Podcasts about parod

Prasideda tarptautinis Asitežo festivalis „JĖGA/ COOL!“ Panevėžyje. Pokalbis su festivalio įkūrėja, prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų". Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai, kurie įsitikinę: metas išplėsti grafikos kaip meno formos geografiją ir leisti žiūrovui pajusti – šiuolaikinė grafika yra aktuali ir gyvybinga. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Vilnius siekia parduoti buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančias patalpas. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, miesto taryboje nesutariama: vieni baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų nepastatytos bažnyčios elementų, kiti teigia, kad sovietmečiu bažnyčios vietoje statant vadinamuosius Statybininkų rūmus originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas. Kaip elgtis su architekto Antano Vivulskio niekada iki galo neįgyvendintu projektu?Pakruojis, o ir visa Lietuva, mini garsaus dailininko, vitražisto, marionečių kūrėjo Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines. Pakruojyje, kur menininkas gimė, surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių. Paminėta ir Lėlių teatro diena, parodyta spektaklių. Iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus paveikslų galerijos vadovė Aistė Bimbirytė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Apie tai, kad trys pasienio muziejai: Alytaus kraštotyros muziejus, Suvalkų regioninis muziejus, Lazdijų krašto muziejus, įgyvendina programos Interreg Lietuva-Lenkija projektą LTPL00009 Pasienio keliais į prisiminimų begalybę, FM99 studijoje kalbame su Aušra Jurčiukoniene, Alytaus kraštotyros muziejaus kultūros projektų vadove, vykdančia direktoriaus funkcijas, ir Sonata Dumbliauskiene, projekto idėjos autore.

Dovilė Budrytė, politikos mokslų profesorė, gyvenanti Atlantoje, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Kavolio tarpdisciplinių tyrimų instituto vyriausioji kviestinė tyrėja, jau daugelį metų tyrinėja vadinamuosius atminties karus. Vienas naujausių jos tyrimų – kaip Lietuvoje moterys vaizduojamos Lietuvos antisovietiniame partizaniniame kare ir Stalino rėminiuose, koks vaidmuo joms priskiriamas.Kokie nauji lietuviški žodžiai praėjusiais metais gimė Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių žodyną?Kur šiemet bus galima atsisveikinti su kalėdine egle ir kiek turėtų tarnauti dirbtinė eglė?Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka”. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu”. Į kelionę laiku kviečia autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę Kauno vaikų kavinę „Pasaka”, parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.

Sausio 3 d. jubiliejų švenčia pianistė Guoda Gedvilaitė. Pokalbis apie prasmingus darbus, šventes ir gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.Kauno miesto simfoninis orkestras ir didžiausias Europoje kultūros ir meno kanalas „ARTE“ rengia projektą, kurio metu bus daromas specialus šventinių koncertų įrašas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Koncertuose pasirodys ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažintas sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai bei gausybė kitų artefaktų į kelionę laiku kviečia visuose trijuose galerijos aukštuose. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Brolio ir sesers duetas iš JAV „The Carpenters“ muzikos pasaulį žavėjo ne tik savo sukurtomis baladėmis, bet ir subtiliu aranžuotės meistriškumu bei savita garso raiška. Karen ir Ričardas sugebėjo puikiai balansuoti tarp melancholijos ir optimizmo ir netgi eksperimentavimo su skirtingais žanrais. Vis dėlto šiandien išraiškingos melodijos primena – už jų slypėjo trumpas grupės kelias ir liūdna išsiskyrimo pabaiga. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Giedrius Širka – grupės „Golden Parazyth“ lyderis. Kodėl, jei būtų paukštis, jis būtų kėkštas ir kokių stiprybių semiasi iš gamtos?Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Kaip Šaltasis karas paveikė skirtingose geležinės uždangos pusėse esančių miestų visuomenes ir kaip tai jaučiasi dabartyje?Kokie bus 2025-ieji kultūros ir meno pasauliui?Šiauliuose pristatomas spektaklis vaikams. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, kur Didžiojoje salėje bus rodomas spektaklis, lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Pokalbis su etnologu ir psichologe apie naujametinius pažadus sau.Ved. Justė LuščinskytėV. Morkevičiaus nuotr.

2024-ieji Aukštaitijos sostinės proveržio metai. Panevėžys rado būda, kaip įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos meno gerbėjų žemėlapyje. Raktas į sėkmę – unikali pramonės, meno, kultūros ir turizmo jungtis. Vizitinė miesto kortelė – šiuolaikinio meno centras STASYS MUSEUM. Pasaulis žino Stasį. Pasaulis žinos apie Panevėžį.„Parodų tinklelio sudarymą diktuoja Stasio Eidrigevičiaus kodas: paprastumas, logika, fantazija“, – mintimis dalijasi direktorė Vaida Andrijauskaitė bei socialinių tinklų ir komunikacijos koordinatorius Gabrielius Grašys.Laidoje parodas „ICON-O-Stasys“ ir austrų menininko „Hermann Nitsch. Gesamtkunstwerk“ pristato ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra ir edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė. Vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas supažindina su kūrinių saugykla. BLUE GASTRO gastronominių projektų organizatorė Miglė Gruzdenė pasakoja apie šiuolaikinę gastronomijos kultūrą bei jos istorija per maisto ir meno jungtį.Šiuolaikinio meno centre STASYS MUSEUM įsikūrė ir Panevėžio plėtros agentūra Panevėžys Now bei turizmo informacijos centras. Lankytojams be parodų siūlomos teatralizuotos pramoginės ekskursijos po pramoninį miestą. Panevėžiečiai didžiuojasi šiuolaikine miesto pramone ir nepamiršta senosios. Ekskursijos fragmentus pristato Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys Now vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė ir Panevėžio teatro MENAS aktorius Irmantas Pilis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alytaus kraštotyros muziejus kviečia patyrinėti lietuviškųjų pasų istoriją naujoje parodoje „Pirma nuotrauka gyvenime. Arba lietuviškųjų pasų istorija“. Parodos Alytaus kraštotyros muziejuje atidarymas – spalio 15 d., 17 val. FM99 apie tai kalbame su viešniomis iš muziejaus Deimante Aidukaite-Mikelioniene ir Dovile Balčiūnaite-Svirske.

