Podcasts about parod

Kaip šiemet bus minimi vyskupo Motiejaus Valančiaus metai?Parodų erdvėje „Akademija“ atidaryta keramikės Onos Petkevičiūtės paroda kelias, kurioje galima susipažinti ir prisiminti keramikos technikas, kurios dabar jau mažai benaudojamos.Dnipre su Lietuvos pagalba atidaryta požeminė teatro salė. Kokie kultūriniai mainai šiemet laukia Lietuvos ir Ukrainos?Vienam vakarui istorinės Kauno autobusų dirbtuvės atsiveria menui. Industrinėje erdvėje pasirodys duetas „Tykumos“ ir choras „Kamertonas“.Italijoje šiandien prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės. Kaip jas pasiruošęs fiksuoti Lietuvos olimpinės rinktinės fotografas Vytautas Dranginis?Pianistas Petras Geniušas šiandien švenčia savo 65 metų jubiliejų.Ved. Marius Eidukonis

Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. 225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, bet ir į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašytas rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“, giesmynai, vadinami kantičkomis.Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas / meno krosnys“ galima susipažinti su dviejų menininkų – Aušros Kleizaitės ir Vido Poškaus darbais, inspiruotais patirčių Paryžiuje.Nerimstant aistroms dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono, Dzūkijoje vakar lankėsi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su kolegomis. Druskininkuose, Varėnoje ir Alytuje „aušriečius“ pasitiko protesto balsas. Alytuje įtampa pasiekė tokį tašką, kad susitikimas vos nevirto muštynėmis, Druskininkuose teko įsikišti ir policijai. Kodėl buvo pasirinkta tokia protesto forma?Lietuvoje lankosi kanadietis istorikas, buvęs Vidurio Europos universiteto rektorius Michaelis Ignatieffas – šiandien Vilniuje jis pradeda profesorės Irenos Veisaitės atminimui skirtą Atviros Lietuvos fondo paskaitų ciklą „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“. Kokį vaidmenį šiandien Lietuvoje turi prisiimti žiniasklaida ir kultūra, kad stiprintų demokratijos atsparumą geopolitinės įtampos sąlygomis?Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė tradiciškai apdovanojo ryškiausią praėjusių metų darbuotoją. Jis už nuveiktus darbus buvo renkamas vienuoliktą kartą. 2025 metų muziejininke tapo Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė Liuda Skripkienė.Ved. Justė Luščinskytė

Berlyne Naujųjų metų išvakarėse atidaroma menininkės Eglės Grėbliauskaitės paroda „Longitudinal Splinters“.„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?Šiaulių dailės galerijoje atidarytos trys parodos: Girmanto Rudoko koliažų paroda „Epizodai“, Tomo Rudoko „RRR“ bei Žanetos Jasaitytės-Besonovos „Putplasčių užribiai“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip XIX a. pabaigoje lietuviai buvo matomi carinės Rusijos imperijos elito ir į „Šiaurės vakarų kraštą“ užklystančių europiečių? Kaip paaiškinti pasaulinių parodų, kurios pradėtos rengti 1851-aisiais metais Londone, fenomeną? Kodėl įvairios tautos bei valstybės taip entuziastingai priėmė idėją sutalpinti visą pasaulį po vieno paviljono stogu? Ar pavyko lietuviams pasinaudoti trijų pasaulinių parodų, 1900, 1935 ir 1937-aisiais surengtų Paryžiuje suteikta galimybe papasakoti apie save pasauliui?Pokalbis su parodos „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ idėjos autore ir kuratore, tekstilininke ir dailėtyrininke Migle Lebednykaite, dailėtyrininke Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene.Ved. Aurimas Švedas

„Bažnyčios kelias yra žmogus“, - sako kardinolas Audrys Juozas Bačkis, aptardamas šių dienų visuomenės aktualijas, ypač - taikiai reiškiamą kultūros žmonių nepasitenkinimą ir troškimą, kad Lietuvos vardas nebūtų žeminamas pasaulyje. Interviu su kardinolu išgirsite iš karto po vedamojo skilties, kurioje pasakosime apie kraštutinę dešinę Prancūzijoje, kovas dėl tautos sielos ir iš kur atsirado ir ką reiškia naujas terminas „bolorizacija“.Spaudos apžvalgoje – pirmojo popiežiaus Leono XIV oficialaus dokumento - apaštališkojo paraginimo „Dilexit te“ komentarai ir vandalizmo prieš bažnyčias banga Vokietijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Popiežiaus Jono XXIII-ojo „Mėnesienos kalba“ 1962 m. spalio 11 d. (su archyviniu popiežiaus balso įrašu).Kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalą Paulių ir jo talkininką Barnabą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę būti normaliais žmonėmis“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

00:00 – Įžanga 02:20 – gandas dėl naujoko 11:24 – Ar įtikino „Žalgirio“ pergalės LKL? 14:30 – „Žalgirio“ tritaškiai pro šalį 22:22 – Gosso ir Francisco duetas 26:50 – Masiulio dažnos rotacijos 32:20 – Maodo Lo solidumas 39:25 – „Monaco“ Eurolygos favoritai 45:05 – „Manaco“ treti numeriai 48:47 – Kaip „Žalgiris“ stabdys „Monaco“ žvaigždes 50:15 – Turim, Mačius skutasi plikai 54:10 – „Monaco“ stipri ir gynyboje 57:35 – Sunkiai nuspėjama pradžia

Mindaugas Kuzminskas kartu su LRT sporto žurnalistu aptaria pirmąsias Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes Europos čempionate bei žaidime renka geriausią pirmenybių žaidėją.

