Podcasts about sovietme

Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir požiūrį, ir vartojimo įpročius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas turėjo būti patvirtinta Lengvosios pramonės ministerijos štampu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai.Kultūros ministerija paskelbė skelbimą – kvietimą pretenduoti į Lietuvos kultūros tarybos pirmininko poziciją. Skelbimas sulaukė reakcijų, kad savo turiniu neatitinka darbo skelbimams keliamų reikalavimų.Baigėsi 30-asis Kinos pavasaris. Jame apdovanoti du jaunieji Lietuvos kino kūrėjai – Arnas Balčiūnas ir Ignė Narbutaitė.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.Kokia buvo vertimo cenzūra sovietmečiu?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

„Lietuva – garbės viešnia. Tik geros knygos“. Taip skelbia šiandien prasidedančios bene didžiausios Lenkijos knygų mugės Vroclave rengėjai. Kaip prisistato Lietuvos literatūra, kokios knygos atkeliauja pas mūsų kaimynės skaitytojus?Kas buvo sovietmečio menininkai - cenzūruoti, persekioti kūrėjai ar aktyvūs ideologinės sistemos dalyviai? Platų cenzūros spektrą atskleidžia naujoji paroda „Stebimi: Cenzūra Lietuvos mene XX-XXI amžiuje“, atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie klasikinės muzikos koncertus video žaidimuose, naują kino juostą apie Maria Callas ir Milano La Scalos orkestro streiką, teatrui kainavusį kelis šimtus taurių šampano.Du tos pačios kartos menininkai Jonas Mekas ir senegalietis Ousmane Sembene niekada nebuvo susitikę realybėje. Tačiau jie susitinka Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Senegalo kūrėjų bendrame filme „Dialogas tarp pasaulių“. Pokalbis apie unikalų Lietuvos ir Afrikos menininkų bendradarbiavimą.Apie teatro ir kino vaidmenis, lūžius teatre ir darbą su jaunąja karta pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu - aktoriumi, režisieriumi, pedagogu Arvydu Dapšiu.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. iš LTMKM archyvo. Vaidybinis filmas „Kareivis – Lietuvos gynėjas“. Rež. Jurgis Linartas, kino bendrovė „Akis“, 1928.

Domantas Razauskas kviečia giliau pažinti ukrainiečių muzikinę kultūrą. Ukrainos roko, džiazo, fanko, folkloro, ankstyvosios elektronikos garsus, Ukrainos pogrindines XX a. aštunto, devinto dešimtmečių ir pirmųjų nepriklausomybės metų grupes. Tokią galimybę suteikia tik ką pasirodžiusi antologija „Net gojus ūžia“ („Až gai gude“): Ukrainos garsiniai archyvai 1971-1996-ieji.Ved. Domantas Razauskas

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Sovietmečiu durpės buvo labai dažnai naudojamos kolūkiuose: kaip kuras, kraikas gyvuliams ir netgi pieno šaldymui, nes jos gerai izoliuoja šilumą. Dėl to Lietuvoje ne viena aukštapelkė buvo nusausinta ir paversta durpiniu karjeru. Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje durpių tiek nebereikėjo, tad daugelis karjerų buvo apleisti ir virto dykromis, apaugo miškais. Apie kažkada šiose vietose veikusius durpių karjerus primena sausinimo grioviai.Pelkių atkūrimu užsiimančio Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo specialistai kartu su kolegomis mokslininkais ir ekologais parengė galimybių studiją, kurioje analizuoja, ką daryti su tokiais mišku apaugusiais pažeistais durpynais: https://am.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/UeLJMXgcIl8.pdfJoje prieita prie išvados, jog gaisrų prevencijai, klimato kaitai, vandens kokybei ir biologinei įvairovei naudingiausia būtų atkurti pelkinę ekosistemą. O tai reiškia - iškirsti dalį miško, užtvenkti sausinimo kanalus ir atlikti dar eilę darbų, kurie padėtų sulaikyti vandenį pelkėje.Atkurti pelkes yra brangu ir sudėtinga, tai ne visada įmanoma dėl rizikos užlieti aplinkines teritorijas. Kokiu keliu planuoja eiti Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų urėdija?Autorė Inga Janiulytė-TemporinLeono Jarašiaus nuotraukoje - Sacharos pelkė Rokiškio rajone prieš atkūrimą

Sovietmečio mada – tai įtampa tarp totalitaristinių uniformų ir Vakarų mados, kuri kapitalizmo sąlygomis smarkiai labiau susijusi su saviraiška. Vilniaus dailės akademijoje meno daktaro laipsnį apgynusi Ieva Baltrėnaitė-Markevičė pasakoja, kad jos tyrimas apie XX a. 5-8 dešimtmečių madą Lietuvoje ne tik atskleidė kasdienybės kontekstus, bet ir esmines laikotarpio vertybes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Retai nutinka tokie stebuklai, kai palėpėje staiga surandama didžiulė tapytojo darbų kolekcija. Garsaus karikatūristo Algirdo Šiekštelės tapybos darbus netikėtai surado jo sūnus Rimantas ir marti Saulė. Apie sovietmečiu fizinio lavinimo mokytoju ir „Šluotos“ žurnalo dailininku priverstą dirbti tapytoją kalbamės su dailininko marčia, menininke Saule Degutyte.Iš Karo muziejaus Arūnas Sniečkus buvo išvarytas už tai, kad norėjo paliesti kalaviją. Ir tada nusprendė sukurti muziejų, kuriame galima liesti viską. Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje Skirmantė Javaitytė kalbina jo vadovą Arūną Sniečkų.Kauniečiui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui gegužę sukaks 86. Nors ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas jau nebefotografuoja, mielai užsuka į kitų rengiamas savo kūrybos parodas. Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ kadrai šiuo metu eksponuojami Kauno fotografijos galerijoje. Čia su mūsų fotografijos klasikus susitiko kolegė Kotryna Lingienė.Balandžio 28-ąją minėsime vieno ryškiausių lietuvių aktoriaus Donato Banionio 100-metį. Ta proga prisiminsime reikšmingiausiaus jo darbus ir gyvenimo faktus. Ievos Buinevičiūtės pasakojimasVieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė. Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net knygų pakuotojas? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, apie skausmingą paties režisieriaus istoriją - pokalbis su Aiste Stonyte.Kaune, galerijoje „Drobė“ atidaryta paroda „Chromofobija“, kviečianti atsikratyti spalvų skulptūrose baimės. Ekspozicijos rengėjai tiki, kad ateityje, tokios, būtent spalvotos, skulptūros dažniau papuoš ir viešąsias erdves.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - sukrečianti odesiečio autoriaus Ilya Kaminsky knyga-alegorija „Kurčiųjų respublika“. Žiauriai okupuotojoje šalyje įsivyrauja tyla, bet mokytis pasipriešinimo galima ne tik žodžiais. „Ir vis dėlto, kai kuriais vakarais miestelėnai pritemdo šviesas ir moko vaikus gestų kalbos“. Apie mūsų laikmečio žiaurumų akivaizdoje aidintį perspėjimą pasakoja vertėjas Aistis Žekevičius.Estijos literatūra pasižymi humoru ir saviironija. Tokia yra ir dainuojamoji poezija. Apie literatūrą, muziką ir absurdišką gyvenimą - pokalbis su Estijos atlikėja Kaisa Kuslapuu.Nuo pat 2022 metų vasario 24 dienos poetas, vertėjas Marius Burokas kiekvieną dieną sekė ir viešino, kas naujo Ukrainos fronte, kiek pasistūmėta į priekį, kiek žuvusių. Šiandien Marius turi dar daugiau veiklos - kartu su kolegomis veža paramą Ukrainos kūrėjų šeimoms, verčia Ukrainos poetų eiles ir daro daugybę nematomų darbų. Apie literatūrą, karą ir mus pačius - dar nekariavusius, o jau pavargusius - pokalbis su Mariumi Buroku. Laidoje skambės ukrainietiška muzika.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jiedu kartu jau 52 metus. Aplinkiniams Vitalius ir Albinas prisistato kaip tėvas ir sūnus, nors iš tiesų jie – pora.Sovietmečiu, kai vyrai susitiko, prisipažinti, kad esi homoseksualus, buvo ypač pavojinga: tai buvo laikoma liga ir nusikaltimu. Anuomet, saugodamas save ir mylimąjį, Vitalius išmoko meluoti, o jau daugiau kaip tris dešimtmečius kartu gyvendami laisvoje Lietuvoje, jie vis dar nesijaučia saugiai ir tebelaukia galimybės įteisinti savo partnerystę.Albinui senstant ir pamažu prarandant atmintį, Vitalius pasijunta pavargęs slapstytis. Ir pirmą kartą ryžtasi papasakoti judviejų gyvenimo istoriją viešai.Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-Temporin

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei nomenklatūrai priklaususių muzikų įtaką, pašalinant talentingąjį solistą iš teatro. O gal kaip tik dabar laikas viešinti dviveidystės, kolaboravimo su totalitarine sistema faktus, idant suvoktume žalą, kurią „didžiosios kultūros" prievartinis importas padarė Lietuvos menui ir tą meną atstovaujančioms institucijoms? Matome, kad amžinas mūsų priešas ir vėl tiesia savo čiuptuvus, sunkiau pasiekiantis valstybinius kultūros ir meno židinius, tačiau lengvai įsitaisydamas privačiuose namuose ir komercinėse kultūros erdvėse. Karo kontekste madinga kartoti: sportas ir politika, menas ir politika neturi nieko bendra. Istorija gi teigia priešingai. Žydų kilmės psichiatras V. E. Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovykloje, primena, kad žmogus yra priklausomas nuo aplinkybių, tačiau tik jis pats nusprendžia leistis jų sąlygojamas ar pakilti virš jų, idant išsaugotų savo žmogiškumą. Pokalbis su muzikologe J. Katinaite apie muzikų pasirinkimus sovietmečiu.Laidos redaktorė Jūratė Kuodytė

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą Justinui Marcinkevičiui, įamžinantį sovietmečiu sukurtą jo draminę trilogiją, rodo skirtingą požiūrį į istorinę atmintį. „Nepriminti/nebeprisiminti: ką darome su sovietmečio daiktais?“ - tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė viena iš nuolatinių jo autorių, VU Istorijos fakulteto magistrantė Eglė Eidėnaitė, kuri šiandien ir vieši laidoje, o ją kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, šalia kurios buvo ir slaptieji protokolai. Jais buvo pasidalinta Vidurio Europa. Sovietmečiu disidentai, primindami šį gėdingą susitarimą, keldavo Lietuvos laisvės klausimą, 1989 metais, minint šią datą, nuo Vilniaus iki Talino nusitęsė Baltijos kelias. Tačiau, praėjus nuo nepriklausomybės paskelbimo 33 metams, matome grėsmingą situaciją. Šiandienė Rusija net neslepia savo imperinių ambicijų, istorijos veikaluose bandoma pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą. Ar šio pakto šešėlis netvyro ir virš dabartinės geopolitinės situacijos Vidurio Europoje?„LRT aktualijų studijos“ diskusijoje dalyvauja istorikas Algimantas Kasparavičius, Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Audronis Ažubalis.Ved. Virginijus Savukynas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VDU Religijos studijų katedros prof.dr. Artūru Lukaševičiumi apie dvasinę ekologiją, koks ryšys tarp vidinės žmogaus taršos ir besaikio gamtos eksploatavimo?Kodėl didžioji dalis vaikų, sovietmečiu augusių globos namuose, buvo vyriškos lyties? Kas lėmė, kad berniukai buvo gausiau paliekami savo šeimų, mažiau pageidaujami įsivaikinti ir dažniau patekdavo į perauklėjimo institucijas kaip potencialiai pavojingi, „nevertingi“ sovietinei visuomenei asmenys? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ieva Balčiūne, atlikusia atsikratymo vaikais sovietmečio Lietuvoje tyrimą.Ką turėtume žinoti apie Magdaleną Avietėnaitę – išskirtinę asmenybę, tarpukario Lietuvos diplomatę, žurnalistę, visuomenės veikėją? Pokalbis su dviejų dokumentinių filmų apie Magdaleną Avietėnaitę režisieriumi Justinu Lingiu ir istorike dr. Vilma Akmenyte-Ruzgiene.Netrukus turėtų atsidaryti antri „Orūs namai“ – senjorų daugiabutis. Vienas toks jau veikia Vilniuje, antrasis duris turėtų atverti Kriokialaukyje, Alytaus rajone. Apie tai su „Orių namų“ sumanytoja Marija Bunkaite.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar plačiajai Lietuvos visuomenei įdomūs yra religijos klausimai? Kiek religinė tapatybė svarbi šiandien tiems, kurių šeimos laikėsi tam tikrų religinių tradicijų sovietmečiu ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? O jeigu praktikuojame tikėjimą, kokią reikšmę mums turi Bažnyčios, su kuria tapatinamės, istorija, dabartis ir ateitis? Dažnas pilietis, paklaustas apie tai, kokias žino Lietuvos religines bendruomenes, neabejotinai pirmiausia paminėtų katalikus, galbūt dar stačiatikius, nes šia Bažnyčia paakino labiau pasidomėti Rusijos stačiatikių vadovo Kirilo vaidmuo Putino paskelbtame kare Ukrainai, primindamas, jog Lietuvos stačiatikiai šimtmečius buvo pavaldūs Maskvos patriarchatui, kol pagaliau atsivėrė galimybė steigti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenes. Tačiau be šių didžiųjų, tradicinėmis pripažintų religinių bendrijų Lietuvoje gyvuoja religinės mažumos, apie kurių egzistavimą mažai ką žinome, nes nėra daug regimo paveldo,o net jeigu ir žinome, kartais vertiname jas pagal stereotipus, suformuotus dar sovietmečiu ar tarpukariu. Įžvalgomis dalijasi sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Milda Ališauskienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Rašytojų ir kitų menininkų prisitaikymas sovietinės okupacijos metais tebekelia karštas diskusijas šiuolaikinėje Lietuvoje. Tačiau įmanoma klausti ir priešingai – ar buvo įmanoma neprisitaikyti?Ar sovietų Lietuvoje buvo susiformavusi neprisitaikymo ar su sovietinės sistemos reikalavimais nesitaikiusi kultūra, ar galime rasti rašytojų, menininkų, humanitarų, kurie nedarė kompromisų, ir kokią kainą jie už tai sumokėjo?Apie neprisitaikymo įmanomybę kalbamės su dailininku ir publicistu Vaidotu Žuku.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Mokslininkai šiandien vis dar nesutaria, kodėl dalis lietuvių jaučia nostalgiją sovietmečiui. Ją sąlygoja ne tai, kad ilgimasi represijų, tremčių ir okupacijų. Veikiau nostalgiją kelia sovietinės modernizacijos projektas ir pažadas – fabrikų ir įmonių statymas, socialinis stabilumas, „pramonės estetika“. Retas kuris anuomet tikėjo sovietine ideologija (marksizmu-leninizmu), tačiau svarbus buvo pats modernėjimo ir pažangos mitas, įprasminęs pokario sunkumus ir sudėtas aukas. Tuo tarpu posovietinė transformacija daliai žmonių siejasi su darbų, statuso ir stabilumo praradimu, aiškių hierarchijų išnykimu, ateities vizijos išblukimu.Oficialusis valstybinis naratyvas posovietinę transformaciją regi tik kaip išsilaisvinimo, grįžimo į Europą istoriją. Kodėl verta suteikti balsą kitokiems visuomenėje egzistuojantiems naratyvams ir prisiminimams? Ar naratyvų įvairovės pripažinimas turėtų modifikuoti oficialųjį pasakojimą? Kaip toks suprobleminimas įmanomas dabartinio karo kontekste? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjais prof. Aine Ramonaite, dr. Liucija Vervečkiene ir Pauliumi Vijeikiu.Ved. Simas Čelutka

Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę asmenys?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologe docente Laimute Žilinskiene. Mokslininkė vadovauja projektams apie sovietines ir posovietines kartas, kurie tyrinėja kaip besikeičiantys laikmečiai reiškėsi lietuvių gyvenime.Ved. Ignas Klėjus

Nuo kada, kiek ir kokiais būdais sovietinė valstybė kišosi į šeimos gyvenimą ir vyro bei moters sprendimus, susijusius su motinyste ir tėvyste, kitaip sakant – užsiėmė biopolitika? Kodėl sovietinė ideologija skatino gimdyti ir auginti daug vaikų? Ar tai lėmė darbo rankų neefektyvioje pramonės arba žemės ūkio sistemoje poreikis? Kada „raudonoji moteris“ pirmą kartą turėjo gimdyti, kiek nėštumų jai rekomenduota turėti?Kokiomis aplinkybėmis moterims buvo leidžiama daryti abortą?Vaikystė sovietinėje santvarkoje esą turėjo „absoliučią vertę“. Kita vertus, sovietmečiu egzistavo „nereikalingų vaikų“ kategorija. Kokiomis aplinkybėmis būdavo atsikratoma vaikais, išsiunčiant juos į kūdikių arba vaikų namus?Kokią funkciją sovietinėje sistemoje atliko mokyklos-internatai? Kokie vaikai į mokyklas – internatus patekdavo dažniausiai?Valstybinė globos įstaigų sistema per visą sovietmetį buvo perpildyta paliekamų vaikų, kurie tiesiog fiziškai netilpo įstaigose. Kodėl susiklostė tokia situacija? Globos įstaigų buvo tiesiog labai mažai? O gal norinčių atsikratyti vaikais sovietmečiu būta labai daug?Pokalbis su istorike dr. Ieva Balčiūne.Ved. Aurimas Švedas

Nors vaikystė sovietų okupacijos metais Lietuvoje turėjo apibrėžta vertę, savo vaidmenį kiekvienas turėjo įgauti, tampant naudingu šeimai ir visuomenei. Nors tuometinė ideologija teigė, kad niekam nereikalingų žmonių negali būti, kai kuriose šeimose vaikai dėl įvairių priežasčių tapdavo nepageidaujami. Tokių vaikų likimas įvairus: nuo nuolatinio gyvenimo internate, ar vaikų namuose iki vaikžudystės, ar net pardavimų.Kaip sovietinė sistema bandė rūpintis paliktais vaikais ir spręsti šias šeimų problemas? Koks buvo visuomenės požiūris į šeimas, kurios apleido savo vaikus? Kas lėmė, kad atitinkamu sovietiniu laikotarpiu vaikų namai buvo perpildyti?Pokalbis su istorike, humanitarinių mokslų dr. Ieva Balčiūne.Ved. Ignas Klėjus

Žydų diasporos žūtis Katastrofos metu Lietuvoje grasino nusinešti į nebūtį ir visą turtingą, 700 metų trūkusią jos istoriją. Sovietmečiu buvo nutylimas žydų žudynių unikalumas ir išskirtinumas bei aptakiai kalbama apie „taikių tarybinių piliečių“ žūtį „Didžiajame tėvynės kare“. O ką sako sovietmečio epochoje gyvenusiojo rašytojo Marko Zingerio patirtis – kiek tuo metu buvo įmanoma praskleisti pastarąjį užmaršties šydą? Ar apie Holokaustą buvo kalbama jo šeimoje, ankstyvoje vaikystėje?Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę atsirado galimybių įveikti kai kuriuos iš aukščiau paminėtų užmaršties slenksčių. Kaip 1998-aisiais gimė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje atskleisti? Su kokiais didžiausiais iššūkiais tuo metu susidūrė Komisija ir jos darbo kuratoriaus vaidmenį atlikęs šio pokalbio herojus?Kaip prie Lietuvos visuomenės istorinės kultūros formavimo prisideda Valstybinis Gaono žydų muziejus (jam M.Zingeris vadovavo nuo 2005 iki 2019-ųjų metų)? Šiame muziejuje 2017 metais atidaryta Amerikos litvako Samuelio Bako dailės darbų ekspozicija, tapusi pirmuoju pasaulyje Samuelio Bako muziejumi. Ar lengva buvo sugrąžinti XX a. istorijos sužeistą širdį, sapnuojančią nuostabius sapnus, į Vilnių?Kaip sukrėtimų kupina XX amžiaus istorija pasakojama epinių apimčių M.Zingerio romane „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ (2017-aisiais išleistame Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos)? Šis kūrinys turėjo tapti atsisveikinimu su XX a. Bet ar XXI a. iš tiesų prasidėjo?Kaip į pastarąjį klausimą atsako naujausias, kol kas dar rankraščio pavidale egzistuojantis, M.Zingerio romanas, kuriame rašytojas sugebėjo tiksliai nuspėti, jog Vidurio Rytų Europos laukia naujas karas?Pokalbis su rašytoju Marku Zingeriu.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl sovietmetį išgyvenusių moterų atsiminimai ir pasakojimai apie šeimą blankūs, kupini ilgų pauzių ir nutylėjimų?Kas buvo „ideali šeima“ sovietinės ideologijos požiūriu? Kiek tokioje „idealioje šeimoje“ turėjo būti vaikų? Ar „idealios šeimos“ vaizdinys ilgainiui keitėsi, o gal svarbiausi idėjiniai – ideologiniai postulatai bei konkrečios praktikos išliko nepakitę?Kokia prasmė sovietmečiu buvo įdedama į raginimą sutuoktiniams kurti atvirą šeimą ir tuo pačiu – silpninti šeimos narių tarpusavio ryšius?Kaip suprasti istorikų išsakomą nuomonę, esą aistringa romantinė meilė ir šeimos kūrimas sovietinėje kultūroje buvo du nesusiję, bet privalomi asmeninių santykių etapai? „Tikroji“ meilė homo sovieticus gyvenime prasideda kai baigiasi aistra? Kodėl sovietmečiu besiruošiantys kurti šeimą žmonės buvo pratinami prie minties, kad šeimyninis gyvenimas visų pirma yra „sudėtingas, sunkus ir atsakingas“?Po Antrojo pasaulinio karo sovietinėje Lietuvoje visuotinis moterų įdarbinimas buvo vykdomas su lyčių lygybės lozungu prieš „buržuazinę šeimą“, neva įkalinusią moteris namuose. O koks buvo tikrasis sovietų valdžios tikslas priverstinai įdarbinant moteris?Koks vaidmuo sovietinėje šeimoje buvo skiriamas vyrui, apart algos parnešimo į namus kiekvieno mėnesio pradžioje?Pokalbis su knygos „Neplanuotas gyvenimas: šeima sovietmečio Lietuvoje“ autore, profesore Dalia Leinarte.Ved. Aurimas Švedas

