Podcasts about istorijos

Lietuvos ir Latvijos krepšinio kovos dažnai įgauna emocinį atspalvį. Turbūt niekas kitas stipriau to neužkurdavo už Kasparą Kambalą, kurio konfliktai su mūsiškiais prisimenami iki šiol. BasketNews apsilankė 46-erių latvio namuose Latvijos sostinėje bei kalbėjosi apie dvikovas su lietuviais.

Spaudos apžvalga.Istorijos mokytojo eksperto Domo Boguševičiaus komentaras.Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule. Vilniuje planuojamas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį – kol kas viešojoje erdvėje vadinamas „Alberto tiltu“. Lygių galimybių plėtros centras primena, kad sostinėje dar nėra nė vieno tilto, pavadinto moters vardu, o naujo objekto vardas tik dar labiau įtvirtintų lyčių disbalansą viešosiose erdvėse. Žvėryno bendruomenė stebisi, kad pavadinimas atsirado be jokio dialogo su gyventojais, o savivaldybė tvirtina – oficialiai jis bus svarstomas tik pastačius tiltą.Ukrainoje, Lvivo istorijos muziejuje, veikia paroda, pristatanti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, jų istoriją nuo pirmųjų paminėjimų iki šiandienos. Kiek mūsų praeities patirtys atpažįstamos šiandien Ukrainoje, ir ar kultūriniai simboliai gali tapti bendro atsparumo ženklu?Architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas skaitytojams pristato savo pirmąjį romaną „Koplyčia“.Ved. Justė Luščinskytė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 3 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 2 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 1 d. Skaito Darius Petkevičius.

Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalga.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Kai 2022 metais pasirodė pirmieji viešai prieinami generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, viešojoje erdvėje greitai pasklido prognozės: vienos iš pirmųjų profesijų, kurių gali nelikti, esą bus vertėjai ir kalbininkai. Tačiau praėjus keleriems metams aiškėja visai kitoks vaizdas – kalbos ir vertimo specialistų svarba ne tik nemažėja, bet kai kuriais atvejais netgi tampa strategiškai svarbia. Kodėl taip nutiko?Pasirašytas svarbus ketinimų protokolas tarp Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – 2026 metų rudenį Japonijoje bus pristatyta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“. Ką ši paroda reiškia Lietuvos kultūros sklaidai tarptautinėje erdvėje ir kaip pavyksta užmegzti ryšį tarp dviejų istoriškai ir geografiškai tolimų šalių?Vingio parke turėjo įvykti koncertas „One World Rock Fest“, skelbęs: „Scenoje gros žinomos roko grupės iš Lietuvos, Europos, Ukrainos. Laukiama daugiau nei 10 000 dalyvių“. Tačiau tokiais pažadais lankytojus kviečiantis renginys, į kurį parduodami bilietai nuo 61 iki 101 euro, dar vakar nebuvo paviešinęs jokios programos. LRT KLASIKAI pradėjus domėtis situacija, kodėl likus 5 dienoms iki koncerto dar nėra paviešintas nė vienas koncerte grosiantis atlikėjas, rengėjai vakar pavakarę pakeitė renginio datą iš liepos 19 d. į rugsėjo 20 d.Mažeikiuose pirmą kartą šalia dailininko Alfonso Dargio originalių paveikslų pristatomi ir jų taktiliniai atvaizdai, leidžiantys meno kūrinius pažinti per lytėjimą. Kodėl tokie projektai Lietuvoje vis dar išlieka vienetiniai?Ved. Justė Luščinskytė

Šią savaitę minėjome partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtmetį. Ryšininkui atminti šiandien jo gimtuosiuose Kaščiūnuose atidaromas partizanų muziejus. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Nieko nedarydami po 3-4 metų galime prarasti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas. Valstybinė kultūros paveldo komisija teigia, kad rūmai šiandien išgyvena tylų irimo procesą, neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, todėl reikia kuo skubiau rūpintis pastato įveiklinimu. Ar sustabdysime Vilniaus koncertų ir sporto rūmų griūtį? Domisi Jolanta Kryževičienė.Kaip kamera gali tapti priemone pasauliui, kitiems ir sau tyrinėti? Šį klausimą kelia instaliacija „Kauno dienoraščiai“, kurią kūrė šiame mieste gyvenantis Ukrainos jaunimas. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga su Rūta Dambravaite.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kuriasi Lietuvos fotografijos meno draugija. Kuo ji skirsis nuo Fotomenininkų sąjungos ir kokias Lietuvos fotografijos lauko problemas spręs? Aiškinasi Urtė Karalaitė.Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu „Už nuopelnus“ kryžiumi apdovanojo buvusią Thomo Manno kultūros centro vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę. Ji sako: vargu, ar šiandien pakartotų tokią prieš 30 metų vykdytą avantiūrą. V. T. Jonušienę kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėPartizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo nuotr.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, Klaipėdos Pilies muziejuje pristato parodą „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“.Plungėje šiandien ir rytoj vyks XXI amžiaus neskubėjimo festivalis „Upė“.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Dainos Opolskaitės apsakymų ir novelių rinkinį „Plyšys danguje“ ir turkų ir britų autorės Elif Shafak romaną „Ir danguje teka upės“.Nidoje liepos 12-19 dienomis vyks XXIX tarptautinis Thomo Manno festivalis.Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje bus paminėtas šio partizano 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus ir šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietės duris atvers muziejus.Rygoje vakar prasidėjo pirmoji šiuolaikinio meno mugėje „Riga Contemporary“.Ar verta grįžti į lėlių teatrą suaugus? Tokį klausimą kelia scenos menų kritikė Kristina Steiblytė.Jau šešioliktą kartą Žaligirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Donatas Mazurkevičius

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, lajos genėjimą ir mulčiavimą. Tikimasi, kad šios priemonės padės išsaugoti gamtos paminklu paskelbtą milžiną ateities kartoms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė FM99 pasakoja apie tai, kad jau birželio 5d. 17 val. muziejuje atidaroma paroda „Į svečius pas alytiškius“, kurioje – aštuonių alytiškių ir jų šeimų istorijos nuo tarpukario iki šių dienų.

FM99 eteryje pokalbis apie Tomo Pukio autorį vakarą „Bukowskis ir kitos beprotybės istorijos“, sukurtą pagal Čarlzo Bukovskio kūrybą.

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode prisiminsime, kaip atostogavo lietuviai prieš šimtus metų, kaip senovės žmonės suprato poilsį, kokios visuomenės grupės ir kaip atostogaudavo, kur vykdavo kunigaikščiai ir prezidentai ir kokie buvo pirmieji oficialūs atostogų įstatymai mūsų šalyje? Apie tai pasakos Istorijos fakulteto doc. Tomas Čelkis ir doc. Saulius Kaubrys.Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio komentaras.

Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėju archeologu Mantu Daubaru kalbėsimės apie dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Ją šiuo metu sudaro 361 kaukolė. Minėtoje kolekcijoje surasti seniausi Lietuvoje žinomi žmonių palaikai - apie 11 000 metų senumo 3 žmonių kaukolės.Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29 proc.) mano, kad už darbą dėkoti nereikia, o 40 proc. prisipažįsta neištariantys „ačiū“, nes jų organizacijoje nėra dėkingumo kultūros, rodo reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Kiek jūs dažnai ištariate ačiū?Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris sako, jog iš jo pirmoko jau reikalaujama mokėti skaityti. Ar vaikai į mokyklą jau turi ateiti skaitydami?Profesionaliai muziką galima atlikti ne tik tradiciniais instrumentais. Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle groja su pirštinėmis, žiedais ir mažu prietaisu, skirtu imituoti kompiuterio klaviatūrą. Naudojant šias technologijas, vietos paliekama improvizacijai, tad kiekvieną kartą kūrinys gali suskambėti vis kitaip. Kaip tai veikia ir kokius dar dalykus galima pasitelkti muzikai atlikti, su Raminta pasikalbėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Kovo 11-osios rytą Kaune į žygį „11 Kauno tiltų“ patrauks keli šimtai žmonių. Dalyviai praeis 11 Kauno tiltų, kertančių didžiausias Lietuvos upes: Nemuną ir Nerį bei pasimėgaus įspūdingais pakrančių vaizdais.Šiauliuose jau 11 kartą surengtas chorų festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai Didždvario gimnazijos iniciatyva. Festivalyje dalyvauja pirmų gimnazijos klasių mokinių, kurie atlieka lietuvių liaudies dainas.Kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį minės skirtingi Lietuvos miestai ir pasaulio šalys?Kaip per pastaruosius dešimtmečius kito Lietuvos istorijos naratyvas, ir kaip šie pokyčiai atsispindi istorijos mokyme mūsų mokyklose?Kaip per pastaruosius 35 metus kito svarbių Lietuvai įvykių fotografavimas, ir kaip skirtingų kartų fotografai mato ir fiksuoja valstybingumo renginius bei visuomenės nuotaikas?Ved. Justė Luščinskytė

Ar senosios Lietuvos valstybės kilmės klausimas yra išspręstas, o gal dar esama kokios nors erdvės interpretacijoms, esą ši valstybė galėjo būti ne lietuvių visuomenės raidos ir lietuviškojo elito pastangų rezultatas? Kas XIII amžiuje (kuomet Mindaugas kūrė Lietuvos valstybę) gyveno dabartinės Baltarusijos teritorijoje – baltarusiai, lietuviai, rusai?LDK valdytų teritorijų, kurios dabar yra Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, gyventojai šiandienos istorikų yra vadinami „rusėnais“, bet ne baltarusiais. Kodėl?Ar tas faktas, jog Lietuvos Statutai parašyti ne lietuviškai daro šiuos įstabius LDK kūrybos vaisius „baltarusiškais“?Kodėl Vakarų Baltarusija tapo lietuvių istorinio palikimo susitelkimo epicentru? Kodėl į šią teritoriją vyko didžiausia demografinė lietuvių aristokratijos ekspansija? Kas, kaip ir kada šioje teritorijoje paliko istorinės Lietuvos ženklus?Kaip reikėtų atsakyti į pastaruoju metu vėl iškilusį hamletišką klausimą – „Kieno Vytis“?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentu Mariumi Ščavinsku.Ved. Aurimas Švedas

Vienas metimas. Laisvas metimas. Puikaus snaiperio metimas. Trūko kelių centimetrų tikslumo ir Klaipėdos „Neptūnas” būtų pateikęs didžiausią sensaciją KMT turnyro istorijoje. Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Tomas Purlys prisėdo apie tai pasikalbėti. Neliko pamirštas ir Rimanto Grigo skandalas. Tinklalaidės partneriai: – HeavyFinance – lyderiaujanti tvaraus investavimo platforma! Registruokitės: https://heavyfinance.com/lt/registruotis ir investuokite, o su kodu BASKETNEWS visą vasario mėnesį gaukite 2% premiją nuo investuotos sumos. Daugiau: https://heavyfinance.com/lt/investuot... – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – ARAS - kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Tai Lonnie Walkeris lieka? (0:00); Norit išvengti KMT afterio – išvažiuokit iš Lietuvos (4:15); Kaip Gailius vos neperrašė „Neptūno” istorijos (7:22); Kaip „Žalgiris” leido „Neptūnui” patikėti (10:40); Stebuklingas finalo pataikymas (16:40); Tai ar tikrai tas Brazdeikis toks blogas? (18:12); Tai ar išgelbės „Žalgirį” Dovydas Giedraitis? (23:28); Kaip Brazdeikis išgelbėjo Trinchieri ir pilnos kelnės (25:22); Puikus derinys Sirvydžiui ar improvizacija? (31:18); Pilnos kelnės visų – žaidėjų, žiūrovų ir mūsų pačių (32:17); Pavyzdžiai Europoje – taurėje krenta favoritai (34:28); Tai kas spaudžia Vovorą ir kuo čia baigsis? (36:33); „Wolves” fiasko ir eilinis „Lietkabelio” finalas (48:29); Eilinis Klaipėdos pasididžiavimas „Snaiperio konkurse” (51:31); Puiki KMT transliacija, Vytauto Rumšo fanaras ir muštynės tribūnose (54:59); Laimėti 5000 eurų, gražiausias himnas, piktas Skvernelis ir raudoni šalikai (58:33); Nepilnos tribūnos – niekas netikėjo „Neptūnu” (1:05:20); Rimanto Grigo skandalas – kaip neperlenkti lazdos? (1:07:12); Eurovizijos atrankos laimėtojas pagal Tiškevičių (1:23:08); Paskutiniai pokyčiai rinktinėje (1:26:33); Dijoros klausimai per KMT ir kada baigėsi Purlio afteris? (1:28:29).

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė.

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasaulio muziejuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.Ved. Aurimas Švedas

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis insignijomis, įskaitant laidojimo karūnas.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovės pareigas pradės eiti balerina Jurgita Dronina, o iki šiol jas ėjęs Martynas Rimeikis taps vyriausiuoju teatro choreografu.Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ praėjusią savaitę pelnė Lietuvos rekordą.Kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris 100-čio minėjimas Anykščiuose.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – režisierius Algimantas Puipa.Ved. Marius Eidukonis

„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.„Bendri mūsų istoriniai aspektai kartais užgožia mūsų šiuolaikinį identitetą ir naratyvus“, – kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius mainus, sako Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Kokį tikslą savo kadencijai išsikėlė pašnekovė ir kaip Lenkijoje planuojama minėti Čiurlionio metus?Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ šią savaitę pelnė Lietuvos rekordą. Ši 336 cm aukščio arkinė kolonada tapo didžiausiu statiniu iš popierinio korio. Tai, anot kūrėjos, yra inovatyvus netradicinės medžiagos panaudojimas, taip pat tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti. „Man tvarumas yra ir vidinis kūrinio simbolizmas ir reikšmė“, – sako kūrėja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie mirusio buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio meilę menui, iniciatyvą Pakistane, kur moterys mokosi vairuoti siekdamos savarankiškumo, bei apie naują į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą muzikos žanrą – sevdalinką iš Bosnijos ir Hercegovinos.Ar internetas mirė? To klausia ir prognozėmis 2025-ųjų internetui ir socialiniams tinklams dalijasi socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.„Kultūros sostinės sėkmei turi susitelkti visas miestas, ne tik kultūrininkai“, – sako menotyrininkė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Ji neseniai baigė darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje.„Viskas yra mokslas, ir mokslas yra skirtas visiems“, – tiki Aistė Lukaševičiūtė. Ji – metų pabaigoje atidaryto Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro „Mokslo sala“ Kaune vadovė. „Mokslo saloje“ moksleiviai, o ir visi kiti, turintys smalsumo geną, kviečiami spręsti ne tik matematinius ar fizikinius, bet ir moralinius uždavinius.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Krasuckaitės nuotr.

Dėkojame Jums už rekordinius metus. Sutinkant Naujus metus prisimenam pačiam įdomiausias 2024 metų istorijas.     00:00:00 – Su Naujais! 00:00:45 – Martyno Gecevičiaus kertiniai metai 00:03:38 – O, Dangau! YouTube kanalo statistika 00:10:07 – Bandom užbaigti rekordu 00:12:45 – Kodėl mes tik apie krepšinį? 00:20:25 – Podcastų kultūra Lietuvoje 00:30:30 – Pergalių tauta 00:34:20 – Sausio mėnesio apžvalga 00:39:23 – Vasario mėnesio apžvalga 00:41:00 – Kovo mėnesio apžvalga 00:46:56 – Balandžio mėnesio apžvalga 00:50:20 – Gegužės mėnesio apžvalga 00:56:57 – Birželio, liepos mėnesių apžvalga 01:03:00 - Rugpjūčio mėnesio apžvalga 01:07:27 – Rugsėjo mėnesio apžvalga 01:09:25 – Spalio ir lapkričio mėnesio apžvalga 01:14:10 – O, Dangau! 2024 metų nominacijos

Ypatinga šventinė laida – tai geriausių vedėjos Deimantės Bulbenkaitės šiemet atrastų mados istorijų epizodas. Trumpi ir informatyvūs, šie pasakojimai supažindins tiek su Lietuvos krepšinio rinkinės atributika ar mados ir meno susikirtimais, tiek su 2024-ųjų mados aktualijomis.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Laida transliuojama ypatingu laiku – pirmąją Kalėdų dieną – tad šiandien viskas „Istoriko teritorijoje“ bus kiek kitaip nei įprasta. Studijoje svečiuojasi du kiek netipiški istorikai, kurie pasakoja įvairias istorijas savo kuriamos ir atliekamos muzikos pagalba.Kaip Kazimiero Likšos ir Agnės Šiaulytės – Petunijos gyvenime atsirado istorija ir kada jie suprato, kad muzika jiems yra svarbiau už praeities studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete? Kaip, kada, kiek šiems muzikantams dirbant studijoje ar lipant į sceną padeda, o gal trukdo jų kaip istorikų tapatybė? Kiek jauniems kūrėjams svarbu suprasti tai, kaip ir ką darė jų kolegos prieš dešimt, dvidešimt ar... penkiasdešimt metų?Jeigu reikėtų Lietuvos Nepriklausomybės istoriją papasakoti dainomis (sukurtų Lietuvos roko ir popmuzikos grupių bei atlikėjų per paskutinius tris dešimtmečius), kokios tai būtų dainos? Roko ir popmuzika yra labai stipriai paremta nostalgijos jausmu. Ar patys šios muzikos kūrėjai sugeba atsispirti prieš savųjų „jaunystės dievukų“ spindesį?Kada roko ir popmuzikos kūrėjų bei atlikėjų eksperimentai (arba žaidimai) su istorija kuriant miuziklus, įrašinėjant teminius albumus, pavyksta?Pokalbis su Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą baigusiais muzikantais Kazimieru Likša ir Agne Šiaulyte – Petunija.Ved. Aurimas Švedas

Šalia Šiaulių plytinčios Zoknių dvaro lygumos tarpukariu į dangų kėlė moderniausius 4-osios eskadrilės ANBO lėktuvus ir net glaudė Felikso Vaitkaus Lituanica II. Tačiau iki šių dienų išlikęs Antano Gustaičio vardo angaras mena ne tik Lietuvos aviacijos aukštumas, bet ir Šaltojo karo metus, kai Zoknių aerodromas atominio karo žemėlapyje buvo pažymėtas ryškiai raudona spalva. Dabar šiame, kažkada NATO įprasta kaimo vietove laikytame oro uoste, yra dislokuotos tos pačios organizacijos karinės oro pajėgos, saugančios visą Baltijos regioną. Šiais metais birželio pirmą dieną 93 gimtadienį atšventusio Zoknių aerodromo istorija nėra tik pasakojimas apie vieno mažo oro uosto raidą – tai puiki iliustracija, kokia turbulencija pastarąjį šimtmetį purtė visą Lietuvą. Įspėjimas! Šiauliečiai viso epizodo metu galimai nevaldomai aikčios nuo gerai pažįstamų pavadinimų ir vardų. Kaip lietuvis galėjo tapti pirmojo lėktuvo išradėju? Ką bendro turi vaikų darželio Kalėdos ir branduolinės bazės? Ir kas iš tikrųjų pavogė Viliaus plaukus? Atsakymai – jau dabar. Tinklalaidės epizodas parengtas bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešaja biblioteka vykdant projektą „20 metų Narystės, Apsaugos, Taikos ir Orumo (NATO)“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Tiesioginis ryšys tarp tiekėjų ir vartotojų išvengiant tarpininkų - toks trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo tikslas. Ūkininkai, kooperatinės bendrovės, kaimo bendruomenės, siekiančios savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus realizuoti vietos rinkoje, iki šių metų pabaigos gali pateikti paraiškas ir gauti paramą įsirengti prekybos vietas ar plėtoti rinkodarą. Tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų.Viena sėkmingų pavyzdžių - žemės ūkio kooperatyvo „Bio Leua“ istorija. Jos direktorius ir pats ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas pasakoja, kad kooperatyvas plečia veiklą tiekdamas kooperatyvo narių užaugintus produktus viešojo maitinimo sektoriui: darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms.Vilkyškių miestelio centre (Pagėgių sav.) lankytojų laukia Istorijos inkubatorius. Jis įkurtas kelių šimtų metų senumo dvarui priklausiusiose arklidėse. Išsaugotas ne tik unikalus statinys, bet ir įrengtos įdomios interaktyvios ekspozicijos, edukacijos, leidžiančios susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija.„Verslo rubrikoje“ - kaip mažiems mamutams sunku užaugti dideliems. Viliaus Tamošaičio sukurti gurmaniški pagardai Metų gaminio medaliais įvertinti ir Lietuvoje, ir Baltijos šalių maisto vertinimo ekspertų. Bet verslą iš nuosavos virtuvės norint perkelti į gamybos cechą, teko nueiti iššūkių kupiną kelią. Jei ne žemaitiškas užsispyrimas ir ne kitas sėkmingai veikiantis verslas, idėjos gaminti gurmaniškus pagardus būtų tekę atsisakyti.Ved. Kristina Toleikienė

2024-ųjų spalio 29 dieną Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.Valdovų rūmai nuosekliai dirba primindami mums apie svarbias senąją Lietuvos valstybę kūrusias ir stiprinusias gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos.Kuo paroda skirta Pacams yra panaši į ankstesniąsias ir kuo ji skiriasi nuo ką tik paminėtų parodų? Kuo pasižymi šios parodos sandara ir struktūra? Į kokį pasakojimą sutelkti daugiau nei 300 parodoje rodomų eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir dailės kūriniai, piešiniai ir projektai, senosios fotografijos, autentiški dokumentai ir senieji spaudiniai, ginklai ir šarvai, kitos istorinės relikvijos?Kada ir kokį išskirtinį vaidmenį senosios Lietuvos valstybėje atliko Pacai? Kokiose Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių jie visų pirma siekė pasireikšti, save realizuoti?Pacų giminės atstovai buvo ne tik įžvalgūs politikai ir talentingi diplomatai, sėkmingi karvedžiai, stropūs ganytojai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai bet ir aktyvūs bei dosnūs meno mecenatai. Kokiose sferose ir kaip reiškėsi Pacų mecenatystė? Ką iš šios giminės istorinės kūrybos ženklų mes vis dar galime išvysti XXI amžiuje?Kaip Pacai susiję su Valdovų rūmais?Pokalbis su nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, muziejininku, vienu iš parodos kuratorių Mariumi Uzorka, muziejininke, parodų koordinatore Gabija Tubelevičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Helovynui labiau tinkančios istorijos: intymesnėse situacijose Apple Intelligence pranešimų apibendrinimas gali būti labai nejaukus… Į avariją patekęs Tesla automobilis – galbūt vienas pirmųjų, kuriam aktualūs Moralinės mašinos filosofinio eksperimento iškelti klausimai. Išskirtinis vartotojo vardas gali tapti ir prakeiksmu… Floridoje tiriama byla, kuomet paauglys pasitraukė iš gyvenimo po ilgų ir itin įtraukių susirašinėjimų su Character.AI pokalbių robotu.

Julius Keleras. „66 istorijos nesibaigia“. Skaito autorius.

Parlamentinis tyrimas dėl pranešėjo istorijos kelia aistras. Valdantieji svarsto apie apkaltą prezidentui Gitanui Nausėdai, o Valstybės saugumo departamentas ir prokuratūra tyrėjus kaltina šališkumu.Tyrimą dėl Darbo partijos buvusios vadovybės veiklos Europos Parlamente atliekanti teisėsauga surengė kratas partijos būstinėje.Opozicija stabdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbą tol, kol teisėsauga nepateiks išvadų dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.Vilniaus savivaldybės taryba pritarė rezoliucijai, kad sostinėje reiktų įamžinti Ukrainoje žuvusio kario Tado Tumo ir Mariupolyje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimą.Vilniuje duris atveria naujas muziejus - Pilininko namas. Muziejus įsikūręs ypatingame autentiškame, išlikusiame pilininko name, o jame lankytojai susipažins ne tik su pilininko pareigomis ir gyvenimu, bet ir su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais.Ved. Liepa Želnienė

Šiame epizode Airidą pakeitė mūsų geras bičiulis, komikas Tomašas Rinkevič! Tomašas buvo išvykęs į egzotinį Tailandą ir tikina mus atradęs gyvenimo prasmę. Šiame epizode bandome atmušti Tomašo tikėjimą ir gražinti į realybę. Support the show

Vytautas Kandrotas. Knygos „Laikrodžių istorijos“ ištrauka. Skaito aktorius Pijus Narijauskas.

Julius Keleras. „66 istorijos nesibaigia“. Skaito autorius.

Eglės Nachajienės knygos „Didelės mažų istorijos“ ištrauką skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Knygą išleido leidykla „Didakta“.

Eglė Nachajienė. Knygos „Didelės mažųjų istorijos“ ištrauka. Skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Julius Keleras. „66 istorijos“. Skaito autorius.

Tomas S. Butkus. Istorijos iš knygos „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“. Skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Kai Vilniuje dar nebuvo daugiaaukščių, o gatvėmis vežimus traukė arkliai, už miesto sienų augo ne priemiesčiai, o miškai. Ten gyveno meškutis Rokas su mama ir tėčiu. Linksmybių miške trūko, todėl Roko tėtis, norėdamas papramogauti, kartais gąsdindavo į Vilniaus turgų vežimais per mišką važiuojančius pirklius. Pabūgę grėsmingai riaumojančio meškino, pirkliai pabėgdavo palikę vežimus su visomis prekėmis. Būtent taip Roko namuose atsirado vaiduoklių spinta.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Virginijos Kulvinskaitės pasaką „Istorijos apie Vilniaus meškas: meškutis Rokas ir vaiduoklių spinta“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Julius Keleras. „66 istorijos tęsiasi“. Išleido leidykla „58 sapnai“. Skaito autorius.

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas aptarė „Žalgirio” pralaimėjimą Barselonoje ir šių komandų istoriją. Dėmesio skyrėme „Ryto” ir „Wolves” naujokams. Taip pat istorijoms apie krepšininkų apiplėšimus ir užpuolimus. Tinklalaidės partneriai: – Restoranai MOMO grill. Maisto kokybė – prioritetas, dėmesys svečiui – prievolė. MOMO Grill Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Daugiau informacijos - https://momogrill.lt/ – CWB barmenai – profesionali barmenų komanda jūsų renginiui, Lietuvoje ir ne tik. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/cwbarmenai/ – Nealkoholinis alus Gubernija, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Kai krepšinis tampa sielvartu (00:00); Barca parodė, kodėl jie favoritai Eurolygoje (3:09); Senokai nebuvome taip dažnai triuškinami (7:22); 20% tikimybė patekti į atkrintamąsias (9:57); „Žalgirio“ ir „Barcelona“ istorija (14:06); Karnišovo ašaros Barselonoje (24:00); Neįtikėtinai atviras Šaro interviu (27:14); Jono Lekšo nusivylimai (36:44); „Ryto“ ir „Wolves“ naujokai (47:05); Skambutis Irmai Jurgelevičiūtei iš „Dinamikos“ (52:35); Pasaulio čempionato belaukiant (59:01); Prikakota ir į širdį, ir į klozetą (1:04:51); Skaudžiausios krepšininkų vagystės ir apiplėšimai (1:08:25); Prenumeratorių konkurso nugalėtojas (1:27:55); „Ką mums turi Liakas?“ (1:29:56).