Krašto apsaugos ministrė teigia, kad neatmetama, jog šįryt į Lietuvą įskridęs ir Vilnių pasiekęs dronas, galėjo atklysti iš Ukrainos, kuri šiąnakt buvo smarkiai atakuota. Bepiločio šiuo metu ieškoma, tikrinamos kelios galimos jo nukritimo vietos, bet konkrečiai neįvardijamos. Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad gynyba turi būti efektyvesnė, todėl bus imamasi papildomų veiksmų.Kaip elgtis, gavus pranešimą apie pastebėtą droną?Ekonomikos ekspertai Amerikos ir Europos Sąjungos prekybos susitarimą vadina kompromisu. Kartu teigiama, kad palyginus su metų pradžia be muitų, Bendrija vis tiek patirs nuostolių dėl nustatytų 15-os procentų tarifų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalga.Fotomenininkė Justina Tulaitė pristato Ignalinos apylinkėse gimusią parodą „Šmėkščiojimai“.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Savaitgalį įvyko reikšmingas pokytis Lietuvos šiuolaikinio meno lauke: meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert po daugiau nei dešimtmečio atsisveikino su Valakampiams ir ketina persikelti į sostinės centrą.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Prienų rajone atidarytas „Buddhų parkas“.Kauno šokio teatras Aura ir choreografė Birutė Letukaitė atgaivino šokio spektaklį „Jūra“, dedikuotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinis muziejus Lukiškių kalėjimo komplekse atidaro parodą apie reivą „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę. 1992–2004“. Parodoje – Lietuvos reivo istorija, žymių užsienio ir Lietuvos menininkų kūriniai, autentiški artefaktai.Pačiose II pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas. Tai galimybė pažinti šį tarpukario architektą ir vieną svarbiausių Panevėžio pramonės pastatų pačių cukrininkų akimis. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Klaipėdos kamerinis orkestras išleido vinilinę plokštelę, dedikuotą iš Klaipėdos kilusiam kompozitoriui Johanui Danieliui Berlinui. Taip sugrąžindamas į Lietuvos atmintį pajūrio XVIII amžiaus kompozitorių. Koks tai kompozitorius ir kodėl jį teko ištraukti iš užmaršties?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie nuo 2030-ųjų uždaromą Bastilijos operos teatrą Paryžiuje bei klasikinius kūrinius, atsidūrusius naujausiame Weso Andersono filme „Finikiečių schema“.Rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė Jolita Liškevičienė.Ved. Gabija Narušytė

Kaip šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainose atsiskleidžia moterų paveikslai ir būsenos? Pokalbis su koncerto „Paukštės giesmė“ kūrėjomis mecosopranu Renata Dubinskaite ir pianiste Jone Punyte-Svigariene.Šiauliuose prasidėjo „Saulės vasaros koncertų“ ciklas.Kaip Pakruojis mena ir įprasmina šiuolaikiniu Lietuvos vitražo tėvu įvardinamą Stasį Ušinską?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie muzikos konkursų rezultatus, archyvuose rastus leidinius, kuriuos skaitant galima „išvysti“ paryžietiškas operas, bei Čekijoje naujai pastatytą operą „Platėja“, anuomet vos netapusią įžeidimu Prancūzijos sosto įpėdinio nuotakai.Perkusininko Andriaus Rekašiaus muzikos spektras – nuo baroko iki šiandienos. Kaip jo instrumentas prisitaiko skirtingiems stiliams? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija NarušytėNuotr. iš dukros R. Ušinskaitės archyvo

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ką rodo vietovardžių, kaip „Čiurlionkė“, „Justai“, „Pašilai“ vartojimas?Uteniškiai jau dešimtą kartą rinkosi į šventę „Laiveliu į vasarą“. Po jos keliamas klausimas, ar bus atgaivinta Jūros šventė Utenoje.Išleista buvusios Dainavos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės-Vandos prisiminimų knyga „Partizanė Vanda“.Kaip patraukliai jaunimui papasakoti Žemaitės istoriją?Teatrologė Daiva Šabasevičienė apžvelgia Reolando Kazlo režisuotą spektaklį „Senjorai“.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“.Kaip skatinti kūrybiškumą ir kultūros integraciją į švietimo sistemą? Pokalbis su edukatoriumi, rašytoju, švietimo ekspertu Gregu Klerkxu.Ved. Marius Eidukonis

