Podcasts about istorijos

Rugsėjo 22-ąją prie Alytaus piliakalnio vėl suliepsnos ugnis. Baltų vienybės dieną čia susitiks senieji simboliai, šiaudinėsskulptūros ir bendrystė. Šiemet pagrindinis motyvas – žirgeliai, vienas iš Dzūkijos tradicinių ženklų. Ką jie pasakoja apie mūsų kraštą ir kokia ugnies misterija laukia vakare?FM99 studijoje – Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkė-dailininkė Gintarė Markevičienė.

„Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas, ekspertas Domas Boguševičius.Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone, yra įsikūręs Dvasingumo parkas.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas šiemet mini 55-erių metų sukaktį. Kokios šiemet stojimo tendencijos, su kokiais iššūkiais susiduria Akademija ir kokią reikšmę Klaipėdos fakultetas turi Vakarų Lietuvos kultūriniam gyvenimui?Su kokiomis problemomis prieš šimtą metų susidūrė mokyklų bendruomenės? Kodėl dalis visuomenės piktinosi kinu ir siekė uždrausti filmus rodyti jaunimui? Kaip laisvalaikį leido moksleiviai ir kokių šunybių jie iškrėsdavo?Išleistas naujas leidinys „Šiauliai. Architektūros gidas“, kviečiantis pažvelgti į miesto architektūrinę raidą nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Kuo išsiskiria Šiaulių architektūrinė tapatybė?Ved. Justė Krikščiūnė

Rugsėjo 2-ąją prasidės Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą.Šiuo metu Kauno rajone – neįprastai daug triukšmo ir dulkių. Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyviai granito luituose interpretuoja tarpukario Kauno architektūrą.Artėjant Tarptautiniam Kauno kariljono muzikos festivaliui nusikelkime į Gdanską, kur dirba viena festivalio dalyvių Monika Kaźmierczak. Jos mieste kariljonas aidėjo dar 16-ajame amžiuje, buvo nutildytas karo ir XX a. pabaigoje atgimė su nauja jėga.Šį kartą pasaulio kultūros apžvalgoje prisiminsime garsiąją Yayoi Kusamą, pasidairysime, kodėl nerimauja kultūrininkai Rytų Vokietijoje prieš vietos parlamento rinkimus, ir sužinosime, kokių veiksmų buvo imtasi prieš dirbtiniu intelektu sukurtas dainas Australijoje.„Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Ar šiuolaikinis menas geba iš savęs pasijuokti? MO muziejaus kuratorius Marius Armonas sako, kad toks bandymas visada yra sveikas. Būtent humoro įrankį muziejus pasitelkia tyrinėjant parodą „Gen Z. Viskas vienu metu“ jos uždarymo proga ir kviečia ją patirti komiko vedamoje ekskursijoje.„Kai į Ukrainą atvykę užsieniečiai bando atkartoti vidinį ukrainietišką humorą, jis staigiai tampa nebejuokingas. Ukrainiečiai įsižeidžia. Nežinau, ar tai būtų teisingas palyginimas, tačiau, pavyzdžiui, apie juodaodžius gali juokauti tik juodaodžiai. Panašiai tai veikia ir čia“, – sako rašytoja Jevhenija Kuznecova. Jos romanas „Kopėčios“, pripažintas skaitomiausia 2023 metų ukrainietiška knyga, pasakoja apie komiškus ukrainiečių išgyvenimus, kai dėl karo skirtingos kartos susibūrė po vienu stogu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Pasakyti, kad kažkas tiesiog gražu, dažnai reiškia nepasakyti nieko“, – sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Kaip šiandien vertinti grožį ir jo siekti?Kaune praėjusį savaitgalį Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Net 24 valandas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ buvo giedamos sutartinės. Renginys apjungė du į UNESCO paveldą įtrauktus reiškinius: sutartines ir kryždirbystę.Vilniaus miesto savivaldybė vėl sprendžia, ką daryti su prieš daugiau nei dešimtmetį nuo Žaliojo tilto nukeltomis sovietinėmis skulptūromis. Lietuvos nacionalinis muziejus atsisakė planų jas perimti dėl neišspręstų nuosavybės, saugojimo ir finansavimo klausimų. Skaičiuojama, kad restauracijai reikėtų mažiausiai pusės milijono eurų. Koks galimas šių skulptūrų likimas?Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Jie pristatė keramikos darbus, rungtyniavo žiedimo varžytuvėse. Pasak šventės rengėjų, puodininkystė – vienas seniausių amatų. Tačiau ateityje gali puodžių ir nelikti, mat puoselėjančių šią profesiją smarkiai mažėja.Kaip apie instituciją, saugančią daugiau nei pusantro milijono kultūros vertybių ir jungiančią net dvylika skirtingų padalinių, papasakoti taip, kad ji neatsidurtų lentynoje? Lietuvos nacionalinis muziejus pristato naują reprezentacinį leidinį „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis“. Knygos sudarytojas ir meninis redaktorius – Kęstutis Pikūnas.Ved. Justė Krikščiūnė

LRT OPUS laida „Vardai ir garsai“ siūlo visą valandą praleisti su į Vilnių atvykstančio australų dainininko Nicko Cave‘o muzika. Ved. Ramūnas Zilnys

Šiandien Kazlų Rūdos Šiaudų arenoje vyks jungtinis koncertas „Nuo roko iki operos“, skirtas Čikagos lietuvių operos 70-ies metų jubiliejui. Pokalbis su Čikagos lietuvių operos choro vadove, sopranu Nida Grigalavičiūte.Kauno rajone šį penktadienį ir šeštadienį trečią kartą rengiamas respublikinis folkloro festivalis „Obelynės žolinė“. Senajame Tado Ivanausko obelų sode skambės muzika, bus pristatoma autentiškų skarų-gūnių paroda „Prosenelės skaros istorija“, veiks ir „Žolynų mugė“, kurioje amatininkai bei gamintojai pristatys tradicinius dirbinius, natūralius produktus ir šiuolaikines žolynų panaudojimo galimybes. Su festivalio organizatorėmis po Obelynės sodą vaikštinėjo kolega Andrius Baranovas.Rugpjūčio 16 d. senovės dienos „Samanos“ kviečia keliauti partizanų takais – taip bus paminėtas Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80-ies metų jubiliejus. Pokalbis su viena iš „Samanų“ organizatorių Laisve Radzevičiene.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia grupinė iš Šilalės kilusių menininkų paroda „Gentinis mąstymas“. Devynių menininkų darbuose bandoma atskleisti skirtingą kūrėjų santykį su konceptualiuoju menu ir galios centrais. Iš Šilalės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Danguolė Kandrotienė „Spintos istorijos“. Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Danguolė Kandrotienė „Spintos istorijos“. Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, – sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus. Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys pašto klubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto, aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama šiandien mini 65-ąjį gimtadienį. Dar reziduodamas Baltuosiuose rūmuose, Obama pradėjo iki šiol besitęsiančią tradiciją – dukart per metus dalijasi rekomenduojamų knygų sąrašu. Pokalbis apie Obamos literatūrinį skonį su 15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu ir Lietuvos skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sudaryta darbo grupė siūlo parengti valstybinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrimų ir įprasminimo programą. Jos siekis – skatinti ilgalaikius mokslinius tyrimus ir jų sklaidą, LDK kultūrinės ir istorinės atminties objektų tyrimą, plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą LDK paveldo skaitmeninimo srityje. Pokalbis su Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininku Valdu Rakučiu, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Dalia Vasiliūniene ir VU profesoriumi, istoriku Alfredu Bumblausku.Ved. Indrė Kaminckaitė

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis „Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Pasak organizatorių, tai žemaitiškas žodis, kuriame telpa daugiau nei paprastas sugrįžimas. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Ventės rage pirmą kartą vyks naujasis festivalis „Regykla“. Jo idėja sujungia baltų kultūros tradicijas, šiuolaikinį meną ir pagarbą gamtai.Šiandien sukanka 35 metai, kai Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Minint šių skaudžių įvykių trisdešimtmetį buvo sukurtas filmas „Postas aušroje“. Pokalbis šio filmo režisierius Andrius Lygnugaris.Lietuvos tapytojas Eugenijus Raugas ir Kolumbijos vizualaus meno kūrėjas John Alexander Serna sujungia savo kūrybą bei meninę patirtį ir pradeda penkių dienų kūrybinę stovyklą „Ritmas ir spalva“.Merkinėje jau šeštą kartą vyks tarpdisciplininis menų festivalis „Aritmija“, kuris tris dienas kvies į koncertus, parodas, spektaklius ir netradicines meno erdves.Palangoje pristatomas fotografo, miesto kultūrinio gyvenimo metraštininko ir pirmosios bei vienintelės iki šiol čia veikiančios fotoateljė „Fotocentras“ įkūrėjo Ado Sendrausko fotografijų albumas „Fotografo metraštis“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos istorijos institutas pristatė naują skaitmeninę platformą „Atvira istorija“, kurioje vienoje vietoje prieinami suskaitmeninti istorijos, archeologijos ir etnologijos archyvai, veikia elektroninis knygynas, skelbiami mokslininkų komentarai, tinklalaidės ir kita visuomenei skirta medžiaga. Kiek pavyksta istoriją priartinti prie platesnės auditorijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.

Iškilmingos ceremonijos metu Jūžintų kapinėse perlaidojama penkiolika sovietų genocido aukų. Tyrėjai tai vadina gyvosios istorijos pavyzdžiu.Ispanijoje ir Prancūzijoje dėl nevaldomų miškų gaisrų namus paliko per tris šimtus tūkstančių žmonių. Paryžiaus teigimu, tai didžiausias gyventojų perkėlimas taikos metu.Berlyne automobilis rėžėsi į "Pride" eitynių dalyvius, pareigūnai įtariamąjį sieja su „islamistine aplinka“.Kuo ypatingos Oninės ir kodėl profesorius Libertas Klimka jas vadina įdienojusios vasaros švente?Ved. Madona Lučkaitė

Mindaugo Kvietkausko esė rinkinys „Uosto fuga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai asmeninė kelionė per XXI amžiaus pradžios kultūros kraštovaizdį. Savojo miesto gatvėmis ir Europos erdvėmis. Istorijos labirintais ir dabarties kryžkelėmis. Su nelauktais atradimais ir pokalbiais. Knygos ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.

Mindaugo Kvietkausko esė rinkinys „Uosto fuga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai asmeninė kelionė per XXI amžiaus pradžios kultūros kraštovaizdį. Savojo miesto gatvėmis ir Europos erdvėmis. Istorijos labirintais ir dabarties kryžkelėmis. Su nelauktais atradimais ir pokalbiais.Knygos ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.

Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Išsamiau – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė ir neseniai iš Armėnijos grįžusi NARA žurnalistė Sigita Vegytė.Ved. Darius Matas.

Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti savo versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais. Didžiulį dėmesį Rima skiria ryšiui su žirgu. Įsiklausymas yra svarbiausia sąlyga. Žirgų mylėtoja pripažįsta, kad ūkyje netrūksta ir nuotykių, kartais užsisvajojusius eržilus sunku motyvuoti ko nors naujo mokytis.

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.Ved. Arneta Spaičė

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Virgio Šidlausko pasakas „Geraširdis ryklys“, „Piranija, kuriai iškrito dantis“ ir „Zebras, norėjęs išgelbėti pėsčiųjų perėją“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Birželio 12-14 dienomis keliaukite į Birštono kurorto šventę „Birštonuokimės!“ Muzika, pramogos, gera nuotaika ir vasaros pradžios šventė viename gražiausių Lietuvos kurortų.FM99 svečiai - Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė ir Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius.

Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.Ved. Kristina Toleikienė.

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip – čia vietos drevininkas atvers unikalaus, archajiško amato paslaptis. Sužinosime, kaip gyva išliko senovinė drevinė bitininkystė, įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Speciali ir ypatinga laida tiesiai iš pilnutėlio baro Estrada. Pasakojame po tris mums asmeniškai svarbias, su technologijomis susijusias istorijas. Pomirtiniai avatarai, Flash'as, kritika saviraiškai, priklausomybę keliantis dizainas, praganyti bitkoinai ir Jono dešrelė. Pasisekė dalyvavusiems gyvai – vėliau turėjome ir protmūšį, ir vaišes, ir pašnekesius iki vėlyvos nakties… Ačiū už gražų laiką kartu.

Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, galima apžiūrėti šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Vilniaus miesto savivaldybė pristato naujas architektūros kokybės vertinimo gaires, kurios pakeis iki šiol mieste galiojusias 10 architektūros taisyklių.Lietuvoje viešėjusi istorikė, žurnalistė Ina Navazelskis – Amerikos lietuvė, ketvirtį amžiaus dirbusi Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone, yra atlikusi apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, liudininkais ir išvaduotojais. Šiuo metu įgyvendina žodinės istorijos projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių poveikiui vėlesnėms kartoms.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustratorės Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimo grupės vadovė Gintarė Šatė. Pokalbis apie tai, kaip literatūra atveria neuroįvairaus pasaulio matymą, ugdo empatiją ir kartais – susiduria su sudėtinga realybe. „Kartais pagalvoju, kaip gyvenčiau, jei neturėčiau dvynio brolio, kurio visos dienos turi spalvą, o duonos riekės apvalios. Jei mama visą dėmesį skirtų tik man. Jei nereikėtų nuolat kraustytis. Žmonės mums su mama patarinėja, kad be jo būtų lengviau. Bet... Ar galėtumėte atsisakyti dalelės savęs“, - skaitome knygoje „Bliauk tyliai, broli“, kurioje paauglė mergaitė dalijasi savo mintimis apie kasdienybę, kur visas gyvenimas sukasi apie autistišką brolį.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Spalvų pliūpsniai, šviesa ir medžiagų magija – vitražai, freskos, pano ir kiti interjeruose išlikę monumentaliojo meno kūriniai leidžia mums dar sodriau patirti miestą ir architektūrą. Tačiau jų istorijos kartais būna dramatiškos: nuo striptizo klube netikėtai atrastų vitražų iki gaisruose sunaikintų eksperimentinių darbų ar iš griaunamų pastatų išgelbėtų vertingų meno kūrinių.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie monumentaliojo meno atradimus, praradimus ir saugojimo istorijas. Laidos pašnekovės – stiklo menininkė Dalia Truskaitė, menotyrininkė, VšĮ „Fontano kambarys“ vadovė Saulė Mažeikaitė Teiberė ir architektė Lada Markejevaitė.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Sigita Kubilienė. „Katytės Matildos istorijos“. Skaito aktorė Gabrielė Malinauskaitė.

„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausiame Pemzos epizode šįkart turime makabrišką meilės istoriją, kurios epicentre – vokietis radiologas Carlas Tanzleris ir sapnuose jam į žmonas pažadėta moteris, kurios rolę atliko Amerikos kubietė Elena de Hoyos. Deja, Elena greitai mirė, tačiau Karlo meilė jai tik dar labiau sustiprėjo. Lengvai besitrinanti linija tarp genialumo ir beprotybės, tamsias paslaptis savy saugojęs besparnis lėktuvas, daug muilo, ir dar daugiau formalino. Istorijos įvykiai tik užduosiantys dar daugiau klausimų. Kokios yra gedėjimo ribos? Ar Carlo sukurti įrankiai gali nubraukti jo groteskiškus darbelius? Ir prie ko čia karšta jautienos arbata? Sužinosite įsijungę epizodą! Diskusijas sukėlęs Carlo lėktuvas: https://imgur.com/a/T04SfKx Iliustracija: @tinymischiefs. Muzika: Abydos_Music, DELOSound, Gregor Quendel, HitsLab, lorenzobuczek, Lydia Mendoza, TheFealdoProject.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Vėl Tie Patys #235 apie balionus, mėnesines ir šiurpnakčio istorijos

Kuo stipri Alsėdžių bendruomenė?Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas Ruškys, Alsėdžių pažinimo centro savanorė mokytoja Daiva Gramalienė, Alsėdžių parapijos klebonas kunigas Audrius Keršys, pedagogė ir režisierė Vida Lipskytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos ir Latvijos krepšinio kovos dažnai įgauna emocinį atspalvį. Turbūt niekas kitas stipriau to neužkurdavo už Kasparą Kambalą, kurio konfliktai su mūsiškiais prisimenami iki šiol. BasketNews apsilankė 46-erių latvio namuose Latvijos sostinėje bei kalbėjosi apie dvikovas su lietuviais.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 3 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 2 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 1 d. Skaito Darius Petkevičius.

Vienas metimas. Laisvas metimas. Puikaus snaiperio metimas. Trūko kelių centimetrų tikslumo ir Klaipėdos „Neptūnas” būtų pateikęs didžiausią sensaciją KMT turnyro istorijoje. Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Tomas Purlys prisėdo apie tai pasikalbėti. Neliko pamirštas ir Rimanto Grigo skandalas. Tinklalaidės partneriai: – HeavyFinance – lyderiaujanti tvaraus investavimo platforma! Registruokitės: https://heavyfinance.com/lt/registruotis ir investuokite, o su kodu BASKETNEWS visą vasario mėnesį gaukite 2% premiją nuo investuotos sumos. Daugiau: https://heavyfinance.com/lt/investuot... – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – ARAS - kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Tai Lonnie Walkeris lieka? (0:00); Norit išvengti KMT afterio – išvažiuokit iš Lietuvos (4:15); Kaip Gailius vos neperrašė „Neptūno” istorijos (7:22); Kaip „Žalgiris” leido „Neptūnui” patikėti (10:40); Stebuklingas finalo pataikymas (16:40); Tai ar tikrai tas Brazdeikis toks blogas? (18:12); Tai ar išgelbės „Žalgirį” Dovydas Giedraitis? (23:28); Kaip Brazdeikis išgelbėjo Trinchieri ir pilnos kelnės (25:22); Puikus derinys Sirvydžiui ar improvizacija? (31:18); Pilnos kelnės visų – žaidėjų, žiūrovų ir mūsų pačių (32:17); Pavyzdžiai Europoje – taurėje krenta favoritai (34:28); Tai kas spaudžia Vovorą ir kuo čia baigsis? (36:33); „Wolves” fiasko ir eilinis „Lietkabelio” finalas (48:29); Eilinis Klaipėdos pasididžiavimas „Snaiperio konkurse” (51:31); Puiki KMT transliacija, Vytauto Rumšo fanaras ir muštynės tribūnose (54:59); Laimėti 5000 eurų, gražiausias himnas, piktas Skvernelis ir raudoni šalikai (58:33); Nepilnos tribūnos – niekas netikėjo „Neptūnu” (1:05:20); Rimanto Grigo skandalas – kaip neperlenkti lazdos? (1:07:12); Eurovizijos atrankos laimėtojas pagal Tiškevičių (1:23:08); Paskutiniai pokyčiai rinktinėje (1:26:33); Dijoros klausimai per KMT ir kada baigėsi Purlio afteris? (1:28:29).

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.