadursmes harmonija. Modes zīmola Fyodor Golan retrospekcija” Skulptūru mežā.  Laika gaitā, mainoties Eiropas ideoloģiskajiem uzstādījumiem, daudzas privātkolekcijas kļuva atvērtākas plašākai publikai un kalpoja par pamatu šodien slaveniem muzejiem: Britu muzejam Londonā, Ufici galerijai Florencē, Prado muzejam Madridē un daudziem citiem. Pie pirmajiem mākslas muzejiem, kā mēs to uztveram šodien, jāatzīmē arī Luvra Parīzē (1793), Nacionālā galerija Londonā (1824), Minhenes Vecā pinakotēka (1836). Baltijā vecākais publiskais muzejs saistās ar vācbaltu Rīgas ārsta, ceļotāja un kaislīga kolekcionāra Nikolausa fon Himzela (1729–1764) vārdu. Himzels nomira trīsdesmit piecu gadu vecumā, paspēdams izveidot ļoti plašu kolekciju – naturālijas, grāmatas, mākslas darbi. Pēc dēla nāves, māte, pildot viņa gribu, tā tika novēlēta Rīgas pilsētai, un 1773. gadā atvērās Himzela muzejs. Tagad bijušā Himzela muzeja priekšmeti pamatā glabājas Rīgas vēstures un kuģniecības muzejā, Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā un Latvijas Nacionālajā dabas muzejā. Muzejs kā kultūras vērtību krātuve, no latīņu un grieķu valodas tulkojot – “mūzu templis”,  sākotnēji saistās tieši ar Eiropas sabiedrības priekšstatiem. Un lielo Eiropas muzeju krājumi, kas īpaši papildinājās koloniālisma politikas rezultātā, 19. gadsimtā muzejus savā ziņā padarīja arī par valstu varenības reprezentācijas vietām. Šodien arvien konsekventāk izskan aicinājumi nolikt malā stereotipisko muzeja kā tempļa uzlūkošanas pieredzi un pieņemt, ka izpratne par jēdzienu “muzejiska vērtība” var būt atšķirīga dažādās pasaules daļās un kopienās – Eiropā, Āzijā, Austrālijā, Amerikā. Un tāpēc es vēlētos šoreiz ne tikai sākt, bet arī beigt ar jautājumu – vai jebkas var kļūt par muzeja eksponātu? Kādas un kam adresētas ekspozīcijas mēs veidojam, un kādu valodu lietojam, aprakstot tās? 

