Podcasts about kiekvienoje

Kiekvienoje bendruomenėje yra iniciatyvių žmonių, jų netrūksta ir Alytaus mieste. Seniūnaitijos ir aktyvistai nepraleidžia galimybės pakeisti, pagerinti aplinką, kurioje žmonės gyvena. FM99 studijoje Panemunės seniūnaitijos seniūnaitė Irina Juškauskienė.

Apie aranžuočių ir transkripcijų meną „Audiologuose“ šnekėta daug ir įvairiais rakursais. Laidos autorius kompozitorius Giedrius Kuprevičius dalinasi savo patirtimi šioje srityje. Noras į kitą žanrą ar stilių perkėlti žinomus muzikos kūrinius yra sena ir patraukli praktika. Kiekvienoje epochoje vieni kompozitoriai aranžavo ar transkribavo kitų kompozitorių kūrinius arba jų motyvus. Vieni jiems sukūrė variacijas, tuo demonstruodami savo meistriškumą, kiti tiesiog vienus instrumentus pakeitė kitais, taip praplėsdami reikšmingo muzikos kūrinio interpretavimo lauką. O ir dar vienas momentas slypi aranžavimo ir transkribavimo procese – neabejotina studijų nauda. Juk ieškodamas naujų sprendimų kito rimto autoriaus kūriniui nejučiomis jį studijuoji. Visų šių aplinkybių genamas laidos autorius savo studijoje įrašė įvairių J. S. Bacho, W. A. Mozarto, E. Griego, J. Naujalio, J. Gruodžio ir kitų autorių kūrinių transkripcijas, kurios ir skamba šiuose „Audiologuose“.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Kūčių diena lietuvių tautoje laikoma viena gražiausių dvasinio susitelkimo ir šeimos vienybės šventė. Kiekvienoje šeimoje, nors laikomasi pagrindinių šventinių tradicijų, yra ir savitumų, juos lemia ir geografinė vietovė. Kuo ypatinga Kūčių šventė, jos papročiai, kokie atsiminimai ryškiausi iš vaikystės, ir kaip švenčiama dabartiniais laikais, pasakojo Kupiškio rajono Adomynės kaimo bendruomenė. Ved. Rūta Katkevičienė.

Kūčių diena lietuvių tautoje laikoma viena gražiausių dvasinio susitelkimo ir šeimos vienybės šventė. Kiekvienoje šeimoje, nors laikomasi pagrindinių šventinių tradicijų, yra ir savitumų, juos lemia ir geografinė vietovė. Kuo ypatinga Kūčių šventė, jos papročiai, kokie atsiminimai ryškiausi iš vaikystės, ir kaip švenčiama dabartiniais laikais, pasakojo Kupiškio rajono Adomynės kaimo bendruomenė. Ved. Rūta Katkevičienė.

„Boso valanda su S. Jovaišu”: Mantas Bartuška apie tai, ką rado pradėjęs vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“ ir kur vairuoja organizacijos traukinį Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška. M. Bartuška sako, jog dirbdamas valstybės įmonėje jaučiasi nešąs naudą valstybei ir džiaugiasi galėdamas tiesiogiai prisidėti prie pokyčių bei lūkesčių įgyvendinimo vienoje didžiausių valstybės valdomų įmonių mūsų šalyje. „Ir kaip piliečiui tai yra toks pasigerėjimas, kad tu gali padaryti kažką gero ne tik dėl savęs, kad užsidirbti atlyginimą, bet savo darbu gali prisidėti prie teigiamų pokyčių valstybėje“, – džiaugėsi M. Bartuška. Laidos vedėjui uždavus klausimą, kokią įmonę rado beveik prieš metus pradėjęs vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“, laidos svečias buvo atviras: „Kai bandau prisiminti, kokią įmonę radau tik atėjęs dirbti, man truputėli akys prisimerkia, atsiranda tamsa akyse. Tai – neaiškumas, šešėlis, daug abejonių ir klausimų. Šiai dienai jau yra prašviesėjimas akyse: mes turim naują komandą, gyvasties, aiškius prioritetus, kryptis. Žinoma, jie dar gryninasi, bet jau yra aišku, link ko mes judame“, – pasakojo šios laidos svečias. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

„Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – lektorius Kęstutis Vingilis. Jis veda mokymus organizacijų vystymo ir asmeninio efektyvumo temomis įvairioms Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėms. K. Vingilis įsitikinęs, kad įvairių organizacijų komandos santykiuose šiandien labai svarbus – autentiškumas. „Vieni jį suvokia labai klišiškai, o kiti, priešingai – labai giliai. Bet vienas iš autentiškumo aspektų – gebėjimas nesigėdinti to, kas esi. Priimti save tokį, koks esi. Kuklumas be apsimestinio drovumo, patoso“, – paaiškina laidos dalyvis ir sako, kad toks suvokimas jam atėjęs kelionių po skirtingas pasaulio vietas, į kurias K. Vingilis dažniausias leisdavosi vienas, metu. Savo vedamų mokymu metu K. Vingilis sako pastebiantis, kaip keičiasi jaunoji karta. Jai, anot pašnekovo, įtakos priemone tampa vadovas, kuris nebijo būti netobulas, galintis pripažinti savo baimes, trūkumus ir klaidas. „Ir taip formuojama visai kitokia organizacinė kultūra negu būdavo anksčiau. Nebėra tokia aukšta hierarchija. Jaunimas iš vadovų reikalauja savo pavyzdžiu įrodyti, kad jie turi autoritetą. Pasiekimai nebedaro tokio įspūdžio“, – pasakoja K. Vingilis. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas. Tarp psichoterapeuto pacientų yra ir vadovų, kurių darbas įtemptas, jie nuolat turi dirbti su kitais žmonėmis. „Vadovas visą laiką sėdi po prožektoriais – jį mato darbuotojai, kolegos, partneriai, konkurentai, taip pat ir šeima. Tai milžiniškas spaudimas. Jis visą laiką galvoja „kaip aš atrodau, ką apie mane pagalvos“. Kai toks žmogus ateina pas mane į psichoterapiją, reikia nukelti visas jo mintis nuo to „ką kiti apie mane pagalvos“ į tai „kas aš pats esu?“. Tai nėra lengva“, - atviravo psichoterapeutas. „Jeigu jis nesusimąstys, kas toks yra ir kam toks yra, labai greitai praras atramą į žemę abiem kojomis. Jis užsidės kaukę, pradės gyventi po ja ir vieną dieną jis sulūš“, - pasekmes aiškino R. Milašiūnas. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Skirmantas Mačiukas, degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ generalinis direktorius. Ką pardavinėja vieno didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje generalinis direktorius? „Aš pardavinėju strategijas, vizijas, idėjas, savo energiją, grįžtamąjį ryšį. Pardavinėju pokyčius, ypač mėgstu pardavinėti pokyčius. Mane draugai vadina gyvsidabriu, nes negaliu ramiai nustygti vietoje. Tai pokyčiai yra tai, dėl ko aš gyvenu. Tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime“, – tikino pašnekovas. Pokyčiais gyvenantis S. Mačiukas papasakojo ir apie vieną didesnių pastarųjų metų verslo pokyčių - „Statoil“ prekės ženklo pasikeitimą į „Circle K“. „Tai ne vien prekės ženklo pasikeitimas. Viskas prasidėjo, kai mus nupirko. Kai mus nupirko, jau žinojome, kad tas pokytis ateis po ketverių metų. Kai tu žinai, pradedi tam ruoštis, pradedi galvoti, kaip parduoti. Tu galvoji ne vienas – galvoja ir savininkai, ir mano vadovai. Planas jau buvo sugalvotas prieš trejus metus,“ – apie įmonės pertvarką pasakojo pašnekovas. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. 2017 m. birželio 9 d. vykusiuose „Adrenalino“ apdovanojimuose A. Kazlauskienė buvo paskelbta geriausia šių metų rinkodaros vadove. „Aš manau, kad jeigu tu esi joks, jeigu tu apskritai nenori būti geras, tai ką tu veiki. Aš esu apie atsidavimą savo darbui, apie atsidavimą bet kokiai savo rolei, kurioje esi. Tu turi būti geras ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, pagarbos jiems. Jeigu būdamas kažkokios komandos dalis esi blogas, tai būdamas joje esi nieko vertas, tu ją silpnini“,– laidos vedėjo paklausta, ką reiškia būti geriausia savo srityje, atsakė pašnekovė. A. Kazlauskienė įsitikinusi, kad pasiekti geriausio rinkodaros vadovo įvertinimo jai pavyko dėl puikios profesionalų komandos: tiek kažkada dirbusių „Lietuvos draudimo“ rinkodaroje, tiek dabar dirbančių rinkodaros profesionalų. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Mindaugas Meškauskas – televizijos režisierius, fotografas. M. Meškauskas kuria tokius projektus kaip „X Faktorius“, „Lietuvos talentai“, įvairius kitus muzikinius šou. Taip pat režisuoja dokumentinius filmus. „Manęs dažnai klausia, ką daro režisierius. Daug kam atrodo, kad tik rėkia ant kitų. Kažkas man sakė „aš mačiau, kaip rėkei, čia ir yra režisūra?“. Ne, aš už kiekvieną aprėktą žmogų save labai plaku. Bet iš tiesų režisieriaus darbas yra sustatyti komandos darbą taip, kad viskas veiktų taip, jog būtų įgyvendinta kažkokia vizija. Tu turi kažkokią viziją, ja pasidalini su operatoriais, žurnalistais, montuotojais ir tempi visus taip, kad ta vizija būtų įgyvendinta“, - apie savo darbą aiškino pašnekovas. Ar režisierius yra vadovas? Iš dalies taip, tačiau jis vadovauja ne žmonėms, o kūrybos procesui, įsitikinęs M. Meškauskas: „Vadinti režisierių vadovu nėra visiškai tikslu. Aš vadovauju komandos kūrybiniam procesui, bet pačiai komandai vadovauja prodiuseriai, kiti vadovai.“ Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Pranas Japertas, chemikas, kompiuterinės ir programinės įrangos įmonės „Gasefi“ vadovas. Sauliaus Jovaišas pristatydamas savo svečią sakė, kad jis įdomus tuo, kad šį tą savo gyvenime pakeitė. „Aš esu buvęs mokslininkas. Tada tapau vadovu. O dabar esu startup'eris“, - suintrigavo pašnekovas. P. Japertas buvo tarptautinės kompanijos Vilniaus padalinio vadovas. Moderiniųjų technologijų įmonė kūrė programinę įrangą farmacijos kompanijoms. „Mes kūrėme programinę įrangą, skirtą pagerinti, pagreitinti, patobulinti vaistinių medžiagų kūrimą. Aš ten patekau, kai daktaras Alanas Petrauskas atėjo į universitetą ir ieškojo chemikų, kurie nenorėjo laboratorijoje trintis. O kadangi mano abi rankos kairios, tai aš buvau tinkama medžiaga tam startuoliui“, - juokdamasis prisimena pašnekovas. Pradėję kaip startuoliai po 7-8-erių metų prisijungė prie didesnės kompanijos. Šis susijungimas vyko prieš pat krizę, tačiau pašnekovas sako, kad jis finansiškai nuo to nenukentėjo: „Mano alga padidėjo 50 procentų. Tai finansiškai buvo visiškai puiku. Taip pat buvo daug kelionių, jų dabar dar pasiilgstu. Į JAV, Japoniją keliaudavau kas mėnesį ar du“, - darbą didelėje kompanijoje prisimena P. Japertas. „Ir o to kažkas atsitinka, kad tu tiesiog pasuki savo karjeros ir materialinės gerovės vairą kita kryptimi. Kaip, kodėl?“, - klausė S. Jovaišas. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Laida apie gyvūnijos atvaizdus muzikoje.Pavasario dangus pilnas čiulbėjimų, miškuose įvairiausiai balsais ūkaudami ir baubdami bunda gyvūnai. Laidoje prisiminsime muzikos kūrinius, kuriuos inspiravo žvėrys, paukščiai, vabzdžiai. Kiekvienoje epochoje rasime savaip interpretuojamų gyvosios gamtos paveikslų – vienaip gegutės ar vapsvos skleidžiamus garsus išgirdo ir perteikė baroko, kitaip – neoklasikinio stiliaus kompozitoriai. Laidos turinys sudėtas taip, kad bus galima ir pačiam nuspėti kūrinio pavadinimą, autorių. Pabaigoje klausytojus panardinsime po vandeniu – ir ten slepiasi nuostabi garsų įvairovė...

Laida apie gyvūnijos atvaizdus muzikoje.Pavasario dangus pilnas čiulbėjimų, miškuose įvairiausiai balsais ūkaudami ir baubdami bunda gyvūnai. Laidoje prisiminsime muzikos kūrinius, kuriuos inspiravo žvėrys, paukščiai, vabzdžiai. Kiekvienoje epochoje rasime savaip interpretuojamų gyvosios gamtos paveikslų – vienaip gegutės ar vapsvos skleidžiamus garsus išgirdo ir perteikė baroko, kitaip – neoklasikinio stiliaus kompozitoriai. Laidos turinys sudėtas taip, kad bus galima ir pačiam nuspėti kūrinio pavadinimą, autorių. Pabaigoje klausytojus panardinsime po vandeniu – ir ten slepiasi nuostabi garsų įvairovė...

„Nesutapo charakteriai“, – skundžiasi besiskiriantys. „Jis/ji visai niekam tikęs“! – bamba ji ar jis. Kaip nutinka, kad tai, kas pradžioje vienas kitame žavėjo ir traukė, po kurio laiko virsta tarpusavio pragaro priežastimi? Kodėl mums taip sunku priimti kitokį žmogų? Kodėl norime, kad jis mąstytų, jaustų ir elgtųsi kaip mes?Žmonių tarpusavio santykiai – tai kelias per viršukalnes ir bedugnes. Jį įveikia tik tie, kurie pasirengę ir nuolat savo parengtį gerina. Tai tie žmonės, kuriems kelionė kartu yra svarbesnė už galutinį kelionės tašką. Kiekvienoje tikroje kelionėje svarbu gebėti derintis prie kito asmens, neprarandant savosios tapatybės. Kaip to pasiekti?

„Nesutapo charakteriai“, – skundžiasi besiskiriantys. „Jis/ji visai niekam tikęs“! – bamba ji ar jis. Kaip nutinka, kad tai, kas pradžioje vienas kitame žavėjo ir traukė, po kurio laiko virsta tarpusavio pragaro priežastimi? Kodėl mums taip sunku priimti kitokį žmogų? Kodėl norime, kad jis mąstytų, jaustų ir elgtųsi kaip mes?Žmonių tarpusavio santykiai – tai kelias per viršukalnes ir bedugnes. Jį įveikia tik tie, kurie pasirengę ir nuolat savo parengtį gerina. Tai tie žmonės, kuriems kelionė kartu yra svarbesnė už galutinį kelionės tašką. Kiekvienoje tikroje kelionėje svarbu gebėti derintis prie kito asmens, neprarandant savosios tapatybės. Kaip to pasiekti?