Podcasts about lapkri

„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.„Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai. „Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku.  Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą.„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos?„Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lapkričio 27 d. Tiek Žinių vedėja Silvija papasakos apie dėl LRT vykstančią įnirtingą kovą. Aptars ir kalbas apie raketas jau nebe karui Ukrainoje kaupiančią rusiją ir apkalbės netoli Baltųjų rūmų pašautus JAV karius.

Lapkričio 26 d. Tiek Žinių vedėja Gabija papasakos apie visų aptarinėjamą S.Witkoffo ir putino patarėjo telefoninį pokalbį. Aptars, kodėl apsipyko Kęstutis Budrys ir Laurynas Kasčiūnas bei apkalbės pirmąjį šio beveik žiemos sezono snygį. 

Lapkričio 25 d. Tiek Žinių vedėja Gabija pasakoja apie naujausius ruskių smūgius Ukrainos energetikai. Aptars keistas mirtis Šiaulių ligoninėje ir bręstantį skandalą. Pasidalins ir pagaliau į Seimą atkeliavusiu 2026 metų biudžeto projektu bei tuo, kas jame numatoma.

„Aviliai ant stogo, vabzdžių viešbutis, švediškas stalas ar kita iniciatyva – kiekvienas mokykloje įgyvendintas tvarumo projektas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu visai Lietuvos švietimo bendruomenei,“ – sako Almantas Kulbis, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.Lapkričio 20 d. Vilniuje pristatyti konkurso „Tvarios mokykla“ finalininkai ir paskelbti nugalėtojai, tarp kurių – 24 įkvepiantys mokyklų projektai išteklių tausojimo, judumo, kultūros ir gamtos paveldo, viešųjų erdvių ir kitose srityse.Šie apdovanojimai yra dalis iniciatyvos „Tvari mokykla 2030“, kuria siekiama visos šalies mokyklų bendruomenes įtraukti į darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Agentūra taip pat atlieka nacionalinį tvarių mokyklų vertinimą ir renka mokyklas – tvarumo lyderes.Pasak LINEŠA atstovų, prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau kaip 600 mokyklų visose 60 Lietuvos savivaldybių.Patirtis rodo, kad geriausiai joms sekasi įgyvendinti sveiko gyvenimo būdo, judumo ir išteklių tausojimo veiklas. Tuo metu tokios sritys kaip kultūros ir gamtos paveldo saugojimas bei vietovių ryšiai mokykloms dar kelia iššūkių.Bet kartu specialistai pastebi, kad dalyje labiausiai tvarumo srityje pažengusių savivaldybių – pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos ir Jonavos rajonuose, tvarumas jau yra neatsiejama mokyklų veiklos dalis.Kad iš arčiau pažintume mokyklas – tvarumo lyderes, lankomės Zapyškio pagrindinėje mokykloje Kauno rajone, iš kurio sulaukta daugiausia paraiškų, ir Tauragėje, kurios „Šaltinio“ progimnazija pateko tarp konkurso finalininkų.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Lapkričio 24 d. Tiek Žinių vedėjas Sakalas papasakos apie vis keičiamą taikos planą. Aptars Lietuvą vėl puolančius balionus iš baltarusijos bei mobingo skandalą NŠA.

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis švenčia 85-ių metų jubiliejų. Tai seniausias ir vienas profesionaliausių tautinio meno ansamblių Lietuvoje. Lapkričio 28 dieną įvyks finalinis koncertas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamoje tinklalaidėje “Prieš atsisveikinant” - apie medikų bendravimą su sunkiai sergančiais, mirštančiais pacientais ir jų artimaisiais.Pirmasis automobilis – vienas reikšmingiausių gyvenimo pirkinių jaunam žmogui. Dažnai tai dovana, kurią tėvai įteikia abiturientams ar ką tik vairavimo teises įgijusiems vaikams. Pasak ekspertų, emocinis sprendimas neturėtų užgožti racionalių kriterijų – svarbiausi išlieka saugumas, ekonomiškumas, patikimumas ir priežiūros paprastumas.Šiandien prasideda ArtTech forumas, kuriame savo patirtimi apie meną ir technologijas dalysis ir kūrybininkas Martynas Birškys. Jis pernai prisidėjo prie projekto “Petros eni”. Tai paroda, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves Vatikane. Ar su projekto įgyvendinimu baigiasi ir kūrybininko darbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lapkričio 20 d. Tiek Žinių vedėja Silvija papasakos apie slaptą taikos dėl karo Ukrainoje planą, kuris labiausiai sukrėtė Vakarus. Apkalbės, kodėl atvėrus sieną su baltarusija vilkikai vis dar stovi vietoje. Bus aptarta ir toliau besitęsianti drama su Šakaliene, bei galiausiai - iš kandidatų į viceministrus galimai dėl feisbuko postų išbrauktą L.Raslanienę.

Lapkričio 19 d. Tiek Žinių vedėja Gabija kalbės apie dar vienus Žemaitaičio ultimatumus. Papasakos, kas vykdo slaptas derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo ir aptars Vyriausybės nutarimą dėl sienų su baltarusija.

Lapkričio 18 d. Tiek Žinių vedėjas Timūras papasakos, kas prie rusijos sienos rengia didžiausias karines pratybas. Aptars kalbas apie jau pavasarį numatomą aušriečių pasitraukimą iš koalicijos bei žinoma, apžvelgs ir įspūdingą pirmosios ponios kalbą ir kaip ją įvertino ChatGPT.

Lapkričio 17 d. Tiek Žinių vedėjas Sakalas papasakos apie Lenkijoje vykdomus sabotažo aktus. Aptars besitęsiančią vilkikų krizę bei 2026 metų biudžeto pageidavimų koncertą ir kodėl jis vadinamas fantastiniu. 

Lapkričio 13 d. Tiek Žinių vedėjas Timūras papasakos aktualijas apie Ukrainą drebinantį korupcijos skandalą bei ministro R.Kauno kivirčą su Green White Boys. Aptars ir padėtį pasienyje bei vilkikus metančius ir į Lenkiją sprunkančius jų vairuotojus.

Lapkričio 12 d. Tiek Žinių vedėja Silvija pasakos naujienas apie korupcijos skandalą Ukrainoje. Aptarsime besitęsiančią vilkikų krizę, taip pat ateinančių metų biudžeto reikalus ir galiausiai apkalbėsiu, kas, pasak Valdemaro Tomaševskio, kelia grėsmę lenkiškumui. 

Lapkričio 11 d. Tiek Žinių vedėja Eglė papasakos apie skandalą Santaros klinikose ir iš darbo išėjusius net šešis neurochirurgus. Aptars įtampą valdančiojoje koalicijoje, tragiškomišką situaciją Kauno oro uoste bei apkalbės naujienas iš karo fronto.

Lapkričio 10 d. Tiek Žinių vedėjas Sakalas papasakos apie toliau formuojamą Vyriausybę. Aptars kontrabandinių balionų ir pasienyje įstrigusių vilkikų naujienas. Išgirsite naujienas iš karo fronto, o galiausiai kartu pasidžiaugsime dar viena breiko šokėjos B-Girl Nicka iškovota pergale.

Lapkričio 11 dieną, 15.30 valandą, Audiovizualiųjų menų centre vyks pažintinė paskaita–susitikimas „Žydų gyvenimo ciklas“. Renginį ves Natalja Cheifec – judaizmo tradicijų tyrinėtoja ir praktikuojanti žydė, kartu su ja dalyvaus Šmuelis Jatomas, vienintelis Lietuvos kantorius. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su N. Cheifec.

Lapkričio 6 d. Tiek Žinių vedėja Eglė papasakoja apie viceministro Broko ikoną, kuri, pasirodo, yra tikra rusijos fanė. Aptars padėtį karo fronte ir paskutines dienas skaičiuojantį Pokrovską. Taip pat papasakos ir apie daugiau planuojamų protestų bei kas prie jų ketina jungtis.

Sekmadienį Alytuje – tikra krepšinio šventė! Lapkričio 9-ąją, 14 valandą, Alytaus sporto centre vyks moterų krepšinio rungtynės „Alytus-GUT.LT“ prieš „Kauno Aistes-LSMU“. Tačiau tai ne tik sporto šventė – čia lauks skanūs dzūkiški siurprizai, rėmėjų prizai ir svarbiausia – paramos akcija Alytaus neįgaliųjų asociacijai „Mirabilia“.

„Užkoduota“ – tai vizuali kelionė per laiką, kultūras ir simbolius, kurioje menininkė Živilė Steniukynaitė-Fornari tyrinėja iš kartos į kartą perduodamus vizualinius kodus bei jų ryšį su šiuolaikiniu pasauliu. Kurdama tekstilės darbus, menininkė remiasi archajiška Indijos medinių blokelių spausdinimo technika bei Dzūkijos divonų raštais, taip kurdama unikalią kalbą tarp dviejų kultūrų. Apie tai FM99 kalbame su pačia menininke. Parodos atidarymas lapkričio 6 d. 18 val.

Augustas Šuliauskas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apžvelgia Kauno „Žalgirio” pergalę prieš Vilniaus „Rytą“, iškalbingą Giedriaus Žibėno erą, Moseso Wrighto sveikatos problemas ir didžiuosius žalgiriečių iššūkius Eurolygoje. Tinklalaidės partneriai: – Laiku PASITIKRINAI– LAIMĖJAI prieš ligą dar prieš rungtynes.“Net ir stipriausiems reikia pertraukos, kad pasirūpintų savimi. Lapkritį –25 % vyrų sveikatos tyrimams. Patikra – tavo stipriausias gynybos žingsnis. Daugiau: https://www.anteja.lt/menesio-pasiulymai/vyru-sveikatos-menuo – Draudimoivykiai.lt – vienintelė oficiali eismo įvykių deklaravimo platforma, kur greitai, paprastai ir aiškiai mobiliajame telefone galite užpildyti eismo įvykio deklaraciją! Plačiau: https://draudimoivykiai.lt/information – Sportuok didžiausiame sporto klubų tinkle Gym+! Rinkis iš 10 miestų ir net 34 lokacijų, įsigyk narystę jau šiandien: https://gymplius.lt/kainos/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Junkitės prie Eurolygos Fantasy, kurkit savo komandas Biudžeto režime nuo lapkričio 5 d. ir varžykitės dėl piniginio prizo! https://fantasy.basketnews.com/lt Temos: Valdo Adamkaus gimtadienis ir supykę Lavrinovičiai (0:00); Karolio patirtis trečiame arenos aukšte (4:32); Ignas Sargiūnas – būsimas „Ryto” veidas (7:53); Rubštavičiaus vaidmuo (12:25); Žalgirietis apie Hardingą: „blemba, šitas geras” (17:35); Žurnalistus auklėjęs Žibėnas (21:23); Fanai apie mirusią atmosferą, „saldainiuką „Rytą” ir krepšinio vėžį (22:51); Naujas nemėgstamiausias fanų žaidėjas (28:29); „Ryto” žaidėjų frustracija ir Walkerio nesąmonės (35:09); Kosminis „Žalgirio” tritaškių skaičius (38:03); „Žalgirio” ūkvedys Ulanovas, atkovoti kamuoliai ir Gudaitis (41:14); Masiulio ir Wrighto nesusikalbėjimas (43:55); Devintame danguje Brazdeikis ir vidurkius apskaičiavęs Žibėnas (48:41); Absoliutus „Ryto” veidas Žibėnas ir pagarba „Rytui” (50:19); Eurolygos lyderis „Žalgiris” ir atėjęs kruvinasis lapkritis (54:47); Tikrąjį „Žalgirį” parodysianti „Valencia” (57:30); Apaksite - Jono Miklovo atkasti skaičiai (1:00:45); „Fenerį” audžia visi kas netingi (1:02:49); Kiek sumokėjot už Spencerį Dinwiddie? (1:05:00); „Panathinaikos” kratinys ir vargšas Shortsas (1:08:00); Mato Buzelio geras startas (1:10:59); Liako rubrika (1:12:23); Eurolygos fantasy mėnesio iššūkis (1:17:36).

Debiutinis režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ Kyjivo „Molodist“ festivalyje pelnė žiūrovų simpatijų apdovanojimą. Nuo pasaulinės premjeros prestižiniame A klasės festivalyje Karlovi Varuose iki nacionalinės premjeros Lietuvoje šis filmas atkeliauja per daugiau nei 20 tarptautinių festivalių visame pasaulyje, rašoma filmo platintojų pranešime žiniasklaidai. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite.Lapkričio 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus švenčia švenčia 99 metų gimtadienį. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ gimimo dienos išvakarėse ekscelenciją kalbino kolegė Nemira Pumprickaitė.Šeštadienį Vilniuje viešėjo eksperimentinę ir populiariąją muziką jungianti legendinė JAV atlikėja ir kompozitorė Laurie Anderson. Koncerto išvakarėse LRT KLASIKA su ja kalbėjosi apie pirmąjį jos šunį Kiki, išgyvenimo sudėtingais laikais koordinates bei tai, kodėl ją įkvėpė Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“.Pirmą kartą įvyko Lietuvos dramaturgų susitikimas. Šis susitikimas surengtas Anykščiuose, mieste, užauginusiame ne vieną rašytoją ir dramaturgą. „Jei poetai turi Druskininkus, fotografai - Nidą, galbūt dramaturgams gali atitekti Anykščiai?", – svarsto susitikimą organizavusio Lietuvos teatro centro atstovė Kristė Agota Savė. Renginyje lankėsi mūsų kolegė Simona Ševčenkaitė . Paklausykime jos pasakojimo.Ved. Gerūta Griniūtė

„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, - cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią. Priklausomo žmogaus artimieji neretu atveju savo noru įsisuka į priklausomybės palaikymą, ne į pagalbą sveikti. „Per daug mačiau artimųjų kančių, kurie lieka tik su kuprine ant pečių, viską praradę, prie mylimo priklausomo žmogaus kapo“, - pasakoja kunigas. Ir kviečia mylėti besąlygiškai, net jei tai reikštų santykių pabaigą: „Priklausomybės atveju labai tinka posakis: kuo blogiau – tuo geriau“.Lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną – minima ir Tarptautinė kovos su narkomanija diena.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

FM99 su Alytaus miesto teatro direktore Inesa Pilvelyte kalbame apie XIV-ąjį tarptautinį teatrų festivalį COM•MEDIA, kuris Alytuje vyks nuo lapkričio 6 iki 24 dienosir apie ypatingą COMOONA naktį.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vilniuje prasideda 22-oji Europos raidos psichologijos konferencija.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson.Sudarytas žygio maršrutas M.K.Čiurlionio pėdomis nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų.Lapkričio 4-ąją Vilniuje COMPENSA koncertų salėje bus rodomas spektaklis „Šuns Širdis“ pagal to paties pavadinimo Michailo Bulgakovo pjesę. Ar tokių kūrybinių grupių pasirodymas šalyje rodo, kad Lietuvos rusakalbių bendruomenei nėra alternatyvų?Po vienuolika Kauno mikrorajonų kelias savaites keliauja renginių ciklas „Kultūra į kiemus“.Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 metu edukacinė platforma „Kūrybingumo mokykla” iniciavo video pamoką „Jei Baltijos kelias būtų muzika“. Minint Baltijos kelio dieną ši medžiaga pritaikyta ir anglakalbei auditorijai.Knygynuose jau galima susipažinti su pirmu taivanietišku grafiniu romanu, pasirodžiusiu lietuvių kalba, „Žmogus iš Taivano“.Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

„Lapkričio Dvidešimtosios Orkestro“ triumfas: naujas albumas „Autoerotinis portretas“. Taip pat sudiev dainiui vizionieriui Brianui Wilsonui, sujungusiam Bachą ir popmuziką. Ir pagaliau – regio grupė „Ministry of Echology“ su nauju balsu – pogrindžio legenda, LMP vokalistu Vaidotu Mikšiu.Ved. Domantas Razauskas

Dešimtmetį švenčianti grupė „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“ pristato naują albumą „Autoerotinis portretas“.Dainose krypstama ir į filosofines paraboles, pavyzdžiui, „Kapitonas Akivaizda“ ar „Sizifas“, kuriose gal paaiškėja, kad Sizifo mitas tėra tik mitas ir stumdyti tą akmenį jam visai net nėra sunku.Daina „Zarrazai“ skirta Vilniaus Piratui Jonui Zarrazai. Netikėta Jono mirtis 2024 metais sukrėtė didelę dalį mūsų bendruomenės. Mes esame tie, kurie pirkome piratines kasetes ir pardavinėjome savo pirmuosius albumus Zarrazos parduotuvėje. Sunku patikėti, kad muzikos piratas gaus pelnytą kampą Teatro ir Muzikos muziejuje, todėl norėjome bent taip pagerbti jo atminimą.Orkestrui šiemet sukanka 10 metų, albumą grupė įrašė per pusę metų, o kūrė apie dvejus metus, o dabar kviečia klausytis pasiklausymo platformose ir pristatymo koncerte birželio 19 dieną.Kalbina Unė Liandzbergytė

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaigos ir tam 2022 m. viduryje buvo numatytas didesnis finansavimas. Tiesa, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, numatę didesnį kolegijų mokslo veiklos finansavimą, turėjo įsigalioti 2023 m. pradžioje, kai kolegijų mokslo veiklai turėjo būti skirta ne mažiau kaip 10 proc. bazinio finansavimo, 2024 m. – jau 15 proc., o 2025 m. net – 20 proc. To tikslas buvo, kad kolegijos taptų savo regionų inovacijų ir ekonomikos varikliais, gebančiais sukurti mokslo produkciją, ne prastesnę už universitetų.Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lapkričio 28-ąją Giorgis kartu su tūkstančiais kartvelų spontaniškai išėjo prie parlamento protestuoti prieš valdžią. Susikaupusį pyktį reiškė į policiją mėtydamas akmenis ir šaudydamas fejerverkus. Jis darė tai, ko dauguma kartvelų nepalaiko – daugumos nuomone, protestai turi būti taikūs, kad valdžia neturėtų preteksto piliečių kaltinti smurtu. Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams Sigitai Vegytei ir Deniui Vėjui lankantis Sakartvele 2024-ųjų pabaigoje ir dokumentuojant „fejerverkų revoliucijos“ dienas ir naktis. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip keitėsi antivyriausybiniai protestai Sakartvele analizuojant policijos ir protestuotojų naudojamą smurtą – ar jis gali padėti pasiekti savo? Pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sakartvelas-policija-pries-protestuotojus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/about/#support 

Vyriausioji Lietuvos Komisija susirinko aptarti lapkričio mėnesio. VLK sudėtis - Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Aidas Puklevičius ir Vaidotas Beniušis. 0:00 Vyriausioji Lietuvos Komisija 1:40 Koalicijos delionės 18:41 Ministrai - kas kur? 44:14 Bomba - Teltonika 57:52 Trump: ką turi daryti Europa? 1:07:03 Ukraina - Rusija: taikos sutartis 1:11:58 Mėnesio žmogus 1:15:25 Rėmėjų tema - pilietinis aktyvumas YouTube: https://youtu.be/kBuH01UTpT4

Lapkričio 30 d. 16:00 val. Merkinės kultūros centre (Vilniaus g. 1) vyks unikali šventė – meno aukcionas ir loterija, skirti Merkinės bažnyčios vargonų atkūrimui. FM99 eteryje pasakoja menininkas Algimantas Rokas Černiauskas.

Lapkričio mėnesio „Kultūros barų” numerio apžvalga;Slogūs neregės merginos įspūdžiai Klaipėdos viešajame transporte pagerino institucinę klausą – Klaipėdos miesto savivaldybė prie diskusijų stalo sukvietė pasikalbėti Klaipėdos kultūros įstaigų vadovus ir miesto neįgaliųjų organizacijas;Užsienio spaudos apžvalgoje papasakojimas apie Vokietijoje rastą romėnų karininko batą; į Graikiją grąžintą galvą, ir vaikų literatūros įįkvėptą mados kolekciją;Vilniuje prasideda Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ konferencija;Nuo 2025 metų, studentai, kurie pasirinko restauravimo studijas, galės pretenduoti į vardines M. K. Čiurlionio stipendijas. Tikimasi, kad tikslinės stipendijos spręs restauratorių poreikį.Apie būsimas stipendijas restauravimo studijų programos studentams ir ar jaučiamas jaunų restauravimo specialistų trūkumas pokalbis su l.e.p. Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės patarėja kultūros klausimais Gabriele Žaidyte ir Vilniaus dailės akademijos docentu, molbertinės tapybos ekspertu ir Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriumi Linu Lukoševičiumi;Kelerius metus teatro užkulisius fiksuojantis fotomeninkas Arvydas Gudas pristato parodą „Tempas”. Fotomenininką kalbino Evelina Povilavičiūtė;Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie ankstyvojo skaitymo įpročius.Apie atlikto tyrimo rezultatus ir ankstyvo skaitymo vaikams naudą pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktore Goda Baranauskaite - Dangoviene.Ved. Donatas Šukelis

Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis pristato projektą „Aš rinkausi ginti“, kuriame be visa kito galima pasikalbėti su laisvės gynėju.Lapkričio 27 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma Antano Sutkaus fotografijų parodą „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“.Kokia turėtų būti advento mityba?Klimato kaitos rubrika. Menininkė Monika Dirsytė sukūrė performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į CO2 emisijų mažinimą - 8 valandas praleido stiklinėje dėžėje su sumažintu deguonies kiekiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Afiša - kokie renginiai Alytuje vyks lapkričio 25 - gruodžio 1 d.? Kviečiame sužinoti ir apsilankyti!

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

LRT radijo mokslo rubrikoje apie radioligandus arba stebuklingąsias kulkas, kurios laikomos inovatyviu vėžio diagnostikos ir gydymo būdu.Įsivaizduokite, kad galite lengvai ir visiškai nevaržomai apžiūrėti Vatikano Šv. Petro baziliką – nuo įspūdingų pagrindinių erdvių iki tamsiausių grotų, koridorių, kriptų ir kitų lankytojams nematytų vietų. Šią unikalią galimybę suteikia bendra Vatikano ir „Microsoft“ iniciatyva, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves. Reikšmingą indėlį šio projekto sėkmei įnešė ir lietuvių dizainerių bei architektų komanda, kuri, įdėjusi nemažai pastangų ir kūrybiškumo, padėjo atverti Šv. Petro bazilikos erdves pasauliui.Lapkričio 18-22 d. Lietuvos suaugusieji kviečiami mėgautis gyvenimu ir mokymusi visą gyvenimą. Suaugusiųjų mokymosi savaitės idėja yra įkvėpta XVIII a. vokiečių filosofo Imanuelio Kanto. Vis dėlto Lietuvoje mokosi permažai suaugusiųjų. Kaip juos paskatinti?

Lapkričio 22 d. 18 val. Tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“, vyksiančiame Alytaus miesto teatre, žiūrovai turės galimybę išvysti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro,  vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premiją. FM99 eteryje kalba aktorius atliekantis pagrindinį vaidmenį spektaklyje – Šarūnas Januškevičius.

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Alytuje vyks lapkričio 18-24 d. ir juose apsilankyti!

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Lietuvoje šiandien vyks ne viena akcija, kurios gyventojai nemokamai galėsi išsitirti gliukozės kiekį kraujyje. Nacionalinis kraujo centras šiandien organizuoja nuo penkioliktos iki devynioliktos valandos tokią akciją Kaune prie muzikinio teatro. Lapkričio 24-ąją tokia akcija vyks ir Vilniuje. Pasitikinti gliukozės kiekį kviečia ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Klaipėdos universiteto ligoninė ir kiti.Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gyventojams šiandien pradės dalinti nurašytas knygas. Siekiant pratęsti knygos gyvavimo amžių šiais metais priimtos pataisos, kurios leidžia bibliotekoms nurašytas knygas atiduoti gyventojams? Mieli klausytojai, ką jūs manote apie tai, kad nurašytos knygos nesunaikinamos, bet jas gali pasiimti gyventojai ar įmonės, galbūt patys planuojate dalyvauti šioje akcijoje?Šiandien į pirmą posėdį rinksis naujasis Seimas. Savo darbą parlamentarai pradės priesaikomis, o vakarop bus renkama Seimo vadovybė. Maždaug tuo metu, kai bus balsuojama, ar Seimo pirmininku skirti Saulių Skvernelį, planuojama, kad keli tūkstančiai dalyvių susirinks protestuoti prieš Nemuno Aušros buvimą valdžioje. Akcija Dešimt tylos minučių vyks ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Tauragėje. Ar Seimo nariai planuoja susitikti su akcijos dalyviais?Automobilių stovėjimas Vilniuje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos sostinėmis, yra labai pigus – tai vienas iš argumentų, kuriuos pateikė savivaldybė, ketinanti kitais metais didinti įkainius. Ar tai tiesa?Ved. Rūta Kupetytė

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Alytuje vyks lapkričio 11-17 dienomis!

Spaudos apžvalga.„Slapta režisieriaus aistra ir tikrovės magija” – taip savo apžvalgą pavadino kolega Vytautas Bikulčius, kurioje apžvelgia ispanų kino režisieriaus Pedro Almodóvaro knygą „Paskutinis sapnas“ ir kubiečių rašytojo Alejo Carpentiero romaną „Šios žemės karalystė“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Lapkričio 5-25 dienomis į Alytų jus kviečia XIII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“: atsinaujinęs ir pasikeitęs. Alytaus teatras kviečia (Iš)gyventi naktį Alytaus miesto teatre! Teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A – partizaninė opozicija klasikiniam teatrui.Vienuolika lietuvių filmų – septyni ilgo metro ir keturi trumpametražiai šiemet pristatomi Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“, vyksiančiame lapkričio 8-24 dienomis. Keturi iš jų festivalyje švenčia pasaulines premjeras.Lietuvos sezonas Prancūzijoje šiomis dienomis alsuoja fotografija: Lietuvos menininkai pirmą kartą prisistato pasaulinėje fotografijos mugėje Paris Photo, parodoje pristatydami penkių dešimtmečių Prancūzijos ir Lietuvos fotografų bendradarbiavimo istoriją. Gabija Narušytė iš Paryžiaus.Ved. Justė Luščinskytė

Paskutinis rudens mėnuo - metas, kai lepinsimės gausybe puikių renginių Alytuje! Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jau seniai nėra tik knygų saugojimo ir skolinimo erdvė, čia vyksta daug įdomių edukacijų, renginių, susitikimų, koncertų... Apie tai pasakoja bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė.

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lapkritis atkeliavo ne tik su jau išties rudeniškais orais, lapų šokiais pažeme, bet ir su gausybe puikių renginių Dzūkijos sostinėje! Kviečiame apie juos sužinoti ir apsilankyti!

Ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų įtarimai pareikšti Jonavos merui, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovui socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui. Jis stabdo narystę partijoje ir traukiasi iš Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo posto.Verslas ir nevyriausybinės organizacijos pasiryžusios ginti šalį karo atveju, tačiau pasigenda bendradarbiavimo su valdžios institucijomis. Lapkričio pradžioje Prezidentūrai pristačius Visuotinės gynybos planą, Seime diskutuota kaip civilių visuomenė pasiruošusi gintis.Vyriausioji rinkimų komisija dėl demografinių pokyčių pakeitė ribas daugiau kaip pusėje iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos. Ar tai gali turėti įtaką rinkimų rezultatams?Prieš daugiau nei savaitę penkių mėnesių kūdikį per langą Klaipėdoje išmetusį vyrą teismas leido suimti maksimaliam – trijų mėnesių terminui. Aiškėja ir daugiau detalių – įtariamojo advokatas teigia, jog jo ginamasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir sako, kad prieš išmesdamas kūdikį per langą jį kartą trenkė į grindis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trečiasis lapkričio sekmadienis skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, žuvusiųjų padaugėjo. Kokios priežastys ir aplinkybės lėmė tragiškus eismo įvykius?Lapkričio viduryje minint pasaulines Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir Smurto prieš vaikus prevencijos dienas, psichologai primena, kad siekiant apsaugoti vaikus, svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems.Tūkstančiai Izraelio gyventojų, tarp jų „Hamas“ pagrobtų žmonių draugai ir artimieji užbaigė keturias dienas trukusias eitynes iš Tel Avivo į Jeruzalę. Demonstracijos dalyviai, apsigobę mėlynai baltomis Izraelio vėliavomis, kai kuriems žmonėms laikant dingusiųjų portretus, susibūrė priešais premjero Benjamino Netanjahu biurą. Šiuo protestu vyriausybė spaudžiama užtikrinti įkaitų išlaisvinimą.Ved. Darius Matas

