Podcasts about streikaus

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai.Kultūros ministerija paskelbė skelbimą – kvietimą pretenduoti į Lietuvos kultūros tarybos pirmininko poziciją. Skelbimas sulaukė reakcijų, kad savo turiniu neatitinka darbo skelbimams keliamų reikalavimų.Baigėsi 30-asis Kinos pavasaris. Jame apdovanoti du jaunieji Lietuvos kino kūrėjai – Arnas Balčiūnas ir Ignė Narbutaitė.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.Kokia buvo vertimo cenzūra sovietmečiu?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Mažosios studijos knygų klubas apie Arūno Streikaus knygą „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“.

„Nostalgija viešojo kultūros lauko monolitiškumui, skepsis Vakarų atžvilgiu – tai yra iki šiol išlikę cenzūros liekamieji reiškiniai mūsų visuomenėje“, – teigia istorikas Arūnas Streikus.Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums asocijuojasi sovietiniai laikai, yra cenzūra. Minties raiškos laisvė, įsitikinimų laisvė ir daugelis kitų laisvių buvo ta priežastis, dėl ko gyvenimas ikupuotoje šalyje buvo nepakeliamas. Tačiau turėjo praeiti net trisdešimt metų nuo cenzūros panaikinimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kad sulauktume išsamios studijos apie tai, kaip cenzūra veikė Lietuvoje. Istorikas Arūnas Streikus parašė ir visuomenei pristatė monografiją „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“. Iki šiol turėjome nemažai prisiminimų, liudijimų ar straipsnių atskirais klausimais, o Arūno Streikaus knygoje remiantis dokumentais, jų lyginimu pirmą kartą pateiktas gana išsamus cenzūros veikimo vaizdas.Istorikas Arūnas Streikus pasakos, kiek iš tiesų galime suprasti cenzūros sprendimų priežastis ir pasekmes, kaip jis sprendė istorijos lygtis, kuriose tiek daug nežinomojųjų, asmeniniai ryšiai persipynę su partijos politika, kūrybiniai užmojai su buitininėmis problemomis, kokie buvo cenzoriams „problematiškiausi“ rašytojai, kokius cenzūros padarinius galime jausti iki šios dienos?Savo įžvalgomis apie šį Arūno Streikaus darbą dalinsis kolegos istorikai Saulius Grybkauskas ir Nerija Putinaitė.Ved. Rimantas Kmita.

„Nostalgija viešojo kultūros lauko monolitiškumui, skepsis Vakarų atžvilgiu – tai yra iki šiol išlikę cenzūros liekamieji reiškiniai mūsų visuomenėje“, – teigia istorikas Arūnas Streikus.Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums asocijuojasi sovietiniai laikai, yra cenzūra. Minties raiškos laisvė, įsitikinimų laisvė ir daugelis kitų laisvių buvo ta priežastis, dėl ko gyvenimas ikupuotoje šalyje buvo nepakeliamas. Tačiau turėjo praeiti net trisdešimt metų nuo cenzūros panaikinimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kad sulauktume išsamios studijos apie tai, kaip cenzūra veikė Lietuvoje. Istorikas Arūnas Streikus parašė ir visuomenei pristatė monografiją „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“. Iki šiol turėjome nemažai prisiminimų, liudijimų ar straipsnių atskirais klausimais, o Arūno Streikaus knygoje remiantis dokumentais, jų lyginimu pirmą kartą pateiktas gana išsamus cenzūros veikimo vaizdas.Istorikas Arūnas Streikus pasakos, kiek iš tiesų galime suprasti cenzūros sprendimų priežastis ir pasekmes, kaip jis sprendė istorijos lygtis, kuriose tiek daug nežinomojųjų, asmeniniai ryšiai persipynę su partijos politika, kūrybiniai užmojai su buitininėmis problemomis, kokie buvo cenzoriams „problematiškiausi“ rašytojai, kokius cenzūros padarinius galime jausti iki šios dienos?Savo įžvalgomis apie šį Arūno Streikaus darbą dalinsis kolegos istorikai Saulius Grybkauskas ir Nerija Putinaitė.Ved. Rimantas Kmita.

Birželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Geriau susipažinti su šia išskirtine asmenybe padės istoriko dr. Arūno Streikaus paskaita „Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybės atspindžiai istoriniuose šaltiniuose.“Pasak lektoriaus, vyskupas Teofilius Matulionis nerašė dienoraščio, nepaliko jis ir įspūdingo publikuotų kūrinių sąrašo, t. y. tokių tekstų, kurie padėtų detaliau rekonstruoti jo dvasinio ir intelektualinio gyvenimo biografiją. Vis dėlto turime kelis unikalius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti ne tik vyskupo Matulionio ganytojišką veiklą, bet ir jo asmenybės bruožus, sužinoti, ką jis galvojo apie laikmečio realijas. Dr. Arūnas Streikus savo paskaitoje daugiausia remsis laiškais, dvasininko rašytais 1947–1956 m., jo trečiojo įkalinimo lageryje metu. Paskaita aprėps ir sugrįžimo į Lietuvą laiką, iki mirties 1962 m. Šeduvoje, kur Kaišiadorių vyskupas prievarta buvo iškeldintas.

Birželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Geriau susipažinti su šia išskirtine asmenybe padės istoriko dr. Arūno Streikaus paskaita „Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybės atspindžiai istoriniuose šaltiniuose.“Pasak lektoriaus, vyskupas Teofilius Matulionis nerašė dienoraščio, nepaliko jis ir įspūdingo publikuotų kūrinių sąrašo, t. y. tokių tekstų, kurie padėtų detaliau rekonstruoti jo dvasinio ir intelektualinio gyvenimo biografiją. Vis dėlto turime kelis unikalius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti ne tik vyskupo Matulionio ganytojišką veiklą, bet ir jo asmenybės bruožus, sužinoti, ką jis galvojo apie laikmečio realijas. Dr. Arūnas Streikus savo paskaitoje daugiausia remsis laiškais, dvasininko rašytais 1947–1956 m., jo trečiojo įkalinimo lageryje metu. Paskaita aprėps ir sugrįžimo į Lietuvą laiką, iki mirties 1962 m. Šeduvoje, kur Kaišiadorių vyskupas prievarta buvo iškeldintas.