Podcasts about knyg

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų.Aktualus klausimas. Dalis politikų ir aplinkosaugininkų sako, kad Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos leis tik labai nedaug miškų geriau apsaugoti. Tuo metu kita dalis politikų ir miškų savininkų sako, kad dėl papildomos miškų apsaugos Lietuva neteks dešimčių milijonų eurų pajamų. Kas svarbiau – miškai ar iš jų gaunamos pajamos?Knygą apie Gintautą Palucką ir jo aplinką pristantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais.Vis daugiau gyventojų piktinasi kelyje Vilnius-Utena įrengtomis horizontaliomis apsaugos juostomis, kurių tikslas – apsaugoti vairuotojus nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Į LRT RADIJĄ kreipusis moteris sako, kad, patekusi ant tokios juostos, susilaužė riešą, o kiek anksčiau ant tokios juostos užlipęs žirgas nusilaužė kojas. Ar viskas gerai su šiomis apsaugos juostomis ir ką daryti, kad nenukentėtų nei žmonės, nei gyvūnai?Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Knygą apie G. Palucką ir jo aplinką pristatantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais. Daug kur kyšo baltarusiškų verslų ausys, o įtartini ryšiai veda iki aukščiausių šalies vadovų. Š. Černiauskas ir A. Tapinas pirmą kartą duoda interviu apie tai, kaip rašė ir iš kur gavo medžiagą knygai „Pagauti Palucką“.Ved. Deividas Jursevičius.

Tarptautiniame šokių festivalyje Indijoje pristatomas bendras lietuvių ir indų kūrėjų projektas „Rasos“.Marijampolės dramos teatras kviečia į teatro senjorų trupės „Aštuonetas“ premjerą poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“ .Kaip apsprendžiama, kokie autoriai gaus erdvę pristatyti savo knygas Knygų mugės erdvėse, o ne tik leidėjų ar savo stenduose?Lietuvių kalboje ir tautosakoje gausu su žiema susijusių posakių ar išsireiškimų. Kokie jie ir ką jie atskleidžia?Ko laukti prasidedančiame 19-ajame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje?Kaip sukurti įtraukią garsinę patirtį filme apie traukinius? Į kino teatrus atriedantis bendras Lenkijos ir Lietuvos gamybos filmas apdovanojimų „Traukiniai“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip būti negaliai draugišku kolega ar vadovu? Laidoje „10-12“ – knygą apie tai parašiusi Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorė Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.Ved. Agnė Skamarakaitė

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, šešių „Kopos“ knygų cikle sukūrė įstabų, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie atšiaurią Arakio planetą, visatos gyvybę palaikantį prieskonį melanžą, Polą Atreidą ir jo palikuonis, maištinguosius fremenus ir paslaptingąsias bene geserites.Ištikimi rašytojo talento gerbėjai ir „Kopos“ pasaulio tyrinėtojai ieško F. Herbert tekstuose įvairių užslėptų prasmių. Kokios prasmės atsiveria prieš XXI a. skaitytojo akis?Kaip „Kopos“ pasaulį pabandė paversti kino filmu Alejandro Jodorowsky, kodėl David Lynch nusivylė savąja F. Herbert tekstų ekranizacija ir kas (ne)pavyko Denis Villeneuve?Pokalbis su „Kopos“ knygų vertėju į lietuvių kalbą Matu Geležausku, teisininku, rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku, kino kritiku Dmitrij Gluščevskij ir tekstų rašytoju Povilu Sabaliausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– patyriminį spektaklį, kuriame teatras susitinka su matematika. Pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Šiomis dienomis į knygynus atkeliauja nauja knyga „Suokalbiai su tėvu“. Tai dviejų Landsbergių pokalbiai apie gyvenimą, politiką, patirtis.Vakar penktą kartą buvo surengta Lietuvos meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija, kurioje apdovanota 15 kūrėjų ir kūrybinių komandų. Pokalbis su fotomenininkų sąjungos laureatu, Ukrainoje šiuo metu esančiu fotografu Ričardu Grigu.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga apie tai koks žodis paskelbtas Cambridge Dictionary 2025-ųjų metų laimėtoju. Apie audringą reakciją, kurią sukėlė „Disney+“ sprendimas. O pabaigoje – žvilgsnis į Paryžių, kur Luvras buvo priverstas uždaryti dalį galerijos ir biurų. Pasakoja Justė Luščinskytė.Ar spalva yra svarbi architektūroje ir miesto aplinkoje? Kokį poveikį ji daro žmogui? Apie tai „Architektūros fondas“ kviečia pasikalbėti forume „Spalva, ką?“Ved. Jolanta Kryževičienė