Kokios Lietuvos gyventojų nuostatos apie klimato kaitą? Kaip jos skiriasi nuo kitų šalių gyventojų? Apie tai pasakoja Kauno technologijos universiteto sociologė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vadovė Aistė Balžekienė.Koks lietuvių žvalgybos vaidmuo atgaunant Klaipėdos kraštą? Studijoje lankosi knygos „Kas mūsų – kova įgysim“: Lietuvių žvalgybos vaidmuo sujungiant Didžiąją ir Mažąją Lietuvą” autorius Severinas Vaitiekus.Lapkričio 14-ąją minima pasaulinė diabeto diena. Ką turėtumėme žinoti apie šią ligą? Pokalbis su Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentu, gydytoju endokrinologu, prof. Jonu Čeponiu.Pokalbis su animacinių filmų kūrėju, garsiojo „Baubo“ autoriumi, knygų iliustratoriumi, karikatūristu Ilja Bereznicku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lapkričio 8 d. vyks LRT kartu su Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centru ir Lietuvos žurnalistikos centru rengiamas Baltijos žiniasklaidos forumas. Pokalbis apie šį forumą ir iššūkius šiandien kylančius žurnalistams .Projekto „LRT Ieško sprendimų“ žurnalistai šį kartą ieško pavyzdžių, kaip bandoma spręsti narkotikus vartojančių nepilnamečių problemą. Siekiant atgrasyti jaunus žmones nuo psichotropinių mEdžiagų vartojimo, Nyderlandų mokyklose jau kelintą dešimtmetį veikia įvairius specialistus įtraukianti prevencinė programa, orientuota ne tik į vaikų, bet ir į visos visuomenės švietimą. Lietuvos specialistai sako, kad prevencinių programų yra ir mūsų šalyje, tačiau priemonės ne visada įgyvendinamos sistemingai ir tam ne visada skiriama pakankamai lėšų.Pokalbis su Lietuvoje gyvenančia šeima iš Indijos Vishnu Muraleedharan ir Titty Varghese apie kultūrinius skirtumus ir panašumus bei Vishnu rašomus romanus.Nuo kitų metų pradės veikti telefoninė pagalbos metantiems rūkyti linija. Kokią pagalbą Lietuvoje gali gauti žmonės, norintys mesti rūkyti?Kaip klimato kaita, įvairūs ekstremalūs reiškiniai keičia Lietuvos ūkininkų elgseną?Ved. Agnė Skamarakaitė

Lapkričio 1-oji - svarbi data Lietuvos skautams. 1918 11 01 laikoma oficialia šios organizacijos veiklos šalyje pradžia. O pradžią tam davė Petras Jurgelevičius. Apie šią asmenybę ir tai, kuo buvimas skautu svarbus kasdieną papasakos režisierius, šokėjas ir skautas Paulius Tamolė.Mokslininkai ir visuomenininkai kreipiasi į žvejus. Kviečia sugavus pažymėtą lašišą ar šlakį juos informuoti. Tokiu būdu tiria žuvų migracijos kelius ir kitus įpročius. Kokie pirminiai rezultatai?Kaip mirusieji pagerbiami kitose šalyse? Pokalbis apie tai, kokios tradicijos gyvos Japonijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Taip pat telefonu įtraukisime klausytojus apie jiems svarbias ir puoselėjamas tradicijas.Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia Vėlinių kiemelis. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, edukatorė Monika Polchovaitė. Ją kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Vis daugiau žmonių savo artimųjų, draugų ar pažįstamų kapų ieško internete. Prie kapinių registro jungiasi ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos gyventojai, istorijos entuziastai. Kiek mūsų kapinių jau suskaitmeninta ir kokie toliau planai?Kodėl prie kai kurių turgaviečių tvorų vis dar yra prekeivių, pardavinėjančių įvairias prekes be leidimo?Dešimtmetį mažėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius šiais metais išaugo šešiais procentais. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per eismo įvykius Lietuvoje šiemet žuvo dvigubai daugiau žmonių. Kaip su tuo kovoja kitos Europos Sąjungos šalys?Šiandien įsigalioja taisyklės, kurios veisėjams ir globėjams draudžia laikyti nuolat pririštus šunis. Specialistai sako, kad tai pirmas žingsnis gerinant šunų laikymo sąlygas ir siekiama, jog pririštų augintinių nebelaikytų visi šeimininkai.Lapkričio 1-oji Lietuvoje vadinama Hidrologijos naujaisiais metais, mat būtent nuo šios dienos visi vandens telkiniai ir požeminio vandens saugyklos pradeda pildytis rudens-žiemos sezono krituliais. Bet specialistai sako, kad dėl klimato kaitos ateityje ši diena gali ir vėluoti. Kiek tai blogai ir koks vanduo Lietuvoje apskritai?Pernai iš šalyje užregistruotų 305 seksualinių nusikaltimų tik pusė jų pasiekė teismo salę. Generalinė prokuratūra teigia, kad tokius skaičius lemia aukų baimė. Ką daryti?Ved. Edvardas Kubilius