Podcasts about istorijos

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.Ved. Aurimas Švedas

Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą. Jame yra 157 priemonės – nuo įvairių mokymų, forumų, renginių, leidinių iki atminties vietų sutvarkymo. Tačiau kritikai sako, kad planas padrikas, parašytas tik dėl varnelės. Be to, pasak jų, norint realių rezultatų, reikėtų ne tik plano, bet ir pinigų. Kaip Lietuva kovos su antisemitizmu ir ksenofobija?Laidoje dalyvauja: ministro patarėja kultūros ir istorinės atminties klausimais Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai Laurynas Šedvydis ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė.

Užsienio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į tarptautinę technologijų parodą „CES 2026“, kurioje pristatyti muziką skleidžiantys čiulpinukai, archeologų atrastas besišypsančios Medūzos atvaizdas bei pažintis su pirmąja „autistiška“ lėle – Barbe.Kaip fotografija gali kalbėti apie karus, genocidą, prievartą, netektis, kad tai netaptų dar vienu reportažu, o keltų klausimus ir verstų mus susimąstyti? Vieša diskusija „Istorijos įvaizdinimas fotografijoje“ šį vakarą vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Pokalbis su vienu iš diskusijos dalyvių fotomenininku Tadu Kazakevičiumi.Vakar vakare įvyko 7-oji Kultūros asamblėja, kurios dalyviai susitiko aptarti tolimesnius kultūros asamblėjos tikslus ir veiksmus. Apie tai plačiau – iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis.„Saulius buvo mūsų laiko, mūsų epochos ženklas“, sako režisierius Oskaras Koršunovas. Lygiai prieš 60 metų šią dieną Ramygaloje gimė aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis, šią žemę palikęs prieš 20 metų. Aktorių prisimins jo kursiokai Inga Šalkauskaitė, Alvydas Šlepikas ir Evaldas Jaras.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Maždaug 7–8 tūkstančiai kilometrų – tiek kasmet nuvažiuoja kone kiekvienas LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ rengėjas. Nesvarbu, žiema ar vasara, žurnalistų komanda keliauja po visą Lietuvą, lanko ir labiausiai nuo didžiųjų miestų centrų nutolusias vietoves. Kalbamės su žmonėmis apie jų problemas, džiaugsmus, darbus ir kūrybą. Keliaujant nutinka įvairiausių dalykų, tad sausio 1 d. (ketvirtadienio) laidoje kviečiame klausytojus susipažinti su mūsų darbo užkulisiais. Pasidalysime įsimintiniausiais praėjusių metų pasakojimais, taip pat išgirsite, kokie pokyčiai laukia „Gimtosios žemės“ komandos.

Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas

Gruodžio 3 d. pradėjo veikti „Upė Foundation“ – naujas meno fondas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti mainus ir bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių bei pasaulinių šiuolaikinio meno kontekstų. Londone įkurta organizacija savo veiklą pradės kuratorystės stipendijų programomis, kurios kuriamos bendradarbiaujant su lyderiaujančiais meno centrais. Pasikalbėsime su vienu iš fondo įkūrėjų, Londone gyvenančiu kuratoriumi ir menotyrininku Adomu Narkevičiumi.Kur dingsta mūsų laikas ir ar įmanoma jį susigrąžinti? Tokį klausimą kelia Michaelio Endės romano herojė Momo. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pristato šio romano inscenizaciją – spektaklį „Šešėlių miestas“. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį „Nemuno aušros“ lyderiui, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl neapykantos kurstymo antisemitiniais pasisakymais. Apie antisemitinių išpuolių atvejų padėtį Lietuvoje ir Europoje kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros prof. Dr. Jurgita Verbickiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie italų dirigentui skirtą popiežiaus Benedikto XVI premiją, naujo Hamburgo operos teatro statybos peripetijas bei moksliniais tyrimais įrodytą fortepijoninės muzikos poveikį šunims.Ved. Gerūta Griniūtė

Sigita Kubilienė. „Katytės Matildos istorijos“. Skaito aktorė Gabrielė Malinauskaitė.

Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausiame Pemzos epizode šįkart turime makabrišką meilės istoriją, kurios epicentre – vokietis radiologas Carlas Tanzleris ir sapnuose jam į žmonas pažadėta moteris, kurios rolę atliko Amerikos kubietė Elena de Hoyos. Deja, Elena greitai mirė, tačiau Karlo meilė jai tik dar labiau sustiprėjo. Lengvai besitrinanti linija tarp genialumo ir beprotybės, tamsias paslaptis savy saugojęs besparnis lėktuvas, daug muilo, ir dar daugiau formalino. Istorijos įvykiai tik užduosiantys dar daugiau klausimų. Kokios yra gedėjimo ribos? Ar Carlo sukurti įrankiai gali nubraukti jo groteskiškus darbelius? Ir prie ko čia karšta jautienos arbata? Sužinosite įsijungę epizodą! Diskusijas sukėlęs Carlo lėktuvas: https://imgur.com/a/T04SfKx Iliustracija: @tinymischiefs. Muzika: Abydos_Music, DELOSound, Gregor Quendel, HitsLab, lorenzobuczek, Lydia Mendoza, TheFealdoProject.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Vėl Tie Patys #235 apie balionus, mėnesines ir šiurpnakčio istorijos

Kuo stipri Alsėdžių bendruomenė?Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas Ruškys, Alsėdžių pažinimo centro savanorė mokytoja Daiva Gramalienė, Alsėdžių parapijos klebonas kunigas Audrius Keršys, pedagogė ir režisierė Vida Lipskytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai dalysis patyrimu, kas per dvejus metus pasikeitė istorijos ugdyme – nuo programų turinio iki mokinių pasiekimų vertinimo, o ir kurlink žygiuoja mūsų kaimynai, mokydami istorijos.Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.Gargžduose pristatoma premjera  „Žmogus mėnulyje“.Eindhovene vyksta Nyderlandų dizaino savaitė – vienas svarbiausių ateities dizaino renginių Europoje, kasmet sutraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų ir pristatantis ne tik objektus, bet ir idėjas apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų gyvenimas po 5, 20 ar net 50 metų.Ciklas skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.Vilniuje buvo teikta pirmoji bendra YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos premija. Apdovanojimas po mirties skirtas Antanui Ulpiui – žmogui, kuris sovietmečiu, tyliai ir rizikuodamas savo laisve, išsaugojo tūkstančius žydų knygų ir dokumentų nuo sunaikinimo.Ved. Justė Luščinskytė

Alytaus kraštotyros muziejus kviečia į mokslinę konferenciją „Mažųjų istorijų svarba regiono tapatybės formavimuisi“. Apie mažąsias istorijas, formuojančias mūsų tapatybę ir bendruomenės atmintį, šeimos istorijas, kasdienybės tyrimus ir kultūrinės atminties lobyną. Pokalbis su muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulyte ir muziejininku Vilmantu Dunderiu, taip pat su Neringa Češkevičiūte, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus patarėja strateginiams klausimams.

Rimvydas ir Vilija - istorijos mokytojai. Ji dirba Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijoje, jis - Šiaulių Salduvės progimnazijoje su 5-8 klasių mokiniais. Ką reiškia būti mokytoju laikais, kai informacijos tiek daug, viskas taip greitai keičiasi, ir taip sunku susiorientuoti? Kokią žinutę jie nori perduoti savo mokiniams, kaip malšina nerimą ir kokius įgūdžius siekia išlavinti?Stiprūs sukrėtimai, privertę keisti fokusą, klausimai, kurie turi būti atsakyti, ir pasidalinimai, kuriuos pakanka išklausyti - visa tai šioje radijo dokumentikoje.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Lietuvos ir Latvijos krepšinio kovos dažnai įgauna emocinį atspalvį. Turbūt niekas kitas stipriau to neužkurdavo už Kasparą Kambalą, kurio konfliktai su mūsiškiais prisimenami iki šiol. BasketNews apsilankė 46-erių latvio namuose Latvijos sostinėje bei kalbėjosi apie dvikovas su lietuviais.

Spaudos apžvalga.Istorijos mokytojo eksperto Domo Boguševičiaus komentaras.Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule. Vilniuje planuojamas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį – kol kas viešojoje erdvėje vadinamas „Alberto tiltu“. Lygių galimybių plėtros centras primena, kad sostinėje dar nėra nė vieno tilto, pavadinto moters vardu, o naujo objekto vardas tik dar labiau įtvirtintų lyčių disbalansą viešosiose erdvėse. Žvėryno bendruomenė stebisi, kad pavadinimas atsirado be jokio dialogo su gyventojais, o savivaldybė tvirtina – oficialiai jis bus svarstomas tik pastačius tiltą.Ukrainoje, Lvivo istorijos muziejuje, veikia paroda, pristatanti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, jų istoriją nuo pirmųjų paminėjimų iki šiandienos. Kiek mūsų praeities patirtys atpažįstamos šiandien Ukrainoje, ir ar kultūriniai simboliai gali tapti bendro atsparumo ženklu?Architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas skaitytojams pristato savo pirmąjį romaną „Koplyčia“.Ved. Justė Luščinskytė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 3 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 2 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 1 d. Skaito Darius Petkevičius.

Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalga.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Kai 2022 metais pasirodė pirmieji viešai prieinami generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, viešojoje erdvėje greitai pasklido prognozės: vienos iš pirmųjų profesijų, kurių gali nelikti, esą bus vertėjai ir kalbininkai. Tačiau praėjus keleriems metams aiškėja visai kitoks vaizdas – kalbos ir vertimo specialistų svarba ne tik nemažėja, bet kai kuriais atvejais netgi tampa strategiškai svarbia. Kodėl taip nutiko?Pasirašytas svarbus ketinimų protokolas tarp Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – 2026 metų rudenį Japonijoje bus pristatyta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“. Ką ši paroda reiškia Lietuvos kultūros sklaidai tarptautinėje erdvėje ir kaip pavyksta užmegzti ryšį tarp dviejų istoriškai ir geografiškai tolimų šalių?Vingio parke turėjo įvykti koncertas „One World Rock Fest“, skelbęs: „Scenoje gros žinomos roko grupės iš Lietuvos, Europos, Ukrainos. Laukiama daugiau nei 10 000 dalyvių“. Tačiau tokiais pažadais lankytojus kviečiantis renginys, į kurį parduodami bilietai nuo 61 iki 101 euro, dar vakar nebuvo paviešinęs jokios programos. LRT KLASIKAI pradėjus domėtis situacija, kodėl likus 5 dienoms iki koncerto dar nėra paviešintas nė vienas koncerte grosiantis atlikėjas, rengėjai vakar pavakarę pakeitė renginio datą iš liepos 19 d. į rugsėjo 20 d.Mažeikiuose pirmą kartą šalia dailininko Alfonso Dargio originalių paveikslų pristatomi ir jų taktiliniai atvaizdai, leidžiantys meno kūrinius pažinti per lytėjimą. Kodėl tokie projektai Lietuvoje vis dar išlieka vienetiniai?Ved. Justė Luščinskytė

Šią savaitę minėjome partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtmetį. Ryšininkui atminti šiandien jo gimtuosiuose Kaščiūnuose atidaromas partizanų muziejus. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Nieko nedarydami po 3-4 metų galime prarasti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas. Valstybinė kultūros paveldo komisija teigia, kad rūmai šiandien išgyvena tylų irimo procesą, neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, todėl reikia kuo skubiau rūpintis pastato įveiklinimu. Ar sustabdysime Vilniaus koncertų ir sporto rūmų griūtį? Domisi Jolanta Kryževičienė.Kaip kamera gali tapti priemone pasauliui, kitiems ir sau tyrinėti? Šį klausimą kelia instaliacija „Kauno dienoraščiai“, kurią kūrė šiame mieste gyvenantis Ukrainos jaunimas. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga su Rūta Dambravaite.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kuriasi Lietuvos fotografijos meno draugija. Kuo ji skirsis nuo Fotomenininkų sąjungos ir kokias Lietuvos fotografijos lauko problemas spręs? Aiškinasi Urtė Karalaitė.Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu „Už nuopelnus“ kryžiumi apdovanojo buvusią Thomo Manno kultūros centro vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę. Ji sako: vargu, ar šiandien pakartotų tokią prieš 30 metų vykdytą avantiūrą. V. T. Jonušienę kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėPartizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo nuotr.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, Klaipėdos Pilies muziejuje pristato parodą „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“.Plungėje šiandien ir rytoj vyks XXI amžiaus neskubėjimo festivalis „Upė“.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Dainos Opolskaitės apsakymų ir novelių rinkinį „Plyšys danguje“ ir turkų ir britų autorės Elif Shafak romaną „Ir danguje teka upės“.Nidoje liepos 12-19 dienomis vyks XXIX tarptautinis Thomo Manno festivalis.Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje bus paminėtas šio partizano 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus ir šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietės duris atvers muziejus.Rygoje vakar prasidėjo pirmoji šiuolaikinio meno mugėje „Riga Contemporary“.Ar verta grįžti į lėlių teatrą suaugus? Tokį klausimą kelia scenos menų kritikė Kristina Steiblytė.Jau šešioliktą kartą Žaligirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Donatas Mazurkevičius

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, lajos genėjimą ir mulčiavimą. Tikimasi, kad šios priemonės padės išsaugoti gamtos paminklu paskelbtą milžiną ateities kartoms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė FM99 pasakoja apie tai, kad jau birželio 5d. 17 val. muziejuje atidaroma paroda „Į svečius pas alytiškius“, kurioje – aštuonių alytiškių ir jų šeimų istorijos nuo tarpukario iki šių dienų.

Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėju archeologu Mantu Daubaru kalbėsimės apie dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Ją šiuo metu sudaro 361 kaukolė. Minėtoje kolekcijoje surasti seniausi Lietuvoje žinomi žmonių palaikai - apie 11 000 metų senumo 3 žmonių kaukolės.Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29 proc.) mano, kad už darbą dėkoti nereikia, o 40 proc. prisipažįsta neištariantys „ačiū“, nes jų organizacijoje nėra dėkingumo kultūros, rodo reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Kiek jūs dažnai ištariate ačiū?Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris sako, jog iš jo pirmoko jau reikalaujama mokėti skaityti. Ar vaikai į mokyklą jau turi ateiti skaitydami?Profesionaliai muziką galima atlikti ne tik tradiciniais instrumentais. Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle groja su pirštinėmis, žiedais ir mažu prietaisu, skirtu imituoti kompiuterio klaviatūrą. Naudojant šias technologijas, vietos paliekama improvizacijai, tad kiekvieną kartą kūrinys gali suskambėti vis kitaip. Kaip tai veikia ir kokius dar dalykus galima pasitelkti muzikai atlikti, su Raminta pasikalbėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Vienas metimas. Laisvas metimas. Puikaus snaiperio metimas. Trūko kelių centimetrų tikslumo ir Klaipėdos „Neptūnas” būtų pateikęs didžiausią sensaciją KMT turnyro istorijoje. Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Tomas Purlys prisėdo apie tai pasikalbėti. Neliko pamirštas ir Rimanto Grigo skandalas. Tinklalaidės partneriai: – HeavyFinance – lyderiaujanti tvaraus investavimo platforma! Registruokitės: https://heavyfinance.com/lt/registruotis ir investuokite, o su kodu BASKETNEWS visą vasario mėnesį gaukite 2% premiją nuo investuotos sumos. Daugiau: https://heavyfinance.com/lt/investuot... – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – ARAS - kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Tai Lonnie Walkeris lieka? (0:00); Norit išvengti KMT afterio – išvažiuokit iš Lietuvos (4:15); Kaip Gailius vos neperrašė „Neptūno” istorijos (7:22); Kaip „Žalgiris” leido „Neptūnui” patikėti (10:40); Stebuklingas finalo pataikymas (16:40); Tai ar tikrai tas Brazdeikis toks blogas? (18:12); Tai ar išgelbės „Žalgirį” Dovydas Giedraitis? (23:28); Kaip Brazdeikis išgelbėjo Trinchieri ir pilnos kelnės (25:22); Puikus derinys Sirvydžiui ar improvizacija? (31:18); Pilnos kelnės visų – žaidėjų, žiūrovų ir mūsų pačių (32:17); Pavyzdžiai Europoje – taurėje krenta favoritai (34:28); Tai kas spaudžia Vovorą ir kuo čia baigsis? (36:33); „Wolves” fiasko ir eilinis „Lietkabelio” finalas (48:29); Eilinis Klaipėdos pasididžiavimas „Snaiperio konkurse” (51:31); Puiki KMT transliacija, Vytauto Rumšo fanaras ir muštynės tribūnose (54:59); Laimėti 5000 eurų, gražiausias himnas, piktas Skvernelis ir raudoni šalikai (58:33); Nepilnos tribūnos – niekas netikėjo „Neptūnu” (1:05:20); Rimanto Grigo skandalas – kaip neperlenkti lazdos? (1:07:12); Eurovizijos atrankos laimėtojas pagal Tiškevičių (1:23:08); Paskutiniai pokyčiai rinktinėje (1:26:33); Dijoros klausimai per KMT ir kada baigėsi Purlio afteris? (1:28:29).

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė.

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šalia Šiaulių plytinčios Zoknių dvaro lygumos tarpukariu į dangų kėlė moderniausius 4-osios eskadrilės ANBO lėktuvus ir net glaudė Felikso Vaitkaus Lituanica II. Tačiau iki šių dienų išlikęs Antano Gustaičio vardo angaras mena ne tik Lietuvos aviacijos aukštumas, bet ir Šaltojo karo metus, kai Zoknių aerodromas atominio karo žemėlapyje buvo pažymėtas ryškiai raudona spalva. Dabar šiame, kažkada NATO įprasta kaimo vietove laikytame oro uoste, yra dislokuotos tos pačios organizacijos karinės oro pajėgos, saugančios visą Baltijos regioną. Šiais metais birželio pirmą dieną 93 gimtadienį atšventusio Zoknių aerodromo istorija nėra tik pasakojimas apie vieno mažo oro uosto raidą – tai puiki iliustracija, kokia turbulencija pastarąjį šimtmetį purtė visą Lietuvą. Įspėjimas! Šiauliečiai viso epizodo metu galimai nevaldomai aikčios nuo gerai pažįstamų pavadinimų ir vardų. Kaip lietuvis galėjo tapti pirmojo lėktuvo išradėju? Ką bendro turi vaikų darželio Kalėdos ir branduolinės bazės? Ir kas iš tikrųjų pavogė Viliaus plaukus? Atsakymai – jau dabar. Tinklalaidės epizodas parengtas bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešaja biblioteka vykdant projektą „20 metų Narystės, Apsaugos, Taikos ir Orumo (NATO)“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Helovynui labiau tinkančios istorijos: intymesnėse situacijose Apple Intelligence pranešimų apibendrinimas gali būti labai nejaukus… Į avariją patekęs Tesla automobilis – galbūt vienas pirmųjų, kuriam aktualūs Moralinės mašinos filosofinio eksperimento iškelti klausimai. Išskirtinis vartotojo vardas gali tapti ir prakeiksmu… Floridoje tiriama byla, kuomet paauglys pasitraukė iš gyvenimo po ilgų ir itin įtraukių susirašinėjimų su Character.AI pokalbių robotu.

Julius Keleras. „66 istorijos nesibaigia“. Skaito autorius.

Vytautas Kandrotas. Knygos „Laikrodžių istorijos“ ištrauka. Skaito aktorius Pijus Narijauskas.

Julius Keleras. „66 istorijos nesibaigia“. Skaito autorius.