Podcasts about prad

Obec je v Chráněné krajinné oblasti Jeseníky a rok od roku tam jezdí víc turistů. Jedna útulna vyroste u obecního úřadu, druhá na veřejném prostranství na začátku obce směrem od Vrbna pod Pradědem.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuolat tikrina, ar žvejai mėgėjai Lietuvoje nebrakonieriauja. Birželio ir liepos mėnesiais nustatyta daugiau nei 20 atvejų, kai žvejai mėgėjai turėjo tinklų. Vienu iš atvejų gamtai padaryta žala siekia daugiau nei 6 tūkstančius eurų, o iš viso atimta 90 draudžiamų žvejybos įrankių ir 14 plaukiojimo priemonių.Išleista poezijos apie kates rinktinė „Rafinuočiai: pirmi trys gyvenimai“.Portalas LRT.LT neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse?Europos Sąjungos šalių piliečiai kviečiami dalyvauti formuojant ES politiką: jeigu surenka milijoną parašų po savo iniciatyva, jos kartais vadinamos ir internetinėmis peticijomis, gali paraginti Europos Komisiją pasiūlyti naują ES teisės aktą rūpimu klausimu. Kaip tokioms iniciatyvoms sekasi, ar pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų?Šiauliuose – nauja lauko galerija.Ved. Giedrė Čiužaitė

Pasaulyje gerai žinomas gatvės meno festivalis „Meeting of Styles“ nuo šiandien Vilniuje. Menininkai iš 19 valstybių susitiks Bėgių parke, kur keturias dienas kurs ant specialiai paruoštų plokščių, o esminiais renginio akcentais taps išpieštas traukinys ir nauja freska Naujamiestyje.Naujas sveikatos priežiūros specialistų tyrimas rodo, kad vaiką pas gydytoją dažniausiai atlydi mama – taip nurodė beveik 87 proc. specialistų. Net atvykus abiem tėvams, kone 60 proc. atvejų intensyviau bendraujama su mama. Taip sukasi uždaras ratas: mama gauna daugiau informacijos, todėl kitą kartą vėl tampa pagrindine pašnekove. Kodėl tėtis gydytojo kabinete vis dar lieka antrame plane?Pradėta nauja nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir partnerių, agentūros „Synthesis CG“ kampanija „Miškobank“, kuria siekiama išsaugoti biologiškai vertingus miško sklypus. Tai – praėjusiais metais didelės sėkmės sulaukusios „Neįkertamas turtas“ iniciatyvos tęsinys.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pradėta nauja nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir partnerių, agentūros „Synthesis CG“ kampanija „Miškobank“, kuria siekiama išsaugoti biologiškai vertingus miško sklypus. Aplinkos ministerija teigia, kad Lietuvoje sudarys sąlygas kurti ir privačias saugomas teritorijas. Laidoje „10-12“ – Mindaugas Survila, gamtininkas, „Sengirės fondo“ iniciatorius, dr. Ainis Pivoras - miškų ekologas, vienas „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjų, Algirdas Pieniuta, Aplinkos viceministras.Ved. Ignas Andriukevičius

Dimitris Georgiadis je pokrývačem z Vrbna pod Pradědem a vysloužil si přezdívku „Antarktický pokrývač“. Ze tří set uchazečů byl vybrán, aby v roce 2023 na Antarktidě položil novou střechu na Mendelovu vědeckou základnu, v roce 2026 pak opravoval střechu na polární stanici na ostrově Nelson. Jak se dostal k práci pokrývače, když původně v tomto oboru nebyl vyučený? A jaké vlastnosti jsou v týmu na Antarktidě nejdůležitější?Všechny díly podcastu Host Radiožurnálu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Dimitris Georgiadis je pokrývačem z Vrbna pod Pradědem a vysloužil si přezdívku „Antarktický pokrývač“. Ze tří set uchazečů byl vybrán, aby v roce 2023 na Antarktidě položil novou střechu na Mendelovu vědeckou základnu, v roce 2026 pak opravoval střechu na polární stanici na ostrově Nelson. Jak se dostal k práci pokrývače, když původně v tomto oboru nebyl vyučený? A jaké vlastnosti jsou v týmu na Antarktidě nejdůležitější?Všechny díly podcastu Host Radiožurnálu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Lietuvoje. „Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus“, - sako „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.Kroatijoje bitininkai ūkininkams nuomoja ne bičių šeimas, bet pavienius vabzdžius. Pasakojimas, apie populiarėjantį vienišų bičių auginimą.Ved. Arneta Spaičė

Mezi Vrbnem pod Pradědem a Heřmanovicemi museli řidiči několik měsíců jezdit po objížďce, která byla v podobně špatném stavu jako opravovaná komunikace. Rekonstrukce důležité spojnice už ale finišuje.

Na nejvyšší horu Moravy a českého Slezska opět jednou týdně jezdí speciální nízkopodlažní autobus pro seniory a lidi se zdravotním postižením. Z Karlovy Studánky je vyveze až k vysílači.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 49,27 - 50,24-26. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 49,3-4 - 49,26. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 48,1-3 - 49,2. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

„Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?„Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas.„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.„Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene.Ved. ir red. Justė Luščinskytė

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 47,9 - 47,27-31. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 46,4-5 - 47,8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.Ved. Ignas Klėjus.

Užsienio kultūros naujienos: po restauracijos naujai atsiskleidė Rembrandto paveikslas, Porto mieste atidaryta atlikėjos Dua Lipos biblioteka, skirta uždraustoms ir cenzūruotoms knygoms, taip pat – praktiniai patarimai vinilinių plokštelių mėgėjams per karščius. Pasakoja Justė Luščinskytė.Šiemet minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Antrajame pasakojimo apie architektą ciklo epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.Iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavo keramikės, skulptorės Nijolės Šivickas de Mockus kūryba, kuri pristatoma parodoje „Visata iš spiralės“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Pokalbis su muziejaus direktore Ilona Mažeikiene apie buvusio Bogotos mero Antano Mockaus mamos unikalią darbų kolekciją.Architektas, menininkas, urbanistas Jurgis Rimvydas Palys visą savo karjerą skyrė vizijoms, kaip pakeisti Kauno veidą, įliejant Nemuną į miesto gyvenimą. „Kaunosofinis architektas“, – taip jį vadino kitas žymus architektas Audrys Karalius. Liepos 2 d., sukakus lygiai metams po J. R. Palio mirties, Kaune bus pristatytas A. Karaliaus pradėto ir architektės, režisierės Emilijos Martinkevič užbaigto filmo „Palio miestas“ premjera bei Nacionaliniam architektūros institutui (NAI) perduotas archyvas. Pokalbis su E. Martinkevič ir rinkinio kuratoriumi dr. Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu.Rytoj, po dešimties metų pertraukos, prasideda Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu, Kartu“. Kolegės Ievos Radzevičiūtės įspūdžiai ir reportažas iš repeticijos.Vienas seniausių Lietuvos kultūros leidinių „Literatūra ir menas“ mini savo veiklos 80-metį. Ar šiandien svarbus kultūros žurnalo vaidmuo, kai kūrybą ir kritiką galima publikuoti internete? Pokalbis su ilgamečiu leidinio redaktoriumi, rašytoju Kornelijumi Plateliu ir dabartine redaktore Lina Laura Švedaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.Ved. Laima Kreivytė

Kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius pradėjo susitikimus su Seimo frakcijomis.Europoje tęsiasi karščio banga, mušami temperatūrų rekordai. Vakar Vokietijoje užfiksuota šalies istorijoje aukščiausia temperatūra. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo birželio 21-os dienos žemyne užregistruota daugiau kaip 1 300 mirčių, susijusių su alinančiu karščiu.Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo iš esmės nagrinėti žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą. Į posėdį buvo atvesdintas Prancūzijos Lietuvai išduotas Antonovas, tuo metu Baranauskas teisiamas už akių.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir pradeda įgyvendinti planą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose.Ukrainai toliau atakuojant Rusijos karui pajamas nešančius energetikos objektus, šalyje gilėja ekonominės problemos, susijusios su degalų trūkumu. Savaitgalį tai pripažino ir Putinas.Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad per kelias savaites atsistatydins, o šalyje bus surengti pirmalaikiai prezidento ir parlamento rinkimai.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje debiutavusių NBA krepšininkų Mato Buzelio ir Kasparo Jakučionio pasirodymą apkartino pralaimėjimas kontrolinėse rungtynėse Ukrainai.Pasaulio futbolo čempionate šiomis dienomis daug kalbama ne tik apie įvarčius ar netikėtus rezultatus. Vienomis didžiausių turnyro žvaigždžių tapo stadionuose užklijuoti logotipai. Organizatorių bandymas paslėpti kai kuriuos prekės ženklus sparčiai išplito internete, o toks reiškinys netgi turi savo pavadinimą.Ved. Liepa Želnienė

Est-il possible de faire conduire une voiture ou de faire jouer au paintball une personne non-voyante ? La réponse est oui. Découvrez l'histoire incroyable de SeaHaptic, la startup deeptech française qui utilise la technologie haptique et la plasticité cérébrale pour réinventer l'autonomie des malvoyants et des aveugles en créant un tout nouveau canal de communication non-invasif avec le cerveau.Dans cet épisode enregistré à VivaTech, Alix Pradère, CEO de SeaHaptic, décrypte la phase de bascule industrielle de l'entreprise après 8 ans de R&D intensive.Au programme de cette vidéo :La technologie haptique expliquée : Comment une caméra sur des lunettes et une ceinture lombaire dotée de 200 activateurs permettent de percevoir l'environnement en 3D et en temps réel.Le défi du focus entrepreneurial : Comment éviter la dispersion face à une technologie "plateforme" applicable à la voiture autonome ou à la sécurité industrielle.L'IA déterministe au service de la santé : Pourquoi SeaHaptic a fait le choix d'une intelligence artificielle sans hallucination pour garantir une sécurité absolue à ses utilisateurs.Les enjeux du Made in France : Les coulisses et les difficultés du rapatriement de la production de composants électroniques en France.Le modèle économique et l'accessibilité : Le parcours réglementaire pour obtenir un reste à charge zéro pour les patients grâce aux remboursements liés au handicap.À l'animation :Thomas Benzazon, cofondateur de FeuilleBlancheFabrice Marsella, Directeur de la Banque des Startups by LCLUn épisode en partenariat avec la Banque des Startups by LCLUn podcast conçu et produit par FeuilleBlanche, producteurs de médias, podcasts et récits stratégiques pour les marques.À vos écouteurs

Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos gyvos ir jų laikomasi kasmet. Apie Joninių šventę ir kultūrinį gyvenimą Lomiuose pasakoja bendruomenės atstovai: kultūros renginių organizatorė Dalia Ramanauskienė, vietos gyventojas Jonas Elickas, ūkininkas Vaidotas Valinčius ir ilgametė bendruomenės pirmininkė, dabar muziejaus vadovė Elena Bazinienė.Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas Jonas Čapaitis – ketvirta žemdirbių karta giminėje. Pradžią padarė prosenelis, prieš šimtmetį važiavęs užsidirbti į Ameriką ir grįžęs pirko 35 ha žemės. Iki dabar ūkininkauja dėdės, pusbrolis, tėtis ir brolis, bet Jono vardas – vienintelis. Kaip jis švenčia vardadienį, ar netenka kartais ir padirbėti, kaip jis įsivaizduoja paparčio žiedą ir kodėl šį kartą švęs pajūryje su draugais iš Latvijos?Ved. Arvydas Urba

Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruoti pasėlius. Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė primena, kad yra galimybė teikti deklaracijas ir iki spalio 1 d., tačiau reikia turėti vėlavimą pateisinančius dokumentus.Šeimos ūkio kūrimo istorija ir vaikų įtraukimas į veiklas. Laima ir Algirdas Macijauskai serbentų auginimo ūkį įkūrė 2004 m. Pradžia buvo 10 ha, o dabar šeimos serbentynas – 150 ha., dalis uogų derliaus šaldomas, perdirbamas, eksperimentuojama gaminant naujus produktus. Visose veiklose dalyvauja dukra Indrė ir sūnūs Audrius ir Mindaugas su savo antrosiomis pusėmis. Ar sunku įtikinti vaikus likti kaime?Rubrika “Verta žinoti” šį kartą apie varškės sūrius. Kaip pasirinkti tinkamiausią ir kiek ilgai galima išlaikyti tinkamą valgyti? Patirtimi pasidalins Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė, jau dešimtmetį iš savo ūkio karvių pieno gaminanti įvairius, dabar net 20 pavadinimų sūrius.Ved. Arvydas Urba

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 34,1 - 34,31. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 33,1 - 33,20. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Į mūšius karius vedęs instruktorius sako, kad dabar fronte - geriausia padėtis nuo karo pradžios. O Ukraina pajėgi atsiimti okupuotas teritorijas. Jis kritikuoja Lietuvos pasirengimą gintis nuo priešo ir sako, kad darome per mažai.Ved. Deividas Jursevičius

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 32,9-10 - 32,31-32. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 31,22-23 - 32,7-8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 30,25-26 - 31,20-21. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 29,9 - 30,22-24. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – art deco muziejaus įkūrėjai, tarpukario Kauno gyvenimo būdo žinovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 28,12-13 - 29,8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 27,41 - 28,10-11. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 26,23-24 - 27,34-40. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

A gondozókat is meglepte: Pallas-macska-kölyök született a Fővárosi Állatkertben Ezek voltak a Tony Awards legszebb ruhái, csak kapkodjuk a fejünket a sztárok szettjei láttán Nyáry Krisztián árulja családi otthonát, különös módszerhez folyamodott a tolakodó ingatlanosok ellen Pradát visel majd a Holdon az Artemis legénysége Pénzt, utazást és nyereséget ígér a heti horoszkóp a következő csillagjegyek számára "84 év minden kedves emlékét kell néhány dobozba becsomagolnom" – eladják Fodor Zsóka feje fölül a lakást Rendhagyó tárlatvezetések, kiállítások, koncertek Veszprémben Maggie Gyllenhaal és Jesse Eisenberg díjat kapnak Karlovy Varyban "Az autót egy lapáttal összeütöttem" – Ahmed Vanessa és Hranek Dévid az Exek csatájában rendezik a közös múltat Unokára vágyik a 61 évesen is sármos Kautzky Armand: "Nagyon jó nagypapa leszek" Így él ma a Megasztár tízéves versenyzője: "Nem egy pici lány, hanem felnőtt nő vagyok" A további adásainkat keresd a podcast.hirstart.hu oldalunkon. Hosted by Simplecast, an AdsWizz company. See pcm.adswizz.com for information about our collection and use of personal data for advertising.

Dans cet épisode passionnant de "Comment j'ai réussi ?", Alix Pradère, la directrice générale de SeeHaptic, nous fait découvrir une innovation révolutionnaire qui transforme la vie des personnes aveugles ou malvoyantes. SeeHaptic est un dispositif médical qui permet de traduire les images visuelles en sensations tactiles, offrant ainsi aux personnes non-voyantes une perception en 3D de leur environnement. Grâce à une caméra fixée sur des lunettes et une ceinture lombaire, les informations captées sont transmises au cerveau via la peau, activant un phénomène de substitution sensorielle découvert dans les années 70.L'invitée explique en détail le fonctionnement de cette technologie de pointe, qui ne restitue pas la vue mais donne au cerveau la capacité de comprendre spontanément son environnement en 3D. Ainsi, un utilisateur pourra percevoir la présence d'un obstacle, comme un poteau, et en évaluer la distance et la taille, lui permettant de se déplacer en toute autonomie.Au-delà de cette application pour la mobilité, Alix Prader évoque les nombreuses autres possibilités offertes par ce canal sensoriel haptique, comme dans l'Internet des objets, les sports de haute intensité ou encore les jeux vidéo immersifs. Une technologie d'avenir qui pourrait révolutionner bien d'autres domaines.L'épisode nous plonge également dans les coulisses du développement de SeeHaptic, de la phase de tests à l'obtention du statut de dispositif médical. Alix Pradère partage les défis relevés pour rendre cette innovation accessible économiquement et obtenir sa prise en charge par l'assurance maladie, afin que le plus grand nombre puisse en bénéficier.Hébergé par Audiomeans. Visitez audiomeans.fr/politique-de-confidentialite pour plus d'informations.

Pradėjusią savaitę pasirodžiusi visuomenės apklausa apie tai, kodėl žmonės nenori turėti vaikų, sulaukė sociologų kritikos dėl esą per mažų skaičių analizei. Vis daugiau ir kitų sričių ekspertų kritikuoja visuomenės apklausas ir kelia klausimą - o kodėl visuomenės nuomonei išsiaiškinti per mažai naudojami dirbtinio intelekto įrankiai.Lietuva daugelį metų yra tarp prasčiausius skurdo rodiklius turinčių ES valstybių narių, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. Tačiau ekonomistai akcentuoja Lietuvos ekonominę pažangą ir skurdo rodiklių ydingumą. Klausimas klausytojams - ar pastebite savo aplinkoje daugiau skurdo, ar vis dėlto daugiau neišnaudotų galimybių užsidirbti?Vilniuje ir Kaune į automobilius įsisuko ilgapirščiai – nuo metų pradžios policija šiuose miestuose užfiksavo apie 100 vagysčių iš mašinų.Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose eilėje pas reabilitologą gali tekti laukti pusmetį ir ilgiau, nors pagalbos po traumų reikia nedelsiant?Balandžio pabaigoje Josvainiuose surengti Raudonojo Kryžiaus mokymai apie tai, kaip pasiruošti „Išvykimo kuprinę", nesulaukė nė vieno klausytojo - savanorius pasitiko tuščios bendruomenės centro kėdės. Tiesa, praėjusią savaitę Josvainių bendruomenei surengti pirmosios pagalbos mokymai dalyvių sulaukė, žmonių atėjo ir į Josvainių gimnazijoje surengtus mokymus mokytojams apie išvykimo kuprinę. Tačiau Raudonojo Kryžiaus savanoriai sako, kad išties kai kuriuose Lietuvos regionuose žmones prisikviesti sudėtinga.Ved. Liuda Kudinova

Australija siekia tapti pirmąja šalimi pasaulyje, išnaikinusia gimdos kaklelio vėžį. Šalies pavyzdys gali tapti įkvėpimu kitoms valstybėms, siekiančioms sumažinti šio vėžio atvejų skaičių. Kaip dorotis su šia liga sekasi Lietuvoje?Siūlymas dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“, kol vaikui sukaks 14, skinasi kelią Seime – įveikė dar vieną parlamentarų balsavimą. Ar reikia papildomų laisvų dienų ir vyresnius vaikus auginantiems tėvams?Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ paskelbus apie planus trauktis iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos, kita čia dirbanti Vokietijos įmonė „Hella Lithuania“ teigia tokių planų neturinti, tačiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Kokių sunkumų patiria tokios įmonės Lietuvoje?Venecijoje prasideda tarptautinė bienalė, kurioje šiandien popiet bus atidaromas ir Lietuvos paviljonas. Šįkart renginys neapsiėjo be skandalų – jame leista dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai, ir prieš pat parodos atidarymą praėjusią savaitę atsistatydino visa tarptautinė Venecijos bienalės žiuri. O Baltijos šalys svarsto įvairias viešas iniciatyvas jau pačios bienalės metu.Ved. Liuda Kudinova

Šakių rajone sutiktų gyventojų nuomonės dėl kai kurių politikų siūlomo patariamojo referendumo išsiskiria – vieniems idėją palaikant, kiti griežtai ją atmeta. Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų nori paklausti, ar reikia Konstitucijoje įtvirtinti, kad teisiniai šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės bei tėvystės. Tačiau kritikai primena, kad Konstitucinis teismas jau yra išaiškinęs, jog šeimos sąvoka šiek tiek platesnė. Žmonių nuomonių laidoje „Praeiviai“ pasiteiravo Edvinas Kučinskas.Neeiliniame socialdemokratų partijos suvažiavime pirmininku išrinktas Mindaugas Sinkevičius sako, kad per gegužę bus nuspręsta dėl valdančiosios koalicijos ateities. Kokios pozicijos laikysis jis, neatskleidžia.Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjus keliems skaldą gabenusiems vagonams, likvidavimo darbai buvo tęsiami ir naktį. Skaičiuojama, kad dėl to paveikta maždaug 4000 keleivių kelionės.Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis kai kurios Lietuvos vietose sulauksime ir dvidešimt šešių laipsnių šilumos. Kas lemia tokį šuolį?

Šaudynėmis per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienę įtariamas Koulas Tomas Alenas šiandien turėtų stoti prieš teismą, kuris spręs dėl jo suėmimo. Pareigūnai aiškinasi, kodėl iki šiol reikalų su teisėsauga neturėjęs vyras ėmėsi smurto ir ar jis planavo nužudyti Amerikos prezidentą.Generalinė prokuratūra atskleidė, kad pernai kovą planavusi Ukrainos rėmėjų - Valdo Bartkevičiaus ir Ruslano Gabasovo - žmogžudystes gauja susijusi su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Šiuo metu byloje 13 įtariamųjų - įvairių valstybių piliečių. Devyni įtariamieji yra Lietuvoje, tačiau nusikaltimai planuoti ir Graikijoje, ir BulgarijojeValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tyrimą dėl galimų higienos pažeidimų pristatant maistą per „Bolt“ ir „Wolt“ platformas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien išvyko į Stambulą, kur rytoj pradės Eurolygos atkrintamąsias. Tomo Masiulio auklėtiniai ketvirtfinalio serijoje susitiks su Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ ekipa.Ved. Liepa Želnienė

Gamtininkas Mindaugas Lapelė sako, kad jam mieliau švęsti Motinos Žemės dieną balandžio 22-ąją negu Žemės dieną kovo 20-ąją. Būtent tą dieną prieš 56 metus 20 milijonų žmonių išėjo į gatves reikalaudami spręsti aplinkos taršos problemas Jungtinėse Valstijose.Kalbant apie šiuos protestus, dažnai minima 1962 metais išleista Rachel Carson knyga „Tylusis pavasaris“ (angl. „Silent Spring“). Sakoma, kad ją perskaitę, dalis amerikiečių ėmė radikaliai kitaip matyti savo gyvenamą aplinką. Mat knygoje aprašytas tuo metu dar nežinomas pavojingo pesticido DDT poveikis. Nepaisant aršių pesticidų pramonės bandymų Rachel Carson diskredituoti, šis pesticidas vėliau buvo uždraustas, sukurti teisės aktai ir institucijos, saugantys švarų vandenį, orą, biologinę įvairovę.Knyga „Tylusis pavasaris“ niekada nebuvo išleista į lietuvių kalbą, ją rusų ir anglų kalbomis skaitęs gamtininkas Mindaugą Lapelė sako, kad reikėtų tą padaryti.Plačiau apie šią asmenybę ir jos palikimą pasakoja ir viena iš jos biografijos autorių, amerikiečių rašytoja Andrea Barnet bei vabzdžių nykimą tyrinėjantis biologas, mokslo populiarintojas iš Jungtinės Karalystės Dave Goulson.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.Ved. Ignas Klėjus.

Kas yra „gera kava“ ir ar kokybė slypi vien tik pupelėse? Apie tai, kas iš tiesų lemia kavos skonį – nuo pupelių kilmės iki malimo, vandens ir paruošimo būdo – pokalbis su rūšinės kavos asociacijos sertifikuotu mokytoju Tomu Bajoriūnu ir iš Etiopijos kilusia verslininke Eskedar Maštavičiene.Ved. Ignas Andriukevičius.

Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio būdą Borisas Belchevas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos ir gyvena čia jau devyniolika metų. Tiesa, kol kas ne savo namuose. Norėtų juos turėti būtent pamario krašte, kur galima stebėti daugiausia paukščių rūšių Lietuvoje.

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.Ved. Ignas Klėjus.

Prieš keturiolika metų ėmiau pirmąjį „Kamanių šilelio“ interviu. Šią žiemą susitinku su dueto nariais Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku kai jie ruošiasi savo pirmajam koncertui arenoje. Jų istorija įkūnija Lietuvos alternatyvios muzikos kelią – nuo „neformato“ iki momento, kai tavo dainų žodžius klausytojai tatuiruojasi ant kūnų. Karolio Vyšniausko interviu, Bertos Tilmantės fotografijos Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/kamaniu-silelis Epizodas yra NARA publikacijų ciklo apie lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras aptarė, kaip suvaldyti dėl karo Irane išaugusias degalų kainas. Anksčiau premjerė sakė, kad svarstytų įvesti degalų kainų lubas, tačiau tokią idėją Finansų ministras atmeta. Jis kol kas nežada mažinti ir degalams taikomo akcizo. Pasak Kristupo Vaitiekūno, kol kas reikia palaukti ir stebėti situaciją.Pradėjusios karą prieš Iraną Jungtinės Amerikos valstijos į Artimuosius rytus perkelia ir oro gynybos sistemas. Tai, kad tokios sistemos iškeltos iš Europos patvirtino vyriausiasis JAV kariuomenės vadas Europoje. Pasak Alexuso Grynkewicho, sistemos dabar naudojamos NATO sąjungininkų gynybai rytinėje Viduržemio jūros dalyje.Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis, naftos ir dujų kaina kyla. Azijos šalys, itin priklausomos nuo regiono naftos ir dujų, įveda naujas priemones energijos taupymui. Siekiant sumažinti degalų vartojimą ir keliones, kai kuriose šalyse laikinai uždaromos mokyklos ir universitetai.Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse savo pasirodymą užbaigė vienintelis Lietuvos sportininkas, parasnieglentininkas Rapolas Micevičius. Jis pasirodė pakanių slalomo varžybose ir užėmė 13-ą vietą.Ved. Liepa Želnienė

Zajímavou památku na historii náboženské reformace v Hranicích můžeme dodnes najít v širším centru města. Na Šromotově náměstí se dochovala historická stavba stojící na místě někdejší českobratrské modlitebny, která dodnes slouží jako sborový dům. V minulosti však měla i jiné využití.

Železnice vedoucí ze Zábřeha do Sobotína přivedla pod Jeseníky poprvé možnost rychlé a poměrně levné přepravy osob i nákladu. Ne náhodu za její výstavbou stáli jedni z největších stavitelů železnic v tehdejší monarchii, bratři Kleinové.

Zajímavou památku na historii náboženské reformace v Hranicích můžeme dodnes najít v širším centru města. Na Šromotově náměstí se dochovala historická stavba stojící na místě někdejší českobratrské modlitebny, která dodnes slouží jako sborový dům. V minulosti však měla i jiné využití.

Nad Vrbnem pod Pradědem, přímo u lesa na úbočí kopce Loupežník stojí malá kaplička. Je zasvěcená Panně Marii Sněžné a je stejná, jako mnohé jiné dřevěné kaple, které v okolí stojí. Přesto stojí za připomenutí, odráží se v ní totiž do jisté míry osud zdejšího kraje.