Podcasts about knyg

Spaudos apžvalga.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžtanti Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ pristato ir operos solisto, boso Liudo Mikalausko debiutą šiame veikale.Knygų apžvalga.Savaitgalį Vilniuje — tarptautinė dizaino diena.Pasaulis atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi.Lietuvos kultūros institutas išleido naująjį kultūros žurnalo * as a Journal numerį – „Escape As a Journal“, skirtą Čiurlioniui.Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktukas ir geriausio kūrinio rinkimai.Prieš trejus metus Panevėžyje, dėl „Ekrano“ marių šliuzo gedimo, patvino per miestą tekantis Nevėžis. Ši avarija virto idėja naujam spektakliui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta paroda „DI vizijos: algoritminiai žaidimai“.Šilutės rajone Balčiuose galima aplankyti tautodailininkų įkurtą Angelės ir Vytauto Raukčių muziejų.Mantas Balakauskas apžvelgia Arno Ališausko knygą „Užkadrinis balsas“.Kolekcininkas Petras Kaminskas kartu su Regina Mačiulyte išleido knygą „Knygų nameliai, biblotekėlės Lietuvoje ir užsienyje“.Lietuvos muziejų kelias šiemet kviečia atrasti barokinį kultūros paveldą.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atidaryta nauja lauko paroda „Miškas. Mano meilė“.Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Su kokias įspūdžiais ir emocijomis iš Ukrainos grįžo pianistas Rokas Zubovas?Ved. Marius Eidukonis

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien minime lietuvių bibliografo, knygotyrininko, dailės kolekcininko Vlado Žuko 100-ąsias gimimo metines. Ta proga šįvakar Beatričės namai Vilniuje rengia ekspoziciją iš profesoriaus meno kolekcijos.Lygiai prieš 35-erius metus JAV pradėtas transliuoti kultinis draminės mistikos serialas „Tvin Pykso miestelis“.Kolegos Andriaus Baranovo pasakojimas iš Kačerginės, kur neseniai iš gimtosios Moldovos atvykusi ir jau lietuviškai kalbanti menininkė Rodica Morari atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Šiandien – Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vilniaus miesto savivaldybė paskirstė 70 tūkst eurų aplinkosauginiams švietimo projektams.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą susipažįstame su Vytauto V. Landsbergio knyga „Pūkis ir kėkštas“.Balandis skebiamas autizmo supratimo didinimo mėnesiu. Siekiant atkreipti dėmesį į žmonių neoroįvairovę ir gyvenimą Vilniaus rotušėje bus atidaroma Lauros Naudžiūnaitės tapybos darbų paroda.Kas svarbiausia kūryboje Lietuvių vaikų literatūros oskarą - Prano Mašioto premiją gavusiai rašytojai Indrei Pliuškytei-Zalieckienei?Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbaiPerleista 2013-aisiais uždrausta Neringos Dangvydė knyga „Gintarinė širdis“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Radijo stoties FM99 studijoje – skulp­to­rius, me­džio dro­žėjas Kęstutis Benedikas, kuris papasakojo apie poeziją, savo pirmąją knygą ir gyvenimą.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip kalbantis apie patiekalus susikalbėti tarpusavyje?Panevėžio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre atidaroma astrofotografo Aido Vodeikio paroda „Ko nemato akys“.Kokį valdžios portretą atskleidžią knyga „Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.“?Šiuolaikinio šokio asociacija trijuose Lietuvos miestuose kviečia į atviras šiuolaikinio šokio pamokas visuomenei.Šiais metais Leonido Donskio premija atiteko Darbėnų gimnazijos mokytojai Editai Gliožerienei.Knygą apie holodomorą Ukrainoje parašius Tania Pjankova sako, kad ukrainiečių tauta dar neišigijo nuo holodomoro traumos ir neturėjo galimybių jos permąstyti.Net 50 skirtingų Lietuvos miestų startuoja projektas „Sengirės kinas“, kuris sieks sujungti kiną ir aplinkosaugos edukaciją.Ved. Marius Eidukonis

Pažinti gamtą, žinoti kas joje vyksta, priklauso nuo pasiruošimo. O kaip tam ruoštis, kur ieškoti atsakymų? Žinoma, knygose!Su leidėju, gamtos fotografu Romualdu Barausku kalbame apie gamtos knygų leidybą, kuri tikrai nėra paprasta: trūksta autorių, o nedidelei auditorijai leidžiant mažus tiražus, išauga knygų kaina. Tačiau knygos rašomos, leidžiamos - Knygų mugėje bus sutikta originali nauja knyga apie Lietuvos žvėris, taip pat apie Švedijoje Tomo Baravyko vykdytus vilkų elgsenos stebėjimus.Ką gali knyga, pasakoja ir ornitologas Vytautas Jusys - pats būdamas dešimčių knygų apie paukščius autorius, vardija vaikystės knygas, lyg jas būtų skaitęs tik dabar. Ant Vytauto Jusio stalo - rašoma knyga apie Lietuvos paukščių lizdus, dėtis, jauniklius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kol tūkstančiai žmonių šiomis dienomis skuba į Knygų mugę pirkti knygų, susitikti su rašytojais, naujausias tyrimas rodo, kad suaugusiųjų raštingumas prastas. Daug žmonių, perskaičiusių ilgesnį, kiek sudėtingesnį tekstą, jo nesupranta. Daug žmonių nesugeba patys apskaičiuoti, kiek kambariui ištapetuoti reikės nusipirkti tapetų. Dalis žmonių nežinotų, iki kurios valandos vėliausiai vaiką reikėtų atvesti į darželį, kai užduotyje be kitų detalių pasakyta, kad vėliausiai vaiką reikėtų atvesti iki 9 val. Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus ugdymo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys ir Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros spaudos apžvalga.Lietuvos sporto universitetas pakvietė Nacionalinio Kauno dramos teatro bendruomenę sportuoti.Vasario 22 dieną iš Raseinių, Kukučio sostinės, į „Knygų mugę“ prasidės 200 kilometrų pėsčiųjų žygis.Eglė Baliutavičiūtė apžvelga ukrainiečių rašytojo ir vertėjo Andrij Liubkos esė rinktinę „Kažkas su manimi ne taip“ ir Naomi Alderman romaną „Ateitis“.Vilniuje, Rotušės aikštės ir Didžiosios gatvės kampe, atsivėrė nauja Andriaus Repšio paroda „Šviesa“.Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros centrų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą vykdyti bendrą projektą „Power of culture“.Žiūrovai jau gali išvysti virtualios realybės filmą „Pasaulių sutvėrimas“, kuris remiasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.Sekmadienį įvyks jau 130-asis visuomenininko Arkadijaus Vinokuro organizuojamas mitingas.Susivienyti pakvies ir trečioms Ukrainos karo prieš Rusiją metinėms skirtas koncertas „Laisvė šviečia“.Ved. Marius Eidukonis

Artėja dešimtoji Muzikos salė Knygų mugės apsupty. Todėl dauguma atlikėjų savo naujus leidinius viešai ar paslapčia ruošia būtent šiai šventei. Mugėje pasirodysiančius įdomiausius albumus apžvelgia Domantas Razauskas. Laidoje jūsų laukia ir erdvinės elektronikos, ir roko muzikos, ir postfolkloro, ir poezijos, ir džiazo, ir popmuzikos kūriniai.Ved. Domantas Razauskas

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" šį kartą pasikalbėti apie knygas ir skaitymo džiaugsmą. O gal - kančią? Ar vaikai, jaunimas mėgsta skaityti? Kokios knygos dažniausiai atsiduria jų rankose? Dažniau imame skaityti tradicinę knygą ar populiaresnės elektroninės versijos? Audio knygos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškome su studijoje viešinčiomis Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Milda ir Livita bei Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininke Daina Krukoniene.

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalgoje – paskutinysis 2024 metų žurnalo Kultūros barai numeris.Knygų apžvalga. Elžbieta Banytė pasirinko Benjamin Labatut knygą „Maniac“ ir Clarice Lispector kūrinį „Aistra pagal G. H.“, kurį vieni laiko šedevru, o kiti – nesusipratimu.Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Teatro kritikė Goda Dapšytė reflektuoja Eglės Švedkauskaitės režisuotą pastatymą pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“.Rytoj Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį.Pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas.Užsienio spaudos apžvalga apie 2024-ųjų kultūrinius įvykius, archeologinius atradimus ir metus apibendrinančius meno kūrinius.Marajos Keri dainai „All I Want For Christmas is You!“ – 30 metų. Apie ilgametį hitą, jo primiršimą bei atgaivinimą, įvertinimą deimantiniu ir ne tokias šventiškas nuotaikas sukeliančias diskusijas dėl kūrinio autorystės – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ved. Justė Luščinskytė

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė buvo pastebėta ir įvertinta – Geriausio regiono bibliotekininko konkurse „Riešutas“ jai atiteko „Geriausio Vilniaus regiono bibliotekos vadovo“ apdovanojimas.

Subtiliai žaismingas ir subtiliai rimtas „Paviljono“ knygų savaitgalis devintą kartą kviečia į trijų dienų literatūrinę šventę. Tiesioginė Ryčio Skamarako pokalbio transliacija iš renginio.„Knygų vis daugiau, o atradimų vis mažiau“,- yra sakiusi literatūrologė, šiuolaikinės literatūros kritikė dr. Jūratė Sprindytė, šiais metais apdovanota Vytauto Kubiliaus ir Vyriausybės premijomis. Pokalbis su laureate.Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų.„Sunkiausia buvo žmones sukviesti į pirmuosius renginius – aš neturėjau meno galerijos ir buvau absoliučiai nežinoma meno rinkoje“,- taip savo veiklos pradžią prisimena šiandien sėkmingai veikiančios AP galerijos įkūrėja ir meno degustacijų rengėja Vilma Jankienė. Apie meną ir verslą, apie šiuolaikinio meno pristatymą ir meilę ... lėktuvams – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. P.Žižliausko, D.Rudėnaitės

Pokalbis su knygyno „Eureka!“ įkūrėja Eurika Stogevičiene apie knygų namus, kuriuose susitinka skaitytojai ir rašytojai, „prarastos sielos“ ir seni draugai. Kaip knygynas keliauja į naujas erdves ir kuo įdomus savaitgalį vyksiantis „Paviljono knygų savaitgalis“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Sako, kad jei gali nerašyti - nerašyk, bet negalėjau - parašiau. Knygą, kokias pats skaitau - mokslinės fantastikos trilerį“, - taip sako Antanas Marcelionis, neseniai išleidęs pirmąjį savo romaną „Master versija 1.1“.Poryt - „juodasis penktadienis“, o kitą savaitę - „kibernetinis pirmadienis“. Kad išpardavimų sezonas nepaliktų slogių prisiminimų, ekspertai laidoje pasidalins patarimais, kaip apsipirkti atsakingai ir išvengti pardavėjų triukų.Australijos vyriausybės sprendimas drausti naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų žmonėms sulaukė dėmesio visame pasaulyje. Taip siekiama vaikus apsaugoti nuo žalingo socialinių tinklų poveikio. Kodėl jie kenkia? Kokių veiksmų gali imtis tėvai?Išgirsite pasakojimą apie tris operos solistus, kurie dirba ne tik profesionaliojoje scenoje, tačiau ėmėsi vadovauti ir mėgėjų kolektyvams Kauno rajono miesteliuose.Ved. Darius Matas

Mados talentų konkursas „Injekcija“ pasitinka šūkiu: „Galios trokšta visi“.Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta praėjusio amžiaus fotografiją iliustruojanti paroda „Vizijos“. Joje galima išvysti avangardinę, eksperimentinę ir konceptualiąją fotografiją. Iš Šiaulių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Besibaigiant metams Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia į vargonų muzikos koncertus Vilniuje.„The Impressions“ – legendinė amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo grupė, susikūrusi 1958 m. Čikagoje. Kai kurie kūriniai tapo pilietinių teisių judėjimo garso takeliais, įkvėpusiais milijonus klausytojų. Daugiau apie grupę pasakoja Ignas Gudelevičius.Knygų vaikams erdvines iliustracijas kurianti menininkė Elena Selena save kaip kūrėją atrado dar studijuodama Paryžiuje ir ten pasiliko iki šiol. Ir jai puikiai sekasi, nes, kaip sako ji pati, kiekvieną dieną su didžiausiu nekantrumu eina į studiją dirbti ir nuolat atranda eksperimento, pažinimo džiaugsmą. Menininkė Elena Selena iš Paryžiaus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Specialistai teigia jaučiantys, kad daugėja kalbos sutrikimų turinčių žmonių. Tiesa, priežasčių yra įvairių, bet geresnė ir sutrikimų diagnostika.Šiemet minime vieno įdomiausių režisierių Piterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines ir prisimename jo filmą „Paskutinis kino seansas“.Tarp devynių konkurso „Moterims moksle" laureačių – trys lietuvės mokslininkės Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė bei Viltė Janušauskaitė.Vilniuje prasideda vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala".Kokie kultūros bendruomenės lūkesčiai būsimajam kultūros ministrui?Vilniuje prasideda Knygų dizaino konferencijos renginiai.Pompidou meno centre Paryžiuje Mo muziejaus paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“.Ved. Marius Eidukonis

Kornelija Funkė. „Gagrobacas“ ir „Knygų graužikas“. Skaito aktorius Jurgis Damaševičius.

Kaip ir kiekvienais metais, skelbiami 15min metų knygų rinkimai, apibendrinantys, kas gero įvyko leidyboje. Apdovanojimai skiriami šešiose kategorijose, ir šiemet jie bus įteikti festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną. Kol už mėgstamiausias knygas balsuoja skaitytojai, laidoje „Perskaitymai“ Jūratė Čerškutė ir Audrius Ožalas aptaria į sąrašus pakliuvusias knygas.

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.Ved. Ignas Klėjus

„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.Ved. Ignas Klėjus

Mokslo rubrika. Lietuvos aukštąsias mokyklas vis dažniau renkasi užsienio studentai. Kokiomis priemonėmis juos vilioja universitetai? Kaip mokslus ir gyvenimą Lietuvoje vertina studentai?Dantis valytis elektriniu šepetėliu, užsisakyti, kad maisto prekes atneštų kurjeris – daliai žmonių tai yra būtinybė, ne prabanga. Knygų vertėjas Matas Geležauskas susiduria su kasdienybe, kurioje buitis tampa gana dideliu iššūkiu. Lietui plaunant Vilniaus universiteto kiemelius, Matas pasakoja apie gyvenimą su cerebriniu paralyžiumi, vertėjo profesijos pasirinkimą ir filologijos studijas. Mato istorija domisi Anastasija Marčenkaitė.Kurios organizacijos yra skaidrios, atskaitingos ir atsakingai elgiasi su aukotojų pinigais? Filantropijos ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė sukūrė paramos gavėjų vertinimo įrankį ir pagal 17 kriterijų įvertino TOP20 didžiausius šiųmetinės 1,2% GPM paramos gavėjus.Turkijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo siekiama atsikratyti milijonų benamių šunų. Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi. Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas. Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.Ved. Darius Matas

„Orų valdovo vaikai“ iš knygos „Debesų pataluos. Vakaro pasakojimai mažiesiems“. Knygą sudarė Birutė Lenktytė-Masiliauskienė. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Medininkų žudynių 33-iųjų metinių išvakarėse, vakar Muitinės mokymo centre Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Autorius sako, joje - ne tik tragiški prisiminimai, bet ir linksmos istorijos apie atsikūrusią muitinės tarnybą.Pasaulį sužavėjusi idėja futuristinėmis Portalų skulptūromis sujungti Vilnių ir Liubliną - plečiasi. Nuo šiandien Stoties „Portalas” rodys ne tik gyvą vaizdą iš lenkiško Liublino, bet ir leis nusikelti tolyn į Europą bei už Atlanto – dvi pirmosios Portalų skulptūros susijungs su naujausiomis Dubline ir Niujorke. Išsamiau apie tai kalbu su idėjos sumanytoju, verslininku, investuotoju Benediktu Gyliu.Neseniai pristatę idėją bendruomeniškumo, tvarumo ir paramos principais kurti atvirą visiems keliautojams namelių tinklą Lietuvoje, „Keliautojų nameliai“ jau džiaugiasi, kad tautiečiai atranda tokį keliavimo būdą. Šiandien jiems siūlomos trys savarankiško naudojimosi, nerezervuojamos, trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias keliautojai po savęs sutvarko patys.Ved. Darius Matas

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius. Įrašyta 2018 m.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Morta ir Marija“ skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Nepažįstamosios iš kitos ežero pusės“ skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Orchidėja“ skaito Lina Pavalkytė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. „Motinystė yra galimybė atrasti save iš naujo, nes mes tikrai pasikeičiame. Jei to nepriimame, tada tiesiog plaukiame pasroviui. Tada motinystė nedžiugina. Ir ji gali būti ne tik pilka, bet ir visokių kitokių juodos atspalvių. Ir realiai visai nepelnytai, o tik todėl, kad neatkūrėme ryšio su savimi.“ Kviečiu klausyti pokalbio su Rita Simonavičiūte-Koreive, 16 mėnesių Sirijaus mama, žmogiškųjų išteklių ir koučingo specialiste, mūsų bendruomenės rytmečių koordinatore ir šiaip nuostabiu žmogumi, su kuria ką tik į gyvenimą paleidome naują projektą, skirtą mamoms, ieškančioms palaikymo, ramybės ir aiškumo savo gyvenime - Mamų augi(ni)mo ratus. Būtent apie augimą ir gyvenimo pokyčius tapus mama su Rita dažniausiai ir sukasi mūsų pokalbiai, todėl neveltui toks ratų ir šio pokalbio pavadinimas. Šią temą, be jokio abejonės, palietėme ir šiame pokalbyje. Ritos klausiau, kodėl ji ieškojo bendruomenės, kai tapo mama, ir kodėl pasiliko būtent pas mus, ką rado čia artimo. Ji dalinosi, kokia buvo motinystės tapsmo pradžia, kelionė ir kodėl mėgautis ja pradėjo, kai sūnui buvo 7 ar 8 mėnesiai. Kalbėjome, kaip gimė ratų idėja, kuo koučingas gali praversti mamomis, pametusioms save ir galbūt vis neatrandančioms priežasčių, kodėl motinystė nedžiugina. Gerų atradimų ir malonaus klausymo. Šiltai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Su gydytoja ir endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja kalbame apie ciklą, visas jo fazes, kuo jos ypatingos, kas vyksta kiekvienos iš jų metu, kokie hormonai turi įtakos mūsų savijautai. Kodėl neįmanoma jaustis taip pat ir ciklo pradžioje, ir pabaigoje? Kokie hormonai ir kaip veikia mūsų kūną ir savijautą skirtingose ciklose fazėse? Kodėl normalu, jei galbūt po gimdymo, kol žindote, nejaučiate ar jaučiate silpnesnį potraukį lytiniams santykiams? Kas tą lemia? Kodėl kortizolis nėra tik blogas hormonas, ką dažnai apie jį girdime, ir už ką jam reikėtų padėkoti? Kodėl moterims tokia svarbi skydliaukė, kokie hormonai joje gaminasi ir kokie ženklai gali rodyti, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi? Tikimės su Yuliya, kad šis pokalbis padės bent šiek tiek labiau priimti, pamilti savo stebuklingą kūną. Gero klausymo ir iki susitikimo pokalbio aptarimui Discord‘e! Šiltai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą. Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu. Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida. Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai. Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“. Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje. Gero klausymo, Marija

LITEXPO vyksiančioje knygų mugėje LRT studijoje – galima ne tik daugiau gyvai išvysti ir išgirsti laidų kūrėjus bei svečius, taip pat galima pasiūlyti savo balsą LRT – LRT KLASIKA ieško balsų, kuriais galėtų prabilti knygos laidoje „Vakaras su knyga“.Akcijos „Radarom“ finalo metu - išskirtiniai pasakojimai apie karo realybę.Kas trečias vartojimo kredito gavėjas bent vieną kartą per mėnesį lošia azartinius žaidimus. Gyventojai išleidžia dideles suma lošimams, o jų lošimų šaltinis – ne tik su darbo santykiais susijusios pajamos, bet taip pat paskolos, – situaciją komentuoja „Scorify“ duomenų mokslininkas Robertas Tarasevič.Ved. Darius Matas