Laidoje svečiavosi Roberta Cicinskaitė, kurianti po indėnišku slapyvardžiu Feather Grey. Studijoje ji pasakojo apie savo sugrįžimą į muziką, kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip žodžiai kartais pavirsta ne tik dainomis, bet ir knygomis!Kalbėjomės apie tylą ir garsą, kūrybos drąsą, savęs ieškojimą bei išmokimą priimti laiką, kurio kartais reikia, kad vėl norėtum dainuoti. Laidoje ji pristatė ir naujausią savo dainą „Delčia“.Kalbino Unė Liandzbergytė ir Rimvydas Černiauskas

Laidoje svečiavosi Roberta Cicinskaitė, kurianti po indėnišku slapyvardžiu Feather Gray. Studijoje ji pasakojo apie savo sugrįžimą į muziką, kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip žodžiai kartais pavirsta ne tik dainomis, bet ir knygomis!Kalbėjomės apie tylą ir garsą, kūrybos drąsą, savęs ieškojimą bei išmokimą priimti laiką, kurio kartais reikia, kad vėl norėtum dainuoti. Laidoje ji pristatė ir naujausią savo dainą „Delčia“.Kalbino Unė Liandzbergytė ir Rimvydas Černiauskas

Kuo mums naudingas knygų skaitymas? Kuo skiriasi gilus skaitymas nuo fragmentiško naršymo internete? Kaip skaitymas lavina empatiją, formuoja pasaulėžiūrą ir gali sulėtinti atminties senėjimą?Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Filosofijos fakulteto psichologe doc. Ramune Dirvanskiene ir poete, literatūros kritike, Filologijos fakulteto partnerystės docente Giedre Kazlauskaite.Ved. Darius Matas

Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.Ved. Aurimas Švedas

Knygų apžvalgą parengė literatūros vertėjas ir apžvalgininkas Vytautas Bikulčius.Šį sekmadienį Alytuje – Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Pilėnai“ premjera.Atliktas tyrimas parodė, kad kultūros sektorius turi tiesioginį poveikį ekonomikai – jo augimas siejasi su išaugusiais turistų srautais ir papildomomis pajamomis valstybei. LRT Klasikos eteryje Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė yra sakiusi, kad užsienio partnerius jau pasiekia žinutė apie nestabilumą Lietuvos kultūros sektoriuje. Kiek tai gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikai?Sekmadienį, spalio 5-ąją, visoje Lietuvoje vyks kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas. Akcija skelbia šūkį „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir persikelia ne tik į Lietuvos regionus, bet ir už jos ribų – palaikymo renginiai rengiami ir užsienyje.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Justė Luščinskytė

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Spaudos apžvalga.Istorijos mokytojo eksperto Domo Boguševičiaus komentaras.Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule. Vilniuje planuojamas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį – kol kas viešojoje erdvėje vadinamas „Alberto tiltu“. Lygių galimybių plėtros centras primena, kad sostinėje dar nėra nė vieno tilto, pavadinto moters vardu, o naujo objekto vardas tik dar labiau įtvirtintų lyčių disbalansą viešosiose erdvėse. Žvėryno bendruomenė stebisi, kad pavadinimas atsirado be jokio dialogo su gyventojais, o savivaldybė tvirtina – oficialiai jis bus svarstomas tik pastačius tiltą.Ukrainoje, Lvivo istorijos muziejuje, veikia paroda, pristatanti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, jų istoriją nuo pirmųjų paminėjimų iki šiandienos. Kiek mūsų praeities patirtys atpažįstamos šiandien Ukrainoje, ir ar kultūriniai simboliai gali tapti bendro atsparumo ženklu?Architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas skaitytojams pristato savo pirmąjį romaną „Koplyčia“.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien daugelis pripažįsta, kad mūsų neramiais laikais taip trūksta išmintingo filosofo Leonido Donskio balso. Ką jis pasakytų vienoje ar kitoje įtemptoje situacijoje? Filosofo gyvenimo bendražygė Jolanta Donskienė ėmėsi ambicingos užduoties – knygoje „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ iš daugybės pasakojimų sukūrė atvirą, asmenišką Leonido portretą ir atskleidė labai įdomų jo gyvento laiko kontekstą. Interviu LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Rūta Kupetytė

Antanas Šileika. „Pirkiniai išsimokėtinai“. Išleido leidykla „Versus Aureus“.Knygą sudaro trylika tarpusavy susijusių apsakymų, kuriuose santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Pagrindinė pasakojimo intriga – karštai svečioje šalyje trokštančių pritapti vaikų ir senamadiško, iš ūkininkų šeimos kilusio tėvo, niekaip neįstengiančio atsisakyti senųjų įpročių, konfliktas. Vaizdingas buitinių detalių aprašymas, lydintis šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Antanas Šileika. „Pirkiniai išsimokėtinai“. Išleido leidykla „Versus Aureus“.Knygą sudaro trylika tarpusavy susijusių apsakymų, kuriuose santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Pagrindinė pasakojimo intriga – karštai svečioje šalyje trokštančių pritapti vaikų ir senamadiško, iš ūkininkų šeimos kilusio tėvo, niekaip neįstengiančio atsisakyti senųjų įpročių, konfliktas. Vaizdingas buitinių detalių aprašymas, lydintis šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Trylika metų Lietuvoje gyvenantis italas Daniele Etore Otera lietuvių kalbą sako išmokęs sunkiai, bet tam padėjo šeima ir jo progresu besidžiaugiantys aplinkiniai.Klaipėdoje atidaryta Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“.„Žinių radijo“ eteryje prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, cituodamas Gitaną Nausėdą, liberalą, Nepriklausomybės akto signatarą Eugenijų Gentvilą pavadino politine šiukšle. Apie kokius politikoje vykstančius procesus signalizuoja tokia politikų leksika?Vengrijos Panonhalmos abatijos bibliotekoje bandoma išgelbėti apie 100 tūkst. knygų, kurias užpuolė duoniniai skaptukai. Juos suviliojo knygose esantys želatinos ir krakmolo pagrindu pagaminti klijai. Kaip svarbūs leidiniai saugomi Lietuvoje?Nuo šiandien LRT KLASIKA pradeda pasakojimų ciklą, skirtą susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Šįkart laukia pasakojimas apie M. K .Čiurlionio tėvą Konstantiną Čiurlionį.Kuktiškių miestelio pakraštyje, Utenos rajone, slepiasi nedidelis, bet nepaprastai jaukus kultūros kampelis – Antano Deveikio ir Liudviko Misevičiaus‑Kuliešiaus muziejus – Knygų prieglauda.Šiandien sueina trisdešimt metų, kai iš gyvenimo pasitraukė muzikinės grupės iš Ukmergė „Afiša“ lyderis Jonas Takarevičius-Lietus. Įprasmindami jo atminimą, bičiuliai išleido vinilinę plokštelę, kurioje skamba žinomų Lietuvos atlikėjų balsai.Ved. Marius Eidukonis

Panevėžio „Stasys Museum“ pristato parodos knygą „ICON-O-STASYS“. Tai pirmoji muziejaus išleista knyga, išsamiai atskleidžianti debiutinės muziejaus parodos esmę, kurioje pristatoma plati Stasio Eidrigevičiaus kūrinių panorama.„Nėra nieko, ko negalima nupinti makramè technika“, – sako kūrybinės studijos „Pinupinu“ įkūrėja Indrė Čistiakovà. Atsitiktinai atradusi ir išmokusi tokio pynimo būdo, tauragiškė sukūrė įvairiausių kūrinių. O vėliau savo žiniomis ji nusprendė dalytis su kitais, todėl Tauragėje įkūrė savo studiją. Kas yra makrame ir kaip Tauragėje sekasi kūrybinei studijai, pasakoja Vesta Vitkutė.Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ didžiausias Lietuvoje skulptoriaus Kęstučio Svirnelio meno pristatymas: atidaroma jo darbų paroda „Skaitmeninė Dūšia“. Pokalbis su menininku studijoje.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie smuikininkės Nicola Benedetti posūkį į radiją, politikos įtaką Metropolitan operos bilietų pardavimui ir NATO viršūnių susitikimo mėnesį Amsterdame rodomą rusišką operą.Rubrikoje „Be kaukių“ – balerina Olga Konošenko.Ved. Gabija Narušytė

„Diseris“ ir „Portretai“ – tarsi skirtingos tos pačios monetos pusės. „Diseris“ yra literatūrinis tekstas, o „Portretai“ pristato mano vizualiąją kūrybą, apie ją daugiausia kalba kiti žmonės“, – sako menininkas Darius Žiūra, pristatymas naujausią menininko knygą-albumą „Portretai“.Etnografijos muziejų kolekcijos rodo, kad Lietuvoje skiáutiniai siuvami jau ne vieną šimtmetį. Skiautinius jau ne vieną dešimtmetį puoselėjanti menininkė Gražina Digaitytė-Kriaunevičienė veda ir skiautinių siuvimo kursus, yra išleidusi ne vieną knygą apie šią tekstilės rūšį, o šį pavasarį surengė parodą „Skiautinių laikas“ savo gimtajame Šilalės krašte. Pasakoja Vesta Vitkutė.77-ąjį atkurtos Izraelio valstybės gimtadienį pasitinkanti, 10-metį Lietuvoje mininti Izraelio ambasada pristato jau penktąją Izraelio kino programą.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. Iš Kupiškio pasakojimą parengė Simona Ševčenkaitė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kol tūkstančiai žmonių šiomis dienomis skuba į Knygų mugę pirkti knygų, susitikti su rašytojais, naujausias tyrimas rodo, kad suaugusiųjų raštingumas prastas. Daug žmonių, perskaičiusių ilgesnį, kiek sudėtingesnį tekstą, jo nesupranta. Daug žmonių nesugeba patys apskaičiuoti, kiek kambariui ištapetuoti reikės nusipirkti tapetų. Dalis žmonių nežinotų, iki kurios valandos vėliausiai vaiką reikėtų atvesti į darželį, kai užduotyje be kitų detalių pasakyta, kad vėliausiai vaiką reikėtų atvesti iki 9 val. Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus ugdymo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys ir Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė.Ved. Edvardas Kubilius

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

„Sako, kad jei gali nerašyti - nerašyk, bet negalėjau - parašiau. Knygą, kokias pats skaitau - mokslinės fantastikos trilerį“, - taip sako Antanas Marcelionis, neseniai išleidęs pirmąjį savo romaną „Master versija 1.1“.Poryt - „juodasis penktadienis“, o kitą savaitę - „kibernetinis pirmadienis“. Kad išpardavimų sezonas nepaliktų slogių prisiminimų, ekspertai laidoje pasidalins patarimais, kaip apsipirkti atsakingai ir išvengti pardavėjų triukų.Australijos vyriausybės sprendimas drausti naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų žmonėms sulaukė dėmesio visame pasaulyje. Taip siekiama vaikus apsaugoti nuo žalingo socialinių tinklų poveikio. Kodėl jie kenkia? Kokių veiksmų gali imtis tėvai?Išgirsite pasakojimą apie tris operos solistus, kurie dirba ne tik profesionaliojoje scenoje, tačiau ėmėsi vadovauti ir mėgėjų kolektyvams Kauno rajono miesteliuose.Ved. Darius Matas

Kornelija Funkė. „Gagrobacas“ ir „Knygų graužikas“. Skaito aktorius Jurgis Damaševičius.

Kaip ir kiekvienais metais, skelbiami 15min metų knygų rinkimai, apibendrinantys, kas gero įvyko leidyboje. Apdovanojimai skiriami šešiose kategorijose, ir šiemet jie bus įteikti festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną. Kol už mėgstamiausias knygas balsuoja skaitytojai, laidoje „Perskaitymai“ Jūratė Čerškutė ir Audrius Ožalas aptaria į sąrašus pakliuvusias knygas.

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.Ved. Ignas Klėjus

„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.Ved. Ignas Klėjus

Mokslo rubrika. Lietuvos aukštąsias mokyklas vis dažniau renkasi užsienio studentai. Kokiomis priemonėmis juos vilioja universitetai? Kaip mokslus ir gyvenimą Lietuvoje vertina studentai?Dantis valytis elektriniu šepetėliu, užsisakyti, kad maisto prekes atneštų kurjeris – daliai žmonių tai yra būtinybė, ne prabanga. Knygų vertėjas Matas Geležauskas susiduria su kasdienybe, kurioje buitis tampa gana dideliu iššūkiu. Lietui plaunant Vilniaus universiteto kiemelius, Matas pasakoja apie gyvenimą su cerebriniu paralyžiumi, vertėjo profesijos pasirinkimą ir filologijos studijas. Mato istorija domisi Anastasija Marčenkaitė.Kurios organizacijos yra skaidrios, atskaitingos ir atsakingai elgiasi su aukotojų pinigais? Filantropijos ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė sukūrė paramos gavėjų vertinimo įrankį ir pagal 17 kriterijų įvertino TOP20 didžiausius šiųmetinės 1,2% GPM paramos gavėjus.Turkijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo siekiama atsikratyti milijonų benamių šunų. Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi. Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas. Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.Ved. Darius Matas

„Orų valdovo vaikai“ iš knygos „Debesų pataluos. Vakaro pasakojimai mažiesiems“. Knygą sudarė Birutė Lenktytė-Masiliauskienė. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Medininkų žudynių 33-iųjų metinių išvakarėse, vakar Muitinės mokymo centre Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Autorius sako, joje - ne tik tragiški prisiminimai, bet ir linksmos istorijos apie atsikūrusią muitinės tarnybą.Pasaulį sužavėjusi idėja futuristinėmis Portalų skulptūromis sujungti Vilnių ir Liubliną - plečiasi. Nuo šiandien Stoties „Portalas” rodys ne tik gyvą vaizdą iš lenkiško Liublino, bet ir leis nusikelti tolyn į Europą bei už Atlanto – dvi pirmosios Portalų skulptūros susijungs su naujausiomis Dubline ir Niujorke. Išsamiau apie tai kalbu su idėjos sumanytoju, verslininku, investuotoju Benediktu Gyliu.Neseniai pristatę idėją bendruomeniškumo, tvarumo ir paramos principais kurti atvirą visiems keliautojams namelių tinklą Lietuvoje, „Keliautojų nameliai“ jau džiaugiasi, kad tautiečiai atranda tokį keliavimo būdą. Šiandien jiems siūlomos trys savarankiško naudojimosi, nerezervuojamos, trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias keliautojai po savęs sutvarko patys.Ved. Darius Matas

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius. Įrašyta 2018 m.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Morta ir Marija“ skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Nepažįstamosios iš kitos ežero pusės“ skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Orchidėja“ skaito Lina Pavalkytė.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. „Motinystė yra galimybė atrasti save iš naujo, nes mes tikrai pasikeičiame. Jei to nepriimame, tada tiesiog plaukiame pasroviui. Tada motinystė nedžiugina. Ir ji gali būti ne tik pilka, bet ir visokių kitokių juodos atspalvių. Ir realiai visai nepelnytai, o tik todėl, kad neatkūrėme ryšio su savimi.“ Kviečiu klausyti pokalbio su Rita Simonavičiūte-Koreive, 16 mėnesių Sirijaus mama, žmogiškųjų išteklių ir koučingo specialiste, mūsų bendruomenės rytmečių koordinatore ir šiaip nuostabiu žmogumi, su kuria ką tik į gyvenimą paleidome naują projektą, skirtą mamoms, ieškančioms palaikymo, ramybės ir aiškumo savo gyvenime - Mamų augi(ni)mo ratus. Būtent apie augimą ir gyvenimo pokyčius tapus mama su Rita dažniausiai ir sukasi mūsų pokalbiai, todėl neveltui toks ratų ir šio pokalbio pavadinimas. Šią temą, be jokio abejonės, palietėme ir šiame pokalbyje. Ritos klausiau, kodėl ji ieškojo bendruomenės, kai tapo mama, ir kodėl pasiliko būtent pas mus, ką rado čia artimo. Ji dalinosi, kokia buvo motinystės tapsmo pradžia, kelionė ir kodėl mėgautis ja pradėjo, kai sūnui buvo 7 ar 8 mėnesiai. Kalbėjome, kaip gimė ratų idėja, kuo koučingas gali praversti mamomis, pametusioms save ir galbūt vis neatrandančioms priežasčių, kodėl motinystė nedžiugina. Gerų atradimų ir malonaus klausymo. Šiltai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Su gydytoja ir endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja kalbame apie ciklą, visas jo fazes, kuo jos ypatingos, kas vyksta kiekvienos iš jų metu, kokie hormonai turi įtakos mūsų savijautai. Kodėl neįmanoma jaustis taip pat ir ciklo pradžioje, ir pabaigoje? Kokie hormonai ir kaip veikia mūsų kūną ir savijautą skirtingose ciklose fazėse? Kodėl normalu, jei galbūt po gimdymo, kol žindote, nejaučiate ar jaučiate silpnesnį potraukį lytiniams santykiams? Kas tą lemia? Kodėl kortizolis nėra tik blogas hormonas, ką dažnai apie jį girdime, ir už ką jam reikėtų padėkoti? Kodėl moterims tokia svarbi skydliaukė, kokie hormonai joje gaminasi ir kokie ženklai gali rodyti, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi? Tikimės su Yuliya, kad šis pokalbis padės bent šiek tiek labiau priimti, pamilti savo stebuklingą kūną. Gero klausymo ir iki susitikimo pokalbio aptarimui Discord‘e! Šiltai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą. Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu. Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida. Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai. Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“. Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje. Gero klausymo, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Pokalbiui apie tikslus ir įpročius pakviečiau gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį, kuris jau daugiau nei 15 metų gilinasi į su žmogaus kūnu ir protu susijusius klausimus, o pastaruosius 10 metų aktyviai konsultuoja kaip psichoterapeutas. Jis veda mokymus ir skaito pranešimus įvairiose konferencijose, susijusiose su psichologine gerove ir psichine sveikata, o taip taip pat yra programėlės „Sensa“, padedančios susidoroti su psichologiniais sunkumais, bendraautorius. Dainius Jakučionis socialiniuose tinkluose dalinasi psichologinėmis įžvalgomis, skirtomis asmeninei saviugdai. Man atrodo, kad sausio tema apie tikslus ir įpročius yra tam tikras mūsų gruodžio temos tęsinys, kai kvietėme stabtelėti ir peržvelgti prabėgusius metus, paklausti savęs, kas mums patiko, praturtino, kokias pamokas išsinešame į kitus metus, ką norėtume tęsti, o ko – ne. Dabar man norisi kviesti pokalbiui ne apie tai, kaip nuversti kalnus, bet kaip iš tiesų išgirsti, suprasti, ko aš noriu, dėl ko dega mano širdis ir kokius žingsnius, nors ir labai mažus, galiu kasdien žengti to tikslo ar tikslų link? Šiame pokalbyje kalbėsime apie: kodėl ši, tikslų, tema mus galbūt erzina, o gal net ir žmonės, kurie kelia sau kažkokius tikslus ir viešai apie tai dalinasi? Ar verta susirūpinti, jei neturime šiuo metu jokių tikslų? Kodėl svarbu atskirti norus, svajones nuo tikslų ir pasidžiaugti kiekvienu žingsniu, kurį žengiame tikslo link. Apie baimes. Kodėl bijome kelti tikslus ir iš kur tos baimės atsiranda? Apie nusivylimus. Kodėl neverta nusivilti, bet verta bandyti vėl ir vėl iš naujo. Apie perfekcionizmą. Kodėl daug vertingiau pastovumas darant nors ir labai mažus žingsnelius, bet daryti, o ne sustoti, nes neišeina pasiekti tobulo rezultato. Pokalbiui baigiantis dar turėjau pilną kišenę klausimų, bet laiko yra tiek, kiek yra, sąlygos tokios, kokios yra, ir paleidžiu šį pokalbį su viltimi, kad bet kokiu atveju išsinešite iš jo gerų, įkvepiančių, padrąsinančių minčių. Gero klausymo! Marija

Eglės Nachajienės knygos „Didelės mažų istorijos“ ištrauką skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Knygą išleido leidykla „Didakta“.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Tai buvo vienas iš tų tekančių pokalbių, po kurio išėjau su jausmu, lyg jis būtų trukęs vos keliolika minučių, nors prakalbėjome beveik pusantros valandos. Ir nė minutės iškirpti nekilo rankos. Pokalbis įkvepiantis, raminantis, kviečiantis tiesiog sustoti ir paklausyti, ką man iš tiesų kužda mano širdis. Kokie sprendimai yra mano sprendimai? Ko aš iš tikrųjų noriu, ir kodėl kai kurių žingsnių, kuriuos žengti norėčiau, įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, visgi žengti nedrįstu? Iš tiesų tai buvo visiška avantiūra ir tikrų tikriausias nuotykis. Klausiau Ingos kalbant vienoje moterų grupėje, kurioje kartu dalyvaujame, ir tiesiog pajutau, kad labai noriu ją pakalbinti. Turėjau vieną temą kviesdama ją, bet žinot, kai žmogus toks turtingas patirtimis, idėjomis, gyvenimu, svajonėmis, žodžiai iš jo tiesiog trykšta ir jų klausytis labai gera. Ta tema buvo – apie drąsą rinktis savo, savo šeimos kelią, kai didelė dalis tavo aplinkos žmonių tam galbūt nepritaria, tavęs nesupranta. Ingos atveju – tai palikti miestą ir apsigyventi vienkiemyje, miškų apsupty. Pasirinkti namų mokymą vaikams. Gaminti maistą krosnyje. Ir mėgautis savo šeimos gyvenimu. Niekur neskubėti, nelėkti, gyventi kiekvienam šeimoje savu ritmu, be žadintuvų. O šiemet Ingos vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas ir gyvenimas tapo panašesnis į tokį, kokį gyvena didžioji dalis. Apie tai, kaip Inga jautėsi praėjusiais metais, ir šiemet po dviejų visiškai skirtingų rudens, žiemos sezonų, čia ją ir pakviečiau papasakoti. Nes tokios patirtys įkvepia. O toliau pokalbis sukosi ir apie ugdymą namuose, ir apie 5 vaikų auginimą, ir iš kur atsiranda jos įkvėpimas, jėgos, energija idėjoms įgyvendinti, kurti verslui. Taip pat apie santykius, kuriuos su vyru kuria jau kelis dešimtmečius. Ar daug reikia drąsos pasirinkti kelią, kuriam nepritaria tavo šeimos aplinka, bet tu jauti, jog tai tavo, jūsų? Kas yra Ingos atrama, kur ji semiasi vilties, stiprybės, jėgų? Man šis pokalbis buvo tikras malonumas. Tikiuosi, kad klausyti gera bus ir jums. Marija