Sovietmečiu kiekvienas turėjo vadinamąją darbo knygelę. Jos nelikus, žmonės neša darbo aprašymus, kuriuose, dalis darbdavių sako, – ne visa informacija arba atvirkščiai – jos tiek daug, kad kyla abejonių, ar ji teisinga. O patikrinti, ar CV neprasilenkia su realybe, labai sunku arba išvis neįmanoma.Diskutuoja: Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė, portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, bendrovės „Buhalterės.lt“ vykdomoji direktorė Ieva Kaukėnė ir advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ partneris Mantas Mikalopas.Ved. Irma Janauskaitė

Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Vilniaus Kalvarijų istoriją sovietmečiu primena šv. Kryžiaus Atradimo parapijos nariai Robertas Galinis, Raimundas Maciulevičius ir klebonas Jurgis Vitkovskij. Pokalbis vyko ruošiantis kasmetiniams Sekminių atlaidams Vilniaus Kalvarijose. Jie šiemet išskirtiniai dėl dviejų datų – 1962 m. sovietų valdžios nurodymu buvo išsprogdintos Kryžiaus kelio stočių koplyčios, paliekant vos keturias, įrengtas arčiausiai bažnyčios. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klebonų Juliaus Baltušio, Raimundo Varanecko ir Kęstučio Latožos rūpesčio ir daugybės geradarių aukų dėka koplyčios buvo visiškai atkurtos ir prieš 20 metų vėl iškilmingai pašventintos. Kiek svarbi šios ypatingos Vilniaus vietos istorija ir religinės patirtys bei tradicijos ne tik parapijiečiams, bet ir atokesnių rajonų gyventojams, pamėgusiems lankytis dėl patogiai ir gražiai įrengtų pėsčiųjų takų ir nuostabaus gamtovaizdžio?Ved. Jūratė Kuodytė

Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su lyčių studijų ir istorijos mokslų daktare Rasa Navickaite apie homobijos istoriją sovietinės okupacijos metais ir išlikimą iki šių dienų. Vienos universitete dirbanti Rasa Navickaitė yra gavusi Marie Curie stipendiją ir šiuo metu atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietinės okupacijos metais, kurį finansuoja Europos Komisija.Ved. Ignas Klėjus.

Prezidentas Gitanas Nausėda LRT radijui sako, kad Europos sąjungos vieningumas ir pagalba Ukrainai paneigia kalbas apie bendrijos nuomonių išsiskirimą. Nausėdos teigimu, Rusijai švenčiant vadinamąją Pergalės dieną belieka palinkėti ir išreikšti viltį šios šalies visuomenei, kad ši data būtų momentas susimąstyti, kaip šalis, kuri patyrė kančių ir skausmo, pati tapo agresore.Rusijai minint 77-ąsias pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines Maskvos tribūnoje pasirodė ir Rusijos prezidentas. Savo trumpoje kalboje dėl karo Ukrainoje Vladimiras Putinas pareiškė, neva NATO šalys nenorėjo išgirsti Rusijos.Minint Europos taikos ir vienybės dieną, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis ragina atsikratyti išlikusių sovietinės nostalgijos apraiškų. Ilgesį sovietmečiui profesorius vadina priklausomybės liga.Policija atkreipia dėmesį į 300 galimų susirinkimo vietų ir kapinių, kur yra įvairių atminimo elementų Antrajam pasauliniam karui.Lenkija iki 2015 minėjo gegužės 9, kaip Pergalės diena, bet vienbalsiai nutarta, kad to neturėtų daugiau būti. Ši diena vis mažiau minima, be jokių didelių ceremonijų dedamos gėlės ar kitaip prisimenama.Sostinės Lukiškių aikštėje veikia paroda „Ukraina. Karas Europoje“.Ji parengta Ukrainos nacionalinės atminties instituto bendradarbių, bendradarbiaujant kartu su Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija. Ši paroda – tarptautinė: ji dar bus atidaryta Kyjive , Varšuvoje, vėliau – Berlyne, Bamberge, Frankfurte bei Briuselyje.Ved. Madona Lučkaitė

Sociolingvistė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Koks galėtų būti alternatyvus, laisvesnis požiūris į kalbą ir ko reikia, kad kalbos politika pamažu keistųsi? Kaip reikėtų paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Kodėl tokį skandalą sukėlė VU priimtos lyčiai jautrios kalbos gairės? Apie visa tai – pokalbis su L. Vaicekauskiene.Ved. Simas Čelutka

Kokias idėjas sovietmečių statytų gyvenamųjų namų pagerinimui sukūrė projekto „RE-TOPIA“ dalyviai?Menų spaustuvė visa šią savaitę kviečia į tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui „Kitoks 2022“.Kokiomis nuotaikomis kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ 30-ies metų sukaktį pasitinka jo redaktorė Monika Krikštopaitytė?Savaitgalį iškilimingai apdovanoti Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai architektė, dailininkė Jūratė Bučmytė ir dizaineris, dailininkas Albertas Krajinskas.„Nežiūriu televizoriaus, neklausau radijo, minimaliai naudoju ir „Facebook“, – sako kompozitorius Linas Rimša. Jis daugiau kaip dvidešimtmetį yra laisvai samdomas menininkas. Kodėl svarbu būti nepriklausomu?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Šiandieninėje laidoje klausytojus pakviesime pratęsti pažintį su čekų mąstytojo ir disidento Jano Patočkos (1907-1977) filosofiniu palikimu. „Kultūros ir religijos“ laidoje prie Naujojo Židinio jau buvo kalbėta apie tai, kaip svarbiausios šio mąstytojo idėjos - „gyvenimas tiesoje“ ir „rūpinimasis siela“ - gali pagelbėti šiais laikais, Vakarams iš naujo ieškant savo politinės bei moralinės tapatybės. Sovietmečiu Patočkos veikalai buvo verčiami ir platinami savilaidos būdu, taigi, ilgais okupacijos dešimtmečiais slapta maitino laisvos minties ištroškusisu protus, o šiandien tapo pasiekiami skaitytojui naujo leidimo pavidalu. Tai – knyga „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“, kurias išleido leidykla „Phi Knygos“, o jos vadovas, filosofas Tomas Šinkūnas šiandien vieši „Kultūros ir religijos“ laidoje. Jį kalbina Mažosios studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „postsovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters bei vyro vaidmenį šeimoje? Kiek laiko prireiks, iki kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.Ved. Sigita Vegytė

Kokią prasmę į žodžius „jaunasis rašytojas“ įdėdavo sovietinės institucijos, atsakingos už to meto „sielų inžinierių“ būtį ir būvį? Ką ir kaip reikėjo daryti jaunuoliui arba jaunuolei įsigeidusiems pagauti už uodegos Pegasą? Kaip sovietmečiu vykdavo jaunųjų rašytojų „debiutas“, „iniciacija“, „įsitvirtinimas“? Kokį vaidmenį atliko jaunųjų rašytojų sekcijos ir būreliai sovietmečio realybėje? Tai buvo savišvietos, asmenybių brendimo, o gal ideologinės indoktrinacijos, cenzūros, rengimo darbui „ideologiniame fronte“ vieta? Ar galima kalbėti apie tam tikrą, jaunuosius rašytojus telkusių, institucijų ir būrelių hierarchiją? Kas tokių hierarchijų susiformavimą lėmė?Kaip šiandien rašytojai yra linkę prisiminti savo kūrybinio kelio pradžią jaunųjų rašytojų sekcijose arba būreliuose?Pokalbis su literatūrologu Sauliumi Vasiliausku, 2021 m. rugsėjo mėn. apsigynusiu disertaciją „Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke: institucinių darinių vaidmuo“.Ved. Aurimas Švedas

Nuo kada ir kodėl mokslo metų pradžią minime rugsėjo 1-ąją? Kaip susiklostė iki šiol įgyvendinamos Mokslo ir žinių dienos minėjimo tradicijos, ritualai? Kaip atrodė sovietinių Lietuvos mokyklų mokinių kasdienybė, santykis su mokytojais? Kokias pertvarkas iki nepriklausomybės atgavimo išgyveno Lietuvos švietimo sistema? Pokalbis su istoriku doc. Dr. Algirdu Jakubčioniu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Apie miestelio sinagogą Liudvikas Markuntavičius kalba tarsi apie brangų žmogų – su rūpesčiu ir atidumu. 83-ejų metų Žiežmarių gyventojas yra vienas iš keleto, kurių pastangomis išliko bene didžiausia pasaulyje medinė žydų šventovė.Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ieškančių savo protėvių pėdsakų.Garso pasakojimas iš Žiežmarių ne tik apie jį – sinagogos raktininką. Kokią poziciją pasirinkti žmogui, stovinčiam greta radikalių istorinių įvykių? Liudviko šeima per Holokaustą po namu esančioje bulvių duobėje slėpė ir išsaugojo trylika žydų. Akimirkos, kai būdamas vaikas Liudvikas jiems pranešė apie nacių pasitraukimą, jis sako nepamiršiąs niekados. Po karo jo šeimos namai tapo štabo prieglobsčiu ten veikusiam partizanų būriui.Autoriai Artūras Morozovas ir Vita LičytėArtūro Morozovo nuotrauka

Pokalbis su politologu Vyčiu Jurkoniu apie labai prastą politinių kalinių padėtį Baltarusijoje.Šiemet minint šimtąsias žmogaus teisių aktyvisto ir fiziko Andrejaus Sacharovo gimimo metines, Vilniuje surengta tarptautinė konferencija. Pokalbis su rašytoju, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėju Tomu Venclova.Vilniaus miesto savivaldybė planuoja iki 2030 m. įgyvendinti sovietmečiu statytų rajonų atnaujinimo projektą MIESTAS+.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Kaip Lietuvoje archeologai dirbo sovietmečiu? Kodėl kasė daugiausiai moterys ir vaikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su dr. Šarūna Valotkiene.Nuo šiol LRT televizijai, radijas ir portalas vėl turės savo korespondentus Briuselyje, iš kur praneš svarbiausias Europos Sąjungos aktualijas. Žurnalistai J. Ilkevičiūtė ir M. Laukagalis daug dėmesio skirs ES, verslo, vakcinų politikos, žmogaus teisių ir užsienio politikos klausimams, taip pat sieks neapsiriboti tik Briuselio naujienomis, bet ir supažindins su Vakarų šalimis bei čia įsikūrusiais ar savo verslus atidariusiais lietuviais.Didieji Lietuvos startuoliai susibūrė į asociaciją. Kuo skiriasi startuolis nuo vienaragio, kiek Lietuvoje yra startuolių ir kiek uždirba ten dirbantys žmonės?Paskelbti tvariausiai Lietuvoje gyvenantys senjorai: tarp nugalėtojų ir 100-ąjį gimtadienį švenčianti dalyvė.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo? Pokalbis su istoriku A. Streikumi.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Pokalbio tema – sovietmečiu Lietuvos regionuose veikę kino teatrai ir jų likimas Nepriklausomybės epochoje. Kokią funkciją visuomenės gyvenime atliko kino teatras regione sovietmečiu? Kiek jų išliko iki mūsų dienų nepakeitę savosios veiklos profilio? Ar Nepriklausomybės epochoje buvo įmanoma išsaugoti daugiau kino kultūrai svarbių erdvių, nei buvo padaryta?Kodėl mums turi rūpėti, kaip ir kur žmonės žiūrėjo arba žiūri filmus?Pokalbis su kino ir medijų istorike, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docente Lina Kaminskaite-Jančoriene.Ved. Aurimas Švedas

Miestai – betono džiunglės, pilnos triukšmo, chaoso, veiksmo ir kultūrų. Nedidelėse teritorijose sutalpinę milijonus žmonių, neturėtume nustebti, kad net ⅔ šiltnamio dujų visame pasaulyje išmetama būtent miestuose. Šįkart į svečius pasikvietėme Lietuvos architektų rūmų pirmininką Luką Rekevičių ir aptarėme tvarios miestų raidos klausimą. Sovietmečio paveldas, Lietuvos didmiesčių ateitis, medžių kirtimas, žaliųjų zonų kūrimas ir sodai ant daugiabučių stogų. Informatyviai pasikalbėjome apie tai, kaip mūsų miestai atrodys ateityje.Ši laida sukurta bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje. Kartu su Italija Jungtinė Karalystė šiemet organizuoja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP26, kuri įvyks Glazge lapkričio 1–12 d.Daugiau apie COP26 ir jos prioritetus galite sužinoti čia:https://ukcop26.org/  Ir mūsų straipsnyje:https://ispakuota.lt/kas-yra-cop26/Ačiū laidos garso režisieriui Pranciškui Brazdžiūnui ir iliustratorei Renatai Krasovskajai.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Susipažinsime su kultūros publikacijomis ketvirtadienio spaudoje.Mykolo Drungos parengta užsienio publikacijų kultūros tema apžvalga.Kaip pandemiją išgyvena Australijos kultūrininkai?„Metų knygos rinkimuose“, poezijos knygų kategorijoje, dalyvauja rašytojos, vertėjos Ievos Toleikytės eilėraščių rinkinys „Raudonas slidus rūmas“.Kuo ypatingi sovietmečiu statyti daugiabučiai?90 metų sukaktį švenčia Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo vertybių restauratorius, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Kaip jam pavyko atrasti Katedros lobyną ir žinią apie tai slėpti 15 metų?Su kokiais iššūkiais susiduria bibliotekininkai formuodami bibliotekų fondus? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirminininke Jolita Steponaitiene.Ar lengva pagaminti tautinį kostiumą? Kalbame su respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureate, tautinių kostiumų gamintoja Birutė AndrijauskienėVed. Marius Eidukonis

Nacionalinis visuomenės sveikatos vėl tikslina duomenis – yra neapskaitytos 1171 mirtis, tai žmonės mirę nuo COVID-19 arba sirgę COVID-19, tačiau mirę dėl kitų priežasčių. Anksčiau buvo skelbta apie 804 neapskaitytas mirtis. Centro direktorius Robertas Petraitis teigia, kad taip nutiko dėl to, kad gydymo įstaigos laiku nepateikia duomenų.Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31-os dienos. Numatyta galimybė situacijai pagerėjus tokią kontrolę atšaukti sausio 17 d. Pokalbis su Generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.Pirmasis vakcinacijos etapas Lietuvoje neapsiėjo be nesklandumų – medikai skundėsi, kad ligoninėse susidaro gyvos eilės, o vakciną kai kada pirmiau gauna tie medikai, kuriems tikimybė užsikrėsti – nedidelė. Valdžia sako, kad iš šią savaitę padarytų klaidų mokysis ir stengsis užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Kokias pamokas galima išmokti iš pirmojo skiepijimo etapo ir kaip susitvarkė kitos Europos šalys?Išdalinti LRT Metų apdovanojimai – taip pagerbti 2020-uosius praturtinę darbai ir asmenybės. Metų asmenybės laimėtoja tapo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė; Metų ambasadorius – lietuviškosios „Eurovizijos“ laimėtojai, grupė „The Roop"; Metų verslo lyderystė – biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“; Metų atradimas – Vilniaus universiteto profesorius, daktaras, Patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius su komanda; Metų kultūros reiškinys – nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atgaivinęs Vilniaus centre esančius Radvilų rūmus; Metų ateitis – mokytojas Artūras Markevič; Metų pilietinė iniciatyva – „Laisvės kelias“.Centrinis valstybės archyvas įsigijo Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekciją. Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą“, kuriame planuoja pateikti skirtingus butų interjero projektus ir patarimus, kokių klaidų nedaryti remontuojant tipinį sovietinį butą. Pirmajame tyrimo etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra dingę, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacijaVed. Agnė Skamarakaitė

Kaip sovietmečiu keitėsi architektūros atliekamas vaidmuo ir reikšmė visuomenės gyvenime? Kas buvo tuometinė architektų brolija – kultūriniai rezistentai ar maištaujantys oportunistai? Kokias idėjas siekė išsakyti bei realizuoti lietuvių architektų modernistų karta? Ką šiai kartai pavyko sukurti ir kaip mes šiandien prisimenam jų darbus?Paskata imtis šių ir kitų klausimų svarstymų „Istoriko teritorijoje” tapo leidyklos „Lapas” išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992-ųjų metų įrašai”.Pokalbis su knygos sudarytoja, architektūros istorike, Vilniaus universiteto profesore Marija Drėmaite.Ved. Aurimas Švedas

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido tris stambias tyrimų knygas, kuriose šio instituto mokslininkės ir mokslininkai nuosekliai nagrinėja ir apmąsto visą sovietmečio literatūrą.Toks daugiau nei porą dešimtmečių trukusių tyrimo rezultatas leidžia mums pirmą kartą nauju žvilgsniu taip nuodugniai, profesionaliai ir ramiai pažvelgti į sovietinės okupacijos periodo literatūros lauką, jo veikėjus, kūrinius, kūrybos ir jos kontrolės formas, temas ir problemas.„Pirmame sakinyje“ su viena iš šių tyrimų vadovių Dalia Satkauskyte kalbamės, kokie buvo pagrindiniai iššūkiai ir ar pavyko juos įveikti, ar šios trys knygos ir ją lydėję smulkesni darbai pakeitė mūsų supratimą apie sovietmečio literatūrą, kokia yra šio literatūrinio palikimo vertė ir ar vis dar verta to meto kūrinius atsiversti ne tyrėjams.Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.MO muziejus pristato parodą, skirtą operai – „Iš to operos“. Kartu su „Vilnius City Opera“ muziejuje atkurti teatro užkulisiai. Inesos Rinkevičiūtės pasakojimas. Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalgoje – apie Christiano Krachto romaną „Imperium“ (išleido leidykla „Kitos knygos“, iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė) ir Pietų Afrikos rašytojo, Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzee romaną „Peterburgo meistras“ (išleido leidykla „Sofoklis“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė).Po remonto atidaroma Panevėžio dailės galerija kviečia į atidarymą, kuriame – Monikos Dirsytės performansas, ekskursijos ir edukacijos. Interviu su galerijos direktoriumi Egidijumi Žukausku. Tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius galerijoje „AV17“ atidarė parodą „Susisaistymas su vieta“. Čia jis pristato naujausią projektą – trejus metus besitęsiantį vyksmą vienoje sodybvietėje (vienkiemyje). Ši vieta – apsupta dar vis egzistuojančių miškų plotų, sukuriančių atskirtumo jausmą, postapokaliptinę salos iliuziją. Anot kūrėjo, čia skleidžiasi požiūrio į gamtą, besaikio vartojimo problematika, kalbama apie biologines dviprasmybes. Naujai pažvelgti į senąsias Dainavos krašto tradicijas bei džiaugtis moderniomis dzūkiškos kultūros raiškos formomis kviečia pirmąkart rengiamas festivalis „Čiulba ulba“. Apie šiuolaikišką žvilgsnį į dzūkų kultūrą pasakoja festivalio organizatorė, Varėnos kultūros centro etnografė Eglė Kašėtienė. Artėjančiai Europos žydų kultūros paveldo dienai – Jolantos Kryževičienės pasakojimas apie dailininką Samuelį Baką, kuris šiuo metu gyvena Amerikos žemyne, bet jo darbai grįžta į Lietuvą. Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniuje savaitgalį praūžė Italijos dienos. Vis kitos šalies dienos Vilniuje vyks visa vasarą. Plačiau apie tai – pokalbis su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros vadove Inga Romanovskiene. Vis daugiau abejonių pasigirsta dėl Švedijos strategijos kovojant su koronavirusu. Apie tai plačiau su LRT radijo bendradarbe Švedijoje Vaida Meidute. Kaip sovietmečiu atrodė Lietuvos estrada? Kodėl kažkada garsūs buvę atlikėjai šiuo metu atsiveria sunkiai? Pokalbis su knygos „Bravo estradai!“ autore Inga Liutkevičiene. Palangos meras sako, kad ši vasara sparčiai besivystančiam kurortui bus visiškai kitokia. Pirmiausia – dėl koronaviruso pandemijos, taip pat – dėl draudimo palūdimiuose prekiauti alkoholiu. Taigi kokios vasaros tikisi Palanga? Kaip keičiasi legendinė Basanavičiaus gatvė ir kokios kito kurorto – Šventosios – perspektyvos? Ved. Rūta Kupetytė.

Kaip Lietuvos partizanai rinkdavo informaciją iš Vakarų? Kokių radijo stočių klausydavosi – ir ar tikrai tikėjosi, kad Vakarai ateis į pagalbą? Apie tai pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas, VDU doktorantas Simonas Jazavita.„Amerikos balso“ ir kitų JAV radijų transliacijos į Sovietų Lietuvą vadinamos atsvara propagandai bei vilties žinute. Taip pat dažnai teigiama, kad jos skatino ginklu priešintis okupantui bei žadėjo karinę pagalbą. Tačiau pastarasis teiginys – mitas, sako VU istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, kuri tyrinėja JAV radijo transliacijas į Sovietų Lietuvą. Ji paaiškina, kodėl tai mitas, kodėl JAV pradėjo tokias transliacijas bei kokia žinią norėjo perduoti. Australijos tyrėjai atrado 13 megafaunos, kadaise gyvenusios šiame žemyne, rūšių – tokių kaip milžiniškos kengūros, sterbliniai liūtai ar į vilkus panašūs krokodilai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad ilgą laiką šalia jų gyveno ir žmonės. Išsamiau apie tai – VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Vilniaus Lazdynų mikrorajonui šį rudenį sukanka 50 metų. Laidoje pokalbis apie tai, kodėl šis rajonas taip vertintas sovietmečiu ir kaip jis gyvuoja šiais laikais. Kalbėsimės ir apie bendruomeniškumą, ir apie panašių sovietmečiu statytų rajonų ateitį. Taip pat laidoje – interviu su maisto menininke Jolita Vaitkute ne tik apie pilietiškumą, bet ir kūrėjos mintis užėmusias bakterijas. Ved. Giedrė Trapikaitė.

Lietuvybė sovietmečiu: filosofę Neriją Putinaitę, knygos "Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramstis" kalbina Julius Sasnauskas.

Įdomybės. Literatūra. Sovietmečio neoficiali literatūrinio gyvenimo vieta „Neringos restoranas”.

Fotografų kūrybinio vystymo plenero Kuršių nerijoje paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ atidaryta Vilniuje, baro „Peronas“ lauko terasoje. Indrės Kaminckaitės reportažas.VDA Lauko ekspo veikia „Baimės laboratorija“, – keramikė Solveiga Gutautė pirmojoje personalinėje parodoje per meną kelia klausimus apie mūsų baimes.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Sovietmečio kino klubai: kaip jie veikė ir kiek mėgėjų sukurtuose filmuose buvo buitiškumo, propagandos ir kūrybos? Ingos Janiulytės pasakojimas.Apie išskirtinį šeštadienio koncertą Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje, kuriame bus atliekama J.S. Bacho „Pasija pagal Matą“ pasakos Kristupo festivalio Sakralinės muzikos valandų meno vadovė profesorė Renata Marcinkutė Lesieur ir dirigentas iš Norvegijos Abram Bezuijen.„Klasikos enciklopedija“ – apie istorinę Prezidentūrą.Ved. Alma Valantinienė.

Šįkart jūsų dėmesio prašo dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Literatūros ryšiai su išeivija sovietmečiu". Tie, kas gyveno Sąjūdžio laikais, prisimena tokius įvykius kaip poeto Bernardo Brazdžionio pirmasis po emigracijos apsilankymas Lietuvoje 1989 m., Vytauto Kernagio dainą „Šaukiu aš tautą“ pagal šio poeto eiles, teatruose statomas Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio pjeses. Šį išeivijos sukurtos literatūros grįžimą į Lietuvą galėtume palyginti su potvyniu ar sprogimu, matomu ir tiems, kas literatūrs pernelyg ir nesidomėjo. Tačiau abipusiai Lietuvoje ir išeivijoje rašomos literatūros ryšiai nebuvo nutrūkę per visą sovietmetį. Paskaita atskleidžia, kad ištisus dešimtmečius gyvavo viena literatūrs, rašoma skirtinguose žemynuose ir skirtingomis sąlygomis.

Vasarą laisvalaikį leidžiame paplūdimyje - prie jūros, upės ar ežero. Rūkymas, deginimasis nuogiems bendrame paplūdimyje, garsus kalbėjimas telefonu, žaidimas kamuoliu, kai kamuolys atskrieja į besideginančius poilsiautojus, ir kt. Kaip derėtų (o gal geriau – nederėtų) elgtis paplūdimyje ? Ar yra ir koks yra paplūdimio etiketas ? Prieš 30 metų, 1989-ųjų birželio 30 dieną, Kaune atidaryta galerija, skirta emigracijoje Vakarų Berlyne gyvenusio Mykolo Žilinsko dovanojamai kolekcijai. Sovietmečiu į Lietuvą keliavusi Žilinsko kolekcija iki šiol apipinta paslaptimis. O koks buvo kolekcijos kelias į Lietuvą, kokia asmenybė buvo Mykolas Žilinskas ? Susipažinsime su ūkininku, fotografu, keliautoju Kamaliu Zulfijevu iš Azerbaidžano, gerai išmokęs lietuviškai, papasakoja, kaip atsirado Lietuvoje, kuo ypatingi talyšai, išgirsite ir kaip skamba talyšų kalba. Taip pat laidoje sužinosite, kodėl turime išgyventi įvairias emocijas, girdėsite savaitgalio spaudos apžvalgą, šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykųVed. Alvyda Bajarūnaitė

Tęsiame pokalbių ciklą iš Čikagos. Čia veikia keturios lituanistinės mokyklos. Su vienos iš jų direktore Goda Misiūniene kalbasi kolegė Rūta Kupetytė. Sovietmečiu miesto kiemuose be priežiūros žaidžiantys vaikai buvo kasdienis reiškinys. O patys kiemai – bene svarbiausia daugiabučiuose augusių vaikų erdvė, kurioje mezgėsi pirmosios pažintys, bendruomenės ir formavosi socialiniai įgūdžiai. Šiandien savarankiškai žaidžiantys vaikai tampa „nykstančia rūšimi“, o kiemas prarado ankstesnes funkcijas.Kaip keitėsi miesto kiemų kasdienybė nuo sovietmečio iki šių dienų ir kokią įtaką šie pokyčiai daro mūsų asmenybėms – laidoje svarsto Vilniaus Universiteto istorikė Goda Damaševičiūtė ir Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas. Ved. Simona Aginskaitė.

Sovietmečiu mokyklų bendrabučiai buvo populiarūs ir kuriami net prie vietinės reikšmės mokyklų. Šiandien tokio tipo įstaigų mažiau – dažniausiai jos paliekamos prie specialiųjų mokyklų, į kurias mokiniai suvažiuoja iš visos Lietuvos. Kaip atrodo gyvenimas tokio tipo įstaigose ir kaip ši patirtis veikia bręstantį žmogų? Ar sąlygos vadinamuosiuose internatuose šiandien yra palankesnės nei nepriklausomybės pradžioje ar sovietmečiu. Laidoje atsiminimais dalinasi buvę skirtingų mokyklų bendrabučių auklėtiniai, vaikų psichologas Linas Slušnys ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas. Taip pat leidoje – pokalbiai su Amerikoje gyvenančiais lietuviais, kuriuos kalbina kolegos Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius.Ved. Simona Aginskaitė.

Oficiozinis sovietinių laikų gyvenimas buvo visur demonstruojamas, vaidinamas ir imituojamas, akivaizdžiai matomas. Tačiau buvo ir kita pusė – beveik nematoma, beveik intymi, kai bute susitikdavo draugai, kai žmonės keliaudavo atostogų ar švęsdavo savo šventes. Apie tokį gyvenimą – naujame fotografijų albume „Vilniaus kuluarai“. Fotografijų albumo „Vilniaus kuluarai“ autorė menininkė Violeta Juškutė publikuoja per 300 fotografijų, atrinktų Centriniame valstybės archyve bei privačiose kolekcijose. Sovietmečio pastatai, kurių jau nebėra, gatve einantys žmonės, turgus, parduotuvė, demonstracijos, baliai ir daugiabučių kiemai – juodai baltos nuotraukos smalsiam žiūrovui pasakoja apie seniai praėjusį, bet tikrai įdomų ir spalvingą gyvenimą.Apie tai, ką pasakoja sovietinio gyvenimo kuluarų vaizdai, laidoje kalbamės su albumo autore Violeta Juškute. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Lyčių santykiai sovietinėje literatūroje“.Poreikis keisti lyčių padėtį visuomenėje buvo vienas iš XX a. pradžios socialinės-politinės kovos variklių, jo užuomazgos siekia Prancūzijos revoliuciją, remiasi liberalizmui svarbia žmonių lygiateisiškumo idėja. Sovietmečiu teigta, jog šalyje pasiekta tikroji moterų ir vyrų lygybė, nors tikrovė bylojo priešingai. O ką šiuo klausimu kalba grožinė literatūra? Dr. Solveigos Daugirdaitės nuomone, apie naujas galimybes moterims tobulėti rašyta stalininio laikotarpio socialistinio realizmo literatūroje. O vėliau, atšilimo ir stagnacijos laikotarpiu, kuo labiau literatūra tolo nuo socialistinio realizmo klišių, tuo labiau lyčių santykių vaizdavimas artėjo prie tradicinio modelio, kuris moteris siejo su privačia sfera: šeima, meile, ištikimybe.

Per Holokaustą Irena Veisaitė prarado mamą, o per Stalino trėmimus – ją, žydę paauglę, priglaudusią gelbėtoją. Veisaitė turėjo visas priežastis keršyti, bet pasirinko to nedaryti. „Supratau, kad blogis kuria blogį“, – sako profesorė. „O aš norėjau kurti gėrį.“ Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą. Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi. Prisidėkite prie klausytojų bendruomenės Patreon: http://patreon.com/nanookmultimedia

Dizaino ir gyvenimo būdo paroda „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Virginijus Kinčinaitis): akademinis pasaulis.Skaidros Trilupaitytės monografija „Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga-Nepriklausomybės pradžia”.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ankor Vatą.

Dizaino ir gyvenimo būdo paroda „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Virginijus Kinčinaitis): akademinis pasaulis.Skaidros Trilupaitytės monografija „Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga-Nepriklausomybės pradžia”.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ankor Vatą.

Simone de Beauvoir žvilgsnis į TSRS. Nors neretai teigiama, kad Vakarų intelektualams, ypač kairiųjų pažiūrų, atvykusiems į tarybų šalį, būdavo rodoma tik fasadinė pusė ir jie išvažiuodavo nesupratę, kokia yra tikrovė, Simone de Beauvoir atsiminimai liudija ką kita. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX a. 7-ojo dešimtmečio TSRS: žvilgsnis iš šalies” (Simone de Beauvoir „Viską apsvarsčius“) pasakoja, kad Simone de Beauvoir, pradėjusi lankytis chruščiovinio atšilimo metais, bendravusi su liberaliąja Rusijos inteligentija, jautriai fiksavo tarybinę tikrovę – skurdą, draudimus užsieniečiams, disidentų teismus, bodėjosi bendravimu su nomenklatūra. (Paskaita įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir yra iš ciklo „Sovietmečio seminarai“.)

Simone de Beauvoir žvilgsnis į TSRS. Nors neretai teigiama, kad Vakarų intelektualams, ypač kairiųjų pažiūrų, atvykusiems į tarybų šalį, būdavo rodoma tik fasadinė pusė ir jie išvažiuodavo nesupratę, kokia yra tikrovė, Simone de Beauvoir atsiminimai liudija ką kita. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX a. 7-ojo dešimtmečio TSRS: žvilgsnis iš šalies” (Simone de Beauvoir „Viską apsvarsčius“) pasakoja, kad Simone de Beauvoir, pradėjusi lankytis chruščiovinio atšilimo metais, bendravusi su liberaliąja Rusijos inteligentija, jautriai fiksavo tarybinę tikrovę – skurdą, draudimus užsieniečiams, disidentų teismus, bodėjosi bendravimu su nomenklatūra. (Paskaita įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir yra iš ciklo „Sovietmečio seminarai“.)

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Netekome žinomo politiko, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo. Sovietmečiu filosofas R. Ozolas, kaip ir šis mokslas, dažnai patekdavo valdžios nemalonėn, tačiau ir suvaržyta filosofija pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Apie tai – Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija Lietuvos atgimimo procese“. Joje aptariama laisvosios minties sklaida totalitarinio režimo sąlygomis. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė. Paskaita skaityta 2008 m. gegužės 29 dieną ir buvo skirta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 20-osioms metinėms.

Netekome žinomo politiko, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo. Sovietmečiu filosofas R. Ozolas, kaip ir šis mokslas, dažnai patekdavo valdžios nemalonėn, tačiau ir suvaržyta filosofija pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Apie tai – Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija Lietuvos atgimimo procese“. Joje aptariama laisvosios minties sklaida totalitarinio režimo sąlygomis. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė. Paskaita skaityta 2008 m. gegužės 29 dieną ir buvo skirta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 20-osioms metinėms.

Šeštadienį LRT RADIJAS važiuoja į Palūšę. Sovietmečiu Palūšė, esanti visai šalia Ignalinos, tapo vandens turizmo meka, į kurią plūsdavo turistai iš visos Sovietų sąjungos. Dabar, nors atvykėlių ir mažiau, poilsis šiame ežerų krašte suvokiamas kitaip.Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis toks parkas Lietuvoje, minintis 40-metį. Per tuos metus pasikeitė ne tik Palūšė, bet ir kiti senieji kaimai.

Šeštadienį LRT RADIJAS važiuoja į Palūšę. Sovietmečiu Palūšė, esanti visai šalia Ignalinos, tapo vandens turizmo meka, į kurią plūsdavo turistai iš visos Sovietų sąjungos. Dabar, nors atvykėlių ir mažiau, poilsis šiame ežerų krašte suvokiamas kitaip.Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis toks parkas Lietuvoje, minintis 40-metį. Per tuos metus pasikeitė ne tik Palūšė, bet ir kiti senieji kaimai.

Šeštadienį LRT RADIJAS važiuoja į Palūšę. Sovietmečiu Palūšė, esanti visai šalia Ignalinos, tapo vandens turizmo meka, į kurią plūsdavo turistai iš visos Sovietų sąjungos. Dabar, nors atvykėlių ir mažiau, poilsis šiame ežerų krašte suvokiamas kitaip.Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis toks parkas Lietuvoje, minintis 40-metį. Per tuos metus pasikeitė ne tik Palūšė, bet ir kiti senieji kaimai.

Šeštadienį LRT RADIJAS važiuoja į Palūšę. Sovietmečiu Palūšė, esanti visai šalia Ignalinos, tapo vandens turizmo meka, į kurią plūsdavo turistai iš visos Sovietų sąjungos. Dabar, nors atvykėlių ir mažiau, poilsis šiame ežerų krašte suvokiamas kitaip.Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis toks parkas Lietuvoje, minintis 40-metį. Per tuos metus pasikeitė ne tik Palūšė, bet ir kiti senieji kaimai.

Pokariu rašytojų moterų Lietuvoje būta nedaug. Tarp jų išskirtinio likimo Valerijos Valsiūnienės (1907–1955) figūra ir daug sklandesnė kitos to meto rašytojos – Halinos Korsakienės (1910–2003) – kūrybinė biografija. Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitoje „Lietuvių rašytoja pirmaisiais sovietiniais dešimtmečiais“ apžvelgiama „netinkamos biografijos“, bet uolios socrealizmo atstovės Valerijos Valsiūnienės ir Halinos Korsakienės, įtakingo to meto politikos ir kultūros veikėjo Kosto Korsako žmonos, kūryba; svarstoma, kodėl taip skirtingai susiklostė šių rašytojų likimai, o svarbiausia – mėginama atsakyti į klausimą, kiek kūrybos laisvės galėjo išsikovoti moteris stalininėje epochoje, negailestingai traiškiusioje žmogiškuosius ir kūrybinius likimus. Solveiga Daugirdaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė. Dėstė Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre, rengė komentarus LRT RADIJO laidai „Mes moterys“. Paskaita skaityta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamame Sovietmečio seminare. 2012 metų spalio 1 d. įrašas.Šios laidos radijo paskaitą apie lietuvių rašytoją ankstyvuoju sovietmečiu skaitykite: http://bit.ly/lietuviurasytoja

Pokariu rašytojų moterų Lietuvoje būta nedaug. Tarp jų išskirtinio likimo Valerijos Valsiūnienės (1907–1955) figūra ir daug sklandesnė kitos to meto rašytojos – Halinos Korsakienės (1910–2003) – kūrybinė biografija. Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitoje „Lietuvių rašytoja pirmaisiais sovietiniais dešimtmečiais“ apžvelgiama „netinkamos biografijos“, bet uolios socrealizmo atstovės Valerijos Valsiūnienės ir Halinos Korsakienės, įtakingo to meto politikos ir kultūros veikėjo Kosto Korsako žmonos, kūryba; svarstoma, kodėl taip skirtingai susiklostė šių rašytojų likimai, o svarbiausia – mėginama atsakyti į klausimą, kiek kūrybos laisvės galėjo išsikovoti moteris stalininėje epochoje, negailestingai traiškiusioje žmogiškuosius ir kūrybinius likimus. Solveiga Daugirdaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė. Dėstė Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre, rengė komentarus LRT RADIJO laidai „Mes moterys“. Paskaita skaityta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamame Sovietmečio seminare. 2012 metų spalio 1 d. įrašas.Šios laidos radijo paskaitą apie lietuvių rašytoją ankstyvuoju sovietmečiu skaitykite: http://bit.ly/lietuviurasytoja