Šiandien VDU žemės ūkio akademijoje prasideda paroda „Gyvulininkystė 2024“. Joje bus apie 500 gyvūnų, ne mažiau 65 veislių. Vyks veislinių pieninių ir mėsinių galvijų demonstracija, bus galima pamatyti žirgų, ožkų, avių, triušių, naminių paukščių. Augintojams bus pristatyta įranga ir technika fermoms, parodoje dalyvaus perdirbimo pramonės atstovai. Anot akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės, renginys bus įdomus ir miestiečiams, kuriems skirta įvairi edukacinė programa, veiks amatų ir sodinukų mugė, vyks degustacijos.Kretingos rajono Kūlupėnų kaime gyvenantis Tomas Klapatauskas – jaunasis ūkininkas, tęsiantis tėčio pradėtus darbus. Prieš 30 metų įkurtas ūkis modernėja naudojant neariminės sėjos technologiją, nuolatos ieškant naujų sprendimų. Reportažas iš pasėlių priežiūros darbų laukuose, kur ūkininkas buvo pasikvietęs konsultantus.Helsinkio „Silkių turgus“ turi senas tradicijas. Suomių žvejai nuo 1743 m atplukdo žuvis į sostinę ir kartą per metus pardavinėja pačių paruoštas, naudojant senovinius receptus silkes. Bet pastaraisiais metais prie silkių miestiečiai gali nusipirkti ir naminės duonos, bulvių, obuolių, uogų ir uogienių iš žemdirbių. Apie seną ir naują tradiciją pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Ukrainos rašytojas Jurijus Andruchovyčius sako, kad Ukrainos kultūros hierarchijoje kova už laisvę yra svarbiausia.Moterų teisėmis besidominti kūrėja Simona Bendikaitė pastebi, kad požiūris į moterį gali skirtis mažesniuose ir didesniuose miestuose.Savaitgalį LRT KLASIKOS eteryje prasidėjo laida „Parodų rūmai“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – edukatorė, animacijos kūrėja Eglė Davidavičė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalgoje — „Kaunas pilnas kultūros“ numeris.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Kokia kultūros renginių situacija Anykščiuose?Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Klasikos koncertų salė.Prieš 15 metų įvyko pirmoji „ArtVilnius“ mugė. Kaip per šiuos metus kito mugė bei lankytojų požiūris į meno kolekcionavimą?„Nenustoju būti vaiku, nes man viskas labai smalsu, daug kas traukia. Visada turiu nuostabų žvilgsnį į pasaulį, į žmogų“, – sako Indrė Klimkaitė iš Zarasų rajono. Smalsumas ir atidumas žodžiui moterį atvedė į grožinės literatūros vertimą. Prasideda „Gilios upės tyliai plaukia“.Italijoje jau 54-tą kartą vykstantis Santarkanželo tarpdisciplininis festivalis šiandien laikomas vienu svarbiausių ir šiuolaikiškiausių meno vyksmų Europoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

XXIX Pažaislio muzikos festivalis įsibėgėja, o mes domimės, kaip ilgas tradicijas puoselėjantis festivalis keičiasi. O gal keistis nereikia? Pokalbyje dalyvauja Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė, projektų ir festivalio kuratorė, pianistė Lina Krėpštaitė.Vilniečiai ir miesto svečiai kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto. Klausytis ir tuo pačiu matyti neseniai po restauracijos pradėjusius skambėti Aušros Vartų vargonus po atviru dangumi – išskirtinė galimybė, kuria Lietuvos ir Europos mastu gali džiaugtis tik Vilniaus gyventojai ir svečiai.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose šiandien – ketvirtosios KKKC slemo varžytuvės. Slemo pamatas – susirinkusiai publikai gyvai skaitomas tekstas, kurį auditorija ten pat ir įvertina. Ar pakankamai susidomėjimo slemas sulaukia Lietuvoje? Kalbamės su varžytuvių organizatoriumi Dominyku Matulioniu.Šimtmečio dainų šventės programoje išgirsime ne vieną liaudies dainą, kurios žodžius gal ir žinome, bet ne visuomet perprantame. Kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį? Kodėl mergelės prižiūri rūtų darželius? Ar skiriasi žemaičių ir aukštaičių dainos? Pasakoja Tomas Riklius.Kaip kaskart paruošti save fiziškai ir psichologiškai sudėtingiems vaidmenims? Kas šokyje lemia sėkmę? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ir apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Julija Stankevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip dailėtyrininkė, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja Laima Kreivytė mokėsi kuratorės amato ir meno? Kokios parodos, žmonės, meno kūriniai, pokalbiai teikė įkvėpimo, rodė kokiu būdu galima panaudoti erudicijos ir vaizduotės „instrumentus“ kuratorės darbe?Kaip gimė paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“?Ką vėlyvajame sovietmetyje menininkui reikėjo padaryti, kaip pasielgti, jog užsidirbtum epitetą „neįrėmintas“? Ar vyrams ir moterims tuo metu „leistina – neleistina“ ribos skyrėsi?Kaip trys sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenę menininkės – Mallė Leis, Maija Tabaka, Marija Teresė Rožanskaitė – suvokė savo tapatybę, egzistencinę situaciją, pašaukimą, savirealizacijos galimybes ir kaip savo mintis išreiškė kūryboje?Trys kūrėjos, gyvendamos nelaisvoje visuomenėje, rūpinosi savo vidinės laisvės erdve ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, bandė ją išplėsti. O kaip šias menininkes veikė išorinis spaudimas „būti kaip visiems“?Parodą „atidarančiame tekste“ rašoma: „Pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, pralaužtas visų trijų menininkių kūriniais, bet ir naujus interpretavimo horizontus, kuriuos sukuria kiekvienos iš jų darbai“. Kokios naujos Leis, Tabaka ir Rožanskaitės darbų interpretavimo galimybės mums atsiveria šiandien?Pokalbis su dailėtyrininke, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja, kuratore Laima Kreivyte.Ved. Aurimas Švedas

In today's episode Dr. Parod discusses heat stroke and helmet safety.  Time Stamps Heat Stroke- 2:13 Helmet Safety - 4:29 Trivia - 9:48

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus knygų mugėje buvo įteikta pirmoji Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Ja apdovanoti rašytojas Valdas Papievis už romane „Ėko“, kita premija įteikta rašytojai Ievai Dumbrytei už romaną „Šaltienos bistro“.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidarytos net kelios parodos, tarp jų Ukrainos menininkų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę?“, klaipėdietės Eglės Kontrimienės Degutis paroda „Gilūs paviršiai“ ir šiauliečio dailininko Broniaus Rudžio „Vaizdas vilioja Vaizdą“.„Jiems yra labai svarbu pradėti kalbėti apie mirtį įvairiomis intonacijomis ir tai yra vienas iš būdų kažkaip tvarkytis su ta didžiule trauma, kuri yra čia ir dabar, ir su ja reikia mokytis gyventi ir iš jos po truputį išeiti, nors dar karas nesibaigė“, – apie ukrainiečių išgyvenimus sako vystomo filmo „Antonivka“ koprodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.Paulinos Godliauskės klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė Radvilė Juozapaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Savaitgalį minėsime kompozitoriaus Felikso Mendelsono 215-ąsias gimimo metines.Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Vilniaus geležinkelio stotyje atidaroma fotografo Igno Maldžiūno paroda „Kraštai“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas ir vertėjas Dovydas Grajauskas.Ved. Marius Eidukonis

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – šansus praradęs „7bet-Lietkabelis“ 13:56 – dantis parodę „vilkai“ 29:30 – kaltę ant Šaro suvertęs katalonas 31:55 – „CBet“ praradimas 38:17 – diskusija dėl LKL legionierių limito 45:31 – nepavydėtina „Gargždų“ situacija 53:35 – klausimas Šarui 1:01:20 – Eurolygos likusio sezono prognozės

25-oji kauniečių rašytojų „Vieno lito“ literatūrinė premija už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje „Tryliktasis mėnuo“ atiteko poetei, literatūros kritikei ir filosofijos daktarei Ievai Rudžianskaitei. Pokalbis su laureate.Penktadienį įvyks kompozitoriaus Laimo Vilkončiaus misterijos „Saulei paliepus“ premjera, skirta jubiliejiniams „Liepaičių“ metams. Pokalbis su kompozitoriumi.Keliaudami Kauno Laisvės alėja nenustebkite išvydę rožinius dramblius. Kelioms savaitėms jie apsistojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Jie ne tik įkvepia svajoti, bet ir siunčia svarbią žinutę. Apie tai plačiau - Skirmantės Javaitytės reportaže.Prieš keletą dienų Niujorke buvo atidaryta žymios menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda. Pokalbis su menininke.Apie Adamo McKay‘aus satyras ir JAV absurdą politikoje bei medijose, kurį lydi Nicholo Britello muzikinė „americana“, nurodanti tiek į amerikietiškąją svajonę, kurią pabrėžia optimistiškas, nuo pat vaikystės eilinį amierkietį lydintis bigbendų skambesys, tiek į XX a. pirmąją pusę, kuri „sproginėjo“ per du Pasaulinius karus. Šiandieninis cinizmas, egzistenciniai, o gal vaikiški klausimai ir beprotiškas pasaulis išryškinami bandžos, vaikiško fortepijono garsais ir varinių pučiamųjų dvikova, primenančia Šaltojo karo varžybas.„Dirigavimas – ne mojavimas“, – sako dirigentas ir kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas. Muzikalioje aplinkoje augęs, vylęsis muziką pasilikti tik pomėgiu ir svajojęs apie architektūrą, muzikas šiandien tvirtina, kad pasiilgsta tikros tylos. Ne tik apie kūrybą, bet ir mėgstamus „žemiškus“ darbus, praeityje kurtas modelines raketas ir pašaukimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėNuotr. aut. Milda Kiaušaitė

00:00:00 – Pirmos savaitės netektys 00:05:20 – keturračiai ir abu lietuviai 00:06:45 – SSV Bagiai ir Emilija Gelažnikė 00:08:13 – Baciuškos rezultatas 00:09:57 – Automobilių įskaita ir lietuviai 00:24:50 – Ar Žalai verta daugiau kankintis Dakare?

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Aušra Kaminskaitė apžvelgia spektaklį vaikams „Sibiro haiku“.Panevėžyje šią savaitę vyksta šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas“.Kaip lyties normas įgyvendina moterys kultūristės?Lietuvos dvarų išsaugojimas – ar skirtingos institucijos gali sutarti dėl vieno kelio?Klaipėdos miesto taryboje šiandien bus balsuojama dėl naujos kultūros projektų finansavimo tvarkos.Parodų salėje „Titanikas“ veikia paroda „Žaislai, kurie gyvena“, joje matome dešimt ukrainiečių vaikų sukurtų žaislų.Kuo rūpinsis naujai paskirtas naujasis Vilniaus tvarumo vadovas Anton Nikitin?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atveria po rekonstrukcijos atjaunėjusius teatro rūmus ir pradeda 104- ąjį sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį.„Kalbos rytas“.Šiais metais tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ švenčia savo dešimties metų sukaktį ir kviečia klausytojus į nemokamą jubiliejinį koncertą.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą. Spalio 25 d., trečiadienį, 18 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Parodą lydės spalio 26–27 d. vyksianti mokslinė konferencija.„Įgarsintas vaizdas“.„Kadangi tiek savo formatu, tiek tematika „Gėlių mėnulio žudikai“ iškelia didžiulius lūkesčius, jis nebepasilieka teisės būti vidutinybe“, - Martino Scorseses naujausią filmą apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Vienintelis toks šalyje Šiauliuose įkurtas teismų istorijos muziejus saugo gausybę unikalių eksponatų. Kai kurie išgarsėjo visame pasaulyje – pavyzdžiui kelios teisėjų kėdės buvo filmuojamos filme apie Černobylį. Muziejuje galima pasėdėti ne tik teisėjo, bet ir elektros kėdėje, susipažinti su teisėjų darbo įrankiais, apranga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klaipėdoje prasidėjo antrasis Knygos meno festivalis, šįsyk parodos rengėjai nusprendė knygą dekonstruoti per šiuolaikinio meno įvairaus žanro kūrinius, objektus ir įrašus atmintyje. Parodų rūmų salėse ir dar kelios skirtingų menininkų ekspozicijos.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šiandien minime Tarptautinę klimato kaitos dieną, ta proga Žaliosios politikos institutas kviečia pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine.Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.Gėlių pasaulio oskarais vadinamo FLORA festivalio Ispanijoje nugalėtoju tapo lietuvių menininkas Tadas Černiauskas ir jo instaliacija iš 16 tūkst. baltų gėlių žiedų. Kaip jis atsidūrė floristikos festivalyje ir kokią idėją įgyvendino kūrinyje?Spalio 24 d. pasaulyje minima Animacijos diena. Šia proga apie šio žanro subtilybes ir iššūkius – pokalbis su animacijos režisieriumi Gediminu Šiauliu.Ved. Urtė Karalaitė

Spalio 20d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaroma Knygos meno festivalio paroda „Ekonomiškai neefektyvus tiražas“. Tai – jau antrus metus vykstančio Knygos meno festivalio dalis. Festivalis ragina klaipėdiečius ir miesto svečius iš arti susipažinti su knygos meniniu apipavidalinimu, patyrinėti knygas, kaip meno kūrinius.Spalio 19 d. muzikologei, LRT televizijos ir radijo laidų vedėjai Zitai Kelmickaitei būtų suėję 72-eji. Prisimename Zitą, viešėjusią LRT KLASIKOS laidose, taip pat – ir laidoje „Pakeliui su klasika“, rubrikoje „Be kaukių“.Madsas Mikkelsenas – vienas geriausiai atpažįstamų savo šalies aktorių, iškilęs kartu su Danijos kinu. Buvęs gimnastas ir šokėjas, Mikkelsenas karjerą kine pradėjo dešimtajame dešimtmetyje Nicolo Windingo Refno juostoje „Pusher“. Šiemet Venecijos kino festivalyje „Karališko romano“ režisierius Nikolajus Arcelis pristatė naujausią savo filmą „Pažadėtoji žemė“, kuriame Mikkelsenas atlieka pagrindinį buvusio kapitono Ludvigo Kahleno vaidmenį. Filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“, o šiandien išgirsime šiek tiek aktoriaus Madso Mikkelseno minčių, kurias Venecijos kino festivalyje įrašė kino žurnalistė Ieva Šukytė.Laidoje – Jolantos Kryževičienės rubrika „Ką man skaityti?“. Kodėl žmones taip lengva suskaldyti į grupes, kurios įsitikinusios savo teisumu? Ar diskutuodami ieškome tiesos, ar giname savo matricos tiesą? Jeigu nedarau niekam blogo – ar jau esu teisus? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Niujorko universiteto profesoriaus, socialinės psichologijos tyrėjo dr. Jonathano Haidto knygoje „Teisusis protas. Kodėl geros žmones supriešina politika ir religija“.Skulptoriaus Romo Kvinto darbus atpažįsta daugelis žmonių, nes šiltos, jaukios skulptūros stovi ne ant postamentų, o greta žmogaus. Eglės Kvintienės sudarytoje knygoje „Romas Kvintas. Įtraukiančio pasakojimo meistras“ prieš penkerius metus mirusį talentingą menininką prisimena artimieji, studijų draugai, šeimos bičiuliai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Ieva Prudnikovaitė, kuri atveria savo santykį su kūrybos pasauliu ir scena, taip pat dalinasi mintimis apie tai, kaip vaikystėje su muzika augo ji ir kaip jai šiandien svarbu kūrybiškai auginti savo dukras.Ved. Gerūta Griniūtė

Tai istorija apie berniuką Diūdę, kuris įsitikino sena tiesa: Vilniuje tikrai esama dinozaurų. Tik kartais reikia sulaukti tinkamo laiko, kad jie taptų vaikų draugais.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Dovydo Pancerovo pasaką „Kai Pirščiai parodė Dinozaurą“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai, kuo reikšmingas toks pripažinimas ir kaip pavyko to pasiekti, kalbamės su Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovaujančia Lietuvos nuolatine atstove prie UNESCO Jolanta Balčiūniene ir viena iš Kauno nominacinės bylos autorių, architektūros istorike, dr. Marija Drėmaite.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykta Amerikos komiksų renginių ciklas. Programoje – penkios paskaitos, dvi filmų peržiūros ir Amerikos skaityklos komiksų edukacijos pristatymas. Apie tai kalbamės su vienu iš paskaitų lektorių – Vilnius TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros lektoriumi Tomu Mitkumi.Kas esi, kai tau trisdešimt? Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ir režisierius Kirilas Glušajevas kviečia pažvelgti į trisdešimtmečių gyvenimą. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie esamąjį laiką, kurį kiekvienas patiriame skirtingai. „Santykis su realiu laiku per aktorių atsineštą patirtį, pokalbius ir interviu pasirodė įdomus”, – sako režisierius.Parodų sezonas Marko Rotko meno centre šiemet prasideda ne tik naujomis žiūrovams pristatomomis parodomis, jis žymi ir didžiausio Baltijos regione šiuolaikinės keramikos įvykio – 4-osios tarptautinės Latvijos keramikos bienalės pradžią.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Kristupas Keller. Kas jį žavi muziko gyvenime? Kiek laikas, praleistas studijuojant, gyvenant, dirbant užsienyje, keičia požiūrį į savoje šalyje vykstančius procesus?Ved. Gerūta Griniūtė

Šią vasarą Vilniuje didelio atgarsio sulaukė gyventojų pasipiktinimas dėl planų iškirsti devynis vadinamojo Romain‘o Gary skvero medžius. Pastatą rekonstruoti planuojanti įmonė teigė, kad medžiai nesaugotini, nes ardo pamatą. Bet nepriklausomą ekspertizę užsakiusių visuomenininkų teigimu, medžiai auga ne ant pamatų ar stogo, o dirvožemyje ir pastatui nekenkia.Liepos pabaigoje į protestą prie planuojamų šalinti medžių Basanavičiaus g. įsijungė daug žinomų kultūros ir visuomenės atstovų. Nepriklausomos ekspertizės iniciatoriai per kelias dienas tam surinko lėšų ir net keliskart daugiau parašų nei numatyta teisės aktuose.Vilniaus miesto savivaldybė įkalbėjo įmonę nekirsti medžių, kol Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Tuo metu kultūros ministras rodo iniciatyvą įrašyti skverą prie buvusios Lietuvos geležinkelių būstinės kaip vertingąją viso komplekso savybę.Nors taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, visuomenininkai sako, kad ji žymi tam tikrą lūžį: ginti senųjų žaliųjų erdvių miestuose stoja vis daugiau ir vis įvairesnių žmonių, tad nepagrįstai drastiškai jas keisti vystytojams ateityje bus vis sunkiau.Apie tai laidoje kalba visuomenininkės Joana Staniulionytė ir Aira Niauronytė, VU profesorė Irena Vaišvilaitė, žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir filosofas Paulius Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

I'M A PRETTY LITTLE BLACK GIRL! introduces adorable Mia, who wakes with her hair just-a-going every which-a-ways! With her abundant energy and joy leading the way, readers follow Mia as she plays with her friends who are all shades, shapes and sizes. There's tall Kia, Keisha the reader, Charlotte her best friend, Dina Rose-Marie the artist, Imani the dancer, Anna who loves sports, Ruby the singer, and honey-haired Tracy. Mia finds that Pretty is within herself and her friends, and being pretty is way beyond what the mirror shows. --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/avant-garde-books/message Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/avant-garde-books/support

Pasivaikščiojimas po Vilniaus galerijas – atkreipti dėmesį į tai, ko verta nepraleisti, pasakoja meno kritikė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė.Tūkstantis. Tokį skaičių mini Kauno – Europos kultūros sostinės komanda, kalbėdama apie programos palikimą viešosiose erdvėse. Tai skulptūros, gatvės piešiniai ir kiti objektai. Bet yra darKD viena fizinio palikimo dalis – tai įvairaus dydžio logotipai, programų katalogai, marškinėliai. Apie antrą daiktų gyvenimą ir tvarumo pamokas Kotrynai Lingienei pasakoja kultūros sostinės komandos atstovas Mindaugas Reinikis.2023-ieji – išeivijos grafiko Žibunto Mikšio šimtosios gimimo metinės. Nuo septintojo dešimtmečio Paryžiuje gyvenęs dailininkas ne tik kūrė linoraižinius, ofortus ir litografijas, bet ir išlaikė tamprų ryšį su Lietuva. Pasakojimas apie menininko gyvenimą ir jo darbų parodą Šiaulių „Laiptų galerijoje“.Užsienio naujienose – škotų išradėjo Alexanderio Grahamo Bello įrašų skaitmenizavimas, naujas Peterio Gabrielio albumas ir neandertaliečių piešiniai.Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.Naujausias, dvidešimtasis Kauno istorijos metraščio numeris skirtas Pacų giminei. Tarptautinis autorių kolektyvas leidinyje atskleidžia giminės didybę, darbus, įpročius, parodo įvairius epochos aspektus. Apie jubiliejinį leidinį Kotrynai Lingienei pasakoja Vytauto didžiojo universiteto, Kauno istorijos centro bendradarbės.Šimto vietų salė Vilniaus centre ir joje rodomi filmai – tai tik visų kino teatro „Skalvija“ vykdomų veiklų aisbergo viršūnė. Daugiausia dėmesio „Skalvija“ skiria kino edukacijai. Kino centras ties tuo dirba su kitais kino teatrais ir jaunimu visoje Lietuvoje. Apie šią veiklą, taip pat apie kino teatrų situaciją Lietuvoje ir apie nekomercinio kino rodymo ypatumus pasakoja „Skalvijos“ vadovė Vilma Levickaitė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) konstatavo, kad mokiniai mokosi iš „ne visai tinkamos kokybės vadovėlių“. Be to, STT atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nėra išsamiai reglamentuoti reikalavimai vadovėlių vertintojams, neaišku, kokiais kriterijais remiantis jie atrenkami, nėra nustatyti apribojimai, kad vadovėlių vertintojai nebūtų susiję artimais ar darbo santykiais su vadovėlių teikėju bei su jais artimus ryšius turinčiais asmenimis.Teikiant vadovėlį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), atsakingai už į rinką patenkančių vadovėlių tinkamumo naudoti ugdymo procese priežiūrą, nėra privaloma pateikti atlikto vadovėlio vertinimo su jame pateikiama detalia vertinimo informacija, įrodančia, kad vadovėlio turinys atitinka nustatytus reikalavimus. Pačios NŠA vėliau atliekamų vadovėlių, jau įtrauktų į NŠA sudaromą tinkamų ugdyme naudoti vadovėlių sąrašą, vertinimo procedūrų detalūs rezultatai taip pat nėra viešai skelbiami.Vertinimo metu nustatyta, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, kuris galimai gali nesutapti su programos pakeitimo laikotarpiu, be to, įvertinama labai nedaug vadovėlių (vos vienas ar keli per metus). STT Antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ir NŠA. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.Laidoje dalyvauja Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas, Rimantas Jokimaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorius, startuolio „Digiklasė" bendrasteigėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – rungtynės su R.Jaručiu 03:07 – charakterį parodęs „Žalgiris“ 14:09 – puikiai girdimi sirgaliai 15:55 – žaidimą pagerinusi „Panathinaikos“ 23:35 – PAO lietuvių skirtingos problemos 28:30 – chaotiškas Slovėnų klubas 36:32 – supykęs „Peristeri“ Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 44:26 – jaunimą apšaudantis „Žalgiris“ 51:15 – kosminiai J.Morriso metimų skaičiai 59:18 – lyderį galinti prarasti „CBet“ 1:06:01 – „Ryto“ skolos 1:11:58 – kur „Wolves“ papildymas 1:17:55 – veikianti D.Kairio filosofija 1:22:51 – legionierių galintys pakeisti „Šiauliai“ 1:27:19 – įsibėgėjęs „Neptūnas“ 1:31:37 – savo rogėse „Nevėžis“ 1:36:09 – deganti R.Cvirkos kėdė 1:39:46 – „Gargždų“ paieškos 1:43:05 – būtini pasikeitimai Prienuose 1:49:17 – kaip „Lietuvos ryte“ motyvavo žaidėjus

Prisimename šviesaus atminimo skulptorių Leoną Striogą.Liuksemburgo Darbo muziejus (MUAR / Musée vun der Aarbecht) ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ apsikeitė parodomis: „Didžioji pramonė“ šiuo metu eksponuojama Musée FERRUM Tetanžėje, o „Working Class Heroes“ atvyko į Kauno paveikslų galeriją. Parodą pasitinka „Mažųjų istorijų“ kuratorė Auksė Petrulienė.Ši savaitė UNESCO paskelbta medijų ir informacinio raštingumo savaite. Geras metas pasitikrinti, ar mokame atskirti objektyviai pateikiamą informaciją nuo manipuliavimo skaičiais ir faktais. Kodėl tuos statistinius tyrimus, kurie palaiko mūsų nuomonę, su džiaugsmu cituojame, o prieštaraujančius atmetame? Ar skaičiai gali tapti patogia priemone manipuoti nuomonėmis ir valdyti pasaulį? Ugdyti kritinį mąstymą ir analizuoti pateikiamus skaičius šiandien mums gali padėti neseniai pasirodžiusi Timo Harfordo knyga „Kasdienybės statistika“.Prieš Vėlines Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma pirmoji sezono premjera - „Laukys“. Ją specialiai planuota parodyti artėjant mirusiųjų atminimo dienai. Spektaklis kviečia susimąstyti, kas nutinka vienišiems žmonėms po mirties. Kalbama apie vienišumą, mirtį ir laukimą. Apie naująjį spektkalį iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.Paroda „Kauno menininkų nuotykiai“ pristato tokias asmenybes, kaip tapytoją ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, kuris šiame mieste rengė savo parodą, ar gamtininką Tadą Ivanauską. Komiksuose įamžinti žmonės kūryboje naudojo gamtoje atpažįstamus ženklus ir jaučiamą ritmą. Kai kuriuose menininkų darbuose ritmas toks stiprus, kad garsas visiškai susijungia su vaizdu į vientisą menų sintezę. Parodos autorė Dalia Bieliūnaitė jau aštuonerius metus dirba gide ir edukatore.„Be kaukių“ – Egidijus Stancikas, aktorius, vadovaujantis Nacionaliniam Kauno dramos teatrui ir jam paskyręs daugiau nei tris dešimtis metų. Kuo šie itin gausūs tarptautinėmis patirtimis metai įsimins teatralui? Ar įvyko esminių pokyčių? Ar lieka laiko pasidžiaugti kolegų kuriama kultūra?Ved. Kotryna Lingienė

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 17 val. Alytaus kraštotyros muziejus pristato skulptoriaus Saadios Bahato akmens ir medžio skulptūrų parodą. S. Bahatas gimė 1928 m. Alytuje, advokato Mendelio Bokšickio šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Antrojo pasaulinio karo tragiški įvykiai įsuko šeimą į savo verpetą. Visi šeimos nariai pateko į Vilniaus getą, kuriame žuvo abu tėvai. S. Bahatą išvežė ir kalino keliose koncentracijos stovyklose Estijoje, vėliau Štuthofe, Lenkijoje. Fm99 studijoje pasakoja muziejininkas Vilmantas Dunderis.

Spaudos apžvalga.Jau ne pirmą kartą viešosios įstaigos „Meno bangos“ rengiamose rezidencijose Ignalinoje susitinka skirtingų meno sričių atstovai: rašytojai, dailininkai, muzikai, aktoriai.O šio rudens rezidencija „Lygiadienio link“ tapo tarptautine, nes joje dalyvauja ir Ukrainos menininkė Lilija Konoplitskaja.Komentaras.Klasikos koncertų salė.Vis daugiau įmonių prabyla apie tvarumo įgyvendinimą savo versluose, o ypač žiniasklaidoje ir socialiniuose tikluose puikiai nuvilnija istorijos apie verslus, investuojančius pinigus į kovą su klimato kaita. Tačiau – kiek tai yra nuoširdžios paskatos, suvokiant problemą, o kiek tai yra būdas nukreipti neigiamą dėmesį nuo įmonės ir gauti dėmesį globaliu mastu. Apie tai pokalbis su tvaraus verslo ir tvarių organizacijų eksperte Valda Chošnau bei komunikacijos specialistu Jauniumi Špakausku.Kuršėnuose atidaryta moderni biblioteka, kurios Šiaulių rajono gyventojai laukė ne vienerius metus. Įstaigoje įrengtos ne tik skaityklos erdvės, bet ir modernios laboratorijos, studijos, mokymo centras, teikiamos biblioterapijos paslaugos, kurios itin aktualios šiuo metu.Kas buvo karaliaus Karolio III-ojo pirmtakai? Pokalbis su istoriku Simonu Jazavita.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose vyksta Klaipėdos knygos meno festivalis, truksiantis iki spalio 9 dienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Parodų kuratorė, dailės kritikė, kolekcijų formuotoja profesorė Raminta Jurėnaitė pasakoja apie knygą „Daugiakalbiai peizažai“, kurioje atsiskleidžia jos profesinė biografija: pirmosios kuruotos parodos, darbas Soroso šiuolaikinio meno centre, MO muziejaus kolekcijos formavimas, kritinės refleksijos ir kūrybiniai iššūkiai formuojant šiuolaikinio meno diskursą.Ved. Laima Kreivytė

Veronika Šleivytė (1906–1998) – menininkė, fotografavusi save su draugėmis ir mylimosiomis, drąsiai pasakojusi savo gyvenimo filmą. Kartu dokumentavo ir meninį tarpukario Kauno gyvenimą – pirmąją Lietuvos moterų dailės parodą, koleges menininkes. Kupiškio etnografijos muziejuje saugomas gausus jos fotografijų archyvas dabar tapo parodos „Kartais Vėra taip atrodo“ Nacionalinėje dailės galerijoje pagrindu.Apie parodą, jos svarbiausias temas ir struktūrą, moteris menininkes ir fotografinius detektyvus kalbamės su parodos kuratorėmis menotyrininke Agne Narušyte ir menininke Milda Dainovskyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

FM99 kalbėjome su Simona Aginskaite. Simona kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu atliko moterų su negalia apklausą apie jų patirtą smurtą. Apklausa „parodė tai, ko nematome oficialioje statistikoje apie smurtą artimoje aplinkoje: kas ketvirta smurtą patirianti moteris su negalia yra sisteminio fizinio smurto auka, panašus procentas moterų patiria ir nuolatinį seksualinį smurtą. Nepaisant šių skausmingų patirčių tik apie 20 proc. smurtą patyrusių moterų su negalia kreipiasi į policiją, net trečdalis iš jų neieško jokios pagalbos, nes netiki, kad situaciją galima pakeisti.“.

Nors atrodo, kad COVID-19 pandemiją jau beveik pamiršome, pastebima, kad vėl suaktyvėjo susirgimai šia liga. Susirgusi COVID-19 pranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.Dalis praėjusią savaitę vargstantiems Ukrainos miestams Carito rinktos paramos, tarp kurios maisto produktai buitinė technika, šiandien turėtų pasiekti Ukrainą.Briuselyje susitinkantys NATO šalių gynybos ministrai aptars tolesnę paramą Ukrainai ir planus stiprinti rytinį Aljanso sparną, įskaitant Lietuvą. Šis posėdis vadinamas itin svarbiu, kadangi per jį ruošiamasi mėnesio pabaigoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.Nuo rudens kai kurie gyventojai, norėsiantys išsigryninti didesnę pinigų sumą, privalės bankui paaiškinti, ką jie veiks su tokia suma. Nepaaiškinę pinigų negalės išsigryninti. Ar bankas nesikiša ten, kur nereikia? Ko bankai gali klausti, o kas jau peržengia ribas? Ir kokių dar naujų reikalavimų netrukus numatoma gyventojams? Atsakymai - „Verslo laike“.Specialistai pastebi, kad šiemet Lietuvoje itin palankios sąlygos veistis uodams. Klausytojų klausime, ar pastebite, jog uodų šiemet daugiau ir kaip su jais kovoja?Į LRT Girdi kreipėsi vilnietė Ieva, kuri per apsilankymą su vaiku cirke gavo rusų kalba parašytą bilietą. Ieva pasakoja buvusi Gintarinės šalies cirke. Įmonės tokiu pačiu pavadinimu akcininkai yra Rusijos piliečiai. Oficialiai skelbiama, kad jie yra ir artistai. Po LRT radijo kreipimosi į mokesčių inspekciją, ši žada įmonės patikrinimą.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikia paroda, kurioje pristatomi du architektūros laikmečiai – 2021-ieji ir 2100-ieji metai. Parodos organizatoriai pateikia iki praėjusių metų sukurtus tradicinius apskrities architektų darbus, o taip pat architekto Petro Džervaus meninį projektą-tyrimą „Klaipėdos utopija 2100“.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalgaMinint Gedulo ir vilties dieną Tauragė kviečia prisiminti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos tarpsnių ir aplankyti baldininko namą virtusį kančių vieta. Šubertine vadinamame pastate sovietų okupacijos metais kalinta šimtai žmonių. Vėliau iš tremties grįžusių lietuvių inicviatyva, kankinimų vietoje įrengtas muziejus.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras, skirtas į gyvenimą išeinantiems vaikams.Klasikos koncertų salė.Telšiuose atidaryta Baltijos muzeologijos mokykla.Kibernetinio saugumo bendrovė išanalizavo 17,3 mln. JAV dolerių (16,1 mln. eurų) vertės tamsiojo interneto rinka. Prekyboje aptikti pasai ir asmens tapatybės kortelės, mokėjimo kortelių duomenys, internetinės paskyros, banko sąskaitų prisijungimų duomenys ir kriptovaliutų sąskaitos, bei kiti asmeniniai duomenys iš daugiau negu 50-ies šalių. Lietuviški duomenys – vieni brangiausių pasaulyje.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos paroda, kurioje pristatomi du architektūros laikmečiai – 2021-ieji ir 2100-ieji metai.Šiandien duris atveria nauja ŠMC skaitykla. Ji perkeliama į naujas erdves, dėl ŠMC pastato rekonstrukcijos darbų. Nauja skaitykla bus kiek mažesnė, jaukesnė, turinti tiek darbo, tiek ir poilsio erdves.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės vedamos laidos „Tendencingai“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai, kas tuometinei ideologijai ne visada buvo priimtina.Šiuo metu fotografas užsiima savo fotoarchyvo tvarkymu, kuriame daugiau nei vienas milijonas kadrų. Pokalbis apie dvylika Antano Sutkaus gyvenimo etapų, sovietinę cenzūrą ir įsimintiniausius susitikimus iš jo dirbtuvių.Ved. Ignas Klėjus

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis aptaria NBA finalo seriją tarp „Warriors“ ir „Celtics“ bei ko galima tikėtis iš likusių rungtynių. Šią tinklalaidę pristato 7bet: https://7bet.lt/ Temos: Intro (0:00); „Warriors“ dominavimas trečiųjų kėlinių metu (3:15); Begalvis „Celtics“ puolimas (09:33); Ar patirtis finaluose yra pervertinta? (21:54); Kas gali tapti Bostono rezervais? (29:43); Besiplečianti „Warriors“ rotacija (34:33); Kas sudaro geriausią „Warriors“ penketuką? (43:04); Apie Q. Snyderio pasitraukimą iš  „Jazz” (47:05); Ar „Jazz“ reikia spausti sprogdinimo mygtuką? (52:35).

VDU rektorate atidaryta 100-mečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“, fotografijomis, dokumentais ir netikėtais eksponatais – tokiais, kaip palmės žiedas – primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo, tarpukario veiklos iki atkūrimo 1989-aisiais ir šiandieninių darbų. Parodą pristato jos autorius istorikas dr. Arvydas Pakštalis. Jis teigia, kad ekspozicija siekta glaustai pristatyti sudėtingą, ilgą universiteto istoriją, jį kūrusias asmenybes.Solidarumo, tiesioginės demokratijos ir atvirumo – to siekia studentų judėjimas „Šauksmas“, kurio nariai – ir VDU studentų parlamente. „Šauksmas“ ką tik pristatė kultūros ir politikos žurnalo pirmąjį numerį. Studijoje – judėjimo atstovai Žygimantas Menčekovas ir Martynas Butkus.„Pakeliui su klasika“ tęsia Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą pasakojimų ciklą. Šįkart kolegė Giedrė Trapikaitė domisi ryškiausiais tarpukario krepšinio pasiekimais ir kas vedė iki šių pergalių.Gegužės 4–8 d. Kaunas buria literatūros mylėtojus – ilgai brandintą turtingą programą jiems dovanoja VDU organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Vienas renginių gegužės 6 d., penktadienį, 19 val. jaunųjų literatų kūrybai bei nevaržomai saviraiškai neabejingus festivalio lankytojus sukvies į Kauno menininkų namuose vyksiantį „Naujųjų vėjų“ ir atviro mikrofono vakarą. Studijoje – renginio atviro mikrofono dalies vedėjas, garsus slemeris ir literatūros edukacijos leidinio bendraautorius Jovaras Kelpšas ir pirmojoje dalyje savo tekstus skaitysiantis Benas Baranovskis.Studijoje – Rytis Bulota. Antrosios atkurtojo VDU laidos absolventas, politikos mokslų daktaras, dėstantis savo alma mater ir grojantis roko grupėje.Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose penktadienį atidaryta Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės ir jos dukros Gražinos Eimanavičiūtės-Kaščionienės paroda „Gijos“.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Lietuvos kompozitorių sąjunga skelbia balsavimo už 2021 metų kūrinius pradžią. Pokalbis su komisijos pirmininke Beata Baublinskiene.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia Roberto Eggerso filmą „Vikingas“.LRT Klasikos eteryje tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart kviečiame susipažinti su Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Akmenėlis“, kuri dalyvauja metų knygos vaikams kategorijoje.Šiandien po 15-os valandos žinių Laimos Kreivytės laidoje „Iš balkono“ viešės rašytoja, menotyrininkė ir viešoji intelektualė Kristina Sabaliauskaitė.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiaulių galerijoje atidaryta regiono tautodailininkų paroda. Išskirtiniu jos akcentu tapo pintų sodų kolekcija, o savo būdų palaikyti Ukrainą rado ir kryždirbiai. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Visagine atidaryta paroda, kurioje vaizdo ir garso įrašus kūrė 7-8 klasių moksleiviai. Savo miestą jie mato ir poetiškai, ir ironiškai. Apie Visaginą paauglių akimis pasakoja edukatoriai Jonas Juškaitis ir Emilija Juzeliūnaitė.Jonas Narbutas Kabloonak pristato naują minialbumą „Miniature“. Jame – iki šiol neapdainuoti jausmai, karantino laiko įamžinimas. Jonas sako, kad muzika keičiasi kartu su juo pačiu ir jam nepakeliui su atlikėjais, kurie sulaukę brandaus amžiaus toliau kuria dainas paaugliams.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.Pasaulyje: apie Rygos šiuolaikinio meno bienalės atšaukimą, pasipriešinimo simboliu Ukrainoje tapusį molinį gaidį ir Turnerio premijos nominantus.Tapytoja, instaliacijų kūrėja Agnė Kišonaitė kuria gražų meną, nors jis ir nepatinka meno kritikams. Jos manymu, jeigu tapyba yra savigyda ir blogų emocijų paleidimas, tokiais darbais menininkas teršia aplinką. Estetiški kūrėjos darbai yra komerciškai sėkmingi, bet Kišonaitė sako, kad dėl to sunkiau gauti ekspozicines erdves ir valstybinę paramą kūrybai. Pokalbis atidarius kol kas didžiausią Agnės Kišonaitės darbų parodą „Opinija“ Klaipėdos Parodų rūmuose.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė