Podcasts about lapkri

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaigos ir tam 2022 m. viduryje buvo numatytas didesnis finansavimas. Tiesa, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, numatę didesnį kolegijų mokslo veiklos finansavimą, turėjo įsigalioti 2023 m. pradžioje, kai kolegijų mokslo veiklai turėjo būti skirta ne mažiau kaip 10 proc. bazinio finansavimo, 2024 m. – jau 15 proc., o 2025 m. net – 20 proc. To tikslas buvo, kad kolegijos taptų savo regionų inovacijų ir ekonomikos varikliais, gebančiais sukurti mokslo produkciją, ne prastesnę už universitetų.Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lapkričio 28-ąją Giorgis kartu su tūkstančiais kartvelų spontaniškai išėjo prie parlamento protestuoti prieš valdžią. Susikaupusį pyktį reiškė į policiją mėtydamas akmenis ir šaudydamas fejerverkus. Jis darė tai, ko dauguma kartvelų nepalaiko – daugumos nuomone, protestai turi būti taikūs, kad valdžia neturėtų preteksto piliečių kaltinti smurtu. Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams Sigitai Vegytei ir Deniui Vėjui lankantis Sakartvele 2024-ųjų pabaigoje ir dokumentuojant „fejerverkų revoliucijos“ dienas ir naktis. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip keitėsi antivyriausybiniai protestai Sakartvele analizuojant policijos ir protestuotojų naudojamą smurtą – ar jis gali padėti pasiekti savo? Pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sakartvelas-policija-pries-protestuotojus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/about/#support 

Vyriausioji Lietuvos Komisija susirinko aptarti lapkričio mėnesio. VLK sudėtis - Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Aidas Puklevičius ir Vaidotas Beniušis. 0:00 Vyriausioji Lietuvos Komisija 1:40 Koalicijos delionės 18:41 Ministrai - kas kur? 44:14 Bomba - Teltonika 57:52 Trump: ką turi daryti Europa? 1:07:03 Ukraina - Rusija: taikos sutartis 1:11:58 Mėnesio žmogus 1:15:25 Rėmėjų tema - pilietinis aktyvumas YouTube: https://youtu.be/kBuH01UTpT4

Lapkričio 30 d. 16:00 val. Merkinės kultūros centre (Vilniaus g. 1) vyks unikali šventė – meno aukcionas ir loterija, skirti Merkinės bažnyčios vargonų atkūrimui. FM99 eteryje pasakoja menininkas Algimantas Rokas Černiauskas.

Lapkričio mėnesio „Kultūros barų” numerio apžvalga;Slogūs neregės merginos įspūdžiai Klaipėdos viešajame transporte pagerino institucinę klausą – Klaipėdos miesto savivaldybė prie diskusijų stalo sukvietė pasikalbėti Klaipėdos kultūros įstaigų vadovus ir miesto neįgaliųjų organizacijas;Užsienio spaudos apžvalgoje papasakojimas apie Vokietijoje rastą romėnų karininko batą; į Graikiją grąžintą galvą, ir vaikų literatūros įįkvėptą mados kolekciją;Vilniuje prasideda Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ konferencija;Nuo 2025 metų, studentai, kurie pasirinko restauravimo studijas, galės pretenduoti į vardines M. K. Čiurlionio stipendijas. Tikimasi, kad tikslinės stipendijos spręs restauratorių poreikį.Apie būsimas stipendijas restauravimo studijų programos studentams ir ar jaučiamas jaunų restauravimo specialistų trūkumas pokalbis su l.e.p. Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės patarėja kultūros klausimais Gabriele Žaidyte ir Vilniaus dailės akademijos docentu, molbertinės tapybos ekspertu ir Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriumi Linu Lukoševičiumi;Kelerius metus teatro užkulisius fiksuojantis fotomeninkas Arvydas Gudas pristato parodą „Tempas”. Fotomenininką kalbino Evelina Povilavičiūtė;Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie ankstyvojo skaitymo įpročius.Apie atlikto tyrimo rezultatus ir ankstyvo skaitymo vaikams naudą pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktore Goda Baranauskaite - Dangoviene.Ved. Donatas Šukelis

Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis pristato projektą „Aš rinkausi ginti“, kuriame be visa kito galima pasikalbėti su laisvės gynėju.Lapkričio 27 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma Antano Sutkaus fotografijų parodą „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“.Kokia turėtų būti advento mityba?Klimato kaitos rubrika. Menininkė Monika Dirsytė sukūrė performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į CO2 emisijų mažinimą - 8 valandas praleido stiklinėje dėžėje su sumažintu deguonies kiekiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Afiša - kokie renginiai Alytuje vyks lapkričio 25 - gruodžio 1 d.? Kviečiame sužinoti ir apsilankyti!

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

LRT radijo mokslo rubrikoje apie radioligandus arba stebuklingąsias kulkas, kurios laikomos inovatyviu vėžio diagnostikos ir gydymo būdu.Įsivaizduokite, kad galite lengvai ir visiškai nevaržomai apžiūrėti Vatikano Šv. Petro baziliką – nuo įspūdingų pagrindinių erdvių iki tamsiausių grotų, koridorių, kriptų ir kitų lankytojams nematytų vietų. Šią unikalią galimybę suteikia bendra Vatikano ir „Microsoft“ iniciatyva, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves. Reikšmingą indėlį šio projekto sėkmei įnešė ir lietuvių dizainerių bei architektų komanda, kuri, įdėjusi nemažai pastangų ir kūrybiškumo, padėjo atverti Šv. Petro bazilikos erdves pasauliui.Lapkričio 18-22 d. Lietuvos suaugusieji kviečiami mėgautis gyvenimu ir mokymusi visą gyvenimą. Suaugusiųjų mokymosi savaitės idėja yra įkvėpta XVIII a. vokiečių filosofo Imanuelio Kanto. Vis dėlto Lietuvoje mokosi permažai suaugusiųjų. Kaip juos paskatinti?

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Alytuje vyks lapkričio 18-24 d. ir juose apsilankyti!

Lapkričio 22 d. 18 val. Tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“, vyksiančiame Alytaus miesto teatre, žiūrovai turės galimybę išvysti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro,  vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premiją. FM99 eteryje kalba aktorius atliekantis pagrindinį vaidmenį spektaklyje – Šarūnas Januškevičius.

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Lietuvoje šiandien vyks ne viena akcija, kurios gyventojai nemokamai galėsi išsitirti gliukozės kiekį kraujyje. Nacionalinis kraujo centras šiandien organizuoja nuo penkioliktos iki devynioliktos valandos tokią akciją Kaune prie muzikinio teatro. Lapkričio 24-ąją tokia akcija vyks ir Vilniuje. Pasitikinti gliukozės kiekį kviečia ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Klaipėdos universiteto ligoninė ir kiti.Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gyventojams šiandien pradės dalinti nurašytas knygas. Siekiant pratęsti knygos gyvavimo amžių šiais metais priimtos pataisos, kurios leidžia bibliotekoms nurašytas knygas atiduoti gyventojams? Mieli klausytojai, ką jūs manote apie tai, kad nurašytos knygos nesunaikinamos, bet jas gali pasiimti gyventojai ar įmonės, galbūt patys planuojate dalyvauti šioje akcijoje?Šiandien į pirmą posėdį rinksis naujasis Seimas. Savo darbą parlamentarai pradės priesaikomis, o vakarop bus renkama Seimo vadovybė. Maždaug tuo metu, kai bus balsuojama, ar Seimo pirmininku skirti Saulių Skvernelį, planuojama, kad keli tūkstančiai dalyvių susirinks protestuoti prieš Nemuno Aušros buvimą valdžioje. Akcija Dešimt tylos minučių vyks ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Tauragėje. Ar Seimo nariai planuoja susitikti su akcijos dalyviais?Automobilių stovėjimas Vilniuje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos sostinėmis, yra labai pigus – tai vienas iš argumentų, kuriuos pateikė savivaldybė, ketinanti kitais metais didinti įkainius. Ar tai tiesa?Ved. Rūta Kupetytė

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Alytuje vyks lapkričio 11-17 dienomis!

Spaudos apžvalga.„Slapta režisieriaus aistra ir tikrovės magija” – taip savo apžvalgą pavadino kolega Vytautas Bikulčius, kurioje apžvelgia ispanų kino režisieriaus Pedro Almodóvaro knygą „Paskutinis sapnas“ ir kubiečių rašytojo Alejo Carpentiero romaną „Šios žemės karalystė“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Lapkričio 5-25 dienomis į Alytų jus kviečia XIII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“: atsinaujinęs ir pasikeitęs. Alytaus teatras kviečia (Iš)gyventi naktį Alytaus miesto teatre! Teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A – partizaninė opozicija klasikiniam teatrui.Vienuolika lietuvių filmų – septyni ilgo metro ir keturi trumpametražiai šiemet pristatomi Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“, vyksiančiame lapkričio 8-24 dienomis. Keturi iš jų festivalyje švenčia pasaulines premjeras.Lietuvos sezonas Prancūzijoje šiomis dienomis alsuoja fotografija: Lietuvos menininkai pirmą kartą prisistato pasaulinėje fotografijos mugėje Paris Photo, parodoje pristatydami penkių dešimtmečių Prancūzijos ir Lietuvos fotografų bendradarbiavimo istoriją. Gabija Narušytė iš Paryžiaus.Ved. Justė Luščinskytė

Paskutinis rudens mėnuo - metas, kai lepinsimės gausybe puikių renginių Alytuje! Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jau seniai nėra tik knygų saugojimo ir skolinimo erdvė, čia vyksta daug įdomių edukacijų, renginių, susitikimų, koncertų... Apie tai pasakoja bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė.

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lapkritis atkeliavo ne tik su jau išties rudeniškais orais, lapų šokiais pažeme, bet ir su gausybe puikių renginių Dzūkijos sostinėje! Kviečiame apie juos sužinoti ir apsilankyti!

Lapkričio pirmoji, Vėlinės nuteikia daugelį rimčiai, gilesniems apmąstymams, dažniau skatina prisiminti ir pagerbti išėjusius amžinybėn artimuosius, draugus, kaimynus. Ne visų kapus tomis dienomis suspėsime aplankyti, uždegti žvakelę, maldą sukalbėti. Bet mintimis dažniau būsime su jais. Taip man sakė kapus lankanti, su grauduliu balse išėjusius artimuosius prisimenanti Alytaus rajono Verebiejų gyventoja Meilutė Germanienė. Vis dar guvi, nors netrukus pati minės savo 80-metį.Nuo seno Lietuvoje įprasta gražiai tvarkyti, prižiūrėti mirusiųjų kapus – taip parodyti pagarbą, meilę išėjusiems. Visų Šventųjų dieną, per Vėlines didelėse miestų ir kukliose kaimų kapinėse mirguliuos žvakių liepsnelės, kapus puoš gyvos ir dirbtinės gėlės. Kaip tvarkomasi Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos kapinėse, pasakoja Šėtos bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė.Išėjusius anapilin artimuosius prisimenantys, bet neturintys laiko, jėgų ar neįveikiantys didelių atstumų žmonės ieško, kas galėtų prižiūrėti jiems brangių artimųjų amžinojo poilsio vietas. Viena jų – tokias paslaugas jau trečius metus teikianti kapų tvarkymo įmonė „Eram servis“. Jos savininkė Rūta Matulienė su dešimčia padėjėjų tvarko, puošia gyvomis gėlėmis ir pagal pageidavimą visus metus prižiūri kapavietes. Pasak Rūtos Matulienės, įkurti tokią įmonę ją paskatino sava patirtis, kai reikėjo, bet nerado žmonių, galinčių teikti tokią paslaugą.Ved. Regina Montvilienė

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai vyks Dzūkijos sostinėje spalio 28 - lapkričio 3 dienomis.

Ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų įtarimai pareikšti Jonavos merui, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovui socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui. Jis stabdo narystę partijoje ir traukiasi iš Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo posto.Verslas ir nevyriausybinės organizacijos pasiryžusios ginti šalį karo atveju, tačiau pasigenda bendradarbiavimo su valdžios institucijomis. Lapkričio pradžioje Prezidentūrai pristačius Visuotinės gynybos planą, Seime diskutuota kaip civilių visuomenė pasiruošusi gintis.Vyriausioji rinkimų komisija dėl demografinių pokyčių pakeitė ribas daugiau kaip pusėje iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos. Ar tai gali turėti įtaką rinkimų rezultatams?Prieš daugiau nei savaitę penkių mėnesių kūdikį per langą Klaipėdoje išmetusį vyrą teismas leido suimti maksimaliam – trijų mėnesių terminui. Aiškėja ir daugiau detalių – įtariamojo advokatas teigia, jog jo ginamasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir sako, kad prieš išmesdamas kūdikį per langą jį kartą trenkė į grindis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lapkričio 25 dieną poetas Antanas A. Jonynas švenčia savo 70 jubiliejų.Atlikėja Milda Arčikauskaitė pristato poetinę muzikinę programą Sigito Gedos gimimo 80-mečiui paminėti.Kas paskatino rašytoją Marių Marcinkevičių išleisti ugdomąją knygą „Pelėdžiukas ir sapnų mašina“?Savaitgalį Plungėje vyks penktasis Nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis.Paulinos Nalivaikaitės muzikinės naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia — operos solistė Jovita Vaškevičiūtė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalgoje – naujas savaitraščio „7 meno dienos“ numeris.Pasaulyje vis daugiau popierinių žiniasklaidos priemonių užsidaro arba skaitmenizuojasi. Papildomų iššūkių kyla ir tada, kai leidiniai yra specializuoti, skirti mažoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams. Literatų namuose vykusioje diskusijoje „Literatūrinių žurnalų vaikams ateitis: būtinybė ar išnykimas?“ kalbėta, kad norint išsilaikyti, labai svarbi institucijų parama. Kuo pasižymi skirtingų šalių literatūriniai žurnalai vaikams? Kokia jų ateitis?„Sovietiniam naratyvui iš esmės buvo nesvarbi žmonių kančia“, – sako meno istorikė Indrė Urbelytė. Jos tyrimų laukas apima XX-o amžiaus, ypač pokario Lietuvos dailę. Kaip ji buvo išnaudojama sovietų plėtojant Didžiojo tėvynės karo naratyvą ir kiek sovietiniai vaizdiniai iškreipė mūsų istorinę atmintį?Indas Prašant Rana Visagine padarė tūkstančius nuotraukų ir praleido daugybę valandų kalbėdamasis su vietiniais, kad Lietuvai ir pasauliui paaiškintų, jog Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame – dauguma rusakalbiai gyventojai. Visus savo pastebėjimus, tinkančius globaliu mastu jis rengiasi sudėti į knygą apie šį miestą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.Lapkričio 24 d. visuomenei pirmą kartą atveriamos buvusios siuvyklos „Lelija“ administracinės patalpos – į jas kviečia meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ paroda „išardytos svajonės, nutrūkusios siūlės“. Aštuonios įvietintos instaliacijos išsidėstys per tris pastato aukštus ir laikinai prikels nebenaudojamas erdves.Lapkričio 21-26 dienomis vyksta videomeno, menininkų filmų ir judančių vaizdų praktikų festivalis „Videogramos“, kuriame pristatomi šiuolaikiniai kūrėjai ir jų darbai, neretai pasirodantys už įprastos filmų rinkos ribų.Tarptautinis Eurimages koprodukcijos apdovanojimas šiemet atiteko Lietuvoje dirbančiai prodiuserei Uljanai Kim, įkūrusiai čia prodiusavimo studiją dar 1997. Kaip keičiasi Lietuvos kino industrija?Kariuomenės dienos proga domimės, kaip Lietuvos karo akademijai sekasi pritraukti jaunus žmones? Kas juos motyvuoja prisijungti?Ved. Urtė Karalaitė

