Podcasts about jeigu

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

Į LRT RADIJĄ kreipėsi moteris, kuri pernai spalį netikėtai vėl tapo darbinga, nors visiškai nevaldo vienos rankos. Moteriai ribotas dalyvumas arba, paprasčiau kalbant, neįgalumas, buvo nustatytas dar 2022 metais, kai jos sveikata smarkiai pablogėjo, galvoje trūkus kraujagyslei. Ar gali vienos rankos nevaldantis žmogus staiga vėl tapti darbingu?Ar gali šaligatviais bei dviračių takais važinėti elektriniai motociklai ir kaip juos sukontroliuoti? To klausia į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis, pastebintis, kad pastaruoju metu itin daug žmonių šiais elektriniais motociklais pavojingai važinėja miesto šaligatviais bei dviračių takais.Kaišiadorių rajone, šalia Kalvių, yra tokia sodyba, kurioje – gausu įvairiausių augalų. Ši sodyba priklauso Vidimantui Šmulkščiui, kurį vietos gyventojai vadina Kalvių komiku. Jis sako: „Jeigu tu pats dzūkas esi, tai Dzūkiją gali visur padaryti.“ Vidimantą kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos antrakursė Gabrielė Miškinytė.Prasidedant savaitgaliui – apie išskirtinį įvykį Panevėžio muzikinio teatro scenoje. Pirmą kartą šio teatro istorijoje pristatoma Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“, vienas populiariausių šio žanro kūrinių pasaulyje.Ved. Edvardas Kubilius

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

(Prenumeruokite atskirą „Naujos Scenos“ „Spotify“ srautą: https://open.spotify.com/show/18S0udgMdp0EINjXr7uFSZ) „Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką. Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima. Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena „Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Gintaras Šeputis, rinkodaros ir komunikacijos konsultantas, kūrybinių projektų autorius.„Versle yra įprasta galvoti, kad tai, kas akivaizdu man, turėtų būti savaime suprantama ir klientui, todėl nereikia jam nieko aiškinti apie tai, ką aš darau ir kokią vertę kuriu“, - sako rinkodaros ir komunikacijos konsultantas Gintaras Šeputis. Pasak jo, šiandien daugelis gamintojų nesivargina sudominti žmogų savo produkto ar paslaugos istorija, galvodami, kad vartotojui užteks „pasiskaityti“ jų puslapyje. „Deja, realybė yra visai kitokia: vartotojai, ypač jaunoji karta, į tuos puslapius net neina, todėl nesuvokta vertė jiems niekada nebus vertė“, - sako Gintaras Šeputis.Ką reiškia kurti vertę? Kaip plėsti kliento suvokimą? Kodėl manome, kad egzistuoja savaime suprantama vertė ir kokia psichologinė nuostata už to slypi? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 10-ajame epizode. 0:00:00 – Pradžia.0:01:31 – Porceliano puodelis už trisdešimt milijonų. „Kai iškomunikuoji su daiktu susijusią istoriją, jis įgauna vertę“. 0:04:52 – Kodėl šiandien sunku suprasti tikrąją daikto vertę? Apie „apsinuoginusias“ prekių tiekimo grandines. 0:07:58 - „Jeigu esi ne gamintojas, o tarpininkas, turi aiškiai papasakoti vartotojui, kodėl jam verta pirkti būtent iš tavęs“.0:09:43 – Apie dėmesio ekonomiką ir gebėjimą sudominti žmogų savo produkto istorija. „Šiandien daugelis gamintojų galvoja, kad vartotojas gali pats pasiskaityti".0:11:34 – Apie psichologines vartotojo nuostatas: „Geriausia vertė - už mažiausią įmanomą kainą“. 0:12:39 – Apie paviršutiniškumą kaip verslo mąstymo įprotį.0:13:42 – „Reikia mokėti atsistoti į kliento batus“. G. Šepučio praktinis pavyzdys.0:17:12 – „Globalioje rinkoje nebeužtenka vien pasakoti apie save, reikia kalbėti potencialių klientų kalba“.0:18:53 – Kaip kūrybiškai komunikuoti? G. Šepučio patarimai.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Audrius Ramanauskas, verslų kūrėjas, antrepreneris, kelių įmonių savininkas.„Jeigu manote, kad pasamdysite vadovą, ir jis uždirbs jums milijonus, klystate, nes, jeigu jis galėtų, pats tuos milijonus sau užsidirbtų“, - sako verslų kūrėjas, antrepreneris Audrius Ramanauskas. Jis pasakoja, kad vienoje iš savo įmonių dažnai keisdavo vadovus ir stebėdavosi, kodėl nusamdo vis ne tuos. „Tik vėliau supratau, kad problema - ne juose, o manyje: aš nesugebėdavau jų įgalinti. O tam, kad galėtum darbą deleguoti, turi pats labai aiškiai suprasti, kaip ta sritis veikia “, - sako Audrius. Kodėl, kartais, į naują darbuotoją sudedami visi lūkesčiai? Kokia psichologinė nuostata slypi už tokio mąstymo? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 11-ajame epizode.0:00:00 – Pradžia.0:01:45 – „Kai pasamdai darbuotoją, labai dažnai gauni ne sprendimą, o problemą“. 0:02:25 – „Kodėl nusamdau vis ne tuos?“. A. Ramanausko pavyzdys.0:03:50 – „Kad galėtum įgalinti darbuotoją, turi suprasti, kaip ta sritis veikia“.0:05:25 – „Stengiuosi į verslą žiūrėti kaip į sistemą“. Apie mažų įmonių struktūrą ir darbuotojų funkcijas.0:08:50 – Kada mažos įmonės nustoja augti?0:10:22 – „Gali apsistatyti žmonėmis, kad iki tavęs problemos neateitų, bet ar verslas tada augs?“. Apie verslo savininko „skaudulius“.0:11:12 – „Mes dažnai nenorime keisti savo įpročių“. Apie mentalinius verslo savininkų slenksčius. 0:14:18 – Apie skirtingus organizacijų tipus ir jų valdymo modelius. A. Ramanausko įžvalgos pabuvojus didžiųjų korporacijų (Google, Facebook, LinkedIn, Uber, Netflix) biuruose. 0:16:30 – Kaip nesumaišyti verslo savininko ir vadovo kontekstų? 0:18:22 – „Geriausiai padaryti galiu tik aš pats“. Kaip verslo savininkui atsikratyti perfekcionizmo?0:19:48 – „Jeigu neturi matavimo vieneto, negali pasakyti, kaip žmogus dirba“. Apie matavimo sistemas versle.0:20:29 – A. Ramanausko palinkėjimas klausytojams.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Klientai visada suvokia, kokią vertę kuriu.“ (su Gintaru Šepučiu)https://youtu.be/u9H-zCeml8s„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Arūnas Degutis sako, kad mes įteisiname 5 koloną, o šalyje vis labiau plečiasi Rusijos naratyvas. Signataras klausia: kas vairuos tanką ir į kurią pusę jis važiuos, jei pralošime informacinį karą?Ved. Deividas Jursevičius

00:00:00 – Įžanga 00:01:30 – Stresas šuniui 00:04:25 – Šiek tiek apie filmus   00:06:50 – Sabonio trauma labai nelaiku 00:11:35 – Arvydas atakuoja Rytį 00:16:35 – Karščiausios komandos ir žaidėjai 00:32:30 – Rytis juda klasikiniame NBA2K 00:34:55 – Geriau neklauskit ir karščiausi žaidėjai 00:43:46 – Mato Buzelio savaitė 00:45:55 – Kovo beprotybė ir lietuviai 00:48:37 – Jeigu žiūrite paspauskit patinka 00:49:05 – Greitos NBA naujienos 00:54:55 – Trivia Ryčiui 01:00:40 – Ant suolo 01:08:35 – Žiūrovų klausimai

Nacionalinėje filharmonijoje dar viena padėka mūsų genijui: koncertas „Čiurlionio kodas“ – antroji dedikacija mūsų kompozitoriui ir dailininkui. Šeštadienio vakarą LNSO diriguos pasaulio scenose žibanti maestra Mirga Gražinytė-Tyla. Dirigentės mintys koncerto išvakarėse.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma pirmoji menininkės, poetės, filosofės, dr. Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „Šviesa, kuri auga“.Hipnotizuojantys Afrikos ritmai ir ritualiniai giedojimai, derinami su improvizuotu šokiu... Gnawa – Maroko muzikos ir kultūros tradicija, klausytojus įtraukianti į mistinį garsų pasaulį. Vienas ryškiausių šiandienos Gnawos ambasadorių Londone – Simo Lagnawi. Menininkas sako, kad Gnawa - ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“. Tai nerimu persmelkta istorija apie gebėjimą pasipriešinti kito manipuliacijoms. Spektaklis įkvėptas Holivudo žvaigždės, su legendiniu kino kūrėju Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų. „Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų esame Tippi“, – sako Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakį statanti lenkų-prancūzų režisierė ir dramaturgė Anna Smolar. Su ja susitiko kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Kipras Mašanauskas.Ved. Gabija Narušytė

Naujas vardas alternatyviosios muzikos scenoje – Emilija Dilnikaitė – „Dilema“. Pasibaigus pokalbiui, kolegų komplimentai „įdomiai asmenybei“ ir atlikėjų užklausos dėl galimybių bendradarbiauti. Menišku atvirumu žavinti kūrėja pristato solo projektą, bet mintyse dar daugiau kūrybinių idėjų: „Esu dalyvavusi poroje „Slam“ poezijos konkursų, deklamuojant savo tekstus sulaukiau ovacijų. Pagalvojau, kodėl nepabandžius panašia stilistika rašyti ir dainų tekstus. Tai neturi apsiriboti visiems girdimais žinomais žodžiais. Noriu įdėti kažką nauja. Kai pati klausausi muzikos, pirmiausia, perskaitau visą dainą kaip eilėraštį. Ir tik iš to susidarau nuomonę, ar noriu jos klausytis. Jeigu man patinka, apie ką kalbama, tada norisi išgirsti tai, kas girdima“, – apie savo kūrybą pasakoja E. Dilnikaitė. Ved. Marius Andrijauskas

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Anonsas 00:01:50 – Eurovizijos atrankos aptarimas 00:07:35 – Kur tu buvai kai tai įvyko? 00:10:55 – Neregėti ir skambiausi NBA mainai 00:14:52 – Paslapties išlaikymas 00:16:40 – Luka užkniso Dalasą? 00:22:13 – „Lakers“ turi veidą ilgam 00:27:27 – Jovaras grįžo į fanizmą 00:34:00 – Nenuvertinam Anthony Daviso 00:39:37 – Čili pica 00:41:35 – Foxas į „Spurs, LaVine‘asį 5 „Bulls“ 00:49:55 – Kritika Karnišovo darbams 00:54:10 – Jeigu nematė, pažiūrėkit Wembio HL 00:56:16 – Valančiūnas vitrinoje 00:57:17 - Domantas Sabonis už borto 01:01:10 – NBA naujienos trumpai 01:03:20 – Ant suolo 01:08:20 – Žiūrovų klausimai

Įsivaizduokime, kad maistas niekada nebrangsta. Kas būtų? Ar griūtų politikų darbotvarkės? Ir kiek tuomet kainuotų šampūnas ar avalynė? Pokalbis su ISM universiteto prof. dr. Valdone Darškuviene.Taip pat laidoje – ne tik griaunantis bet ir kuriantis dirbtinis intelektas. Kaip jam pavyks sukurti apie 80 milijonų darbo vietų? Komentuoja "Šiaulių banko" ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ir apie mikroskopinę valstybę Tuvalu, kuri milijonus kraunasi tik iš savo vardo.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Laida transliuojama ypatingu laiku – pirmąją Kalėdų dieną – tad šiandien viskas „Istoriko teritorijoje“ bus kiek kitaip nei įprasta. Studijoje svečiuojasi du kiek netipiški istorikai, kurie pasakoja įvairias istorijas savo kuriamos ir atliekamos muzikos pagalba.Kaip Kazimiero Likšos ir Agnės Šiaulytės – Petunijos gyvenime atsirado istorija ir kada jie suprato, kad muzika jiems yra svarbiau už praeities studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete? Kaip, kada, kiek šiems muzikantams dirbant studijoje ar lipant į sceną padeda, o gal trukdo jų kaip istorikų tapatybė? Kiek jauniems kūrėjams svarbu suprasti tai, kaip ir ką darė jų kolegos prieš dešimt, dvidešimt ar... penkiasdešimt metų?Jeigu reikėtų Lietuvos Nepriklausomybės istoriją papasakoti dainomis (sukurtų Lietuvos roko ir popmuzikos grupių bei atlikėjų per paskutinius tris dešimtmečius), kokios tai būtų dainos? Roko ir popmuzika yra labai stipriai paremta nostalgijos jausmu. Ar patys šios muzikos kūrėjai sugeba atsispirti prieš savųjų „jaunystės dievukų“ spindesį?Kada roko ir popmuzikos kūrėjų bei atlikėjų eksperimentai (arba žaidimai) su istorija kuriant miuziklus, įrašinėjant teminius albumus, pavyksta?Pokalbis su Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą baigusiais muzikantais Kazimieru Likša ir Agne Šiaulyte – Petunija.Ved. Aurimas Švedas

ESO prašo plėsti proskynas – kirsti medžius prie elektros tinklų, kad per audrą jie negalėtų nutraukti laidų.Į LRT GIRDI kreipėsi Arnoldas, kuris skundžiasi, kad „Regitroje“ labai ilgai tenka laukti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Gyventojai nepatenkinti ir didelėmis eilėmis laikyti vairavimo egzaminą.Dalis darbuotojų, kitą savaitę pasiėmę du laisvadienius, iš esmės atostogauti galės 9 dienas. Ar jūs dirbsite kitą savaitę? Jeigu ne, ką planuojate veikti?Ved. Edvardas Kubilius

Studijoje lankosi stovyklautojas, video kūrėjas Dovydas Šimašius. Jeigu nežinote, tai Dovydas turi savo YouTube kanalą apie išgyvenimą miške. Podcasto metu pakalbėjom apie iššūkius stovyklaujant, įrangą, video motavimą, pasidalinom savo patirtimi ugnies užkurime ir kt.Support the show

Jeigu norite paremti mano podkastą (Ačiū!!):   https://www.patreon.com/bmatke Rėmėjas:   www.proballers.com "Giedrius": Trenerio Žibėno kelias iki dvieju LKL čempiono titulu nera iprastas - del to šios dienos epizodas vertas demesio.  Mes kalbejom apie jo kelia ir kaip jo asmenybe keitesi keliaujant po skirtingas šalis. Mes aptarem koks jis buvo gyvenant ir dirbant Lietuvoje ir koks jis tapo po išskirtiniu patirčiu užsienije. Kodel Italija butent turejo didziausia itaka ir kaip merginu komandu treniravimas skiriasi nuo vyru.  Giedrius atsivere apie savo emocini kelia ir kiek reikejo jam pačiam prisipažinti, kad reikia keistis ir dirbti su savimi. Išsamiai kalbejome apie komunikacija su štabu ir kokia svarba turi korektiška ir atvira komunikacija tarpusavyje. Labai reikalingas epizodas visiems jauniems treneriams ir busimiems vadovams! Temos: 0:00 Intro  2:45 Sveikata 4:00 Buvau senamadiskas 13:00 Jaunu treneriu klaidos 15:45 Kitu kulturu itaka 19:30 Italijoj atradau save 23:30 Indonezijos klubo vadovybe 29:40 Dvigubi standartai 35:00 Merginu Treniravimas 38:00 ProBallers.com 42:30 Treneriu štabo niuansai 57:50 ATOs #GiedriusZibenas #Vilnius #VilniusRytas #Treneris Rasit Giedriu Žibena čia: Instagram: https://www.instagram.com/ghibbi_z/  Facebook: https://www.facebook.com/giedrius.zibenas  Finding “The Benas Podcast”: Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast/the-b-podcast/id1558492852?uo=4  Spotify: https://open.spotify.com/show/3Bw5UJNSQLKo0wUybEIza3  Stitcher: https://www.stitcher.com/show/the-benas-podcast …or visit www.bmatke.com to find more info. Comment, Like & Share here: Instagram: https://www.instagram.com/bmatke/ Facebook: https://www.facebook.com/bmatke/ Twitter: https://twitter.com/bmatke3 www.bmatke.com 

Gelbėjimo tarnybų transporto priemonės dažnai negali pasiekti daugiabučių kiemų. Prieš kiek daugiau nei mėnesį įvykusio gaisro metu, ugniagesiams nebuvo galimybės privažiuoti prie sostinėje degančio daugiabučio iš kiemo pusės. Kaip spręsti gyventojų automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą?Daiktų paieška metalo detektoriumi – ne tik malonus pomėgis, bet ir priemonė žmonėms rasti pamestus vertingus daiktus. Su ieškotojo Gyčio pagalba, į šeimininkų rankas grįžo pamesti raktai ar vertingi papuošalai.Estija pradės vėlinti pensinį amžių: kaip turėtų elgtis Lietuva? Praėjusį mėnesį paskelbta, kad 2027-ais metais estai į pensiją išeis sulaukę 65-erių ir vieno mėnesio. Vėliau kiekvienais kalendoriniais metais bus nustatomas naujas pensinis amžius.Artėjant Kalėdoms, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto bendruomenė tradiciškai rengia kalėdinę meno ir paramos Ukrainai mugę.Jeigu gyvenate ar būsite Mažeikių krašte, šio miesto muziejus kviečia užsukti į šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės parodą „Geležinė tradicija“. Kuo ji ypatinga ir kodėl pristatoma būtent Mažeikiuose, pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Darius Matas

Gerbiamieji, užkluptas rudeninės depresijos planuojatės pasikabinti pamiškėje ar spontaniškai norisi lesinti paukštelius balkone? Sustokite, pasigarsinkite savo audio signalų imtuvus ir išklausykite šį radijo epizodą apie rudenį - gal persigalvosite. Jeigu ne - geros Jums kelionės.

Šią laidą "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" skirkime madai ir stiliui, - kiek tai svarbu jaunam žmogui? Kada pradeda formuotis poreikis pačiam vaikui spręsti, ką ir kaip apsirengti? Rūbas yra tiesiog būtinybė ar ir saviraiškos būdas? Jeigu tai galimybė išreikšti save, kaip tuomet jaustis, kai reikia dėvėti uniformas...? Šie ir daugybė kitų klausimų bei atsakymų - "FM99" radijo pokalbyje su Milda, kuri lanko modelių mokyklą, Saule, kuri fotografuoja, bei Daniele - Saulės fotografijų modeliu. Visos merginos domisi mada, stiliumi, tačiau stengiasi puoselėti tvarumo, ekologijos idėjas.

„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.Ved. Ignas Klėjus

EK rekomenduojant uždrausti rūkyti lauko kavinėse, parkuose, kitose atvirose viešose vietose, raštą apie tai visoms savivaldybėms Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas žada išsiųsti šį mėnesį, kad savivaldybės apgalvotų, ar plėsti draudimą. Jeigu taip, kur. Dalis gyventojų Briuselio iniciatyvą labai palaiko, sako, turi teisę kvėpuoti švariu oru. Nes dabar esą – jokios kontrolės, lauko kavinėse nerūkantieji kenčia nuo dūmų. Tai ar šioje šalyje liks vietos rūkoriams?Diskutuoja NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas ir vilnietė Dovilė.Ved. Irma Janauskaitė

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

Kaip istoriją studijavęs žmogus pasirinko reklamų stratego darbą? Juk iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorikai yra flegmatiški, nepraktiški, ilgai sakinį galvoje ir popieriuje ar kompiuterio ekrane dėliojantys žmonės. Tuo tarpu reklamos kūrimo sfera skirta dinamiškiems, kūrybiškiems, rizikuoti ir improvizuoti linkusiems žmonėms.Jeigu istorikų cecho atstovai pasikviestų reklamų strategijas kuriantį žmogų ir paprašytų pagalbos: „sukurk mums prekinį ženklą!“, ką būtų galima praeities tyrinėtojams patarti?Ką daryti istorikams, kurie vis dar nori lėtai rašyti ilgas knygas epochoje, kurioje reakcijos greitis ir gebėjimas aiškiai, taupiai bei efektingai reikšti mintis yra lemiamas dalykas?Kaip mandagiems siaurų klausimų ekspertams pasakoti apie sudėtingus dalykus viešojoje erdvėje nežinant naujų žaidimo taisyklių, kurios nuolat kinta? Juk didelė dalis mokslininkų, bijodami pakliūti į filme “Don't Look Up” parodytą situaciją tiesiog slepiasi nuo žurnalistų ir bijo rašyti į internetinę žiniasklaidą.Kiek tiesos teiginyje esą istorija yra pernelyg svarbus dalykas, kad ją būtų galima palikti vien tik istorikams? Jeigu taip – kokiose su istorija susijusiose sferose gali sėkmingai veikti ne tik mokslininkai?Ar įmanoma Lietuvos istoriją papasakoti vienu sakiniu arba vienu žodžiu?Pokalbis su istoriku, reklamos strategu Tomu Bartninku.Ved. Aurimas Švedas

Britų istorikas Simon Schama savo knygoje „Peizažas ir atmintis“ rašo: „Taigi, senų senovėje čia buvo Lietuva, bet nebuvo ne tik žydų, bet ir krikščionių. Po to čia buvo žydai, kurie gyveno apsupti medžių, ir gabeno tuos medžius link upių ir miestų. Ir dabar čia vėl nebėra žydų ir miškas čia stovi…“ Ką per 34 Nepriklausomybės metus mums pavyko nuveikti sodinant atminties gyvastį saugančius medžius? Kokie svarbūs darbai, susiję su Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu ir aktualinimu yra dar nepradėti daryti arba nepadaryti iki galo?Jeigu būtų rengiama strategija „Lietuvos žydų paveldas 2050“, kokius pirmaeilės svarbos uždavinius šioje strategijoje reikėtų įrašyti?Kaip reikėtų suprasti lenkų idėjų istoriko, muziejininko bei filosofo Krzysztofo Pomiano idėją, jog egzistuoja ne vienas, o bent trys – pažintinis, hermeneutinis ir egzistencinis –matmenys, į kuriuos privalu orientuotis prakalbus apie sudėtingus, dramatiškus įvykius, žmonių kančias ir mirtis? Ar teisingai elgiasi istorikai orientuodamiesi tik į pirmąjį – pažintinį lygmenį? Kaip ir kada galima išgirsti bei suprasti ką mums sako mirusieji?2013-aisiais interviu žurnalui „Veidas“ rašytojas Grigorijus Kanovičius pasakė: „Man atrodo, žydų laikotarpis Lietuvoje baigėsi, nors to nenori pripažinti žydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdėti. Tai nepopuliarūs sakyti, o ausiai nemalonūs klausyti dalykai, bet ką aš galvoju, tą sakau, ir būsiu labai labai laimingas, jei suklysiu“.Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada kai buvo ištarti šie žodžiai. Ką parodė laikas? Ar G.Kanovičius buvo teisus?Pokalbis su rašytoju Sergejumi Kanovičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jeigu norite paremti mano podkastą (Ačiū!!):  https://www.patreon.com/bmatkeRėmėjas:  www.proballers.com"Gytis":Gytis yra labai žinomas krepšinio teisėjas ne tik Lietuvoje, bet ir Eurolygoje. Jis buvo išrinktas geriausiu Lietuvos teisėju 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024 metais! 2021, 2022, 2023 metais buvo išrinktas teisėjauti Eurolygos 'Final Four' ir visus 3 kartus teisėjavo Eurolygos finalą.Šiandien su Gyčiu aptarėm labai daug temų, susijusių su šia profesija, daug dėmėsio skyrėm pasiruošimui ir komunikacijai rungtynių metu. Kalbėjom apie konfliktus, apie emocinį balansą ir apie labai svarbią tėvų įtaką teisėjo karjeros pradžioje. Podkaste išgirsite daug įdomių faktų apie teisėjavimo užkulisius.Kviečiu jus visus paklausyti šio išskirtinio pokalbio ir būsiu dėkingas, jeigu pasidalinsite juo su krepšinio profesijos ekspertais ir draugais.**Temos:**0:00 Intro  2:45 Kelionės & Balansas  11:00 Kodėl pasirinkti teisėjo karjerą?  16:20 Tėvų įtaka jaunam teisėjui  26:30 Fizinis pasiruošimas / Forma  29:45 Skautinti komandas  35:20 Komunikacija ir Konfliktai rungtynių metu  44:40 Peržiūrų taisyklė  50:50 Sunkiausias švilpukas  59:50 Procesas po rungtynių  1:01:35 ProBallers.com  1:06:30 Gero teisėjo charakteristika  1:13:50 Greiti švilpuka#GytisVilius #Teisejas #Krepsinis #Eurolyga #LKL #SvilpukasKaip rasti "Gyti Viliu":Instagram: https://www.instagram.com/gytis_v/ Facebook: https://www.facebook.com/gytis.vilius “The Benas Podcast”:Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast/the-b-podcast/id1558492852?uo=4 Spotify: https://open.spotify.com/show/3Bw5UJNSQLKo0wUybEIza3 Stitcher: https://www.stitcher.com/show/the-benas-podcast…or visit www.bmatke.com to find more info.Soc Medijos:Instagram: https://www.instagram.com/bmatke/Facebook: https://www.facebook.com/bmatke/Twitter: https://twitter.com/bmatke3Svetaine: www.bmatke.com 

„Lemiamas buvo susitikimas su negalią turinčia moterimi. Nustebino tos moters asmenybė. Jaučiausi prieš ją tarsi būčiau skurdi”, - sako socialinė darbuotoja Sigita Narauskaitė. Kolegė Miglė Maniušytė pasakoja savo istoriją apie mokykloje kentėtas patyčias, kurias padėjo išspręsti mokyklos darbuotoja: „Supratau, kad šie žmonės gali padėti. Norėjosi pačiai tapti tokia darbuotoja”.Ten, kur ateina socialinis darbuotojas, atsiranda daugiau dėmesio žmogui, jo tikriesiems poreikiams, daugiau supratimo apie teisingesnę visuomenę. Pasaulyje socialiniai darbuotojai labai plačiai dirba sveikatos priežiūros srityje, teisėsaugos, valdžios institucijose, pagalbos linijose. Jie tarpininkauja net kariniuose konfliktuose. Ir visame pasaulyje stebima tendencija – šių specialistų poreikis didėja, o norinčiųjų dirbti šį darbą yra per mažai.„Dažnai nusivili, dažnai nepavyksta. Bet po truputį pavyksta įtikinti visuomenę. Jeigu būsi nuoširdus, tada ir pavyks“, - sako pašnekovės.Laidoje, skirtoje Lietuvos Socialinių darbuotojų dienai paminėti, - pokalbis apie susitikimus socialinio darbo kelyje – lemiamus ir praturtinančius.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiais metais Europos kultūros sostine džiaugiasi netolimo Tartu gyventojai, 2027- aisiais šis titulas atiteks Latvijos miestui Liepojai, o dar po dviejų metų - Lenkijos miestui Liublinui. Kaip ši žinia pasitikta Lenkijoje ir koks Liublinas pačių lenkų akimis?Nacius palaikęs, Hitleriui nekrologą parašęs, savo laiku provokatyvus, tačiau iki šių dienų didelį skaitymo malonumą suteikiantis kūrėjas. Tai norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas. Kol Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų Hamsuno literatūros vertimų ir dar tik pažindinasi su jo niuansuota biografija.Ispanų teatro kūrėjas Pablo Gisbert tiki, kad šiuolaikinis teatras pranašesnis už kiną, o Europoje turime laikytis drauge. Barselonoje gyvenantis duetas jau pažįstamas lietuviams – šią vasarą jo trupės spektaklį Tado Ivanausko sodyboje prie Kauno pamatė beveik tūkstantis žmonių. Dar vieną kūrinį trupė atveža į festivalį „Sirenos“.„Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Jaučiuosi kaip geležis, o Panevėžys – kaip magnetas“, – sako aktorius Irmantas Pilis. Jis veda ekskursijas „Panevėžys turi senamiestį“ ir pasakoja, kaip mato gimtąjį miestą, apie miesto dėmesį kultūrai ir tai, kas skatina jaunus žmones čia grįžti.„Jeigu nori atskleisti ir reprezentuoti savo visuomenės įvairovę, menas yra viena iš formų tai daryti,“ – apie žmonių įvairovės atspindėjimą naujausiame šokio spektaklyje „Lustopija“ sako vienas jo choreografų Laurynas Žakevičius. Kokį visuomenės paveikslą piešia šis spektaklis?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kas yra Kijevo Rusia? Jeigu ji iš tiesų buvo viena iš svarbiausių ankstyvųjų viduramžių Europos valstybių, kodėl mes apie Kijevo Rusios istoriją žinome tiek mažai?Kaip kūrėsi ši valstybė? Kokių aplinkybių sampyna tapo paskata pastarojo istorinio subjekto iškilimui? Kodėl vikingai laikomi Kijevo Rusios įkūrėjais?Kokie buvo Kijevo Rusios ir baltų ryšiai?Koks Kijevo Rusios istorijos periodas laikomas jos „aukso amžiumi ir kokios priežastys lėmė Kijevo Rusios žlugimą?Kokius melagingus teiginius apie Kijevo Rusios istoriją skleidžia šiuolaikinė rusiškoji istoriografija ir propaganda? Kodėl Rusijos istorikai, politikai ir žurnalistai siekia nuslėpti arba iškraipyti Kijevo Rusios istoriją? Kokių tikslų siekiama įgyvendinant šią tapatybės vagystę?Lietuvos nacionaliniame muziejuje parodų erdvėje „Istorijų namai“ atidaryta paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Kokias svarbiausias idėjas apie Kijevo Rusią, jos istoriją ir paveldą, siekė perteikti šios parodos kuratorės?Pokalbis su parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorėmis archeologėmis dr. Rūta Kačkute ir Egle Zaveckiene bei parodos konsultantu archeologu dr. Aleksiejumi Luchtanu.Ved. Aurimas Švedas

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti klientus lietuvių kalba. Įpareigojimas susikalbėti su klientais lietuviškai būtų taikomas tik tiesiogiai juos aptarnaujantiems darbuotojams. Jeigu parlamentas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio.Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus į leistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Entonis Blinkenas viešėdamas Kyjive užsiminė, kad Vašingtonas gali pakeisti savo poziciją dėl draudimo smūgiuoti amerikietiškais ginklais taikiniams Rusijos teritorijoje.Apie 20 milijonų eurų – tiek, skaičiuojama, tėvai per mokslo metus sumoka už vaikų pratybas mokyklose. Kai kurie tėvai sako – brangu, švietimo bendruomenėje svarstoma, kad bent dalį išlaidų galėtų padengti valstybė. Švietimo ministerijos atstovai sako, kad skirti lėšų pratybų sąsiuviniams pirkti mokyklos negali, o pratybos esą – neprivalomos. Tačiau kai kurie mokytojai teigia - jos yra neatsiejama ugdymo dalis.Prasidėjo kova dėl Japonijos ministro pirmininko posto, kurioje dalyvauja rekordiškai daug kandidatų – devyni, tarp jų buvusio premjero sūnus ir nacionalistė, siekianti tapti pirmąja šalies vadove moterimi.Nuo rugsėjo 50-55 metų gyventojai gali nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Šaldytuvus vakcinomis užpildžiusios poliklinikos prognozavo pacientų antplūdį, tačiau kol kas per dieną sulaukia vos poros norinčiųjųVed. Darius Matas

Jeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums.Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnien

Antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienas svarbiausių naujos jo kadendijos darbų bus iš esmės pagerinti kelių ir tiltų būklę. Kelininkai sako, kad valstybinių kelių būklė – tragiška, visiems jiems sutvarkyti reikia bent 5 mlrd. eurų. Iš kur Lietuva turėtų paimti milijardus, kad iš esmės sutvarkytų tragiškus kelius ir tiltus?Dalis vairuotojų kurį laiką važinėja be techninės apžiūros, nes tiesiog pamiršta, o niekas jiems neprimena, kad ta techninė apžiūra baigiasi. Ką daryti, kad kuo daugiau vairuotojų laiku atliktų savo automobilio techninę apžiūrą? Ar visuomet žinote, kada baigiasi automobilio techninė apžiūra?„Jeigu pritampi kaime, kaimas tave gina ir saugo“, – taip sako gyvenimą didmiestyje į kaimą iškeitęs kaimo turizmu ir medžio darbais Jurbarko rajone užsiimantis Vaidas Žičkus. Jį kalbina Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Gerda Šlyterytė.Ved. Edvardas Kubilius

Seimo nariai siūlo keisti tvarką, kuri draudžia rūkyti daugiabučių balkonuose. Kodėl parlamentarams netinka dabar galiojanti tvarka, kai daugiabutyje draudžiama rūkyti, jei to pageidauja bent vienas gyventojas?Aktualus klausimas. Valdžia toliau prašo gyventojų užregistruoti nelegalius gręžinius. Jeigu to žmonės nepadarys iki šių metų pabaigos, jie gali būti baudžiami. Ar registruojate savo gręžinius?Verslininkai sako, kad jau yra pasiruošę prisitaikyti prie naujos tvarkos ir tiekti plastikinius butelius tik su pritvirtintais kamšteliais. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Baltarusijos įmonės užsako ir tiekia detales rusų tankams bei dronams, kurie dalyvauja mūšiuose su Ukraina. Tai atskleidžia buvę Baltarusijos jėgos struktūrų nariai, susibūrę į organizaciją „BelPol“.Naujoje Vilnioje be savivaldybės leidimo pastatytas obeliskas lenkų kariuomenei, tarpukariu šeimininkavusiai Vilniaus krašte.Ved. Edvardas Kubilius

„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji pripažįsta, kad sunkūs sutrikimai izoliuoja, kartais atima darbą, prasmę ir ryšį su artimaisiais. Neringa dirbdama Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre su komanda užsiima psichosocialine reabilitacija, kuomet iš kasdieninio gyvenimo iškritusiems žmonėms padeda susigrąžinti įgūdžius dalyvauti visuomenės veikloje.Kaip padėti sau atsistoti ant kojų, kai atrodo beveik neįmanoma?Pokalbis su psichiatre Neringa Piraškevičiūte-Abeciūnaite.Ved. Ignas Klėjus

#61 Paulius Jankunas (LT) - Ką daro komandos kapitonas? Jeigu norite paremti šį podcastą, tai galite padaryti per nuorodą žemiau. Būsiu labai dėkingas! https://www.patreon.com/bmatke  Rėmėjas #1: www.Proballers.com Rėmėjas #2: www.forestdomes.lt 10% Nuolaidos kodas: BENAS10 "Jankis": Šiandienos svečio ilgai pristatinėti nereikia - Pauliaus Jankūno vardas daug kartų nuskambėjo ir vis dar skamba Žalgirio Arenoje. Beveik visą savo profesionalią karjerą praleidęs Žalgiryje ir su juo laimejęs 15 LKL titulų bei 5 kartus tapęs Karaliaus Mindaugo taurės nugaletoju, Paulius šiandien apsilankė mano podcaste.  Šalia visų vietinių, asmeninių pasiekimų ir kitų apdovanojimų Paulius gali pasigirti ir trimis medaliais, iškovotais su Lietuvos krepšinio rinktine. Bet šiandien visgi nekalbėsim apie titulus, o analizuosim kelią tų titulų link ir kokie niuansai nulėmė sėkmę. Su Pauliumi mes aptarsim jo būdus susikoncentruoti ir atsiriboti nuo išblaškančių aplinkybių; apie tai, kokius dalykus apie varžovų stiprybes ir silpnybes išgirsti prieš rungtynes iš skautų ir asistentų žaidėjui būna svarbu; paliesime, kokios tos kapitono pareigos iš tikrųjų yra ir ko tiksliai jos reikalauja. Paulius pasidalins, į ką daugiausiai kreipė dėmesio būdamas kapitonas ir kaip stengėsi padėti naujai atvykusiems komandos žaidėjams, ypatingą dėmesį skirdamas iš užsienio atvykusiems žaidėjams ir jų integracijai Lietuvoje. Kalbėjome ir apie komandos rūbinės privatumą, dabartines Pauliaus pareigas ir į ką jis kreipia dėmesį stebėdamas treniruočių procesą iš šalies. Šis pokalbis taip pat ypatingas, nes aptarėm ir gyvenimo vertybes bei kitas temas, apie kurias rečiau teko girdėti ankstesniuose podcastuose. Jeigu pokalbis jums patiko, prašau juo pasidalinti! O jei mano podcaste norite dažniau matyti svečius ir pokalbius iš viso pasaulio - prenumeruokite ir nepraleiskite naujų epizodų. Topics: Forest Domes Koncentracija Kitas Etapas Pasiruosimas/Skautingas Rungtynem Stiprybes vs Silpnybes Ka daro kapitonas? Komunikacija Konfliktas Komandoje ProBallers.com Issukiai naujuose pareigose Treniruociu analize Komunikacija su treneriu Charakteris vs Talentas ATOs #PauliusJankunas #Jankis #Kapitonas #Zalgiris #Krepsinis #Kaunas Finding "Jankis": Instagram: https://www.instagram.com/jankunas_paulius/  Facebook: https://www.facebook.com/paulius.jankunas.1  LinkedIn (Žalgiris): https://www.linkedin.com/company/bc-zalgiris-kaunas/  Finding “The Benas Podcast”: Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast/the-b-podcast/id1558492852?uo=4  Spotify: https://open.spotify.com/show/3Bw5UJNSQLKo0wUybEIza3  Stitcher: https://www.stitcher.com/show/the-benas-podcast …or visit www.bmatke.com to find more info. Comment, Like & Share here: Instagram: https://www.instagram.com/bmatke/ Facebook: https://www.facebook.com/bmatke/ Twitter: https://twitter.com/bmatke3 LinkedIn: www.bmatke.com 

Apie niekam nereikalingus triukus, kuriuos žino tik bahureliai. Apie Lietuvį CS čempioną, Karoliniškėse užfiksuotą žmogų vorą. Apie vaikų trendą save identifikuoti kaip gyvūnus. Jeigu žinot parašykit kodėl Lietuvoje dar nėra Starbuckso!Support the show

„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje dešimt dvylika tęsiame pokalbius su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Gamtos mokslų srityje laureatu tapo fizinių ir technologijos mokslo centro Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus tyrėjas daktaras Arūnas Jagminas. Jis įvertintas už mūsų darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai 2007-2021.1944 m. vasarą į Lietuvą įžengus sovietinei kariuomenei, tūkstančiai lietuvių, vengdami represijų ir smurto, bėgo į Vakarus, ieškodami laikino prieglobsčio. Ne visiems pavyko pasiekti skirtingose valstybėse, daugiausiai Vokietijoje, veikusias perkeltųjų asmenų stovyklas, o ir atvykusiųjų laukė nelengvas gyvenimas. Irena Mikuličienė pristato beveik visą iki šiol Lietuvos nacionaliniame muziejuje sukauptą medžiagą apie perkeltųjų asmenų stovyklas ir žmonių gyvenimą jose.Kelios dešimtys senjorų susidomėjo Vilniaus paskelbta naujove tapti šeimininkų netekusių gyvūnų globėjais. „Senjoras-Senjorui“ pavadinta programa kviečia vyresnio amžiaus vilniečius tapti šeimininkų netekusių, dažniausiai garbaus amžiaus, keturkojų augintinių globėjais. Jiems Vilniaus miesto savivaldybė suteiks visas priežiūros priemones, pasirūpins pašaru ir kraiku, prireikus, veterinarinėmis paslaugomis.Jeigu domitės grybų šitakių auginimu, tai dabar pats metas įsigyti rąstelių, ant kurių jie gali dygti. Ukmergės rajone net 600 grybų rąstelių turinti Loretos ir Gintauto Ciunių šeima ir patys augina šitakius, kitiems duoda patarimų, kaip tai daryti. Dar Ciuniai savo ūkyje, pavadinimu „Braaangiosios uogos", turi šilauogių ir ūkininkavimą derina su darbais Vilniuje.Šeimos sodyboje lankėsi ir pasakojimą parengė laidos ,,Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrams pasirašius veiksmų planą dėl vokiečių brigados dislokavimo, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai istorinė diena.Pirmieji kariai į Lietuvą atvyks jau pavasarį, o visu pajėgumu vokiečių brigada Lietuvoje pradės veikti po trejų metų.Seimas dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiandien su bendrovės ESO atstovais ir kitais šios srities ekspertais viešai diskutavo, kaip vartotojams grąžinti beveik 160 milijonų eurų permoką. ESO siūlo tai padaryti dviem būdais - per dvejus su puse metų privatiems vartotojams ir per 7erius su puse metų - verslo klientams.Eidamas 90-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis.Izraelio kariuomenei ir toliau atakuojant su Hamas siejamus taikinius, Gazos institucijos praneša 110 žuvusiųjų Džabalijos stovykloje. Taip pat vis prastėja humanitarinė padėtis – pietinėje Gazos dalyje pasipiktinę gyventojai vykdo plėšimus ir grobsto Jungtinių Tautų skirtą paramą.Atlikusi tyrimą Statybų inspekcija nustatė, kad parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir jo kaimyno, buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso namai pastatyti išdavus neteisėtus leidimus. Abiem duotas trijų mėnesių terminas pažeidimui pašalinti. Jeigu reikalavimas nebus įvykdytas, žadama kreiptis į teismą dėl leidimo panaikinimo ir padarinių šalinimo - namų griovimo.Honkonge prasideda vieno žymiausių demokratijos aktyvistų ir Kinijos valdžios kritikų Jimmy Lai teismas. Nepaisant dėmesio iš viso pasaulio, Pekinas siunčia aiškų signalą, kad Honkonge daugiau nebus toleruojami nepatogūs balsai, o kaltinamajam gresią laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.Ved. Liuda Kudinova

Europos Sąjungos šalių lyderiai rytoj renkasi į labai svarbųsusitikimą, kuriame bus aptartas didelis paramos paketas Ukrainai ir šalies narystė Bendrijoje. Tačiau abu sprendimai gali sužlugti, Vengrijos premjerui juos blokuojant.Rusija surengė vieną stipriausių raketų atakų prieš Kyjivą paskutiniu metu - sužeisti mažiausiai 53 žmonės. Dvidešimt jų pateko į ligonines. Nors visos raketos buvo numuštos, jų nuolaužos nukrito ant gyvenamųjų rajonų.Seimo laikinoji komisija toliau aiškinasi, ar Valstybės saugumo departamentas nesikišo į Prezidento rinkimų procesą.Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. Pokyčiams pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mat Valstybinei duomenų agentūrai pateikus duomenis apie paramą gaunančiųjų pajamas paaiškėjo, kad esama sistema piktnaudžiaujama.Naktinio matymo taikiklių klausimas rytoj turėtų sugrįžti į Seimą jau paskutiniam etapui – pritarimui. Jeigu parlamentarai pritars šiam įstatymui, prietaisus bus galima naudoti medžioklėje.Ved. Liepa Želnienė

Atšalus orams vis dažniau iš namų kaminų pradeda veržtis dūmai. Tačiau ne visuose namuose į krosnis patenka vien malkos. Gyventojai degina ir senus baldus, dėvėtus drabužius ar kitas buitines atliekas. Pasak specialistų, tai ne tik teršia orą, bet ir kenkia žmonėms.Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros teigimu, vyresnio amžiaus lietuvių skaitmeniniai įgūdžiai ir naudojimosi internetu rodikliai – žemesni nei bendrijos vidurkis. Nerimaujama, kad skaitmeninant paslaugas ir šalyje uždarant bibliotekas, kuriose vyksta mokymai senjorams, didėja vyresnio amžiaus žmonių atskirtis bei dalis paslaugų jiems tampa sunkiai pasiekiamos.Lietuvoje yra daugybė senų apleistų kapinių, ant kurių Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines beveik nedega žvakės, nesilanko palaidotųjų artimieji. Jeigu vienose vietovėse tokios kapinės ir lieka niekieno neprižiūrimos, vasarą užželia žole, kai kur jos atranda savo globėjus.Ved. Paulius Selezniovas

„Jeigu nori būti turtingas, dešimtadalį skiri „bėdniems“ arba bažnyčiai“, – taip senelis porino Kazimierui Masilioniui iš Rokonių kaimo Radviliškio r.„Šiandien be šio ūkininko, mecenato neįsivaizduojama Šeduva ir jos apylinkės“, – sako Šeduvos seniūnė Edita Mančiauskė, o Radviliškio turizmo informacijos centro direktorius Saulius Čepaitis kviečia pasižvalgyti po Radviliškio kraštą.Šeduvoje gyvena žinoma Lietuvoje ilgametė sceninių liaudies šokių choreografė Joana Vasiliauskienė, kuri vadovauja Šeduvos kultūros ir amatų centro dirbančio jaunimo šokių kolektyvui „Gintaris“. Viktorija Mockaitė visus lepina saldžiais kepiniais. Netoli laukuose ganosi veislinės Šeduvos avys, apie kurias pasakoja bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pav. Rimantas Kairys. Radviliškio pariby, Kaunetiškių kaime, bites augina ir terapiją teikia Židrūnas Japertas. Senelių sodyboje įkūrė energetinį labirintą ir pramoginį laipinių parką.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mokslo rubrikoje pokalbis apie naujausią Jameso Webbo teleskopo atradimą - aptikta užuomina, kad tolimoje egzoplanetoje galimai egzistuoja gyvybė. Apie gyvybės paieškas kosmose kalbėsime su Vilniaus universiteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.Kiek vėliau su gydytoja dietologe aptarsime rudens gėrybių - daržovių - naudą, apdorojimo būdus. Kaip po vasaros susikaupusias cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves tinkamai paruošti, kad jos ir šaltuoju metų laiku turtintų ir džiugintų mūsų organizmą.Ką daryti, jeigu darbdavys vėluoja ir nesumoka Jums atlyginimo? Atsakys ekspertai.Paskutinį laidos pusvalandį Jūsų lauks pokalbis su policininku, kuris 14 metų dirbo po priedanga su narkotikų platinimu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Netrukus „Keturių milijonų“ rubrikoje kalbėsime su Austrijoje gyvenančia pianiste Kamile Zaveckaite. Ji - pirmoji, kuriai suteiktas „Yamaha“ artistės vardas.Kiek vėliau su istoriku pakalbėsime apie buvusį Nyderlandų garbės konsulą Kaune Janą Zwartendijką. Jis šiandien apdovanojamas aukso medaliu už vaidmenį gelbėjant tūkstančius žydų nuo persekiojimo ir mirties.Antrąją laidos valandą kalbėsime, ką daryti jeigu socialiniuose tinkluose radote anketą, kurioje naudojamas Jūsų atvaizdas. Ką daryti ir kur kreiptis - papasakos ekspertai.Pasibaigus pasaulio krepšinio čempionatui, operatorių komandai vadovavęs transliacijų režisierius Tomas Skamaročius, papasakos apie patirtį žiūrovams pateikiant aukščiausio lygį krepšinį visame pasaulyje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas tiesioginiame eteryje alpo dėl latvių pergalės ir aptarė prasidedančius rimtus lietuvių darbus. Tinklalaidės partneris: – Interneto vizija - viskas ko reikia atsidurti internete. Pasinaudojus nuoroda iv.lt/basketnews Jums sugrįžta speciali 20 % premija! Susikurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! Temos: Stebuklas - latvių triumfo ašaros (0:00); Ar prancūzai atleis trenerį? (11:24); Neįtikėtini japonai ir Dominikos smūgis italams (16:00); Situacija visiems europiečiams sujaukę prancūzai (22:40); Lietuvos rinktinės pergalės ir apšilimo pabaiga (27:20); Kas dabar laukia Lietuvos? (37:53); Jeigu sujungtume Latvijos ir Lietuvos rinktines? (42:10); Kas iš tikrųjų nutiko Rauliui Neto? (47:10); Lietuvių ir latvių sirgalių galima vienybė Filipinuose (48:37); Pietų Sudanas išpopuliarintas neveltui (49:46); Kodėl tiek mažai žaidžia Sirvydis ir Maldūnas? (52:24).

„Kodėl mane bando atmušti nuo motinystės? Jeigu aš kažko negaliu, tai esu nurašyta?“, – klausia Živilė Bagdonavičiūtė, dviejų vaikų mama iš Kauno. Ji turi judėjimo negalią ir visą gyvenimą svajojo būti mama, tačiau aplinkiniai ją bandė atkalbėti. Šioje NARA garso dokumentikoje Živilė pasakoja apie santykius, seksualumą ir motinystę, turint negalią. Pasak Lygių galimybių plėtros centro 2021 m. tyrimų, moterys su negalia, kurios pasirenka turėti vaikų, susiduria su dviguba diskriminacija – ne tik dėl negalios, bet ir dėl motinystės. Nemažai daliai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali susilaukti, išnešioti ir užauginti vaiką.  Garso dokumentikos autorė Indrė Kiršaitė, redaktorius ir montažo režisierius Adomas Zubė

„Jeigu nebuvai Katyčiuose, vadinasi nebuvai ir Mažojoje Lietuvoje“, – pusiau juokais sako Katyčių evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas.Žemaičių Naumiestis. Kodėl patogioje dviejų kelių susidūrimo vietoje žmonės neskubėjo kurtis? Į šį ir kitus klausimus atsako Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkas Saulius Sodonis.Degučius garsina Šv. Vincento Ferero medinė trikampė bažnyčia. Maldos namų duris atveria prižiūrėtoja Bronislava Venckienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas tęsia savaitinę laidą „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti BasketNews Fantasy, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Intro (0:00); Kazio komandos pasirodymas 30-ajame ture (2:05); Karolio komandos pasirodymas 30-ajame ture (7:24); Keitimai Kazio komandoje (12:38); Keitimai Karolio komandoje (16:31); Jūsų komentarų apžvalga (22:15); Labiausiai perkami ir parduodami žaidėjai (28:18); Geriausios praeitos savaitės BasketNews CBet Fantasy komandos (29:46).

Mūsų bendruomenės pirties seansai svečiuose pas „Ivanas muša gongą“ pakuždėjo mintį įrašyti pokalbį apie grūdinimąsi, šaltį, karštį, ką jie daro su mūsų kūnu ir smegenimis, ir kaip šiais malonumais mėgautis teisingai. Neretai žmonės bijo maudynių šaltame vandenyje, nes galvoja, kad susirgs. O ką apie tai sako mokslas? Su „Vilnelės pankų“ bendruomenės nariais, Wim Hof metodo instruktore, dviejų vaikų mama Igne Degutyte ir Arnu Repečka, pirties „Ivanas muša gongą“ direktoriumi kalbame ne tik apie grūdinimosi subtilybes, bet ir apie motyvaciją keisti gyvenimą, kai jis tavęs netenkina. Abu pašnekovai, paklausti, kas privertė juos pamilti šaltą vandenį dalinosi, kad nesunku buvo pastebėti akivaizdų nuotaikų svyravimo sumažėjimą, geresnę savijautą, stipriai praretėjusias ligas, o kur dar kaskart ūgtelėjęs pasitikėjimas ir pasididžiavimas savimi, kad „štai, aš vėl peržengiau savo galimybių ribas“ ir „negaliu“ tapo „galiu“. Nemenką vaidmenį vaidina ir motyvuojanti bendruomenė, apie kurią taip pat pakalbėsime. Tikriausiai labiausiai įsiminusi mintis iš pokalbio man buvo apie tai, jog maudynės visais metų laikais, išmoko pamilti savo šalies klimatą ir mokėti juo džiaugtis kasdien, o ne tik gyventi nuo vasaros iki vasaros. Tai iš tiesų yra didelis džiaugsmas ir laisvė. Kaip susibūrė Vilnelės pankai, kas yra Wim Hof ir kaip atsirado šis metodas, kuo jis ypatingas, kodėl visgi žmonės lenda į tą šaltą vandenį ir kenčia šitą kančią, kodėl mums vertingas trumpalaikis stresas, kuo maudynės šaltame vandenyje primena gimdymą, ką reikia būtinai žinoti prieš lendant į šaltą vandenį ir ką labiau reikia ruošti – savo kūną ar protą dalinasi grūdinimosi entuziastai, šalto vandens ir pirties mylėtojai Ignė Degutytė ir Arnas Repečka. „Kalba mamos“ tinklalaidė gyvuoja rėmėjų ir reklamos dėka. Stengiamės, kad ji būtų nuoširdi ir rekomenduotume tai, ką ir pačios naudojame, kuo tikime ir pasitikime. O šį pokalbį remia vaistinė CAMELIA, kurios šūkis „mažos kainos“ nėra tik reklaminis triukas. Labai gerai pamenu, kai rinkausi viską, ko reikėjo prieš antrąjį gimdymą, ir daugumą produktų geriausiomis kainomis, skyrusi tikrai daug laiko paieškoms, nes mėgstu sutaupyti, radau būtent CAMELIA vaistinėje. Mūsų šeima čia randa mylimus ECOSH papildus, tarp kurių – geležis, vitaminai C ir D, kokybiški žuvų taukai. Man patinka, kad ECOSH papildai yra bioaktyvios formos, vienos pakuotės pakanka net 3 mėnesiams, nėra konservantų, o kapsulės yra augalinės kilmės. Ypač patogu, kad prekes galima užsisakyti internetu, o atsiimti – artimiausioje vaistinėje, kurioje tikrai kompetentingai patarti gali vaistininkai. Už galimybę įrašyti pokalbį kokybiškai tradiciškai AČIŪ tariu VU radijo stočiai START FM. Jeigu nori klausyti daugiau pokalbių, susitikti rytmečiuose ir pirties seansuose Vilniuje, bendrauti uždaroje Kalba mamos grupėje Facebook‘e, junkis prie Contribee rėmėjų ir pasirink tinkamą paramos lygį. O dabar kviečiu nerti į grūdinimosi temą ir linkiu kuo atsparesnio visursams pavasario! Marija