Podcasts about aurelija

Radijo spektaklis „Ką aš jaučiu“. Režisierė Aurelija Čeredejevaitė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.Vaidina: Dalia Storyk, Saulė Degutytė, Aurelija Čeredejevaitė, Alma Grybauskaitė, Remigijus Bučius, Edita Zyzaitė. 2003 m.

Welcome to this month's episode of the P4A Let's Talk Rare podcast by Partners4Acess. Today, Georgie and Owen are joined by their colleagues Aurelija Luko, the CFO, and Darren Callanan, the Global Digital Lead at Partners4Access. Join them as they discuss the recent job cuts in the pharma and biotech industry and the reasons behind them. Aurelia explains that redundancies are not limited to the pharma industry and are influenced by factors like mergers, expiring patents, and macroeconomic instability. Darren adds that high drug development costs and pricing pressures also contribute to layoffs. However, he suggests that companies can use digital tools to enhance efficiency and innovation to address industry challenges. They also discuss a digital launch platform and a social listening tool created by Partners4Access.  Aurelia highlights that companies are looking to increase shareholder value and reduce costs. Darren adds that thanks to the high cost of drug development and downward pressure on prices, companies are forced to narrow their focus and compete in the same space, leading to layoffs.   The conversation then shifts to discuss the digital launch platform created by Partners for Access. Darren explains that the platform streamlines the access and utilization of launch materials, ensuring that affiliates have access to the most up-to-date and compliant versions. This helps overcome the challenge of inconsistent distribution and saves time for the teams.  Darren also mentions another tool called RarePulse, a social listening platform. This tool collects and analyzes data from social media and other sources to provide insights on key opinion leaders, unmet patient needs, and other relevant topics. He emphasizes that social media listening allows for a broader understanding of patient experiences and can help shape primary research and launch strategies. Aurelija Luko Bio: Aurelija's work at P4A includes overseeing all accounting activities, from managing financial risk to setting budgets. Also, to ensure smooth day-to-day finance operations within the business.​ Aurelija is a Chartered Accountant with 10+ years of experience; she holds an MSc in Financial Economics from the University of Exeter and a BSc in the same field. ​ ​Before P4A, she worked for small start-ups and big listed companies in healthcare, consulting, and property industries. She is a problem solver who can adapt well to new situations and review and improve the internal controls within the organization. Darren Callanan Bio: Darren Callanan is the Global Digital Lead at Partners4Access. He works in a specialist consultancy team to develop digital solutions addressing healthcare delivery barriers. Darren holds a master's degree in Biotechnology and Business Management from the University of Warwick and an honors degree in Physiology from the National University of Ireland, Galway. His expertise includes strong communication and interpersonal skills, supported by a robust scientific background across various therapeutic areas. Previously, he worked at S3 Connected Health. Episode Resources: Aurelija Luko on LinkedIn Darren Callanan on LinkedIn Owen Bryant on LinkedIn Georgina Rack on LinkedIn Partners4Access Website  P4A Let's Talk Rare podcast on Apple Podcasts

Lietuvių kurta skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką ir Dubliną bei tapo dideliu traukos centru. Tiesa, dėl netinkamo elgesio šiuo metu ji neprieinama. Kaip mokslininkai kūrė šią technologiją?Būdama 31 metų, palikusi įsibėgėjančią karjerą ir mėgstamas veiklas, knygos autorė Raminta Bekešiūtė išėjo atiduoti duoklės Tėvynei. Devynis mėnesius kaip savanorė atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Savo džiaugsmus ir nuoskaudas, patirtis ir baimes sudėjo į dienoraštį, o vėliau ir į knygą.Kokius namų darbus reikia padaryti prieš atostogas ir kodėl verta skaityti kelionių sutartis?Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų – tokį kelią nuėjo Aurelija ir Tomas Varnai. Jism pradėjus auginti gurmaniškus grybus, kilo sunkumų juos parduodant. Šeima rado sprendimą – ėmėsi funkcinių grybų maisto papildų gamybos. Tikisi, kad jais sudomins ir kitų šalių pirkėjus.

Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų iš grybų gamybos. Atidarė ir laboratoriją, kurioje ketina moksliniais tyrimais pagrįsti sukurtų papildų veiksmingumą ir juos patentuoti.Žemės ūkio ministerija paskelbė naują apsauginių juostų palikimo ir priežiūros reikalavimų aprašą, kuriame aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais - visai nebūtina.„Užsienio naujienos“ - Ispanijos vynuogių augintojų rūpesčiai lietuvio ūkininko akimis. Apie kantrius, atsidavusius darbui ir kuklius Malagos regiono vynuogių augintojus pasakoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.Ved. Kristina Toleikienė

„Aurarey" slapyvardžiu prisistatanti Aurelija Plioplytė įžengė į Opus'o grojaraščius ir klausytojų širdis tik šių metų pradžioje, tačiau jos muzikinis bagažas – daugiau nei du dešimtmečiai. Nuo penkerių metų Aurelija groja fleita ir pianinu. Nenustygstanti kūrėja gana greitai atrado klasikinį džiazą ir skirtingų stilių dermę, su kurių asmenine interpretacija susipažinti galima klausant jos debiutinio minialbumo „Recipe For Disaster".Anot jos, nors skausmas yra toksiškas, visgi kūrybinis minalbumo procesas buvo pozityvus buvusių patyrimų rezultatas.Pilnas pozityvumo ir šypsenų buvo ir pirmasis „Aurarey" apsilankymas LRT Opus studijoje!Kalbino Rimvydas Černiauskas

Vilniaus arkivyskupijoje pradeda veikti patyrusiųjų seksualinę prievartą Bažnyčioje išklausymo tarnystė. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad kviečiami kreiptis ir ne tik patyrę seksualinę prievartą, bet ir jų šeimos nariai, kiti asmenys, turintys žinių apie prievartą prieš vaikus bažnytinėje aplinkoje.Kelininkai perspėja, kad eismo sąlygas sunkina plikledis. Labai sudėtinga padėtis Vilniuje. Sostinės valdžia ragina gyventojus atsisakyti nebūtinų kelionių. Laikytis atsargumo pataria ir gydytojai, kurie sako, kad patyrusių traumas eilės padidėjo dvigubai.Prasideda dvi dienas truksiantis Tarptautinio teisingumo teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjami Izraeliui metami kaltinimai genocidu. Bylą Izraeliui iškėlė Pietų Afrikos Respublika.Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad kovidas mutuoja, ir išlieka didele grėsme. Vien gruodį užregistruota beveik 10 tūkstančių mirčių nuo šios infekcijos pasaulyje. Kaip LRT radijui sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, nors Lietuvoje didelės bėdos kol kas nėra, vis dėlto silpnesnės sveikatos žmonėms ji pataria pasiskiepyti. Anot profesorės, pasaulyje daugėjant duomenų apie ilgalaikes pasekmes persirgus kovidu, aiškėja, kad poveikis yra gana individualus.Klaipėdoje pristatyta atkurta VSAT pakrančių rinktinė.Ved. Paulius Šironas

Dirbtinis intelektas tampa vis dažniau tampa mūsų kasdienybės dalimi, tačiau tik tinkamas jo naudojimas gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, rinkodaroje neteisingai suformuluotas klausimas gali lemti nesėkmę. Apie dirbtinio intelekto naudojimą rinkodaroje pokslbis su LRT radijo mokslo rubrikoje su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, rinkodaros agentūros „Startupbrand DNR“ įkūrėja Aurelija Šilinskaitė.Vis daugiau darbdavių stebi savo darbuotojus, panaudodami naujausias technologijas. Pasaulį sukausčiusi pandemija pakeitė ne tik požiūrį į sveikatą, bet pastebimai pakeitė ir darbo kultūrą. Pandemijos metu itin išaugo susidomėjimas darbuotojų stebėjimo būdais ir įranga. Tiesa, įmonių tikslai, dėl kurių tokios priemonės naudojamos, labai skiriasi.Tvarkant į archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Kokiais būdais ir kokiose netikėčiausiose vietose rasti dokumentai pasiekia Lietuvos archyvus?Kaip sukurti aktyvią vietos bendruomenę? Vilniaus Naujamiesčio bendruomenės turbūt galėtų būti pavyzdys, kurios ne tik nuolat buriasi įvairiems renginiams, bet ir rengia parodas miestiečiams apie rajono istoriją.

„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė.Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės.„Mes esam čia tik akimirką – aš tikiu, kad gamta išliks, čia bus tik viena iš krizių. Viskas galiausiai atsistatys ir klestės. Štai grybai išgyveno visas katastrofas ir suklestėjo. Klausimas tik – kaip mes norime gyventi šioj žemėj su tais ištekliais kurie mums liko“, – LRT RADIJUI pasakoja pašnekovė.Susitikusios seniausiame Vilniaus miške Vingio parke po lietaus su Aurelija leidžiamės nuošalesniais takeliais ir ieškodamos grybų kalbamės apie dėmesingą buvimą gamtoje, apie žmones traukiančią grybų įvairovę ir apie tai kodėl ji savo edukacijų dalyviams sako, kad gamtoje nėra mirties.Autorė Vaida PilibaitytėAurelijos Plūkės nuotraukoje – Lipnusis tampriagrybis (Calocera viscosa)

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Florentem“ ir „Kunstkamera“, kuriose eksponuojami gėlių natiurmortai ir herbariumai, istorinės ir šiuolaikinės kasdienybės, raitų amazonių paveikslai ir atkurtas buduaras. Parodoje atskleidžiama, kaip keitėsi žmogaus ir gamtos santykis bėgant amžiams ir kokį vaidmenį skirtingi augaliniai motyvai atliko tyrinėjant pasaulį ir ieškant kūrybinio įkvėpimo.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.nuotr. Jan de Heem „Natiurmortas su gėlėmis“, Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija (fragmentas)

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta pandemija, o vasario 24 d. buvo minimi metai nuo karo pradžios. Kokių panašumų yra tarp šių dviejų globalių procesų?Prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, karo naratyvai arba įvairios melagienos bei kitos idėjos plinta pagal panašius dėsnius, kaip plinta ir virusai, sukeldami lokalius arba globalius procesus, kurie galų gale baigiasi, įgyjant kažką panašaus į kolektyvinį imunitetą. Idėjos yra užkrečiamos, o jų plitimo dinamika primena epidemijų ar pandemijų dinamiką ir tik istorinė patirtis padeda susiformuoti atsparumui, t. y. veikia kaip persirgimas arba vakcina.Ved. Darius Matas

Pasaulis nerimauja dėl naujos koronaviruso padermės XBB 1.5, kuri, kaip aiškėja, yra daug užkrečiamesnė už šiuo metu Europoje vyraujančias kitas omikron atmainos padermes. Akivaizdžiausias pavyzdys – JAV, kur naujoji atmaina pradeda dominuoti. Gruodžio pabaigoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, užsikrėtimai XBB 1.5 potipiu sudarė daugiau nei 40 proc. naujų COVID-19 ligos atvejų, o Amerikos šiaurės rytuose – net 75 proc. Kas šiandien yra žinoma apie šią naują koronaviruso atmainą ir kokia tikimybė, kad ji netrukus išplis ir Lietuvoje? Ar naujos padermės akivaizdoje Lietuvai kelia pavojų keliautojai iš neseniai sienas atvėrusios ir COVID-19 krečiamos Kinijos? Kokių priemonių imasi mūsų valstybė ir kokios rekomendacijos aktualios mūsų šalies gyventojams?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene bei Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.Kita laidos tema – maudynės eketėje žiemą. Pirmą naujųjų metų dieną šimtai tokių aistruolių tradiciškai nėrė į eketę. Iš socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų matyti, kad maudynėmis eketėje mėgaujasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vien Vilniaus eketės mėgėjų grupėje užsiregistravę apie 3 tūkstančiai tokių aistruolių, Kaune – apie 1 tūkstantį. Jei pavydžiai stebite tokias maudynes ir svajojate į eketę kada nors panirti ir patys – reikėtų žinoti, kaip teisingai tam pasiruošti. Pokalbis su „Sporto klinikos“ kineziterapeutu Ignu Želniu.Ved. Laura Adomavičienė

Apie savanorystę, jos prasmę ir svarbą, artėjantį Dzūkijos savanorystės festivalį FM99 studijoje pasakojo savanorės Aistė Kaminskaitė, Aurelija Žvaliauskaitė ir Kristina Daugelevičienė. Dzūkijos savanorystės festivalis vyks kino teatre "Dainava" gruodžio 5 d. 15 val.

Šiandien sukanka devyni mėnesiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Pasak karybos ekspertų, Vakarams toliau remiant Kyjivą, o ukrainiečių kariuomenei atsikovojant okupuotas teritorijas, Rusija šiame karo etape renkasi sekinančio šantažo strategiją. Rusija vakar Ukrainoje vėl surengė plataus masto raketų ataką. Per ataką taikysi į kritinę energetinę infrastruktūrą, Kyjive ir kituose Ukrainose miestuose - bei dalyje Moldovos - buvo dingusi elektra.Kaip po raketų atakų ir eletros nutraukimo laikosi Lvivas? Apie tai pokalbis su ten gyvenančia lietuve.Seimas uždraudė prekybininkams nuo 2023 metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius – jie turės būti apmokestinti, išskyrus skirtus pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.Kinijoje fiksuojami nauji koronaviruso rekordai. Nulinę kovido politiką taikančioje šalyje, trečiadienį registruota daugiau kaip 31 tūkstantis naujų atvejų. Nepaisant taikomų griežtų priemonių, sergamumo statistika Kinijoje pastarąją savaitę auga kasdien. Tuo metu Lietuvoje ir kone visame pasaulyje juntamas atsipalaidavimas. Pokalbis su VU prof. Aurelija Žvirbliene.Jungtinėse Valstijose viena didžiausių Padėkos dienos temų šiemet - maisto kainų infliacija, rekordiškai pabrangus net kalakutams, kurių Amerikoje šiai šventei paskerdžiama dešimtys milijonų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Aurelija Jankauskiene is Wellbeing intuitive, energy practitioner, certified Emotion Code®️ & Body Code™️ practitioner, living in Vietnam and helping people internationally to release their emotional baggage and overcome limiting beliefs, in order to find peace, freedom and inspiration. Topics ⁃ How to tune into your intuition as a skill; and how to master it ⁃ How to identify, understand and release emotional baggage stored in the subconscious mind and cure energy imbalances ⁃ The power of her work, how she's seen her healing journey progress over time and how it can impact others ⁃ How muscle testing can be used to access our subconscious minds ⁃ How to deal with sceptics and acknowledging the energy of which skepticism comes from ⁃ What keeps Aurelija going with her work and why her passion is so fierce ⁃ The gift of sensitivity and being able to process our emotions ⁃ Cultivating our emotional hygiene If you enjoyed this conversation, you can find out more about ComebaCK at @thecomebackwithck on Instagram.

Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės Nataljos Fatkulinos, sekoskaitos tyrimų atliekama mažai, o gyventojai nėra įpareigoti pranešti šeimos gydytojams apie teigiamus greitųjų testų rezultatus, todėl pasakyti, kiek yra nešiotojų, yra sudėtinga. Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, rudenį infekuotųjų skaičius pašoks, nes žmonės grįš į uždaras patalpas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas siūlo medicinos priežiūros įstaigose dėvėti kaukes. Pasak jo, vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, todėl turintiems įvairių ligų siūlo dėl skiepų pasitarti su šeimos gydytoju. VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė rekomenduoja lukterėti naujesnių vakcinų, kurios pritaikytos omikron variantui.Ved. Audrius Lelkaitis

Per pastarąjį mėnesį Covid-19 atvejų Europoje padaugėjo tris kartus. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad šią vasarą tikimasi didelio ligos plitimo. PSO teigimu, didelę grėsmę kelia ir beždžionių raupai, nerimaujama dėl paslaptingo vaikų hepatito. Tuo pačiu Lietuvoje plinta prieš skiepus nukreiptos teorijos, o skiepijimosi mastai mažėja.Ar Lietuvai gresia naujas ligų protrūkis?Laidoje dalyvauja premjerės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius ir buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.Ved. Jurga Tvaskienė

Rizikos grupei priklausantys žmonės pradėti skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo kovido doze. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų gyventojų vakcinaciją planuojama pradėti artėjant rudeniui. VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pasakojo, kiek trimis dozėmis pasiskiepijusių asmenų atsparumas yra išsikvėpęs.Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuva svarsto įsigyti turkų gamybos „Bayraktar“ kovinių dronų.Specialistai sako, kad nerimą kelia kelia rūkančiųjų elektronines cigaretes skaičiai, ypač tarp vis jaunesnių paauglių. Naujausios tendencijos apžvelgtos minint Pasaulinę dieną be tabako.Žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau informacijos apie prekybą vairuotojo pažymėjimais.Lietuvos paštas ir OmnivaLT įspėja gyventojus dėl jų vardais prisidengusių sukčių, kurie siunčia netikras nuorodas ir bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis.Ved. Paulius Šironas

Lietuvoje COVID-19 sparčiai ritasi žemyn ir po pora tūkstančių naujų užsikrėtimų kasdien nieko nebestebina. Nors tema atrodo šiandien nebeaktuali, visgi nerimą pagrįstai kelia užsienio šalių duomenys. Pavyzdžiui, Izraelio patirtis rodo, kad dabar turimų COVID-19 vakcinų ketvirtos dozės sukuriama apsauga labai greitai išblėsta. Jungtinėje Karalystėje juntamas nerimas dėl augančio pakartotinių užsikrėtimų skaičiaus. Pagrįstai kyla klausimas – ar omikron akivaizdoje dabar naudojamos COVID-19 vakcinos tampa nebeveiksmingos? Ko tikėtis, jeigu nauja koronaviruso atmaina mus vėl pasieks viduryje vasaros? Ar pasauliui reikia naujų, konkrečiai prieš omikron variantą nukreiptų vakcinų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.Kita laidos tema – paauglystės skausmai. Auginantys mokyklinio amžiaus vaikus tėvai tikrai yra susidūrę su situacija, kai vakare vaikui staiga suskausta kojų raumenis. Skausmas užklumpa staiga ir jis būna toks veriantis, kad vaikas kojos pajudinti negali. Paprastai mes patys paauglystėje išgyvenę kojų skausmus vaikus raminame – viskas gerai, organizmas auga, raumenys tempiasi, taip turi būti, o skausmas netrukus praeis. Bet ar tikrai viskas yra normalu? Kada į vakarinius ar naktį pasireiškiančius kojų skausmus reikėtų atkreipti dėmesį ir net pasirodyti gydytojui? Kokias kitas ligas šie skausmai gali pranašauti? Galiausiai, net jei tai iš tiesų tėra tik augimo skausmas, ko reikėtų griebtis, kad vaikui greičiau atlėgtų. Pokalbis su VUL Santaros klinikų vaikų gydytoju ortopedu-traumatologu Virgilijumi Urbanavičiumi.Ved. Laura Adomavičienė

Aurelija Čeredejevaitė. „Ką aš jaučiu“. Režisierė Aurelija Čeredejevaitė. Vaidina Dalia Storyk, Saulė Degutytė, Aurelija Čeredejevaitė, Alma Grybauskaitė, Remigijus Bučius, Edita Zyzaitė. 2003 m.

„Įsivaizduokite, kaip galėtų atrodyti pasaulis, jei kiekvienas pirmiausia pasirūpintų savo uodega. Skirkite dėmesį tam, kas jus augina, kelia šypseną ir virpulį. Būsite šokiruotos, kiek durų jums atsidarys vien dėl to, kad esate laimingos,“ - tai šios radijo laidos viešnios žodžiai. Kiekvieną dieną šimtus žmonių ji kviečia daryti tai, ką mokame vos gimę, bet augdami pamirštame: mylėti save, džiaugtis savo kūnu, priimti jį tokį, koks yra, juo žavėtis ir būti jam dėkingam. „Laimės dietoje“ Aurelija Ivanauskaite ir jos 10 būdų susidraugauti su savo kūnu.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Nepaisant sparčiai plintančios omikron atmainos, Belgijos valdžia šiemet nedraudžia gyventojams rinktis kalėdinėse mugėse, nors jų šalyje kur kas mažiau nei prieš pandemiją.Tačiau ir į tas, kurios vyksta, patekti gali ne visi norintieji, kiekvienas lankytojas turi pateikti galiojantį COVID pažymėjimą. Kalėdų mugėje Briuselyje lankėsi LRT reporterė Justina Ilkevičiūtė.Portalo LRT. Lt žurnalistė Jurga Bakaitė, kartu su grupe užsienio žurnalistų, keliauja po Kijevą ir Donetcko regioną, kur lanko karo sugriautas vietas, vietos bendruomenes, kalbasi su valdžios atstovais ir gyventojais, kaip šita Ukrainos dalis keitėsi nuo karo pradžios ir kokios nuotaikos dabar, augant naujo konflikto grėsmei.Pandemijos įveikimo prognozės. PSO vadovas sako, kad ją įveikti turime jau kitais, 2022 metais. O ką mano Lietuvos mokslininkai? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Transperency International pristato didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo vertinimo rezultatus. TILS Programų vadovė Ieva Dunčikaitė.Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis.Sporto naujienos. Marius AndrijauskasJordanijos sostinė Amanas - namai šimtams tūkstančių pabėgėlių, daugiausia iš tokių šalių kaip Sirija ar Irakas. Čia persipina daugybė skirtingų likimų, visus žmones jungia siekis gyventi saugiai, užsigydyti praeities žaizdas. Tačiau situacija Jordanijos sostinėje pabėgėliams nėra palanki - sudėtinga susirasti darbą, daug pabėgėlių gyvena skurde, švietimas mokyklose prastas. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kviečia pažinti šiuos žmones ir išgirsti jų istorijas.Savaitės komentaras. Autorius – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

Susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų, pasiruošę trauktis, premjerė dar nėra dėl jų priėmusi sprendimo.„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad pati įmonė negali priimti sprendimo nevežti „Belaruskalij“ trašų, jo manymu dėl to reikėtų priimti atskirą įstatymų, o apie gautus avansinius mokėjimus jis teigia informavęs ir susisiekimo, ir užsienio ministerijas.Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia premjerei pasakęs, kad yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę, kad nepavyko įgyvendinti JAV sankcijų „Belaruskalij“. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis irgi pasiruošęs atsistatydinti ir laukia premjerės sprendimo.Seimo opozicija reikalauja Vyriausybės prisiimti atsakomybę dėl šios situacijos. Parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.Jngtinių Valstijų prezidento Džo Bideno iniciatyva šiandien/šiuo metu vyksta Pasaulio demokratijos viršūnių susitikimas. Į jį pakviesta per šimtą pasaulio lyderių, kurie aptaria demokratijos stiprinimo klausimus. Vis dėlto kvietimus į šį viršūnių susitikimą gavo ne visi, tarp jų ir Kinija su Rusija. Jos kaltina Vašingtoną dvejopais standartais.Po susitikimo prezidentas Baidenas taip pat kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu bei NATO sąjungininkais dėl įtampos Ukrainoje. Per trečiadienį vykusias derybas su Vladimiru Putinu jis įspėjo, kad Rusija susilauks griežto atsako, jei vykdys karinę agresiją prieš Ukrainą. Vis dėlto vakar jis pabrėžė, kad karių į Ukrainą invazijos atveju nesiųs. Ekspertai pabrėžia, kad šią Baideno laikyseną reikia vertinti atsargiai - tai jau gali būti pirmosios Baltųjų Rūmų nuolaidos Kremliui siekiant numalšinti įtampą.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė sako, kad pasirodę duomenys, kad omikron atmaina smarkiai sumažina vakcinų išprovokuotų antikūnų poveikį, neturėtų gąsdinti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tūkstančiai lietuvių naudojasi gręžiniais tam, kad gautų vandens ten, kur nepasiekia miesto tinklai. Tačiau greitai keisis jų naudojimo tvarka, Seimas pritarė naujam įstatymui. Pokyčiai sukėlė dalies gyventojų nerimą, pradėtos platinti žinutės, neva valstybė nusavins gyventojų įrenginius, už vandenį teks mokėti. Kaip yra iš tiesų, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kodėl svarbu stebėti antikūnų kiekį organizme? Pokalbis.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė,Endemik klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.Gatvės apklausa. Edita Vitė.Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto. Gruodžio mėnesį Kauno klinikų Antrajame COVID-19 skyriuje prasidės mokslinis ir klinikinis COVID-19 ligai gydyti 30 ligoninės pacientų. Projekto „COVend“ vadovė Kauno klinikose, gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė -Juškevičienė,Užsienio naujienų apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Kaip vyksta pasienio tvoros statybos: kiek ir kokios tvoros nutiesta, kokie darbai bus vykdomi žiemą, kokią tarptautinę paramą gauna Lietuva iš ES ir atskirų šalių. Pokalbis su vidaus reikalų viceministru Vitalijum Dmitrijevu.Lietuvos Raudonojo kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Irma Janauskaitė. Liko geras mėnuo ir visiems, kas stato ir remontuoja reikės turėti valstybės išduodamą statybininko kortelę. Bet dar ne viskas aišku, kaip tai vyks. Išsamiau - Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritaria alkoholio kontrolės liberalizavimui, kuriuo būtų ilginamas alkoholio prekybos laikas sekmadieniais, o silpnesnius alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti nuo 18 metų. Įstatymų projektai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Seimo narys, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo narys, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasŠiandien Kauno IX forto muziejuje rengiama Holokausto aukų pagerbimo ceremonija bei diskusija Holokausto atminties klausimais. Vakare Valdovų rūmuose rengiamas atminties vakaras, kuriame planuoja dalyvauti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Išsamiau Kauno IX forto muziejaus vadovas Marius Pečiulis.1941-ųjų metų lapkričio 25 ir 28 dienomis nacistai ir jų vietiniai padėjėjai Kauno IX forte nužudė apie penkis tūkstančius žydų, atvežtų iš Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Vienos ir Vroclavo. Iš viso Kauno devintajame forte buvo nužudyta apie 50 tūkstančių Lietuvos ir užsienio žydų. Šiais metais minimas Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osios metinės.Ved. Rūta Kupetytė

Revakcinacija įsibėgėja, tačiau daugybė žmonių nežino, kurią iš trijų vakcinų pasirinkti. Kaip apsispręsti, pataria Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.Tyrimas rodo, kad, kurdami savo slaptažodžius, Lietuvos gyventojai labai dažnai naudoja skaičių seką 123456, vardus ir įžeidžiančius žodžius. Kokie slaptažodžiai vyrauja ir kiek jie saugūs?Specialistai kartoja, kad fizinis aktyvumas šiandien kaip niekada svarbus. Kaip save motyvuoti bent kažkiek sportuoti? Pokalbis su Lietuvos sporto universiteto profesore Brigita Miežiene.Pažintis su LRT kolega – portalo LRT.lt sporto redaktoriumi, buvusiu profesionaliu biatlonininku Roku Suslavičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Nors mokslininkai įsitikinę – pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau šio viruso visiškai išnaikinti nepavyks.Kokie koronaviruso, o kartu ir pandemijos vystymosi scenarijai mūsų laukia, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro virusologė prof. Aurelija Žvirblienė.Ved. Sigita Vegytė

Šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija esantys miestai sulaukia vis mažiau latvių, kurie buvo pamėgę mūsų šalyje apsipirkti. Turistų iš Latvijos sako pasigedusios ir Šiaulių kultūros įstaigos, muziejai. Daugiau pasakoja Aina Mizgirdė.Lietuvoje pasiruošta ir netrukus turėtų prasidėti gyventojų vakcinacija trečia vakcina. Ką svarbu žinoti pasiskiepijusiems, nepasiskiepijusiems bei laukiantiems revakcinacijos? Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, mūsų bendradarbė Izraelyje Živilė Avital Juonytė.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Rudens spūstys miestuose. Ar įmanoma civilizuotai jas spręsti. Mūsų bendradarbiai, vykstantys į darbą Liepa Želnienė, Asta Martišiūtė, mūsų korespondentas Klaipėdoje Paulius Selezniovaa. Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo saugumo skyriaus viršininkė Laura Salokaitė.Kibernetiniai įsilaužėliai gali nusitaikyti ne tik į privačius duomenis, bet ir valstybines įmones. Lietuvoje jau pasitaikė atvejų, kai verslas mokėjo išpirkas įsilaužėliams, kurie užrakino sistemas. Panašiai vyksta visame pasaulyje, sako kibernetinio saugumo ekspertas, "Ignitis grupės" Verslo atsparumo tarnybos vadovas Edvinas Kerza. Su juo vadovų konferencijoje EBIT praėjusią savaitę kalbėjo kolega Marius Jokūbaitis.Studijoje: Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas 8698 42695Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip kitos šalys mažina automobilių keliamą taršą. Bene aukščiausi automobilių registracijos mokesčiai taikomi Danijoje, tačiau registruojant elektra varomus automobilius taikomos lengvatos. Kiek pasiteisina tokia priemonė - domisi Rūta Nikitinaitė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reiškia paramą šią savaitę įvestai neteisėtų migrantų apgręžimo politikai, nors įžvelgia rizikų dėl tokios praktikos atitikimo tarptautinei teisei.Po daugybės reakcijų sulaukusios Jūros šventės Klaipėdoje rengiamas džiazo festivalis, NVSC įspėja – tokie renginiai vykti negali.Vyriausybei svarstant, kad galimybių pasą turėtų gauti ir atlikusieji antikūnų testą, imunologė Aurelija Žvirblienė sako, kad dalis žmonių turi susiformavusį imunitetą, nors apie tai nežino.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Dėl vangių vakcinacijos tempų Prezidentas kaltina Sveikatos apsaugos ministerija ir ragina ją imtis veiksmų. Tuo metu Lietuvoje vėl pradėjo augti susirgimų skaičius, todėl kai kurie ekspertai jau regi atsiritančią ketvirtąją susirgimų bangą, kuri gali būti greitesnė nei skiepijimas.Kam iš tiesų tenka atsakomybė už vangią vakcinaciją ir kokį rudenį tai gali atnešti?Svečiai:MRU docentas, politologas Virgis Valentinavičius,viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis,Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė,Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė,LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas.Ved. Jurgita Čeponytė

Naujoji Delta koronaviruso atmaina, kilusi iš Indijos, pasaulyje pirmą kartą užregistruota praėjusių metų spalį, tačiau šiandien ji aptinkama 80 pasaulio šalių ir kai kur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ji tampa dominuojančiu variantu, išstumiančiu visas kitas koronaviruso atmainas. Jungtinėje Karalystėje Delta atmaina paplito žaibiškai ir šiandien sudaro 90 proc. visų naujų registruojamų užsikrėtimo atvejų. Reikia turėti omenyje, kad Jungtinėje Karalystėje skiepijimo nuo COVID-19 programa vyksta pakankamai sklandžiai.Delta atmina taip pat įsivyravo Portugalijoje, užsikrėtimų skaičius šiuo variantu auga Italijoje. Mokslo bendruomenė tvirtina, kad vos per pora mėnesių šis variantas Europoje, taigi – ir Lietuvoje gali tapti dominuojančiu.Paskutiniais Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Lietuvoje šiuo metu vyrauja Alfa arba britiškoji koronaviruso atmaina, tačiau jau yra registruoti trys užsikrėtimai Delta variantu. Panašu, kad šie yra įvežtiniai. Nors kol kas tai tik pavieniai užsikrėtimai, medikai bei mokslo bendruomenė šį reiškinį jau stebi su nerimu. Mat žiemą Lietuvoje pasirodęs labiau užkrečiamas alfa variantas šalyje išplito vos per pora mėnesių ir tapo vyriaujančia koronaviruso atmaina.Ar galime tikėtis rudenį dar vienos, Delta varianto sukeltos koronaviruso bangos, o gal yra būdų jos išvengti? Kaip atpažinti Delta varianto simptomus ir kodėl jie nuo kitų atmainų sukeltų simptomų skiriasi?Laidoje dalyvauja: Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis.Ved. Laura Adomavičienė

Vos pradėjus sėją sugedo traktorius, todėl jaunasis ūkininkas Tomas Janušas pasiskolino iš kaimyno ir, padedamas uošvio Algio Braso, svarbių darbų nestabdo. Technikos gedimas tik maža kliūtis kuriantis jaunai šeimai kaime. Mišrų ūkį kartu su žmona Aurelija puoselėjantis Tomas, labiausia pasigenda stabilumo žemės ūkio politikoje.Parduoti žemės ūkio paskirties žemę – sudėtingas procesas. Širvintų rajono ūkininkės Sandros patirtis ir Nacionalinės žemės tarnybos specialisto Ruslano Golubovo komentaras.Šiandien – Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Lietuvoje šventę organizuoja botanikos sodai. Ką lankytojams siūlo VDU Kauno botanikos sodas?

Estija ragina pradėti pokalbius dėl Baltijos šalių kelionių burbulo. Pokalbis su Lietuvos kelionių verslo asociacijos vadovu Udriumi Armaliu.Pavojus užsikrėsti COVID-19 net ir pasiskiepijus nedingsta. Pokalbis su imunologe, VU profesore Aurelija Žvirbliene.Europos Parlamentas svarsto rezoliucijos, kuri numato griežtas sankcijas Rusijai tolimesnės agresijos Ukrainoje atveju, priėmimą.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Labas! Čia aš, Aurelija, ir.. BreakingFit podkastas! Šį pokalbį buvo super lengva moderuoti, nes kalbėjausi man šiuo metu labai artima tema - ikimokyklinukų ir vaikų fizinį aktyvumą, su nuostabiais vaikų treneriais Žilvinu Barakausku ir Orestu Peniku. Visus, kurie turite įvairaus amžiaus vaikų ar juos planuojate, turite mažesnių brolių ar sesių, o gal treniruojate jaunimą - labai kviečiu paklausyti šio prasmingo ir naudingo pokalbio! Trumpai apie pašnekovus: Žilvinas Barakauskas yra vaikų asmeninis bei grupinis treneris, bei fizinio pasiruošimo treneris jaunoms sporto komandoms. Žilvinas savo sporto karjerą pradėjo irklavime, ten ir pamilo sportą ir siekė aukštumų, bet atvykus į sostinę pasuko kitu keliu, įstojo į tuometinį Vilniaus Pedagoginį Universitetą ir ten įgijo bakalauro laipsnį kūno kultūros srityje. 2017 metais pradėjo treniruoti suaugusius, tai daro ir dabar, tačiau tų pačių metų rudenį subūrė pirmąją vaikų ir paauglių grupę, ėmėsi organizuoti pirmąsias dienos stovyklas ir tai daro iki šiol. “Kodėl būtent vaikai?”, paklausiau Žilvino ir jam galvoti daug nereikėjo. “Nes jie yra viso ko pagrindas ir mūsų ateitis. Kai aš pasieksiu brandą, būtent jie stos į mano vietą ir kurs mūsų visų ateitį ir gerbuvį. Gera bus žinoti, kad aš prisidėjau prie jų ateities ir augimo.” Antrasis pašnekovas - Orestas Penikas. Orestas yra kūno kultūros pedagogas darželyje, kuriame dirba su 3-7 metų vaikais, todėl buvo begalo įdomu išgirsti, kaip viskas vyksta praktikoje būtent su ikimokyklinukais. Jis taip pat yra bokso treneris ir veda bokso treniruotes vaikams nuo 9 metų. Vienas iš svarbiausių Oresto prioritetų - kad vaikai kuo daugiau judėtų, būtų fiziškai aktyvūs, atrastų savo mėgstamą sporto šaką ir įtrauktų tai į kasdieninę savo veiklą. Beje, jam pačiam teko išbandyti įvairių sporto šakų, tokių kaip futbolas, plaukimas, karate, boksas ties kuriuo ir apsistojo net 7 metus. O kaip paklausiau, ar šiuo metu, kai tenka didžiąją savo laiko dalį skirti kitiems, jam sunku pačiam užsiimti sportu, Orestas lengvai atšauna: “Oi ne! Mane sportas žiauriai veža, pakelia nuotaiką, po to ir diena atrodo daug prasmingesnė, todėl noriu, kuo daugiau žmonių, o ypač vaikų, atrastų sportą bei ji pamiltų taip kaip aš.” Taigi, o dabar trumpai pagrindinės temos, kuriomis diskutavome:  - Fizinio aktyvumo rekomendacijos ikimokyklinio amžius vaikams. - Kaip išlaikyti mažųjų susidomėjimą fiziniu aktyvumu ir pratimams, kurie lavina konkrečias fizines savybes. - Kaip keičiasi treniruočių programos 3 ir 6 metų vaikui. - Atostogų ir karantino įtaka mažųjų aktyvumui ir fizinėms savybėms. - Emocinės vaikų būklės svarba treniruojantis. - Tėvų įtaka vaikų fiziniam aktyvumui: kaip įtraukti savo vaikus, bet kartu pasportuoti tai, ko norisi ir pačiai(-iam). - Sporto specializacija ir ankstyvas sportinių tikslų siekimas ikimokykliniame amžiuje: už ar prieš, kodėl. - Koks tinkamiausias laikas sporto specializacijai. - Koks galėtų būti preliminarus sporto specializacijos planas pagal amžių ir ką kiekviena sporto šaka galėtų duoti vaikui. - Kovinių sporto šakų specifika jauname amžiuje ir nauda vaikui: tiek mergaitėms, tiek berniukams. - Kaip galima būtų paskirstyti būrelius ir sporto veiklas savaitės dienose. - Kada ir kaip galima būtų mokyti vaiką pralaimėti bei kodėl svarbios lygiosios ar komandinio darbo ugdymas. - Kada paleisti ir kada paspausti vaiką laikytis pasirinktos veiklos, koks būtų planas. - Jėgos ugdymas ikimokykliniam amžiuje: ar duoti papildomą svorį ir ar yra tame prasmės fizinių savybių atžvilgiu. - Priešmokyklinio amžiaus vaikų lavinimo specifika ir galima visuomenės požiūrio įtaka fizinių savybių rodiklių pokyčiams. - Kokią vertę kuria atskiras fizinio lavinimo specialistas ugdymo įstaigose, įskaitant darželius. - Kaip dažnai vyksta užsiėmimai darželiuose, kokios jie trukmės ir kas į tuos užsiėmimus įeina ir kt. O dabar - paklausom!

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti bandomasis pagalbos ugdymo įstaigose projektas „Diabusas“, kurio tikslas – supažindinti naujai diabetu susirgusio vaiko mokytojus, administraciją, sveikatos darbuotojus, bendraklasius ir jų tėvus su šios ligos specifika, pamokyti, kaip teikti kasdienę vaiko priežiūrą ir pagalbą.Pasakoja Edita Vitė.Lietuvoje į mokyklas kol kas grįžus tik kai kurių savivaldybių pradinukams, dalyje užsienio šalių atnaujinamas ir vyresnių moksleivių ugdymo procesas. Švedijoje ir Danijoje sprendimas atverti mokyklų duris priimtas stebint prastėjančią iš namų besimokančių vaikų psichologinę būklę. O dėl sparčios vakcinacijos Izraelyje kontaktinis mokymasis atnaujintas ir aukštųjų mokyklų studentams. Išsamiau Rūta Nikitinaitė.Ar bus skiepijami ir ar reikia skiepyti vaikus nuo Covid -19? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, to paties universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.Piliečių vakcinavimo patirtis.Kauno miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.Išskirtinis premjerės Ingridos Šimonytės interviu Lietuvos radijui.,,LRT ieško sprendimų“.Giedrė Trapikaitė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Apie privalomo darbuotojų testavimo įvairius aspektus FM99 kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesore, biotechnologijos instituto imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirbliene, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininku Raimondu Tamošausku.

In this episode Louise, Waqas and Aurelija discuss Bergen - the city which has become their home for the time being. Louise tells us about the seven mountains surrounding the city, Waqas dives deeper into the history of Bryggen and Aurelija shares some interesting facts about a couple of numerous fires that the city had experienced. The three hosts also discuss one of Bergen's most noticeable features - street art.

In this episode, Aurelija, Judith and Alex discuss influential people. They raise questions what makes a person an influencer, what is the difference between those who chose influencing as a career and those who do (or did) it without really thinking about it. All three of them talk about certain persons, both dead and alive, who had influenced greatly the presenters themselves and/or the world.

In this episode, Aurelija, Lea and Louise talks about their favorite Movies and the soundtracks of that Music.

Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Virusų tyrėja prof. Aurelija Žvirblienė pabrėžia, kad ekspertai kruopščiai išanalizavo Pfizer-BioNtech vakcinos tyrimų duomenis ir nusprendė leisti ja skiepyti, nes nauda visuomenei nusveria galimas rizikas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigia, kad Europos Sąjungoje intensyviai ir nuolatos rūpinamasi vaistų saugumu bei stebimos nepageidaujamos reakcijos. Specialistė ragina žmones, slaugytojas, gydytojus, prasidėjus vakcinacijai, pranešti tarnybai apie nepageidaujamas reakcijas, taip prisidedant prie vakcinų saugumo didinimo.Ved. Audrius Lelkaitis

Gerbiamieji, su šv. Kalėdomis!!! Galime pasidžiaugti, kad Sigis šiemet po eglute rado Sega Mega Drive 2, o Gintas, net sarmata sakyti, rumuną Dacia Nova, užtat Sigis kadaise matė kaip pirmą Kalėdų dieną rumunai sušaudo Čeučesku. Pirmą Kalėdų dieną kviečiame įsijungti pirmos rūšies radijo laidą, kurios metu apie savo dovanas pasipasakoja ir seni bei jauni mūsų biznio partneriai: Paulius Ambrazevičius, Dominykas Klajumas, Paulius Gritėnas, Mahila, Loranas Vaitkus su paties pačia Aurelija, Richardas Jonaitis, Timūras Augucevičius, Airidas Jankus, jautì, Lukas Ramonas. Nekarpyta laida skamba kiekvieną penktadienį 15.00 val. START FM Čia paduodama Pasaulinį Internet tinklo standartą atitinkanti laidos versija.

Kalėdinių dovanų pirkimas jau šiandien įgauna pagreitį. Tai rodo ir juodojo penktadienio prekybos skaičiai, kurie lyginant su praėjusiais metais, yra dvigubai didesni. Tačiau šiemet Kalėdos ir Naujieji metai bus kitokie – dėl pandemijai taikomų ribojimų negalėsime lankyti artimųjų. Psichologai pastebi, kad tad nuotolinis bendravimas neatstoja gyvo pokalbio, tad trūkstamą dėmesį žmonės linkę kompensuoti brangesnėmis dovanomis. Ar dovanoti brangų daiktą visada yra klaida, o gal tai yra kažkokios kaltės ženklas, kokių reikėtų paieškoti kitokių dėmesio rodymo formų – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto psichologijos instituto profesore Jolanta Sondraite.Kita laidos tema vitamino D svarbą COVID-19 pandemijos kontekste. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kurių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, rečiau suserga koronavirusine infekcija. Visgi tokių duomenų skeptikai rodo į saulėtus kraštus, tokius kaip Ispanija bei Italija, kurie neišvengė nei COVID-19 ligos protrūkių, nei griežto karantino. Kiek iš tiesų mums kovoje su koronavirusine infekcija gali padėti vitaminas D – pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.Ved. Laura Adomavičienė

Naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, atsiradus vakcinai nuo koronaviruso, skiepytųsi kas antras Lietuvos gyventojas. Apie tai pokalbis su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.Iki šiol neregėtas COVID-19 ligos plitimas Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.Rinkimų į Seimą rezultatų aptarimasKauno technologijos universiteto docentas Ainius Lašas.VDU profesorius Gintautas Mažeikis.Seimo rinkimus laimėjusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad jie pateikė siūlymus dėl koalicijos Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai. Konservatoriai antrame ture gavo 26-is mandatus, o susumavus ir pirmojo turo rezultatus partija turės 50 vietų Seime, Kartu su liberaliomis partijomis jie turėtų 74-rias vietas. Šimonytę specialioje radijo rinkimų laidoje kalbino Deividas Jursevičius.Baltarusijoje baigėsi ultimatumo Lukašenkai terminas„Freedom house“ Lietuva direktorius Vytis Jurkonis.Seimo rinkimų rezultatų aptarimasLietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius.Vyriausybių formavimo ypatumai: du buvę premjerai:Europarlamentras Andrius Kubilius ir LSDDP partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.Savaitės komentaras. Autorius Rytų Europos studijų centro vadovas Linas KojalaVed. Agnė Skamarakaitė

Vos prieš mėnesį pagrįstai džiūgavom, kad Lietuva pateko į geriausiai su COVID-19 protrūkiu kovojusių pasaulio šalių ketvertuką. Valdantieji pripažino, kad šis pasiekimas – visų šalies gyventojų nuopelnas: pandemijos pradžią lydėjo ne tik panika, bet net ir perdėtas atsargumas. Dabar, užsikrėtimų atvejų palaipsniui vėl daugėjant, viršų kažkodėl pradeda imti pyktis ir nepasitikėjimas jau pasiteisinusiomis infekcijos kontrolės priemonėmis. Kaip išjungti kunkuliuojantį emocijų katilą, kol jis nesprogo? Laidoje dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė, Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas, psichologas Antanas Kairys ir VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė. Ved. Rasa Tapinienė.

Laidos viešnia profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad Lietuva atitinka karantino nutraukimo sąlygas. Pasak profesorės, bus ir kitos užsikrėtimo bangos, bet jos gali būti kur kas silpnesnės. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Kultūros puslapių apžvalga. Ar mes suvokiame ir jaučiame dovanų galią – kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras.Kaip gyvuoja ypač skaudžiai viruso krečiama Ispanija? Kaip ten išsilaiko meno kūrėjai? Tęsiame pažintį su Kompozitorių sąjungos komisijos paskelbto lietuvių kompozitorių 15-uko kūriniais. Pokalbis su kompozitoriumi Vytautu V. Jurgučiu. Šiandien, pavojaus akivaizdoje, mes daug tikimės iš mokslininkų, laukiame jų atradimų, tačiau, įprastomis dienomis dažniausiai jų negirdime. Apie mokslo galią, apie gamtos ir gyvybės mokslų įžvalgas ir atradimus, apie mokslo potencialą sprendžiant globalias problemas kalbėsime garsiais Lietuvos mokslininkais, profesoriais Aurelija Žvirbliene ir Virginijumi Šikšniu.Kviečiame virtualiai keliauti į Klaipėdą, kur visai neseniai pradėjo veikti uostamiesčio urbanistikos muziejus. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Kaip COVID-19 mato mokslininkai? Apie viruso diagnostiką, plitimo kelią ir vakcinos kūrimą pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. Sąmokslo teorijas tyrinėjantis VU Filosofijos fakulteto doktorantas Alfredas Buiko pristato klaidingus įsitikinimus apie koronavirusą.Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ mokslo populiarintoja Goda Raibytė aptaria naująjį NASA marsaeigį „Atkaklumas“.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Labas, aš Aurelija ir tu klausai BreakingFit podcasto apie sportą, sveikatą, psichologiją ir kitus įdomius dalykus, susijusius su sąmoningumu ir tapimu savo paties geriausia versija. O mano šiandienos svečias yra VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė, su kuria praleidome kone visą rytą kalbėdamos apie mitybą, blogus ir gerus įpročius bei, kaip turbūt dažniausiai įprasta kai kalbama apie mitybą - svorio kontrolės būdus. Veiksmingus ir neveiksmingus, žalingus ir palankius sveikatai. Kadangi pokalbis gan ilgas, trumpai papasakosiu temas, į kurias gilinomės: 1) Kalbėjome apie pačios Evelinos santykį su maistu, jos darytas “nuodėmes” ir kaip tas santykis kūrėsi pradedant vaikyste. 2) Kalbėjome šiek tiek apie mitybą, kuri pasak kai kurių specialistų, skatina arba gydo susirgimus. 3) Palietėme ir badavimo bei protarpinio badavimo temą per svorio reguliavimo prizmę. 4) Taip pat daug kalbėjome apskritai apie tai, kad apskritai yra laikoma antsvoriu, kas įtakoja problemos atsiradimą ir sėkmę jo atsikratant. 5) Kalbėjome ir apie svorio deginimo priemones, papildus, apie įvairius žarnyno valymo būdus. 6) Žinoma, palietėme ir cholesterolio temą. Kam jis iš viso mums reikalingas, kada cholesterolis pradeda kauptis mūsų organizme, apie produktus, labiausiai turinčius įtakos cholesterolio kilimui ir spec. dietą į infarkto/insulto rizikos grupę patekusiems žmonėms. 7) Na, ir galiausiai, apie psichologinius aspektus, kurie itin glaudžiai susiję su mūsų mitybos įpročiais. Taigi, kviečiu pasiklausyti mūsų pokalbio su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte, o visus prijaučiančius BreakingFit kviečiu taip pat paremti projektą Patreon.com/breakingfit.

Labas, aš Aurelija ir tu klausai BreakingFit podcasto. O šiandienos epizode išgirsite mano labai lauktą svečią Tadą Gudžiauską. Turbūt nėra nei vieno crossfit’erio, kuris jo nežinotų. Be savo įspūdingų jau ir tarptautinių laimėjimų CrossFit varžybose Tadas yra ir treneris ir vieno iš pirmųjų Lietuvoje CrossFit klubų savininkas bei dviejų berniukų tėtis. Su juo galėjome pakalbėti ne tik apie vaikus ir šeimyninius santykius, bet ir verslą, sportą, sveikatą, emocijas ir net psichologiją. Galbūt nustebsite, bet dauuug psichologijos! Tad kažkokią svarbią dalelę iš šio epizodo išsineš kiekvienas. Juk kas pažįsta šį mano pašnekovą žino, jog jis ne tik velniškai atviras, bet ir neretai tiesmukas. Dėl šios ir kitų jo išskirtinių savybių man dar niekada nebuvo taip lengva įrašinėti laidos. Štai vos keletas temų, kurias palietėme: Koks Tadas buvo jaunystėje, apie jo atvirumą bei santykį su sportu.Kalbėjome apie jo gyvenimo etapą, kada pačiam teko ieškoti pagalbos norint sutvirtėti ir numesti svorio.Kalbėjome apie kariuomenę. Kaip, kodėl ir ką jis joje veikia šiandien.Žinoma, kalbėjome daug apie CrossFit’ą. Apie Amber’io istoriją, kaip sekėsi ir dabar sekasi verslui.Taip pat apie Tado kaip atleto kelią. Laimėjimus ir jų kainą. Čia turiu stabtelti ir pasakyti, kad kai kurios ruošimosi varžyboms strategijos mane labai sužavėjo, kai kurios gerokai nustebino.Kalbėjome apie ateities planus ir (hint) tarp box’ines varžybas. Taip taip - nauji ir įdomūs papročiai kuriasi už CrossFit box’ų sienų!Kalbėjome ir apie treniravimą bei Amberio taisykles, požiūrį į darbą ir kuriamus vidinius santykius. Na, ir dar daug kitų temų, įdomių ne tik CrossFit bendruomenei, palietėme. Tad viso šito gėrio ir kviečiu paklausyti.

Iš Kinijos plintantis koronavirusas gąsdina pasaulį. Kol mokslininkai kuria vakciną, šalys griebiasi saugumo priemonių. Ar ši epidemija pavojingesnė nei anksčiau siautusios? O gal tik žinia apie ją sklinda greičiau?Dalyvauja PSO Lietuvos biuro vadovė Ingrida Zurlytė, VU Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.Ved. Jurgita Čeponytė.

Labas! Aš Aurelija ir tu klausaisi BreakingFit podkasto, kuriame su įvairiais žmonėmis, atletais, treneriais ir kitų sričių specialistais kalbame sporto, mitybos, atsistatymo, sveikatos, psichologijos ir šiaip gyvenimiškomis temomis. O mūsų naujajame epizode svečiuojasi Gintas Petrikas. Gintas tapo žinomas visiems, prijaučiantiems CrossFit, nuo pat pirmųjų savo varžybų. Tada rodos iš niekur išdygęs sportiško sudėjimo vyrukas pateko į finalą tarp pačių stipriausių Lietuvoje ir nusinešė 6-ąją vietą. Dabar, po 2,5 metų Gintas gali didžiuotis ne viena prizine vieta Lietuvoje ir svetur. Jo prakaitas dar nespėjo nudžiūti nuo 1-osios vietos medalio, kurį pelnytai laimėjo Baltarusijoj, Minske rengiamose varžybose “Minsk throwndown 2019”. Visi, bent kiek žinantys Gintą, gali patvirtinti, kad jis turi ne tik daug jėgos, bet ir spinduliuoja ramybe. Sporte retai pavyksta jį pamatyti susierzinusį ar tuo labiau piktą, net jeigu nesiseka varžybose. Tad iš kur ta galia ir pasitikėjimas savimi ateina, kuo gyvena vienas stipriausių CrossFit atletų Lietuvoje ir kokie jo planai šiandien išgirsite šiame epizode. Tad nieko nelaukdama, kviečiu paklausyti!

Labas! Čia ir vėl aš, Aurelija, ir BreakingFit naujas podkasto epizodas. O jame - dar nediskutuota tema - sunkioji atletika. Apie ją kalbame su sunkiosios atletikos atstovu, daugkartiniu Lietuvos čempionu, Europos turnyrų dalyviu, sunkiosios atletikos treneriu Mindaugu Januliu. Šiame sporte Mindaugas jau beveik 10 metų, todėl man buvo įdomu ne tik jo paklausinėti apie pačio weightliftigo plonybes, bet ir jo patirtį būnant atletu ir treneriu. Tuo labiau, kad pašnekovas treniruoja ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosiu. Man pačiai sunkioji atletika - viena preciziškiausių sporto šakų po gimnastikos, ir ne ką lengviau perprantama tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai. Tad daug kalbėjome apie treniravimą, varžybinį rengimą, atletų ir trenerių stipriąsias, silpnasias savybes bei įgimtus ir įgytus pranašumus. Na, o prieš tai tik noriu visiems priminti, kad vasario 1 d. laukiame jūsų seminare “Kaip sportuoti protingai”, kuris vyks sporto ir sveikatingumo studijoj “Sportis”, Ogmios mieste. Seminare kalbėsime apie tai: - Kaip ir nuo ko pradėti? - Kokį sportą geriausia pasirinkti? - Kokiu intensyvumu? - O kaip visa tai turėtų kisti laikui bėgant? - Kaip apskritai pasiekti to, kad sportas taptų gyvenimo būdu? Jei tokie klausimai kyla ir tau ar tavo artimiesiems – šis renginys skirtas būtent jums! Pats renginys yra mokamas, bet kiek - priklauso nuo jūsų. Žodžiu - kiek kas gali, tiek įmeta į dėžutę prieš renginį. Patronams, žinoma, nemokamai. Na, o dabar - paklausom podkasto!

I tre avsnitt handlar podden Välkommen till kvartsamtal om språk- och kunskapsutvecklande arbetssätt. I det första avsnittet är fokus på flerspråkighet och modersmål. Vi har träffat Aurelija Paleckiené mitt i en lektion på Dunkers kulturhus. Aurelija är modersmålslärare i litauiska och berättar om sin undervisning. Grundskollärare Angelica Streuli och biträdande rektor Birgitta Jönsson ger exempel på och berättar om hur Wieselgrensskolan arbetar med transspråkande. Gabriella Wiktorsson och Anna Rothman är språklärare på gymnasieskolan Olympiaskolan. De pratar bland annat om hur språk och identitet hänger samman och om hur viktigt det är för lärandet. Du får också höra vad Agneta Gullstrand, chef för avdelningen för flerspråkighet, har att säga om saken.

Labas! Su tavimi sveikinasi Aurelija ir ... nauja rubrika “BreakingFit short’ai”. Iki šiol podcaste kalbinau svečius labai plačiom temom - nuo jų gyvenimo istorijų iki įvairių kitų temų. Bet, galiausiai nusprendžiau paleisti epizodų seriją, kuriuose aptarsime vieną konkrečią temą, neišsiplečiant ir taip taupant visų laiką. Taigi, jau praėjusiose laidose minėjau, kad prie BreakingFit komandos prisijungė mūsų mylima kineziterapeutė Santa Povilonytė Žilinskienė, su kuria gruodžio 14 d. turės progos susipažinti mūsų patronai, atvykę į seminarą “Kaip sportuoti protingai”. Tačiau, savo žiniomis Santa dalinsis ne tik mūsų seminaruose, bet ir straipsniuose, audio ir video (taip taip - bus ir video! Yey!). Tad pirmasis short’ų epizodas ir yra su Santa, kuriame kalbame apie pėdas ir kaip pati Santa sako - jos yra mums tokios svarbios, kaip namui pamatas. Todėl kalbėjome apie tai: kokios dažniausios pėdų problemos vargina žmones; kodėl jos atsirada; kokią įtaką turi minėtos problemos likusiam mūsų kūnui, ypač sportuojantiems; kiek padeda ortopediniai vidpadžiai; apie prevencines priemones ir problemų tvarkymą iš esmės. Visa tai ir dar daug daugiau išgirsite netrukus. Na, o prieš tai norėčiau skirti dėmesio mūsų mylimiems patronams. Beproto diiidelis diiidelis AČIŪ skrieja: Gustei, Erinei, Ruslanui ir Daniel. AČIŪ, kad mus palaikote, remiate mūsų darbus ir tikite mūsų idėjomis!

Su jumis vėl sveikinuosi aš, Aurelija, ir mūsų jubiliejinis, jau 10-asis BreakingFit podcasto epizodas! Per šį laiką jau spėjome pakalbinti ne tik atletų ir trenerių, bet ir kitų savo srities specialistų: gydytojus dermatologę, alergologę bei traumatologę, antidopingo agentūros atstovę. Ir tikrai nežadame sustoti! Bet šio nedidelio jubiliejaus proga kalbėjausi su kolege Monika apie tai, kokie gi yra BreakingFit tikslai, kodėl jie būtent tokie, bei papasakojome savo istorijas ir išgyvenimus, kaip pačios prisijaukinome sportą. O tos istorijos labai skirtingos - viena vaikystėje kentė patyčias dėl antsvorio, tuo tarpu kita - pernelyg mažo svorio. Tad visas plonybes išgirsit šiame epizode. Galbūt kuris nors iš jūsų jose atpažinsite ir save, o galbūt tai jus įkvėps imtis pokyčių. Na, o prieš brendant į praeitį trumpai aptarėme ir praėjusio renginio pranešimus - pagrindines jų žinutes, bei papasakojome, kas gi tos mitochondrijos, kam jų reikia ir kaip jas pasidauginti. Beja, norėčiau priminti, jog BreakingFit - tai ne tik podcastas! Mūsų tinklalapyje rasite jau apie 30 mokslu grįstų straipsnių įvairiomis sporto, sveikatos temomis. O tam, kad ne tik tų straipsnių sparčiau daugėtų ir podcastas toliau gyvuotų, bet ir daugėtų renginių, atsirastų video - kviečiu tapti BreakingFit patronais. Jau dabar projektas reikalauja nemažai išlaidų, tad pirmas surinktas lėšas būtent ten ir panaudosime, tačiau tam, kad aprėptume kuo daugiau visus dominančių temų kuo įvairesniu formatu, turime ne tik skirti visą savo laiką, bet ir plėsti komandą. Šiuo metu prie komandos savanoriškai prisijungia mūsų mylima kineziterapeutė Santa Povilonytė. Tačiau būtų sąžiningiau už jos mums visiems skirtą laiką atsilyginti. Tad užsuk į Patreon.com/breakingfit ir 1 puodelį kavos per mėnesį iškeisk į žinias visam gyvenimui. Na, o dabar kviečiu klausyti naujojo epizodo!

Su jumis ir vėl sveikinuosi aš, Aurelija, ir labai įdomus BreakingFit podcasto epizodas. Kalbėjomės su gydytoja ortopede-traumatologe bei Antidopingo agentūroje laikinai einančia vadovės pareigas Rūta Banyte. Rūta turi ne tik didelę patirtį dirbant Respublikinėje greitosios pagalbos ligoninėje, bet ir dalyvavo Žiemos Olimpinėse žaidynėse, vykusiose Pietų Korėjoje, Pjongčango apskrityje kaip dopingo kontrolės pareigūnė, tad pokalbis buvo tikrai labai įtraukiantis ir informatyvus! Pagrindinės temos, kurias aptarėme podkaste: kaip Rūta pasirinko tokią sudėtingą profesiją; kokią problematiką apima ortopedo-traumatologo specialybė; kokioj sporto šakoj dažniausios ir kokioj didžiausios traumos; ar tikrai rimčiau sportuojant neišvengiamos traumos; kada mėgėjiškai sportuojant kyla pavojus traumoms; kokių prevencinių priemonių norint išvengti traumų reiktų imtis; kaip prisijaukinti jėgos pratimus pradedant sportuoti; sportas ir išvaržos - ar suderinama ir kaip; kada kreiptis pas gydytoją traumatologą ir kada pas kineziterapeutą; kodėl įvykus traumai ir kreipiantis į priėmimą retai paskiriamas magnetinis rezonansas; kaip Rūta atsidūrė anti-dopingo agentūroje ir ką joje veikia; kaip gydytojai sekėsi dirbti Olimpinėse žaidynėse dopingo kontrolės pareigūne; kaip fiziškai vyksta sportininkų tikrinimas dėl dopingo vartojimo; kas sudaro sportininkų, kuriuos reiktų pratestuoti, sąrašus; kas apskritai yra tas dopingas; kodėl yra išskiriamos tam tikros medžiagos kaip dopingas ir kur rasti tą sąrašą; dopingo kontrolė nesezono metu; kas ir kaip sudaro draudžiamųjų medžiagų sąrašą; kokie pavojai tyko vartojant dopingui priskiriamas ar nepakankamai ištirtas medžiagas: dviratininko R. Rumšo sūnaus atvejis; kokios yra populiariausios dopingu laikomos medžiagos Lietuvoje ir jų vartojimo pavojai; atvejai, kuomet patys sportininkai nežino, kad vartoja draudžiamas medžiagas; kaip atsirinkti “švarius” maisto papildus; kas vyksta, kai atletui reikalingi vaistai yra draudžiamųjų sąraše ir kokiais atvejais atmetama galimybė juos vartoti; nuo ko priklauso atleto patikros ir buvimo vietos nurodymo dažnumas; kaip testuojami Bodybuildingo atletai Lietuvoje ir kokiu reguliarumu; iššūkiai ir incidentai susidūdus su Bodybuildingo atletais; "genetinis dopingas” - kas tai, ar tai jau taikoma praktikoje ir kokie pavojai tyko. BreakingFit podcastas taip pat prieinamas per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher ir kitose pop programėlėse. Na, ir nepamirškite mums rašyti, dalintis ir komentuoti: apie tai, kaip vertinate šį epizodą ir kokia kita tema norite, kad pasikalbėtume.

Su jumis ir vėl sveikinuosi aš, Aurelija, ir naujasis BreakingFit podcasto epizodas. Tik šį kartą kiek kitoks, nei įprastai. Laidoje svečiuojuosi aš pas savo kolegę Moniką Miškinytę, kurios tekstus BreakingFit jūs dažniausiai ir skaitote. Kas pažįsta Moniką turbūt žino, jog ji ne tik Crossfit entuziastė, bet ir laboratorinės diagnostikos specialistė, sporto fiziologijos ir genetikos magistrantė, tad žinių visas tuntas, todėl pagalvojau, kodėl gi jomis nepasidalinus mūsų podcaste! Taigi, susėdome prie puodelio kavos ir pasikalbėjome apie laboratorinius tyrimus ir ne tik, kurie turėtų būti aktualūs sportuojantiems ir besiruošiantiems tai daryti. Pagrindinės temos, kurias aptarėme podkaste: kokius tyrimus reiktų pasidaryti ne tik sportuojantiems, bet ir kiekvienam; kas yra tas didelio jautrumo CRB tyrimas ir kaip jis galėtų būti susijęs su didesnėm raumenų pažaidom; ką turėtume žinoti apie vitaminą D ir jo tyrimą, ko paprastai laboratorijose nepaaiškina; kokiu dažnumu reiktų praeiti „technikinę”; tyrimai, aktualūs intensyviau sportuojantiems; genomo tyrimai: kam jie reikalingi, ką jie pasako ir koks jų galimas reikšmingumas; fizinio krūvio tolerancijos tyrimas: pamirštas, bet vertingas tyrimas; kodėl verta kiekvienam apsilankyti pas kineziterapeutą, net jeigu jums atrodo, jog jaučiatės gerai; VO2MAX: kam jis reikalingas, skirtingos VO2MAX tyrimo atlikimo technikos, Monikos “linksma” patirtis atliekant šį tyrimą sau, kaip pasidaryti VO2MAX tyrimą namuose namų sąlygomis, psichologinio tvirtumo įtaka bandant peržengti savo laktato slenkstį; kokie tyrimų rodikliai gali skirtis sportuojantiems, kodėl ir ką daryti, kad neiškreipti rezultatų; papildomos būklės, kurios gali įtakoti tyrimų rezultatus; kodėl kai kuriems tyrimams reikia specifiškai ruoštis, o kitiems ne; pasidalinome „slapta” ir bene geriausia Lietuvoje vieta, kur itin kokybiškai ir greitai atliekami visi laboratoriniai tyrimai; situacija Crossfit: kas vyksta mokslo srity ir kodėl ji būtent tokia. BreakingFit podcastas taip pat prieinamas per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher ir kitose pop programėlėse. Na, ir nepamirškite mums rašyti, dalintis ir komentuoti: apie tai, kaip vertinate šį epizodą ir kokia kita tema norite, kad pasikalbėtume.

Labas! Su tavimi sveikinasi Aurelija ir Monika naujoje tinklalaidėje BreakingFit, kurioje diskutuosime ir kalbinsime įvairių sričių specialistus apie tai, kaip optimizuoti savo kūną ir protą tam, kad iš gyvenimo galėtume pasiimti visa ką geriausio. Spausk PRENUMERUOTI ir išgirsk mokslu grįstą požiūrį į sportą, psichologiją ir sveikatą, pritaikytą kasdieniniam gyvenimui.

1974 m. birželio 22 d. buvo atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Kaip muziejus gyvena šiandien, kaip jis keičiasi, kas jame vyksta kalbamės su muziejaus direktoriaus pavaduotoju informacijai ir muziejininkystei Dr. Eligijum Juvencijum Morkūnu.Laidos dalyje „Pabėgimo planas“ keliausime po Lietuvą, aiškinsimės, kur visą savaitgalį vyks Joninių šventės. Antroje laidos dalyje - tiesioginis pokalbis apie imunitetą, skiepus ir egzistuojančius mitus. Studijos viešnia – biochemikė prof. Aurelija Žvirblienė.Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

1974 m. birželio 22 d. buvo atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Kaip muziejus gyvena šiandien, kaip jis keičiasi, kas jame vyksta kalbamės su muziejaus direktoriaus pavaduotoju informacijai ir muziejininkystei Dr. Eligijum Juvencijum Morkūnu.Laidos dalyje „Pabėgimo planas“ keliausime po Lietuvą, aiškinsimės, kur visą savaitgalį vyks Joninių šventės. Antroje laidos dalyje - tiesioginis pokalbis apie imunitetą, skiepus ir egzistuojančius mitus. Studijos viešnia – biochemikė prof. Aurelija Žvirblienė.Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. 2017 m. birželio 9 d. vykusiuose „Adrenalino“ apdovanojimuose A. Kazlauskienė buvo paskelbta geriausia šių metų rinkodaros vadove. „Aš manau, kad jeigu tu esi joks, jeigu tu apskritai nenori būti geras, tai ką tu veiki. Aš esu apie atsidavimą savo darbui, apie atsidavimą bet kokiai savo rolei, kurioje esi. Tu turi būti geras ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, pagarbos jiems. Jeigu būdamas kažkokios komandos dalis esi blogas, tai būdamas joje esi nieko vertas, tu ją silpnini“,– laidos vedėjo paklausta, ką reiškia būti geriausia savo srityje, atsakė pašnekovė. A. Kazlauskienė įsitikinusi, kad pasiekti geriausio rinkodaros vadovo įvertinimo jai pavyko dėl puikios profesionalų komandos: tiek kažkada dirbusių „Lietuvos draudimo“ rinkodaroje, tiek dabar dirbančių rinkodaros profesionalų. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Šokių mokytojai Aurelijai Griciūtei tikrai netrūksta drąsos ir smalsumo – ji iš Kinijos traukiniu nuvyko į Šiaurės Korėją. Nors ten Aurelija negalėjo nė žingsnio žengti nekontroliuojama vietinio gido, įspūdį apie šią uždarą šalį ir žmones ji susidarė ir pasidalino su mumis. Cirkas – tai mergina ištartų, jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti Šiaurės Korėją.

Šokių mokytojai Aurelijai Griciūtei tikrai netrūksta drąsos ir smalsumo – ji iš Kinijos traukiniu nuvyko į Šiaurės Korėją. Nors ten Aurelija negalėjo nė žingsnio žengti nekontroliuojama vietinio gido, įspūdį apie šią uždarą šalį ir žmones ji susidarė ir pasidalino su mumis. Cirkas – tai mergina ištartų, jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti Šiaurės Korėją.

Nuo 2012-ųjų Lietuvos individualių namų savininkams išdalinta daugiau kaip 236 tūkst. lauko kompostinių, kuriose su žaliosiomis atliekomis galima kompostuoti ir maisto atliekas. O kai kurie žmonės kompostuoja ir bute. Jau dvejus metus prie Aurelijos Olendraitės ir Juliaus Lizūno pietų stalo stovi specialus maišas su Kalifornijos sliekais. Iš maisto atliekų sliekai gamina humusą, kurį Aurelija ir Julius panaudoja kaip trąšą balkone augančioms gėlėms, prieskoninėms žolelėms ir daržovėms.Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių užsiima kompostavimu, Lietuvoje išmetamų maisto atliekų nemažėja. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, gyventojai jų kasmet išmeta apie 80 tūkst. tonų ir jos sudaro 12–14 procentų visų Lietuvos atliekų.Organinės atliekos išskirtinės tuo, kad, išmetus su mišriomis šiukšlėmis, jas sunku perdirbti, o tinkamai tvarkomos gali praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Dalyje Europos Sąjungos šalių gyventojai jas jau rūšiuoja. Lietuvos teisės aktai tą daryti įpareigoja tik maitinimo įstaigas ir prekybos centrus, bet 2019 m. didesniuose miestuose prie daugiabučių namų turėtų atsirasti tik maisto atliekoms skirti konteineriai.Kur panaudojamos maisto atliekos? Kaip tai veikia užsienyje, pavyzdžiui, Austrijoje ir Italijoje, ir kaip gali atrodyti Lietuvoje?

Nuo 2012-ųjų Lietuvos individualių namų savininkams išdalinta daugiau kaip 236 tūkst. lauko kompostinių, kuriose su žaliosiomis atliekomis galima kompostuoti ir maisto atliekas. O kai kurie žmonės kompostuoja ir bute. Jau dvejus metus prie Aurelijos Olendraitės ir Juliaus Lizūno pietų stalo stovi specialus maišas su Kalifornijos sliekais. Iš maisto atliekų sliekai gamina humusą, kurį Aurelija ir Julius panaudoja kaip trąšą balkone augančioms gėlėms, prieskoninėms žolelėms ir daržovėms.Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių užsiima kompostavimu, Lietuvoje išmetamų maisto atliekų nemažėja. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, gyventojai jų kasmet išmeta apie 80 tūkst. tonų ir jos sudaro 12–14 procentų visų Lietuvos atliekų.Organinės atliekos išskirtinės tuo, kad, išmetus su mišriomis šiukšlėmis, jas sunku perdirbti, o tinkamai tvarkomos gali praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Dalyje Europos Sąjungos šalių gyventojai jas jau rūšiuoja. Lietuvos teisės aktai tą daryti įpareigoja tik maitinimo įstaigas ir prekybos centrus, bet 2019 m. didesniuose miestuose prie daugiabučių namų turėtų atsirasti tik maisto atliekoms skirti konteineriai.Kur panaudojamos maisto atliekos? Kaip tai veikia užsienyje, pavyzdžiui, Austrijoje ir Italijoje, ir kaip gali atrodyti Lietuvoje?

Did your predictions for 2016 come true? What's the forecast for 2017 – any investment tips? Hear what our senior analyst Aurelija Augulyte predicts to be the market surprises this year, and why she’s turning ‘bearish’. Listen to what the senior analyst would go for in 2017 and what she would avoid. Figure out if gold could make a comeback this year - and hear why Aurelija now, opposed to last year, would buy bonds, and learn which currencies is a "must have" in any portfolio. Tune in now – we're talking investment tips for 2017 in a nutshell. Disclaimer: All opinions and estimates in this podcast are, regardless of source, given in good faith, and may only be valid as of the stated publication date and are subject to change without notice. The podcast is intended only to provide general and preliminary information to investors and shall not be construed as the basis for any investment decision. This publication or report has been prepared by Nordea Markets as general information for private use of investors to whom the publication or report has been distributed, but it is not intended as a personal recommendation of particular financial instruments or strategies and thus it does not provide individually tailored investment advice, and does not take into account the individual investor’s particular financial situation, existing holdings or liabilities, investment knowledge and experience, investment objective and horizon or risk profile and preferences. The investor must particularly ensure the suitability of an investment as regards his/her financial and fiscal situation and investment objectives. The investor bears the risk of losses in connection with an investment. Before acting on any information in this publication or report, it is recommendable to consult one’s financial advisor.

Did your predictions for 2016 come true? What's the forecast for 2017 – any investment tips? Hear what our senior analyst Aurelija Augulyte predicts to be the market surprises this year, and why she’s turning ‘bearish’. Listen to what the senior analyst would go for in 2017 and what she would avoid. Figure out if gold could make a comeback this year - and why Aurelija now, opposed to last year, would buy bonds, and learn which currencies is a "must have" in any portfolio. Tune in now – we're talking investment tips for 2017 in a nutshell. Disclaimer: All opinions and estimates in this podcast are, regardless of source, given in good faith, and may only be valid as of the stated publication date and are subject to change without notice. The podcast is intended only to provide general and preliminary information to investors and shall not be construed as the basis for any investment decision. This publication or report has been prepared by Nordea Markets as general information for private use of investors to whom the publication or report has been distributed, but it is not intended as a personal recommendation of particular financial instruments or strategies and thus it does not provide individually tailored investment advice, and does not take into account the individual investor’s particular financial situation, existing holdings or liabilities, investment knowledge and experience, investment objective and horizon or risk profile and preferences. The investor must particularly ensure the suitability of an investment as regards his/her financial and fiscal situation and investment objectives. The investor bears the risk of losses in connection with an investment. Before acting on any information in this publication or report, it is recommendable to consult one’s financial advisor.

Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo prieš dešimtmetį. Gyvendami Jurbarko rajone Šimkaičių seniūnijoje, visą 380 ha augalininkystės ūkį, turi gretimoje Skirsnemunės seniūnijoje. Kuo ypatingas LŽŪBA organizuojamoje konferencijoje šių metų mokymas, ką naujo sužinojo vadovai ir buhalteriai, kaip jiems patiko kultūrinė programa?

Ūkio naujienos. Kaip ūkyje ir šeimoje tvarkosi Aurelija ir Rolandas Gedminai gyvenantys Jurbarko rajone, Paulių kaime, o ūkį turintys gretimoje, Skirsnemunės seniūnijoje. Kuo ypatingas Radviliškio rajono Sidabravo bendruomenės gyvenimas ir kodėl miestelį aplenkia daugeliui kaimui būdingos bėdos?

The calendar says summer time, but the markets never sleep. And this week there's "no rest for the wicked" - as central banks may strike. Markets are all eyes and ears on Fed, awaiting the next Fed hike. Is a Fed hike good or bad news - is it "risk on" or "risk off"? And what to expect from Bank of England - will we see action, like a rate cut, and how should one position? Get insight with senior analyst Aurelija Augulyte as she analyses the market situation, and elaborates on the impact of rate hikes and stimulus from BoE, let alone Bank of Japan. On that note Aurelija also shares her view on the "currency of the year", and currencies in general. Listen with a click, and stay on top of the market development. Disclaimer: All opinions and estimates in this podcast are, regardless of source, given in good faith, and may only be valid as of the stated publication date and are subject to change without notice. The podcast is intended only to provide general and preliminary information to investors and shall not be construed as the basis for any investment decision. This publication or report has been prepared by Nordea Markets as general information for private use of investors to whom the publication or report has been distributed, but it is not intended as a personal recommendation of particular financial instruments or strategies and thus it does not provide individually tailored investment advice, and does not take into account the individual investor’s particular financial situation, existing holdings or liabilities, investment knowledge and experience, investment objective and horizon or risk profile and preferences. The investor must particularly ensure the suitability of an investment as regards his/her financial and fiscal situation and investment objectives. The investor bears the risk of losses in connection with an investment. Before acting on any information in this publication or report, it is recommendable to consult one’s financial advisor.

The currency of the year is still the Yen and gold is still interesting. What about bazooka easings from ECB and how does a Brexit affect the EU economy, stocks and currencies? Get up to speed with Aurelija Augulyte - hear her predictions for 2016 and get a hint of where to search for yield and potential risks.

The currency of the year is still the Yen and gold is still interesting. What about bazooka easings from ECB and how does a Brexit affect the EU economy, stocks and currencies? Get up to speed with Aurelija Augulyte - hear her predictions for 2016 and get a hint of where to search for yield and potential risks.

As the year is coming to an end, we'll take a glimpse back at some of the biggest surprises in 2015 and discuss lessons learned. If you're curious about what 2016 might bring, listen in when our senior analyst, Aurelija Augulyte shares her views on rate hikes and dollar spikes, and we discuss what to keep an eye on and where to put your money in 2016 - in gold or Yen perhaps! Tune in and get a financial clue.

As the year is coming to an end, we'll take a glimpse back at some of the biggest surprises in 2015 and discuss lessons learned. If you're curious about what 2016 might bring, listen in when our senior analyst, Aurelija Augulyte shares her views on rate hikes and dollar spikes, and we discuss what to keep an eye on and where to put your money in 2016 - in gold or Yen perhaps! Tune in and get a financial clue.

„Radijo paskaitos“: imunitetas – mūsų ginklas kovojant už išlikimą.Iš prof. Aurelijos Žvirblienės paskaitos sužinosime, nuo ko mus gina imuninė sistema, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia, bus pateikta žinių iš imunologijos istorijos, išgirsime, ką gero žada mokslo pažanga.Prof. Aurelija Žvirblienė – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja. Mokslininkei už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai 1998–2012“ paskirta 2013 m. Lietuvos mokslo premija.

„Radijo paskaitos“: imunitetas – mūsų ginklas kovojant už išlikimą.Iš prof. Aurelijos Žvirblienės paskaitos sužinosime, nuo ko mus gina imuninė sistema, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia, bus pateikta žinių iš imunologijos istorijos, išgirsime, ką gero žada mokslo pažanga.Prof. Aurelija Žvirblienė – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja. Mokslininkei už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai 1998–2012“ paskirta 2013 m. Lietuvos mokslo premija.