Podcasts about baltos

Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje keli Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai siekė neteisėtais pripažinti praėjusiais metais vykusios sąjungos suvažiavimo nutarimus, tarp kurių ir sąjungos pirmininkės Vilmos Samulionytės išrinkimas. Teismas nusprendė, kad V. Samulionytė išrinkta neteisėtai. V. Samulionytė LRT KLASIKAI sako, kad šį teismo sprendimą skųs.Lietuvos nacionalinis dramos teatras paskelbė naują konkursą dramaturgams, kurio laimėtojo laukia naujos kūrybinės kryptys ir galimybės. Apie konkursą pasakoja Europos rezidencijų programos kuratorė Agnė Pulokaitė.Šiandien pasaulyje minimas žymaus japonų rašytojo, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Yukio Mishimos šimtmetis. Apie jo kūrybą kalbamės su aktore ir režisiere Egle Mikulionyte.„Adelės bičiulė, taip pat operos solistė Marijona Rakauskaitė, itin vertino Galaunienės švelnų ir santūrų būdą“, – pasakoja Galaunių namų-muziejaus muziejininkė Irma Liauzun. Rytoj švenčiamas 130-asis pirmosios Lietuvos Violetos, tarpukario operos primadonos Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės gimtadienis. Jį prisimename su muziejininke Irma Liauzun ir muzikologe Jūrate Katinaite.Užaugusi muziką ir etninę kultūrą mylinčioje šeimoje, viename gražiausių Lietuvos kampelių Zarasuose, Teresė Andrijauskaitė ir šiandien yra apsupta ir vieno, ir kito. Judviejų su dvyne seserimi dueto „Baltos varnos“ kūryba ne vienam asocijuojasi būtent su šiais dalykais. Kokia buvo Teresės vaikystė? Ką reiškia augti, šalia matant veidrodinį savęs atspindį? Ko jos gyvenimą pripildo kelionės? Apie visa tai – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kasmet, prasidedant kalendorinei žiemai, neretas mūsų pasvajojame apie baltas, šaltas gražiausias metų šventes, tiesa? Ar jos tokios ir bus, atsako meteorologas Gytis Valaika.

Jeigu dar nežinote, kas yra Vergilijus, Platonas ar Homeras, jeigu galvojate, kad antikoje didžiuosius žygius atliko tik didvyriai – neabejotinai norėsite dalyvauti Klasikų akademijoje, skirtoje moksleiviams.Prasideda tarptautinis Lokarno filmų festivalis. Kuo įdomi jo programa, kokie Lietuvos kūrėjų filmai jame dalyvauja pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.Keliaudami po Lietuvą užsukite į Telšius. Ką čia galima pamatyti mums atskleidžia Tomas Mizgirdas.Baltos, panašios į hippopotamus būtybės? Kas tai? Tai žymieji troliai mumiai, sukurti suomių menininkės Tovės Marikos Jansson. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Šiandien daugelis filmų yra profesionaliai sukurti. Klausimas apie jų prasmę ir apie ką tas kinas kalba",- sako Rasa Paukštytė – teatro ir kino kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, pirmosios knygos „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ apie Lietuvos kino raidą idėjos autorė ir viena iš sudarytojų.Apie kino praeitį, raudonas linijas, apie šiuolaikinį kūrėjų žvilgsnį ir pasaulinį kontekstą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.Lietuvių literatūros klasikas Balys Sruoga itin mėgo keliauti. Po Lietuvą aktyviai važinėjo savo automobiliu „Fiat“. Tačiau mažai kas žino, kad Balys Sruoga buvo aistringas kalnų entuziastas.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS koncertai.Ar lėtasis turizmas Lietuvoje turi perspektyvų?Visą vasarą tęsis Šiauliuose liepos pradžioje prasidėjęs Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis.Pristatyta pirmoji Igorio Zujevo poezijos knyga „Urbanistiniai prisilietimai“, kurią apipavidalino iliustratorė Laura Pilac. Du zarasiškiai, du jauni kuriantys žmonės, šiuo metu gyvenantys Vilniuje, savo kūryboje prabyla apie išgyvenimus ne tik sostinėje, bet taip pat ir namų įvaizdžio, traukos bei ilgesio motyvais.Ved. Justė Luščinskytė

Praėjo devyni su puse mėnesio nuo to laiko, kai tiek už vadovėlius atsakingos Nacionalinės švietimo agentūros vadovės pavaduotoja, tiek iš pareigų pasitraukęs švietimo viceministras patikino, kad vadovėliai, pagal atnaujintas ugdymo programas „tuoj tuoj“ pasieks mokyklas ir mokinius. Iki šių, 2023-2024 mokslo metų, pabaigos teliko vos septynios dienos. O daugybės disciplinų vadovėlių nelyginių klasių mokiniams dar nėra nei mokyklose, nei leidyklose.Nuo rugsėjo pagal atnaujintas ugdymo programas pradės mokytis visi lyginių, tai yra: antrų, ketvirtų, šeštų, aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių mokiniai, kurie šiemet mokėsi nelyginėse klasėse, be vadovėlių. Ar jie turės visus vadovėlius, ypač pagrindinių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, ar ir toliau mokysis be vadovėlių, bet su švietimo strategų raminimu, esą mokytojams vadovėliai nereikalingi, nes jie ir taip kompetentingi išdėstyti temas, o tėvai neturėtų kištis į vaikų mokymą, net jei šie ir nesuprato kokios nors temos mokykloje.O ir jei bus išleisti visi reikalingi vadovėliai, ar mokyklos juos įpirks? Kiek lėšų yra numatyta lyginių klasių mokinių vadovėliams pagal atnaujintas programas pirkti? Kiek jų bus panaudota nelyginių klasių vadovėliams įsigyti? Ir kiek ugdymo turinio kokybė prastėja bei pasiekimai smunka dė to, kad mokiniai mokosi be vadovėlių ir negali namuose pasikartoti ar pasiaiškinti teorinės medžiagos?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, leidyklos „Baltos lankos Klett“ konsultantas Sigitas Besagirskas, vienuoliktokė moksleivė iš Trakų Smiltė Greimaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dzejnieks Marts Pujāts lasa dzeju no sava krājuma "Dāma baltos džinsos", kas izvirzīta Latvijas Literatūras gada balvai. 

** NordVPN paslaugos su Proto Pemzos nuolaida? Tikrai taip: https://nordvpn.com/protopemza/ ** ** Baltos lankos - didelės nuolaidos! https://bit.ly/42oyxgi **   Žmogaus noras stebėti, suprasti ir prisijaukinti gamtą pasauliui atnešė ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir kvapą gniaužiančių istorijų. Flora, fauna, stichijų šėlsmas ir meteorologiniai reiškiniai nuo neaprašytų laikų žmoniją stebino, viliojo ir baudė. Bet ar pražūčiai pasmerkusi gamta moka ir pasigailėti? 1971-aisiais septyniolikmetė Juliane Koepcke atšoko savo mokyklos išleistuves ir sėdo į lėktuvą. Tą Kūčių dieną ji turėjo pasiekti savo namus Peru džiunglėse, kur Juliane tėvai buvo įkūrę gamtos stebėjimo stotį. Tačiau gamta savo galios performansų tvarkaraščio nederina su niekuo, o ypač su išbandymams nepasiruošusiais lėktuvais. Naujausiame Proto Pemzos epizode papasakosime apie neįtikėtiną Juliane Koepcke išgyvenimo istoriją. Tikras 3D nuotykis, kuriame jauna mergina mes iššūkį mirčiai ne vieną kartą. Tinklalaidės kvartetas kartu su jumis žingsniuos dangaus, džiunglių ir upių keliais į vieną netikėčiausių sugrįžimų į gyvenimą. Ką miesto jaunimas darytų pasiklydę džiunglėse? Koks išgyvenimo maistas pasmerktų Tomą ir Aivarą? Koks yra prasčiausias “Worms” žemėlapis ir kodėl krenkščiantis draugas praverstų naktį gamtoje? Visa tai, kartu su išgyvenimo gamtoje patarimais, išgirsi šiame Proto Pemzos epizode. Muzika ir garsai: Pixabay, Zapsplat, Discovery Corporate.

Alytiškis meteorologas Gytis Valaika sako, kad galim to tikėtis. Pasaulyje šie metai buvo karščiausi, Lietuvoje maždau treti pagal karštumą. Orai keitėsi labai greitai, kruša pridarė daug nuostolių, rugsėjį buvo vasara, o ruduo rekordiškai trumpas. Kaip keisis orai, ko laukti šventiniu periodu ir kas apskritai vyksta su mūsų klimatu ir orais šią žiemą - klausykite pokalbį su Gyčiu. https://fm99.lt/ar-bus-baltos-kaledos-dzukijoje-meteorologas-gytis-valaika-prognozuoja/

„Golden Parazyth“, Ieva Narkutė, „Pilnatys“, Lauritos Peleniūtės sutartinės, Marijaus Aleksos solo, „Home Jazz Band“, „Baltos varnos“, Algis Fediajevas, „Girių dvasios“ ir dar kai kas. Kai už lango tokia niūrastis, ausys atsigauna susipažinusios su naujausiais lietuvių kūriniais. Kuriuos surinkau, aptariau, pagyriau ir vos vos pakritikavo Domantas Razauskas.Ved. Domantas Razauskas

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos smulkiems ir vidutiniams šalies ūkiams. Paramai pagal naują Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ numatyta 9 mln. eurų. Galimybes ją gauti vertina Švenčionių r. ūkininkas Kazimieras Pranskus, Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė ir Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis.Belgų mėlynieji yra mėsinių galvijų veislė. Baltos ar juodos spalvos įspūdingi raumeningi galvijai į Lietuvą įvežti dar 2005 metais, bet iki šiol nepaplito. Kodėl? Išsamiau – gyvulininkystės specialistas, LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.Iš miesto į kaimą. Buvę kauniečiai Ramunė Tarandė ir Laimutis Genys, įsigiję sodybą Lazdijų rajone, šalia Krikštonių, iš pradžių ten lankėsi tik savaitgaliais, kol pagaliau nutarė apsigyventi. Tolimi nuo ūkio darbų renginių organizatorė ir žurnalistas gyvenimo ir darbo džiaugsmą rado Dzūkijos kaime. Šalia savo tiesioginių darbų Druskininkuose, ėmėsi auginti smidrus ir gervuoges.Ved. Regina Montvilienė

Rinktinės iššūkiai, istorinė pergalė, legendų įspūdžiai ir Mančesterio krizė | Įvartis   Atsisiųskite naują sporto programėlę https://play.google.com/store/apps/details?id=lt.oapps.osportas   00:00:00 – Lietuvos rinktinės Euro atranka 00:13:15 – FIFA legendų mačas 00:21:21 – Transinvest sensacija LFF taurėje 00:36:00 – A lyga ir artėjantis turas 00:38:58 – Newcastle pergalė prieš PSG 00:43:45 – Dormundo ir Milan lygiosios 00:44:20 – Galatasaray pergalė prieš Manchester United 00:50:20 – Arsenal pralaimėjimas 00:51:45 – Real sunki pergalė 00:53:45 – Įspūdžiai iš Berlyno Union rungtynių 00:58:42 – Real Sociedad ir Inter pergalės 00:59:18 – Lazio ir Atletico pergalės 01:01:50 – Barcelona sunki pergalė 01:04:35 – Dramatiška Shakhtar pergalė 01:06:15 – Baltos kortelės 01:15:10 – Raudonos kortelės  

Iš Zarasų lizdo išskrido „Baltos varnos“ – vokalistės ir dainų kūrėjos Milda bei Teresė Andrijauskaitės. O ir lizdo būta kūrybingo. Tėvas Gintaras – etnografas, mandolininkas. Mama Birutė – tautodailininkė, audėja. Abu dirba Zarasų kultūros centre.Zaraso ežero saloje į renginius kviečia unikali „Kupolė“. Su požemine estrada supažindina Zarasų kultūros centro Kūrybinių industrijų skyriaus vedėjas Erikas Černovas.Senąja vokiečių kalba skaitanti Zarasų merės patarėja, gidė Simona Burokaitė iš archyvų traukia naujus istorinius faktus apie Stelmužės kaimą, dvarą ir jo valdytojus.Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų technikos paveldo statinys. Dar ir šiandien malami tautinio paveldo sertifikatą turintys miltai, kruopos, sėlenos. Šalia amatų namuose vyksta edukacijos. Apie malūną istorijas pasakoja malūnininkas Stasys Sutkauskis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. Romano ištraukas skaito autorius.

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. 2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.Romano ištraukas skaito autorius.

Giedra Radvilavičiūtė. „Suplanuotos akimirkos“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. Ištraukas skaito aktorė Airida Gintautaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Suplanuotos akimirkos“. Išleido leidykla „Baltos lankos“.Giedros Radvilavičiūtės tekstuose taupūs ir taiklūs žodžiai gyvenimo kasdienybę paverčia nekasdienišku išgyvenimu. Tariamai nereikšmingi buities ar daiktų gyvenimo elementai sužėri subtilia, iki tol neregėta šviesa; nesėkmių keliama desperacija, pagauta ironiško žvilgsnio, virsta medžiaga literatūriniam laimėjimui.Numarinto siužeto vėlė šiose esė įgyja savitą gyvastį, ir šie tekstai tampa įspūdingais, originaliais kūriniais, neretai tvyrančiais ties dienoraščio arba laiško ir novelės riba.Skaito aktorė Airida Gintautaitė.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją apie gyventojų imunizacijos aprėptis, kartu nagrinėtos ir priežastys, kodėl dalis lietuvių vis dar skeptiškai vertina skiepus. Didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams kelia krentančios vaikų skiepijimo nuo 14 infekcinių ligų apimtys. Pastebėta, kad per pora metų beveik visose kategorijose vakcinavimas smuktelėjo 2 proc., išskyrus kūdikių skiepijimą nuo Hepatito B ir rotavirusinės infekcijos.Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.Ved. Laura Adomavičienė

Skaitykite daugiau https://osportas.lt/    00:00:00 – A lygos netikėtumai 00:23:17 – Treneriai elitinėse lygose 00:56:25 – Negalima praleisti 01:15:24 – Baltos kortelės 01:21:51 – Raudona kortelė ir tėvų muštynės

Savaitinė futbolo apžvalga „Įvartis“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas, Ervinas Kvitkauskas, Tautvydas Vencevičius.   00:00:00 – Čempionų lyga 00:28:05 – A lygos netikėtumai 00:41:10 – Penis Telšiuose ir bauda 00:52:26 – FIFA pasaulio čempionato formatas 00:57:53 – Negalima praleisti 01:05:26 – Baltos ir raudonos kortelės 01:10:21 – Skandalas vaikų futbole

Marta Pujāta ceturtais dzejas krājums pieaugušajiem "Dāma baltos džinsos", kas dodas topogrāfiskās dzejas virzienā. Kultūras rondo studijā  ar "Dāmu baltos džinsos" iepazīstina dzejas krājuma autors Marts Pujāts. Tomēr viņš neatklāj, kas ir Dāma baltos džinsos, bet iesaka lasīt krājumu secīgi, kā tas sakārtots. "Es nevaru neko teikt. Tas, katram lasītājam jādomā pašam, kas ir Dāma baltos džinsos, izlasot grāmatu. Ja kāds vēlas lasīt un uzzināt par to dāmu, iesaku lasīt no sākuma līdz beigām un nelasīt beigas pa priekšu," atzīst Marts Pujāts. Krājumu izdevis apgāds "Neputns". Redaktors Kārlis Vērdiņš. Dizains: Armands Zelčs.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

2021 Metų verstinės knygos nominacija. Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. “Makabriško grožio romanas, vaizduojantis nekasdienišką kaimiškosios gyvensenos pusę ir dekadansą, parašytas poetiška, vibruojančia kalba, persmelktas sunkių klausimų apie seksualumą, tikėjimą ir egzistencijos skausmą, nepakeliamybę ir baigtį”, - taip knygą pristato leidykla “Baltos lankos“. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

„Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918 – 2018“. Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą. Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“. Ištraukas skaito aktoriai Inga Burneikaitė ir Vytautas Anužis.

„Vasaros popietėje“ – pokalbis su studijos viešnia, žinoma menininke Jolita Vaitkute. Taip pat – pašnekesys su kelionių ekspertu Tadu Kerteniu, Palūšėje naują koncertų sezoną skelbiančiu prodiuseriu Algirdu Barniškiu ir naują dainą pristatančia grupe „Baltos varnos“.Laidos vedėjai – Lavija Šurnaitė ir Ramūnas Zilnys.

Su dailės istorike ir rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaite, istorinių romanų „Silva rerum“, „Petro imperatorė“ (išleido „Baltos lankos“) autore, kalbamės apie menotyros studijų Vilniaus dailės akademijoje svarbą jos kūryboje, rašymo ritmą ir planavimą, gyvenimą tarp Londono ir Vilniaus, turtingas lenkų, anglų ir prancūzų kalbų bei kultūrų tradicijas ir rašytojos paramą Ukrainai tarptautinėje arenoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Spaudos apžvalga.Režisierė Eglė Kižaitė OKT/Vilniaus miesto teatro studijoje pristato premjerą „Pirk dramblį“ – istoriją apie nuo vaikystės lydinčius sielos randus ir apie (ne)gebėjimą sakyti tiesą.Dvi naujos knygos apžvalgininko Donato Puslio akiratyje: čekų rašytojo Jindricho Manno „Praha, iki pareikalavimo“ ir buvusios „Financial Times“ korespondentės Rusijoje Catherine Belton „Putino žmonės“.Vasario 26 d. minėsime vieno žymiausių prancūzų rašytojų ir romantizmo pradininkų Prancūzijoje Viktoro Hugo 220 gimimo metines.Kaip karas Ukrainoje paveiks šalies kultūrą? Apie tai kalbėsime su knygą apie Ukrainą pristatančiu buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Algirdu Kumža, Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi Vydu Dolinsku, visuomenininke, palaikymo akcijų Ukrainai organizatore Agne Zalanskaite bei Kultūros ministru Simonu Kairiu.Vasario 25-27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose įvyksianti Antonino Dvoržako operos „Undinė“ premjera taps švente ne tik jos kūrybinei komandai, solistams, publikai. Vasario 17-ąją 70-ąjį jubiliejų mini operos režisierius Gytis Padegimas.Vilniaus knygų mugėje leidyklos „Baltos lankos“ stende kolegės Agnės Šimkūnaitės dėmesį patraukė tik šiemet Lietuvos skaitytojus pasiekęs Pietų Korėjos autorės Cho Nam-Joo romanas „Kim Džijongė gimusi 1982“, kuriame atskleidžiama nelengva šalies moterų kasdienybė, įsigalėjęs patriarchatas ir dėl to moterims kylantys iššūkiai.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Už lango-tikros baltos Kalėdos. Kokie orai laukia artimiausiomis dienomis?Lituanistinėse mokyklose užsienyje lietuvių kalbos besimokantiems mokiniams bus nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis ir išduodami pažymėjimai.Geopolitine prasme Japonija yra Vakarų pasaulio dalis, nors skiriasi savo tradicijomis ir gyvenimo būdu. Kokio atgarsio Tekančios saulės šalyje sulaukia krikščioniškos Kalėdos?Valdovų rūmuose paskutinė proga nemokamai pamatyti 1791 metų Konstitucijos dokumentą.Ved. M. Lučkaitė

Mažesnės, iki pusantro tūkstančio kvadratinių metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, turi reguliuoti jų srautus ir užtikrinti trisdešimties kvadratinių metrų prekybos plotą žmogui. Prekybos tinklas „Lidl“ žmones nusprendė aptarnauti tik su galimybių pasu. Tuo metu kai kurie vaistinių tinklai piktinasi tokiu Vyriausybės sprendimu ir sako, kad neretai vaistinių plotas siekia iki 60 metrų, todėl klientams savo eilės teks laukti lauke.Šiauliuose atidarytas Pasaulio teisuolių skveras. Holokausto aukų ir žydų gelbėtojų atminimas įamžintas netoli buvusių vartų į žydų getą. Vilniaus ir Ežero gatvių sankirtoje atidengta šiauliečio Ado Toleikio sukurta kompozicija „Jungtis“. Baltos spalvos monumente iškaltos Pasaulio tautų teisuolių pavardės.Tarptautiniame festivalyje apdovanotas LRT RADIJO naujienų reportažas apie sunkių COVID-19 ligonių slaugymą37-ajame Bohemijos radijo produkcijos festivalyje „Prix Bohemia Radio“ tarp apdovanotų geriausių kūrinių – LRT RADIJO naujienų tarnybos reportažas. Pernai Kalėdų išvakarėse per LRT RADIJĄ skambėjęs žurnalistės Editos Vitės reportažas iš Lietuvos ligoninių, besigrumiančių su COVID-19 ligoniais, buvo įvertintas antrąja vieta radijo naujienų kategorijoje. Apie tai paskelbta spalio 21 d. vakare Čekijos Olomouco mieste vykusioje festivalio konkurso apdovanojimų ceremonijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Radijo balkone svečiuojasi literatūros tyrinėtoja, kritikė, vertėja, ilgametė Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėja profesorė Violeta Kelertas. Daugelis ją žino kaip feministinės literatūros kritikos ir postkolonijinio diskurso pradininkę Lietuvoje, Ričardo Gavelio, Valdo Papievio ir kitų rašytojų tyrinėtoja ir vertėja. 2020 m. pasirodė Violetos sudaryta ir kartu su Maryte Racys išversta Žemaitės tekstų rinktinė anglų kalba „Marriage for Love“ (Vedybos iš meilės). O anksčiau, 2006 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido profesorės straipsnių apie lietuvių literatūrą rinktinę „Kita vertus...“, kurioje atsiskleidžia savitas autorės požiūris į moteris moterų prozoje, žemiškas ir dangiškas paskenduoles, Vilnių literatūrinėje vaizduotėje ir daugelį kitų svarbių temų. Su Violeta Kelertas kalbamės apie jos literatūrinius (ir ne tik) kelius, vaikystę, tėvo leistas knygas ir politines aktualijas.Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

VšĮ „Mano nata“, norėdama Lietuvos vaikus ir suaugusius geriau supažindinti su Lietuvos muzikine kultūra, paskelbė seriją video pamokų, kuriuose žymūs Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai pasakoja apie Lietuvos muziką. Šią ir kitas „Mano natos“ edukacines veiklas pristato „Mano natos“ tarybos pirmininkė Žydrė Jankevičienė.Pasakotojai, seniai svajojantys sulaukti platesnės auditorijos, kviečiami galąsti plunksnas ir dalyvauti leidyklos „Baltos lankos“ organizuojamame trumpos istorijos vaikams konkurse. Apie jį pasakoja leidyklos direktorė Kotryna Žukaitė.Šiandien prasidėjo VI Tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikinininkų konkursas. Du pirmieji jo turai vyks virtualiai, o finalas numatomas gyvai. Marius Eidukonis kalbasi su vienu konkurso organizatorių Eugenijumi Butvydu.„Vieną rytą nubudau su plačiausia šypsena, kokios puošia dantų pastą reklamuojančius veidus, bet kartu ir kiek neramus – ar aš, vos metukų vaiko tėtis, pasielgiau tikrai protingai išeidamas iš „normalaus“ darbo?“, – apie sprendimą atsidėti vien tik rašymui yra pasakojęs vaikų rašytojas Tomas Dirgėla. Rubrikoje „Be kaukių“ aiškinsimės, ar tikrai tokia sudėtinga ir reikli yra vaikų auditorija, kaip įmanoma parašyti knygą per dvi savaites ir kokiais naujausiais pašnekovo darbais artimiausiu metu galės džiaugtis Tomo Dirgėlos gerbėjai.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai” apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene. Clara Rockmore (1911–1998) – Vilniuje gimusi litvakų smuikininkė-vunderkinė. Penkiametė tapo visų laikų jauniausia Sankt Peterburgo konservatorijos studente. Dešimtmetė su tėvais išvyko į JAV ir ten išgarsėjo kaip pirmoji teremino atlikėja, prisidėjusi prie šio elektroninio instrumento tobulinimo.Profesorei Irenai Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (Das Große Bundesverdienstkreuz). Ši knyga tai tarsi dvieju Violetų dialogas - ankstyvosios nespalvotos, neretai melancholiškos Violetos ir šiandienės, triukšmingos ir kiek ironiškos Violetos. Taip menininkės kiekviename atskirame atspaude kuriamas individualus performansas apjungiamas į šešiasdešimt devynių dalių trilerį. Apie knygą „Vis–a–vis” su autore Violeta Bubelyte kalbėjosi Indrė Kaminckaitė. Po tarptautinės premjeros Karlovi Varuose režisieriaus Karolio Kaupinio filmui „Nova Lituania” apkeliavus tarptautinius kino festivalius, birželio 26-ąją įvyks nacionalinė filmo premjera – pagaliau duris atversiančiuose kino teatruose „Nova Lituania“ išvys Lietuvos žiūrovai. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, premijos „Man Booker“ laureato, Grahamo Swifto naujausias romanas „Regimybės” („Baltos lankos”, vertė Rasa Drazdauskienė) ir naujausiąs amerikiečių rašytojos ir poetės Sylvios Plath vienintelio autobiografinio romano „Stiklo gaubtas” vertimas („Sofoklis”, vertė Rasa Akstinienė). Ved. Laima Ragėnienė.

Įvedus karantiną planiniai skiepai atidėti nebuvo, tačiau besiskiepijančiųjų – sumažėjo. Ką būtina žinoti vykstant į užsienį ir iš jo parvyksant? Minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ar Lietuva tobulėja užtikrindama vaiko teises? Viena valanda ilgėja restoranų, kavinių ir barų darbo laikas. Verslo naujienose – apie saviugdą ir kiek žmonės tam išleidžia pinigų. Kokie tarptautiniai įvykiai mūsų laukia šią savaitę? Šiandien Mažeikių rajone laidojamas vietos policijos komisariato tyrėjas, kinologas Saulius Žymantas, tarnybos metu tragiškai žuvęs penktadienį Birbiliškės kaime. Kaip praėjo itin šiltas ir malonus savaitgalis pajūryje? Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip atrodo grupės „Baltos varnos“ vokalistės Mildos Andrijauskaitės-Bakanauskienės rytas? Ved. Edvardas Kubilius.

Jaanas Krossas – vienas svarbiausių XX a. estų rašytojų, Nobelio premijos nominantas, romane „Lyno akrobatas“ pasakoja Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istoriją ir, kalbėdamas apie žmonių likimus, piešia vaizdingą XVI a. istorijos paveikslą. Šioje laidoje su romano vertėja Danute Sirijos Giraite kalbamės apie „Lyno akrobato“ atsiradimo aplinkybes, romane gvildenamas amžinąsias temas ir estų istorinį romaną. „Lyno akrobatą“ išleido leidykla „Baltos lankos“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Yoko Ogawa – viena žymiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, lyginama ir su Kazuo Ishiguro, ir su Haruki Murakami. Jos romanas „Begalinė lygtis“, kuriame jautriai pasakojama istorija apie nuo atminties sutrikimo kenčiantį matematikos profesorių, jo namų šeimininkę ir „Šakniuku“ pramintą berniuką, tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje, ir dažnai yra vadinamas „ode empatijai“. Apie įspūdingą Yoko Ogawos literatūrinę karjerą telefonu kalbamės su šiuolaikinės japonų literatūros specialiste Jurgita Ignotiene. Iš japonų kalbos romaną vertė Gabija Enciūtė, išleido leidykla „Baltos lankos“.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Prisimename rašytoją Kęstutį Navaką. Knygų mugės savaitgalio šurmulyje atsigręžiame į skaitytojus. Pasakojimas apie išskirtines patirtis su knyga. Slovėno Jašos Koceli pažintis su Lietuvos kultūra prasidėjo nuo „Baltos drobulės“, o pagilinta buvo Žalgirio varžybose. Dabar režisierius Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato senovės graikų tekstais paremtą spektaklį „Elektra“. Pasaulio kultūros apžvalgoje: Rafaelio darbai po 500 metų pertraukos trumpam grįžta į Siksto koplyčią. Iš naujo atrastas Rembranto paveikslas. Užgavėnių tradicijos Portugalijoje: šventinės kaukės įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus.Paskelbti „Metų knygos rinkimų“ laimėtojai. Pokalbiai su autoriais.  Judesys, optimizmas ir darbas – trys temos, kurios lydi bendraujant su dailininku, nacionalinės premijos laureatu Stasiu Eidrigevičiumi.Ved. J. Liutkevičiūtė.

Laidos viešnios – menininkių grupės „Baltos kandys“ narės tekstilininkės, veltinio ir šilko erdvinių kompozicijų, projektų, performansų kūrėjos Miglė Lebednykaitė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė ir Karolina Kunčinaitė. Jos čia ne tik todėl, kad surengė retrospektyvinę parodą „Tėkmė“, bet pirmiausia dėl to, kad ne kartą pabrėžė prigimtinį savo kūrybos ir senųjų lietuvių bei kitų tautų kultūros tradicijų ryšį. Įžvalgomis apie šį ryšį, apeigos, šventės, gamtos suvokimą, savo bendrystę, ritualinį kūrinių pateikimą, santykį su kitomis kultūromis menininkės ir dalijasi laidoje „Ryto rasa krirto”.Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Antrasis pokalbis jau čia! Jis bus kitoks, nei pirmasis.Tai – vienos mamos istorija. Asmeniška ir jautri, bet su šypsena. Tai pasidalinimas plačiai atverta širdimi apie tai, ką reiškia dvi cezario pjūvio operacijos ir absoliučiai skirtingi jausmai po kiekvienos iš jų – nuo nusivylimo savimi ir klausimo „kokia aš mama, jei nesugebu pagimdyti savo vaiko?“ iki nuoširdaus, žvaigždes siekiančio džiaugsmo ir dėkingumo kūnui už tai, kad sukūrė stebuklą.Šįkart pasidalinti savo mintimis apie motinystę pakviečiau Rūtą Mačiulytę-Valickienę, auginančią beveik keturių mėnesių sūnų Taurą ir trejų metų Tautę.Rūta Jungtinėje Karalystėje, York‘o universitete, baigė socialinės politikos ir politologijos studijas ir sulaukė pasiūlymo dirbti viename Jungtinės Karalystės socialinių tyrimų centre, konsultuojančiame britų Vyriausybę, bet, nepaisant to, kad pasiūlymas skambėjo tikrai viliojančiai, nusprendė, jog prasmingiau būtų prisidėti prie savo šalies ateities kūrimo.Ji grįžo į Lietuvą, prisijungė prie programos „Kurk Lietuvai“, dirbo Ministro pirmininko komandoje, konsultavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o vėliau tapo „Kurk Lietuvai“ programos vadove. Taip pat buvo viena iš organizacijos „Baltos pirštinės“ iniciatorių. Ir tai tik keletas dalykų, kuriuos būtų verta paminėti apie Rūtą.Aš niekaip negaliu atsiminti, ar esu kada nors Rūtą mačiusi gyvai, bet tikrai ją žinojau nuo mokyklos laikų, kai aktyviai dalyvavau mokinių savivaldoje ir Lietuvos mokinių parlamento veikloje. Rūta man buvo pavyzdys, skaitydavau apie jos veiklas internete ir žavėjausi. O kažkada neseniai jos profilį pamačiau Instagrame ir tada laikas nuo laiko sureaguodavom viena į kitos pasidalinimus iš motinystės pasaulio. O paskui įvyko dar labiau netikėtas dalykas – ji parašė klausdama ar kartais mokyklos laikais nebuvau kokia nors veikli aktyvistė, nes mane iš kažkur atsimena ir net žino mano kalbėjimo manierą. :) Taigi, tokia mūsų pažinties istorija.Pokalbis su šia jauna mama man – toks tikras, gyvas motinystės atspindys: su šypsena, atodūsiais, ašaromis ir klausimais, į kuriuos atsakymo kartais nėra. Rūta 8 valandą vakaro atskubėjo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos intitutą su pižama ir kalbėjomės lyg senos pažįstamos, nors gyvai matėmės pirmą kartą. Man labai patinka, kad Rūta nemėgsta pacukruoto, pagražinto kalbėjimo apie motinystės patirtis, bet moka iššūkiais ir sunkumais pasidalinti su šypsena, patvirtinančia jos pasakytus žodžius, jog motinystėje yra visos paletės spalvos ir nereikia galvoti, kad toje paletėje bus tik rožinė ir žydra.Kviečiu klausytis.Ačiū VU radijui START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.Sekite KALBA MAMOS socialiniuose tinkluose: Instagram: https://www.instagram.com/kalbamamos/Facebook: https://www.facebook.com/kalbamamos/

Support the show at http://patreon.com/funcityventures--@funcityventures is the show@bijanstephen is TK@randwiches is Viv@nguersh is Luxeand @shodell is Lash@taylordotbiz is the bad boys and@mikerugnetta is everything else--Recorded at Fortunate Horse in Greenpoint BKProduced, edited and sound designed by Mike RugnettaOur music is by Sam Tyndall - http://cuneiform.xyzOur art is by Tess Stone - http://notdrunkenough.com/--CC-BY licensed SFX used:https://freesound.org/people/Scott_Kelly/sounds/83671/https://freesound.org/people/Peeper66/sounds/269455/https://freesound.org/people/JasonElrod/sounds/85482/https://freesound.org/people/laspaziale/sounds/92738/

„Muzika yra mano gyvenimo garso takelis. O pačios sukurta muzika tampa viešu dienoraščiu“, – sako Teresė Andrijauskaitė, viena iš grupės „Baltos varnos“ solisčių. Mergina kartu su seserimi Milda viešės laidoje, kurioje kalbėsimės apie tai, kada ir kodėl muzika tapo vienu pagrindinių jų kasdienybės leitmotyvų, kaip seserys ieško bendro rakto į kūrybą. Vėliau „Muzikiniame pastiše“ – simfoniniai puslapiai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Šiame epizode kalbamės apie: Aušros Kurienės kaip psichoterapeutės profesinę pradžią, Paramos vaikams centrą ir jo teikiamas paslaugas, pagrindinius pozityvios tėvystės komponentus, Tėvų liniją prabėgus metams nuo jos paleidimo, šiandieninius tėvus ir kas juos graužia, apie knygą „Kaip užauginti žmogų“ ir kitą knygą apie smurtą, apie baimių įveikimą ir Netvarkos nykštuko dviprasmišką figūrą. Už kūrinį „Nedaviau tau vardo" dėkojame grupei „Baltos varnos". Pokalbyje dalyvauja: Miglė Mekšrūnaitė iš tinklaraščio „Mašinos Dinozaurai", Milda Kukulskienė iš tinklaraščio „Švelni tėvystė" Aušra Kurienė - psichoterapeutė, „Paramos vaikams centro" vadovė, knygos „Kaip užauginti žmogų" autorė.

„Boso valanda su S. Jovaišu”: Mantas Bartuška apie tai, ką rado pradėjęs vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“ ir kur vairuoja organizacijos traukinį Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška. M. Bartuška sako, jog dirbdamas valstybės įmonėje jaučiasi nešąs naudą valstybei ir džiaugiasi galėdamas tiesiogiai prisidėti prie pokyčių bei lūkesčių įgyvendinimo vienoje didžiausių valstybės valdomų įmonių mūsų šalyje. „Ir kaip piliečiui tai yra toks pasigerėjimas, kad tu gali padaryti kažką gero ne tik dėl savęs, kad užsidirbti atlyginimą, bet savo darbu gali prisidėti prie teigiamų pokyčių valstybėje“, – džiaugėsi M. Bartuška. Laidos vedėjui uždavus klausimą, kokią įmonę rado beveik prieš metus pradėjęs vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“, laidos svečias buvo atviras: „Kai bandau prisiminti, kokią įmonę radau tik atėjęs dirbti, man truputėli akys prisimerkia, atsiranda tamsa akyse. Tai – neaiškumas, šešėlis, daug abejonių ir klausimų. Šiai dienai jau yra prašviesėjimas akyse: mes turim naują komandą, gyvasties, aiškius prioritetus, kryptis. Žinoma, jie dar gryninasi, bet jau yra aišku, link ko mes judame“, – pasakojo šios laidos svečias. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

„Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – lektorius Kęstutis Vingilis. Jis veda mokymus organizacijų vystymo ir asmeninio efektyvumo temomis įvairioms Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėms. K. Vingilis įsitikinęs, kad įvairių organizacijų komandos santykiuose šiandien labai svarbus – autentiškumas. „Vieni jį suvokia labai klišiškai, o kiti, priešingai – labai giliai. Bet vienas iš autentiškumo aspektų – gebėjimas nesigėdinti to, kas esi. Priimti save tokį, koks esi. Kuklumas be apsimestinio drovumo, patoso“, – paaiškina laidos dalyvis ir sako, kad toks suvokimas jam atėjęs kelionių po skirtingas pasaulio vietas, į kurias K. Vingilis dažniausias leisdavosi vienas, metu. Savo vedamų mokymu metu K. Vingilis sako pastebiantis, kaip keičiasi jaunoji karta. Jai, anot pašnekovo, įtakos priemone tampa vadovas, kuris nebijo būti netobulas, galintis pripažinti savo baimes, trūkumus ir klaidas. „Ir taip formuojama visai kitokia organizacinė kultūra negu būdavo anksčiau. Nebėra tokia aukšta hierarchija. Jaunimas iš vadovų reikalauja savo pavyzdžiu įrodyti, kad jie turi autoritetą. Pasiekimai nebedaro tokio įspūdžio“, – pasakoja K. Vingilis. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Seserys dvynės Teresė ir Milda savo kūrybinį kelią pradėjo dar gimtuosiuose Zarasuose. Tiesą sakant, augant tokioje šeimoje, pasirinkimo būta mažai – jų tėtis Gintaras Andrijauskas yra „Sadūnų“ siela, jų dėdė Algirdas Svidinskas – žinomas folkloristas, dainius, vienas festivalio „Akacijų alėja“ sumanytojų. „Baltos varnos“ tik persikėlusios gyventi į Vilnių nėrė į muzikinę veiklą, įrašė ir išleido pirmąjį albumą „Dar nedaviau tau vardo“, subūrė grupę, ėmė aktyviai koncertuoti ir galiausiai pasuko į televizijos pusę – sudalyvavo naujame LRT projekte „Du balsai – viena širdis“. Šiuo metu Teresė ir Milda baigia etnomuzikologijos studijas Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Kokia merginų muzikos filosofija, muzikinis kelias, santykis su tradicija, televizijos šou? Apie viską išsamiai – pokalbio metu. Ir dar. Laidoje pirmą kartą pristatomas naujausias įrašytas „Baltų varnų“ kūrinys, dar neskambėjęs radijo eteriuose.

Seserys dvynės Teresė ir Milda savo kūrybinį kelią pradėjo dar gimtuosiuose Zarasuose. Tiesą sakant, augant tokioje šeimoje, pasirinkimo būta mažai – jų tėtis Gintaras Andrijauskas yra „Sadūnų“ siela, jų dėdė Algirdas Svidinskas – žinomas folkloristas, dainius, vienas festivalio „Akacijų alėja“ sumanytojų. „Baltos varnos“ tik persikėlusios gyventi į Vilnių nėrė į muzikinę veiklą, įrašė ir išleido pirmąjį albumą „Dar nedaviau tau vardo“, subūrė grupę, ėmė aktyviai koncertuoti ir galiausiai pasuko į televizijos pusę – sudalyvavo naujame LRT projekte „Du balsai – viena širdis“. Šiuo metu Teresė ir Milda baigia etnomuzikologijos studijas Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Kokia merginų muzikos filosofija, muzikinis kelias, santykis su tradicija, televizijos šou? Apie viską išsamiai – pokalbio metu. Ir dar. Laidoje pirmą kartą pristatomas naujausias įrašytas „Baltų varnų“ kūrinys, dar neskambėjęs radijo eteriuose.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas. Tarp psichoterapeuto pacientų yra ir vadovų, kurių darbas įtemptas, jie nuolat turi dirbti su kitais žmonėmis. „Vadovas visą laiką sėdi po prožektoriais – jį mato darbuotojai, kolegos, partneriai, konkurentai, taip pat ir šeima. Tai milžiniškas spaudimas. Jis visą laiką galvoja „kaip aš atrodau, ką apie mane pagalvos“. Kai toks žmogus ateina pas mane į psichoterapiją, reikia nukelti visas jo mintis nuo to „ką kiti apie mane pagalvos“ į tai „kas aš pats esu?“. Tai nėra lengva“, - atviravo psichoterapeutas. „Jeigu jis nesusimąstys, kas toks yra ir kam toks yra, labai greitai praras atramą į žemę abiem kojomis. Jis užsidės kaukę, pradės gyventi po ja ir vieną dieną jis sulūš“, - pasekmes aiškino R. Milašiūnas. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Skirmantas Mačiukas, degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ generalinis direktorius. Ką pardavinėja vieno didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje generalinis direktorius? „Aš pardavinėju strategijas, vizijas, idėjas, savo energiją, grįžtamąjį ryšį. Pardavinėju pokyčius, ypač mėgstu pardavinėti pokyčius. Mane draugai vadina gyvsidabriu, nes negaliu ramiai nustygti vietoje. Tai pokyčiai yra tai, dėl ko aš gyvenu. Tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime“, – tikino pašnekovas. Pokyčiais gyvenantis S. Mačiukas papasakojo ir apie vieną didesnių pastarųjų metų verslo pokyčių - „Statoil“ prekės ženklo pasikeitimą į „Circle K“. „Tai ne vien prekės ženklo pasikeitimas. Viskas prasidėjo, kai mus nupirko. Kai mus nupirko, jau žinojome, kad tas pokytis ateis po ketverių metų. Kai tu žinai, pradedi tam ruoštis, pradedi galvoti, kaip parduoti. Tu galvoji ne vienas – galvoja ir savininkai, ir mano vadovai. Planas jau buvo sugalvotas prieš trejus metus,“ – apie įmonės pertvarką pasakojo pašnekovas. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. 2017 m. birželio 9 d. vykusiuose „Adrenalino“ apdovanojimuose A. Kazlauskienė buvo paskelbta geriausia šių metų rinkodaros vadove. „Aš manau, kad jeigu tu esi joks, jeigu tu apskritai nenori būti geras, tai ką tu veiki. Aš esu apie atsidavimą savo darbui, apie atsidavimą bet kokiai savo rolei, kurioje esi. Tu turi būti geras ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, pagarbos jiems. Jeigu būdamas kažkokios komandos dalis esi blogas, tai būdamas joje esi nieko vertas, tu ją silpnini“,– laidos vedėjo paklausta, ką reiškia būti geriausia savo srityje, atsakė pašnekovė. A. Kazlauskienė įsitikinusi, kad pasiekti geriausio rinkodaros vadovo įvertinimo jai pavyko dėl puikios profesionalų komandos: tiek kažkada dirbusių „Lietuvos draudimo“ rinkodaroje, tiek dabar dirbančių rinkodaros profesionalų. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Mindaugas Meškauskas – televizijos režisierius, fotografas. M. Meškauskas kuria tokius projektus kaip „X Faktorius“, „Lietuvos talentai“, įvairius kitus muzikinius šou. Taip pat režisuoja dokumentinius filmus. „Manęs dažnai klausia, ką daro režisierius. Daug kam atrodo, kad tik rėkia ant kitų. Kažkas man sakė „aš mačiau, kaip rėkei, čia ir yra režisūra?“. Ne, aš už kiekvieną aprėktą žmogų save labai plaku. Bet iš tiesų režisieriaus darbas yra sustatyti komandos darbą taip, kad viskas veiktų taip, jog būtų įgyvendinta kažkokia vizija. Tu turi kažkokią viziją, ja pasidalini su operatoriais, žurnalistais, montuotojais ir tempi visus taip, kad ta vizija būtų įgyvendinta“, - apie savo darbą aiškino pašnekovas. Ar režisierius yra vadovas? Iš dalies taip, tačiau jis vadovauja ne žmonėms, o kūrybos procesui, įsitikinęs M. Meškauskas: „Vadinti režisierių vadovu nėra visiškai tikslu. Aš vadovauju komandos kūrybiniam procesui, bet pačiai komandai vadovauja prodiuseriai, kiti vadovai.“ Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Pranas Japertas, chemikas, kompiuterinės ir programinės įrangos įmonės „Gasefi“ vadovas. Sauliaus Jovaišas pristatydamas savo svečią sakė, kad jis įdomus tuo, kad šį tą savo gyvenime pakeitė. „Aš esu buvęs mokslininkas. Tada tapau vadovu. O dabar esu startup'eris“, - suintrigavo pašnekovas. P. Japertas buvo tarptautinės kompanijos Vilniaus padalinio vadovas. Moderiniųjų technologijų įmonė kūrė programinę įrangą farmacijos kompanijoms. „Mes kūrėme programinę įrangą, skirtą pagerinti, pagreitinti, patobulinti vaistinių medžiagų kūrimą. Aš ten patekau, kai daktaras Alanas Petrauskas atėjo į universitetą ir ieškojo chemikų, kurie nenorėjo laboratorijoje trintis. O kadangi mano abi rankos kairios, tai aš buvau tinkama medžiaga tam startuoliui“, - juokdamasis prisimena pašnekovas. Pradėję kaip startuoliai po 7-8-erių metų prisijungė prie didesnės kompanijos. Šis susijungimas vyko prieš pat krizę, tačiau pašnekovas sako, kad jis finansiškai nuo to nenukentėjo: „Mano alga padidėjo 50 procentų. Tai finansiškai buvo visiškai puiku. Taip pat buvo daug kelionių, jų dabar dar pasiilgstu. Į JAV, Japoniją keliaudavau kas mėnesį ar du“, - darbą didelėje kompanijoje prisimena P. Japertas. „Ir o to kažkas atsitinka, kad tu tiesiog pasuki savo karjeros ir materialinės gerovės vairą kita kryptimi. Kaip, kodėl?“, - klausė S. Jovaišas. Kiekvienoje kassavaitinėje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu” aptariami skirtingi klausimai, susiję su vadovavimu ir vadyba, kalbinamas vis kitas pašnekovas. Laidų metu nagrinėjama problematika aprašoma Sauliaus Jovaišo knygoje „Boso valanda: kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga”, kurią leidžia leidykla „Baltos lankos”.