Džemmas Skulmes 100. jubilejas gads sācies ar viņas mammas – tēlnieces Martas Liepiņas-Skulmes izstādi. Mālpils pagasta „Skulmēs” ik sestdienu apmeklētājiem atvērts ziemas skulptūru parks „Sniegavīri”, kur brīvā dabā eksponēti 10 tēlniecības darbi. Skulptūras atlējis un no dažādiem periodiem izvēlējies tēlnieces mazmazdēls Arturs Dimiters. Skulmju dzimtas mājas ekspozīcijas kuratores Esmeraldas Tāles pavadīta apskatu ziemas skulptūru dārzu. Dienā, kad esmu „Skulmēs”, zemi klāj neliela sniega sega, un baltās skulptūras uz podestiem ir kā saskaņojušās ar apkārtējo vidi. Izstādes idejas autors ir Martas Liepiņas-Skulmes mazmazdēls Arturs Dimiters. Kopā ar Esmeraldu izstaigājam dārzu, jo skulptūras izvietotas dažādās dārza daļās, pie vārtiem gluži kā sargs sagaida „Ganiņš”, tālāk „Ģitārists”, tad „Modelis” un vairākas Konstruktīvās skulptūras. Pie dažām pakavējamies ilgāk. Marta Liepiņa-Skulme bija pirmā profesionāli izglītotā latviešu sieviete – tēlniece (izstādēs piedalījās no 1920. gada). Viņas galvenā darbības joma bija stājtēlniecība – portrets un figurālas kompozīcijas un monumentālā tēlniecība. Tēlniece piedalījusies arī Brīvības pieminekļa metu konkursā, kurā kopā ar Kārli Zāli dalījusi 1. un 2.vietu, konkursu neturpināja, jo bija gaidībās, sevi pieteica mazā Džemma.  Martu Liepiņu-Skulmi šogad pieminam 135. gadskārtā. Marta dzimusi pagasta skrīvera Andreja Liepiņa un Karlīnes Šarlotes Liepiņas (dzimusi Lūkina) ģimenē. Mātes brālim Fēliksam Lūkinam, rakstnieces Ivandes Kaijas vīram, šogad 6.februārī - 150. Par Martas mātesbrāli un viņa apaļo gadskārtu atgādina Mālpils kultūras centra kultūrvides speciāliste Viktorija Kalniņa. Martas Liepiņas-Skulmes izstādi „Sniegavīri” varēs aplūkot līdz 22. martam ik sestdienu no pulksten 12.00 – līdz 15.00. Izstādes noslēguma dienā Mālpils kultūras centrā notiks vēl viena Martas Liepiņas-Skulmes skulptūru atliešanas meistarklase.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne?2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Minint šią progą Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Internete plinta dirbtinio intelekto sugeneruotos vaizdo klastotės. Nors kai kurios jų yra visai nekenksmingos, tačiau yra atveju, kai jos naudojamos rimtoms finansinėms aferoms ar kitiems nusikaltimams vykdyti. Kaip apsisaugoti?Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais.Aktorei Rasai Samuolytei – 50 metų. Pokalbis apie patį pirmąjį vaidmenį, atsiribojimą nuo personažo ir palinkėjimus sau.Kino kritikė Mantė Valiūnaitė apžvelgia filmą „Gera mergaitė“.Ved. Justė Luščinskytė

Dešimt šalies muziejų plačiau atvėrė duris žmonėms su negalia, pasitelkdami specialias valstybės skirtas lėšas trimetei programai „Muziejai žmogaus gerovei“, praneša Kultūros ministerija. Kas padaryta ir ką sako patys negalią turintys muziejų lankytojai?Su aktore Rasa Samuolyte, šiandien švenčiančia gražų jubiliejų, laidoje „Ryto allegro“ pasikalbėjo kolegė Justė Luščinskytė.Laidoje žvilgsnis į mados legendą: prieš 150 metų Normandijoje gimė būsimas prancūzų mados guru Christianas Dioras. Jis pasižymėjo pokariu demonstruodamas moteriškumą ir prabangą, įkūrė savo vardo mados namus ir taip tapo garsus visame pasaulyje. Christiano Dioro reikšmę mados pasauliu aptarsime su mados dizainere Sandra Straukaite.VDA Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais. Nors anksčiau religinė simbolika ar tekstai meno kūriniuose buvo vaizduojama kur kas dažniau, šiandien šiuolaikinio meno kontekstuose taip pat galima jų rasti. Iš Telšių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas Lietuvos kovoje už nepriklausomybės atkūrimą kartu su bendraminčiais užkūręs „dainuojančią revoliuciją“ iki šiol tiki, jog laisvės siekyje būtinas idealizmas. Apie idealizmą anuomet ir dabar, apie dainos galią, M. K. Čiurlionį ir kaukes – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Den världsberömde skulptören Carl Milles verk finns att beskåda i alla stora svenska städer. Bland de mest kända är Poseidon i Göteborg. Till hans hem, Millesgården, kommer tiotusentals besökare varje år. Men i konstnärens privata brev avslöjas en annan mer ljusskygg sida.

