Podcasts about jeigu

Europos Komisija patvirtino Strateginio plano pakeitimus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau rastas sprendimas ir dėl daugiamečių pievų. Nuo šiol be ūkininko sutikimo net ir penkis metus neartos kultūrinės pievos netaps daugiametėmis. Plačiau pakeitimus vertins ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis ir LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas.Vasariška įdomybė. Žemės ūkio duomenų centro teigimu, lyginant gegužės mėnesius, šį sezoną šaltibarščiai buvo pigiausi. Jeigu namuose dubenėlis šaltibarščių tekainuos 1,46 centus, tai kavinėje galite sumokėti 7 ar 8 eurus.Rubrikoje „Miestietis kaime“. Išskirtinė pažintis su tautodailininku, drožėju Olegu Ribikausku iš Zarasų rajono. Vyras kuria autentiškas interjero lėles. Pats drožia, pats siuva rūbus ar net damoms nagu palakuoja. Interjero lėlės ne tik fiktyvūs herojai, bet ir gerai pažįstami žmonės: kaimynai, giminės.Ved. Rūta Simanavičienė

Niekas taip gerai nejaučia pasaulinių turbulencijų kaip aviacija. Šis sektorius visuomet bus paliestas bet kokio krustelėjimo. Jeigu ne pilna apimtimi, tai gal tik dalimi. Kas nugalės: grėsmės ar potencialas? Pokalbis su Civilinės aviacijos asociacijos vadove Inga Douglas.Taip pat laidoje, ar šiemet patirsime karščio infliacija? Komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. Vytautas Liakas.Ir ką reiškia kaimyno skurdinimo strategija?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

NAUJAS EPIZODAS!(EP#90)Jeigu norite palaikiti ši podkasta (Ačiū!!):Support: https://www.patreon.com/c/bmatke Svetaine: www.bmatke.comRemejas: www.proballers.com"Sonko":Darius Songaila – vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, daugiau nei dešimtmetį rungtyniavęs NBA ir Europos krepšinio elite. Su Lietuvos rinktine jis iškovojo 2003 metų Europos čempionato auksą bei Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalį. Baigęs žaidėjo karjerą Songaila pradėjo trenerio kelią kaip asistento vaidmenyje – Žalgiris Kaunas štabe talkino Šarūnas Jasikevičius, o vėliau San Antonio Spurs organizacijoje dirbo šalia Gregg Popovich. 2025 metų vasarą jis treniravo Lietuvos U20 rinktinę, o šį sezoną tapo BC Šiauliai vyr. treneriu.Šiame epizode su Darius Songaila kalbėjome apie jo kelią nuo NBA žaidėjo iki trenerio darbo aukščiausiame lygyje. Aptarėme NBA naujoko realybę ir linksmas užduotis rūbinėje, darbą trenerių štabe bei patirtį San Antonio Spurs organizacijoje šalia Gregg Popovich. Taip pat kalbėjome apie svarbiausias pamokas iš NBA, trenerio filosofiją, pirmuosius žingsnius vyr. trenerio rolėje bei darbą su BC Šiauliai komanda. Ir, žinoma, dar daugiau istorijų iš ilgametės karjeros krepšinyje.Temos :00:00 Darius Songaila – Intro02:00 NBA naujoko užduotys & rūbinės kultūra08:00 Šiuolaikinis bendravimas ir komunikacija16:40 Adaptacija Europoje & žaidėjų rekrutavimas24:50 Tapimas treneriu ir naujo identiteto paieškos30:00 Trenerio darbas & žaidėjo limitai41:40 ProBallers.com49:30 Pirmosios vyr. trenerio pamokos55:50 Gregg Popovich pamokos ir žinios1:05:50 Kokį identitetą nori perteikti komandai?1:14:40 Darbas su sporto direktoriumi / Ginu Rutkausku1:18:30 Asmeninis gyvenimas ir aukos1:24:00 ATO situacijos

Vilniaus pakraštyje, Tarandėje gyventojas pastebėjo rudąjį lokį. Aplinkosaugininkai pataria, jog pastebėjus žvėrį svarbiausia išlaikyti saugų atstumą, nebandyti jo nubaidyti. Jeigu lokys ima artėti, patariama išlikti ramiems, atsistoti tiesiai, pakelti rankas. Apie pastebėtą rudąjį lokį būtina iš karto paskambinti numeriu 112. Šiuo įvykiu domisi reporterė Edita Vitė.Ved. Madona Lučkaitė.

„Reikia mėgautis savo kiemu“, – sako LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaitė. Kodėl marketingo specialistė nusprendė pasukti į apželdinimo kursų organizavimo sritį? Kaip keičiasi gėlynų ir sodų mados?Ved. Ignas Andriukevičius

Latvijos roko sostine vadinama Liepoja kitąmet taps Europos kultūros sostine. Pasimokiusi iš šį titulą neseniai turėjusio Kauno ir Estijos miesto Tartu, Liepoja ketina akcentuoti savuosius kontrastus ir paradoksus bei kurti naują miesto tapatybę.„Aš sakau: nenorėkit, kad jūsų darbai iš karto būtų it Faberžė kiaušinis, tačiau, kai ateisit į parodą ar muziejų ir pamatysite užrašą „emalis“, jau žinosite, kas tai per daiktas", – kalba emalio meno galeriją ir studiją Vilniuje atidariusi Marytė Dominaitė.Neuroarchitektūra – sritis, kuri jungia architektūrą, neuromokslą ir psichologiją. Lietuvoje ši tema dar labai nauja, tačiau vis aktualesnė, ypač kalbant apie perdegimą, nerimą, nemigą ir gyvenimą įtampoje. Šį mėnesį Kaune vyks neuroarchitektūros temai skirta konferencija NIEKO RIBA.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Estijoje archeologų atrastą naują ir neįprastą piliakalnį, Libane ant sprogdinimų nusiaubtų pastatų sienų grafičius piešiantį vietos menininką bei Meksikos kultūrinės bendruomenės protestą prieš siekį išvežti Fridos Kahlo meno kūrinius į Ispaniją.„Apranga, kurią paviršutiniškas žvilgsnis dažnai nurašo, politinių krizių metu tampa tuo, kuo ji istoriškai visada buvo – paveikiu komunikacijos kodu“, – komentare sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujas režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.„Jeigu skaitau naujienas ir domiuosi tuo, kas vyksta, negaliu dirbti, todėl kartais renkuosi užsidarymą dirbtuvėje, kur kuriu, bet nebandau atkartoti aplinkinio pasaulio“, – pasakoja tarp Vilniaus ir Berlyno kurianti Agnė Juodvalkytė. Spalvingus, didžiulio formato tapybos darbus kurianti menininkė Vilniaus galerijoje „Drifts“ pristato parodą „Sūkuriai“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Sistemingai be vairuotojo teisių važinėjančius ir baudų nemokančius asmenis Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įkalinti.Jeigu turi sukaupęs 100 tūkst. eurų baudų, jų nemoki ir toliau kaupi, neturi turto, mes sakome, kad turi atsėdėti arba atbūti areštinėje priklausomai nuo to, ką padarei“, –sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Įvykiai Artimuosiuose Rytuose siūbuoja naftos ir dujų kainas, nutrūko skrydžiai į regiono šalis. Analitikai sako, kad energetikos brangimas tėra tik pirminė reakcija, kuri didenio poveikio infliacijai dar nedaro. Tačiau skaičiai degalinėse jau keičiasi. Jeigu konfliktas užsitęs, tanklaiviai su nafta vengs Hormūzo sąsiaurio, o dujų eksportas iš Artimųjų rytų ims mažeti – tai vestų prie didesnio kainų šuolio. Kuris nepalankus tam pačiam Donaldui Trumpui. Tačiau pastebima, kad alternatyvių tiekėjų pakanka.Ar neramumai Artimuosiuose Rytuose gali įsukti infliaciją?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Laura Bagočiutė,“Verslo žinių” apžvalgininkas Naglis Navakas, “Swedbank” investavimo strategas Vytenis Šimkus, Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

NAUJAS EPIZODAS!(EP#86)Jeigu norite palaikiti ši podkasta (Ačiū!!):Support: https://www.patreon.com/c/bmatke Svetaine: www.bmatke.comRemejas: www.proballers.com"Kuze":Mindaugas Kuzminskas – vienas universaliausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, galintis žaisti tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Profesionalo karjerą pradėjo Lietuvoje, vėliau ryškiai atsiskleidė atstovaudamas Žalgiris, su kuriuo tapo LKL čempionu ir įgijo svarbios Eurolygos patirties.Didelį karjeros šuolį padarė Ispanijoje, rungtyniaudamas Unicaja Málaga – ten tapo vienu komandos lyderių ir stabiliai žaidė Eurolygoje. 2016 m. išvyko į NBA, kur vilkėjo New York Knicks marškinėlius. Nors NBA etapas nebuvo ilgas, jis tapo svarbia patirtimi tarptautinėje arenoje.Vėliau Kuzminskas rungtyniavo aukšto lygio Europos klubuose, tarp jų – Olympiacos, taip pat atstovavo Lietuvos rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose, pasižymėdamas energija, universaliu žaidimu ir profesionalumu.Šiame epizode atvirai kalbėjome apie trenerio Jono Kazlausko aurą ir lyderystę, sporto psichologijos svarbą aukščiausiame lygyje, ryšį tarp žaidėjo ir trenerių bei aiškių lūkesčių reikšmę, ypač skautingo darbuose....ir daug kitu asmeniniu temu.Epizodo pabaigoje Mindaugas pasidalijo planais po karjeros – svarsto tapti agentu ir likti arti krepšinio, padedant jauniesiems žaidėjams.Temos :00:00 Mindaugas Kuzminskas – Intro3:40 Karjeros iššūkiai ir „atsidaužimas į sienas“7:20 Jono Kazlausko aura ir trenerio lyderystė12:00 Asmenybės branda profesionaliame krepšinyje18:30 Sporto psichologija aukščiausiame lygyje25:50 Spaudimas, pasitikėjimas savimi ir vidiniai pokalbiai30:40 Žaidėjo ryšys su treneriais ir trenerių vaidmuo36:00 Taktika, skautingas ir pasiruošimas rungtynėms48:30 Medicinos personalas ir traumos sporte50:40 ProBallers.com ir krepšininko įvaizdis55:30 Karjeros Lietuvos rinktinėje pabaiga58:10 Sprendimas baigti profesionalo karjerą1:01:30 Naujos karjeros kryptys po krepšinio1:04:45 Investicijos ir finansinis raštingumas sportininkams1:07:33 ATOs

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

„Aišku, galėtų būti gražesnis kūnas - mano ir rajono. Jeigu būčiau galėjęs rinktis, turbūt ne tokį būčiau pasirinkęs. Bet kai bandau ką dirbtinai pagražinti ar išpjauti, randai tampa dar ryškesni nei trūkumai.“2025-ųjų rudenį pasirodė Imanto Selenio miesto fotografijų albumas „Nostalgijos sala“, skrodžiantis Vilniaus masinės statybos rajonų kraštovaizdį. Devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios kartai tokie atpažįstami, artimi vaizdai, bet kartu ir egzotiški – kažkiek tikri, kažkiek fikciniai, tarsi atkeliavę iš kitur. Perspalvinti, permontuoti į koliažus, atmosferiški.Šiuos vaizdus lydi tekstas, taikliais kirčiais raižantis atmintį apie mus kadaise ir apie aplinką, kurioje augome: masinės statybos rajonus, kurių kiemuose vaikai žaidžia „chali chalo“, laiptines, kuriose guli į grindų skudurą paversta paklodė, virtuvę, kur po kriaukle sirpsta šiukšlių kibiras, dugne patiesta sumirkusiu laikraščiu. O kažkur toli, kitame Europos gale, auga palmės, apie kurias svajoja kiemo vaikai.Laidoje „Žmogus ir miestas“ šį kartą su fotografu Imantu Seleniu ir režisieriumi Karoliu Kaupiniu kalbamės apie masinės statybos rajonus ir prieštaringus jausmus, kuriuos jie mumyse sukelia: nuo gėdos ir neapykantos iki nostalgijos bei ilgesio.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

„Jeigu imtume plikus skaičius, koks yra kultūros skyriaus biudžetas, tai būtų viena situacija, bet kultūros sektorius yra finansuojamas iš skirtingų programų, iš skirtingų mūsų padalinių ir pažiūrėjus, kiek per tuos trejus metus pakelti finansavimai ir kokie projektai yra vykdomi, kiek skiriame dėmesio ir NVO sektoriui, tai mūsų skaičiai, neabejoju, būtų didžiausi Lietuvoje“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Pokalbis apie Maskvos namų, Nacionalinės koncertų salės situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės skiriamą biudžeto dalį kultūrai.„Pamatai baltą lapą ir galvoji, ką čia daryti. O siūlai ir medžio lapai – jau patys yra meno kūriniai“, – sako menininkė Kristina Jucikienė. Tauragiškė yra išbandžiusi įvairias kūrybos rūšis, o šiuo metu kuria paveikslus iš siūlų bei tapo ant medžių lapų. Neseniai karjerą pradėjusi menininkė jau spėjo surengti kelias parodas ir savo žiniomis pasidalyti meno dirbtuvėse. Apie autorinę techniką kurti ant medžių lapų bei naudojant paprasčiausius siūlus bei menininko karjeros pradžią mažame mieste su menininke kalbėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vieno seniausių pasaulio orkestrų jubiliejų, naują draudimą „Bandcamp“ muzikos klausymosi platformoje ir kasmetinio Vienos operos baliaus programą.Ved. Gerūta Griniūtė

Jau pora savaičių, kai galima prašyti nutraukti kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose.Vieni sako, kad tai – metų sprendimas žmonėms. Kiti – kad finansinio raštingumo testas. Treti galimybę nutraukti ryšius su privačiais fondais vadina pagaliau atgauta laisve. Kaip ir prognozuota, suaktyvėjo verslai, siūlantys atsiimtus pinigus išleisti, perkant jų prekes ir paslaugas. Pvz., viena erotinių prekių parduotuvė skelbia: nerūpi ateitis – pasirūpink bent malonumu. Kauptus pinigus kviečia „ištaškyti“. Bet iš tikrųjų „taškyti“ – tai yra išleisti čia ir dabar tam, kam norisi ar kam reikia? Ar nukreipti kitur? Jeigu taip, kur naudingiausia?Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.Ved. Irma Janauskaitė.

2026-aisiais metais minimos vienos ryškiausių Kuršių nerijos asmenybių – Liudviko Rėzos 250-osios gimimo metinės. Pokalbis apie L. Rėzos asmenybę ir literatūrinio palikimo svarbą šiandien.Jau tapo įprasta, kad šventiniu laikotarpiu Tauragės gyventojai lankosi „Sekmadienio akordų“ ciklo koncertuose. Juose savo programas atlieka chorai, solistai, muzikos kolektyvai. Ramybės kupini akordai Tauragės bažnyčioje susirinkusiems klausytojams padeda ne tik pažinti įvairią muziką, bet ir dvasiškai ruoštis šventėms.Ar Brailio raštas šiandien vis dar aktualus? Kiek naujosios technologijos žengia kartu su juo?Pasakojimų ciklas skirtas 225-osioms Motiejaus Valančiaus gimimo metinėms.Ved. Donatas Šukelis

KTU magistrantas Martynas Anikanovas, jau daugiau nei ketverius metus dirbantis kibernetinio saugumo srityje, specializuojasi etiško įsilaužimo sferoje. Jo darbas – aptikti sistemų spragas anksčiau, nei tai gali padaryti kibernetiniai sukčiai ar duomenis išvilioti norintys įsilaužėliai.Rašytoja Jurgita Lieponė parašė knygą apie šviesaus atminimo aktorę Gražiną Balandytę. Knygoje „Mūsų brangioji Gražina autorė pasakoja apie teatro ir kino aktorę remdamasi jos artimųjų ir kolegų prisiminimais, didžiuliu Gražinos vyro Andriaus Čygo sukauptu archyvu – straipsnių iškarpomis, laiškais, dienoraščiais.Nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Nuo kokių traumų apsaugo šalmai?Kaune, „Meno parko" galerijoje, kūrėja iš Lietuvos Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas". Tai pirma jų bendra paroda. Savo tapybos darbais autoriai atkreipia dėmesį į šio meto neramumus. Makabriškai juokauja, žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis.Ved. Ignas Andriukevičius

Naujos knygos „Mūsų brangioji Gražina. Aktorės Gražinos Balandytės gyvenimo istorija“ autorė Jurgita Lieponė: žmonės apie ją sako, kad ji buvo nuostabi, siekiau išsiaiškinti, iš ko susideda tas „nuostabi“. „Jeigu danguj yra biblioteka, tikiuosi, kad Gražiną knygą perskaitys“, – sako autorė.Ved. Ignas Andriukevičius

Nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Policijos duomenimis, pernai fiksuota daugiau negu 2,8 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojai. Net 180 paspirtukų vairuotojų ar keleivių patyrė sužeidimų eismo įvykiuose. Apie traumas ir šalmus, galinčius apsaugoti nuo skaudžių nelaimių papasakojo buvęs profesionalus plento dviratininkas, dviračių parduotuvės „Velonova“ bendrasavininkis Vytautas Kaupas ir „Žalgirio klinikos“ Burnos, veido ir žandikaulių centro vadovas Dalius Matkevičius.

PradžiaProgramaRadijo laidų sąrašasFonasJaunimuiOdisėjos„France Inter“ kviečia vaikus nuo 7 iki 12 metų leistis į nuotykius su svarbiomis istorinėmis asmenybėmis.Odisėjas, Kirkė ir sirenos2025-06-30 12:15Odisėjas ir baisusis kiklopas2025-06-23 12:15Odisėjas ir Kalipso2025-06-16 12:15Achilas grįžta į mūšį2025-06-09 12:15Achilas sudeda ginklus2025-06-02 12:15Trojos karo pradžia2025-05-27 10:01Sokratas – pirmasis graikų filosofas2025-05-19 12:15Kleopatra. II dalis2025-05-12 12:15Kleopatra. I dalis2025-05-05 12:15Karaliaus Artūro legenda. 2 dalis: karaliaus likimas2025-04-28 12:15Jaunimui2024-11-25 12:15Žiulio Verno odisėjos: „Aplink Žemę per 80 dienų“138115 min.Viskas prasideda nuo lažybų. Anglų džentelmenas Filijas Fogas tvirtina, kad pasaulį galima apkeliauti per 80 dienų! Nieko nelaukdamas ir lydimas savo tarno Paspartu jis pradeda beprotiškas lenktynes su laiku!1872-ųjų spalio 2-ąją Filijas Fogas 20.45 val. vakaro išvyksta traukiniu, palikdamas Londoną ir jo legendinį rūką. Maršrutas aiškus: pirmiausia keliauti į Indiją, paskui – į Kiniją ir Japoniją, iš ten nusigauti į San Fransiską, Liverpulį ir galiausiai – grįžti į Londoną.Jeigu jis nori laimėti lažybas, 1872-ųjų gruodžio 21-ąją, lygiai 20.45 val. vakaro turi būti grįžęs į Anglijos sostinę!Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Les Odyssées“.Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Les Odyssées“.Teksto autorė Laure GrandbesançonVertėja Marija BogušytėRedaktorius Vaidotas MontrimasPasakotoja Benita VasauskaitėVaidina Algirdas Dainavičius, Vaidotas ŽitkusGarso režisierė Sonata JadevičienėDailininkė Milda Kargaudaitė

Jeigu ne žmogaus noras atsikelti ir eiti ieškoti, neturėtumėm „Odisėjos“, „Kenterberio pasakojimų“ ir „Žiedų valdovo“. Bet vis dėlto iš kur tas noras?Ved. Aidas Puklevičius.

Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai. „Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime. Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai. Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/ Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis

Jeigu esama egzistencinio liūdesio, tai ir egzistencinio džiaugsmo. Ir jis artimesnis mūsų prigimčiai. „Labiausiai man patinka būti. Ir būti yra gẽra. Nuo vaikystės jaučiau, kad Dievas yra. Dar prieš žodžius, prieš kalbą. Prieš pavadinimus. Jutau jį kaip milžinišką, gerą, mus visus gaubiančią paslaptį.“ Džiaugsmas – nuolatinė žmogaus iki nuopuolio būsena. Džiaugsmas – dorybė ir juo dalytis visuomet yra gėris.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju? Pataria Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta politinės ir teisinės diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control“reglamento. Skelbiama, kad jo tikslas – sustiprinti kovą su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos sklaida internete, įpareigojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjus automatizuotai tikrinti vartotojų siunčiamus pranešimus, nuotraukas bei kitus duomenis. Jeigu reglamentas būtų priimtas, visos virtualios komunikacijos platformos masiškai skenuotų privačius susirašinėjimus. Siūlymo šalininkai sako, kad taip siekiama apsaugoti vaikus internete, o kritikai įspėja – tai reikštų masinį susirašinėjimų sekimą ir labai pakenktų mūsų privatumui. Ar nebus atvertas kelias masiniam sekimui? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.Po poros savaičių, spalio 16ąją, bus minima Boso arba Komandos diena. Pirmą kartą ji buvo paminėta JAV, kai darbuotojai norėjo padėkoti savo vadovei už profesionalumą, rūpestį ir draugišką požiūrį į komandą. Taip gimė tradicija, kuri šiandien vis dažniau atkeliauja ir į mūsų darbo aplinką. Kai kurios įmonės renkasi švęsti Boso dieną, kai komandos sveikina savo vadovus, kitos renkasi šią dieną pripažinti komandas – vadovai padėkoja pavaldiniams. O kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto? Pokalbis su advokatų kontoros ,, Cobalt ” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.Ved. Artūras Matusas

Bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos spalio 9 d. pradės privalomai tikrinti, ar mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas ir sąskaitos savininkas sutampa. Jeigu ne, mokėtojas gaus įspėjimą, pinigai nebus pervesti. Jei viskas sutaps, žmogus vis tiek gaus pranešimą, tik jo turinys bus kitoks. Ši naujovė, tikimasi, sumažins pinigų klaidžiojimo ir sukčiavimo atvejų. Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvos politiniame seriale – nebesuskaičiuojama dramos dėl ministrų serija. O jei kaip Albanijoje įdarbintume ministrais dirbtinį intelektą? Pigiau ar brangiau toks ministrų kabinetas kainuotų? Pokalbis su ISM Digital Innovation lab vadovu, Dirbtinio intelekto ekspertu Gediminu Buivydu.Taip pat, kodėl Kinija pradėjo kovą prie amerikietiškus lustus? Komentuoja Citadelė banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ir kaip milijardais vertintą technologijų kompaniją sužlugdė slapti programuotojai Indijoje?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Jeigu jūs nukentėjote internete, sveikinam, jūs tapote 10 trilijonų vertės industrijos auka. Bet kaip apsiginti?Ved. Aidas Puklevičius.

Darbdavio ir darbuotojo darbo ginčai teisme -– gan dažna ir nelengva abiem pusėms situacija, kai tenka įrodinėti savo teisumą. - Kokiais įrodymais turi pasirūpinti darbdavys, o kokiais darbuotojas? Komentuoja Kauno apylinkės teismo teisėjas dr. Vaidotas Granickas.

Kai Domas patyrė pirmąjį psichozės epizodą, jis dar nesuprato, kas vyksta. Praeivių veidai gatvėje ėmė keisti pavidalus, kino kameros prožektorius vertė prisimerkti ir rodėsi, kad kažkas jį seka. Po konsultacijos su psichologu pasidarė aišku, kad tai psichozė ir ją reikia gydyti. O tai reiškė persikėlimą į Vilniaus psichikos sveikatos centrą, dideles vaistų dozes, terapijos sesijas ir bandymą susitaikyti su nauja, dar nepažįstama realybe.„Iš tikrųjų, viskas atrodo lyg iš paukščio skrydžio. Prieš pradėdamas kurti šį pasakojimą tikėjausi, jog esu jau sveikas. Pasirodo tai buvo tik gyvenimo su psichoze kelio pradžia. Ką reiškia išgyventi psichozę? Vis klausiau savęs, ar jau pasveikau. O ar išvis įmanoma pasveikti nuo psichikos ligų?”, - dalinasi Domas. Šiame pasakojime jis bando suprasti, kas jam nutiko. Ir tuo pačiu padėti tai suprasti savo artimiausiems.Autorius DomasRedaktorė Rūta DambravaitėMuzikos autoriai Liudas Vervečka ir Martynas GailiusŠis kūrinys yra „LRT radijo akademijos 2024“ tęsinys.Jeigu beklausant jums kilo sunkių minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su kitais, pagalbą rasite čia: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

Spaudos apžvalga.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą paminėti šimtuosius ANBO ir Lietuvos kūrėjų metus. „Jeigu yra noras skraidyti, nors mažiausias – pabandykit. Nesvarbu, su kokiu orlaiviu, nes aš tikiu, kad aviacija yra užkrečiama“, – sako jaunoji pilotė Elzė Maslauskaitė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Eglės Baliutavičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – apie italų rašytojo Paolo Cognetti „Žemai Slėnyje“ ir airių autoriaus Paulo Lyncho „Pranašų giesmę“.Savaitgalį, per Zarasų miesto šventę, buvo pristatyta skulptoriaus Mykolo Saukos „Liudytoja“. Nors prieš tai kūrinys sulaukė nemažai kritikos ir net išpuolių, oficiali atidarymo akimirka vis tiek įvyko. Ar šis atidarymas pakeitė bendruomenės nuotaikas?Šiandien Vilniuje prasideda 26-asis tarptautinis edukacinis šiuolaikinio šokio renginys „Summer Dance Intensive Vilnius“. Šių metų programoje pristatoma speciali Baltijos šokio tinklo iniciatyva, skirta Baltijos regiono šiuolaikinio šokio tapatybės tyrinėjimui.Kultūros ministerijos konkursą eiti kultūros atašė pareigas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėse Valstijose laimėjo rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė. Ar kultūra gali tapti tokia pat svarbia Lietuvos ir JAV santykių stiprinimo priemone kaip politika ar ekonomika?Domanto Razausko muzikinės naujienos. Ved. Justė Luščinskytė

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, valstybinių brandos egzaminų apeliacijų skaičius, ypač matematikos, išaugo.Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo sistema veikia praktiškai idealiai – darbai vertinami itin kokybiškai.Jeigu nežinotume vienos aplinkybės. Pasirodo, abiturientai, teikdami apeliaciją, negali matyti, kodėl vertintojas taip įvertino darbą, tiksliau, kokias nurodė klaidas, už ką buvo negauta ar prarasta taškų. Kitaip sakant, jaunuoliai priversti gintis aklai – spėlioti, už ką vertintojai jiems nedavė taškų.Šiemet, kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, pateikta 710 apeliacijų. Tačiau rezultatai keisti vos 48 atvejais. Ir tik 43 jų naudingi mokiniams. O tai nesiekia nė 7 proc.Tuo tarpu užpernai teigiamai pasibaigė daugiau nei 10 proc. apeliacijų.Tad ar dabartinę apeliacijų sistemą galime vadinti skaidria, ugdymą stiprinančia sistema? Ar tai nėra tiesiog formalus procesas, kuriame mokinys privalo pasitikėti vertintojais, kurių darbo nemato?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų duomenimis, Lietuvoje auga susidomėjimas alternatyvių kultūrų auginimu, tokių kaip soja ar lęšiai. Vienintelė problema – supirkimo galimybių stoka. ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė teigia, kad ūkininkų iniciatyva auginti skatina sudaryti sąlygas ir naujoms kultūroms supirkti. Jeigu bus derliaus, šiemet pirmą kartą planuojama supirkti soją.„Palaimos ūkį“ Trakų rajone puoselėjantys Elena ir Igoris Rancevai savo šio sezono derlių jau pardavė. Šeima augina braškes, bulves, šitakio grybus, turi bičių. Ūkininkavimą su kitais darbais derinanti šeima sako, kad jų tikslas yra auginti ankstyvas kultūras ir jas iškart realizuoti, nes kol kas dar nėra sandėliavimo galimybių.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ girdėsite apie išskirtinį „Sengirės fondo“ projektą „Senamiškio rezidencijos“. Rugpjūčio mėnesį vyksiančios kampanijos tikslas – išpirkti fondo mokslininkų komandos atrinktus miško sklypus, kuriuose augs būsimos sengirės.Ved. Rūta Simanavičienė

Specialistai ragina visus norinčius aukoti atidžiai pasitikrinti organizacijų veiklas ir skaidrumą, tam, kad sumažėtų apgaulės rizika. Tačiau nuo ko pradėti ir kur ieškoti informacijos? Minint pasaulinę savižudybių prevencijos dieną nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d. visi kviečiami judėti. Kiekvienas nueitas, nuvažiuotas ar nubėgtas kilometras simbolizuos žmones, vienaip ar kitaip susidūrusius su savižudybės grėsme.Kaip ir kiekvieną šeštadienio rytą LRT Radijo eteryje jus kviečiame klausytis rubrikos „Auga ir balkone“. Šį rytą išgirsite, kaip miesto daržininkystės populiarėjimo tendencijos paskatino atsigręžti ir į mažuosius sodininkus, jų poreikius.Ved. Darius Matas

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išeis iš valdančiosios koalicijos, jeigu socialdemokratas Gintautas Paluckas liks dirbti premjeru.Lietuvą pasiekė dar vieno pietinio ciklono lietaus debesys. Vietomis per naktį iškrito labai didelis kritulių kiekis. Dėl gausaus lietaus kyla kai kurių ežerų ir upių vandens lygis.Po galingo žemės drebėjimo Ramiojo vandenyno pakrantėse paskelbtas cunamio pavojus, dalyje vietovių evakuojami žmonės.Nepaisant lėtėjusios pramonės, Lietuvos ekonomika praėjusį ketvirtį palyginti su pernai augo trimis procentais.Elektrėnuose ir aplinkiniuose kaimuose gyventojai skundžiasi aitriu kvapu iš Kazokiškių sąvartyno.Ved. Darius Matas

Pusmetis, kai dalis gyventojų per mėnesį gali nemokamai išsigryninti didesnę sumą nei pernai – 800 eurų. Jeigu tik savo banke pasirinkę vadinamąjį bazinį paslaugų krepšelį. Išsigryninimo limitus rudenį didins ir vienas didžiausių bankų šalyje „Swedbank“ – ne tik bazinio krepšelio turėtojams. O finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ pradėjo plėtoti bankomatų tinklą – pinigų bus galima ir atsiimti, ir įnešti. Ar visa tai reiškia, kad poreikis gryniesiems Lietuvoje didėja? Diskutuoja „Paysera POS“ vienas įkūrėjų Mantas Chodosevičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

„Jeigu turime nepalūžusias moteris, turėkime ir atsidavusių vyrų metus”, – reaguodamaį nutarimą 2027-aisiais minėti Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus, sako lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė. Jai kliūva pasirinktas pavadinimas. Kodėl trims Lietuvai nusipelniusioms moterims nutarta rengti bendrą minėtinų metų programą? Domisi Justė Luščinskytė.2022-aisiais 33 dienas Bučą buvo okupavę ir civilius kankino bei žudė rusų kariai. Du šimtus tris žmones iš okupuotos teritorijos išvežė Konstantinas Gudauskas – lietuvių kilmės Kazachstano pilietis vėliau pramintas Bučos angelu. Jo pasakojimas tapo filmo „Buča“ scenarijumi. Su Bučos angelu bendravo Kotryna Lingienė.Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė. Neseniai šią jos kūrybą įvertino ekspertai, o dabar su ja susipažinti galima ir Venecijos bienalėje. Pasakoja Marius Eidukonis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV išstojimas iš UNESCO, nykstanti prancūziška čiužinių gamybos tradicija bei Varšuvos centre Stalino laikus menančio dangoraižio 70-metis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Šiandieninis menininkas turi išmokti laviruoti – tarp savęs ir algoritmo, tarp dėmesio ir autentiškumo, tarp pagarbos kūrybai ir gebėjimo ją parduoti“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis. Jis parengė komentarą apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.„Turint omeny pastarojo meto polinkį sugrįžti prie įvairiausių senienų, galbūt žmonėspradės namuose įsirenginėti telegrafus ir po dešimtmečio siųsime vieni kitiems telegramas?“ – svarsto vienas iš parodos „Adresatas šiuo metu yra... pasiekiamas“ kuratorių Jurgis Atroškevičius. Žvilgsnis į besikeičiančias komunikacijos technologijas pateikiamas Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6. Parodoje apsilankė Indrė Kaminckaitė.Šią savaitę festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. Akustinės melancholijos meistrai, balansuojantys tarp indie-folko, bliuzo ir subtilios elektronikos, šįkart pasirodė su orkestru, diriguojamu Jievaro Jasinskio. Grupės lyderis Finas Greenallas sako, kad pats kūrėjas yra vienintelė įdomi muzikos dalis.„Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską.“ Kaip jis įsileido netobulumą į savo kūrybą ir kokius iššūkius kėlė šis priėjimas koncertuojant su orkestru, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Kiekvienais metais būna tokios karščio bangos, bet jos niekada nesitęsia taip ilgai“, - sako Paryžiuje gyvenanti lietuvė Goda Klimavičiūtė. Šis birželis Prancūzijoje tapo antru karščiausiu nuo stebėjimų pradžios 1900-aisiais. Ispanijoje ir Anglijoje pirmasis vasaros mėnesis pripažintas karščiausiu istorijoje.Alinanti kaitra pastarosiomis savaitėmis apėmė ir Italiją, Portugaliją, Balkanų šalis. Graikija ir Turkija kovoja ir su didžiuliais miškų gaisrais. Ekstremalūs orų reiškiniai jau pareikalavo aukų.Tuo metu Lietuvoje karštis šią vasarą kol kas vienadienis. Klimatologai sako, kad vasaros mūsų šalyje neprognozuojamos, tačiau ilgainiui kaitrai intensyvėjant, ir Lietuvoje galėtų praversti europinės praktikos. „Jeigu pastebėsite, Pietų Europoje visi namai turi medines langines – jos, o ne užuolaidos, apsaugo nuo karščio“, - sako VU profesorius Arūnas Bukantis.Autorė Karolina Panto

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

Į LRT RADIJĄ kreipėsi moteris, kuri pernai spalį netikėtai vėl tapo darbinga, nors visiškai nevaldo vienos rankos. Moteriai ribotas dalyvumas arba, paprasčiau kalbant, neįgalumas, buvo nustatytas dar 2022 metais, kai jos sveikata smarkiai pablogėjo, galvoje trūkus kraujagyslei. Ar gali vienos rankos nevaldantis žmogus staiga vėl tapti darbingu?Ar gali šaligatviais bei dviračių takais važinėti elektriniai motociklai ir kaip juos sukontroliuoti? To klausia į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis, pastebintis, kad pastaruoju metu itin daug žmonių šiais elektriniais motociklais pavojingai važinėja miesto šaligatviais bei dviračių takais.Kaišiadorių rajone, šalia Kalvių, yra tokia sodyba, kurioje – gausu įvairiausių augalų. Ši sodyba priklauso Vidimantui Šmulkščiui, kurį vietos gyventojai vadina Kalvių komiku. Jis sako: „Jeigu tu pats dzūkas esi, tai Dzūkiją gali visur padaryti.“ Vidimantą kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos antrakursė Gabrielė Miškinytė.Prasidedant savaitgaliui – apie išskirtinį įvykį Panevėžio muzikinio teatro scenoje. Pirmą kartą šio teatro istorijoje pristatoma Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“, vienas populiariausių šio žanro kūrinių pasaulyje.Ved. Edvardas Kubilius

(Prenumeruokite atskirą „Naujos Scenos“ „Spotify“ srautą: https://open.spotify.com/show/18S0udgMdp0EINjXr7uFSZ) „Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką. Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima. Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena „Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

ESO prašo plėsti proskynas – kirsti medžius prie elektros tinklų, kad per audrą jie negalėtų nutraukti laidų.Į LRT GIRDI kreipėsi Arnoldas, kuris skundžiasi, kad „Regitroje“ labai ilgai tenka laukti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Gyventojai nepatenkinti ir didelėmis eilėmis laikyti vairavimo egzaminą.Dalis darbuotojų, kitą savaitę pasiėmę du laisvadienius, iš esmės atostogauti galės 9 dienas. Ar jūs dirbsite kitą savaitę? Jeigu ne, ką planuojate veikti?Ved. Edvardas Kubilius

Studijoje lankosi stovyklautojas, video kūrėjas Dovydas Šimašius. Jeigu nežinote, tai Dovydas turi savo YouTube kanalą apie išgyvenimą miške. Podcasto metu pakalbėjom apie iššūkius stovyklaujant, įrangą, video motavimą, pasidalinom savo patirtimi ugnies užkurime ir kt.Support the show

Jeigu norite paremti mano podkastą (Ačiū!!):   https://www.patreon.com/bmatke Rėmėjas:   www.proballers.com "Giedrius": Trenerio Žibėno kelias iki dvieju LKL čempiono titulu nera iprastas - del to šios dienos epizodas vertas demesio.  Mes kalbejom apie jo kelia ir kaip jo asmenybe keitesi keliaujant po skirtingas šalis. Mes aptarem koks jis buvo gyvenant ir dirbant Lietuvoje ir koks jis tapo po išskirtiniu patirčiu užsienije. Kodel Italija butent turejo didziausia itaka ir kaip merginu komandu treniravimas skiriasi nuo vyru.  Giedrius atsivere apie savo emocini kelia ir kiek reikejo jam pačiam prisipažinti, kad reikia keistis ir dirbti su savimi. Išsamiai kalbejome apie komunikacija su štabu ir kokia svarba turi korektiška ir atvira komunikacija tarpusavyje. Labai reikalingas epizodas visiems jauniems treneriams ir busimiems vadovams! Temos: 0:00 Intro  2:45 Sveikata 4:00 Buvau senamadiskas 13:00 Jaunu treneriu klaidos 15:45 Kitu kulturu itaka 19:30 Italijoj atradau save 23:30 Indonezijos klubo vadovybe 29:40 Dvigubi standartai 35:00 Merginu Treniravimas 38:00 ProBallers.com 42:30 Treneriu štabo niuansai 57:50 ATOs #GiedriusZibenas #Vilnius #VilniusRytas #Treneris Rasit Giedriu Žibena čia: Instagram: https://www.instagram.com/ghibbi_z/  Facebook: https://www.facebook.com/giedrius.zibenas  Finding “The Benas Podcast”: Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast/the-b-podcast/id1558492852?uo=4  Spotify: https://open.spotify.com/show/3Bw5UJNSQLKo0wUybEIza3  Stitcher: https://www.stitcher.com/show/the-benas-podcast …or visit www.bmatke.com to find more info. Comment, Like & Share here: Instagram: https://www.instagram.com/bmatke/ Facebook: https://www.facebook.com/bmatke/ Twitter: https://twitter.com/bmatke3 www.bmatke.com 

Gelbėjimo tarnybų transporto priemonės dažnai negali pasiekti daugiabučių kiemų. Prieš kiek daugiau nei mėnesį įvykusio gaisro metu, ugniagesiams nebuvo galimybės privažiuoti prie sostinėje degančio daugiabučio iš kiemo pusės. Kaip spręsti gyventojų automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą?Daiktų paieška metalo detektoriumi – ne tik malonus pomėgis, bet ir priemonė žmonėms rasti pamestus vertingus daiktus. Su ieškotojo Gyčio pagalba, į šeimininkų rankas grįžo pamesti raktai ar vertingi papuošalai.Estija pradės vėlinti pensinį amžių: kaip turėtų elgtis Lietuva? Praėjusį mėnesį paskelbta, kad 2027-ais metais estai į pensiją išeis sulaukę 65-erių ir vieno mėnesio. Vėliau kiekvienais kalendoriniais metais bus nustatomas naujas pensinis amžius.Artėjant Kalėdoms, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto bendruomenė tradiciškai rengia kalėdinę meno ir paramos Ukrainai mugę.Jeigu gyvenate ar būsite Mažeikių krašte, šio miesto muziejus kviečia užsukti į šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės parodą „Geležinė tradicija“. Kuo ji ypatinga ir kodėl pristatoma būtent Mažeikiuose, pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Darius Matas

„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.Ved. Ignas Klėjus

Jeigu norite paremti mano podkastą (Ačiū!!):  https://www.patreon.com/bmatkeRėmėjas:  www.proballers.com"Gytis":Gytis yra labai žinomas krepšinio teisėjas ne tik Lietuvoje, bet ir Eurolygoje. Jis buvo išrinktas geriausiu Lietuvos teisėju 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024 metais! 2021, 2022, 2023 metais buvo išrinktas teisėjauti Eurolygos 'Final Four' ir visus 3 kartus teisėjavo Eurolygos finalą.Šiandien su Gyčiu aptarėm labai daug temų, susijusių su šia profesija, daug dėmėsio skyrėm pasiruošimui ir komunikacijai rungtynių metu. Kalbėjom apie konfliktus, apie emocinį balansą ir apie labai svarbią tėvų įtaką teisėjo karjeros pradžioje. Podkaste išgirsite daug įdomių faktų apie teisėjavimo užkulisius.Kviečiu jus visus paklausyti šio išskirtinio pokalbio ir būsiu dėkingas, jeigu pasidalinsite juo su krepšinio profesijos ekspertais ir draugais.**Temos:**0:00 Intro  2:45 Kelionės & Balansas  11:00 Kodėl pasirinkti teisėjo karjerą?  16:20 Tėvų įtaka jaunam teisėjui  26:30 Fizinis pasiruošimas / Forma  29:45 Skautinti komandas  35:20 Komunikacija ir Konfliktai rungtynių metu  44:40 Peržiūrų taisyklė  50:50 Sunkiausias švilpukas  59:50 Procesas po rungtynių  1:01:35 ProBallers.com  1:06:30 Gero teisėjo charakteristika  1:13:50 Greiti švilpuka#GytisVilius #Teisejas #Krepsinis #Eurolyga #LKL #SvilpukasKaip rasti "Gyti Viliu":Instagram: https://www.instagram.com/gytis_v/ Facebook: https://www.facebook.com/gytis.vilius “The Benas Podcast”:Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast/the-b-podcast/id1558492852?uo=4 Spotify: https://open.spotify.com/show/3Bw5UJNSQLKo0wUybEIza3 Stitcher: https://www.stitcher.com/show/the-benas-podcast…or visit www.bmatke.com to find more info.Soc Medijos:Instagram: https://www.instagram.com/bmatke/Facebook: https://www.facebook.com/bmatke/Twitter: https://twitter.com/bmatke3Svetaine: www.bmatke.com 

Jeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums.Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnien

Antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienas svarbiausių naujos jo kadendijos darbų bus iš esmės pagerinti kelių ir tiltų būklę. Kelininkai sako, kad valstybinių kelių būklė – tragiška, visiems jiems sutvarkyti reikia bent 5 mlrd. eurų. Iš kur Lietuva turėtų paimti milijardus, kad iš esmės sutvarkytų tragiškus kelius ir tiltus?Dalis vairuotojų kurį laiką važinėja be techninės apžiūros, nes tiesiog pamiršta, o niekas jiems neprimena, kad ta techninė apžiūra baigiasi. Ką daryti, kad kuo daugiau vairuotojų laiku atliktų savo automobilio techninę apžiūrą? Ar visuomet žinote, kada baigiasi automobilio techninė apžiūra?„Jeigu pritampi kaime, kaimas tave gina ir saugo“, – taip sako gyvenimą didmiestyje į kaimą iškeitęs kaimo turizmu ir medžio darbais Jurbarko rajone užsiimantis Vaidas Žičkus. Jį kalbina Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Gerda Šlyterytė.Ved. Edvardas Kubilius

#61 Paulius Jankunas (LT) - Ką daro komandos kapitonas? Jeigu norite paremti šį podcastą, tai galite padaryti per nuorodą žemiau. Būsiu labai dėkingas! https://www.patreon.com/bmatke  Rėmėjas #1: www.Proballers.com Rėmėjas #2: www.forestdomes.lt 10% Nuolaidos kodas: BENAS10 "Jankis": Šiandienos svečio ilgai pristatinėti nereikia - Pauliaus Jankūno vardas daug kartų nuskambėjo ir vis dar skamba Žalgirio Arenoje. Beveik visą savo profesionalią karjerą praleidęs Žalgiryje ir su juo laimejęs 15 LKL titulų bei 5 kartus tapęs Karaliaus Mindaugo taurės nugaletoju, Paulius šiandien apsilankė mano podcaste.  Šalia visų vietinių, asmeninių pasiekimų ir kitų apdovanojimų Paulius gali pasigirti ir trimis medaliais, iškovotais su Lietuvos krepšinio rinktine. Bet šiandien visgi nekalbėsim apie titulus, o analizuosim kelią tų titulų link ir kokie niuansai nulėmė sėkmę. Su Pauliumi mes aptarsim jo būdus susikoncentruoti ir atsiriboti nuo išblaškančių aplinkybių; apie tai, kokius dalykus apie varžovų stiprybes ir silpnybes išgirsti prieš rungtynes iš skautų ir asistentų žaidėjui būna svarbu; paliesime, kokios tos kapitono pareigos iš tikrųjų yra ir ko tiksliai jos reikalauja. Paulius pasidalins, į ką daugiausiai kreipė dėmesio būdamas kapitonas ir kaip stengėsi padėti naujai atvykusiems komandos žaidėjams, ypatingą dėmesį skirdamas iš užsienio atvykusiems žaidėjams ir jų integracijai Lietuvoje. Kalbėjome ir apie komandos rūbinės privatumą, dabartines Pauliaus pareigas ir į ką jis kreipia dėmesį stebėdamas treniruočių procesą iš šalies. Šis pokalbis taip pat ypatingas, nes aptarėm ir gyvenimo vertybes bei kitas temas, apie kurias rečiau teko girdėti ankstesniuose podcastuose. Jeigu pokalbis jums patiko, prašau juo pasidalinti! O jei mano podcaste norite dažniau matyti svečius ir pokalbius iš viso pasaulio - prenumeruokite ir nepraleiskite naujų epizodų. Topics: Forest Domes Koncentracija Kitas Etapas Pasiruosimas/Skautingas Rungtynem Stiprybes vs Silpnybes Ka daro kapitonas? Komunikacija Konfliktas Komandoje ProBallers.com Issukiai naujuose pareigose Treniruociu analize Komunikacija su treneriu Charakteris vs Talentas ATOs #PauliusJankunas #Jankis #Kapitonas #Zalgiris #Krepsinis #Kaunas Finding "Jankis": Instagram: https://www.instagram.com/jankunas_paulius/  Facebook: https://www.facebook.com/paulius.jankunas.1  LinkedIn (Žalgiris): https://www.linkedin.com/company/bc-zalgiris-kaunas/  Finding “The Benas Podcast”: Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast/the-b-podcast/id1558492852?uo=4  Spotify: https://open.spotify.com/show/3Bw5UJNSQLKo0wUybEIza3  Stitcher: https://www.stitcher.com/show/the-benas-podcast …or visit www.bmatke.com to find more info. Comment, Like & Share here: Instagram: https://www.instagram.com/bmatke/ Facebook: https://www.facebook.com/bmatke/ Twitter: https://twitter.com/bmatke3 LinkedIn: www.bmatke.com 

Apie niekam nereikalingus triukus, kuriuos žino tik bahureliai. Apie Lietuvį CS čempioną, Karoliniškėse užfiksuotą žmogų vorą. Apie vaikų trendą save identifikuoti kaip gyvūnus. Jeigu žinot parašykit kodėl Lietuvoje dar nėra Starbuckso!Support the show