Prasideda tarptautinis Asitežo festivalis „JĖGA/ COOL!“ Panevėžyje. Pokalbis su festivalio įkūrėja, prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų". Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai, kurie įsitikinę: metas išplėsti grafikos kaip meno formos geografiją ir leisti žiūrovui pajusti – šiuolaikinė grafika yra aktuali ir gyvybinga. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Vilnius siekia parduoti buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančias patalpas. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, miesto taryboje nesutariama: vieni baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų nepastatytos bažnyčios elementų, kiti teigia, kad sovietmečiu bažnyčios vietoje statant vadinamuosius Statybininkų rūmus originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas. Kaip elgtis su architekto Antano Vivulskio niekada iki galo neįgyvendintu projektu?Pakruojis, o ir visa Lietuva, mini garsaus dailininko, vitražisto, marionečių kūrėjo Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines. Pakruojyje, kur menininkas gimė, surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių. Paminėta ir Lėlių teatro diena, parodyta spektaklių. Iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus paveikslų galerijos vadovė Aistė Bimbirytė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Apie tai, kad trys pasienio muziejai: Alytaus kraštotyros muziejus, Suvalkų regioninis muziejus, Lazdijų krašto muziejus, įgyvendina programos Interreg Lietuva-Lenkija projektą LTPL00009 Pasienio keliais į prisiminimų begalybę, FM99 studijoje kalbame su Aušra Jurčiukoniene, Alytaus kraštotyros muziejaus kultūros projektų vadove, vykdančia direktoriaus funkcijas, ir Sonata Dumbliauskiene, projekto idėjos autore.

Dovilė Budrytė, politikos mokslų profesorė, gyvenanti Atlantoje, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Kavolio tarpdisciplinių tyrimų instituto vyriausioji kviestinė tyrėja, jau daugelį metų tyrinėja vadinamuosius atminties karus. Vienas naujausių jos tyrimų – kaip Lietuvoje moterys vaizduojamos Lietuvos antisovietiniame partizaniniame kare ir Stalino rėminiuose, koks vaidmuo joms priskiriamas.Kokie nauji lietuviški žodžiai praėjusiais metais gimė Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių žodyną?Kur šiemet bus galima atsisveikinti su kalėdine egle ir kiek turėtų tarnauti dirbtinė eglė?Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka”. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu”. Į kelionę laiku kviečia autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę Kauno vaikų kavinę „Pasaka”, parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.

Sausio 3 d. jubiliejų švenčia pianistė Guoda Gedvilaitė. Pokalbis apie prasmingus darbus, šventes ir gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.Kauno miesto simfoninis orkestras ir didžiausias Europoje kultūros ir meno kanalas „ARTE“ rengia projektą, kurio metu bus daromas specialus šventinių koncertų įrašas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Koncertuose pasirodys ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažintas sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai bei gausybė kitų artefaktų į kelionę laiku kviečia visuose trijuose galerijos aukštuose. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Brolio ir sesers duetas iš JAV „The Carpenters“ muzikos pasaulį žavėjo ne tik savo sukurtomis baladėmis, bet ir subtiliu aranžuotės meistriškumu bei savita garso raiška. Karen ir Ričardas sugebėjo puikiai balansuoti tarp melancholijos ir optimizmo ir netgi eksperimentavimo su skirtingais žanrais. Vis dėlto šiandien išraiškingos melodijos primena – už jų slypėjo trumpas grupės kelias ir liūdna išsiskyrimo pabaiga. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Giedrius Širka – grupės „Golden Parazyth“ lyderis. Kodėl, jei būtų paukštis, jis būtų kėkštas ir kokių stiprybių semiasi iš gamtos?Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Kaip Šaltasis karas paveikė skirtingose geležinės uždangos pusėse esančių miestų visuomenes ir kaip tai jaučiasi dabartyje?Kokie bus 2025-ieji kultūros ir meno pasauliui?Šiauliuose pristatomas spektaklis vaikams. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, kur Didžiojoje salėje bus rodomas spektaklis, lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Pokalbis su etnologu ir psichologe apie naujametinius pažadus sau.Ved. Justė LuščinskytėV. Morkevičiaus nuotr.

2024-ieji Aukštaitijos sostinės proveržio metai. Panevėžys rado būda, kaip įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos meno gerbėjų žemėlapyje. Raktas į sėkmę – unikali pramonės, meno, kultūros ir turizmo jungtis. Vizitinė miesto kortelė – šiuolaikinio meno centras STASYS MUSEUM. Pasaulis žino Stasį. Pasaulis žinos apie Panevėžį.„Parodų tinklelio sudarymą diktuoja Stasio Eidrigevičiaus kodas: paprastumas, logika, fantazija“, – mintimis dalijasi direktorė Vaida Andrijauskaitė bei socialinių tinklų ir komunikacijos koordinatorius Gabrielius Grašys.Laidoje parodas „ICON-O-Stasys“ ir austrų menininko „Hermann Nitsch. Gesamtkunstwerk“ pristato ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra ir edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė. Vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas supažindina su kūrinių saugykla. BLUE GASTRO gastronominių projektų organizatorė Miglė Gruzdenė pasakoja apie šiuolaikinę gastronomijos kultūrą bei jos istorija per maisto ir meno jungtį.Šiuolaikinio meno centre STASYS MUSEUM įsikūrė ir Panevėžio plėtros agentūra Panevėžys Now bei turizmo informacijos centras. Lankytojams be parodų siūlomos teatralizuotos pramoginės ekskursijos po pramoninį miestą. Panevėžiečiai didžiuojasi šiuolaikine miesto pramone ir nepamiršta senosios. Ekskursijos fragmentus pristato Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys Now vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė ir Panevėžio teatro MENAS aktorius Irmantas Pilis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alytaus kraštotyros muziejus kviečia patyrinėti lietuviškųjų pasų istoriją naujoje parodoje „Pirma nuotrauka gyvenime. Arba lietuviškųjų pasų istorija“. Parodos Alytaus kraštotyros muziejuje atidarymas – spalio 15 d., 17 val. FM99 apie tai kalbame su viešniomis iš muziejaus Deimante Aidukaite-Mikelioniene ir Dovile Balčiūnaite-Svirske.

Šiandien VDU žemės ūkio akademijoje prasideda paroda „Gyvulininkystė 2024“. Joje bus apie 500 gyvūnų, ne mažiau 65 veislių. Vyks veislinių pieninių ir mėsinių galvijų demonstracija, bus galima pamatyti žirgų, ožkų, avių, triušių, naminių paukščių. Augintojams bus pristatyta įranga ir technika fermoms, parodoje dalyvaus perdirbimo pramonės atstovai. Anot akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės, renginys bus įdomus ir miestiečiams, kuriems skirta įvairi edukacinė programa, veiks amatų ir sodinukų mugė, vyks degustacijos.Kretingos rajono Kūlupėnų kaime gyvenantis Tomas Klapatauskas – jaunasis ūkininkas, tęsiantis tėčio pradėtus darbus. Prieš 30 metų įkurtas ūkis modernėja naudojant neariminės sėjos technologiją, nuolatos ieškant naujų sprendimų. Reportažas iš pasėlių priežiūros darbų laukuose, kur ūkininkas buvo pasikvietęs konsultantus.Helsinkio „Silkių turgus“ turi senas tradicijas. Suomių žvejai nuo 1743 m atplukdo žuvis į sostinę ir kartą per metus pardavinėja pačių paruoštas, naudojant senovinius receptus silkes. Bet pastaraisiais metais prie silkių miestiečiai gali nusipirkti ir naminės duonos, bulvių, obuolių, uogų ir uogienių iš žemdirbių. Apie seną ir naują tradiciją pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Ukrainos rašytojas Jurijus Andruchovyčius sako, kad Ukrainos kultūros hierarchijoje kova už laisvę yra svarbiausia.Moterų teisėmis besidominti kūrėja Simona Bendikaitė pastebi, kad požiūris į moterį gali skirtis mažesniuose ir didesniuose miestuose.Savaitgalį LRT KLASIKOS eteryje prasidėjo laida „Parodų rūmai“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – edukatorė, animacijos kūrėja Eglė Davidavičė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalgoje — „Kaunas pilnas kultūros“ numeris.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Kokia kultūros renginių situacija Anykščiuose?Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Klasikos koncertų salė.Prieš 15 metų įvyko pirmoji „ArtVilnius“ mugė. Kaip per šiuos metus kito mugė bei lankytojų požiūris į meno kolekcionavimą?„Nenustoju būti vaiku, nes man viskas labai smalsu, daug kas traukia. Visada turiu nuostabų žvilgsnį į pasaulį, į žmogų“, – sako Indrė Klimkaitė iš Zarasų rajono. Smalsumas ir atidumas žodžiui moterį atvedė į grožinės literatūros vertimą. Prasideda „Gilios upės tyliai plaukia“.Italijoje jau 54-tą kartą vykstantis Santarkanželo tarpdisciplininis festivalis šiandien laikomas vienu svarbiausių ir šiuolaikiškiausių meno vyksmų Europoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

XXIX Pažaislio muzikos festivalis įsibėgėja, o mes domimės, kaip ilgas tradicijas puoselėjantis festivalis keičiasi. O gal keistis nereikia? Pokalbyje dalyvauja Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė, projektų ir festivalio kuratorė, pianistė Lina Krėpštaitė.Vilniečiai ir miesto svečiai kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto. Klausytis ir tuo pačiu matyti neseniai po restauracijos pradėjusius skambėti Aušros Vartų vargonus po atviru dangumi – išskirtinė galimybė, kuria Lietuvos ir Europos mastu gali džiaugtis tik Vilniaus gyventojai ir svečiai.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose šiandien – ketvirtosios KKKC slemo varžytuvės. Slemo pamatas – susirinkusiai publikai gyvai skaitomas tekstas, kurį auditorija ten pat ir įvertina. Ar pakankamai susidomėjimo slemas sulaukia Lietuvoje? Kalbamės su varžytuvių organizatoriumi Dominyku Matulioniu.Šimtmečio dainų šventės programoje išgirsime ne vieną liaudies dainą, kurios žodžius gal ir žinome, bet ne visuomet perprantame. Kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį? Kodėl mergelės prižiūri rūtų darželius? Ar skiriasi žemaičių ir aukštaičių dainos? Pasakoja Tomas Riklius.Kaip kaskart paruošti save fiziškai ir psichologiškai sudėtingiems vaidmenims? Kas šokyje lemia sėkmę? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ir apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Julija Stankevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip dailėtyrininkė, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja Laima Kreivytė mokėsi kuratorės amato ir meno? Kokios parodos, žmonės, meno kūriniai, pokalbiai teikė įkvėpimo, rodė kokiu būdu galima panaudoti erudicijos ir vaizduotės „instrumentus“ kuratorės darbe?Kaip gimė paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“?Ką vėlyvajame sovietmetyje menininkui reikėjo padaryti, kaip pasielgti, jog užsidirbtum epitetą „neįrėmintas“? Ar vyrams ir moterims tuo metu „leistina – neleistina“ ribos skyrėsi?Kaip trys sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenę menininkės – Mallė Leis, Maija Tabaka, Marija Teresė Rožanskaitė – suvokė savo tapatybę, egzistencinę situaciją, pašaukimą, savirealizacijos galimybes ir kaip savo mintis išreiškė kūryboje?Trys kūrėjos, gyvendamos nelaisvoje visuomenėje, rūpinosi savo vidinės laisvės erdve ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, bandė ją išplėsti. O kaip šias menininkes veikė išorinis spaudimas „būti kaip visiems“?Parodą „atidarančiame tekste“ rašoma: „Pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, pralaužtas visų trijų menininkių kūriniais, bet ir naujus interpretavimo horizontus, kuriuos sukuria kiekvienos iš jų darbai“. Kokios naujos Leis, Tabaka ir Rožanskaitės darbų interpretavimo galimybės mums atsiveria šiandien?Pokalbis su dailėtyrininke, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja, kuratore Laima Kreivyte.Ved. Aurimas Švedas

In today's episode Dr. Parod discusses heat stroke and helmet safety.  Time Stamps Heat Stroke- 2:13 Helmet Safety - 4:29 Trivia - 9:48

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus knygų mugėje buvo įteikta pirmoji Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Ja apdovanoti rašytojas Valdas Papievis už romane „Ėko“, kita premija įteikta rašytojai Ievai Dumbrytei už romaną „Šaltienos bistro“.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidarytos net kelios parodos, tarp jų Ukrainos menininkų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę?“, klaipėdietės Eglės Kontrimienės Degutis paroda „Gilūs paviršiai“ ir šiauliečio dailininko Broniaus Rudžio „Vaizdas vilioja Vaizdą“.„Jiems yra labai svarbu pradėti kalbėti apie mirtį įvairiomis intonacijomis ir tai yra vienas iš būdų kažkaip tvarkytis su ta didžiule trauma, kuri yra čia ir dabar, ir su ja reikia mokytis gyventi ir iš jos po truputį išeiti, nors dar karas nesibaigė“, – apie ukrainiečių išgyvenimus sako vystomo filmo „Antonivka“ koprodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.Paulinos Godliauskės klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė Radvilė Juozapaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Savaitgalį minėsime kompozitoriaus Felikso Mendelsono 215-ąsias gimimo metines.Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Vilniaus geležinkelio stotyje atidaroma fotografo Igno Maldžiūno paroda „Kraštai“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas ir vertėjas Dovydas Grajauskas.Ved. Marius Eidukonis

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – šansus praradęs „7bet-Lietkabelis“ 13:56 – dantis parodę „vilkai“ 29:30 – kaltę ant Šaro suvertęs katalonas 31:55 – „CBet“ praradimas 38:17 – diskusija dėl LKL legionierių limito 45:31 – nepavydėtina „Gargždų“ situacija 53:35 – klausimas Šarui 1:01:20 – Eurolygos likusio sezono prognozės

25-oji kauniečių rašytojų „Vieno lito“ literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje „Tryliktasis mėnuo“ atiteko poetei, literatūros kritikei ir filosofijos daktarei Ievai Rudžianskaitei. Pokalbis su laureate.Penktadienį įvyks kompozitoriaus Laimo Vilkončiaus misterijos „Saulei paliepus“ premjera, skirta jubiliejiniams „Liepaičių“ metams. Pokalbis su kompozitoriumi.Keliaudami Kauno Laisvės alėja nenustebkite išvydę rožinius dramblius. Kelioms savaitėms jie apsistojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Jie ne tik įkvepia svajoti, bet ir siunčia svarbią žinutę. Apie tai plačiau - Skirmantės Javaitytės reportaže.Prieš keletą dienų Niujorke buvo atidaryta žymios menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda. Pokalbis su menininke.Apie Adamo McKay‘aus satyras ir JAV absurdą politikoje bei medijose, kurį lydi Nicholo Britello muzikinė „americana“, nurodanti tiek į amerikietiškąją svajonę, kurią pabrėžia optimistiškas, nuo pat vaikystės eilinį amierkietį lydintis bigbendų skambesys, tiek į XX a. pirmąją pusę, kuri „sproginėjo“ per du Pasaulinius karus. Šiandieninis cinizmas, egzistenciniai, o gal vaikiški klausimai ir beprotiškas pasaulis išryškinami bandžos, vaikiško fortepijono garsais ir varinių pučiamųjų dvikova, primenančia Šaltojo karo varžybas.„Dirigavimas – ne mojavimas“, – sako dirigentas ir kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas. Muzikalioje aplinkoje augęs, vylęsis muziką pasilikti tik pomėgiu ir svajojęs apie architektūrą, muzikas šiandien tvirtina, kad pasiilgsta tikros tylos. Ne tik apie kūrybą, bet ir mėgstamus „žemiškus“ darbus, praeityje kurtas modelines raketas ir pašaukimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėNuotr. aut. Milda Kiaušaitė

00:00:00 – Pirmos savaitės netektys 00:05:20 – keturračiai ir abu lietuviai 00:06:45 – SSV Bagiai ir Emilija Gelažnikė 00:08:13 – Baciuškos rezultatas 00:09:57 – Automobilių įskaita ir lietuviai 00:24:50 – Ar Žalai verta daugiau kankintis Dakare?

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Aušra Kaminskaitė apžvelgia spektaklį vaikams „Sibiro haiku“.Panevėžyje šią savaitę vyksta šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas“.Kaip lyties normas įgyvendina moterys kultūristės?Lietuvos dvarų išsaugojimas – ar skirtingos institucijos gali sutarti dėl vieno kelio?Klaipėdos miesto taryboje šiandien bus balsuojama dėl naujos kultūros projektų finansavimo tvarkos.Parodų salėje „Titanikas“ veikia paroda „Žaislai, kurie gyvena“, joje matome dešimt ukrainiečių vaikų sukurtų žaislų.Kuo rūpinsis naujai paskirtas naujasis Vilniaus tvarumo vadovas Anton Nikitin?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atveria po rekonstrukcijos atjaunėjusius teatro rūmus ir pradeda 104- ąjį sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį.„Kalbos rytas“.Šiais metais tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ švenčia savo dešimties metų sukaktį ir kviečia klausytojus į nemokamą jubiliejinį koncertą.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą. Spalio 25 d., trečiadienį, 18 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Parodą lydės spalio 26–27 d. vyksianti mokslinė konferencija.„Įgarsintas vaizdas“.„Kadangi tiek savo formatu, tiek tematika „Gėlių mėnulio žudikai“ iškelia didžiulius lūkesčius, jis nebepasilieka teisės būti vidutinybe“, - Martino Scorseses naujausią filmą apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Vienintelis toks šalyje Šiauliuose įkurtas teismų istorijos muziejus saugo gausybę unikalių eksponatų. Kai kurie išgarsėjo visame pasaulyje – pavyzdžiui kelios teisėjų kėdės buvo filmuojamos filme apie Černobylį. Muziejuje galima pasėdėti ne tik teisėjo, bet ir elektros kėdėje, susipažinti su teisėjų darbo įrankiais, apranga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klaipėdoje prasidėjo antrasis Knygos meno festivalis, šįsyk parodos rengėjai nusprendė knygą dekonstruoti per šiuolaikinio meno įvairaus žanro kūrinius, objektus ir įrašus atmintyje. Parodų rūmų salėse ir dar kelios skirtingų menininkų ekspozicijos.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šiandien minime Tarptautinę klimato kaitos dieną, ta proga Žaliosios politikos institutas kviečia pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine.Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.Gėlių pasaulio oskarais vadinamo FLORA festivalio Ispanijoje nugalėtoju tapo lietuvių menininkas Tadas Černiauskas ir jo instaliacija iš 16 tūkst. baltų gėlių žiedų. Kaip jis atsidūrė floristikos festivalyje ir kokią idėją įgyvendino kūrinyje?Spalio 24 d. pasaulyje minima Animacijos diena. Šia proga apie šio žanro subtilybes ir iššūkius – pokalbis su animacijos režisieriumi Gediminu Šiauliu.Ved. Urtė Karalaitė

Spalio 20d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaroma Knygos meno festivalio paroda „Ekonomiškai neefektyvus tiražas“. Tai – jau antrus metus vykstančio Knygos meno festivalio dalis. Festivalis ragina klaipėdiečius ir miesto svečius iš arti susipažinti su knygos meniniu apipavidalinimu, patyrinėti knygas, kaip meno kūrinius.Spalio 19 d. muzikologei, LRT televizijos ir radijo laidų vedėjai Zitai Kelmickaitei būtų suėję 72-eji. Prisimename Zitą, viešėjusią LRT KLASIKOS laidose, taip pat – ir laidoje „Pakeliui su klasika“, rubrikoje „Be kaukių“.Madsas Mikkelsenas – vienas geriausiai atpažįstamų savo šalies aktorių, iškilęs kartu su Danijos kinu. Buvęs gimnastas ir šokėjas, Mikkelsenas karjerą kine pradėjo dešimtajame dešimtmetyje Nicolo Windingo Refno juostoje „Pusher“. Šiemet Venecijos kino festivalyje „Karališko romano“ režisierius Nikolajus Arcelis pristatė naujausią savo filmą „Pažadėtoji žemė“, kuriame Mikkelsenas atlieka pagrindinį buvusio kapitono Ludvigo Kahleno vaidmenį. Filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“, o šiandien išgirsime šiek tiek aktoriaus Madso Mikkelseno minčių, kurias Venecijos kino festivalyje įrašė kino žurnalistė Ieva Šukytė.Laidoje – Jolantos Kryževičienės rubrika „Ką man skaityti?“. Kodėl žmones taip lengva suskaldyti į grupes, kurios įsitikinusios savo teisumu? Ar diskutuodami ieškome tiesos, ar giname savo matricos tiesą? Jeigu nedarau niekam blogo – ar jau esu teisus? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Niujorko universiteto profesoriaus, socialinės psichologijos tyrėjo dr. Jonathano Haidto knygoje „Teisusis protas. Kodėl geros žmones supriešina politika ir religija“.Skulptoriaus Romo Kvinto darbus atpažįsta daugelis žmonių, nes šiltos, jaukios skulptūros stovi ne ant postamentų, o greta žmogaus. Eglės Kvintienės sudarytoje knygoje „Romas Kvintas. Įtraukiančio pasakojimo meistras“ prieš penkerius metus mirusį talentingą menininką prisimena artimieji, studijų draugai, šeimos bičiuliai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Ieva Prudnikovaitė, kuri atveria savo santykį su kūrybos pasauliu ir scena, taip pat dalinasi mintimis apie tai, kaip vaikystėje su muzika augo ji ir kaip jai šiandien svarbu kūrybiškai auginti savo dukras.Ved. Gerūta Griniūtė

Tai istorija apie berniuką Diūdę, kuris įsitikino sena tiesa: Vilniuje tikrai esama dinozaurų. Tik kartais reikia sulaukti tinkamo laiko, kad jie taptų vaikų draugais.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Dovydo Pancerovo pasaką „Kai Pirščiai parodė Dinozaurą“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai, kuo reikšmingas toks pripažinimas ir kaip pavyko to pasiekti, kalbamės su Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovaujančia Lietuvos nuolatine atstove prie UNESCO Jolanta Balčiūniene ir viena iš Kauno nominacinės bylos autorių, architektūros istorike, dr. Marija Drėmaite.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykta Amerikos komiksų renginių ciklas. Programoje – penkios paskaitos, dvi filmų peržiūros ir Amerikos skaityklos komiksų edukacijos pristatymas. Apie tai kalbamės su vienu iš paskaitų lektorių – Vilnius TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros lektoriumi Tomu Mitkumi.Kas esi, kai tau trisdešimt? Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ir režisierius Kirilas Glušajevas kviečia pažvelgti į trisdešimtmečių gyvenimą. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie esamąjį laiką, kurį kiekvienas patiriame skirtingai. „Santykis su realiu laiku per aktorių atsineštą patirtį, pokalbius ir interviu pasirodė įdomus”, – sako režisierius.Parodų sezonas Marko Rotko meno centre šiemet prasideda ne tik naujomis žiūrovams pristatomomis parodomis, jis žymi ir didžiausio Baltijos regione šiuolaikinės keramikos įvykio – 4-osios tarptautinės Latvijos keramikos bienalės pradžią.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Kristupas Keller. Kas jį žavi muziko gyvenime? Kiek laikas, praleistas studijuojant, gyvenant, dirbant užsienyje, keičia požiūrį į savoje šalyje vykstančius procesus?Ved. Gerūta Griniūtė

Šią vasarą Vilniuje didelio atgarsio sulaukė gyventojų pasipiktinimas dėl planų iškirsti devynis vadinamojo Romain‘o Gary skvero medžius. Pastatą rekonstruoti planuojanti įmonė teigė, kad medžiai nesaugotini, nes ardo pamatą. Bet nepriklausomą ekspertizę užsakiusių visuomenininkų teigimu, medžiai auga ne ant pamatų ar stogo, o dirvožemyje ir pastatui nekenkia.Liepos pabaigoje į protestą prie planuojamų šalinti medžių Basanavičiaus g. įsijungė daug žinomų kultūros ir visuomenės atstovų. Nepriklausomos ekspertizės iniciatoriai per kelias dienas tam surinko lėšų ir net keliskart daugiau parašų nei numatyta teisės aktuose.Vilniaus miesto savivaldybė įkalbėjo įmonę nekirsti medžių, kol Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Tuo metu kultūros ministras rodo iniciatyvą įrašyti skverą prie buvusios Lietuvos geležinkelių būstinės kaip vertingąją viso komplekso savybę.Nors taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, visuomenininkai sako, kad ji žymi tam tikrą lūžį: ginti senųjų žaliųjų erdvių miestuose stoja vis daugiau ir vis įvairesnių žmonių, tad nepagrįstai drastiškai jas keisti vystytojams ateityje bus vis sunkiau.Apie tai laidoje kalba visuomenininkės Joana Staniulionytė ir Aira Niauronytė, VU profesorė Irena Vaišvilaitė, žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir filosofas Paulius Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

I'M A PRETTY LITTLE BLACK GIRL! introduces adorable Mia, who wakes with her hair just-a-going every which-a-ways! With her abundant energy and joy leading the way, readers follow Mia as she plays with her friends who are all shades, shapes and sizes. There's tall Kia, Keisha the reader, Charlotte her best friend, Dina Rose-Marie the artist, Imani the dancer, Anna who loves sports, Ruby the singer, and honey-haired Tracy. Mia finds that Pretty is within herself and her friends, and being pretty is way beyond what the mirror shows. --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/avant-garde-books/message Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/avant-garde-books/support

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – rungtynės su R.Jaručiu 03:07 – charakterį parodęs „Žalgiris“ 14:09 – puikiai girdimi sirgaliai 15:55 – žaidimą pagerinusi „Panathinaikos“ 23:35 – PAO lietuvių skirtingos problemos 28:30 – chaotiškas Slovėnų klubas 36:32 – supykęs „Peristeri“ Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 44:26 – jaunimą apšaudantis „Žalgiris“ 51:15 – kosminiai J.Morriso metimų skaičiai 59:18 – lyderį galinti prarasti „CBet“ 1:06:01 – „Ryto“ skolos 1:11:58 – kur „Wolves“ papildymas 1:17:55 – veikianti D.Kairio filosofija 1:22:51 – legionierių galintys pakeisti „Šiauliai“ 1:27:19 – įsibėgėjęs „Neptūnas“ 1:31:37 – savo rogėse „Nevėžis“ 1:36:09 – deganti R.Cvirkos kėdė 1:39:46 – „Gargždų“ paieškos 1:43:05 – būtini pasikeitimai Prienuose 1:49:17 – kaip „Lietuvos ryte“ motyvavo žaidėjus

Nors atrodo, kad COVID-19 pandemiją jau beveik pamiršome, pastebima, kad vėl suaktyvėjo susirgimai šia liga. Susirgusi COVID-19 pranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.Dalis praėjusią savaitę vargstantiems Ukrainos miestams Carito rinktos paramos, tarp kurios maisto produktai buitinė technika, šiandien turėtų pasiekti Ukrainą.Briuselyje susitinkantys NATO šalių gynybos ministrai aptars tolesnę paramą Ukrainai ir planus stiprinti rytinį Aljanso sparną, įskaitant Lietuvą. Šis posėdis vadinamas itin svarbiu, kadangi per jį ruošiamasi mėnesio pabaigoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.Nuo rudens kai kurie gyventojai, norėsiantys išsigryninti didesnę pinigų sumą, privalės bankui paaiškinti, ką jie veiks su tokia suma. Nepaaiškinę pinigų negalės išsigryninti. Ar bankas nesikiša ten, kur nereikia? Ko bankai gali klausti, o kas jau peržengia ribas? Ir kokių dar naujų reikalavimų netrukus numatoma gyventojams? Atsakymai - „Verslo laike“.Specialistai pastebi, kad šiemet Lietuvoje itin palankios sąlygos veistis uodams. Klausytojų klausime, ar pastebite, jog uodų šiemet daugiau ir kaip su jais kovoja?Į LRT Girdi kreipėsi vilnietė Ieva, kuri per apsilankymą su vaiku cirke gavo rusų kalba parašytą bilietą. Ieva pasakoja buvusi Gintarinės šalies cirke. Įmonės tokiu pačiu pavadinimu akcininkai yra Rusijos piliečiai. Oficialiai skelbiama, kad jie yra ir artistai. Po LRT radijo kreipimosi į mokesčių inspekciją, ši žada įmonės patikrinimą.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikia paroda, kurioje pristatomi du architektūros laikmečiai – 2021-ieji ir 2100-ieji metai. Parodos organizatoriai pateikia iki praėjusių metų sukurtus tradicinius apskrities architektų darbus, o taip pat architekto Petro Džervaus meninį projektą-tyrimą „Klaipėdos utopija 2100“.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai, kas tuometinei ideologijai ne visada buvo priimtina.Šiuo metu fotografas užsiima savo fotoarchyvo tvarkymu, kuriame daugiau nei vienas milijonas kadrų. Pokalbis apie dvylika Antano Sutkaus gyvenimo etapų, sovietinę cenzūrą ir įsimintiniausius susitikimus iš jo dirbtuvių.Ved. Ignas Klėjus

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė