Podcasts about istorijos

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.Ved. Arneta Spaičė

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Virgio Šidlausko pasakas „Geraširdis ryklys“, „Piranija, kuriai iškrito dantis“ ir „Zebras, norėjęs išgelbėti pėsčiųjų perėją“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Birželio 12-14 dienomis keliaukite į Birštono kurorto šventę „Birštonuokimės!“ Muzika, pramogos, gera nuotaika ir vasaros pradžios šventė viename gražiausių Lietuvos kurortų.FM99 svečiai - Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė ir Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius.

Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.Ved. Kristina Toleikienė.

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip – čia vietos drevininkas atvers unikalaus, archajiško amato paslaptis. Sužinosime, kaip gyva išliko senovinė drevinė bitininkystė, įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Speciali ir ypatinga laida tiesiai iš pilnutėlio baro Estrada. Pasakojame po tris mums asmeniškai svarbias, su technologijomis susijusias istorijas. Pomirtiniai avatarai, Flash'as, kritika saviraiškai, priklausomybę keliantis dizainas, praganyti bitkoinai ir Jono dešrelė. Pasisekė dalyvavusiems gyvai – vėliau turėjome ir protmūšį, ir vaišes, ir pašnekesius iki vėlyvos nakties… Ačiū už gražų laiką kartu.

Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, galima apžiūrėti šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Vilniaus miesto savivaldybė pristato naujas architektūros kokybės vertinimo gaires, kurios pakeis iki šiol mieste galiojusias 10 architektūros taisyklių.Lietuvoje viešėjusi istorikė, žurnalistė Ina Navazelskis – Amerikos lietuvė, ketvirtį amžiaus dirbusi Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone, yra atlikusi apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, liudininkais ir išvaduotojais. Šiuo metu įgyvendina žodinės istorijos projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių poveikiui vėlesnėms kartoms.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustratorės Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimo grupės vadovė Gintarė Šatė. Pokalbis apie tai, kaip literatūra atveria neuroįvairaus pasaulio matymą, ugdo empatiją ir kartais – susiduria su sudėtinga realybe. „Kartais pagalvoju, kaip gyvenčiau, jei neturėčiau dvynio brolio, kurio visos dienos turi spalvą, o duonos riekės apvalios. Jei mama visą dėmesį skirtų tik man. Jei nereikėtų nuolat kraustytis. Žmonės mums su mama patarinėja, kad be jo būtų lengviau. Bet... Ar galėtumėte atsisakyti dalelės savęs“, - skaitome knygoje „Bliauk tyliai, broli“, kurioje paauglė mergaitė dalijasi savo mintimis apie kasdienybę, kur visas gyvenimas sukasi apie autistišką brolį.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Spalvų pliūpsniai, šviesa ir medžiagų magija – vitražai, freskos, pano ir kiti interjeruose išlikę monumentaliojo meno kūriniai leidžia mums dar sodriau patirti miestą ir architektūrą. Tačiau jų istorijos kartais būna dramatiškos: nuo striptizo klube netikėtai atrastų vitražų iki gaisruose sunaikintų eksperimentinių darbų ar iš griaunamų pastatų išgelbėtų vertingų meno kūrinių.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie monumentaliojo meno atradimus, praradimus ir saugojimo istorijas. Laidos pašnekovės – stiklo menininkė Dalia Truskaitė, menotyrininkė, VšĮ „Fontano kambarys“ vadovė Saulė Mažeikaitė Teiberė ir architektė Lada Markejevaitė.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.Ved. Aurimas Švedas

Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą. Jame yra 157 priemonės – nuo įvairių mokymų, forumų, renginių, leidinių iki atminties vietų sutvarkymo. Tačiau kritikai sako, kad planas padrikas, parašytas tik dėl varnelės. Be to, pasak jų, norint realių rezultatų, reikėtų ne tik plano, bet ir pinigų. Kaip Lietuva kovos su antisemitizmu ir ksenofobija?Laidoje dalyvauja: ministro patarėja kultūros ir istorinės atminties klausimais Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai Laurynas Šedvydis ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė.

Užsienio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į tarptautinę technologijų parodą „CES 2026“, kurioje pristatyti muziką skleidžiantys čiulpinukai, archeologų atrastas besišypsančios Medūzos atvaizdas bei pažintis su pirmąja „autistiška“ lėle – Barbe.Kaip fotografija gali kalbėti apie karus, genocidą, prievartą, netektis, kad tai netaptų dar vienu reportažu, o keltų klausimus ir verstų mus susimąstyti? Vieša diskusija „Istorijos įvaizdinimas fotografijoje“ šį vakarą vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Pokalbis su vienu iš diskusijos dalyvių fotomenininku Tadu Kazakevičiumi.Vakar vakare įvyko 7-oji Kultūros asamblėja, kurios dalyviai susitiko aptarti tolimesnius kultūros asamblėjos tikslus ir veiksmus. Apie tai plačiau – iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis.„Saulius buvo mūsų laiko, mūsų epochos ženklas“, sako režisierius Oskaras Koršunovas. Lygiai prieš 60 metų šią dieną Ramygaloje gimė aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis, šią žemę palikęs prieš 20 metų. Aktorių prisimins jo kursiokai Inga Šalkauskaitė, Alvydas Šlepikas ir Evaldas Jaras.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Maždaug 7–8 tūkstančiai kilometrų – tiek kasmet nuvažiuoja kone kiekvienas LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ rengėjas. Nesvarbu, žiema ar vasara, žurnalistų komanda keliauja po visą Lietuvą, lanko ir labiausiai nuo didžiųjų miestų centrų nutolusias vietoves. Kalbamės su žmonėmis apie jų problemas, džiaugsmus, darbus ir kūrybą. Keliaujant nutinka įvairiausių dalykų, tad sausio 1 d. (ketvirtadienio) laidoje kviečiame klausytojus susipažinti su mūsų darbo užkulisiais. Pasidalysime įsimintiniausiais praėjusių metų pasakojimais, taip pat išgirsite, kokie pokyčiai laukia „Gimtosios žemės“ komandos.

Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas

Gruodžio 3 d. pradėjo veikti „Upė Foundation“ – naujas meno fondas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti mainus ir bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių bei pasaulinių šiuolaikinio meno kontekstų. Londone įkurta organizacija savo veiklą pradės kuratorystės stipendijų programomis, kurios kuriamos bendradarbiaujant su lyderiaujančiais meno centrais. Pasikalbėsime su vienu iš fondo įkūrėjų, Londone gyvenančiu kuratoriumi ir menotyrininku Adomu Narkevičiumi.Kur dingsta mūsų laikas ir ar įmanoma jį susigrąžinti? Tokį klausimą kelia Michaelio Endės romano herojė Momo. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pristato šio romano inscenizaciją – spektaklį „Šešėlių miestas“. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį „Nemuno aušros“ lyderiui, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl neapykantos kurstymo antisemitiniais pasisakymais. Apie antisemitinių išpuolių atvejų padėtį Lietuvoje ir Europoje kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros prof. Dr. Jurgita Verbickiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie italų dirigentui skirtą popiežiaus Benedikto XVI premiją, naujo Hamburgo operos teatro statybos peripetijas bei moksliniais tyrimais įrodytą fortepijoninės muzikos poveikį šunims.Ved. Gerūta Griniūtė

Sigita Kubilienė. „Katytės Matildos istorijos“. Skaito aktorė Gabrielė Malinauskaitė.

Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausiame Pemzos epizode šįkart turime makabrišką meilės istoriją, kurios epicentre – vokietis radiologas Carlas Tanzleris ir sapnuose jam į žmonas pažadėta moteris, kurios rolę atliko Amerikos kubietė Elena de Hoyos. Deja, Elena greitai mirė, tačiau Karlo meilė jai tik dar labiau sustiprėjo. Lengvai besitrinanti linija tarp genialumo ir beprotybės, tamsias paslaptis savy saugojęs besparnis lėktuvas, daug muilo, ir dar daugiau formalino. Istorijos įvykiai tik užduosiantys dar daugiau klausimų. Kokios yra gedėjimo ribos? Ar Carlo sukurti įrankiai gali nubraukti jo groteskiškus darbelius? Ir prie ko čia karšta jautienos arbata? Sužinosite įsijungę epizodą! Diskusijas sukėlęs Carlo lėktuvas: https://imgur.com/a/T04SfKx Iliustracija: @tinymischiefs. Muzika: Abydos_Music, DELOSound, Gregor Quendel, HitsLab, lorenzobuczek, Lydia Mendoza, TheFealdoProject.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Piret Raud. „Kitokios princesių istorijos“. Skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Vėl Tie Patys #235 apie balionus, mėnesines ir šiurpnakčio istorijos

Kuo stipri Alsėdžių bendruomenė?Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas Ruškys, Alsėdžių pažinimo centro savanorė mokytoja Daiva Gramalienė, Alsėdžių parapijos klebonas kunigas Audrius Keršys, pedagogė ir režisierė Vida Lipskytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai dalysis patyrimu, kas per dvejus metus pasikeitė istorijos ugdyme – nuo programų turinio iki mokinių pasiekimų vertinimo, o ir kurlink žygiuoja mūsų kaimynai, mokydami istorijos.Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Lietuvos ir Latvijos krepšinio kovos dažnai įgauna emocinį atspalvį. Turbūt niekas kitas stipriau to neužkurdavo už Kasparą Kambalą, kurio konfliktai su mūsiškiais prisimenami iki šiol. BasketNews apsilankė 46-erių latvio namuose Latvijos sostinėje bei kalbėjosi apie dvikovas su lietuviais.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 3 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 2 d. Skaito Darius Petkevičius.

Edgar Valter. „Puokių istorijos“. 1 d. Skaito Darius Petkevičius.

Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėju archeologu Mantu Daubaru kalbėsimės apie dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Ją šiuo metu sudaro 361 kaukolė. Minėtoje kolekcijoje surasti seniausi Lietuvoje žinomi žmonių palaikai - apie 11 000 metų senumo 3 žmonių kaukolės.Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29 proc.) mano, kad už darbą dėkoti nereikia, o 40 proc. prisipažįsta neištariantys „ačiū“, nes jų organizacijoje nėra dėkingumo kultūros, rodo reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Kiek jūs dažnai ištariate ačiū?Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris sako, jog iš jo pirmoko jau reikalaujama mokėti skaityti. Ar vaikai į mokyklą jau turi ateiti skaitydami?Profesionaliai muziką galima atlikti ne tik tradiciniais instrumentais. Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle groja su pirštinėmis, žiedais ir mažu prietaisu, skirtu imituoti kompiuterio klaviatūrą. Naudojant šias technologijas, vietos paliekama improvizacijai, tad kiekvieną kartą kūrinys gali suskambėti vis kitaip. Kaip tai veikia ir kokius dar dalykus galima pasitelkti muzikai atlikti, su Raminta pasikalbėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Vienas metimas. Laisvas metimas. Puikaus snaiperio metimas. Trūko kelių centimetrų tikslumo ir Klaipėdos „Neptūnas” būtų pateikęs didžiausią sensaciją KMT turnyro istorijoje. Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Tomas Purlys prisėdo apie tai pasikalbėti. Neliko pamirštas ir Rimanto Grigo skandalas. Tinklalaidės partneriai: – HeavyFinance – lyderiaujanti tvaraus investavimo platforma! Registruokitės: https://heavyfinance.com/lt/registruotis ir investuokite, o su kodu BASKETNEWS visą vasario mėnesį gaukite 2% premiją nuo investuotos sumos. Daugiau: https://heavyfinance.com/lt/investuot... – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – ARAS - kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Tai Lonnie Walkeris lieka? (0:00); Norit išvengti KMT afterio – išvažiuokit iš Lietuvos (4:15); Kaip Gailius vos neperrašė „Neptūno” istorijos (7:22); Kaip „Žalgiris” leido „Neptūnui” patikėti (10:40); Stebuklingas finalo pataikymas (16:40); Tai ar tikrai tas Brazdeikis toks blogas? (18:12); Tai ar išgelbės „Žalgirį” Dovydas Giedraitis? (23:28); Kaip Brazdeikis išgelbėjo Trinchieri ir pilnos kelnės (25:22); Puikus derinys Sirvydžiui ar improvizacija? (31:18); Pilnos kelnės visų – žaidėjų, žiūrovų ir mūsų pačių (32:17); Pavyzdžiai Europoje – taurėje krenta favoritai (34:28); Tai kas spaudžia Vovorą ir kuo čia baigsis? (36:33); „Wolves” fiasko ir eilinis „Lietkabelio” finalas (48:29); Eilinis Klaipėdos pasididžiavimas „Snaiperio konkurse” (51:31); Puiki KMT transliacija, Vytauto Rumšo fanaras ir muštynės tribūnose (54:59); Laimėti 5000 eurų, gražiausias himnas, piktas Skvernelis ir raudoni šalikai (58:33); Nepilnos tribūnos – niekas netikėjo „Neptūnu” (1:05:20); Rimanto Grigo skandalas – kaip neperlenkti lazdos? (1:07:12); Eurovizijos atrankos laimėtojas pagal Tiškevičių (1:23:08); Paskutiniai pokyčiai rinktinėje (1:26:33); Dijoros klausimai per KMT ir kada baigėsi Purlio afteris? (1:28:29).

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė.

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė