Podcasts about knyg

Daug pasaulio lietuvių sutikusi žurnalistė Aurelija Savickienė rašo jau 6-ąją knygą. Apie kūrybinį procesą, pažintis su pasaulio lietuviais bei keliones – pokalbis studijoje.

Kauno paveikslų galerijoje pristatomos dvi užsienio menininkų parengtos ekspozicijos: lenkų kūrėjų „Sonarium" ir menininkės iš Sakartvelo „Seno židinio prisiminimai".LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su kompozitoriaus Martino Vilumo „Sometimes a Wild God" saksofonui ir simfoniniam orkestrui.Šiandien žymus pasaulio gamtininkas Davidas Attenbourgh švenčia šimtmečio jubiliejų.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Valdovų rūmuose iškilmingai paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai.„Vilniaus teatro „Lėlė“ scenoje atgyja lietuvių animacijos klasika – režisierės Mildos Mičiulytės spektaklis „Baubas“ pagal to paties pavadinimo Ilja Bereznicko animacinį filmuką.Gegužės 7-ąją Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezijos ir prozos kategorijose.Ved. Marius Eidukonis

Marijos radijo laidoje „Knygų lentynoje” su dr. Pauliumi Čerka smagiai kalbamės apie Lietuvos Biblijos draugijos išleistą penktąją, Naujojo Testamento dalį – Evangeliją pagal Joną, Jono laiškus ir Apreiškimą.

„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.Ved. Arneta Spaičė

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.  Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir  moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas? Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams? Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais? Šiuos klausimus savo knygoje „Atminties karai“ kelia mokytojas, istorikas Algis Bitautas.

Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą „Dairosi dievas nuo kalno“.Kuo ypatingi Prancūzijoje prancūzų kalba rašiusio lietuvių kilmės kūrėjo Oskaro Milašiaus tekstai?Berlyno filharmonijoje Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ atliko gyvuoju chorinės muzikos klasiku tituluojamo britų kompozitoriaus Bobo Chilcotto programą.Galerijoje „Arka“ pradeda veikti scenografijos laboratorija, kuri yra integrali pasirengimo atstovauti Lietuvai tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje (PQ27) - dalis.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuotu Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkiniu „Šešėlių upė“.Priekulėje jau trečius metus vyksta tarpdisciplininis viešųjų erdvių festivalis „Ženklai“, skirtas atkreipti dėmesį į Mažosios Lietuvos paveldą.Bolonijoje vyksta 63-oji tarptautinė vaikų knygų mugė. Kokią naudą ji atneša Lietuvos kūrėjams?Ved. Marius Eidukonis

Balandžio 8 d., 17 val., organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse pristatys knygą „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Susitikimas su autore vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Apie distopinį romaną FM99 eteryje pasakojo alytiškis rašytojas Adrijus Kvedaravičius-Kveda, kuris pasakoja, kad knygos idėja gimė dar paauglystėje. Tuomet jį domino distopinės ir apokaliptinės istorijos, todėl natūraliai kilo noras pačiam sukurti savo pasaulį.

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai šiandien kalbėsimės su Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.Ved. Rūta Kupetytė.

Vilniuje prasidėjo festivalis „Kino pavasaris“. Festivaliui atidarymui pasirinktas Joachimo Triero filmas „Sentimentali vertė“. Kas nulėmė tokį atidarymo filmo pasirinkimą ir kodėl išskirtinis dėmesys skiriamas būtent šiam režisieriui?Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis.Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) apdovanoti geriausi 2025 metų solistai, įvertinti jaunieji artistai ir įteikta Padėkos premija. Metų operos soliste pripažinta Viktorija Miškūnaitė. Metų operos viltimi paskelbtas Mindaugas Tomas Miškinis.Knygų skirtukų kolekcionierę Regina Mačiulytę pasiekė netikėta dovana - 14 tūkst. knygų skirtukų kolekciją iš Australijos.Ved. Marius Eidukonis

Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.

Trejus metus trukęs Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai šalies darbuotojų jaučiasi pasiekiantys darbo ir gyvenimo balansą. Tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 2200 darbuotojų, atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai."Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios", – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.Į Lietuvos miestus nuo vasario pabaigos sugrįžta nemokami, aštuonių valandų trukmės atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai.

Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, karas iš esmės pakeitė Katalikų Bažnyčios misiją: parapijos virto prieglaudomis, kunigai – kapelionais, o labdara – kasdieniu išgyvenimu. „Viskas pasikeitė. Šalis niekada nebebus tokia, kokia buvo iki 2022 m. vasario 24 d.“, – sakė Kyjivo-Žitomiro vyskupas pagalbininkas Oleksandras Jazloveckis, Ukrainos Caritas-Spes vadovas. Ukrainai skaičiuojant penktuosius karo metus, ganytojai sako, jog konfliktas grąžino Bažnyčią prie jos pagrindinės tapatybės.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Christopho Schoenborno ir Doris Wagner knygą „Kaltė ir atsakomybė“ apie piktnaudžiavimą Bažnyčioje pristato vertėjas Antanas Gailius.Spaudos apžvalga: Vokietijoje išrinktas naujas katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ex cathedra“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį.Kun. Mozė Mitkevičius apie Gavėnią (2 dalis).Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Knygų mugė“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kuris atlikėjas atstovaus Lietuvai šią gegužę Austrijoje vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse?Kodėl oro tarša skirtingose Lietuvos vietose kinta nevienodai?Kuo šiandien pritraukia lankytojus Knygų mugė, kuri yra vienas didžiausių literatūros ir kultūros renginių Lietuvoje?Šią dieną prieš 225 metus gimė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančiaus - rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.Ved. Madona Lučkaitė

Užsienio kultūros naujienose apie Barselonoje aukščiausią tašką pasiekusią Šventosios Šeimos baziliką, Salvadoro sostinėje iš plastikinių kamštelių sukurtą freską ir apie tai, kaip aktyvistų akcija Luvre, netikėtai pavertė politinę krizę kultūriniu pareiškimu.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis, sugrįžti į mokyklinį suolą ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien teatro Naujoje salėje įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“. Spektaklio kūrėjai kelia klausimą – kokią visuomenę formuoja dabartinė mokykla? Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Šiandien prasideda Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Kokie didžiausi iššūkiai kilo organizatoriams, kokios naujovės numatomos? Pokalbis su LLA prezidente Dovile Zaide.„Knygų mugė – tai ne knygų turgus, tai Lietuvos intelektualinis karnavalas, kuriame svarbiausias yra susitikimas“- yra sakiusi viena iš šios mugės iniciatorių, ilgametė organizacinio komiteto vadovė Lolita Varanavičienė, su kuria aptarsime svarbiausius šių metų kultūros programos akcentus.Ar knygų pasaulyje yra matomi vertėjai? Ką reiškia Umberto Eco teiginys „versti reiškia pasakyti beveik tą patį“. Apie Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą rengiamą pokalbių ciklas „(Ne)matomi vertėjai“ pasakoja jo sumanytojos, vertėjos Rasa di Pasquale ir Toma Gudelytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Netrukus prasidės „Knygų mugė“, o joje – jau vienuoliktoji didžiausia regiono muzikos mugė „Muzikos salė“. Kas naujo šiame renginyje laukia smalsuolių, melomanų ir industrijos profesionalų? Kam reikėjo atlikinėti ir „Muzikos salėje“ pristatinėti Lietuvos muzikos industrijos vertės tyrimą? Ir kokia tad finansinė šios industrijos vertė? Atsako asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė ir muzikos vadybininkas, Muzikos verslo asociacijos narys Justas Čekuolis.Ved. Domantas Razauskas.

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų.Aktualus klausimas. Dalis politikų ir aplinkosaugininkų sako, kad Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos leis tik labai nedaug miškų geriau apsaugoti. Tuo metu kita dalis politikų ir miškų savininkų sako, kad dėl papildomos miškų apsaugos Lietuva neteks dešimčių milijonų eurų pajamų. Kas svarbiau – miškai ar iš jų gaunamos pajamos?Knygą apie Gintautą Palucką ir jo aplinką pristantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais.Vis daugiau gyventojų piktinasi kelyje Vilnius-Utena įrengtomis horizontaliomis apsaugos juostomis, kurių tikslas – apsaugoti vairuotojus nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Į LRT RADIJĄ kreipusis moteris sako, kad, patekusi ant tokios juostos, susilaužė riešą, o kiek anksčiau ant tokios juostos užlipęs žirgas nusilaužė kojas. Ar viskas gerai su šiomis apsaugos juostomis ir ką daryti, kad nenukentėtų nei žmonės, nei gyvūnai?Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Knygą apie G. Palucką ir jo aplinką pristatantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais. Daug kur kyšo baltarusiškų verslų ausys, o įtartini ryšiai veda iki aukščiausių šalies vadovų. Š. Černiauskas ir A. Tapinas pirmą kartą duoda interviu apie tai, kaip rašė ir iš kur gavo medžiagą knygai „Pagauti Palucką“.Ved. Deividas Jursevičius.

Tarptautiniame šokių festivalyje Indijoje pristatomas bendras lietuvių ir indų kūrėjų projektas „Rasos“.Marijampolės dramos teatras kviečia į teatro senjorų trupės „Aštuonetas“ premjerą poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“ .Kaip apsprendžiama, kokie autoriai gaus erdvę pristatyti savo knygas Knygų mugės erdvėse, o ne tik leidėjų ar savo stenduose?Lietuvių kalboje ir tautosakoje gausu su žiema susijusių posakių ar išsireiškimų. Kokie jie ir ką jie atskleidžia?Ko laukti prasidedančiame 19-ajame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje?Kaip sukurti įtraukią garsinę patirtį filme apie traukinius? Į kino teatrus atriedantis bendras Lenkijos ir Lietuvos gamybos filmas apdovanojimų „Traukiniai“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip būti negaliai draugišku kolega ar vadovu? Laidoje „10-12“ – knygą apie tai parašiusi Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorė Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.Ved. Agnė Skamarakaitė

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, šešių „Kopos“ knygų cikle sukūrė įstabų, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie atšiaurią Arakio planetą, visatos gyvybę palaikantį prieskonį melanžą, Polą Atreidą ir jo palikuonis, maištinguosius fremenus ir paslaptingąsias bene geserites.Ištikimi rašytojo talento gerbėjai ir „Kopos“ pasaulio tyrinėtojai ieško F. Herbert tekstuose įvairių užslėptų prasmių. Kokios prasmės atsiveria prieš XXI a. skaitytojo akis?Kaip „Kopos“ pasaulį pabandė paversti kino filmu Alejandro Jodorowsky, kodėl David Lynch nusivylė savąja F. Herbert tekstų ekranizacija ir kas (ne)pavyko Denis Villeneuve?Pokalbis su „Kopos“ knygų vertėju į lietuvių kalbą Matu Geležausku, teisininku, rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku, kino kritiku Dmitrij Gluščevskij ir tekstų rašytoju Povilu Sabaliausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– patyriminį spektaklį, kuriame teatras susitinka su matematika. Pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Šiomis dienomis į knygynus atkeliauja nauja knyga „Suokalbiai su tėvu“. Tai dviejų Landsbergių pokalbiai apie gyvenimą, politiką, patirtis.Vakar penktą kartą buvo surengta Lietuvos meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija, kurioje apdovanota 15 kūrėjų ir kūrybinių komandų. Pokalbis su fotomenininkų sąjungos laureatu, Ukrainoje šiuo metu esančiu fotografu Ričardu Grigu.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga apie tai koks žodis paskelbtas Cambridge Dictionary 2025-ųjų metų laimėtoju. Apie audringą reakciją, kurią sukėlė „Disney+“ sprendimas. O pabaigoje – žvilgsnis į Paryžių, kur Luvras buvo priverstas uždaryti dalį galerijos ir biurų. Pasakoja Justė Luščinskytė.Ar spalva yra svarbi architektūroje ir miesto aplinkoje? Kokį poveikį ji daro žmogui? Apie tai „Architektūros fondas“ kviečia pasikalbėti forume „Spalva, ką?“Ved. Jolanta Kryževičienė

Laidoje svečiavosi Roberta Cicinskaitė, kurianti po indėnišku slapyvardžiu Feather Gray. Studijoje ji pasakojo apie savo sugrįžimą į muziką, kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip žodžiai kartais pavirsta ne tik dainomis, bet ir knygomis!Kalbėjomės apie tylą ir garsą, kūrybos drąsą, savęs ieškojimą bei išmokimą priimti laiką, kurio kartais reikia, kad vėl norėtum dainuoti. Laidoje ji pristatė ir naujausią savo dainą „Delčia“.Kalbino Unė Liandzbergytė ir Rimvydas Černiauskas

Laidoje svečiavosi Roberta Cicinskaitė, kurianti po indėnišku slapyvardžiu Feather Grey. Studijoje ji pasakojo apie savo sugrįžimą į muziką, kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip žodžiai kartais pavirsta ne tik dainomis, bet ir knygomis!Kalbėjomės apie tylą ir garsą, kūrybos drąsą, savęs ieškojimą bei išmokimą priimti laiką, kurio kartais reikia, kad vėl norėtum dainuoti. Laidoje ji pristatė ir naujausią savo dainą „Delčia“.Kalbino Unė Liandzbergytė ir Rimvydas Černiauskas

Kuo mums naudingas knygų skaitymas? Kuo skiriasi gilus skaitymas nuo fragmentiško naršymo internete? Kaip skaitymas lavina empatiją, formuoja pasaulėžiūrą ir gali sulėtinti atminties senėjimą?Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Filosofijos fakulteto psichologe doc. Ramune Dirvanskiene ir poete, literatūros kritike, Filologijos fakulteto partnerystės docente Giedre Kazlauskaite.Ved. Darius Matas

Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.Ved. Aurimas Švedas

Knygų apžvalgą parengė literatūros vertėjas ir apžvalgininkas Vytautas Bikulčius.Šį sekmadienį Alytuje – Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Pilėnai“ premjera.Atliktas tyrimas parodė, kad kultūros sektorius turi tiesioginį poveikį ekonomikai – jo augimas siejasi su išaugusiais turistų srautais ir papildomomis pajamomis valstybei. LRT Klasikos eteryje Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė yra sakiusi, kad užsienio partnerius jau pasiekia žinutė apie nestabilumą Lietuvos kultūros sektoriuje. Kiek tai gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikai?Sekmadienį, spalio 5-ąją, visoje Lietuvoje vyks kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas. Akcija skelbia šūkį „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir persikelia ne tik į Lietuvos regionus, bet ir už jos ribų – palaikymo renginiai rengiami ir užsienyje.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Justė Luščinskytė

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Šiandien daugelis pripažįsta, kad mūsų neramiais laikais taip trūksta išmintingo filosofo Leonido Donskio balso. Ką jis pasakytų vienoje ar kitoje įtemptoje situacijoje? Filosofo gyvenimo bendražygė Jolanta Donskienė ėmėsi ambicingos užduoties – knygoje „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ iš daugybės pasakojimų sukūrė atvirą, asmenišką Leonido portretą ir atskleidė labai įdomų jo gyvento laiko kontekstą. Interviu LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Rūta Kupetytė

Antanas Šileika. „Pirkiniai išsimokėtinai“. Išleido leidykla „Versus Aureus“.Knygą sudaro trylika tarpusavy susijusių apsakymų, kuriuose santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Pagrindinė pasakojimo intriga – karštai svečioje šalyje trokštančių pritapti vaikų ir senamadiško, iš ūkininkų šeimos kilusio tėvo, niekaip neįstengiančio atsisakyti senųjų įpročių, konfliktas. Vaizdingas buitinių detalių aprašymas, lydintis šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Antanas Šileika. „Pirkiniai išsimokėtinai“. Išleido leidykla „Versus Aureus“.Knygą sudaro trylika tarpusavy susijusių apsakymų, kuriuose santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Pagrindinė pasakojimo intriga – karštai svečioje šalyje trokštančių pritapti vaikų ir senamadiško, iš ūkininkų šeimos kilusio tėvo, niekaip neįstengiančio atsisakyti senųjų įpročių, konfliktas. Vaizdingas buitinių detalių aprašymas, lydintis šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Kol tūkstančiai žmonių šiomis dienomis skuba į Knygų mugę pirkti knygų, susitikti su rašytojais, naujausias tyrimas rodo, kad suaugusiųjų raštingumas prastas. Daug žmonių, perskaičiusių ilgesnį, kiek sudėtingesnį tekstą, jo nesupranta. Daug žmonių nesugeba patys apskaičiuoti, kiek kambariui ištapetuoti reikės nusipirkti tapetų. Dalis žmonių nežinotų, iki kurios valandos vėliausiai vaiką reikėtų atvesti į darželį, kai užduotyje be kitų detalių pasakyta, kad vėliausiai vaiką reikėtų atvesti iki 9 val. Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus ugdymo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys ir Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė.Ved. Edvardas Kubilius

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

„Sako, kad jei gali nerašyti - nerašyk, bet negalėjau - parašiau. Knygą, kokias pats skaitau - mokslinės fantastikos trilerį“, - taip sako Antanas Marcelionis, neseniai išleidęs pirmąjį savo romaną „Master versija 1.1“.Poryt - „juodasis penktadienis“, o kitą savaitę - „kibernetinis pirmadienis“. Kad išpardavimų sezonas nepaliktų slogių prisiminimų, ekspertai laidoje pasidalins patarimais, kaip apsipirkti atsakingai ir išvengti pardavėjų triukų.Australijos vyriausybės sprendimas drausti naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų žmonėms sulaukė dėmesio visame pasaulyje. Taip siekiama vaikus apsaugoti nuo žalingo socialinių tinklų poveikio. Kodėl jie kenkia? Kokių veiksmų gali imtis tėvai?Išgirsite pasakojimą apie tris operos solistus, kurie dirba ne tik profesionaliojoje scenoje, tačiau ėmėsi vadovauti ir mėgėjų kolektyvams Kauno rajono miesteliuose.Ved. Darius Matas

Kornelija Funkė. „Gagrobacas“ ir „Knygų graužikas“. Skaito aktorius Jurgis Damaševičius.

Kaip ir kiekvienais metais, skelbiami 15min metų knygų rinkimai, apibendrinantys, kas gero įvyko leidyboje. Apdovanojimai skiriami šešiose kategorijose, ir šiemet jie bus įteikti festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną. Kol už mėgstamiausias knygas balsuoja skaitytojai, laidoje „Perskaitymai“ Jūratė Čerškutė ir Audrius Ožalas aptaria į sąrašus pakliuvusias knygas.

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

„Orų valdovo vaikai“ iš knygos „Debesų pataluos. Vakaro pasakojimai mažiesiems“. Knygą sudarė Birutė Lenktytė-Masiliauskienė. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius. Įrašyta 2018 m.