Ką žinome apie prijuostę? Apie ją pasakos laidoje kalbinama dailininkė, tekstilės dizainerė, grupės „Baltos kandys” narė Miglė Lebednykaitė, kurios mokslinių tyrinėjimų sritis yra tradicinė tekstilė. Didžiausią dėmesį ji sutelkė, visą pluoštą straipsnių parengė ir menotyros disertaciją apsigynė tyrinėdama būtent prijuostes – vieną svarbiausių tautimnio kostiumo dalių. Nors pirmoji prijuostės paskirtis – pridengti sijoną, ji turi neabejotiną estetinę vertę, suteikia apdarui užbaigtumą, be to šis drabužis yra apgaubtas tam tikrų paslapčių bei simbolių. Apie visa tai kalbama laidoje.

Ką žinome apie prijuostę? Apie ją pasakos laidoje kalbinama dailininkė, tekstilės dizainerė, grupės „Baltos kandys” narė Miglė Lebednykaitė, kurios mokslinių tyrinėjimų sritis yra tradicinė tekstilė. Didžiausią dėmesį ji sutelkė, visą pluoštą straipsnių parengė ir menotyros disertaciją apsigynė tyrinėdama būtent prijuostes – vieną svarbiausių tautimnio kostiumo dalių. Nors pirmoji prijuostės paskirtis – pridengti sijoną, ji turi neabejotiną estetinę vertę, suteikia apdarui užbaigtumą, be to šis drabužis yra apgaubtas tam tikrų paslapčių bei simbolių. Apie visa tai kalbama laidoje.

Šį kartą "Literatūros akiračių" laida vėl pakvies sugrįžti į neseniai praūžusią Vilniaus knygų mugę. Čia leidykla "Baltos lankos" buvo surengusi diskusiją "Naujosios emigracijos reikšmė lietuvių literatūroje". Diskusijoje dalyvavo keli rašytojai, gyvenantys ar anksčiau ne vienerius metus praleidę užsienyje.

Šį kartą "Literatūros akiračių" laida vėl pakvies sugrįžti į neseniai praūžusią Vilniaus knygų mugę. Čia leidykla "Baltos lankos" buvo surengusi diskusiją "Naujosios emigracijos reikšmė lietuvių literatūroje". Diskusijoje dalyvavo keli rašytojai, gyvenantys ar anksčiau ne vienerius metus praleidę užsienyje.

Vilniaus knygų mugėje viešėjo, Paryžiuje gyvenantis britas, rašytojas ir žurnalistas Stivenas Klarkas. Jis pristatė daugelyje šalių populiarius savo romanus – „Vieneri metai mėšle”, „Tikras mėšlas”, „Įklimpęs į mėšlą” ir „Įklimpus į mėšlą skambinti M”. Lietuviškai visus keturis išleido leidykla „Baltos lankos”. Ironijos ir humoro kupinuose romanuose apie brito Polo Vesto nuotykius, Klarkas elegantiškai šaiposi iš prancūzų keistenybių , šmaikščiai aprašo britų ir prancūzų kultūrinius skirtumus.

Vilniaus knygų mugėje viešėjo, Paryžiuje gyvenantis britas, rašytojas ir žurnalistas Stivenas Klarkas. Jis pristatė daugelyje šalių populiarius savo romanus – „Vieneri metai mėšle”, „Tikras mėšlas”, „Įklimpęs į mėšlą” ir „Įklimpus į mėšlą skambinti M”. Lietuviškai visus keturis išleido leidykla „Baltos lankos”. Ironijos ir humoro kupinuose romanuose apie brito Polo Vesto nuotykius, Klarkas elegantiškai šaiposi iš prancūzų keistenybių , šmaikščiai aprašo britų ir prancūzų kultūrinius skirtumus.

Hi, this is Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Photograph:  Dalia Grybauskaitė, President of Lithuania Photographer:  Algirdas (Wikipedia) We’ve already explained the Lithuanian concept of White Crows.  Just as a reminder, a White Crow is a person who is different.  Crows are normally black, so a white crow would stand out in a crowd.  This would be maybe an outsider; someone who doesn’t fit into a group of average people. Alright!  Now, here is the fourth and final episode of our series with Ingrida.  We’ll play the interview question and then break it all down.  Then we’ll play it again and after that we’ll play the entire interview with Ingrida without any breaks.  If you’ve been studying this series, you should be able to understand quite a bit.  Here we go… ---- Kaip galėtum apibūdinti posakį „Baltos varnos“? „Baltos varnos“, turi omeny... „Baltos varnos“ kada sako moterys apie vyrus, ar vyrai apie moteris, ar..? O gali bet kaip, su kuo Tau asociuojasi, Tau pačiai – „Baltos varnos“? Paprasčiausiai tos „Baltos varnos“ tai turbūt yra tas posakis kilęs iš lietuvių kultūros, na galbūt ir iš kitų tautų yra, bet šiuo atveju tai yra iš lietuvių kultūros „Baltos varnos“. Reiškia tu kitokia, tu kitaip mąstai, tu netaip kaip visi daro, elgiasi...ar nori to kaip ir visi nori, tu kažko nori kito. Tai reiškia Tu jau netokia kaip ir visos tos varnos, tai jos yra baltos. Bet ištikrųjų tai aš sakyčiau čia daugiau lietuvių kultūrai būdinga. Šaunu Ingrida, ačiū labai už pokalbį. Prašau Buvo labai įdomu ir ištikrųjų malonu pabendrauti Labai malonu buvo atsakyti į šiuos kelis klausimus Ačiū, gero vakaro Ačiū taip pat --- Ah, so this is Baltos Varnos… Baltos Varnos… I don’t have all of the stuff we normally do; I’ll just add it later. That’s okay, we can do it right now. Baltos varnos – jos. Kodėl ne jie? Nežinau. Jos – Baltos varnos. It’s not fair.  It’s jos – Baltos varnos.  Feminine! That’s true. It’s all about fair. I feel it in the air. In the air, that’s nice. Kaip galėtum apibūdinti posakį „Baltos varnos“? How could you define the expression, “White Crows?“ „Baltos varnos“, turi omeny... „Baltos varnos“ kada sako moterys apie vyrus, ar vyrai apie moteris, ar..? “White crows,“ you have in mind... “White crows,“ what women say about men or men say about women? O gali bet kaip, su kuo Tau asociuojasi, Tau pačiai – „Baltos varnos“? Oh it can be whatever, with what do you associate, “White Crows?“ Paprasčiausiai tos „Baltos varnos“ tai turbūt yra tas posakis kilęs iš lietuvių kultūros,  Merely that, “White Crows“ it presumably is that phrase from Lithuanian culture, na galbūt ir iš kitų tautų yra, bet šiuo atveju tai yra iš lietuvių kultūros „Baltos varnos“.  oh maybe it is from some people, but in this instance it is from Lithuanian culture “White Crows.“ Reiškia tu kitokia, tu kitaip mąstai, tu netaip kaip visi daro,  It means you are different, you think differently, you aren‘t like everyone, elgiasi...ar nori to kaip ir visi nori, tu kažko nori kito. Tai reiškia Tu jau netokia  demeanor...or you want something everybody wants, you want something different.  This means you are not the same kaip ir visos tos varnos, tai jos yra baltos. Bet ištikrųjų tai aš sakyčiau čia daugiau lietuvių kultūrai būdinga.  like all these crows, they are white.  But really that I would say here more a Lithuanian cultural characteristic. Šaunu Ingrida, ačiū labai už pokalbį. Great Ingrida, thank you very much for your conversation. Prašau You‘re welcome Buvo labai įdomu ir ištikrųjų malonu pabendrauti It was very interesting and a truly pleasurable interaction Labai malonu buvo atsakyti į šiuos kelis klausimus It was a great pleasure to answer the several questions Ačiū, gero vakaro Thank you, good evening Ačiū taip pat Thank you also Alright, now let’s go through some examples. how could you describe this situation?  Kaip galėtum apibūdinti šią situaciją?  how could you describe this movie?       Kaip galėtum apibūdinti šį filmą? to define                                                   apibūdinti a phrase                                                posakis an expression                                        posakis a saying                                                posakis How could you define the expression, “White Crows?” Kaip galėtum apibūdinti posakį „Baltos varnos“? Oh, you can whatever...                        O gali bet kaip... to associate                                           asociuojasi (asocijuotis) whatever                                               bet kaip to herself                                              pačiai sau merely                                                  paprasčiausiai mere                                                     paprasčiausias it’s a mere miracle                                 tai paprasčiausias stebuklas yourself                                                Tau pačiai native                                                   kilęs well…                                                  na… come, come…                                      na, na… now, now…                                          na, na… oh boy…                                              oho, na… oh brother…                                         oho, na… come! It can’t be                                  na!, negali būti! there, there, don’t mope!                        na, na, nesriūbauk!;  come , come, don’t get angry!                na, na, nepyk!  well now!                                              na ir kas!  may                                                      galbūt might                                                    galbūt maybe                                                   galbūt perhaps                                                  galbūt he may leave tonight                              galbūt ji išvyks šiąnakt people                                                   tauta nation                                                   tauta race                                                      tauta The United Nations                               Jungtinės Tautos hereto                                                   šiuo therewith                                              šiuo hereby                                                  šiuo in this situation                                      šioje situacijoje  in this case she should go home            šiuo atveju ji turėtų važiuoti namo  in this case she will die from boredom   šiuo atveju ji mirs iš nuobodulio other                                                     kitoks years ago he was different                      prieš metus jis buvo kitoks other                                                     kitaip otherwise                                              kitaip differently                                              kitaip to think otherwise                                   galvoti kitaip hurry up or you will be late                     skubėkite, kitaip pavėluosite  thought                                                  mąstymas contemplation                                        mąstymas to think                                                  mąstyti to contemplate                                       mąstyti I don’t like your behavior                        man nepatinka tavo elgesys conduct                                                 elgesys demeanor                                              elgesys something                                              kažkas somebody                                              kažkas something is wrong                                 kažkas ne taip you want something else                         tu kažko nori kito really                                                     ištikrųjų characteristic                                          būdingas I don’t like to communicate with you     man nepatinka bendrauti su tavimi to socialize                                             bendrauti to communicate                                      bendrauti I have a few questions                             aš turiu kelis klausimus several                                                   kelis several questions                                     keli klausimai Great!  Now let’s listen to this conversation once more.  Then we’ll play back all the four parts of this series with Ingrida. Kaip galėtum apibūdinti posakį „Baltos varnos“? „Baltos varnos“, turi omeny... „Baltos varnos“ kada sako moterys apie vyrus, ar vyrai apie moteris, ar..? O gali bet kaip, su kuo Tau asociuojasi, Tau pačiai – „Baltos varnos“? Paprasčiausiai tos „Baltos varnos“ tai turbūt yra tas posakis kilęs iš lietuvių kultūros, na galbūt ir iš kitų tautų yra, bet šiuo atveju tai yra iš lietuvių kultūros „Baltos varnos“. Reiškia tu kitokia, tu kitaip mąstai, tu netaip kaip visi daro, elgiasi...ar nori to kaip ir visi nori, tu kažko nori kito. Tai reiškia Tu jau netokia kaip ir visos tos varnos, tai jos yra baltos. Bet ištikrųjų tai aš sakyčiau čia daugiau lietuvių kultūrai būdinga. Šaunu Ingrida, ačiū labai už pokalbį. Prašau Buvo labai įdomu ir ištikrųjų malonu pabendrauti Labai malonu buvo atsakyti į šiuos kelis klausimus Ačiū, gero vakaro Ačiū taip pat And now, here’s Ingrida’s entire interview with Raminta...

Šiandien laidoje kalbėsime apie Danutės Kalinauskaitės prozos knygą „Niekados nežinai”, kurią išleido „Baltos lankos”. Ši knyga pateko į geriausių knygų penketuką.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Danutės Kalinauskaitės prozos knygą „Niekados nežinai”, kurią išleido „Baltos lankos”. Ši knyga pateko į geriausių knygų penketuką.