Trečiasis lapkričio sekmadienis skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, žuvusiųjų padaugėjo. Kokios priežastys ir aplinkybės lėmė tragiškus eismo įvykius?Lapkričio viduryje minint pasaulines Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir Smurto prieš vaikus prevencijos dienas, psichologai primena, kad siekiant apsaugoti vaikus, svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems.Tūkstančiai Izraelio gyventojų, tarp jų „Hamas“ pagrobtų žmonių draugai ir artimieji užbaigė keturias dienas trukusias eitynes iš Tel Avivo į Jeruzalę. Demonstracijos dalyviai, apsigobę mėlynai baltomis Izraelio vėliavomis, kai kuriems žmonėms laikant dingusiųjų portretus, susibūrė priešais premjero Benjamino Netanjahu biurą. Šiuo protestu vyriausybė spaudžiama užtikrinti įkaitų išlaisvinimą.Ved. Darius Matas

Alytaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad  šių metų  lapkričio 16 d. 11 val. 52 min. bus atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninis patikrinimas, kurio metu  nuo 11 val. 52 min. Alytaus mieste ir visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos sirenos garsiniu signalu „Perspėjimo sistemos patikrinimas“, taip pat gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai. Sirenoms nustojus  kaukti, 11 val. 55 min. per Lietuvos radijo ir televizijos programas, regionines ir vietines radijo programas gyventojams bus skelbiama informacija ir rekomendacijos.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip buvo kuriama lietuvių kalba ir kokia ji atkeliavo iki šių dienų?Žydų kultūros ir informacijos centre veikia Ilja Bereznicko 75- mečiui skirta paroda „Vaizduotės žaidimai“.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriame tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Vilniuje prasideda vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala“.Lapkričio 15- ąją minima Europos muzikos terapijos diena. Kiek tvirtos muzikos terapijos pozicijos Lietuvoje?Kaip filmuose skamba braziliškosios tropicálios?Lietuvos meno kūrėjų asocaicija jau trečią kartą kviečia į savo organizuojamą konferenciją „Menas – perkamas ar parduodamas?“Klaipėdos dramos teatras kviečia į atgaivinamus aktorių susitikimus su žiūrovais.Ved. Marius Eidukonis

Kokios Lietuvos gyventojų nuostatos apie klimato kaitą? Kaip jos skiriasi nuo kitų šalių gyventojų? Apie tai pasakoja Kauno technologijos universiteto sociologė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vadovė Aistė Balžekienė.Koks lietuvių žvalgybos vaidmuo atgaunant Klaipėdos kraštą? Studijoje lankosi knygos „Kas mūsų – kova įgysim“: Lietuvių žvalgybos vaidmuo sujungiant Didžiąją ir Mažąją Lietuvą” autorius Severinas Vaitiekus.Lapkričio 14-ąją minima pasaulinė diabeto diena. Ką turėtumėme žinoti apie šią ligą? Pokalbis su Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentu, gydytoju endokrinologu, prof. Jonu Čeponiu.Pokalbis su animacinių filmų kūrėju, garsiojo „Baubo“ autoriumi, knygų iliustratoriumi, karikatūristu Ilja Bereznicku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Bell Hooks – amerikietė kultūrologė ir rašytoja, pagarsėjusi kaip ryžtinga socialinės nelygybės kritikė, daug dėmesio skyrusi ir lyčių studijoms. Neseniai leidykla „Kitos knygos“ išleido žymiausią šios autorės tekstą „Viskas apie meilę. Nauji požiūriai“, kur bell hooks atvirai kritikuoja šiuolaikinei visuomenei būdingus susvetimėjimą ir perdėtą meilės romantizavimą.Klasikos koncertų salė.Taline įsibėgėjo kino festivalis „Juodosios naktys“.Dar 1981-aisiais pradėjusi kurti autoaktus fotomenininkė Violeta Bubelytė išgrynino savitą braižą, kuriame netrūksta žaismingumo ir gelmės. Vilnietės paroda „Monospektaklis kitaip. II dalis“ šiuo metu veikia net dviejose Kauno galerijose.Spalio mėnesį į Kauno filharmoniją sugrįžo šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Jau šį mėnesį renginių ciklą papildys trys gerai žinomų Lietuvos kūrėjų koncertai. Lapkričio 14 d. festivalio lankytojų laukia netikėta ir įtraukianti premjera – muzikinis kūrinys „Aušra Foucault šešėlyje“.Socialiniame tinkle „Facebook“ savaitgalį vartotojai pradėjo dalytis įrašais, kuriuose teigiama, kad įsigalioja nauja šio socialinio tinklo taisyklė, leisianti jam naudoti vartotojų nuotraukas. Kiek tuose įrašuose yra tiesos, o kiek tai tėra socialinių medijų raštingumo trūkumas?Ved. Karolina Bieliauskaitė

FM99 kalbame su "Scanoramos" festivalio programos sudarytoju Dmitrijumi Gluščevskiu ir Simona Butrimiene - kino teatro "Dainava" direktore.

Šiuo metu net dviejose Kauno galerijose veikia Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip. II dalis“.Lapkričio 13-19 dienomis vyksta „Šiaurės šalių literatūros savaitė“.Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija paminėjo savo 100 metų sukaktį.Festivalyje „Pokrov Bells“ įvyko kompozitoriaus Mindaugo Stumbro kūrinio „SPELL“ premjera.Tęsiame pasakojimų ciklą „Vilniaus motyvas“, skirtą 700 Vilniaus gimtadieniui.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – „Jaunojo tapytojo prizu“ įvertinta Agata Orlovska.Ved. Marius Eidukonis

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Dzūkijos sostinėje vyksta lapkričio 13-19 dienomis!

„Organizmo pagrindinis signalas, kad kažkas yra negerai, – skausmas. Diabetas pažeidžia galūnės arteriją, sutrinka kraujotaka, šio signalo nebelieka ir komplikacijos vystosi labai greitai. Visų komplikacijų didžiausia sėkmė, norint jų išvengti, yra savalaikė profilaktika“, - pasakoja gydytojai. „Diabetas – rimta liga, valgo žmogų iš visų pusių, rūpinkitės savimi, kad nebūtų per vėlu“, - laidoje sako jau vienos galūnės netekęs pacientas.Laidoje, skirtoje Pasaulinei diabeto dienai, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai kraujagyslių chirurgai Ingrida Valužytė ir dr. Tomas Janušauskas, pacientai Valentinas Vavilovas ir Natalija Bartosevičienė pasakoja apie cukrinio diabeto sąlygotą komplikaciją – diabetinę pėdą, ligos simptomus, eigą, gydymą ir labai svarbią profilaktiką.Lapkričio 14-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena. 2023 m. pasaulinės diabeto dienos šūkis – „Žinodamas tau kylančias grėsmes, suprasi, kaip elgtis“ – skirtas atkreipti ypatingą dėmesį į diabeto sukeltas komplikacijas.Beveik visose pasaulio šalyse stebimas diabeto atvejų augimas. Šiuo metu apie 537 milijonai žmonių pasaulyje serga diabetu (1 suaugęs žmogus iš 11). Skaičiuojama, kad 2045 m. šis skaičius pasieks 783 milijonus. O dažnas žmogus neretu atveju net neįtaria apie savo ligą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Po beveik dvejus metus trukusios renovacijos, savaitgalį atidaromas Lietuvos zoologijos sodas. Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia Mėnulio tyrimų istorija?Lapkričio 11-ąją Kaune laukia Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Kai mes būsim jauni“ premjera.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Andrus Kivirähk romaną „Jaujininkas“ ir Alinos Bronsky romaną „Šukparkis“.Kas yra industrinė archeologija ir ką ji gali mums papasakoti?Laikraščių ir žurnalų leidėjai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu nekeisti Lietuvos pašto periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių.Kauno rajono muziejuje atidaroma grafikės Aistės Ramūnaitės darbų paroda „Meilės pėdsekiai”.Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė”, be filmo kūrėjų žinios, buvo parodytas kino festivalyje Rusijoje.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo 104- ąjį sezoną pradeda ypatinga „Aidos“ premjera, kurios tiesioginę transliaciją šiadnien savo klausytojams dovanoja ir LRT KLASIKA.Vokietijos sostinėje jau 13 kartą organizuojamas kino festivalis „Litauisches Kino Goes Berlin“.Ved. Marius Eidukonis

Lapkričio 15 d. 18 val. Tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“, vyksiančiame Alytaus miesto teatre, žiūrovai turės galimybę išvysti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, jaunosios kartos režisierės, šviesaus atminimo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinės Gretos Štiormer spektaklį „L. YRA S.“ pagal dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę. Apie spektaklį FM99 klausytojams pasakojo aktorė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva.

Lapkričio 8 d. vyks LRT kartu su Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centru ir Lietuvos žurnalistikos centru rengiamas Baltijos žiniasklaidos forumas. Pokalbis apie šį forumą ir iššūkius šiandien kylančius žurnalistams .Projekto „LRT Ieško sprendimų“ žurnalistai šį kartą ieško pavyzdžių, kaip bandoma spręsti narkotikus vartojančių nepilnamečių problemą. Siekiant atgrasyti jaunus žmones nuo psichotropinių mEdžiagų vartojimo, Nyderlandų mokyklose jau kelintą dešimtmetį veikia įvairius specialistus įtraukianti prevencinė programa, orientuota ne tik į vaikų, bet ir į visos visuomenės švietimą. Lietuvos specialistai sako, kad prevencinių programų yra ir mūsų šalyje, tačiau priemonės ne visada įgyvendinamos sistemingai ir tam ne visada skiriama pakankamai lėšų.Pokalbis su Lietuvoje gyvenančia šeima iš Indijos Vishnu Muraleedharan ir Titty Varghese apie kultūrinius skirtumus ir panašumus bei Vishnu rašomus romanus.Nuo kitų metų pradės veikti telefoninė pagalbos metantiems rūkyti linija. Kokią pagalbą Lietuvoje gali gauti žmonės, norintys mesti rūkyti?Kaip klimato kaita, įvairūs ekstremalūs reiškiniai keičia Lietuvos ūkininkų elgseną?Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – kultūros komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Lapkritį sukanka 80 metų, kai Šiauliuose per „Vaikų akciją“ iš žydų atimta ir nužudyta daugiau kaip 700 vaikų. 1943-ųjų lapkritį nacistinės Vokietijos sukarintos organizacijos tarnyba, pasitelkusi fašistams tarnaujančių vlasovininkų kuopą ir visą sukarintą personalą, apsupo getą ir ieškojo vaikų, juos grūdo į mašinas, gabeno į geležinkelio stotį, o iš ten į Osvencimą. Žiaurios akcijos minėjimas surengtas prie geto vartų Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje. Prie paminklo šį kartą padėtos ne gėlės, o vaikiški žaislai. Garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatyta paroda, kurioje eksponuojami žuvusių vaikų portretai.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Tradiciškai lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“, kuriame šiemet bus pristatomos vokiečių pjesės ir naujausia tarptautinės dramaturgijos rezidencijos dalyvių kūryba.Praėjusią savaitę Estijos sostinėje Taline prasidėjo vienintelis regione A klasės kino festivalis Juodosios naktys. Čia tiek konkursinėse programose, tiek industrijai skirtuose renginiuose prisistato ne vienas lietuviškas filmas. Vienas jų – pasaulinę premjerą Taline išgyvensiantis Artūro Jevdokimovo dokumentika „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“.Lapkričio 6-15 d. Skulptūros ir vitražo centras organizuoja kūrybinių dirbtuvių ciklą, skirtą Naujininkų, Kirtimų, Salininkų bei kitų periferinių Vilniaus miesto rajonų gyventojams, norintiems ugdyti savo kūrybiškumą. Iš kokio poreikio gimsta tokios dirbtuvės?Šiandien Seime bus svarstomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Ta proga Lietuvos rašytojų, vertėjų, redaktorių ir leidėjų bendruomenė iniciavo atvirą laišką, kuriuo prašoma neriboti kūrybinės laisvės ir pritarti pataisai.Ved. Urtė Karalaitė

Dzūkijos sostinėje šią savaitę renginių bus išties daug! Kviečiame sužinoti ir apsilankyti!

Lapkričio 1-oji - svarbi data Lietuvos skautams. 1918 11 01 laikoma oficialia šios organizacijos veiklos šalyje pradžia. O pradžią tam davė Petras Jurgelevičius. Apie šią asmenybę ir tai, kuo buvimas skautu svarbus kasdieną papasakos režisierius, šokėjas ir skautas Paulius Tamolė.Mokslininkai ir visuomenininkai kreipiasi į žvejus. Kviečia sugavus pažymėtą lašišą ar šlakį juos informuoti. Tokiu būdu tiria žuvų migracijos kelius ir kitus įpročius. Kokie pirminiai rezultatai?Kaip mirusieji pagerbiami kitose šalyse? Pokalbis apie tai, kokios tradicijos gyvos Japonijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Taip pat telefonu įtraukisime klausytojus apie jiems svarbias ir puoselėjamas tradicijas.Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia Vėlinių kiemelis. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, edukatorė Monika Polchovaitė. Ją kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Vis daugiau žmonių savo artimųjų, draugų ar pažįstamų kapų ieško internete. Prie kapinių registro jungiasi ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos gyventojai, istorijos entuziastai. Kiek mūsų kapinių jau suskaitmeninta ir kokie toliau planai?Kodėl prie kai kurių turgaviečių tvorų vis dar yra prekeivių, pardavinėjančių įvairias prekes be leidimo?Dešimtmetį mažėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius šiais metais išaugo šešiais procentais. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per eismo įvykius Lietuvoje šiemet žuvo dvigubai daugiau žmonių. Kaip su tuo kovoja kitos Europos Sąjungos šalys?Šiandien įsigalioja taisyklės, kurios veisėjams ir globėjams draudžia laikyti nuolat pririštus šunis. Specialistai sako, kad tai pirmas žingsnis gerinant šunų laikymo sąlygas ir siekiama, jog pririštų augintinių nebelaikytų visi šeimininkai.Lapkričio 1-oji Lietuvoje vadinama Hidrologijos naujaisiais metais, mat būtent nuo šios dienos visi vandens telkiniai ir požeminio vandens saugyklos pradeda pildytis rudens-žiemos sezono krituliais. Bet specialistai sako, kad dėl klimato kaitos ateityje ši diena gali ir vėluoti. Kiek tai blogai ir koks vanduo Lietuvoje apskritai?Pernai iš šalyje užregistruotų 305 seksualinių nusikaltimų tik pusė jų pasiekė teismo salę. Generalinė prokuratūra teigia, kad tokius skaičius lemia aukų baimė. Ką daryti?Ved. Edvardas Kubilius

Izraelyje intensyvėja kovos veiksmai.JT: dėl karo Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 000 civilių.Savivaldybėse vykdant neprižiūrimų kapaviečių inventorizaciją, atsirado galimybė jose laidoti svetimus žmones.Lapkričio pirmąją etnologė Gražina Kadžytė vadina gyvųjų ir mirusiųjų susitaikymo diena.Kodėl tamsusis rudens laikas turi nemenkos įtakos kai kurių žmonių savijautai? Pašnekovas - VDU profesorius Gediminas Navaitis.Įsigalioja apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka, leidžianti nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki pusės metų, patiems užsakyti jų naudojamų šulinių ar gręžinių vandens ištyrimą nemokamai.Ved. Madona Lučkaitė

Spalis suskubo prabėgti, pasitinkame lapkritį. Kokie renginiai Alytuje vyksta šią savaitę?

Šalyje kasmet dešimtadaliu daugėja buitinės ir elektroninės technikos atliekų. Pasak ekspertų, gyventojai su atliekomis elgiasi atsakingiau, nes vis daugiau jų kreipiasi į buitinių atliekų išvežimu ir perdirbimu užsiimančias įmones. Tačiau pastebima, kad gyventojams savo paslaugas siūlo ir nelegalūs atliekų išvežėjai. Kolegos Viliaus Narkūno kalbinti aplinkosaugos specialistai sako, kad šešėlyje veikiantys išvežėjai išardo techniką dėl vertingų dalių, o likusias dalis išmeta bet kur.Nuo lapkričio 1-osios apribojus atsiskaitymus grynaisiais, naujos tvarkos išimtimi pasinaudota beveik pusę tūkstančio kartų. Valstybinė mokesčių inspekcija per lapkritį sulaukė 462 pranešimų, kai žmonės ar įmonės sudarant didesnį negu 5 tūkst. eurų vertės sandorį – pirko arba pardavė prekes ar paslaugas – dėl įvairių priežasčių atsiskaitė grynaisiais, o ne pavedimu, kortele ar kitais būdais.JV-ijų Kongrese pateiktas įstatymo projektas, kuriuo „Wagner“ grupuotė pripažįstama užsienio teroristine organizacija. Verslininkas Jevgenijus Prigožinas sako, kad jo įkurta karinė bendrovė neatitinka teroristinės organizacijos kriterijų. Jei JV-ijų senatorių pateiktas įstatymo projektas bus priimtas, tai „Wagner“ grupuotė būtų pripažinta teroristine organizacija. Tai suteiktų JV-ijoms pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn organizacijos narius ir stebėti jos turtą visame pasaulyje. Olgą Romanovą, žmogaus teisių ginimo organizacijos „Rusija už grotų“ vadovę kalbino Daria Jakubenko.Aktualus klausimas: ar per aukštos infliacijos laikotarpį jums kilo algos? Ar kitąmet jos jums didės?Jau greitai metai, kai Lenkija taiko nulinį pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams. Lenkų ekonomistai sako, kad nors tai ir buvo populistinis sprendimas, tačiau gyventojams naudos atnešė. Tiesa, infliacijos suvaldyti nepavyko. Opozicija Lietuvoje irgi siūlo imtis tokio eksperimento, tačiau ar jis būtų pritaikomas – domėjosi LRT radijo žurnalistas Marius Jokūbaitis.Gyventojai jau kurį laiką skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta vaistų. Kodėl? Eilės pas gydytojus. Aktualus pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.Nors patekimui į Lietuvą Rusijos piliečiams taikomos sugriežtintos taisyklės, tačiau jie ir toliau čia perka nekilnojamąjį turtą. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo beveik 530 nekilnojamojo turto objektų. Pernai – kiek daugiau nei tūkstantį. Kokia situacija yra kitose Europos Sąjungos šalyse? Šia tema Justė Urbonaitė kalbėjosi su kaimyninėse Baltijos šalyse, Turkijoje ir Vokietijoje esančiais LRT radijo bendradarbiais.Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Trečiadienį (Lapkričio 30 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie skandalu virtusius „Financial Times“ straipsnius, Ukrainos ambasadoje Madride sprogusį laišką ir U. von der Leyen įrašą, A. Atrauskaitės ateitį mokykloje ir proveržį Alzheimerio gydyme. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/RSiOLNhh7S0