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė skelbia remiančios Nyderlandų premjero Marko Riutės siekį tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi. Pasak apžvalgininkų, kai kurie NATO sąjungininkai nerimauja dėl aljanso ateities, jei Jungtinių Valstijų prezidentu taptų Donaldas Trampas, kritiškai vertinantis Vašingtono įsipareigojimus sąjungininkams. NATO vadovą vienbalsiai skiria visos šalys narės. Reuters šaltinių duomenimis, Marką Rutę šiuo metu remia 20-t šalių iš 31-os.Ukrainoje dešimtys tūkstančių žmonių dėl karo neteko kojų, rankų, patyrė kitus sužeidimus. Padėti karo veteranams, civiliams mobilizuojasi ne tik šalies visuomenė, bet ir verslai, nevyriausybinės organizacijos. Viienas tokių centrų, ir Lvivo pakraštyje įsikūręs Superžmonių reabilitacijos centras. Ten apsilankė LRT RADIJO užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė.Kaip gyventojai ir ekspertai vertina Vilniaus savivaldybės siūlymą dėl degusio Viršuliškių daugiabučio? Meras Valdas Benkunskas sako, kad siūloma atstatyti tik viduriniąją namo dalį.Vilniuje vykstant jau 24-ajai Knygų mugei, specialistai ragina ieškoti daugiau naujų galimybių skaitymo džiaugsmą suteikti ir tiems, kuriems skaityti įprastą knygą yra sunku arba visai neįmanoma.Į LRT kreipėsi Telšių gyventojai teigiantys, kad prieš kelerius metus renovuotas jų daugiabutis jau avarinės būklės. Žmonės sako - daugiabutis lūžta perpus, sienos skylinėja, butuose ir laiptinėse atsiveria įtrūkimai ar net plyšiai. Pasak daugiabutį tyrusių ekspertų, taip galėjo nutikti dėl netinkamai po namu įrengto geoterminio šildymo.Tyrimas rodo, kad dalis lietuvių yra pakankamai imlūs Kinijos propagandiniams naratyvams. Ekspertai tai vadina problema, kurią reikia spręsti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Pokalbiui apie tikslus ir įpročius pakviečiau gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį, kuris jau daugiau nei 15 metų gilinasi į su žmogaus kūnu ir protu susijusius klausimus, o pastaruosius 10 metų aktyviai konsultuoja kaip psichoterapeutas. Jis veda mokymus ir skaito pranešimus įvairiose konferencijose, susijusiose su psichologine gerove ir psichine sveikata, o taip taip pat yra programėlės „Sensa“, padedančios susidoroti su psichologiniais sunkumais, bendraautorius. Dainius Jakučionis socialiniuose tinkluose dalinasi psichologinėmis įžvalgomis, skirtomis asmeninei saviugdai. Man atrodo, kad sausio tema apie tikslus ir įpročius yra tam tikras mūsų gruodžio temos tęsinys, kai kvietėme stabtelėti ir peržvelgti prabėgusius metus, paklausti savęs, kas mums patiko, praturtino, kokias pamokas išsinešame į kitus metus, ką norėtume tęsti, o ko – ne. Dabar man norisi kviesti pokalbiui ne apie tai, kaip nuversti kalnus, bet kaip iš tiesų išgirsti, suprasti, ko aš noriu, dėl ko dega mano širdis ir kokius žingsnius, nors ir labai mažus, galiu kasdien žengti to tikslo ar tikslų link? Šiame pokalbyje kalbėsime apie: kodėl ši, tikslų, tema mus galbūt erzina, o gal net ir žmonės, kurie kelia sau kažkokius tikslus ir viešai apie tai dalinasi? Ar verta susirūpinti, jei neturime šiuo metu jokių tikslų? Kodėl svarbu atskirti norus, svajones nuo tikslų ir pasidžiaugti kiekvienu žingsniu, kurį žengiame tikslo link. Apie baimes. Kodėl bijome kelti tikslus ir iš kur tos baimės atsiranda? Apie nusivylimus. Kodėl neverta nusivilti, bet verta bandyti vėl ir vėl iš naujo. Apie perfekcionizmą. Kodėl daug vertingiau pastovumas darant nors ir labai mažus žingsnelius, bet daryti, o ne sustoti, nes neišeina pasiekti tobulo rezultato. Pokalbiui baigiantis dar turėjau pilną kišenę klausimų, bet laiko yra tiek, kiek yra, sąlygos tokios, kokios yra, ir paleidžiu šį pokalbį su viltimi, kad bet kokiu atveju išsinešite iš jo gerų, įkvepiančių, padrąsinančių minčių. Gero klausymo! Marija

Eglės Nachajienės knygos „Didelės mažų istorijos“ ištrauką skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Knygą išleido leidykla „Didakta“.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Tai buvo vienas iš tų tekančių pokalbių, po kurio išėjau su jausmu, lyg jis būtų trukęs vos keliolika minučių, nors prakalbėjome beveik pusantros valandos. Ir nė minutės iškirpti nekilo rankos. Pokalbis įkvepiantis, raminantis, kviečiantis tiesiog sustoti ir paklausyti, ką man iš tiesų kužda mano širdis. Kokie sprendimai yra mano sprendimai? Ko aš iš tikrųjų noriu, ir kodėl kai kurių žingsnių, kuriuos žengti norėčiau, įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, visgi žengti nedrįstu? Iš tiesų tai buvo visiška avantiūra ir tikrų tikriausias nuotykis. Klausiau Ingos kalbant vienoje moterų grupėje, kurioje kartu dalyvaujame, ir tiesiog pajutau, kad labai noriu ją pakalbinti. Turėjau vieną temą kviesdama ją, bet žinot, kai žmogus toks turtingas patirtimis, idėjomis, gyvenimu, svajonėmis, žodžiai iš jo tiesiog trykšta ir jų klausytis labai gera. Ta tema buvo – apie drąsą rinktis savo, savo šeimos kelią, kai didelė dalis tavo aplinkos žmonių tam galbūt nepritaria, tavęs nesupranta. Ingos atveju – tai palikti miestą ir apsigyventi vienkiemyje, miškų apsupty. Pasirinkti namų mokymą vaikams. Gaminti maistą krosnyje. Ir mėgautis savo šeimos gyvenimu. Niekur neskubėti, nelėkti, gyventi kiekvienam šeimoje savu ritmu, be žadintuvų. O šiemet Ingos vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas ir gyvenimas tapo panašesnis į tokį, kokį gyvena didžioji dalis. Apie tai, kaip Inga jautėsi praėjusiais metais, ir šiemet po dviejų visiškai skirtingų rudens, žiemos sezonų, čia ją ir pakviečiau papasakoti. Nes tokios patirtys įkvepia. O toliau pokalbis sukosi ir apie ugdymą namuose, ir apie 5 vaikų auginimą, ir iš kur atsiranda jos įkvėpimas, jėgos, energija idėjoms įgyvendinti, kurti verslui. Taip pat apie santykius, kuriuos su vyru kuria jau kelis dešimtmečius. Ar daug reikia drąsos pasirinkti kelią, kuriam nepritaria tavo šeimos aplinka, bet tu jauti, jog tai tavo, jūsų? Kas yra Ingos atrama, kur ji semiasi vilties, stiprybės, jėgų? Man šis pokalbis buvo tikras malonumas. Tikiuosi, kad klausyti gera bus ir jums. Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe-psichoterapeute Anna Vinkovskiene, kuri, sujungusi savo asmeninę nevaisingumo patirtį, su profesine, šiandien padeda moterims, vyrams, poroms, išgyvenančioms nevaisingumą, susiduriančioms su iššūkiais susilaukti vaikų. Persileidimai, nepastojimas, o gal ir nevaisingumo diagnozė – apie visa tai ir pakalbėsime. Kokie jausmai kyla susidūrus su šiais iššūkiais, ką žmonės išgyvena, kaip tai paveikia savivertę, savęs matymą, santykius su artimaisiais ir savo žmogumi, partneriu, savęs kaip moters ar vyro suvokimą. Kaip būti šalia žmogaus, kuris išgyvena netektį, arba kaip nenutolti, išlaikyti santykį su brangia drauge, kuri patyrė persileidimą, o jūs jau sūpuojate savo mažylį ant rankų. Ir, žinoma, kaip sau padėti ir ar įmanoma vėl džiaugtis gyvenimu ir matyti jame prasmę, kai galbūt šeima, vaikai buvo didžiausia tavo svajonė, bet jai išsipildyti, rodos, nelemta. Savo patirtį ir žinias Anna sudėjo į knygą „Meškiukas už stiklo: nevaisingumo užrašai“, kurią, manau, verta perskaityti ne tik moterims, patyrusioms persileidimą, ar poroms, žengiančioms nevaisingumo keliu, bet ir jų artimiesiems, o ir visiems, kurie nori geriau suprasti šiuos iššūkius patiriančius žmones, o jų tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo pažįstamų, artimųjų tarpe tikrai turime. Kviečiu klausyti, dalintis šiuo pokalbiu su tais, kam, manote, jis gali būti reikalingas. Ir ačiū, kad palaikot mus su Austėja, keliančias tokias jautrias ir nelengvas temas. Kalbėti apie tai drąsiau, kai žinome, kad pokalbiai ras kelią iki jūsų ir pasieks, palies jus. Gero klausymo. Marija