Ukraina prieš Rusiją surengė didelio masto dronų ataką. Atakuota penkiolika regionų.Dviejose Vokietijos žemėse vykstančiuose vietos rinkimuose sėkmė prognozuojama kraštutinės dešinės pakraipos partijai.Žurnalistė Laima Lavaste savo facebook paskyroje sutelkė inteligentiją susitikti prie Salomėjos Nėries skulptūrinio portreto Vilniuje.Į Seimo rinkimus patekti siekintis ūkininkas Kauno turguje pardavinėjo mėsos produktus po eurą.Kaip užkirsti kelią su dirbtiniu intelektu kuriamam dezinformaciniam turiniui?Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.Mažas žingsnelis žmogui, didelis šuolis žmonijai – ši garsi frazė lydi bene ryškiausią Žemės gyventojų pasiekimą kosmose. Prieš 55-erius metus, 1969-ųjų liepos 20-ąją, žmonės pirmąkart išsilaipino Mėnulyje. Nuo to laiko misijų į Žemės palydovą vykdyta gana nedaug, tačiau pasaulis ruošiasi naujam etapui – artimiausiais metais vėl išsiųsti žmones į Mėnulį.Knygų apžvalga.Univermagai, kultūros centrai ir kiti XX a. perlai – kokia ateitis jų laukia? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto bendruomenė organizavo kūrybinį projektą moksleiviams „Netobulas Modernizmas“.Liepą kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų laidų ar sporto transliacijų. Į Šiaulius sugrįžo žodžio ir muzikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“. Ketvirtasis festivalis meno mylėtojus suburs keliose skirtingose erdvėse prie vandens.Skulptūros ir vitražo centras kviečia į jau šeštąjį Meno festivalį! Festivalio programoje lankytojų lauks atviros centro rezidentų studijos, parodos, ekskursijos, įvairūs meniniai užsiėmimai bei muzikos scena su gyvais pasirodymais.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia gali būti kalbos ir elektroninės muzikos sintezė?Kaip atsirado žymiausios muzikinės temos kine ir kaip tęsiamos jų kūrimo tradicijos?Alytuje šiandien prasideda 6-asis skultprūos simpoziumas „Dar noriu pabūti“.2025-ieji paskelbti Lietuvos dainų 200-mečio metais.Tautodailininkai pastebi, kad kasmet mažėja kuriančių iš medžio.Trečią kartą Šventojoje vyks gatvės teatrų festivalis.Jau 17-ą kartą į į Rokiškį kviečia Rokiškio klasikinės muzikos festivalis.Ved. Marius Eidukonis

FM99 svečiai - simpoziumo dalyviai, menininkai Cagdas Ercelik iš Turkijos, Jitka Kusova iš Čekijos, Fumitaka Kudo iš Japonijos ir alytiškis Kęstutis Benedikas.

Ellen Roosval och Alice Nordin är två exempel på framgångsrika kvinnliga skulptörer vid sekelskiftet 1900. Det var en tid när konstskolorna öppnade för kvinnliga sökanden, men de nya eleverna fick ofta kämpa i motvind. Hur arbetade de sig fram och krokade arm för att bryta ny mark? Hur balanserade de alla de förväntningar som fanns på dem som kvinnor och kreatörer?   Medverkande: Emelie Höglund från Hallwylska museet, Annika Williams från Länsmuseet Gävleborg och Linda Hinners från Nationalmuseum. Bild: Ellen Roosval i sin ateljé (Gotlands museum).

Spaudos apžvalga.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Poetės Jurgitos Jasponytės naujausioje eilėraščių knygoje „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ persipina miesto poezija, folkloras ir lyrika. Apie daugialypę būties ir poezijos prigimtį su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Šiandien minime 95-ąsias rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus gimimo metines.Rytoj Gintauto Lukošaičio skulptūra „Verksmas“ bus pristatyta naujoje, jau nuolatinėje vietoje – Šiaulių miesto centrinės aikštės apžvalgos pastate.„Menas žmogui yra kaip saulė dienai“, – sako septyniolikmetis menininkas Tautvydas Jonaitis. Jaunasis kūrėjas keičia šilališkių požiūrį į meną ir rūpinasi miesto kultūros plėtra. Surengęs kūrybines dirbtuves bibliotekoje, jis supažindino su mažai kam žinoma zinų ir čiabukų gamyba. Tokie lediniai buvo ypač populiarus sovietmečiu, nes jų leidimas nebuvo varžomas. Kuo pasižymi zinų gamyba ir leidyba bei kodėl jaunajam menininkui iš Šilalės svarbus menas?Naujos kuratorinės praktikos klimato kaitos laikais: projekto „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ baigiamoji sesija Vilniuje.Ved. Justė Luščinskytė

„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

We welcome the legendary Triathlon, Sports Presenter, Athlete, Former UK Gladiator, Master Trainer. We take a trip back with Caroline to the early days, Her start into sports media, Love of Motor Cross, Combat Sports, Fitness APP's and Much more. Let me know your thoughts in the comments section down below... SPONSORED BY ⁠https://www.instagram.com/supremeoftheuk/?hl=en⁠ https://www.instagram.com/carolinepearce/ ⁠https://www.instagram.com/cfr_sports/?hl=en https://rumble.com/user/CFRNetwork https://twitter.com/CFRNetwork_ https://twitter.com/CfrSports https://twitter.com/CarolinePearce https://linktr.ee/carolinepearce FitOn App - Free Workouts Tv.Fit App - My Workout Series ‘Limitless' and ‘SKULPT' Coming soon. --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/cfr-network/message Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/cfr-network/support

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kas skulptūru dara dzīvu? Šis ir viens no jautājumiem, ko gleznotājs Kaspars Zariņš uzdod raidījuma viesiem – diviem tēlniekiem figurālistiem Ginteram Krumholcam (1980) un Aigaram Bikšem (1969), kuriem aiz muguras daudzas personālizstādes, dalība starptautiskās kvadriennālēs, vides objekti, "Purvīša balvas" nominācijas. Ja Ginters Krumholcs ir pārliecināts, ka skulptūru dzīvu padara meistarība, tad Aigars Bikše uzskata, ka tas ir skatītājs. Tiek runāts par plastilīna pilīm un cietokšņiem bērnībā līdz  divu tonnu smagām figūrām šodien, par tēlnieka darba lēno procesu, kas piemērots domāšanai, un cilvēka ķermeņa skaistumu, par ekosistēmu un ārējiem apstākļiem, kuri ir svarīgi, lai gūtu atklāsmes sev. "Viss atkarīgs no tā, ko vēlies pateikt un kādas izjūtas atstāt cilvēkiem," saka Aigars, bet Ginters uzsver precizitātes svarīgumu idejas ietvarā. Kā sabalansēt savu domu ar pasūtītāja vēlmi, bet kas liek skatītājos iekveldināt provocējošu domu? Arī par to risinās domu apmaiņa raidījumā.    

Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Jau no 4. oktobra līdz 13. decembrim trešdienu vakaros Muzeju krātuvē Latvijas Nacionālā mākslas muzeja ekspozīcijā "Skulptūru mežs" norisinās pasākumu cikls Mītrade". Un jau šo trešdien, 15. novembrī, gaidāms dzejas mītrades pasākums, kurā klausāmdzeju piedāvā rakstniece DANA ZĀLĪTE un skaņu mākslinieks Reinis Rabenau. Sarunā dodamies klausāmdzejas dziļumos, cenšoties šo žanru lūkot kā vienu veselumu, nevis divus atsevišķus žanrus. Dana stāsta arī par klausāmdzejas vēsturi no tās pirmssākumiem senatnē līdz pat mūsdienām un klausāmdzejas pieejamību Latvijā. Anna Marta Burve: Kā tu vēlies, lai klausītāji uztver klausāmdzeju, ko abi radāt – vai lai publika klausās, vai lai sajūt? Šis ir tas, ko vienmēr mēģinu akcentēt – klausāmdzeja ir kaut kas tikai klausāms. Es ļoti apzināti vēlos pieturēties tikai pie tā, ka tā ir klausāma – tur nav ne neona gaismiņu, ne videoprojekciju, tu esi tur tikai ar klausāmdzeju – skaņu un tekstu: vari aizvērt acis, jo nekas vizuāli fiziski performatīvs nenotiks. Tieši tāpēc arī nesaucu to par performanci, jo to saistām ar fiziskām izpausmēm. Aicinu cilvēkus tiešām klausīties, turklāt ar uzsvaru uz vārdu  klausīties, jo, manuprāt, mēs, 21. gadsimta sabiedrība, esam ārkārtīgi pavirša. Negribu vispārināt vai kādu aizvainot, jo arī pati uzskatu, ka esmu pavirša informācijas uztverē. Klausīties un tikt uzklausītam ir milzīga privilēģija! Tas paģērē milzīgu uzmanību! Tāpēc nav vajadzīgas neonu gaismiņas, videomāksla. Jo dzirdēt mēs varam visu, tas notiek pats par sevi – dzirdam trokšņus, bet klausīšanās ir psiholoģiska, apzināta rīcība. Ir troksnis, mēs to dzirdam, bet klausīšanās – tā ir psiholoģiski apzināta rīcība. Es tagad klausīšos, es mēģināšu iedziļināties tajā, ko tu saki, un centīšos kaut ko pats sev no tā visa paņemt. Tajā brīdī just pārējo cilvēku klātbūtni, just autora klātbūtni, īpaši dzejas lasījumos bez citu skaņu klātbūtnes – tā ir liela privilēģija, ja autors savā balsī, ar savu elpu tev kaut ko stāsta." Vairāk - audioierakstā.

Spaudos apžvalga.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – kultūros komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Lapkritį sukanka 80 metų, kai Šiauliuose per „Vaikų akciją“ iš žydų atimta ir nužudyta daugiau kaip 700 vaikų. 1943-ųjų lapkritį nacistinės Vokietijos sukarintos organizacijos tarnyba, pasitelkusi fašistams tarnaujančių vlasovininkų kuopą ir visą sukarintą personalą, apsupo getą ir ieškojo vaikų, juos grūdo į mašinas, gabeno į geležinkelio stotį, o iš ten į Osvencimą. Žiaurios akcijos minėjimas surengtas prie geto vartų Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje. Prie paminklo šį kartą padėtos ne gėlės, o vaikiški žaislai. Garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatyta paroda, kurioje eksponuojami žuvusių vaikų portretai.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Tradiciškai lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“, kuriame šiemet bus pristatomos vokiečių pjesės ir naujausia tarptautinės dramaturgijos rezidencijos dalyvių kūryba.Praėjusią savaitę Estijos sostinėje Taline prasidėjo vienintelis regione A klasės kino festivalis Juodosios naktys. Čia tiek konkursinėse programose, tiek industrijai skirtuose renginiuose prisistato ne vienas lietuviškas filmas. Vienas jų – pasaulinę premjerą Taline išgyvensiantis Artūro Jevdokimovo dokumentika „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“.Lapkričio 6-15 d. Skulptūros ir vitražo centras organizuoja kūrybinių dirbtuvių ciklą, skirtą Naujininkų, Kirtimų, Salininkų bei kitų periferinių Vilniaus miesto rajonų gyventojams, norintiems ugdyti savo kūrybiškumą. Iš kokio poreikio gimsta tokios dirbtuvės?Šiandien Seime bus svarstomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Ta proga Lietuvos rašytojų, vertėjų, redaktorių ir leidėjų bendruomenė iniciavo atvirą laišką, kuriuo prašoma neriboti kūrybinės laisvės ir pritarti pataisai.Ved. Urtė Karalaitė

Kad meklējumi aizsākumi pieminekļu aizsardzībai, jeb kurā laikā kad sabiedrība nobrieda domai, ka vēsturiskas vērtības jāsargā īpaši un kā notika šis process, mainoties valdošajām varām Latvijas teritorijā. Raidījumā Zināmais nezināmajā analizē vēsturnieki: Latvijas Universitātes Vēstures un filozofijas fakultātes asociētais profesors Andris Šnē un šīs fakultātes Arheoloģijas un vēstures nodaļas docents Mārtiņš Mintaurs. Kapu pieminekļi: cilvēku vēlmes, iekārtojot mūža mājas Akmeņkalis Ivars Feldbergs ir meistars ar vairāk nekā 40 gadu stāžu. Viņš dalās pārdomās, kas ir gaumīgs kaps un kā notiek darbs pie kapakmeņa  izveides. Akmeņkalis teic, ka populārākais materiāls, kas tiek izmantots,  veidojot piemiņu cilvēka mūžamājām, ir granīts. Tas parasti tiek eksportēts no Ķīnas un Polijas, bet meistara iecienītākais materiāls ir laukakmens, kas jau no dabas ir skaists ar reljefu un krāsu. Skatot uz neparastiem, izciliem vai dīvainiem kapu pieminekļiem pasaulē, ir jāmin franču rakstnieka, zinātniskās fantastikas literatūras aizsācēja Žila Verna  pēdējā atdusas vieta Francijas pilsētā Amjēnā, kur redzama izkalta vīrieša figūra, kas izstieptu roku grūž prom no sevis kapakmeni un kāpj ārā no kapa. Akmens statujai ir paša rakstnieka vaibsti, kas izmantoti no Žila Verna pēcnāves maskas. Skulptūras nosaukums ir “Ceļā uz nemirstību un mūžīgo jaunību”. Turpinot skatīt uz pašmāju kapu pieminekļiem, vaicāju akmeņkalim Ivaram Feldbergam par to, kāpēc nereti cilvēki jau esošos dzimtas kapos sev dzīviem esot uz kapakmeņa jau iegravē savu vārdu uzvārdu un dzimšanas datumu. Izrādās, tas ir praktisku apsvērumu dēļ, zinot, ka neesam mēs mūžīgi un jau laikus sagatavojam vietu, kur dusēt līdzās jau aizgājušiem piederīgajiem. Nereti kapa pieminekļi top arī mīļotajiem mājdzīvniekiem. Arī akmeņkalim Ivaram Feldbergam ir nācies veidot kapa pieminekli- Latvijā vienīgajā dzīvnieku kapsētā „Citi lauki”.  

#fm99 #alytus #gyvasmiestas #myliualytus #skultptūra #menas Nauja skulptūra Alytuje, sukėlusi aibę diskusijų ir emocijų. Apie tai, kodėl tokia, kaip padaryta ir kiek išplauta pinigų, FM99 pokalbis su menininku, vienu iš autorių Algirdu Gatavecku! #miestoinformatorius

Подписывайся на эфиры: Youtube - https://www.youtube.com/c/KirillProfit Apple - https://podcasts.apple.com/ru/podcast/bassland-show/id1128353377?mt=2 Android - https://basslandshow.podster.fm   01. Adam F - Circles 02. Phace, Misanthrop - Sex Sells 03. Synergy, Misanthrop - Slap the Ghost 04. Camo & Krooked - Ember (Noisia Remix) 05. Saint Rider - HMF 06. Current Value - Loner 07. Skulpt, XAETIS - UFO 08. Skantia - Heat 09. Saint Rider - Dogs 10. Synergy - Vortex 11. IMANU - Nonplus (SKANTIA Remix) 12. Noisia - Incessant (IMANU Remix) 13. Drummatix - К Пропасти (Saint Rider Remix) 14. Saint Rider - Rite 15. Pythius - Implant  16. Turno - High Roller 17. Saint Rider - Wave 18. Skulpt - Signal 19. Armodine - My Daily Meal 20. Camo & Krooked & Mefjus - U 21. Saint Rider - Synthetic Organic (Dub) 22. Noisia, Skrillex, josh pan, Dylan Brady - Supersonic (VIP) 23. Prolix, Black Sun Empire, Enei - The Message 24. Saint Rider & LIRA - Прекрасное далёко (Dub) 25. The Martens - Ambush 26. Maztek x Gridlok - Gladiators 27. Ray Keith - Renegade Terrorist (PA Mix) 28. Gray - One Spliff 29. Black Sun Empire - Timelords 30. Noisia, The Upbeats - Dead Limit (Noisia's 'Outer Edges' Remix) 31. 01. Noisia & The Upbeats - Dead Limit 32. Misanthrop - Turbine 33. A.M.C - Don't Forget The Dots (Gydra Remix) 34. Upgrade - Blow 35. Aphrodite - Drop Top Caddy 36. Aphrodite - King Of The Beats 37. Calyx - Pull Up 38. Saint Rider - Copy Paste (Feat. Julia Marks) 39. Crissy Criss, Malux, Erb N Dub - Wonky 40. The Prodigy - Smack My Bitch Up (Dj Hype Remix) 41. Dysphory & iBenji - Untouchable (Saint Rider Remix) 42. The Prodigy - Nasty (Spor Remix) 43. Saint Rider - Lacrimosa 44. Turno x Skantia - Engage 45. Noisia - Stigma 46. Profit - Missing U 47. Saint Rider - Return   Соц. сети: Vkontakte - https://vk.com/djprofit Telegram - https://t.me/profit_live Instagram - https://instagram.com/profit_dj Facebook - https://facebook.com/profitdj   #djprofit #bassland #basslandshow #drumandbass #dnb #edm #radioshow #bassmusic #basshouse #ukgarage #2step #breaks #breakbeat #neurofunk

30 seconds into the podcast I realized I forgot to hit the record button but I didn't miss much. You would think after 3 years of doing this id have it down but I guess not. Colby is a Great guy check out this episode as we Talk hunting and his awesome new product that well there isnt anything like it on the market. Learn more about your ad choices. Visit megaphone.fm/adchoices

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą. Maskva dėl šių priemonių ėmėsi grasinti atsakomosiomis priemonėmis Vilniui. Kaip tranzito ribojimą vertiną teisininkas? Studijos svečias bus advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris, advokatas Vilius Bernatonis.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl sovietinio memorialo Skulptūrų parke. Pritarta, jog jis būtų nukeltas. Nors buvo siūlymų vieną memorialo dalį - kalaviją - palikti, esą tai yra meno kūrinys, o ne sovietinė simbolika, tačiau toks siūlymas palaikymo nesulaukė.Surengtos civilinė saugos pratybos, kurių metu imituota avarija Astravo atominėje elektrinėje.Pasaulio oro uostuose įsibėgėjus atostogų sezonui prasidėjo chaosas - dėl personalo trūkumo atšaukiami skrydžiai, kiti vėluoja, pametama itin daug bagažo.Ukrainoje daugėja pranešimų apie į nelaisvę paimtus ar be žinios dingusius kovotojus iš užsienio. Ar sunku tapti savanoriu kovotoju, koks jų teisinis statusas, su kokiomis grėsmėmis jie susiduria?Dėl užsitęsusios sausros Italijoje svarstoma skelbti nepaprastąją padėtį ir galbūt net riboti geriamojo vandens vartojimą.Ved. Liuda Kudinova

Over de næste 8 dage giver vi 1000 prøvemedlemskaber á 14 dage væk i forbindelse med lanceringen af vores nye format Ajour, der giver et overblik over de vigtigste pointer fra morgenudsendelsen. Se mere på duah.dk Hør også Steffen Larsen, Frederik Dirks Gottlieb og meget andet i dagens En Uafhængig Morgen, Danmarks uafhængige radios morgenflade. Dagens vært er Camilla Boraghi. Medlemmer kan lytte til udsendelsen uden reklamer i vores app - download via duah.dk/app Tidskoder: [00:01:00] Niels Chresten Andersen,Kristendemokraternes organisatoriske næstformand // I går smed Kristendemokraternes formand, Isabella Arendt en bombe i partiet, da hun meldte sig ud af partiet og stoppede som partiformand. Vores reporter Clara Vind lavede kort efter hendes udmelding et interview.   [00:05:00]  René Christensen, hjerteløber i Odense // Risikerer hjerte-løbere at løbe forgæves efter aflåste hjertestartere? [00:13:00] Grethe Thomas, projektchef i TrygFonden // Om hjerte-løbere risikerer at løbe forgæves efter aflåste hjertestartere [00:27.00] Linette Krøger Jespersen, journalist på kriminalredaktionen hos Ekstra Bladet // Er Slagelse centrum for et nyt kvindedrab i Danmark? [00:33:00] Henrik Tvarnø, formand for Statens Kunstfonds repræsentantskab (tidl. direktør for folketinget og A.P Møller Fonden og rektor på SDU) // Om danske skatteydere skal betale for pensionerede kunstneres hædersydelser [00:44:00] Jens Galschiøt, Skulptør //  Er der en fantastisk forretning i rettigheder til kunstværker? [00:55:00]  Frederik Dirks Gottlieb, Radiovært på DR-programmet ‘Flyvende tallerken' // Om Pentagon er begyndt at tro på UFO'er [01:01:00] Kristoffer Krogh og Esther Hjerrild fra Extinction Rebellion // Kommer klimabudskabet bedre ud, hvis man limer sig fast? [01:12:00] Steffen Larsen, tidligere vært på “Ring, hvis jeg tager fejl” ringer ind til studietelefonen og prøver at overbevise Kristoffer og Esther om, at de tager fejl. [01:35:00] Martin Henriksen, politisk konsulent for Marie Krarup // Om et udrejsecenter i Afrika [01:45:00] Alexandra Lindgren, Pressechef SAS // Er SAS blevet et dyrt lavprisselskab? Producer: Barry Wesil Redaktør: Peter Scwarz-Nielsen

Pokalbis apie patogų ir nepatogų paveldą, ideologines skulptūras bei paminklus mūsų miestų gatvėse.Kokia sovietinių paminklų meninė ir istorinė vertė? Kaip tai buvo suvokiama sovietinės okupacijos metais ir kaip savo herojus įprasminame šiandien? Kodėl dalies svarbių objektų vaikščiodami mieste tiesiog nepastebime?Pokalbis Vilniaus miesto gatvėse su menininke, rašytoja Paulina Pukyte ir menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Recording date: 03/03/2022John Papa @John_PapaWard Bell @WardBellDan Wahlin @DanWahlinCraig Shoemaker @craigshoemakerMeredydd Luff https://twitter.com/meredyddBrought to you byAG GridNarwhal Visit nx.dev to get the preeminent open-source toolkit for monorepo development, today. Resources:AnvilSkulptSkulpt on GitHubWeb AssemblyBrythonTranscryptPyodideAbstract Syntax Tree (AST)Symbolic ExecutionTimejumps01:22 Guest introduction01:57 Catch us up on Anvil and Skulpt04:13 How do you avoid HTML & CSS?06:12 Sponsor: Ag Grid07:22 What is Skulpt?10:59 Does Skulpt have source maps?18:50 Running Python in the browser25:32 Insulating you from other languages29:52 Sponsor: Narwhal30:29 The story behind putting this all together40:15 Could it be a way to learn how to program?44:56 Final thoughtsPodcast editing on this episode done by Chris Enns of Lemon Productions.