Nauja Slovėnijos prezidente pirmą kartą tapo moteris. Nataša Pirc Musar – žmogaus teisių gynėja, teisininkė, viena jos klienčių yra buvusi Melania Trump. Apie ją pokalbis su vertėju, poetu, rašytoju, muzikantu Klemenu Pisku iš Slovėnijos.Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną pokalbis apie Lietuvos atsargos karius, apmokančius kariauti ukrainiečius. Pašnekovas – misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Arūnas Zajančkauskas.Kodėl reikėtų rinktis mokyti? Pokalbyje apie programą „Renkuosi mokyti“, siekiančią į mokyklas pritraukti motyvuotus žmones, dalyvauja „Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė ir Antakalnio gimnazijos biologijos mokytoja Ieva Petrauskaitė.Mitybos tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė apie tai kokia turėtų būti subalansuota mityba.Ved. Agnė Skamarakaitė

#TiekŽinių Trečiadienį (Lapkričio 23 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie rusijos atakas Ukrainos infrastruktūrai ir gimdymo namams, pranešimus apie partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikus, į Lietuvą plūstančius migrantus be kojinių ir konservatorių prezidiumą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/kOALZSvSHjE

#TiekŽinių Trečiadienį (Lapkričio 16 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie incidentą Lenkijos pasienyje su Ukraina bei Lietuvos ir pasaulio reakcijas, į 2024 metų prezidento rinkimų lenktynes įsitraukusį Trump ir NASA Artemis misija. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/TKM6MgRGj1Q

Lapkričio 10- oji paskutinioji diena, kai būtina pasikeisti padangas. Bet vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad padangas reikėtų keisti atsižvelgus į klimatą, o ne į konkrečią datą. Ar reikia keisti padangų keitimo laikotarpį?Kodėl Lietuva surenka PVM ne tiek, kiek teoriškai priklausytų. Kodėl esame ES gale?JAV prezidentas po balsavimo punktų uždarymo kadencijos vidurio rinkimuose pareiškė, kad tai buvo gera diena demokratijai. Naujausiais duomenimis, respublikonai, turi nemažai šansų perimti vieno iš dviejų Kongreso rūmų – Atstovų rūmų – kontrolę, tačiau čia jie veikiausiai turės tik keliomis vietomis daugiau, nei demokratai.Seimas turėtų priimti pataisas, kurios turi paskatinti atsirasti daugiau šeimynų, globojančių vaikus. Šeimynų Lietuvoje labai trūksta, padėtis savivaldybėse irgi labai skirtinga.Lietuvoje paskelbtas konkursas atstatyti Irpinės darželį netoli Ukrainos sostinės.Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Trečiadienį (Lapkričio 9 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie JAV įvykusius vidurio kadencijos rinkimus, situaciją Ukrainoje, atleidžiamus Meta darbuotojus ir artėjančius švietimo pokyčius. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/p7nVjqC9x1Y

Tvarus sunkusis komercinis transportas – kada Lietuvoje tai būtų realu? Pokalbis su „Scania Lietuva“ regiono vadovu Dariumi Snieška.Lapkričio 1 dieną minime ne tik Visų Šventųjų dieną, bet ir pasaulinę veganų dieną. Kokie veganiškos mitybos privalumai? Apie tai su augalinės mitybos mokytoja Audra Girijote.Partijos iš esmės yra sutarusios, kad dėl daugybinės pilietybės turėtų būti pakartotiniai rengiamas referendumas, ieškoma kokia galėtų būti klausimo formuluotė. Ką apie tai mano pasaulio lietuviai? Pašnekovė - Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.Kokios esminės Vėlinių tradicijos? Pasakoja VDU docentas, etnologas Arūnas Vaicekauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė